– Ar teisinga būtų pavadinti Dainių Kreivį vienu iš Jūsų “asmeninių” ministrų, Vyriausybėje atsiradusių ne tiek dėl ilgos politinės karjeros, kiek dėl asmeninės pažinties su Jumis?

– Asmeniškai ministrą pažįstu tikrai seniai, bet Tėvynės sąjunga jį pažįsta dar seniau, nuo kokių 2000 metų, nes jis jau daugiau nei dešimtmetį yra partijos žmogus. Gal būtų ir anksčiau įstojęs, bet buvo šiek tiek per jaunas. Kiek žinau, savo politinės karjeros pradžioje D.Kreivys buvo jaunalietuvis, ant spygliuotos vielos tvorų sovietinius karinius bilietus kabino.

Mane su D.Kreiviu suvedė Kęstutis Masiulis, tuo metu dirbęs Vilniaus savivaldybėje ir aktyviai ieškojęs jaunų ir energingų žmonių. Pabendravus D.Kreivys netruko padaryti idealisto ir maksimalisto įspūdžio. Tiesiog iš visų pokalbių, iš užsidegimo, noro kažką konkrečiai nuveikti jautei, kad žmogus nuoširdžiai nori dirbti valstybei.

Teigiamą įspūdį padarė ir jo gilus bei nuoširdus Dievo tikėjimas. Šiaip jau ir kitiems mūsų partijos žmonėms artimesnis santykis su Bažnyčia nėra svetimas, bet Dainiui tai akivaizdžiai yra tikras širdies reikalas. Matyti, kad katalikiška filosofija, katalikiškas požiūris į pasaulį yra tai, kuo jis vadovaujasi savo kasdieniame gyvenime. Jam tiesiog kažkaip labai natūraliai išeina rasti gyvenimiškų patarimų Biblijos tiesose.

Žvelgiant iš dalykinės pusės, man padarė įspūdį D.Kreivio atlikta studija apie pasaulines finansų krizes, kurią jis rengė rašydamas magistro darbą Baltijos vadybos institute. Ypač kad buvo 2008 metai ir jau matėme, kas mūsų laukia atėjus į valdžią. Nors tas magistro darbas galiausiai ir liko neapgintas, buvo aišku, kad D.Kreivys suvokia, kaip funkcionuoja globalūs finansai ir kokiomis priemonėmis reikia kovoti su krizių padariniais.

Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį pareiškė, kad norint patikrinti valdančiosios koalicijos tvirtumą, opozicijai geriausia iškart skelbti interpeliaciją jam.

“Jei norima patikrinti valdančios koalicijos patikimumą, tai pats racionaliausias variantas būtų skelbti interpeliaciją visai Vyriausybei ir ministrui pirmininkui. Tikrai ragintume opoziciją elgtis šiek tiek racionaliau”, – trečiadienį žurnalistams po susitikimo su koalicijos partneriais sakė A.Kubilius.

Jis pažymėjo, kad praėję savivaldybių rinkimai Seimo opozicijos atstovus turi paskatinti keisti taktiką.

Premjeras taip pat sakė, jog per vadinamuosius koalicijos pusryčius buvo sudaryta darbo grupė spręsti iškylančias problemas dėl koalicijų sudarymo atskirose savivaldybėse.

A.Kubilius pakartojo, jog konservatoriai norėtų, kad Vilniui vadovautų meras, kuris praeityje neturėtų dėmių ir nebūtų kontroversiškas.

Tačiau paklaustas, ar tai reiškia jog konservatoriai su teistu Artūru Zuoku nesitars, premjeras atsakė: “Aš nesakiau taip”.

Jis sakė blogai vertinantis Kaune susidariusią situaciją, kai daugiausia mandatų iškovojusi Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų partija gali būti palikta opozicijoje.

Vyriausybės vadovas taip pat teigė, jog tinkamų sprendimų reikia ieškoti ir Klaipėdoje, kur valdančiosios koalicijos branduolį sudaro Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai. Teigiama, kad jie kol kas yra linkę konservatorių į koaliciją nekviesti.

“Liberalai žino mūsų požiūrį”, – sakė A.Kubilius.

Pasitraukė strateginis investuotojas

Iš pradžių Energetikos ministerijos vadovybė teigė, kad naujosios atominės elektrinės projektu Lietuvoje domisi net 25 bendrovės, vėliau aiškino, kad mažiausiai penki koncernai juo domisi rimtai, galiausiai sužinojome, kad teliko viena pretendentė, ir ta pati pasitraukė. Kitaip tariant, pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei KEPCO, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo naujai atominei elektrinei statyti.

Tiek premjeras, tiek energetikos ministras to pernelyg nedramatizuoja ir tikina, kad iki kitų metų pabaigos investuotojas tikrai bus rastas. Bet visuomenė šiuo projektu jau stipriai suabejojo: viešumoje praūžė svarstymų gūsis, ar nauja atominė elektrinė mums apskritai reikalinga, o jei ir reikalinga, ar mes ją sugebėsime pasistatyti, o jei ir sugebėsime pasistatyti, ar jos gaminsima elektra kainuos ne pernelyg brangiai.

Seimo opozicija galimo investuotojo pasitraukimą įvertino kaip visišką fiasko, tad surinko parašus ir pradėjo interpeliacijos procedūrą energetikos ministrui Arvydui Sekmokui.

