Premjeras Andrius Kubilius sako, kad už prezidentės įvardytas problemas aplinkosaugos srityje nėra atsakingas tik ministras Gediminas Kazlauskas.

Vyriausybės vadovas sakė, kad trečiadienį Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusio ministro keitimo galimybė nėra svarstoma.

“Aš matau problemas, kurias reikia spręsti, ir siekiame tas problemas spręsti. Tai ne ministro kartais personalijos yra problema, o problema yra pačių problemų mastas”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams salė A.Kubilius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį aplinkos ministrui G.Kazlauskui išsakė griežtos kritikos dėl neveiklumo ir pasiūlė valdančiosioms partijoms svarstyti šio Vyriausybės nario galimybę dirbti toliau. Problematiškiausiomis sritimis prezidentės atstovas įvardijo atliekų tvarkymą, daugiabučių renovaciją, teritorijų planavimą ir valstybinių miškų tvarkymą.

Premjeras A.Kubilius sakė pripažįstantis, kad daugiabučių renovavimui suskurta sistema veikia lėtai, bet. anot premjero, ji “įsivažiuoja”.

“Bendra parama šios programos įgyvendinimui ir skatinimas žmones pamatyti tos programos naudą būtų tikrai didelis ir svarbus postūmis, kad ši programa pradėtų veikti”, – sakė ministras pirmininkas.

A.Kubilius teigė negirdįs konkrečių siūlymų, kaip išjudinti įvardytų problemų sprendimą.

“Jeigu kas nors galvoja, kad galima, pavyzdžiui, daugiabučių namų renovaciją (…) kaip nors radikaliai pakeisti, įtikinti žmones taupyti gerinant savo būstą, įtikinti, kad jie to siektų žymiai greičiau, mes tikrai priimame visus pasiūlymus, bet racionalius pasiūlymus”, – sakė premjeras.

“Vien pasakymas, kad tokia sistema yra bloga, ką mes dažnai girdime iš opozicijos, ir nepateikiama jokių konstruktyvių ir gerų pasiūlymų, kaip pasiekti, kad bent per artimiausią dešimtmetį iš tiesų didelė dalis Lietuvos daugiabučių būtų renovuota ir tam būtų sukurtas tinkamas finansinis mechanizmas, tai tokių racionalių pasiūlymų, turiu pasakyti, mes negirdime”, – teigė Vyriausybės vadovas.

Prezidentės kritiką premjeras pažadėjo aptarti koalicijos partnerių pasitarime.

“Atskiros sritys, tokios kaip atliekų tvarkymas, daugiabučių renovacija ar teritorijų planavimas, iš tiesų mūsų pastovaus bendro dėmesio reikalas, nėra vieno atskiro ministro reikalas. Tikrai siekiame čia permainų, bet kai kuriose iš šių sričių labai greitų permainų kažin, ar galima racionaliai tikėtis, nors tikrai jų ir norėtųsi (…) Sieksime, kad permainos tose srityse būtų realizuojamos kiek galima efektyviau, aptarsime visas problemas ir koalicijos pasitarime”, – sakė A.Kubilius.

Jungtinės Valstijos išsklaidė abejones dėl galimų neigiamų nusiginklavimo derybų su Rusija pasekmių, antradienį pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Anot ministro pirmininko, pavasarį, JAV pasirašius sutartį su Rusija dėl branduolinio arsenalo mažinimo, abejonės “buvo siejamos su įprastinės ginkluotės sutarčių rengimu”.

“Kai JAV prezidentas su Rusijos prezidentu pasirašė vadinamąją branduolinės ginkluotės apribojimo sutartį, buvo kilę tokių abejonių – o ką Rusija už tai gaus. Tos abejonės šiek tiek buvo siejamos su įprastinės ginkluotės sutarčių rengimu, bet tos abejonės buvo labai efektyviai ir tinkamai JAV administracijos ir jos atstovų išsklaidytos”, – interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Baltijos šalys nėra prisijungusios prie įprastinę ginkluotę Europoje ribojančios sutarties, motyvuodamos to, kad savo įsipareigojimų nevykdo Rusija. Prisijungimas galėtų reikšti ginkluotės kiekio ribojimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį TV3 televizijos transliuotame interviu pareiškė, kad į Prahą susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) balandžio mėnesį ji nevyko reaguodama į JAV ir Rusijos derybas dėl nusiginklavimo.

“Matydama, kad tai gali neatitikti bent jau Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampaną už tokią perspektyvą”, – sakė prezidentė.

Šiame susitikime, kuris surengtas iškart pasirašius JAV ir Rusijos naująją START sutartį dėl branduolinio ginklo arsenalo mažinimo, Lietuvai atstovavo premjeras A.Kubilius.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis antradienį BNS pareiškė, kad Lietuva sveikina naujos START sutarties pasirašymą, nes ji gerina ir Lietuvos saugumo aplinką, tačiau atidžiai stebės, kaip susitarimas bus įgyvendinamas.

