Labiausiai prasiskolinusių miestų lenktynėse Kaunas ėmė vytis Vilnių, per pusmetį biudžeto deficitą padidinęs 40 mln. Lt. Negana to, iš laikinosios sostinės atvirai tyčiojasi dar ir Kauno termofikacinę elektrinę privatizavęs „Gazpromas“, ignoruojantis savo įsipareigojimą investuoti 350 mln. Lt. O visa tai vainikuoja politinė sumaištis Kauno miesto savivaldybės taryboje ir mero kaita. Nuo šių aktualijų ir pradėjome pokalbį su praėjusį ketvirtadienį inauguruotu Kauno meru Andriumi Kupčinsku.

VEIDAS: Kaunas pasižymi dažna merų kaita ir tai miestui naudos neduoda. Jei esate tikras Kauno patriotas, galbūt ir jums derėjo tiesiog racionaliai dirbti opozicijoje ir nesistengti įnešti sąmyšio vadžios olimpe?
A.K.: Tai, kas įvyko naktį iš balandžio 13 į 14-ąją, – jaunos, besiformuojančios politikos ydos, kai sulaužomi koaliciniai susitarimai ir meru išrenkamas mažiausiai rinkėjų balsų gavusios partijos atstovas.
Nors ir būdami opozicijoje, iškart pasakėme, kad nepolitikuosime dėl Kaunui svarbių įvykių: Europos vyrų krepšinio čempionato ir „Hanza“ tarptautinių dienų, siekdami nepakenkti tarptautiniam miesto prestižui. Kaip pastebėjote, mūsų frakcijos laikysena iki čempionato pabaigos buvo labai santūri. Bet pastebėjome, kad mūsų pradėti projektai stabdomi, pavyzdžiui, Karinių oro pajėgų perkėlimas iš Fredos į Aleksotą, kur miestas galėjo, ir manau, vis dar gali, išlošti investicijoms patrauklią teritoriją. Matėme, kad opozicijos balsas į dangų neina.
Iš tiesų tai, kas įvyko pastaruoju metu, – daugumos žmonių lūkesčių pateisinimas. Manau, kad į miesto tarybą išrinktas politines jėgas tai pamokys paisyti gyventojų valios ir to, kad garbės žodis turi dominuoti ne tik rinkiminiuose šūkiuose, bet ir gyvenime.
VEIDAS: Ar manote, kad tvarkiečiai, socialdemokratai, liberalcentristai ir jaunalietuviai gali būti tvirtos koalicijos partneriai?
A.K.: Dabartinė partijų koalicija tikrai stipresnė už buvusią, susidėjusią iš 6 partijų. Stabilumas bus didesnis, juo labiau kad į valdančiąją daugumą įeina Tėvynės sąjunga, turinti didžiausią frakciją miesto taryboje. Tvarkant miesto komunalinį ūkį dominuoja daugiau ne ideologijos, o ūkiniai sprendimai. Neatmetu galimybės ateityje dirbti ir su liberalų sąjūdžiu, ir su kitomis opozicijoje veikiančiomis frakcijomis.
VEIDAS: Kaip vertinate tokią situaciją, kai praėjusią kadenciją pasisakėte prieš Jūsų pirmtako Arvydo Garbaravičiaus vykdomą politiką, o šią – jau einate kartu obuoliauti?
A.K.: Pagrindinė kritika A.Garbaravičiui buvo dėl energetikos ir dėl sporto rūmų statybos. Negalėjome pritarti prancūzų bendrovės pasiūlymui kosmine kaina įpiršti koncesijos sutartį už 780 mln. Lt. Dabartinė Žalgirio arena pastatyta už 214 mln. Lt. Galima ginčytis, kas būtų gražiau – prancūziškas „ledkalnis“ ar lietuviškas „devynkampis“, bet finansinę naudą mes matome, o areną suspėta pastatyti iki krepšinio čempionato, nors prieš tai buvo daug „pranašysčių“, jog nespėsime.