Dveji metai nepavydėtiname poste

Iš pradžių prognozuota, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė išsilaikys iki bulviasodžio, vėliau – kad iki bulviakasio, bet ji dirba jau dvejus metus. Ir vis daugiau ženklų, kad dirbs visą šią Seimo kadenciją. Lietuvoje ji sulaukė kritikos lavinos tiek dėl žalingos mokesčių reformos, tiek dėl diržų užveržimo tautai ir atlaidumo sau, tiek dėl nemokėjimo bendrauti, tiek dėl stringančių reformų. Tačiau negalima nepastebėti, kad ši Vyriausybė nuveikė nemažai gerų darbų ir tai padarė balansuodama ties mažumos Vyriausybės riba. Šią Lietuvos Vyriausybę gana palankiai vertina užsienio žiniasklaida, nemažai palankių atsiliepimų ji sulaukė ir iš kitų valstybių vadovų bei tarptautinių organizacijų atstovų.

Čia svarbu paminėti, kad A.Kubilius šiuo metu gali jaustis ramiai ir užtikrintai, nes norinčiųjų jį pakeisti tiesiog nėra.

Žinoma, tai dar ne garantija, kad premjeras gali miegoti ramiai. Vyriausybės planuojamos energetikos ir valstybės turto valdymo reformos paliečia labai daug įtakingų grupių, kurios tikrai nesėdės rankų sudėjusios.

Daugiabučių renovacija patyrė fiasko

Praėjusių metų vasarą patvirtinusi naują daugiabučių modernizavimo tvarką, pagal kurią Vyriausybė įsipareigojo finansuoti 15 proc. būstų atnaujinimo vertės, o kitą dalį lėšų gyventojai turėtų pasiskolinti, Vyriausybė buvo kupina lūkesčių. Dar praėjusių metų vasarą skelbta, kad 2009 m. Lietuvoje bus pradėta renovuoti 500 senų daugiabučių, o 2010 m. – tūkstantis. Nors jau tada šie planai atrodė absurdiški, vis dėlto tikrovė pranoko pesimistiškiausias projekcijas: iki šiol pasirašytos tik trys sutartys dėl daugiabučių modernizavimo, o konkrečius darbus pradėjo tik viena bendrija.

Už šį žlugusį projektą atsakingas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas su savo komanda. Jo kėdę šiuo metu judina tiek prezidentė, tiek opozicija. O Aplinkos ministerija ir toliau ginasi, kad projektas tuoj įsivažiuos, nes 58 daugiabučių bendrijos jau esą apsisprendė dalyvauti projekte.

Sumažintas PVM tarifas viešbučiams

Po dvejų metų įtikinėjimo viešbučių savininkai pagaliau švenčia pergalę. Nuo 2009 m. sausio, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė panaikino beveik visas PVM lengvatas, o šio mokesčio tarifą pakėlė iki 21 proc., viešbučių savininkai ir vadovai nenuleido rankų ir jiems vieninteliams pavyko susigrąžinti prarastąją lengvatą – Seimas patvirtino lengvatinį 9 proc. viešbučių paslaugų tarifą 2011 m. Tiesa, ekspertai abejoja, ar viešbučiai išpildys savo pažadą kitais metais sumažinti paslaugų kainas.

Kilo karo grėsmė

Gruodžio pradžioje Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė netoli sienos esančią Pietų Korėjos salą. Po šio incidento prabilta, kad tai gali išvirsti į karinį konfliktą, tačiau, laimei, taip neatsitiko. Beje, taip neatsitiko net tuomet, kai netoli Šiaurės Korėjos įvyko Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos. Vis dėlto Šiaurės Korėja ir toliau grasina karu ir teigia šiuo metu kasanti tunelį, kuriame kovo mėnesį įvykdys branduolinį bandymą.

R.Berankis – geriausiųjų šimtuke

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis 2010 m. sezoną baigė įsiverždamas į pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuką. Po Helsinkyje laimėto “ATP Challenger Tour” serijos turnyro Profesionalų teniso asociacijos (ATP) reitinge jis pakilo į rekordines aukštumas – su 596 įskaitiniais taškais pajėgiausių planetos tenisininkų rikiuotėje užėmė 85 vietą.

Premjero Andriaus Kubiliaus salto verbale darosi vis agresyvesni. Vyriausybės vadovas mano, kad Konstitucinis Teismas neturėtų vertinti Vyriausybės ekonominės politikos. Konservatoriumi save vadinantis politikas tvirtina, jog Vakarų valstybėse PVM lengvatos periodinei spaudai ir knygoms taikomos todėl, kad ten politikai tiesiog bijo žiniasklaidos kritikos (“Veidas”, 2010.12.13).

Premjeras nesupranta, kad KT nesikiša į Vyriausybės ekonominę politiką, o saugo Konstitucijoje implicitiškai įtvirtintus piliečių teisėtus lūkesčius, kuriuos sukuria ne kas nors kitas, o patys politikai savo sprendimais. JAV aukščiausiasis teismas yra ne kartą paskelbęs, kad “Konstitucija yra politiškai aklas dokumentas”, bet politikai, sukūrę teisėtus lūkesčius (mūsų atveju – paskyrę ir pradėję mokėti pensiją konkrečiam asmeniui), privalo to laikytis ateityje. Antraip būtų sugriautas piliečių pasitikėjimas valstybe.

Vakarų demokratinėse šalyse žiniasklaida, kaip pagrindinė visuomenės švietimo institucija, yra neatskiriama politikos viešojo gyvenimo dalis. Politika daugumoje Europos valstybių finansuojama mokesčių mokėtojų lėšomis. Taip pabrėžiant būtinybę išlaikyti nepriklausomas nuo interesų grupių politinių partijų valdymo ir organizacines struktūras, politikos ekspertus. Lietuvos mokesčių mokėtojai kasmet partijų kasas papildo daugiau nei po 10 mln. Lt.