“Naujoji START sutartis yra labai svarbus susitarimas, nes sumažina strateginės branduolinės puolamosios ginkluotės arsenalus tiek Rusijoje, tiek JAV, ir tuo pačiu pagerina Lietuvos saugumą aplinką”, – sakė ministras.

“Yra nacionalinio saugumo interesai, tad Lietuva ir toliau atidžiai stebės, kaip bus įgyvendinama naujoji START sutartis. Tikiuosi, kad ji bus sėkmingai ratifikuota JAV ir Rusijos parlamentuose”, – pridūrė A.Ažubalis.

Ministras priminė, kad sutarties pasirašymą anksčiau pasveikino ir D.Grybauskaitė.

Pasak A.Ažubalio, dėl įprastinės ginkluotės sumažinimo sutarties Lietuva šiuo metu konsultuojasi su partneriais.

Premjeras A.Kubilius antradienį sakė, kad “JAV buvo, yra ir bus vienas svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių”.

Paklaustas apie galimą CŽV kalėjimų istoriją, ministras pirmininkas sakė, kad JAV, “kaip ir bet kas kitas darydavo klaidų, o mes kartais gana naiviai tose klaidose sudalyvaudavome”.

Premjeras pabrėžė, kad be JAV paramos nebūtų realizuoti Baltijos šalių gynybos planai.

“Lygiai taip pat Įprastinės ginkluotės naujosios sutarties, kuri Lietuvai svarbi, rengimas ir derybos su Rusija tokiu būdu, kad apgintų mūsų interesus, be JAV laibai aiškios pozicijos būtų neįmanomas”, – sakė A.Kubilius, bet nedetalizavo.

Pasak ministro pirmininko, anksčiau Lietuvos užsienio politikoje buvo “daug žodžių apie Rusijos pavojus ir daug retorikos”, bet tuo pat metu Lietuva nebuvo rūpinamasi, kad Lietuva būtų mažiau priklausoma nuo “Gazprom”.

Premjeras teigia, jog diskusijoms dėl kitų metų biudžeto šiuo metu yra per anksti.

Andrius Kubilius sako, jog šiuo metu laukiama Finansų ministerijos rengiamo projekto, tuomet ir prasidės svarstymai Vyriausybėje. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šią savaitę pareiškė, kad nedidindama gynybos finansavimo Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje.

“Man atrodo, kad gal šiek tiek per ankstyvos kai kurios tokios diskusijos ir pareiškimai. Mes jau pirmą ciklą pasitarimų su ministrais esame praėję. Pagal tų pasitarimų ir įžvalgų rezultatus Finansų ministerija rengia kitų metų biudžeto projektą, kurį artimiausiu metu pradėsime svarstyti Vyriausybėje”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

Premjeras kalbėjo, jog kitų metų biudžetas bus “taupus”, bet drastiškų mažinimų nebus.

“Kitų metų biudžetas išlieka taupumo ir taupymo biudžetu – negalima atsipalaiduoti. Bet lygiai taip pat nesame numatę ir kokių nors dar papildomų žymesnių išlaidų mažinimų, palyginti su šių metų biudžetu”, – sakė A.Kubilius.

Ministrai, premjero manymu, reikia matyti ir bendrus tikslus, siekti valstybės finansų stabilumo.

“Aš tikrai esu įsitikinęs, kad rasime bendrus sutarimus ir sprendimus”, – tikino A.Kubilius.

Vyriausybės vadovas teigė, jog negalima kažkurios srities laikyti mažiau svarbia. A.Kubilius šią savaitę teigė, kad finansavimo trūksta visoms sritims, nors krašto apsaugą ir minėjo kaip vieną iš prioritetų.

Vakar premjeras Andrius Kubilius susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite. Ar per šį susitikimą kalbėta apie galimus Vyriausybės pasikeitimus, neaišku. Premjeras tai paneigė.

“Ne, neaptarėme, nes jokių pakeitimų nenumatome”, – kalbėjo A. Kubilius. Dabartinę Vyriausybę sudaro 14 ministrų. A. Kubiliaus vadovaujamoje vadinamoje Permainų Vyriausybėje jau yra pasikeitę penki ministrai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime ir iš naujo gauti įgaliojimus. Jei pasitikėjimo nėra – turi atsistatydinti.

Svarbiausiais naujojo politinio sezono darbais A. Kubilius įvardina kitų metų valstybės biudžetą, energetikos sektoriaus darbus bei valstybinių įmonių valdymo pertvarką. Pasak A. Kubiliaus, kitų metų valstybės biudžete radikalių permainų nenumatoma.

“Toliau išlieka taupaus gyvenimo biudžetas ir sprendimai, susiję su įvairių išlaidų mažinimu, jau iš esmės yra priimti dar pavasario sesijoje, ypač socialinėje srityje. Galėčiau paminėti, kad yra labai aiškus įsipareigojimas šio sezono metu, bent jau Vyriausybės lygiu, užbaigti svarstymus dėl ilgalaikės “Sodros” pertvarkos, kuri taip pat susijusi su ilgalaikiu ir taupiu gyvenimu”, – kalbėjo A. Kubilius.