Taip pat kritikavome 2002 m. Kauno termofikacinės elektrinės pardavimo „Gazpromui“ sutartį. Pastarasis pirkėjas konkurso metu pasiūlė 2 mln. mažesnę kainą nei suomių bendrovė, bet pažadėjo investuoti beveik 100 kartų daugiau nei suomiai – 400 mln. Lt. Matome, kad laimėtojas pripažintas dėl tariamai didesnių investicijų, tačiau iki šiol investuota tik apie 50 mln. Lt. Be to, pagal pirmtakų sudarytą sutartį su „Gazpromu“ iki 2018 m. iš šio energijos tiekėjo elektrinės miestas įsipareigojo pirkti 80 proc. energijos. Taip užkertamas kelias į rinką ateiti kitiems investuotojams, galbūt gaminantiems energiją iš alternatyvių šaltinių.
Dabartiniu metu A.Garbaravičiaus liberalcentristai pasisako prieš „Gazpromo“ planus. Taigi mano pozicija nepasikeitė, o jei kiti praregėjo – tai Kaunui nuo to tik geriau.
VEIDAS: Žadate sumažinti šildymo kainą kauniečiams. Net Prezidentė nesiryžo to pažadėti, o jūs rizikuojate žarstyti tokius pažadus.
A.K.: Aš ir dabar sakau, kad galima sumažinti šildymo kainą, jei iš „Gazpromo“ išreikalausime žadėtas investicijas. „Kauno energija“ laimėjo arbitražo teismą dėl neįvykdytų įsipareigojimų, priteistos netesybos. Taigi vienas kelias – pasirinkti LEO variantą ir nacionalizuoti bendrovę, nes sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Kitas kelias, kuris ir man būtų priimtinesnis, sutarti, kad pasikeitus ekonominei logikai tas pats investuotojas atnaujintų miesto šilumines trasas. Geriau bloga taika, nei geras karas.
VEIDAS: Pristatydamas savo veiklos planą savivaldybės Tarybai sakėte, kad svarbiausias darbas bus subalansuoti 2012 m. miesto biudžetą. Ką reikia balansuoti ir kokioms sritims skirsite daugiau dėmesio?
A.K.: Vis dar probleminius metus po krizės 2010-uosius baigėme idealiai. Pritrūko tik 1,5 mln. Lt per 800 mln. Lt dydžio Kauno biudžete. O šiandien jau turime 41 mln. Lt biudžeto deficitą. Jį reikia kuo skubiau mažinti.
Kalbant apie prioritetus, tenka konstatuoti, kad grandiozinių darbų kitais metais nenusimato, o vadinamuosius „minkštuosius“ darbus atlikinėsime ir toliau. Prioritetas – Panemunės tilto remontas, nes prasidėjo A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija ir remontuojant pagrindinį prospektą, tilto negalime palikti nuošalyje.
Manęs dažnai klausia, kodėl Laivės alėjos nelaikau prioritetu? Jos grindinys dar atlaikys, o štai sugriuvus strateginę reikšmę turinčiam tiltui, jungiančiam Panemunę su Šančiais, Aleksotu ir Rokais, didelių nepatogumų pajus ir gyventojai, ir verslininkai. Pasaulyje mačiau nemažai didmiesčių, kur labiau nutrintos trinkelės nei “Laisvės alėjoje”. Svarbu, kad joje virtų gyvenimas.
VEIDAS: Būtent to jūsų minėto gyvybingumo ir pasigendama “Laisvės alėjoje”.
A.K.: Panemunės tiltui reikia apie 80-100 mln. Lt, A.Juozapavičiaus prospektui – 41 mln. Lt, o “Laisvės alėjai” tektų atidėti dar apie 80 mln. Lt. Dabar užsikrauti daugiau kaip 200 mln. Lt išlaidų miestas negali, todėl alėjos rekonstrukciją planuojame pradėti 2013-2014 m.
Ši miesto širdis nebuvo pamiršta ir iki šiol. Dėl gyventojų saugumo pakeitėme šviestuvus už 2,5 mln. Lt. Alėjoje esančios lauko kavinės buvo atleistos nuo papildomų rinkliavų. Knygynams, restoranams, kavinėms, galerijoms pritaikėme ne 0,9, o 0,6 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo turto vertės. Tai buvo didelė paskata smulkiam ir vidutiniam verslui atsigauti alėjoje ir senamiestyje.