Norint turėti politikoje aukščiausio lygio profesionalų, negalima jiems mokėti grašius ar pralaimėjus rinkimus apskritai juos palikti be pragyvenimo lėšų. Politikos nefinansuojant mokesčių mokėtojams, ją pradeda finansuoti tie, kurie moka už savo problemų sprendimą versle ar kitose visuomeninio gyvenimo srityse. Tikėtis, kad politikoje už grašius dirbs geriausi ir talentingiausi žmonės, yra tiesiog kvaila.

Jei kalbame apie politiką kaip profesionalų užsiėmimą, tada turime suvokti ir kitą svarbią demokratijos dalį, profesionalų politikos kritiką – žiniasklaidą. Vakarų demokratinėse valstybėse politikos profesionalumas ir žiniasklaidos nepriklausomumas siejami tiesiogiai. Jei politika neprofesionali – šią problemą dar labiau paaštrina neprofesionali žiniasklaida. Ir, priešingai, profesionali žiniasklaida gali timptelėti paviršutinišką politiką aukštyn, įvardydama, kas politikoje yra blogai.

Daug blogiau, jei žiniasklaida neprofesionali, alkana ar priklausoma nuo neskaidrių išorinių finansavimo šaltinių. Tuomet net iš rimtos politikos savo neadekvačia ir paviršutiniška kritika ji gali padaryti niekalą. Tokį reiškinį Lietuvoje šiandien ir stebime. Siekiant išvengti prasto politikos ir žiniasklaidos santykio, norint ieškoti aukštesnio profesionalumo laipsnio, kai politika yra finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, o žiniasklaida veikia pagal laisvosios rinkos taisykles, ir gimsta mokesčių lengvatų būtinybė.

Premjero A.Kubiliaus “drąsa” tėra viso labo Vakarų politinės ir visuomeninės tradicijos nesuvokimas. Ar A.Kubilius prisiims atsakomybę už tai, kad kone pusė Lietuvos žiniasklaidos jo valdymo laikotarpiu atsidūrė su Rusija susijusio kapitalo įtakos zonoje? Ar premjeras suvokia, kokių tai turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos demokratijai?

Praėjusį ketvirtadienį Vyriausybei pavyko apginti savo pasiūlytą kitų metų valstybės gyvenimo scenarijaus biudžetą. Kokia pagal jį atrodo mūsų valstybė – belipanti iš krizės ar dar esanti jos dugne, ir kokie pagal biudžeto skaičius atrodo mūsų valstybės prioritetai? To klausėme ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus.

A.K.: Tai biudžetas valstybės, kuri atlaikė didelę pasaulinę krizę. Todėl biudžetas lieka taupus ir išsaugantis šalies finansų stabilumą, net jei kiltų rimtų problemų Airijoje ar Portugalijoje. Nors biudžetas lieka taupus, bet jis labai stipriai nukreiptas į žmogaus kasdienybę: 50 proc. visų viešųjų finansų skirta ne biurokratams, kaip kartais kai kam atrodo (tam skiriama tik 4 proc.), o socialinėms reikmėms. Kaltinimai, kad nematome žmogaus – tuščia retorika, o ne realūs skaičiai.

VEIDAS: Jūs tikinote, kad krizė jau baigėsi (esate paskelbęs, kad ji baigsis 2009 m. birželio 21 d.), tačiau Seime ėmus reikalauti, kad būtų atkurtos sumažintos pensijos, pareiškėte priešingai. Tad kokia tikroji Lietuvos padėtis?

A.K.: Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teisingai sako: yra trys pagrindinės krizės. Pirmoji – ekonomikos, kur jau galime matyti tam tikrų gerų poslinkių iš jos lipant. Štai eksporto rodikliai grįžta prie 2008 m. ekonominio pakilimo piko skaičių. Pagal pramonės produkcijos skaičius taip pat artėjame prie aukščiausių turėtų rodiklių. Tačiau vidaus vartojimas, prekyba vis dar atsilieka. Bet pagal ekonominę logiką vėliausiai atsigauna būtent vidaus vartojimas, o ilgiausiai truks nedarbas.

Antroji – finansų, ir kai šiais metais, skaičiuojant su “Sodros” biudžetu, išlaidos didesnės už pajamas 8 mlrd. Lt, o kitais metais – per 5 mlrd. Lt, negali sakyti, kad krizė baigėsi.

Ir trečioji – smegenų, mąstymo. Ši gal buvo ir pagrindinė priežastis, kodėl pirmąsias dvi atlaikėme sunkiau nei estai, kurie prieš kelerius metus dėl protingesnės finansų politikos pasitiko pasaulinę krizę neturėdami biudžeto deficito, nes prieš pat krizės pradžią jų pensijos nebuvo padidintos 30 proc.

VEIDAS: Jūsų duomenimis, kiek šiandien siektų valstybės skola, jei Lietuva krizės pradžioje būtų skolinusis ne už beveik 11 proc., o už 4 proc. palūkanų iš TVF?

A.K.: Vilniuje viešinčio Vengrijos premjero Viktoro Orbano ką tik žurnalistai klausė, kas sveikiau valstybės ekonomikai – būti priklausomai nuo skolinimosi iš tarptautinių rinkų ar iš tarptautinių institucijų. Jis vienareikšmiškai sakė, kad iš tarptautinių rinkų. Už savo ekonomiką vienaip ar kitaip turi sumokėti – ekonominę, politinę ar reputacijos kainą. Kas dar mane stebina, kad dėl nesiskolinimo iš TVF mums priekaištauja mūsų mylima opozicija. Jei ji manė, kad reikia skolintis iš TVF, ar tai nereiškia, kad turėjo pritarti visoms taupymo priemonėms, kurias siūlė TVF? Tačiau nepritarė nė vienai.