Ministras pirmininkas pažymėjo, kad yra labai konkrečių planų, ką daryti per artimiausius keletą mėnesių energetikos srityje: kurti energetikos rinką, įgyvendinti europines direktyvas, ypač dujų sektoriuje; pabaigti atominės elektrinės strateginio investuotojo atrankos procesą.

Valdantieji didelį dėmesį ketina skirti ir valstybinių įmonių pertvarkai. A. Kubiliaus teigimu, dėl valstybinių įmonių pertvarkos jau seniai diskutuojama. Pirmieji darbai padaryti – paskelbta pirmoji vieša ataskaita apie tai, kaip valstybei sekasi valdyti turtą.

Prezidentės atstovas Linas Balsys sakė, kad D. Grybauskaitė norėtų matyti visą “Sodros” pertvarkos paketą, o ne atskirus reformos aspektus.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ praneša, kad A. Kubilius iš prezidentūros išvyko rūškanu veidu:

“A. Kubilius spaudos konferencijoje atsakęs į gausius žurnalistų klausimus, įraudusiu nuo įtampos veidu nėrė pro duris. Politiniuose užkulisiuose dar vidurvasarį buvo girdėti, kad prezidentei neįtinka kai kurie ministrai, nors dar pavasarį ji teigė, jog galvų kapojimas jau baigtas.”, – rašo dienraštis.

Dienraščio teigimu, privačiuose pokalbiuose D. Grybauskaitė yra užsiminusi, kad ūkio ministras Dainius Kreivys viešai apie savo darbus tik daug kalba, bet jo veikla apčiuopiamų rezultatų neduoda. Susirūpinti dėl savo ateities arba smarkiai pasitempti turėtų ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Jo darbai irgi labiau grįsti kalbomis ir pažadais. Prezidentei kliūva ir net jos globojamos finansų ministrės Ingridos Šimonytės politinis nenuovokumas, bet esą dėl to labiau turėtų susirūpinti patyręs premjeras ir pamokyti kolegę.

Valstybės organų koridoriuose kalbama, kad nemažai debesų susikaupę ir virš vidaus reikalų ministerijos vadovo Raimundo Palaičio galvos. Pirmiausia dėl šio liberalcentristų atstovo priešinimosi pertvarkyti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Kai kurių šaltinių teigimu, pastaruoju metu “D. Grybauskaitė nevengia susitikimų ir su Seimo opozicinių partijų atstovais“.

Verslo dienraštis „Verslo žinios“ skelbia, kad premjeras po susitikimo su prezidente kitų metų biudžete kažkokių ypatybių neįžvelgia:

„Toliau išlieka taupaus gyvenimo biudžetas. Sprendimai, susiję su įvairių išlaidų mažinimu, iš esmės jau yra priimti dar pavasario sesijoje, ypač socialinėje srityje“, – vakar sakė premjeras. Taigi derėtų spėti, kad nei verslui, nei gyventojams neturėtų būti mezgamas naujas mokesčių tinklas. Todėl kitąmet bus vadovaujamasi taupymo politika. Tačiau krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė vakar ištraukė nacionalinio saugumo kortą, skųsdamasi, dėl sumenkusio kariuomenės finansavimo. Po vakarykščių susitikimų, tapo aišku, kad, be jokių abejonių, tokie pertvarkos planai sukels daugiausia diskusijų ir aršių kautynių ypač Seime, nes stambiosios įmonės buvo ir yra neoficialus partijų finansavimo šaltinis.“

„Respublika“ konstatuoja, kad vakar ministras pirmininkas prezidentei buvo priverstas aiškintis, kodėl Vyriausybės atstovai taip dažnai tyrimams samdo užsienio ekspertus, kainuojančius milijonus litų:

Šis dienraštis primena, kad vos prie aštuonerius metus Vyriausybė dosniai sumokėjo užsienio konsultantams už tai, kad ištirtų, ar verta išskaidyti elektros sistemą į Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus. Buvo gautas atsakymas – skaidyti labai apsimoka, valstybė ir elektros vartotojai kasmet sutaupys milijonus litų. Šiemet iš užsienio konsultantų nupirkta dar viena brangi studija, ar verta vėl sujungti RST ir VST. Atsakymas panašus kaip ir 2002 metais – sujungti labai apsimoka, iškart bus sutaupyti 28 mln. Lt. Kodėl Lietuvos valdžia nepasitiki savo mokslininkais, o įvairioms studijoms, ypač energetikos srityje samdo brangius užsienio ekspertus? Premjero žodžiais, „tokia praktika yra seniai nusistovėjusi, be to, mūsų šaliai tai naudinga. Tai rodo, kad Lietuva yra atvira, dinamiška. Nebijanti globalios konkurencijos šalis“.

Po susitikimo su prezidente, premjeras A. Kubilius, paklaustas, ar jis prisiima asmeninę atsakomybę už nuolat didinamą Lietuvos protų ir perspektyvaus jaunimo motyvaciją emigruoti, o mūsų šalis labiau vertina samdinius iš Rytų, neatsakė nieko.

