Premjeras Andrius Kubilius sako, kad sunkmečiu remdama partijas 4 mln. litų, Vyriausybė vykdė Seimo sprendimą.

“Mes įvykdėme Seimo sprendimą, kuriame, priėmus įstatymus, Seimas labai aiškiai įrašė atskirą straipsnį – pasiūlė Vyriausybei nedelsiant įvykdyti būtent tokį sprendimą”, – ketvirtadienį sakė premjeras, paklaustas, ar šis sprendimas sunkmečiu buvo sąžiningas.

Gegužės 18 dieną parlamentarai priėmė naują Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymą, kuriame anksčiau tik numatytą galimybę gauti kompensacijas už patirtas išlaidas pakeitė į prievolę tokias išmokas pervesti.

Naujajame įstatyme sakoma, kad “partijai skiriamą valstybės biudžeto asignavimų, skirtų daliai politinės kampanijos išlaidų kompensuoti, dydį nustato Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perveda į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą”.

Kadangi numatyta, kad įstatymas įsigalioja tik šių metų rugsėjo 15 dieną, parlamentarai atskiru straipsniu paskubino lėšų partijoms pervedimą.

Dokumente Vyriausybei siūloma “jos nustatyta dalimi skirti lėšų apmokėti iki šio įstatymo įsigaliojimo neapmokėtos dalies politinių kampanijų išlaidų kompensacijai”.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas pavaduotojas Pavelas Kujalis BNS yra sakęs, kad iki šiol už praėjusius rinkimus partijoms dalis politinės kampanijos išlaidų kompensuota tik vieną kartą – 2002 metais. Todėl naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintą normą galima aiškinti, kaip siūlymą kompensuoti visų anksčiau buvusių rinkimų išlaidas.

Ministrų kabinetas užpraėjusią savaitę priėmė sprendimą iš Privatizavimo fondo 4 mln. 99 tūkst. litų skirti 2008 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos dalies išlaidų kompensavimo politinėms partijoms programai.

VRK, kaip numato įstatymas, yra numačiusi maksimalius dydžius, į kuriuos galėtų pretenduoti Seimo rinkimuose dalyvavusios partijos. Iš viso partijos maksimaliai galėtų pretenduoti į 6,3 mln. litų kompensacijas, skyrus 4 mln. litų, jos proporcingai šiek tiek sumažės.

Pagal patirtas išlaidas, valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galėtų pretenduoti į 1,5 mln. litų kompensaciją, opozicinė Socialdemokratų – 1,4 mln. litų.

Liberalų ir centro sąjungai maksimali kompensacija galėtų siekti virš 746 tūkst., Naujajai sąjungai – 634 tūkst., partijai “Tvarka ir teisingumas” – 587 tūkst., Liberalų sąjūdžiui – 512 tūkst., Darbo partijai – 456 tūkst., Tautos prisikėlimo partijai – 143 tūkst. litų. Kitoms partijoms maksimalios galimos išlaidos neviršytų 100 tūkst. litų.

Kadangi Vyriausybės skirta suma – 2 mln. litų mažesnė nei galima maksimali kompensacija, partijos gaus atitinkamai mažiau.

Remdamasi naujuoju įstatymu Vyriausybė dar turėtų skirti pinigų partijoms ir Europos Parlamento rinkimų kampanijos išlaidoms kompensuoti. VRK gegužės 16 dieną yra nustačiusi maksimalius kompensavimo dydžius.

Iš viso 8 partijoms už EP patirtas išlaidas priklauso 592 tūkst. litų kompensacija.

Pagal įstatymą, kompensacija gali siekti iki 25 proc. politinės kampanijos išlaidų, jei tam skirti asignavimai atskirai numatomi valstybės biudžete.

Politinės partijos iš biudžeto šiemet dar gauna dotacijas. Daugiausia rinkėjų balsų gavusios partijos šiemet gaus apie 5,5 mln. litų dotacijų, pusė šios sumos jau paskirstyta pavasarį, kita dalis laukia rudenį.

Valstybės biudžeto dotacija paskirstoma partijoms, gavusioms ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimuose, dotacijos dydis skaičiuojamas proporcingai gautam balsų skaičiui. Šiurkščių finansavimo tvarkos pažeidimų padariusioms partijoms dotacija neskiriama.

