Arvydui Stankui – už teismo teismą, arba už išradimą, kaip nebėgant iš kalėjimo iš jo pabėgti

Teismais nebepasitiki net patys teisėjai. Kai kurie bando taisyti šią situaciją, bet kartais – labai savotiškai. Štai įtariama, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus ėmė ir pats suraitė teisėjų parašus po kardinaliai priešingu, nei šie buvo priėmę, verdiktu. Gal teisėjas nesutiko su Teisėjų kolegijos sprendimu, todėl pats surengė teismui teismą ir įvykdė savą teisingumą – nutarė iš įkalinimo vietų anksčiau laiko lygtinai paleisti nuteistuosius? O gal jis išradėjas, nutaręs išbandyti triuką, kaip nuteistiesiems nebėgant iš kalėjimo iš jo pabėgti?

Pagautas už rankos A.Stankus, kaip kad dažnai kritinėmis situacijomis nutinka prasižengėliams, pirmiausia… susirgo, tikslumo dėlei vertėtų sakyti – gavo nedarbingumo lapelį. Tačiau nedelsdamas įteikė ir prašymą atleisti jį iš pareigų. O jo vadovas Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis pakišo prašymą prezidentei pasirašyti, nė neužsimindamas apie teisėjo pomėgį padirbinėti kolegų parašus. Gerai, kad ši pasmalsavo, kokios aplinkybės teisėją pastūmėjo nusivilkti mantiją.

Prezidentė leido patraukti A.Stankų baudžiamojon atsakomybėn, atleido iš pareigų ne paties prašymu, o už teisėjo vardo pažeminimą, o jį bandžiusį pridengti Kauno apygardos teismo pirmininką atleido iš pareigų pačiam prašant.
Pernai už teisėjo vardo žeminimą – girtavimą, dokumentų klastojimą, bylų vilkinimą ir aplaidų darbą atleisti keturi teisėjai. Šiemet per nepilnus tris mėnesius tokį siūlymą prezidentė teikė jau triskart. Štai praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas, nors į darbą atėjęs sunkiai beapvertė liežuvį, tačiau sugebėjo suraityti tokių epitetų, kurių nepadoru nė cituoti.

Jei kas mėnesį taip pasižymės vis po vieną teisėją, nereikės nė kokių papildomų teisės aktų pataisų dėl jų rotacijos, kurios siekia prezidentė, norėdama sustiprinti pasitikėjimą teismais.

Antanui Šipavičiui – už nepakartojamo pakartojimą, arba už operaciją, kai kontrabandininkai iš muitininkų pavogė kontrabandą

Panemunės muitininkams pavyko dukart sulaikyti didžiulį kontrabandinių cigarečių krovinį. Atrodytų, toks laimėjimas vertas mažiausiai premijos ar paaukštinimo, tačiau šiame poste dirbusiems pareigūnams tai kainavo postus. Mat dukart sulaikytas buvo, deja, tas pats krovinys. Taigi praktiškai pavyko pakartoti nepakartojamą dalyką.

Muitininkai sulaikė vilkiką su 20,3 tonos šokoladinio glaisto ir beveik 30 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, paslėptų po tuo skanėstu. Kontrabandinių rūkalų vertė siekė apie 2 mln. Lt. Po sėkmingos operacijos pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vilkikas nuvairuotas į muitinės posto angarą Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi ir užrakintas. Teritorija čia apšviesta, stebima vaizdo kameromis, kurių yra net trisdešimt, kiaurą parą budi keli pareigūnai. Tačiau iš muitinės angaro vilkikas paslaptingai niekieno nepastebėtas išvažiavo su visomis kontrabandinėmis cigaretėmis.

Sunkvežimis kitą dieną atsitiktinai rastas, tačiau jame cigarečių jau nebebuvo. Dalis jų surasta vėliau.

Kaip iš saugomos teritorijos galėjo dingti ne cigaretė, o jų prikimštas vilkikas, tebesiaiškina teisėsaugos institucijos. Žinoma, sunku būtų įsivaizduoti, kad tokia vagystė įmanoma be muitinės pareigūnų pagalbos. Kaip ir sunku patikėti, kad muitininkai metų metais sugeba nežinoti to, ką žino kiekviena pasienio kaimelio močiutė.

Šią amžiaus vagystę Panemunės poste būtų galima pavadinti unikalia, tačiau 2007 m. panašiai buvo apvogtas Pagėgių pasienio rinktinės sandėlis. Tuomet iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės saugyklos pavogta kontrabandinių cigarečių, vertų 0,5 mln. Lt. Į saugyklą įsilaužta naktį, išgręžus spynos rakinimo mechanizmą, cigaretės sukrautos į krovininį automobilį ir išvežtos. Krovinys sulaikytas, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų. Jis atnaujintas tik Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pastangomis.