„Vilniaus diena“, apžvelgdama vakarykštį premjero susitikimą su prezidente, akcentuoja, kad D. Grybauskaitė visų pirma iš Vyriausybės laukia iki galo parengtos „Sodros“ reformos:

„Prezidentė tikisi, kad šiemet tikisi sulaukti ne atskirų įstatymų projektų, o iki galo parengtos „Sodros“ reformos. „Nieko naujo nepasakysiu. Prezidentė nori matyti visą „Sodros“ paketą, o ne atskirus reformos aspektus, – prezidentės ir premjero susitikimo aspektus akcentavo prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Šalies vadovai aptarė ir būsimus darbus energetikos srityje. Prezidentė pabrėžė, kad jau artimiausiu metu reikia kurti nuo Rytų nepriklausomas naftos, elektros ir dujų rinkas. Prezidentė su premjeru akis į akį kalbėjosi valandą, jų pokalbyje nedalyvavo nė vienas valstybės vadovės patarėjas“.

Andrius Kubilius interviu “Lietuvos radijui” teigė, kad nereikėtų sureikšminti grįžimus ar negrįžimus iš atostogų, svarbiausia, kad Vyriausybė ir institucijos tinkamai dirbo tokios nelaimės metu.

“Premjero grįžimas ar negrįžimas iš atostogų negali sustabdyti tokių škvalų, o kaip įveikti jų padarinius, Vyriausybė turi tuos instrumentus, kuriuos gali panaudoti, ir jie buvo naudojami, ir toliau bus naudojami”, – interviu Lietuvos radijui antradienį teigė premjeras.

Ministras pirmininkas sakė, kad nuostoliai skaičiuojami, ir lygiai taip pat, kaip ir pavasarinio potvynio, taip ir šie nuostoliai bus atlyginami. Pasak premjero, visi turime apie ką pagalvoti – ir Vyriausybė, ir žmonės, ar tikrai esame tinkamai parengę tą aplinką, kurioje gyvename.

Per mažiau nei dvejus metus – daugiau kaip šimtas darbo grupių. Taip sparčiai premjeras Andrius Kubilius dalijo joms užduotis. Analitikų nuomone, šios grupės neturi perspektyvų, nes, užuot pagreitinusios svarbių sprendimų priėmimo procesą, tik vilkina jį, teigia “Lietuvos žinios”

Pirmą darbo grupę premjeras A.Kubilius subūrė dar 2008 metų gruodį ir pavedė jai pateikti siūlymus, kokius įrašus būtų tikslinga iškalti skulptoriaus Tado Gutausko monumente “Vienybės medis”. Jis iškilo Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio proga. Užduotys, kaip deramai paminėti svarbias sukaktis, datas ar įvykius, buvo pateiktos ir kitoms darbo grupės.

Naujausiajai nurodyta parengti Česlovo Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimo programos projektą.

Natūralu, kad sunkmečiu premjerui labiausiai rūpėjo specialistų nuomonė ekonomikos, energetikos, finansų ir socialiniais klausimais. Darbo grupių nariai taip pat rimtai analizavo korupcijos ir kontrabandos klestėjimo sąlygas, siūlė, kokių priemonių būtina imtis siekiant jas pakirsti.

Tačiau premjerui, pasak dienraščio, rūpėjo ir ne tokie proziški dalykai. Vienai darbo grupei buvo pavesta pateikti siūlymus dėl Lietuvos įsitraukimo į Europos kosmoso agentūros veiklą.

Kaip teigė ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius, darbo grupės – įprastas instrumentas, užtikrinantis tarpžinybinį bendradarbiavimą.

“Jas galima vertinti kaip Vyriausybės lygiu vykdomą projektinį valdymą. Grupės vadovas – lyg vadybininkas, turintis asmeninę atsakomybę, kad problema būtų išspręsta”, – pabrėžė vicekancleris. Anot jo, tokia veiklos organizavimo forma taikoma daugelyje valstybių.

G.Kazakevičius aiškino, kad kiekviena darbo grupė veiklą baigia atsiskaitydama arba premjerui, arba Vyriausybei. Sprendimą, ką daryti toliau, priima arba ministras pirmininkas, arba jis būna kolegialus.

G.Kazakevičius sakė neįžvelgiantis ryšio tarp darbo grupių gausos ir daugybės problemų valstybėje.

Vicekancleris teigė, jog ekspertams, kuriuos leidžiama pasitelkti sudėtingus klausimus analizuojantiems grupių nariams, nėra finansiškai atlyginama.

“Man nežinoma, kad būtų kokia nors mokėjimo praktika”, – tvirtino G.Kazakevičius.

“Mane labai kritikuodavo už tas darbo grupes, ypač A.Kubilius”, – prisiminė ekspremjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Pasak jo, Vyriausybės veikloje tokios grupės yra neišvengiamos, ypač kai reikia spręsti kokius nors ginčytinus klausimus.