Jei kadencijos pradžioje alėjoje buvo 36 nuomojamos parduotuvės su tuščiomis virtinomis, dabar nesurastume nė dešimtiems. Didelį postūmį alėjos gyvasčiai suteikė su komunikacijos bendrovėmis pasirašyta nemokamo interneto paslaugų sutartis.
VEIDAS: Nors Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau tikro proveržio, kad lygiuotųsi su Vilniumi, Klaipėda ar Druskininkais – jam trūksta. Kodėl?
A.K.: Antrosios Nepriklausomybės laikotarpiu Kaunui didelį šleifą uždėjo daugelio pramonės įmonių bankrotas. Tačiau bene didžiausią smūgį sudavė ištisų finansinių holdingų: EBSW, „Sekundė“ griūtis. Dėl to ne tik žmonės prarado santaupas, bet buvo gerokai sustabdytas Kauno ekonominis vystymasis.
Bet mane įkvepia Kauno istorija, kai tarpukario Nepriklausomybės laikotarpiu Kaunas buvo visos Lietuvos pasididžiavimas. Per 20 metų iš carinės Rusijos miesteliūkščio Kaunas išaugo į Vakarų Europos lygio miestą, pramintą mažuoju Paryžiumi. Manau, kad mes galime atgaivinti tokį miesto įvaizdį. Tačiau aš nesu stebukladarys, kad staiga miestas nušvistų ryškia šviesa, kaip kokia akinanti lemputė. Tačiau šviesa iš Kauno ryškėja ir tai jaučiama.
Didelę ekonominę naudą Kaunui davė prieš porą metų atėjęs tarptautinis oro vežėjas „Ryanair“: tiek dėl naujų darbo vietų, tiek dėl turistų traukos. Ši bendrovė Kaune įsteigė pirmąją Rytų Europoje bazę.
Žvelgiant iš Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos pusės, Kaunas, manau, galėtų būti jų vartai į Europą. Mes turime moderniausius lėktuvų takus visoje Lietuvoje, sostinės oro uostas neturi tiek plėtros galimybių, kiek Karmėlavos. Ne veltui dvimiesčio strateginiame plane numatyta Kaune turėti nacionalinį oro uostą.
Svarbu ir tai, kad Kaunas turi didelį akademinį potencialą, kurį reikia čia ir pritaikyti. Todėl Darbo birža, Kauno technologijos universitetas ir Kauno oro uostas pasirašė 3 mln. Lt vertės sutartį apmokyti 80 studentų, kurie 2 metus dirbs „Ryanair“ bazėje.
VEIDAS: Viešumoje nemažai kaltinimų jums dėl papildomo užmokesčio už darbą švenčių dienomis. Vis dėlto neatsisakote gauti papildomo užmokesčio už viršvalandžius, o juk politiko darbo diena nesibaigia oficialiomis darbo valandomis.
A.K.: Kiekvienas darbas turi būti atlyginamas ir visiems galioja tos pačios Darbo kodekso nuostatos. Visos šios istorijos metu nutylėta, kad kas mėnesį atsisakiau ir sutaupiau apie 7 tūkst. Lt mero reprezentacinių išlaidų, bet akcentuojama, kad „prisidėjau“ po 100-200 Lt už laiką, pavogtą iš šeimos savaitgaliais. Matoma 20 tūkst. Lt per visą kadenciją, bet nematoma 84 tūkst. Lt kasmet. Aišku, į priekaištus atkreipiau dėmesį ir juos įvertinsiu, bet elgsiuosi pagal įstatymus.
VEIDAS: Pamėginkite trimis sakiniais sugundyti užsienio arba Lietuvos turistus atvykti į Kauną pailsėti ir papramogauti bent tris dienas.
A.K.: Tai žalias miestas (Green City), pietinių valstybių turistus traukiantis vėsiomis vasaromis, be to, kaip retas kuris kitas miestas, išsidėstęs tarp dviejų upių (santaką mano iniciatyva sutvarkėme ir atidengėme jos grožį). Kaunas – kitokios kultūros, ne tik masinės, bet ir kameriškesnės, išskleistos po regionus, lopšys. Tai taip pat ir labai sportiškas miestas, o Kauno žmonės – patys veikliausi ir sportiškiausi Lietuvoje.

