Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomikos perspektyvos apniuko, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Lėtėja beveik visų svarbiausių pasaulio ūkių plėtra, įskaitant kylančias rinkas.

Vis dėlto vykdoma skatinančioji pinigų politika mažina visuotinės recesijos riziką ir teikia vilties, jog pasaulio ekonomika artimiausiais metais, nors ir lėtai, bet augs.

Pasak SEB grupės analitikų, pasaulio ekonomikos augimas nebeturi vidinės jėgos ir yra smarkiai priklausomas nuo centrinių bankų skatinimo. Artimiausiu metu reikšmingos neigiamos įtakos pasaulio ūkio plėtrai turės netikrumas dėl euro zonos padėties ir JAV fiskalinės politikos po prezidento rinkimų.

SEB grupės analitikų vertinimais, euro zonos ekonomika antrąjį 2012 m. pusmetį patirs nuosmukį, 2013 m. realus BVP ūgtelės vos 0,2 proc., o 2014 m. euro zonos plėtra paspartės iki 0,9 proc., nes sumažės neigiama taupymo programų Pietų Europoje įtaka augimui. Vokietijos ekonomikos plėtra neliko Pietų Europos negandų nuošalyje ir taip pat ėmė silpti, tačiau daug eksportuojančiam Vokietijos ūkiui pagelbės pingantis euras. Euro zonos nedarbo lygis 2013 m. didės, dėl to neatmestina politinių ir socialinių neramumų galimybė. Be to, per artimiausią pusmetį politikai turėtų apsispręsti dėl euro bloko pertvarkų. SEB grupės ekonomistai pastebi egzistuojančią riziką, jog susitarimo pasiekti nepavyks, kadangi derybas apsunkins ūkio padėtis ir reikalingi ES ir nacionalinių konstitucijų pakeitimai.

JAV ekonomikos plėtrą 2013 m. stabdys aukštas nedarbas, taupymo programos ir stipresnis doleris, teigia SEB grupės ekonomistai. 2014 m. JAV ūkio atsigavimas sustiprės dėl pasiektos tvirtesnės būsto rinkos padėties ir sumažėjusios namų ūkių įsiskolinimo naštos. SEB grupės analitikai prognozuoja, jog Kinijos ekonomika nepatirs kietojo nusileidimo, kadangi bus pasitelktos ir pinigų, ir fiskalinės politikos skatinimo priemonės.

Anot SEB grupės ekonomistų, Baltijos šalių ekonomikos kilimo spartą 2013 m. palaikys vidaus paklausa, tačiau potencialųjį BVP augimo tempą Lietuva, Latvija ir Estija pasieks tik 2014 m., todėl nedarbo lygis mažės vangiai. Infliacija Latvijoje ir Lietuvoje išliks santykinai maža, o Estijoje – didžiausia, tačiau pastarojoje šalyje sparčiausiai didės ir darbo užmokestis. SEB grupės analitikų prognozėmis, Latvija laiku atitiks Mastrichto kriterijus, kad galėtų įvesti eurą 2014 m.

„Nepaisant atšiaurių euro zonos vėjų, Lietuvos eksporto ir vidaus vartojimo pozicijos išlieka gana tvirtos. Stiprybės Lietuvos ekonomikai teikia diversifikuotos eksporto rinkos ir krizės metu įvykdytas veiklos optimizavimas bendrovių lygiu. Kita vertus, dėl ateities neužtikrintumo verslo investicijų apimtis išlieka kukli ir kelia grėsmę, jog ūkio plėtra praras pagreitį. Darant prielaidą, jog didžiųjų pasaulio ūkių neištiks ekstremalūs sukrėtimai, tikimės subalansuoto, stabilaus, nors ir ne pernelyg spartaus Lietuvos ekonomikos augimo artimiausiais metais“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Pasak SEB banko analitikų, „Snoro“ griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje.

Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, „Snoro“ bankui nutraukus veiklą, labai pasikeitė gyventojų finansinio turto statistika, tačiau tikroji gyventojų finansinė padėtis ir elgsena kito nedaug. „Jei į skaičiavimus neįtrauktume „Snoro“ banko indėlių ir Indėlių draudimo fondo išmokų, gyventojai į finansų institucijas padėjo daugiau indėlių, negu iš jų pasiėmė, paskolų portfelis lėtai, bet mažėjo, o uždelstų įmokų finansų institucijoms ir kitoms paskolas teikiančioms įmonėms sumos augimas metų pabaigoje toliau lėtėjo“, – sako J. Varanauskienė. Nors praėjusių metų pabaiga buvo sudėtinga ir dėl to pablogėjo gyventojų lūkesčiai dėl finansinės padėties, šių metų pradžioje gyventojų nuotaikos vėl pagerėjo.

