Praėjusią savaitę Vilniaus universitetas garbės daktaro vardą suteikė Estijos Tartu universiteto Molekulinės ir ląstelės biologijos instituto Biotechnologijos katedros vedėjui profesoriui Andresui Metspalu.

Šio profesoriaus iniciatyva lietuvių ir estų mokslininkai bendrai atliko keletą svarbių darbų. Aiškintasi, kaip paveldimas lūpos bei gomurio nesuaugimas ir kaip genai lemia aterosklerozės išsivystymą. O dabar vykdomas projektas, kuris padėtų greičiau nustatyti protinį atsilikimą vaikams iš Rytų Europos.

– Visuomenė mano, kad didysis uždavinys genetikos srityje – iššifruoti žmogaus genomą – jau įvykdytas. O su kokiais uždaviniais genetikai susiduria dabar?

– Iš tiesų genomas – tai labai didelė knyga. Taip, ją galime perskaityti, tačiau dar labai mažai suprantame. Pavyzdžiui, anksčiau manėme, jog nuo genų priklauso tik žmogaus fizinė sveikata, dabar žinome, kad juose užkoduojamas ir elgesys, ir psichikos sveikata. Kita tyrimų kryptis, kuri dabar sparčiai vystosi, – nuspėti, kokiomis ligomis žmogus gali susirgti per artimiausius 10–20 metų. Jeigu iššifruosime konkretaus žmogaus genomą, galėsime jam patarti, kaip išvengti ligos arba kada suskubti gydytis.

Yra ir dar vienas uždavinys – atpiginti genomo tyrimus. Juk dabar ištirti vieno žmogaus genomą kainuoja tiek pat, kiek įsigyti neblogą automobilį, – apie 10 tūkst. JAV dolerių. Tai labai didelė kaina, todėl kol kas genomo tyrimai atliekami tik mokslo tikslams.

– Kokia jūsų bendro darbo su Lietuvos genetikais esmė?

– Vilniaus ir Tartu universitetų mokslininkai siekia nustatyti Baltijos šalių populiacijos genomą. Ir jau paaiškėjo labai įdomių dalykų. Na, pavyzdžiui, nors estai su suomiais gyvena šalia, tačiau genetiškai estai daug artimesni lietuviams ir latviams nei suomiams. Pasirodo, tai lėmė suomių izoliacija – nedidelis jūros ruožas ilgą laiką trukdė tautoms artimai bendrauti.

Tikimės, kad ištyrę šio regiono gyventojų genomą galėsime prognozuoti, kokių ligų galime laukti, ir sukurti jų diagnostikos bei gydymo priemones. Mums juk visiškai nereikia gydymo metodų, kurie aktualūs turkams ar arabams, nes mes sergame kitokiomis ligomis.

– Kokių dar netikėtumų žmonija gali tikėtis iš genetikos mokslo?

– Visų pirma gydymas taps individualizuotas, t.y. kiekvienam žmogui asmeniškai bus parenkami tinkamiausi vaistai, jų deriniai, o ne taip, kaip dažnai yra dabar, – nustatyta formulė, kuri taikoma visiems susirgusiems ta pačia liga. Tačiau dar svarbiau, kaip minėjau, išmokti užkirsti kelią ligoms.

– Kaip manote, kada šios naujovės pasieks mus?

– Manau, per artimiausius dešimt metų.

– Esate Europos žmogaus genetikos draugijos tarybos prezidentas. Kaip manote, su kokiais iššūkiais susiduria ES mokslas besikeičiančiame pasaulyje ir kokią vietą jame gali užimti Baltijos šalių mokslininkai?

– Europos mokslininkams konkuruoti su JAV mokslo rinka, kuri turi ilgametę stabilaus finansavimo patirtį, žinoma, sunku. Tačiau prieš naujas augančias galingas valstybes, tokias kaip Kinija ar Indija, manau, turime daug pranašumų. ES sudaro daug skirtingų valstybių, kuriose generuojamos įvairios idėjos, o minėtos valstybės susirūpinusios tik tam tikrų problemų sprendimu. Taigi kryptingai dirbdami tikrai galime būti stipresni.

O Baltijos šalys šiandien turi vienodas galimybes su kitomis ES šalimis, nes iš struktūrinių fondų atkeliauja didelės lėšos. Po penkerių metų, kai finansavimas baigsis, padėtis gali pasikeisti. Klausimas, ar sugebėsime pasinaudoti šiuo puikiu laiku, kad pakankamai sustiprėtume ir taptume lygiaverčiais partneriais.