Žmonės, ypač verslininkai, kuriems teko dalykiškai bendrauti su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku, dažnai pasijunta sutrikę. Dėl jo dalykiškumo, greito reikalo esmės pajautimo ir apgalvotų žaibiškų sprendimų.

Per nepilnus trejus metus A.Kupčinskas Kaunui vėl grąžino realų didmiesčio statusą. Kaunas pagaliau turi savą aukščiausius standartus atitinkančią areną ir šiemet čia vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas, o po trijų mėnesių suvažiuos ir Hanzos miestų sąjungos “pirkliai”.

Beje, ir šiuo metu norint rezervuoti vietą Kauno miesto viešbučiuose – nelengva. Nėra vietų. Daugelio nuostabai ir pavydui, netgi keturių žvaigždučių Kauno viešbučiai užimti 80 proc. Atgimsta Laivės alėja: čia kuriasi jaukios kavinaitės ir restoranėliai, vėl atgyja naktinis gyvenimas.

Bet taip nutiko visai neseniai, kai pernai pigių skrydžių bendrovė “Ryanair” Kaune įkūrė savo bazę Centrinei Europai.

Žinoma, visų nuopelnų negali priskirti Kauno miesto valdžiai. Čia ir Kauno oro uosto, ir Susisiekimo ministerijos pastangos, pagaliau kai kurios palankios aplinkybės lėmė, kad “Ryanair” savo baze pasirinko Kauną ir padidino skrydžių krypčių iš šio oro uosto į pasaulį.

Visų šitų laimėjimų nauda matuojama tiek pinigais, tiek Kauno ir Lietuvos vardo garsinimu.

Tragedija, nutikusi Lietuvoje iš Čekijos atvykusiems dviratininkams, dar kartą įrodė, kad būtina griežtinti baudas neprižiūrimų pastatų savininkams. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tikisi, kad Aplinkos ministerija pagaliau tam ryšis.

“Situacija sudėtinga, mieste daugėja apleistų pastatų, tačiau Savivaldybė neturi instrumentų šią padėtį pakeisti. Neprižiūrimų pastatų savininkai dabar gali būti įspėti, nubausti iki 500 litų bauda, tačiau teismai baudas dažniausiai panaikina. Esu kreipęsis į Aplinkos ministeriją, kad būtų nustatytos baudos padidintos iki 10 tūkstančių litų, panašiai kaip Latvijoje ar kitose ES valstybėse. Tikiuosi, kad ministerija pakartotinai įvertins šį siūlymą ir dėl jo apsispręs”, – sakė A. Kupčinskas.

Kaunas dabar yra nepavydėtinoje situacijoje dėl kelių apleistų pastatų. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba uždraudė privatizuoti buvusią žydų ligoninę, nes ji yra Kultūros vertybių apsaugos zonoje. Apie tai informavo Valstybės turto fondas.

“Norėjome įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą buvusią Žydų ligoninę, tačiau paskutiniame Vyriausybės posėdyje to neleista padaryti. Ką mums daryti, jei pastato privatizuoti negalime, o lėšų jam sutvarkyti neturime? Neseniai kilo gaisras toje buvusioje ligoninėje, juk per kitą gaisrą pastato gali visai nelikti. Tokia situacija ir dėl pastato Miško gatvėje, kurį įtraukėme į privatizuojamų objektų sąrašą, bet Valstybės turto fondas neleidžia jo privatizuoti dėl tos pačios priežasties”, – pažymėjo Kauno meras.

Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus specialistai yra užregistravę apie šimtą apleistų pastatų. Šią priežiūrą vykdo trys tarnautojai, o mieste yra 76 tūkst. pastatų.

Savininkai, kuriems paskiriamos baudos, skundžiasi teismui, o šie baudas panaikina. Savivaldybės darbuotojai prisimena tik du nesenus atvejus, kai pastatų savininkams teko sumokėti 200 ir 500 litų baudas. Tai atsitiko tik todėl, kad jie nesikreipė į teismą ir neskundė baudų.