G.Kirkilas mano, jog šiai Vyriausybei tiek daug darbo grupių reikia ir dėl to, kad Ministro pirmininko tarnyboje panaikintas Teisės departamentas – jo funkcijas perduotos Teisingumo ministerijai.

Finansų analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, tiek buvę premjerai, tiek dabartinis Vyriausybės vadovas A.Kubilius piktnaudžiauja darbo grupėmis.

“Užuot priėmus greitus ir efektyvius sprendimus, einama paprasčiausiu keliu – kuriama grupė ir problema nustumiama neribotam laikui”, – teigė analitikas.

Jei tokių grupių vis dėlto reikia, jos, anot R.Rudzkio, turėtų būti kuriamos pagal kitokį modelį. Specialistus, kuriuos į grupę deleguoja ministerijos, tuo laikotarpiu derėtų atleisti nuo tiesioginių pareigų.

“Tai tam tikras proto šturmas: dvi dienas pasėdėtų nuo ryto iki vakaro, pateiktų siūlymą ar sprendimą ir vėl grįžtų į darbo vietas”, – dėstė R.Rudzkis.

“Žmogiškieji ištekliai naudojami nepaprastai neefektyviai”, – įsitikinęs analitikas.

Premjeras Andrius Kubilius, nepaisydamas medikų ir mokytojų profesinių sąjungų reikalavimų paneigti teiginius, jog viešajame sektoriuje taupymas mažesnis dėl nemažėjusių jų atlyginimų, laikosi savo.

Premjeras tvirtina, jog imant bendrą vidurkį, praėjusiais metais medikų ir pedagogų atlyginimai išliko nepakitę, kai tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje algos mažėjo.

“Paimkit statistikos duomenis ir pamatysit, kad praėjusių metų pradžioje medikų ir mokytojų atlyginimai kilo, paskutinį metų ketvirtį šiek tiek mažėjo, bet metų rezultatas yra toks, kad praktiškai beveik nesikeitė”, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras.

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius žurnalistams tvirtino, jog premjeras ir profesinių sąjungų atstovai kalba apie skirtingus dalykus – esą premjeras savo teiginius grindžia bendru metų vidurkiu, tuo metu profesinės sąjungos turi mintyje konkrečius atlyginimų svyravimus.

“Premjeras kalba apie vidutinį atlyginimą, vidurkius. Kalbant apie vidurkį nereiškia, kad kažkas kažkur nesumažėjo. Tik galima primint, kad gydytojų atlyginimai nuo 2006 metų didėjo labiausiai iš visų gyventojų sluoksnių, ir jie gerokai pralenkė valdymo sektoriaus atlyginimus. Su mokytojų atlyginimais yra tas pats – statistinio vidurkio pokyčiai yra labai nedideli, tie, kurie sako, kad mokytojų atlyginimai mažėjo, yra linkę susitelkti į paskutinį praėjusių metų ketvirtį, kai jie šiek tiek mažėjo, bet jie linkę pamiršti, kad pirmus tris ketvirčius mokytojų atlyginimai didėjo”, – sakė V.Valentinavičius.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija penktadienį išplatino pareiškimą, kuriuo premjerą A.Kubilių kaltina kiršinant visuomenę ir reikalauja paneigti teiginius, jog taupymas viešajame sektoriuje mažesnis nei privačiame dėl esą nemažintų mokytojų ir medikų atlyginimų.

“Premjere, liepos 22 dienos interviu Žinių radijui Jūs pasakėte, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos. Be to, Jūs teigėte, kad mokytojams atlyginimai 2009 metais net išaugo. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Jūsų klausia, kodėl taip akivaizdžiai klaidinate visuomenę ir ją kiršinate?” – atvirame laiške premjerui rašo švietimiečiai.

Premjeras A.Kubilius ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

Tai ministras pirmininkas sakė reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

Po tokių premjero pareiškimų su reikalavimu juos paneigti kreipėsi ir Lietuvos gydytojų sąjunga. “Labai negarbinga, kai politinės batalijos atsisuka prieš tuos, kurie nedalyvauja politikoje, kasdien dirba visiems gyvybiškai svarbų ir pasiaukojamą darbą. Tokie vieno iš aukščiausiųjų valstybės pareigūnų pareiškimai žeidžia medikus ir kelia nesantaiką visuomenėje”, – sąjungos išplatintame pareiškime sakė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija paneigdama premjero žodžius išplatino informaciją, jog per 2009-2010 metus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atlyginimai vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 10 procentų.

SAM duomenimis, per 2009-2010 metus sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio personalo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 10 proc., o sistemą finansuojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – 14,5 procento.

“Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo pat metu šalies gydymo įstaigoms brango šildymas, elektra, vaistai ir medicinos priemonės, o taupymo režimu gyvenanti valstybė pirmąkart istorijoje sumažino apmokėjimo už sveikatos paslaugas vertės balą”, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak pranešimo, vidutinis gydytojo atlyginimas šių metų pradžioje, palyginti su 2009-ųjų sausiu, sumažėjo 13,6 proc. arba 476 litais. 2009 metų sausį vidutinis gydytojo atlyginimas buvo 3500 litų, 2010 metų sausio mėnesį – 3024 litai.