Šalies premjeras Andrius Kubilius sako, jog pirmiausia svarstoma apie biudžeto išlaidų mažinimą, o ne apie naujus mokesčius.

“Dabar galbūt darysime sprendimus, kurie mažintų išlaidas, pavyzdžiui, pratęsime visų atlyginimų sumažinimą, pradedant nuo Seimo ir Vyriausybės narių, nes tas sumažinimas baigiasi šių metų pabaigoje”, – penktadienį Seime žurnalistams sakė A.Kubilius.

Jo teigimu, norint per artimiausius dvejus metus šalies deficitą sumažinti iki 3 proc. BVP, reikia įgyvendinti visą priemonių paketą.

“Išties, tai, ką turime padaryti, lyginant su tuo, ką padarėme praėjusiais metais, nėra tiek daug – ekonomika tikrai rodo gerų ženklų, ir tai, ką turėsime padaryti, turime padaryti”, – teigė jis.

Jis tvirtino, jog biudžeto deficito mažinimo problema bus įveikta “protingai”.

“Mes ir tą problemą įveiksime, ir įveiksime protingai, tardamiesi, nedarydami neapgalvotų, chaotiškų judesių”, – sakė premjeras.

Pasak žiniasklaidos, planuodama kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė svarsto galimybę didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius bei 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, mažinti motinystės pašalpas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvos Vyriausybę svarstyti galimybes mažinti motinystės išmokas, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, taip pat “žaliąjį mokestį” transporto priemonėms.

Daugiau nei pusei šalies gyventojų pateisinant kontrabandą, premjeras teigia, kad jie turėtų susitaikyti su mažesniais atlyginimais, pensijomis ir kitomis socialinėmis išmokomis.

“Aš manau, kad čia kaip tik turime matyti iššūkį – padėti žmonėms suvokti, kad jeigu jie toleruoja kontrabandą, tai jie taip pat turėtų labai draugiškai visi sutarti, kad reikia mažinti atlyginimus mokytojams, pensijas, nes tolerancija kontrabandai, mokesčių nemokėjimui, šešėliniams atlyginimams reiškia, kad valstybės biudžete yra sutinkama turėti mažiau pinigų”, – pirmadienį žurnalistams sakė Andrius Kubilius.

Jis teigė, jog turėtų būti visų bendras uždavinys, ir pridūrė, jog nei pats, nei finansų ministrė neturi “stebuklingos pinigų skrynelės”, iš kurios mokėtų atlyginimus arba pensijas.

Naujausias bendrovės “Spinter tyrimai” balandį atliktas tyrimas parodė, kad šiemet kontrabandą pateisino 61 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai tokių buvo 43 procentai. Dauguma Lietuvos gyventojų taip pat manė, jog kontrabandos mastai šiemet išaugo.

A.Kubilius anksčiau teigė, jog mažesnės nei planuotos pirmojo ketvirčio akcizų įplaukos į biudžetą galėjo būti ir augančios kontrabandos pasekmė, ir žadėjo, jog su kontrabanda bus bandoma kovoti daug efektyviau.

Šiemet gegužę Vyriausybė paskelbė, jog Muitinės departamentas taps kontrabandos mastą koordinuojančia institucija – esą yra dalinimosi informacija tarp institucijų spragų, ypatingai pasigendama duomenų apie nelegalią prekybą ir galimus kontrabandos atvejus iš policijos.

Tarptautinėmis tabako gamybos bendrovės “British American Tobacco” ir “Imperial Tobacco” su Finansų ministerija šiemet pasirašytame susitarime sutarė, jog jos mokės Lietuvai už sulaikytą kontrabandą.

Premjeras Andrius Kubilius politologų nuomonę, jog Lietuva dar neužsitarnavo Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino vizito, vadina nepilnavertiškumo kompleksų atspindžiu.

Anot jo, Lietuva neturi užsitarnauti užsienio kokių nors svečių atvykimo.

“Man tokie komentarai šiek tiek keistai atrodo, nes lyg ir atspindi mūsų kažkokius vis dar esamus vidinius nepilnavertiškumo kompleksus. Mes neturime nei užsitarnauti, nei tarnauti vardan kokių nors svečių atvykimo. Visada malonu sulaukti ar Rusijos vadovų, ar Vokietijos vadovų, bet dėl to verstis per galvą niekada nei planavome, nei ruošėmės”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Lietuvos Vyriausybės vadovas sako “nedarantis didelių išvadų” iš šios situacijos – anot jo, nėra neįprasta tai, kad Rusijai birželio pradžioje Vilniuje vyksiančiame Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje atstovaus vicepremjeras Viktoras Zubkovas, o ne V.Putinas.