Belieka daryti išvadą, kad kontrabandininkai mokosi iš įspūdingiausių savo kolegų operacijų. Bet taip išeina, kad ir muitininkai, vadovaujami Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus, perima savo kolegų patirtį, kaip kontrabandininkams leisti atsiimti iš muitininkų kontrabandą.

Andriui Šedžiui – už konkurenciją su Buratinu, Žilvinui Šilgaliui – už svajonę būti moterimi, arba abiem – už šokius su Konstitucija

Amžinas klausimas – kodėl žmonės, kurių pašaukimas būti klounais, veržiasi į Seimą? Ką bendra Žilvino Šilgalio televizijos laidoje pagaliau išsipildžiusi svajonė pabūti moterimi turi bendra su įstatymų leidyba? Gal jis ketina teikti įstatymo dėl lyties keitimo operacijų apmokėjimo iš valstybės biudžeto projektą? Ar Šiaulių milijonieriui Andriui Šedžiui atrodo, kad pagrindinis Seimo nario darbas – juokinti rinkėjus šokių aikštelėje, kilnojant kojas kaip Buratinui?

Tiesa, gal jį įkvėpė vienas Buratinas, taip pat milijonierius, kuris yra laimėjęs šokių konkursą. Tačiau anam ne valstybės piliečiai moka algą, tad jo buratiniškos fantazijos yra jo paties ir televizijos kanalo padorumo bei skonio, tiksliau, jų stygiaus, reikalas.

Seimo nariai bandė aiškinti, kad tai ir jų tik asmeninis reikalas. Juk jie šoka, dainuoja, net veda televizinius šou, bet dievažijasi, kad už tai negauna jokių pinigų ir tai tėra jų laisvalaikis. Tačiau net jei kas ir tiki politikų šoumenų labdara, vis tiek tai ne tik jų asmeninis reikalas.

Pirma, juk jie pasirašę sutartis su komercinėmis televizijomis, įsipareigoję dalyvauti repeticijose ir laidose. O jei tuo metu, kai filmuojama laida, būtų sukviestas koks neeilinis Seimo posėdis? Juk Seimo nario darbo valandos nėra normuotos, tad sakyti, kad jie šoka trypia laisvalaikiu, nėra jokio juridinio pagrindo.

Antra, Seimo nariai linksmintojai neneigia, kad populiarumo dalyvavimas šou jiems vis dėlto prideda. Ar sulauktų kvietimo į televizijų projektus tokie šokėjai, kaip A.Šedžius ar Ž.Šilgalis, jei jie nebūtų Seimo nariai? Atsakymas daugiau nei aiškus – ne: tokie veikėjai leido naudoti Seimo vardą pajuokai, komercinės institucijos ir savo reklamai.

Jei tokie veikėjai pripažįsta, kad populiarumo pajėgūs laimėti tik apsimesdami klounais, o ne dirbdami pagrindinį savo darbą – rengdami įstatymų projektus, gal jiems reikėtų trauktis iš Seimo, kad galėtų tuo ir užsiimti? Juolab Konstitucinis Teismas uždraudė bet kokius šokius su Konstitucija. Nors ir taip turėjo būti tai aišku, Konstitucinis Teismas dar kartą išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama bet kokia veikla komercinėse struktūrose, jei ji susijusi su darbo ar užduočių atlikimu, vadinasi, ir dalyvauti komerciniuose šou projektuose. Tačiau iš šou politikai dingsta tik todėl, kad yra buratinai, o ne dėl to, kad taip liepia Konstitucija.

Antanas Nedzinskas – už grožio paieškas politikoje, arba už kvailiausią rinkimų šou

Seimo nario Antano Nedzinsko galvelėje (nors kas galėtų paneigti, kad ne jo) subrendo geniali idėja! Ne, ne kokio įstatymo projekto, svarbaus didesniam piliečių būriui ar tik pačiam Antanui bei dar kelių senų “Volgų” savininkams, kaip kad lig šiol jis yra siūlęs, taip įsivaizduodamas teisinius pokyčius valstybėje. A.Nedzinskas nutarė: jei grožis valdo pasaulį, vadinasi, – ir politiką. Savo idėją jis aiškino taip: štai per Seimo rinkimus Tautos prisikėlimo partijos reklaminės nuotraukos buvo tokios juodos, negatyvios – kaliniai, prostitutės. O štai jis parodysiąs tikrą grožį! Jei pavyko laimėti rinkimuose prisistačius kaliniais ir prostitutėmis, tai įsivaizduojate, kokia sėkmė laukia rinkėjams prisistačius tyrais kaip krištolas jaunavedžiais!