Neprižiūrimų pastatų savininkams skiriamos baudos, jei vykdoma techninė priežiūra (daugiabučių ir negyvenamųjų pastatų atveju) arba jei pastatai yra avarinės būklės. Teismuose tenka įrodinėti, kad pastatai yra avarinės būklės, tačiau teisėjai dažniausiai patiki savininkų teiginiais, kad pastatai nekelia grėsmės.

Be to, bausti savininkų iš karto negalima. Juos reikia perspėti, duoti laiko susitvarkyti. Dažnai avarinės būklės namas aptveriamas tvora ir baudos savininkui jau nebegalima skirti.

Kaunas – snaudžianti provincija ir Kaunas – naujų galimybių epicentras. Kuriai iš šių, ko gero, panašiu dažniu kartojamų tezių pagrįsti yra daugiau argumentų? Apie tai kalbamės su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku.

Tačiau negalime nepradėti pokalbio nuo karščiausios Kauno aktualijos – legendinio “Žalgirio”, savininko valia likusio be trenerio. Meras tikina, kad Kauno valdžia guldo galvą už “Žalgirį”, savivaldybė klubui paremti šį sezoną skyrė 4 mln. Lt. O kaip gali realiai paveikti situaciją?

A.K.: Savivaldybei ne tas pats, kas vyksta “Žalgiryje”, bet nurodinėti, kaip valdyti klubą, neturime jokių galimybių – juk savivaldybė teturi 0,25 proc. jo akcijų. Apie klubo problemas kalbėjomės ir su klubo savininku Vladimiru Romanovu, ir su Arvydu Saboniu, bet dabartinės situacijos paveikti negalime.

Tegaliu patvirtinti, kad esame įsipareigoję iki 2011 m. klubą remti ir savo įsipareigojimus vykdysime. Manęs klausia, gal galime sustabdyti mokėjimus ar pareikalauti grąžinti pervestas lėšas, bet pagal sutartį tai galima daryti tik tais atvejais, jei neteisingai vykdoma jų apskaita ar lėšos panaudotos netinkamai. Tačiau stabilumas komandoje – vienas svarbiausių veiksnių, ir į tai atsižvelgsime spręsdami dėl tolesnio komandos rėmimo. O parama “Žalgiriui” – tai lėšos, skiriamos Kauno vardui garsinti, įvaizdžiui gerinti. Nestabilumas, dviprasmybės nedaro garbės Lietuvos krepšiniui ir nelieka nepastebėtas tarptautinėje arenoje.

VEIDAS: Kitas Kauno simbolis Laisvės alėja, menanti laikinosios sostinės šlovę, šiandien irgi praradusi nuo senų laikų turėtą prestižą. Anksčiau vadinta batų alėja, dabar jau perkrikštyta į negyvąją, nes parduotuvės išsikraustė į “Akropolį”, beveik pusantro kilometro gatvėje vos keliolika lauko kavinių.

A.K.: Vien pernai įsikūrė keturios kavinės, o savivaldybė padarė viską, kas nuo mūsų priklauso, – Lietuvoje pirma priėmė sprendimą atleisti nuo lauko kavinių rinkliavos. Pakeitėme šviestuvus, nugenėjome liepas, sutvarkėme suoliukus. Taip, “Akropolis”, pastatytas miesto centre, sudavė rimtą smūgį Laisvės alėjai, bet bandome atitaisyti tai, kas padaryta ne mūsų. Pagyvėjimas Laisvės alėjoje jaučiamas, o pradėjus skraidyti “Ryanair” užsieniečių pilna ir Laisvės alėjoje, ir senamiestyje.

VEIDAS: Tačiau pagal užsienio investicijas vienam gyventojui Kaunas beveik penkiskart atsilieka nuo Vilniaus, pusantro karto – nuo Klaipėdos. Kas atbaido nuo minties Kaune investuoti?

A.K.: Vilnius – sostinė, Klaipėda – uostas, tad pranašumai akivaizdūs. Antra vertus, Kaunas turi savų išskirtinumų. Dėjome visas pastangas, kad į Kauną ateitų “Rail Baltica”, ir džiaugiuosi, jog padėtas pirmasis pabėgis, siekėme, kad čia būtų statomas viešasis logistikos centras. Atsigauna laisvoji ekonominė zona, čia kyla gamyklos. Kauno tarptautinis oro uostas lenkia ir Palangos, ir Vilniaus: keleivių per pirmąjų ketvirtį padaugėjo 37 proc. O juk prieš porą metų Susisiekimo ministerija manė, kad jo visai nereikia.