“Tai, kad atvyksta Rusijos vicepremjeras, kuris kartu yra, kiek žinau, ir “Gazpromo” vienas iš vadovybės narių, tai nėra kažkas neįprasto. Lygiai taip pat atvyksta ir Švedijos, ir Danijos ne premjerai, o vicepremjerai dėl įvairių priežasčių patys neatvykdami”, – kalbėjo jis.

“Tai yra ne Lietuvos Rusijos koks nors susitikimas ar įvykis, o yra regiono įvykis, ir įvairios šalys sprendžia, kas joms tokiuose renginiuose geriausiai gali atstovauti, ir tikrai nedarau iš to didelių išvadų”, – teigė A.Kubilius.

Panašios nuomonės laikosi ir premjero vadovaujamiems konservatoriams priklausantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Premjeras taip pat paprieštaravo buvusio Seimo pirmininko, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderio Arūno Valinsko pareiškimams, kad “Lietuvoje matomas polinkis pataikauti vis labiau įžūlėjančiai Rusijai”.

“Tikrai nematau jokių pataikavimų. Turėjau galimybę prieš porą mėnesių apie pusantros valandos kalbėtis su Rusijos premjeru V.Putinu, ir tikrai nesijaučiau, kad tame pokalbyje mes jaustumėmės kokie nors nelygiaverčiai”, – sakė A.Kubilius.

Trečiadienį BNS kalbinti politologai svarstė, jog Rusijos premjeras V.Putinas sprendimu neatvykti į Vilnių nori parodyti, kad Lietuva dar nėra pakankamai draugiška ir turėtų labiau pasistengti dvišaliuose santykiuose.

Europa kunkuliuoja kaip ant kaitrios ugnies užviręs puodas. Politiniais sprendimais siekiama užbėgti už akių galimiems pavojams. Graikijos ir kitų prasiskolinusių pietinių ES valstybių problemos privertė priimti sprendimą dėl 700 mlrd. eurų paketo eurui gelbėti. Europos centrinis bankas priverstas pažeisti Lisabonos sutartį ir vykdyti intervencinį ES valstybių vyriausybių obligacijų pirkimą.

Kol premjeras Andrius Kubilius svajoja apie vadovėlius, kuriuose bus aprašoma tai, kaip jis sėkmingai suvaldė krizę, visuomenė niekaip nesulaukia jo plano, kaip Lietuva kitais metais valdys savo milžinišką biudžeto deficitą ir grėsmingai didėjančią valstybės skolą. Akivaizdu, kad, norint sustabdyti valstybės skolos didėjimą ir subalansuoti šalies biudžetą, šalies viešąjį sektorių teks nuleisti į 2005 ar 2006 m. lygį. Dalies viešojo sektoriaus, valstybės tarnautojų sunkmetis dar beveik nepalietė. Motinystės išmokoms 2006 m. buvo skirta 270 mln. Lt, o šiemet – daugiau kaip 1 mlrd. Lt, šalpos ir kitoms socialinės paramos išmokoms 2006 m. skirta apie 290 mln. Lt, o šiemet – gerokai daugiau nei 1 mlrd. Lt. Tik per vienus metus socialinės paramos gavėjų padaugėjo per 90 tūkst. Dirbančiųjų viešajame sektoriuje kasmet gausėjo po kelis tūkstančius.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pasiguodė, kad savo pranešimui viešųjų finansų tema gali parengti tik vieną skaidrę – “Ežiukas rūke”. Nuoširdus ministrės prisipažinimas apie A.Kubiliaus Vyriausybės politinį išsekimą. Nors I.Šimonytė tikisi, kad kitąmet dėl ekonomikos augimo biudžetas gaus daugiau pajamų nei šiemet, šį prieaugį teks atiduoti kaip palūkanas už pastaruoju metu gerokai padidėjusias skolas.