VEIDAS: Tačiau dabar Vyriausybė žmones nuskriaudė dukart – užveržė diržus, beveik kaip būtų reikalavęs TVF, tačiau skolinosi beveik triskart brangiau.

A.K.: Su beveik 11 proc. palūkanomis skolinomės tik pačią pirmą paskolą, o vėliau grįžome arti to, už kiek Lietuva skolinosi geresniais laikais: socialdemokratų Vyriausybės skolinosi su 5 proc. palūkanomis, mes – 6 proc. su trupučiu.

Pasirinktas kelias pinigine prasme kainavo daugiau, bet leido patiems rinktis, kokias priemones įgyvendinti, patiems rūpintis pokrizine ekonomika pritraukiant investicijų. Jų siekiant labai svarbi šalies finansinė reputacija: jei šalis šaukiasi finansinio “raudonojo kryžiaus”, vadinasi, gyveni iš labdaros, o ne iš normalių ekonominių procesų. O kol esi priklausomas nuo labdaros, labai sunku įtikinti – ateikit, investuokit, kurkit čia aukštųjų technologijų įmones.

VEIDAS: Vis dėlto ar atšaukiami naktinės mokesčių reformos sprendimai (PVM viešbučiams, akcizai) rodo, kad pripažįstate padarę klaidų?

A.K.: Netrukus paaiškės, kas buvo klaida – panaikinti ar grąžinti PVM lengvatinį tarifą viešbučiams, nes šie neketina mažinti paslaugų kainų. Be to, ne dėl visko, ką atkeitėme, esu didelis entuziastas: kai Seime dauguma ir opozicija turi apyvienodį skaičių, kartais priimami sprendimai, kurių negalėčiau pavadinti valdančiosios daugumos valia.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad po 2008 m. pabaigoje patvirtintos mokesčių reformos mokesčių juk surinkta daugiau. Esminis reformos dalykas buvo įtraukti visą grupę žmonių sluoksnių, kurie iki tada buvo už mokesčių sistemos ribų – žemės ūkio darbuotojų, žurnalistų ir kt. Galima diskutuoti dėl atskirų mokesčių tarifų, tik noriu priminti, kad mokesčius didino ir daugelis kitų valstybių. Tik mes iš karto, o kiti laukė dar metus. Be to, kažkodėl visi užmiršta, kad kai kurie mokesčiai, pavyzdžiui, gyventojų pajamų, buvo sumažinti. O kai man sako, kad mokesčių reforma buvo klaida, aš sakau – įvardykite konkrečiai.

VEIDAS: Pavyzdžiui, žiniasklaida, kuri ne tik kad susitraukė trečdaliu, bet dargi nemaža jos dalis tapo priklausoma nuo su Rusija susijusių finansavimo šaltinių.

A.K.: Ir pieno, ir mėsos, ir duonos, ir batų, ir laikraščių vartojimas susitraukė maždaug trečdaliu, jei lyginsime 2009-uosius ir 2008-uosius. Todėl žiniasklaidos pardavimo sumažėjimo tiesiogiai sieti su mokesčiais negalima. Antra, manau, principinė nuostata, kad ir žiniasklaida turi dalyvauti mokesčių sistemoje, kaip ir kitos sritys.

VEIDAS: Tačiau pasaulyje žiniasklaidai, knygoms taikomas lengvatinis PVM tarifas, nes valstybės tuo parodo savo prioritetus. O jūs į vieną gretą sustatėte ir batus, ir laikraščius.

A.K.: Kitų šalių politikai gal rodo ne prioritetą, o kritikos baimę – galima įvairiai vertinti.

VEIDAS: Dar viena problema – energetika. Ar tikitės per pusmetį rasti strateginį AE statybos investuotoją, jei neradote per dvejus metus?

A.K.: Retas kas bandė pasiaiškinti, kaip, kokiais tempais panašūs procesai vyksta kitose šalyse: pagal tarptautinius standartus pakankamai sparčiai ir sėkmingai einame projekto įgyvendinimo link, ypač jei prisiminsime, kokį gavome palikimą iš ankstesnės Vyriausybės. Per metus projektas tapo nebe Lietuvos, o regioniniu, su ES globa. Tai didžioji sėkmė, o su kuriuo investuotoju ar be jo statysime – tai mažiau svarbi komercinė dalis.

VEIDAS: O kas strigdo žadėtas “Sodros”, kitas struktūrines reformas?

A.K.: Vyriausybės dvejų metų darbo sukakties proga turėjome diskusiją Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Buvome įvardyti kaip labai drąsi Vyriausybė nelabai drąsioje visuomenėje. Reformų sėkmė daug priklauso nuo to, kaip jos suprantamos visuomenės. Štai socialinio draudimo reforma: kaip matant visuomenės senėjimo tendencijas ir išsaugoti viešųjų finansų balansą, ir pasiekti, kad būsimieji pensininkai santykinai negyventų skurdžiau nei dabartiniai? Atsakymas vienas – ilginti pensinį amžių. Bet turime tokį Seimą, kokį turime. Tad klausimas opozicijai ir pagrindinei jos ašiai socialdemokratams: ar pasisakydami prieš pensinio amžiaus ilginimą jie suvokia, kad stumia būsimą pensininką po kokių 15 metų gauti santykinai 30 proc. mažesnę nei dabartinę pensiją?

VEIDAS: Kokius Lietuvos BVP, nedarbo, emigracijos skaičius prognozuojate 2011 metais?