Metų pabaiga buvo kitokia negu pastaruosius porą metų: gyventojų finansinio turto, remiantis statistiniais duomenimis, sumažėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo tai, kad po „Snoro“ banko griūties 628 mln. litų sumažėjo gyventojų indėlių. „Gyventojų, kurių indėliai viršijo draudžiamą sumą, santaupų dalis pražuvo, kiti indėlininkai ryžosi pinigus iš bankų pasinešti namo, treti iš santaupų padengė paskolas ar jų dalį. Tačiau, atmetus Snoro“ griūties įtaką, apytiksliai apskaičiuota, kad gyventojai paskutinį ketvirtį į indėlių sąskaitas padėjo maždaug 400 mln. litų daugiau, negu iš jų pasiėmė, vadinasi, dėl „Snoro“ įvykių gyventojai neprarado pasitikėjimo bankais ir noro taupyti“,– sako J. Varanauskienė.

Indėlininkų panikos pavyko išvengti, tačiau gyventojai tapo atsargesni. Vieni, paakinti tokių įvykių labiau susirūpino savo santaupų saugumu – skirstė anksčiau viename banke laikytas santaupas į kelis bankus, pirko Vyriausybės taupymo lakštų, mažiau sudarė ilgesnio laikotarpio indėlių sutarčių. „Analizuojant finansų institucijų duomenis, matyti, kad padaugėjo indėlių kredito unijose (jų palūkanų normos dažnai didesnės negu bankų). Tačiau didesnes palūkanas už indėlius mokančiuose bankuose gyventojų indėlių sumažėjo, o didžiuosiuose bankuose, kurie moka mažesnes palūkanas, padaugėjo. Vadinasi, gyventojai buvo linkę nebe ieškoti vien didesnių palūkanų, bet labiau skirstyti santaupas į kelias institucijas“, – teigia šeimos finansų ekspertė.

Nors paskutinį metų ketvirtį situacija finansų rinkose kiek pagerėjo, praėję metai nebuvo sėkmingi gyventojams, investavusiems į akcijų rinkas per investicinius fondus, pensijų fondus pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko išmokų iš bankų platinamų investicinių fondų paskutinį metų ketvirtį buvo 41 mln. litų daugiau negu įmokų į juos, o tie, kuriems baigė galioti anksčiau sudarytos gyvybės draudimo sutartys, dažniau jų termino nebepratęsė. Matyti, kad gyventojai linkę ilgiau pasvarstyti, kur ir kada vėl investuoti savo santaupas.

Statistiniai duomenys rodo, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį gyventojų paskolų finansų institucijose sumažėjo beveik 5 proc. (arba 1,37 mlrd. litų). Tačiau neįskaičiuojant „Snoro“ paskolų, matyti, kad gyventojų paskolų portfelis mažėjo beveik tris kartus lėčiau – tik 1,7 procento. Taigi trečią ketvirtį vos pradėjęs didėti gyventojų paskolų portfelis liovėsi didėjęs. Pagrindinės būsto paskolų portfelio nedidėjimo priežastys – sumažėjęs gyventojų noras skolintis būstui, didesnės pradinės įmokos reikalavimai. Vartojimo paskolų situacija kiek kitokia – šių paskolų portfelis bankuose nuolat mažėja. Tačiau analizuojant vartojimo paskolas teikiančių įmonių (ne bankų) statistiką, matyti, kad gyventojai iš šių įmonių skolinasi vis daugiau. „Bankų išduodamų vartojimo kreditų palūkanos šiemet yra vidutiniškai 2,5 proc. punkto mažesnės negu pernai, bet tai nenulėmė didesnio gyventojų noro skolintis iš bankų. Tuo tarpu kitų paskolas teikiančių įmonių palūkanų normos yra gerokai didesnės negu bankų, tačiau skolinimosi iš šių įmonių tempas vis didėja. Galima daryti prielaidą, kad šių įmonių klientai apie palūkanų skirtumą nežino arba jo nepaiso, nes neturi galimybės arba nenori skolintis iš banko“, – sako J. Varanauskienė.

Ir toliau nemažėja vėluojamų grąžinti paskolų, bet situacija taip sparčiai nebeblogėja. Remiantis asmeninės kredito istorijos sistemos „manocreditinfo.lt“ duomenimis, uždelstų įmokų per paskutinį ketvirtį padidėjo 3 proc. (arba 79 mln. litų), kai tuo tarpu ankstesnį ketvirtį jų padidėjo 10 proc., arba 216 mln. litų. Metų pabaigoje 102 tūkst gyventojų bankams buvo skolingi 2,23 mlrd. litų, o 43 tūkst. gyventojų vėlavo grąžinti 170 mln. litų kitoms paskolas teikiančioms įmonėms. Nepaisant to, kad per paskutinį ketvirtį buvo padengta uždelstų įmokų(bankams – 162 mln. litų, paskolų bendrovėms – 9 mln. litų), jų daugėjo sparčiau, todėl vis dar didėjo ir bendras uždelstų įmokų portfelis. „Gyventojų galimybė laiku mokėti paskolų įmokas pablogėja, jei padidėja paskolų palūkanos arba sumažėja pajamų, padaugėja kitų išlaidų. Palūkanos už anksčiau paimtas paskolas šiuo metu yra mažesnės negu prieš metus ar dvejus, jų didėjimo nelaukiama. Situacija darbo rinkoje taip pat stabilizavosi – nedarbas nebeauga ir net šiek tiek mažėja, darbo užmokestis nebemažėja, o bendras kainų lygis auga gana lėtai. Jei tokia situacija laikysis ir toliau, uždelstų skolų turėtų pradėti mažėti“, – prognozuoja banko ekspertė.