Premjeras nėra parengęs konkretaus plano, kaip tvarkysis su biudžeto deficitu ir valstybės skola kitais metais. Kalbama apie būtinybę dešimtadaliu padidinti dyzelino akcizą, keisti akcizo nustatymo cigaretėms tvarką, siūloma įvesti gyventojų nekilnojamojo turto mokestį. Kaip siūloma taupyti? Dėl valstybės institucijų reformų sumažinti valstybės valdymo išlaidas, atidėti planus atkurti įmokas į privačius pensijų fondus, sumažinti išlaidas motinystės pašalpoms. Deja, visos šios priemonės geriausiu atveju gali duoti tik kelis šimtus milijonų litų, o trūksta bent 3–4 mlrd. Lt. Tuo tarpu valstybinės institucijos jau demonstruoja savo apetitą 2011 m. valstybės asignavimams. Jos šiemet ypač “kuklios”. Kitais metais norėtų išleisti tik 4 mlrd. Lt daugiau nei šiemet! Neatrodo, kad šių institucijų vadovai suvoktų realią valstybės padėtį. Ar tikrai tokie “taupūs” vadovai turėtų dirbti tų institucijų vadovais?

Jei A.Kubilius rastų jėgų paskelbti politinius sprendimus 2010 m. ir išsklaidyti rūką virš savo būsimų sprendimų, visuomenė galėtų pradėti jiems ruoštis. Galimų naktinių sprendimų laukimas toliau smukdo verslo lūkesčius. O tai kvepia naujais atleidimais, naujų projektų ir investicijų nukėlimu į tolimesnę ateitį. Ar A.Kubilius supranta, kokią žalą daro valstybei, pats sėdėdamas ir visą šalį laikydamas rūke?

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis premjeras Andrius Kubilius sako, jog žlugę opozicijos bandymai nuversti susisiekimo ministrą rodo galimybę valdantiesiems sustiprinti gretas parlamente.

“Po opozicijos ir jos lyderių fiasko organizuojant tokius bandymus, valdančiajai koalicijai atsiranda visos galimybės stiprinti koaliciją, ir tam artimiausiu metu skirsime visą dėmesį”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Kubilius.

Ji tvirtino, jog dėl koalicijos plėtimo kalbamasi su visomis frakcijomis, “kurios nori prisidėti prie nomenklatūrinio tinklo likučių likvidavimo, ir tų frakcijų tikrai gali būti ne viena”.

Premjeras taip pat tikino, kad politikai pamatys, jog atėjo laikas apsispręsti: ar sukti apsivalymo keliu kartu su prezidente Dalia Grybauskaite ir konservatoriais, ar “likti kažkokioje neaiškioje situacijoje”.

“Frakcijų, kurios nori, kad būtų tęsiama, kas pradėta, ką pradėjo prezidentė, tuos voratinklius plėšydami, traukydami teisėsaugoje, valdžios visose institucijose, tikrai pasiryžusių eiti šiuo keliu yra nemažai, o pastangos trukdyti buvo labai desperatiškos, todėl aš tikiu, kad daugeliui politikų, esančių Seime, apsisprendimas bus toks: ar eiti su mumis, ar toliau gyvuoti kažkokioje neaiškioje situacijoje”, – sakė premjeras.

Anot A.Kubiliaus, žlugusi opozicijos inicijuota interpeliacija susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui esą demonstruoja vidinį socialdemokratų susiskaldymą.

“Interpeliacija E.Masiuliui iš tiesų neturėjo jokio dalykinio pamušalo. Kartais man atrodė, kad netgi sąmoningai surašyta taip, kad mums būtų progų pasakyti tikrą tiesą ir apie buvusią ministerijos vadovybę. Nežinau, tai gal yra tarpusavio santykių aiškinimosi socialdemokratų partijoje rezultatai”, – sakė premjeras.

Seimas ketvirtadienį pritarė specialios parlamentarų komisijos nutarimo projektui, kuriuo siūlyta pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos iniciatorių pateiktus klausimus: už tai balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 49, o susilaikė 14 parlamentarų.