A.K.: Jeigu nebus globalių problemų, jei Europa susitvarkys su skolų krize, mūsų ekonomikos augimas kitąmet gali siekti 3 proc. ir daugiau. Eksporto, pramonės gamybos augimas patemps ir vidaus vartojimą – ir čia ne koks nors mūsų geros politikos rezultatas, bet elementarus ekonomikos dėsnis. Tai leistų tikėtis ir pajamų biudžete, o jų planas ambicingas. Nuosekliai tęsime kovą su kontrabanda, šešėline ekonomika, ką darome per daug nesiafišuodami pasienyje, muitinėje. Kitas etapas – vidaus prekyba, turgūs.

Sunkiau sprendžiama nedarbo problema. Būtų gerai, jei kitąmet galėtume pasiekti nedviženklį skaičių. Beje, kitąmet kai kuriose srityse pradės trūkti kvalifikuotos darbo jėgos, tai gali paskatinti atlyginimų didėjimą. Naujasis Latvijos finansų ministras Andris Vilkas jau perspėja, kad norint suvaldyti infliaciją atlyginimų didėjimas gali tapti problema. Žodžiu, einame į naują problemų etapą, kurį reikia iš anksto numatyti. Turime išvengti tų problemų, kurios lydėjo ir spartų ekonomikos augimą 2004–2008 m., – neleisti atsirasti ekonomikos burbulams, kurie turi madą paskui labai skaudžiai sproginėti.

Emigracijos tema taip pat laukia naujas etapas – atsiveria Vokietijos, kai kurių kitų Europos šalių darbo rinka. Bet nėra kito atsako į emigracijos problemą, kaip prisiminti Airijos, nors ji dabar ir neatrodo labai sėkminga, pavyzdį. Iki 1985 m. emigracija buvo didžiausia Airijos rykštė, ir per keletą metų pavyko pasiekti, kad ne tik sumažėjo emigracija, bet airiai pradėjo grįžti į tėvynę. To pasiekta ėmusis ekonominių struktūrinių pertvarkų, labai ryškiai pasisukus aukštųjų technologijų ekonomikos link.

VEIDAS: Matant, kaip stabiliai krinta jūsų vadovaujamos Tėvynės sąjungos pasitikėjimo reitingai, kokius rezultatus jai prognozuojate savivaldybių tarybų rinkimuose?

A.K.: Viskas gerai su tais reitingais, mes juos taip pat pasitikriname. Manau, didžiuosiuose miestuose, Vilniuje galime labai neblogai pasirodyti, būti tarp pirmųjų lyderių. O Lietuvos mastu – sunku pasakyti. Bet esminį atsakymą rinkėjai duos per 2012 m. Seimo rinkimus. Manau, opozicija iki to laiko bus įrodžiusi, kad tikėti destruktyviu populizmu žmonėms nėra didelės prasmės.

Premjeras Andrius Kubilius norėtų, kad sunkmečiu Konstituciniam Teismui (KT) būtų draudžiama kištis į Vyriausybės fiskalines priemones.

“Ekonominės politikos reikalai turėtų būti visada politikos reikalai, o ne teisės ar kokios konstitucinės doktrinos reikalai”, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė A.Kubilius.

Vengrijos parlamentarai šią savaitę apribojo Konstitucinio Teismo galias, priimant sprendimus dėl biudžeto formavimo ir mokesčių politikos.

Premjero teigimu, susipažinus su Vengrijos patirtimi, būtų naudinga ir patiems diskutuoti: “Nes kartais Lietuvoje yra labai neaiškios ribos tarp ekonominės politikos principų -kokie mokesčiai būtų taikomi, kokios gali būti daromos išlaidos valstybėje – ir suvokiamų konstitucinių principų”.

Pasak premjero, tos “ribos turėtų būti aiškiau apibrėžiamos ir ateityje tam reikėtų skirti dėmesio”.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas irgi remia vengrų sprendimą.

“Protinga būtų ir Lietuvoje taikyti tokią tvarką, ypač sunkmečiu”, – BNS sakė komiteto vadovas.

KT vasarą paskelbė, kad negalima vieniems pensininkams pensijas sumažinti labiau nei kitiems. Be to, dirbantiems pensininkams pensijos negalėjo būti mažinamos daugiau nei nedirbantiems.

Siekdamas mažinti biudžeto deficitą, Seimas 2009 metų pabaigoje sumažino pensijas ir kitas socialines išmokas.

“Mums sunku suprasti Varšuvos kaltinimus, kad lenkų tautinė mažuma negerai traktuojama Lietuvoje”, – sako „Gazetai Wyborczai“ Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Jacek Pawlicki: pone Ministre Pirmininke, Varšuvoje tenka girdėti, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai blogi. Pasikeitimas nuomonėmis apie Lietuvos lenkų mažumą virto žodžių karu. Iš kur toks atšalimas?

A. Kubilius: Nepasakyčiau, kad santykiai yra blogi. Mums niekas nepakito – Lenkija ir toliau svarbi kaimynė. Bet Lenkijoje iš tikrųjų dabar kitaip kalbama apie Lietuvą.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radosław Sikorski tvirtina, kad Lietuva nuvylė Lenkiją …

- Tai stebina. Gal prasideda kažkoks naujas etapas mūsų santykiuose, įstojus į ES ir NATO? Lenkija – didelė valstybė ir gal todėl keičia požiūrį į kaimynus? Mes stengiamės atlikti namų darbus, susijusius su lenkų tautine mažuma. Yra dar tam tikrų spręstinų klausimų, bet santykiuose su kaimynais reikia kantrybės.

Varšuva netenka kantrybės. Mūsų Užsienio reikalų ministerijos manymu, Lietuva nevykdo pažadų ir mažai daro, siekiant išvengti lenkų tautinės mažumos diskriminavimo. Problemų sąrašas ilgas: lenkiškų pavardžių rašyba, lenkiškoji gatvių rašyba lenkų gyvenamuose regionuose, lenkų švietimo problemos.