Atitinkamai už tą patį laikotarpį vidutinis slaugytojo darbo užmokestis sumažėjo 10,4 proc. arba 212 litų. 2009 metų sausį vidutinis slaugytojo atlyginimas buvo 2045 litai, 2010 metų sausį – 1833 litai.

Per 2009-2010 metus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atlyginimai vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 10 procentų, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tuo ji neigia premjero Andriaus Kubiliaus žodžius, kad taupymas viešajame sektoriuje esantis mažesnis privačiame sektoriuje dėl neva nemažintų medikų atlyginimų.

SAM duomenimis, per 2009-2010 metus sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio personalo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 10 proc., o sistemą finansuojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – 14,5 procento.

“Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo pat metu šalies gydymo įstaigoms brango šildymas, elektra, vaistai ir medicinos priemonės, o taupymo režimu gyvenanti valstybė pirmąkart istorijoje sumažino apmokėjimo už sveikatos paslaugas vertės balą”, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak pranešimo, vidutinis gydytojo atlyginimas šių metų pradžioje, palyginti su 2009-ųjų sausiu, sumažėjo 13,6 proc. arba 476 litais. 2009 metų sausį vidutinis gydytojo atlyginimas buvo 3500 litų, 2010 metų sausio mėnesį – 3024 litai.

Atitinkamai už tą patį laikotarpį vidutinis slaugytojo darbo užmokestis sumažėjo 10,4 proc. arba 212 litų. 2009 metų sausį vidutinis slaugytojo atlyginimas buvo 2045 litai, 2010 metų sausį – 1833 litai.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vidutiniškai viso sveikatos priežiūros įstaigose dirbusio personalo darbo užmokestis sumažėjo 10,4 proc. – nuo 2181 litų pernai sausį iki 1955 litų šių metų sausį.

Premjeras A.Kubilius šią savaitę duodamas interviu Žinių radijui pareiškė, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

“Valstybės tarnautojams vidutiniškai atlyginimai per metus sumažėjo beveik 10 procentų, tai yra, tikrai ne mažiau nei privačiame sektoriuje. Į patį viešąjį sektorių be valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai mažinami, įeina ir tokios didelės ir plačios grupės, kaip, pavyzdžiui, mokytojai arba gydytojai, kuriems atlyginimai tikrai nebuvo mažinami praėjusiais metais, o tokiai grupei kaip mokytojai tai net išaugo”, – kalbėjo premjeras.

Tokiu Vyriausybės vadovo pareiškimu pasipiktino ir švietimo darbuotojai.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija penktadienį priminė, kad mokytojų atlyginimas mažėjo sumažinus bazinę mėnesinę algą, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija išplatino pareiškimą, kuriuo premjerą Andrių Kubilių kaltina kiršinant visuomenę ir reikalauja paneigti teiginius, jog taupymas viešajame sektoriuje mažesnis nei privačiame dėl esą nemažintų mokytojų ir medikų atlyginimų.

“Premjere, liepos 22 dienos interviu Žinių radijui Jūs pasakėte, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos. Be to, Jūs teigėte, kad mokytojams atlyginimai 2009 metais net išaugo. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Jūsų klausia, kodėl taip akivaizdžiai klaidinate visuomenę ir ją kiršinate?” – atvirame laiške premjerui rašo švietimiečiai.

Premjeras A.Kubilius interviu Žinių radijui sakė, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

Tai ministras pirmininkas sakė reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

Po tokių premjero pareiškimų su reikalavimu juos paneigti kreipėsi ir Lietuvos gydytojų sąjunga. “Labai negarbinga, kai politinės batalijos atsisuka prieš tuos, kurie nedalyvauja politikoje, kasdien dirba visiems gyvybiškai svarbų ir pasiaukojamą darbą. Tokie vieno iš aukščiausiųjų valstybės pareigūnų pareiškimai žeidžia medikus ir kelia nesantaiką visuomenėje”, – sąjungos išplatintame pareiškime sakė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

Penktadienį išplatintu viešu laišku Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija primena, jog mokytojų atlyginimas visų pirma mažėjo sumažinus bazinę mėnesinę algą, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams.

“Ar Vyriausybės nutarimą, kuriuo bazinė mėnesinė alga sumažinama nuo 128 iki 122 litų, pasirašėte ne Jūs? Ar tiesiog nežinote, kad nuo to priklauso mokytojų darbo užmokestis? Ar ne Jūsų Vyriausybė pasiūlė Seimui sumažinti biudžetinių įstaigų finansavimą 12 proc. 2009 m. gegužės 1 dieną ir darbo užmokesčio fondus 5 -10 proc. nuo 2010 metų sausio 1 d.? O gal įsivaizduojate, jog šie karpymai nesumažino mokytojų atlyginimų?” – premjero atvirame laiške klausia švietimo profsąjungos.