E.Masiulį palaikė beveik visi valdančiosios koalicijos nariai ir keturi Mišrios Seimo narių grupės nariai: valstiečiai liaudininkai Rima Baškienė, Antanas Baura, socialliberalas Valerijus Simulikas ir Valdemaras Valkiūnas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Liberalų ir centro sąjungos frakcija iki paskutinės minutės svarstė, kaip jai elgtis. Po pasitarimo su premjeru A.Kubiliumi ir E.Masiuliu nutarta nepalaikyti interpeliacijos. Vienintelis Žilvinas Šilgalis nebalsavo.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Tautos prisikėlimo partija bei Liberalų ir centro sąjunga. Iš viso ji turi 70 atstovų parlamente. Politinį palaikymą Permainų koalicijai yra pažadėjusi 3 atstovus Seime turinti Valstiečių liaudininkų sąjunga.

Ginčas, ar Lietuvoje buvo slaptieji JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimai, yra baigtas, teigia ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

“Na, aš manau, kad visus tyrimas, kuriuos mes galėjome atlikti, buvo atlikti Lietuvoje Lietuvos parlamento, ir mes nebeturime ko pridurti. Ir jeigu bus gauta papildomos informacijos, mes grįšime prie anksčiau padarytų išvadų. Taigi, tai ginčas, kuris Lietuvoje yra baigtas, ir čia nebėra ką pridurti”, – ketvirtadienį po susitikimo su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton (Hilari Klinton) per spaudos konferenciją sakė premjeras.

Klausimas, ar JAV Vyriausybė bendradarbiaus sprendžiant problemą, kad Lietuva dar nėra baigtas slaptųjų CŽV kalėjimų klausimas, adresuotas JAV valstybės sekretorei, tačiau H.Clinton jį perleido A.Kubiliui.

Seimas sausį patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) prašymą įrengti patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti, ir tokios patalpos buvo įrengtos, tačiau nenustatyta, ar jose laikyti terorizmu įtariami asmenys.

Kad netoli Vilniaus 2004-2005 metais veikė slaptas Jungtinių Valstijų CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams laikyti, praėjusių metų rugpjūtį pranešė JAV televizija “ABC News”. Jame teigta, kad Lietuvoje galėjo būti kalinti ir kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.

Aukščiausi tuometiniai Lietuvos vadovai neigė žinoję apie tokį kalėjimą.

“Veidas”: Kaip vertinate BVP pokyčių tendencijas?

A.K.: Nors pirmojo šių metų ketvirčio BVP –2,8 proc., kartais ir minusas tampa pliusu, jei jis mažesnis, nei prognozuota. O daug kas prognozavo, kad pirmąjį ketvirtį jis gali siekti ir –6 proc. Santūraus optimizmo teikia tendencijos: kovas daug geresnis už pirmus du mėnesius, pavyzdžiui, palyginti su vasariu, mažmeninė prekyba išaugo 18 proc. Jei taip ir toliau, metus galime baigti esant prognozuotam 1,6 proc. BVP augimui. Naujausioje Pasaulio banko studijoje iš trijų Baltijos valstybių šiais metais mums vieninteliams prognozuojamas 1,6 proc. BVP augimas, o estams – minus 0,1 proc., latviams – minus 4 proc. Pernai estai smigo 14,1, mes 15, latviai 16,9 proc.

“Veidas”: Tačiau ekspertai pabrėžia, kad kol kas iš krizės mus tempia tik eksportas. Kodėl Vyriausybė vėluoja imtis priemonių, kurios priklauso nuo jos, pavyzdžiui, nedarbo mažinimo, – juk tai skatintų vartojimą?

A.K.: Eksportas iki krizės sudarė 60 proc. Lietuvos BVP, tad negalime savęs ištempti vien vidiniu vartojimu, kaip kad Lenkija. Nuo eksporto priklausėme, kai kritome, o dabar esame labai priklausomi nuo atsigavimo užsienio rinkose ir nuo mūsų konkurencinių gebėjimų.

O nedarbu rūpinomės ir pernai skatindami ekonomiką bei ES pinigų panaudojimą, ir kurdami įvairius verslo skatinimo instrumentus. Su nedarbu teoriškai daug nepakovosi, jei nesugebi įlieti pinigų verslui, kuris ir kuria darbo vietas, arba jo padrąsinti tai daryti, o tam reikia šiek tiek lankstesnių darbo sąlygų. Vis dėlto Pasaulio bankas skelbia, kad, pernai trečiojo ketvirčio duomenimis, nedarbas Lietuvoje mažiausias iš trijų Baltijos valstybių, labiausiai sumažėjusi darbo jėgos kaina, o tai reiškia, kad greičiausiai atgauname konkurencinius pranašumus.