- Nesunku sudaryti skundų ir dejonių sąrašą. Mes galime nuogąstauti A. Baranausko gatvės Seinuose klausimu [lietuvių tautinė mažuma reikalauja, kad XIX a. vyskupo Antoni Baranowski, kurį lietuviai laiko lietuviu, gatvė būtų pavadinta Antano Baranausko gatve, arba dėl Berznyko paminklo [Vilniaus manymu Paneriuose nužudytų lenkų paminklas yra per arti lietuvių, kurie žuvo 1920 m. kovose su lenkais, kapų, tuo pačiu įžeidžia lietuvius]. Mums tai labai jautrūs klausimai. Mus stebina lenkų nuogąstavimai dėl lenkų tautinės mažumos švietimo Lietuvoje. Ko gi čia nuogąstauti?

Mums nepatinka valstybinių lietuviškų mokyklų steigimas lenkų gyvenamose teritorijose. Jos sudaro konkurenciją blogiau įrengtoms lenkų mokykloms.

- Lietuvoje yra 60 lenkų mokyklų. Be to, yra daugiau nei 30 lenkų ir lietuvių klasių kitose mokyklose, kurios irgi įgyvendina lenkų ugdymo programą. Tad yra apie 100 lenkiškų švietimo įstaigų.

Mūsų ambasadorius neseniai „Lietuvos žinių“ dienraščiui pasakė, kad lietuviškai dėstomų dalykų skaičiaus didinimo planai nepadeda integruotis Lietuvos lenkams.

- Mums sunku suprasti šiuos kaltinimus. Be daugelio lenkų mokyklų, čia veikia lenkų universitetas. Kalbant apie vadinamąsias etnines mokyklas Lenkijoje, apie 60 % užsiėmimų jose vyksta kita nei lenkų kalba, o 40 % – lenkiškai. Lietuvoje tokiose mokyklose šios proporcijos atrodo taip: 95 % (lenkų kalba) ir iki 5 % (lietuvių kalba).

Europos Parlamento narys Jarosław Kalinowski adresavo Europos Parlamento vadovui Jerzy Buzek laišką, kuriame daugiau nei keturiuose puslapiuose išvardijo Lietuvos lenkų diskriminavimo pavyzdžius.

- Žinau apie tą laišką, bet dėl lenkų švietimo nematau problemos. Mes galime taikyti lenkų mažumai Lenkijos sprendimą, tačiau ar būsite tuomet patenkinti? Yra kita problema: lenkų mokyklas baigęs jaunimas turi problemų su lietuvių kalba ir tai jam trukdo toliau mokytis.

Tikra problema yra, pavyzdžiui, nuosavybės grąžinimas lenkams Vilniaus regione. Atitinkamų įstaigų paprašiau, kad šią problemą sutvarkytų per dvejus metus.

Tai naujas lenkų nuosavybės grąžinimo klausimo sprendimo terminas?

- Mes irgi turime problemų su reprivatizacija. Lenkų dominuojamame Šalčininkų regione klausimas išspręstas 95 %. Vilniaus apylinkėse – 80 %. Turime problemų Kaune ir Vilniuje. Nesakau, kad išvengėme klaidų, tačiau stengiamės tai išspręsti.

Kada ir kaip bus išspręsta lenkų pavardžių rašymo dokumentuose problema – ryškiausias Vilniaus neįvykdytų pažadų pavyzdys?

- Mūsų vyriausybė buvo pirma, kuri po 15 metų diskusijų ir pažadų balandį pateikė šią problemą sprendžiančio įstatymo projektą. Tačiau šis projektas neturi daugumos paramos. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad visos pavardės turi būti rašomos lietuviškai. Dabar arba toliau bandysime priimti įstatymą Seime, arba pritaikyti Latvijos sprendimą.

Taigi, pirmame paso puslapyje pavardė būtų užrašyta lietuviškai, o antrame – lenkiškai?

- Ne tik. Problema susijusi ir su kitomis tautinėmis mažumomis, pavyzdžiui, rusais. Pavardė yra ne kalbos, o tapatybės klausimas. Tačiau kartais sunku išspręsti problemą, kurią lydi tiek emocijų. Suprantu lenkų jautrumą dėl „w“ raidės [lietuvių kalboje nėra „w“, todėl Kowalski užrašomas kaip Kovalski]. Apsiginkluokime kantrybe ir derėkimės toliau.

Dialogas dėl lenkiškų pavardžių ir gatvių pavadinimų trunka jau 15 metų …

- Aš dažnai lankausi lenkų gyvenamuose regionuose ir žinau, kas jiems rūpi. Iš tikrųjų, jie kalba ne tik apie mokyklas ir turto grąžinimą, bet ir apie geresnių kelių statybą. Štai tokios problemos.

Jūs pasakėte, kad Lenkijos politikai kaitiną atmosferą, ir kad visa tai tikriausiai susiję su situacija Lenkijoje. Ar nemanote, kad Lietuvos parlamento pasipriešinimas pavardžių rašymo klausimu yra situacijos Lietuvoje atspindys?

- Pastaruosius aštuonerius metus iki mūsų [konservatorių] valdė socialdemokratai ir faktiškai nieko nesiėmė spręsdami pavardžių klausimą, o aštrios Varšuvos reakcijos nebuvo. Kodėl netikėtai pavasarį pavardžių klausimas tapo svarbiausias?

O iš kur toks Lietuvos pasipriešinimas? Gal dėl istorijos ir tarpukario ginčo dėl Vilnijos?