Atvirame laiške teigiama, kad premjeras “sąmoningai klaidina bei kiršina visuomenę” ir reikalaujama paneigti informaciją apie “nemažėjančius ir net augančius” mokytojų atlyginimus arba pagrįsti savo teiginius skaičiais ir

faktais.

Vyriausybės vadovas interviu sakė, kad valstybės tarnautojų atlyginimai sumažėjo panašiai tiek, kiek ir privačiame sektoriuje, tačiau gydytojų ir mokytojų algos nebuvo apkarpytos.

“Valstybės tarnautojams vidutiniškai atlyginimai per metus sumažėjo beveik 10 procentų, tai yra, tikrai ne mažiau nei privačiame sektoriuje. Į patį viešąjį sektorių be valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai mažinami, įeina ir tokios didelės ir plačios grupės, kaip, pavyzdžiui, mokytojai arba gydytojai, kuriems atlyginimai tikrai nebuvo mažinami praėjusiais metais, o tokiai grupei kaip mokytojai tai net išaugo”, – kalbėjo premjeras.

“Akivaizdu, kad dėl to, jog mokytojų atlyginimai didėjo, kad medikų atlyginimai nebuvo mažinami, bendras viešojo sektoriaus atlyginimų mažėjimų tikrai yra mažesnis nei privačiame sektoriuje, tačiau valstybės tarnyboje, už kurią atsako tiesiogiai Vyriausybė, atlyginimai buvo mažinami, ir iš tiesų bendros išlaidos išlaikyti valstybės tarnyboje buvo grąžintos į 2006 metų lygį”, – aiškino ministras pirmininkas.

Anot prezidentės, atlyginimų mažėjimas viešajame ir privačiame sektoriuose labai skiriasi. “Palyginus atlyginimų kritimą viešajame ir privačiame sektoriuje matome labai didelį skirtumą. Sumažinome etatus tik simboliškai – arba netikrai užimtų, arba nesančių darbuotojų. Didelio sumažinimo arba to krizinio taupymo viešajame sektoriuje nėra tiek daug. Kitos šalys nuėjo daug gilesniu taupymo keliu”, – interviu Lietuvos TV laidai “Savaitė” sakė D.Grybauskaitė.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

Tai ministras pirmininkas ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

Anot A.Kubiliaus, nesusikalbama, kokius skaičius reikia vertinti: “Kartais vieni ima vieną skaičių ir objektyvius skaičius, kiti ima kitą skaičių, ir paskui kažkaip nesusikalbame ir tariamai vieni kitus lyg bandome vis pakritikuoti, kad ne taip vertiname statistiką”.

Vyriausybės vadovo žodžiais, valstybės tarnautojų atlyginimai sumažėjo panašiai tiek, kiek ir privačiame sektoriuje, tačiau gydytojų ir mokytojų algos nebuvo apkarpytos.

“Valstybės tarnautojams vidutiniškai atlyginimai per metus sumažėjo beveik 10 procentų, tai yra, tikrai ne mažiau nei privačiame sektoriuje. Į patį viešąjį sektorių be valstybės tarnautojų, kuriems atlyginimai mažinami, įeina ir tokios didelės ir plačios grupės, kaip, pavyzdžiui, mokytojai arba gydytojai, kuriems atlyginimai tikrai nebuvo mažinami praėjusiais metais, o tokiai grupei kaip mokytojai tai net išaugo”, – kalbėjo premjeras.

“Akivaizdu, kad dėl to, jog mokytojų atlyginimai didėjo, kad medikų atlyginimai nebuvo mažinami, bendras viešojo sektoriaus atlyginimų mažėjimų tikrai yra mažesnis nei privačiame sektoriuje, tačiau valstybės tarnyboje, už kurią atsako tiesiogiai Vyriausybė, atlyginimai buvo mažinami, ir iš tiesų bendros išlaidos išlaikyti valstybės tarnyboje buvo grąžintos į 2006 metų lygį”, – aiškino ministras pirmininkas.

Anot prezidentės, atlyginimų mažėjimas viešajame ir privačiame sektoriuose labai skiriasi. “Palyginus atlyginimų kritimą viešajame ir privačiame sektoriuje matome labai didelį skirtumą. Sumažinome etatus tik simboliškai – arba netikrai užimtų, arba nesančių darbuotojų. Didelio sumažinimo arba to krizinio taupymo viešajame sektoriuje nėra tiek daug. Kitos šalys nuėjo daug gilesniu taupymo keliu”, – interviu Lietuvos TV laidai “Savaitė” sakė D.Grybauskaitė.

Paklausta, kokius taupymo rezervus ji matanti kitąmet, valstybės vadovė minėjo valstybės aparato mažinimą ir besidubliuojančių funkcijų naikinimą.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuva turi dvi itin brangiai kainuojančias sritis – socialinę ir sveikatos apsaugą.

“Kasmet sumos, pavyzdžiui, sveikatos sistemai, didėja, bet paslaugų kokybė ir pasitenkinimas jomis praktiškai mažėja. Mes turime daug išlaidų ir labai neefektyvias sistemas. Tai nereiškia, kad kažką reikia karpyti ir mažinti, galime eiti struktūrinių reformų ir optimizavimo keliu”, – tvirtino valstybės vadovė.