“Veidas”: Bet juk tai reiškia, kad Lietuvoje labiausiai krito algos.

A.K.: Sakykim, taip.

“Veidas”: Kokie artimiausi Vyriausybės darbai, skatinant ūkio atsigavimą?

A.K.: Nedarbui mažinti pasiūlėme projektus dėl lankstesnių darbo santykių ir mokesčių lengvatų įdarbinant jaunus ar pirmą kartą įsidarbinančius asmenis, tikimės greitų sprendimų Seime. Antra, labai svarbu didinti pinigų, visų pirma ES, įliejimą į ekonomiką. Pernai nemažai padarėme pagreitindami procedūras, sukurdami naujų verslo paramos instrumentų: 2007–2008 m. gauta 600 mln., pernai 3,5 mlrd., o šiemet planuojame 8 mlrd. Lt. Vis dar ieškome būdų, kaip išjudinti daugiabučių namų renovavimą.

Interviu Lietuvos radijui metu Ministras pirmininkas Andrius Kubilius aptarė pagrindinius klausimus, kurie svarstomi šiandienos Vyriausybės posėdyje. Įgyvendinant vaistų kainų reguliavimo principus bus siekiama toliau mažinti vaistų kainas.

Pasak premjero, prieš vaistines, nesilaikančias nustatytos tvarkos, bus imamasi atitinkamų priemonių – gali būti keliami jų atsakomybės bei licenzijų klausimai. Vyriausybės posėdžio metu bus siekiama ir nutarimo dėl verslą reguliuojančių institucijų darbo konsolidavimo – siekiama, kad verslo organizacijos butų išsamiai tikrinamos vieną kartą per metus, kadangi tai padėtų išvengti netikslingų verslo organizacijų laiko sąnaudų.

Apie didėjantį nedarbo lygį – „Reikia suvokti, kad nedarbas mažėja tik tada, jeigu verslas kuria darbo vietas. Jeigu išsaugo dabar esančias darbo vietas arba kuria naujas darbo vietas. Pati Vyriausybė, pati ministerija ar kuri nors kita žinyba nekuria darbo vietų“, – sakė A. Kubilius. Viskas, ką gali padaryti Vyriausybė – padėti verslui kurti darbo vietas: siekiama, kad verslą pasiektų kuo daugiau ES paramos pinigų bei stengiamasi verslo santykius padaryti lankstesnius.

Apie tai, ar bus plečiama valdančioji koalicija – prireikus, valdančioji koalicija bus plečiama. „Iki šiol rodėme labai aiškų gebėjimą dirbti ir priimti sprendimus. Norim tą gebėjimą dar labiau sustiprinti, todėl tikrai nematau priežasčių, kodėl negalėtumėme ieškoti sutarimo su kitomis partijomis ir tokį sutarimą pasiekti“, – teigė Ministras pirmininkas.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad Tautos prisikėlimo partijos pasiūlytam kandidatui į kultūros ministrus Deividui Staponkui gali pritrūkti patirties dirbti tokiose pareigose.

“Tikrai neturiu ką nors bloga pasakyti apie TPP pasiūlytą kandidatą, bet manau, kad tikrai galime kartu paieškoti ir kitų kandidatų, kuriems gal nereikės semtis patirties tokioje didelėje vadyboje ir iš tikrųjų vadovauti tokiam tikrai didesniam reikalui”, – ketvirtadienį interviu “Žinių radijui” tvirtino premjeras.

Deividas Staponkus baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno aspirantūrą, ne vienerius metus dėstytojavo LTMA Dainavimo katedroje, koordinavo Operos katedros, Etnomuzikologijos katedros bei Kūno kultūros centro darbą, šiuo metu yra Kultūros ministerijos Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys. Laisvai šneka keliomis užsienio kalbomis.

Pasak A.Kubiliaus, D.Staponkui pirmiausia vertėtų apskritai padirbėti valstybės tarnyboje, kad išaiškėtų jo galimybės.

“Galbūt dabartiniam pasiūlytam kandidatui šiek tiek padirbėjus kokiose nors kitose pareigose valstybės institucijose, toje pačioje Kultūros ministerijoje, po to ir paaiškėtų, kiek iš tikrųjų yra tos potencijos”, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Pasak jo, nors “prisikėlėliai” ir turi teisę keisti savo pačių deleguotą ministrą, bet naujojo ministro paieškos yra “bendras tiek partijos, tiek koalicijos, tiek premjero reikalas”.