- Istorija vaidina svarbų vaidmenį abiejose šalyse. Ir jūs, ir mes neatsikratėme praeities kompleksų, tačiau jie nėra svarbiausi santykiuose su Lenkija. Lenkija labai svarbi regione ir tai daug svarbiau nei lenkiškoji „w“ lietuviškuose pasuose.

Bet, norint gerai bendradarbiauti, reikia išspręsti senas problemas. Ministras Sikorski ryžtingas ir sako: pakanka pažadų.

- Mūsų santykiai žymiai svarbesni, nei kurio nors ministro ar net premjero nuomonė.

Ar bandėte kalbėti su ministru pirmininku Tusku, siekdami sumažinti įtampą?

- Mes susitikinėjome Briuselyje. Pernai aš pasiūliau premjerui Tuskui susitikti mums jautriose vietose – Suvalkų apylinkėse, o jums – Šalčininkų ir Vilniaus regione. Detalių suderinti nepavyko, bet kvietimas vis dar galioja.

Gal atėjo abiejų pusių simbolinio gesto metas?

- Esu atviras ne tik dėl gestų, bet ir dėl tikrų žingsnių. Kartais dialogui nepadeda didelės šalies spaudimas.

Didžioji Lenkija spaudžia mažąją Lietuvą ir tai nepatinka Vilniui?

- Mes tik skaitome Lenkijos pareiškimus, bet nedramatizuojame. Nereikia pasiduoti emocijoms.

Ar nemanote, kad visos šios problemos tiesiog kažkokio lietuvių komplekso Lenkijos atžvilgiu atspindys?

- Nežinau. Manau, kad Vilnijoje gyvenančių lenkų ir žydų kultūros ir istorijos palikimas yra Lietuvos lobis. Bet Vilniaus regiono gyventojai gyvena jau XXI amžiuje ir regiono plėtra nepaprastai svarbi. Pernelyg didelis dėmesys pavardėms ar gatvių pavadinimams tolina mus nuo svarbiausio tikslo: ekonominės ir socialinės plėtros.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sako tikįs, kad Lietuvos ir Baltarusijos bendrovės susitars dėl Venesuelos naftos tranzito į Baltarusiją per Klaipėdos uostą, nes politinių kliūčių susitarimui nėra.

Jo teigimu, “Klaipėdos nafta” nori garantijų, kad ji būtų vežama bent dvejus metus.

A.Kubilius sako, kad politiniame lygyje nėra jokių problemų dėl Venesuelos naftos transportavimo per Lietuvą – kompanijoms dabar liko pasiekti komerciškai naudingą susitarimą.

“Kiek suprantu, diskusijos toliau tęsiasi. Kompanijos yra savarankiški dariniai ir mes negalime nurodyti “Klaipėdos naftai”, kad ji pasirašytų sutartį, kuri turėtų kokių nors komercinių abejonių. Kiek suprantu, vienas iš klausimų, kurį “Klaipėdos nafta” kelia Baltarusijos pusei – garantijų, kad tikrai ta nafta bent dvejus metų bus tiekiam per “Klaipėdos naftą”. Tas klausimas diskutuojamas ir tikiu, kad dėl to bus sutarta”, – penktadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.

Po specialios dvišalės darbo grupės posėdžio spalio pradžioje skelbta, kad per metus Baltarusija numato perkrauti maždaug 2,5 mln. tonų Venesuelos naftos. Sutartį šalys ketino suderinti iki lapkričio.

“Bandome gauti galutinį atsakymą, tačiau iki šiol negavome konkrečių signalų iš Baltarusijos, todėl kol kas nėra aiškumo dėl sutarties. Tikimės, kad kitą savaitę bent jau bus aiški situacija”, – BNS sakė valstybės valdomos bendrovės “Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

“Mes susitarėme, kad nuo 2010 metų gruodžio (galutinis terminas yra 2011 metų sausio 1 diena) būsime pasirengę gabenti 2,5 mln. tonų naftos į Klaipėdą, o iš ten į mūsų perdirbimo gamyklas, visų pirma Novopolocko geležinkeliu”, – Baltarusijos svetainė “Telegraf” cituoja Baltarusijos premjero pavaduotoją Vladimirą Semašką.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukošenka neseniai interviu dienraščiui “Litovskij kurjer” pareiškė, kad Lietuva nenori krauti naftos per Klaipėdos uostą ir todėl Baltarusija linkusi tartis su Latvija.

Darbo grupės vadovas Deividas Matulionis tuomet BNS sakė, kad iš esmės tai reiškia, kad krova “Klaipėdos naftos” krova didės. Anto jo, jei bus gautas Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūros leidimas, jau gruodžio 1-ąją ar sausio 1-ąją pradės plauti tanklaiviai – po 2-3 per mėnesį, o sutartis turėtų būti bent dvejų metų trukmės.

Sutartį turėtų pasirašyti “Klaipėdos nafta”, “Lietuvos geležinkeliai” ir “Transchema”.

Rugsėjį “Klaipėdos naftoje” perkrautas tanklaivis iš Venesuelos, atgabenęs 80 tūkst. tonų Baltarusijai skirtos naftos. Klaipėdos įmonė ir bendrovė “Transchema”, kurios akcininkės yra Baltarusijos naftos prekybos namai (“Beloruskij neftianoj torgovyj dom”) ir susivienijimas “Belorusneft”, rugpjūčio viduryje pasirašė sutartį dėl bandomosios partijos krovos.

2,5 mln. tonų sudarytų apie ketvirtadalį bendrovės “Klaipėdos nafta” metinio krovos pajėgumo. Pernai terminalas perkrovė apie 7,6 mln. tonų naftos produktų.

Premjeras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius sako remiantis savo patarėjo ir partijos kolegos Raimundo Aleknos kandidatūrą į sostinės merus.