Pasiskyręs (ar greičiau gavęs) pagrindinį – jaunikio vaidmenį, Antanas visas įsiręžęs tempė per tiltą nuotakos suknele pasidabinusią bendrapartietę ir net gavo ją pabučiuoti! Tikrai dėl to vertėjo stoti į partiją! O paskui abu prisikėlusios tautos partijos nariai melavo. Net su ašara balse.

Tačiau nevykęs farsas padėjo laimėti kvailiausio rinkimų šou titulą, bet ne rinkėjų balsus. Alytaus rajone, kuriame plakatus puošė “jaunavedžiai”, prisikėlėliai negavo nė vieno mandato, nors pirmasis numeris čia buvo Antanas Nedzinskas, o antroji – jaunamartė Greta Bražinskaitė. Tiesą sakant, jaunavedžiu turėjo būti ne Seimo narys Antanas Nedzinskas, o jo tėvas Antanas Nedzinskas, mat tai jis kandidatavo savivaldybių tarybų rinkimuose. Žodžiu, kandidatų sąraše pavardė – tėvo, nuotrauka – sūnaus, tačiau ko čia smulkintis – viena rinkėjų apgaule daugiau ar mažiau.

Tautos prisikėlimo partija – ar su pseudojaunavedžiais, ar be – ne tik Alytaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje patyrė fiasko. Nulis – tiek mandatų gavo valinskininkai. Tiesa, du mandatus jie vis dėlto laimėjo, tačiau ne kaip partija, o kaip koalicija “Už mūsų Neringą”. Nepaminėti Tautos prisikėlimo partijos vardo, matyt, buvo vienintelis šansas gauti mandatų. Nepaisant tokių rezultatų, valdančiosios koalicijos partijos lyderis A.Valinskas džiaugiasi… sėkme per rinkimus.

Žinoma, ir nulis mandatų per rinkimus geriau nei byla po jų, mat buvę A.Valinsko rinkimų štabo nariai teisme atgailauja per prezidento rinkimus klastoję parašus, kad tik A.Valinskas juose galėtų dalyvauti.

Gal pagaliau žmonės už tokius veikėjus pradės balsuoti kartą per metus – rinkdami balandžio 1-osios karalių?

“Akcizą dyzelinui siūloma didinti apie 10 procentų. Dėl to galutinė dyzelino kaina išaugs apie 3 procentus (maždaug 12 centų už litrą su PVM). Nereikia pamiršti, kad dyzeliną, kaip kurą naudoja ne tik gyventojai, važinėjantys automobiliais, bet ir ūkininkai, transportavimo bendrovės. Išaugus dyzelino kainai, jie bus priversti didinti ir savo parduodamos produkcijos kainas”, – sakė parlamentaras.

Siūlymas didinti akcizus grindžiamas tuo, kad Lietuva siekia, jog akcizai būtų tokie pat, kaip ir visoje Europos Sąjungoje.

“Jeigu suvienodiname akcizus, reikia suvienodinti ir atlyginimus. Jeigu jau lyginamės į bendrą Europos Sąjungos lygį, privalome padidinti ir žmonių pragyvenimo lygį”, – sakė A. Šedžius.

Prieš mokestinės naštos didinimą pasisakantis Seimo narys A. Šedžius sakė griežtai prieštarausiąs akcizų didinimui.

Naujas politikos sezonas artėja, ir politikų treniruotės vis karštesnės: šoka Žilvinas Šilgalis, šoka Andrius Šedžius, puoselėdami viltį, kad rinkėjai juos pamils bent jau už nepaprastą kojų miklumą

Galimai neteisėtą politikų poveikį teisėsaugai tirianti Seimo laikinoji komisija šaukia posėdį dėl parlamentaro, Socialdemokratų frakcijos nario Andriaus Šedžiaus veiksmų.

“Rinksimės į posėdį rugpjūtį. Reikia išsiaiškinti, kiek komisijos narių galėtų dalyvauti. Gal ir kitą savaitę”, – BNS trečiadienį sakė komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Pasak J.Sabatausko, posėdis dėl A.Šedžiaus šaukiamas gavus tokį komisijos nario, konservatorių frakcijos seniūno Jurgio Razmos prašymą.