TPP į kultūros ministro pareigas pirmadienį pranešė siūlanti D.Staponkų. Operos solistas į šį postą pasiūlytas, kai buvo atmesta partijos vadovo Arūno Valinsko kandidatūra.

TPP anksčiau į kultūros ministrus vietoj jos anksčiau deleguoto Remigijaus Vilkaičio siūlė partijos vadovą A.Valinską, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepritarsianti jo kandidatūrai. A.Valinskui vėliau atsikirtus įžeidžiamais epitetais, premjeras A.Kubilius paskelbė nebeketinantis teikti jo kandidatūros

Vienoje populiariausių internetinių parduotuvių “Ebay” siūloma įsigyti premjerą Andrių Kubilių vaizduojančią medžiaginę lėlę.

Apie tokią galimybę sužinojęs Vyriausybės vadovas nesipiktino. “Rankų darbo reta Kubiliaus lėlė”, – taip minėtame tinklalapyje pristatoma neįprasta prekė. Premjerą A.Kubilių vaizduojančią lėlę per aukcioną pardavinėja viena lietuvė.

Vyriausybės vadovą A.Kubilių, pasak jo atstovės spaudai Jardos Paukštienės, dienraščio jam perduota žinia apie lėlę pralinksmino. Premjeras panoro pamatyti, kaip prekė atrodo, tačiau lyg tyčia Ministro pirmininko tarnyboje vakar dalį dienos “streikavo” kompiuteriai.

“Premjeras pasidžiaugė, kad žmonės turi puikų humoro jausmą ir originalų verslo pojūtį”, – “Lietuvos žinioms” sakė J.Paukštienė. Anot jos, A.Kubiliui užkliuvo tik tai, kad lėlė pardavinėjama taip pigiai. “Vyriausybės vadovas tikino, kad būtų įdomu ją įsigyti”, – pridūrė premjero atstovė spaudai.

A.Kubilius nėra pirmasis politikas, kurio atvaizdas naudojamas gaminant lėlę. Praėjusiais metais plačiai nuskambėjo fotomenininko Sauliaus Paukščio akcija, kai sostinės bare “Bobo” buvo pakabinta buvusį finansų ministrą Algirdą Šemetą vaizduojanti lėlė. Greta maždaug 30 centimetrų medžiaginės lėlės buvo padėtos keturios adatinės su adatėlėmis, ant kurių užrašyta “Už draugą”, “Už Lietuvą”, “Už šeimą”, “Už ateitį”. Baro klientai galėjo smaigstyti adatėles į politiką vaizduojančią lėlę. Akcijos sumanytojas S.Paukštys tuomet tikino taip protestuojantis prieš valdžios politiką – esą jam baisu žiūrėti, kaip A.Šemetos veiksmai kenkia paprastiems žmonėms. Pačią pirmąją dieną į lėlę buvo susmeigtos 23 adatėlės. “Taip, tai žiauru. O tai ką jis daro – ar ne žiauru?”, – spaudai tuomet sakė S.Paukštys.

Politikus vaizduojančios lėlės pasaulyje nėra neįprastas dalykas. Kai kurie politikai į tai nekreipia dėmesio, tačiau būna atvejų, kai sustabdyti prekybą tokiomis lėlėmis bandoma net per teismus. Taip pasielgė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Daugiau nei prieš metus prekyboje atsirado jį vaizduojančios lėlės, kurios buvo pardavinėjamos su knyga ir smeigtukų rinkiniu. Šiuos smeigtukus galima smaigstyti į įsimintinas šalies vadovo citatas, išspausdintas ant lėlės.

Dėl šios prekės N.Sarkozy kreipėsi į teismą, motyvuodamas, kad turi išskirtines ir neginčijamas teises į savo paties atvaizdą. Tačiau teismas leido toliau prekiauti prezidentą pašiepiančia lėle. Teismas tik įpareigojo gamintoją ant prekės nurodyti, kad ji yra įžeidžianti. Ši byla N.Sarkozy vaizduojančiai lėlei buvo geriausia reklama – ji tapo bestseleriu prancūziškame interneto knygyne “Amazon”.