“R.Alekna – mūsų frakcijos lyderis savivaldybėje, ir todėl remiu ir remsiu jo kandidatūrą”, – antradienį Lietuvos radijui sakė ministras pirmininkas.

“Tikėčiausi, kad tai, ką matome viešuose pareiškimuose – kad savivaldybės tarybos frakcijos, kurios žada įeiti į koaliciją, ar tai būtų socialdemokratai, ar kažkurios liberalios frakcijos, savo viešus žodžius parems konkrečiu balsavimu”, – pridūrė A.Kubilius.

Vilniaus konservatoriai pirmadienį iniciavo trečiąjį pasitarimą dėl būsimos koalicijos ir naujojo sostinės mero, kuris pakeistų susikompromitavusį Vilių Navicką.

Vilniaus konservatorių lyderio parlamentaro Manto Adomėno teigimu, visos konsultacijose dalyvavusios frakcijos remia R.Aleknos kandidatūrą.

Dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui iš konservatorių gretų pašalintas dabartinis meras V.Navickas. Jis žada atsistatydinti iš mero pareigų, kai valdantieji sutars, kas jį pakeis.

Vilniaus miesto savivaldybės valdančiojoje koalicijoje šiuo metu kartu dirba konservatoriai, socialdemokratai, liberalcentristai ir Nepriklausoma frakcija.

"Veido" archyvas

Į Lietuvą atkeliavo nauja mada – badavimas prie Seimo ar Vyriausybės rūmų. Įdomu tai, kad ir premjeras A.Kubilius nori būti madingas

Iš darbo vizito Danijoje ketvirtadienį grįžtantis premjeras Andrius Kubilius teigia, kad lietuviai yra įsikalbėję sau nepilnavertiškumą kompleksą ir turėtų tikėti, kad jei dabar yra sunku, vėliau bus geriau.

“Mes esame turbūt psichologiškai sau įsikalbėję nepilnavertiškumo kompleksų ir tam reikia laiko, tai reikia įveikti, tam reikia sėkmės pavyzdžių, tai ką matome paskutiniu metu, kai į Lietuvą ateina ir stambios pasaulinio garso užsienio kompanijos, tam reikia, kad kiekvienas žmogus pajustų ekonomikos gerėjimą”, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras.

“Visa tai yra natūralu, bet svarbiausias dalykas yra mums patiems patikėti, kad jei šiandien nėra gerai, tai neturi būti visą laiką, ir patikėti, kad tikrai galime pasiekti to, ką galėtume vadinti Lietuvos sėkmės istorija”, – tikino ministras pirmininkas.

Trečiadienį A.Kubilius, Kopenhagos verslo mokyklos vadovams ir studentams pasakodamas apie projektą “Lietuva 2030″, pareiškė, kad po kelių dešimtmečių Lietuva pralenks Vakarų Europą.

“Lietuva – nedidelė, dinamiška, atvira šalis. Esu tikras, kad ir po 10, 20, 30 metų ji bus pasiruošusi mąstyti novatoriškai, veikti greitai ir drąsiai. Jei ne gyvenimo kokybe, tai savo dinamizmu Lietuva pralenks Vakarų Europą”, – tuomet Ministro pirmininko tarnybos Spaudos tarnybos pranešime cituotas A.Kubilius.

Šie jo žodžiai internetinėje erdvėje sulaukė audringos reakcijos.

“Aš mačiau tas reakcijas, šiek tiek linksmai nuteikė”, – apie pasirodžiusius komentarus po išplatinto pranešimo kalbėjo premjeras.

Jis tvirtino susitikęs su Danijos verslo lyderiais ir visur dėstęs panašią poziciją. Premjero teigimu, Danijos verslo elitas rimtai tikėjo tokiais jo žodžiais.

“Galbūt su mūsų tikėjimu savo sėkme yra šiokių tokių problemų, o šiaip tikrai nematau, kodėl mes neturėtume tikėti tokia Lietuvos sėkme”, – tvirtino ministras pirmininkas.

Premjeras Andrius Kubilius ragina opozicines partijas šiandieninių Lietuvos problemų sprendimo nepalikti būsimajam Seimui, kuriame daugumą gali turėti ir kitos politinės jėgos.

“Jiems turėtų rūpėti, kad tos problemos, su kuriomis Lietuva šiandien susiduria dėl objektyvių priežasčių (ekonominės krizės pasekmės, biudžeto deficitas, didelė bedarbystė) – kad jos būtų kaip galima efektyviau įveikiamos dabar, šiandien, neatidėliojant sprendimų iki kažkada ir pačiai opozicijai galbūt nepersistengiant trukdyti tų problemų sprendimui. Nes kitu atveju tų problemų sprendimas liks būsimam Seimui ir kas žino, kas tame Seime turės daugumą. Nemanau, kad mes po poros metų Seimo rinkimuose neturėtume galimybių siekti rinkėjų pasitikėjimo, bet ir opozicija turi pagalvoti”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

A.Kubilius sako, kad būtų gerai išplėsti dabartinę valdančiąją koaliciją, bet pažymi, kad ir su dabartiniai balsais valdantieji sugeba spręsti problemas. Premjeras aiškino nesekantis vidinių diskusijų opozicijoje ir nepastebėjęs kurių nors opozicinių partijų didesnio palankumo valdantiesiems.

Klausiamas, ar po darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo Europos Parlamente į valdančiąją koaliciją nesiprašė šios partijos Seimo nariai, A.Kubilius sakė tokių prašymų negirdėjęs. Tokį prašymą gavus, pasak A.Kubiliaus, jis būtų svarstomas “konstruktyviai”.