Lietuvoje kaip gamtoje – akivaizdi pusiausvyra. Pusiausvyrą regime ir mūsų politikoje. Tarkime, kai kurie mūsų politikai yra akivaizdūs atpirkimo ožiai (dažniausiai premjeras, ministrai, susikompromitavę politikieriai), kaltinami dėl visų nelaimių Lietuvoje bei dėl prastėjančio gyvenimo. Ir yra kitas polius, kita grupė politikų, kuriuos būtų galima pavadinti pusdieviais, nes jiems tenka gyventojų pasitikėjimas, pagyros ir aukščiausi reitingai (tai daugiausia prezidentai, kai kurie ministrai, kai kurie Seimo pirmininkai, viena kita patyrusi charizmatiška asmenybė).
Šių skirtingų polių politikams susikeisti vietomis praktiškai nėra galimybių. Juk visi premjerai paprastai malasi reitingų apačioje, o prezidentai (išskyrus Rolandą Paksą) – nuolat viršūnėje.

Štai šiame “Veido” numeryje publikuojame sociologinę apklausą, kurioje rasite prezidentų vertinimus. Iš tyrimo sužinome, kad neigiamai pirmuosius prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metus vertina vos 2,4 proc. apklaustųjų, nors jokių stebuklų ši prezidentė, regis, nepadarė. O pasidomėjus, kuris Lietuvos prezidentas dirbo / dirba geriausiai, paaiškėjo, kad puikiai vertinami tiek Valdas Adamkus, tiek D.Grybauskaitė, tiek ir a.a. Algirdas Brazauskas. Ir nesvarbu, ką jie padarė ar ko nepadarė, nesvarbu, kaip jie valdė, kiek kartų klydo, – vis tiek jie turi didžiules gerbėjų armijas. Neretai prezidentams priskiriami netgi ne jų nuopelnai. Regis, žmonėms šalia atpirkimo ožių reikalingi ir idealai, autoritetai, mesijai, patriarchai, kuriems jie atleidžia ir klaidas, ir paklydimus, nes į kažką atsiremti juk reikia, kažkuo tikėti juk būtina.
Tuo tarpu ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui neatleidžiama niekas, nė viena klaidelė, o jo geri darbai apskritai ignoruojami. Ir net ateityje tapti populiariu politiku jis praktiškai nebeturi jokių šansų.

Bet tai nėra teisinga. Kitaip tariant, Lietuvoje žmonės vertinami ne pagal nuopelnus, o pagal meiles ir nemeiles, simpatijas ir antipatijas, juk, tarkime, du skirtingi politikai už du tokius pačius sprendimus ar veiksmus gali sulaukti kardinaliai priešingos reakcijos. Pavyzdžiui, prezidentės vizitai į užsienį vertinami kaip reikalingi ir naudingi šaliai, o premjero vizitai į užsienio šalis apibūdinami kaip betikslis pasiskraidymas už mokesčių mokėtojų pinigus. Nors iš tiesų taip juk nėra.

Taip, šis premjeras ir jo komanda padarė daug klaidų, nusipelno nemažai kritikos, bet ne prakeiksmų. Juk vertinant iš esmės A.Kubilius yra kvalifikuotesnis, profesionalesnis, išmintingesnis ir padoresnis nei, tarkime, ankstesni premjerai Gediminas Kirkilas ar R.Paksas. Ir mūsų anūkai A.Kubiliui tikriausiai bus dėkingesni nei G.Kirkilui ar R.Paksui.

Kita vertus, A.Kubiliaus premjeravimo istorija yra pamokantis pavyzdys, kaip nereikia elgtis viešųjų ryšių požiūriu ir kaip stagiai galima pasiekti reitingų dugną. Na, o pavyzdžiai, kaip žmonių pasitikėjimą galima ilgai išlaikyti, regis, bus V.Adamkus ir D.Grybauskaitė.

Premjeras Andrius Kubilius teigia neturįs nieko bendro su dabartine Demokratinės politikos instituto (DPI) veikla, juolab su konkursu dėl universitetų reitingavimo, kuris dabar atsidūrė žiniasklaidos akiratyje.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius nebuvo Demokratinės politikos instituto valdybos narys, iš DPI steigėjų pasitraukė 2008 m. gruodžio 17 d., o iš asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos nario pareigų nepasibaigus kadencijai atsistatydino dar 2008 m. lapkričio 18 dieną. A. Kubilius buvo prisaikdintas Premjeru 2008 m. lapkričio 27 dieną. Universitetų reitingavimo konkursą skelbė Švietimo ministerija, premjeras apie konkursą nebuvo informuotas.

Premjero patarėjas Kęstutis Škiudas nuo 2009 m. kovo 18 d. nebėra DPI valdybos narys, o nuo 2010 m. birželio 11 d. atsisakė DPI steigėjo statuso, todėl nebėra ir institutui priklausančio informacinio interneto portalo bendrasavininkis.