Nors metų pabaigoje įvykiai finansų pasaulyje nedžiugino, galima teigti, kad finansinė depresija gyventojų neapėmė. Statistikos departamento atliktas vartotojų nuomonių tyrimas rodo, kad vartotojų nuotaikos sausį ir vasarį buvo geresnės negu gruodį. Didžiausia dalis respondentų (56 proc.) mano, kad per ateinančius dvylika mėnesių jų finansinė padėtis nepasikeis, vadinasi, ir nepablogės. Todėl tikėtina, kad šiemet gyventojai labiau negu skolintis bus linkę taupyti pinigus ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti ar saugoti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau pelningas, tačiau ir mažiau rizikingas priemones.

Iš “Nasdaq OMX Vilniaus” biržos įmonių pernai rezultatais išsiskyrę eksportuotojai kelrodis bus ir šiemet, sutaria analitikai.

Daugiausiai vilčių dėl gerėsiančių rodiklių dedama į bankus, optimizmo, tiesa, itin santūraus, yra ir dėl į vidaus vartojimą orientuotų Įmonių, nes jų pajamas kels ir didėjanti infliacija, rašo “Verslo žinios”.

“Swedbank Markets” analitikas Donatas Užkurėlis sakė, kad tiek per paskutinį 2010 metų ketvirtį, tiek per visus metus sėkmingai pajamas augino su eksportu glaudžiai susijusios įmonės, tokios kaip “Grigiškės”, “Vilniaus baldai”, Vilkyškių pieninė. Į vidaus paklausą orientuotų įmonių pajamos, išskyrus kai kurių energetikų, pernai stabiliu augimu pasigirti dar esą negalėjo.

“Pačios pelningiausios įmonės pernai buvo “Teo LT” ir “Lietuvos dujos”, joms atiteko trys ketvirtadaliai viso praėjusių metų grynojo pelno. Pelno augimas kilstelėjo ir grynojo pelno maržą – pernai, palyginti su 2009 metais, ji paaugo nuo 2,3 proc. iki 4,4 proc.”, – sakė analitikas.

Jo teigimu, pelningumas atsigauna, tačiau vis dar yra daugiau nei dvigubai mažesnis nei ekonominio pakilimo laikais: 2006-2007 metais, tada kai kuriais ketvirčiais grynojo pelno marža siekdavo 10-11 procentų.

“Didžiausiu augimu pernai pasižymėjo eksportuojančios įmonės ir turbūt mažai kas abejoja, kad visos biržos lokomotyvas jos išliks ir šiemet”, – tvirtino “Danske” banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius.

Jis teigė, kad dėl pamažu atsigaunančios ekonomikos šiemet atsargaus optimizmo turintis ir dėl į vidaus vartojimą

“Maloniai nustebinusių ženklų iš šių įmonių, pvz., “Aprangos”, jau buvo, tikėkimės, jų atsiras ir daugiau. Nepamirškime vidaus rinkoje veikiančios TEO”, – sakė K.Celiešius, didžiausias viltis dėl gerėsiančių rezultatų šiemet jis deda į bankus, nes šie jau absorbavo nuostolius ir išsivalė balansus.

Finansų patarėjo įmonės “AJD capital” direktorius Aurimas Launikonis sakė, kad esminio lūžio biržoje akcijas kotiruojantys bankai dar neparodė, nors tą buvo galima įžvelgti didžiųjų bankų rezultatuose.

“Jei kalbėsim apie vidaus vartojimo atsigavimą, daugiau vilčių dėčiau į paslaugų įmones, tokias kaip “City Service”, Panevėžio statybos trestą. Pasipelnyti iš Rusijoje, Lenkijoje sparčiau nei Lietuvoje atsigaunančio vartojimo turėtų “Sanitas”, – mano A.Launikonis.

“Danske” banko atstovas K.Celiešius taip pat įžvelgia tendenciją, kad biržos įmonių pajamas šiemet augins ir infliacija, todėl gali susidaryti tik įspūdis, kad įmonių augimas paspartėjo.