ES lėšos ateina į aukštųjų technologijų Santakos slėnį, Kauno technologijos universitetas pasirašė sutartį su “Barclays” banku dėl specialistų rengimo. Pradėjo darbą “Siemens” kompanijos centras. Mažais žingsniais, bet investicijos ateina. Iš tiesų daug pastangų dedu šioje srityje. Tačiau ieškome konkurencingų investuotojų, o ne tokių, kurie nori “išdurti”, – patys viską gauti už dyką, o naudos miestui nedaug. Mūsų strategija – kad miestas būtų aukštojo mokslo, aukštų technologijų, logistikos, eksporto kultūros centras. Matau, kad galimybių Kaunui būti tokiam yra pakankamai.

VEIDAS: Tačiau minimi didieji projektai – oro uostas, logistikos centras, “Rail Baltica” yra nacionaliniai projektai, įsikūrę net ne miesto teritorijoje.

A.K.: Be aktyvios miesto pozicijos tie projektai būtų visai prasukę pro Kauną. Juk anksčiau “Rail Balticos” vėžė planuota tik iki Marijampolės. Jei nebūtų aktyvios miesto pozicijos, matytume ją kaip savo ausis. Kartu su rajono savivaldybe įdėjome daug pastangų, kad “Ryanair” čia kurtų savo bazę, ir dabar Kaunas tikrai kyla naujam skrydžiui.

VEIDAS: Nors pernai Kauno savivaldybė pripažinta inovatyviausia, “Veido” geriausio mero rinkimuose buvote antras, tačiau viešoje erdvėje, žiniasklaidoje Kaunui ne tik tebelipinama, bet ir tebelimpa provincijos etiketė. Ar galite pateikti argumentų, kad taip nėra?

A.K.: Gal tiems, kurie taip rašo ir kalba, provincija mintyse ir galvoje. Pavyzdžiui, Kaunas lenkia kitus miestus pagal tarptautinių festivalių skaičių – jų bene dvi dešimtys, o kalbama apie kultūrinę provinciją. Antra vertus, nereikšmingas konkurentas taip nebūtų užgauliojimas, vadinasi, pripažįstamas Kauno potencialas.

VEIDAS: Tačiau negali kaltinti, pavyzdžiui, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ar architekto Audrio Karaliaus, kurie atvirai įvardija Kauno sopulius, kad jie tai daro turėdami piktų ketinimų?

A.K.: Jei kritika sveika, jos reikia. Štai dabar kartu su G.Kuprevičiumi ir A.Karaliumi kovojame dėl praėjusios kadencijos savivaldybės prarasto senojo “Romuvos” kino teatro atgavimo, rūpinamės karilionu, kitais projektais.

VEIDAS: Tačiau jei Kaunas taip keičiasi į gera, kodėl kauniečių per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo net 34 tūkstančiais ir pagal šiuos tempus Kaunas pirmauja tarp didžiųjų miestų?

A.K.: Visi užmiršta, kad Kaunas labiausiai nukentėjo nuo finansinių piramidžių – holdingų, EBSW. Tai smarkiai atsiliepė miesto pramonei. Tačiau kai Kaune bankrutuodavo įmonės, priešingai nei, pavyzdžiui, Alytaus tekstilės kombinato ar kitais atvejais, nė viena Vyriausybė neteikė jokios paramos ar pagalbos. Pramonė turėjo keltis vos ne nuo nulio.

Tačiau kauniečiai veiklūs žmonės, ieško galimybių ir jų randa, nors nebūtinai Kaune. Štai sausio ir vasario mėnesiais gyventojų pajamų mokesčio gavome 33 mln. Lt ir iš jų 6 mln. gauti iš Vilniaus, vadinasi, nemažai kauniečių dirba Vilniuje, tačiau gyventi yra pasirinkę Kauną.

VEIDAS: Tačiau jei penktadalis kauniečių dirba Vilniuje, vadinasi, Kaune nėra patrauklių darbo vietų. O gal taip, ironizuoju, realizuota garsioji dvimiesčio idėja?

A.K.: Juk savivaldybė negali steigti darbo vietų. O dėl dvimiesčio entuziazmas išblėso. Be to, idėja kilo prieš 2007–2013 m. ES paramos laikotarpį, kai nebuvo aišku, kaip bus skirstomos lėšos, ir tikėtasi, kad didesnis regionas turės daugiau šansų jų gauti.

VEIDAS: Susidaro įspūdis, kad manote, jog Kauną kažkas tyčia skriaudžia.

A.K.: Dabartinė Vyriausybė nėra priešiškai nusistačiusi, tačiau palikimą iš ankstesnių laikų jaučiame. Ir įstatymų bazėje užprogramuotos nepalankios mokesčių proporcijos, nesakau, kad išskirtinai Kaunui, – visiems didesniems miestams. Savivaldos reikalai per 20 metų nepagerėjo. Akcentuojami tiesioginiai merų rinkimai, bet nenorima spręsti realių savivaldos galių stiprinimo. Štai pagal Europos vietos savivaldos chartiją vietos mokesčiai turi būti renkami vietoje ir paskirstomi vietos gerovei kelti, o mums nuleidžia biudžetą ir mažai galime daryti įtakos jo paskirstymui.

Pavyzdžiui, Kaunas turi 910 km gatvių tinklą, o tai yra vos ne trys Lietuvos autostrados. Tačiau iš Kelių direkcijos per metus gauname 11 mln. Lt, nors kauniečiai miesto degalinėse palieka 180 mln. Lt akcizo mokesčio. Inicijuoju peticiją, su Seimo nariais įregistruota įstatymo pataisa, kad didesnė dalis kelių priežiūros fondo tektų municipaliniam kelių tinklui gerinti.

VEIDAS: Miestui ir taip trūksta lėšų, tad ar bent esate užsitikrinę finansavimą nuo liepos iš apskričių perimamoms funkcijoms?

A.K.: Perimsime sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos įstaigas, tačiau dėl jų finansavimo tikri nesame. Savivaldybės siekė perimti žemės klausimus – taip ir priviliotų investuotojų, ir prisiimtų visą atsakomybę. Jei viską perims centrinė valdžia, bus sudėtingiau, nei buvo. Kam tada apskritai reikalinga apskričių reforma?

VEIDAS: Nors praėjusią kadenciją buvote kovingas Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Kaunas tebegarsėja auksiniais tualetais ir panašiais galimos korupcijos atvejais.

A.K.: Kad išaiškinami galimai korumpuoti valdininkai, savivaldybei tik į naudą. Mano nuostatos dėl kovos su korupcija nepakito, tačiau negaliu prisiimti atsakomybės už vieną ar kitą prasižengusį valdininkėlį, kurį gavau palikimo iš ankstesnės valdžios.

VEIDAS: Beje, ar paskaitinėjate, ką apie Jus rašo “Facebook’e” susibūrusi grupė “Nenoriu mero Kupčinsko”?

A.K.: Neskaitau, nes nelabai turiu laiko. Manau, kitąmet savivaldos rinkimai geriausiai parodys kauniečių nuomones. Bendra ekonominė padėtis antspaudą uždės, bet, tikiuosi, kauniečiai įvertins mūsų pastangas bandant išsivaduoti iš ankstesniais metais padarytų nelemtų Kaunui sprendimų. Vien sporto arenos pavyzdys tai rodo: su prancūzų konsorciumu arena būtų atsiėjusi 780 mln. Lt, o dabar kainuos 160 mln. Lt.

VEIDAS: O kaip vertinate Artūro Zuoko, kurį iki žlungant tiesioginių mero rinkimų idėjai grupė kauniečių ragino kandidatuoti į Kauno merus, pareiškimą, kad “Kaunas – nusikalstamai neatskleistų galimybių miestas”?

A.K.: Jei Zuokas taip šneka, tai gal jis nusikalstamai atskleidė Vilniaus galimybes? O pareiškimas, kad Kaunas – įdomus projektas, matyt, reiškia, kad Vilniuje visi projektai jau realizuoti. Tačiau Kaunas – tradicinių vertybių miestas, o ne projektas.