Seimo narys A.Šedžius, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tyrimą jo šeimos narių atžvilgiu, paskelbė ketinantis registruoti pataisą, jog STT būtų naikinamas.

Parlamentaras aiškino, esą tai padaryti jį paskatino prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kuriame ji kėlė korupcijos problemą, nors pati prezidentė, priešingai, STT sakė esant vienintele įstaiga, kurios darbu kovoje su korupcija esanti patenkinta.

Šią savaitę paaiškėjo, jog parlamentaro tėvui, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariui socialdemokratui Alvydui Šedžiui STT pateikė įtarimus ėmus didelės vertės kyšį, kad darytų įtaką 3 mln. litų vertės Šiaulių kolegijos renovavimo konkursui.

Sūnų parlamentarą, kuris pradėjus tyrimą pasiūlė naikinti STT, konservatoriai yra apskundę ir Etikos ir procedūrų komisijai.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos renovuojant Šiaulių kolegijos pastatą STT pradėjo kovo pradžioje. Buvo suimti dviejų statybų darbus vykdžiusių bendrovių vadovai, kolegijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, konsultantas.

STT tuomet pranešė, kad tyrimas pradėtas, turint duomenų, kad, organizuojant Šiaulių kolegijos pastato rekonstrukcijos procesą, suinteresuoti asmenys, veikdami kaip organizuota grupė, siekė neteisėtu būdu laimėti 3 mln. litų vertės statybų darbų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų, užsakymą ir taip neteisėtai užvaldyti daugiau kaip 300 tūkst. litų.

Kolegijos renovacijos darbai buvo sustabdyti, jau paskelbtas naujas konkursas.

Paaiškėjus, kad Seimo nario, socialdemokrato Andriaus Šedžiaus tėvui Alvydui Šedžiui Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė įtarimus ėmus stambų kyšį, naujoje šviesoje atsiskleidžia A. Šedžiaus šių metų birželio 10 dieną paskelbta iniciatyva STT panaikinti. Komentuoja TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma:

„Iškart po keisto socialdemokrato Seimo nario siūlymo kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti pirmininką Julių Sabatauską, prašydamas įvertinti Andriaus Šedžiaus viešus siūlymus naikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Iš paaiškėjusių naujų faktų, rodančių, kad į STT akiratį patekusiam Andriaus Šedžiaus tėvui pareikšti įtarimai, darau aiškią išvadą: spėjimai dėl parlamentaro darytos įtakos teisėsaugai yra vis labiau paremti faktais. A. Šedžiaus išpuolis prieš STT – tikrai neatsitiktinis.”

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariui socialdemokratui Alvydui Šedžiui Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė įtarimus ėmus didelės vertės kyšį, kad darytų įtaką 3 mln. litų vertės Šiaulių kolegijos renovavimo konkursui.

Už tai jam gresia iki trejų metų nelaisvės, pranešė naujienų portalas alfa.lt.

A.Šedžiaus sūnų parlamentarą Andrių Šedžių, kuris pradėjus tyrimą pasiūlė naikinti STT, parlamento Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas kaltina pažeidus įstatymą – bandant daryti įtaką ikiteisminiam tyrimui.

Savo rašte Seimo Etikos ir procedūrų komisijai STT nurodo, kad atliekant “ikiteisminį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Šiaulių kolegijos pastato rekonstrukcinių darbų konkursu, kurie buvo finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis, organizavimo ir įgyvendinimo Šiaulių kolegijos direktorės Natalijos Šedžiuvienės sutuoktiniui Alvydui Šedžiui pareikšti įtarimai įvykdžius nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje”.

Rašte taip pat tikslinama, jog N.Šedžiuvienei – parlamentaro A.Šedžiaus motinai – įtarimai nėra pateikti.

A.Salamakinas sakė manantis, jog A. Šedžius birželį turėjo nusišalinti Seime svarstant STT 2009-ųjų veiklos ataskaitą.

A. Šedžius vienintelis balsavo prieš tai, kad jai būtų pritarta, o po dviejų dienų viešai pažadėjo registruoti įstatymo projektą STT naikinti, nes ji “nepakankamai efektyviai dirba” bei “dubliuoja kai kurias kitų tarnybų funkcijas”.

“Per 18 darbo metų neteko išgirsti tokių dalykų, kad, jei parlamentaro šeimos narys yra įtariamas prisidirbęs, parlamentaras šoka panaikinti instituciją. Tai paradoksų paradoksas. Tai netelpa į jokius rėmus, nes tai kišimasis į teisėsaugos darbą. Tai gali virsti tuo, kad, jei giminaitis padarė nusikaltimą ir jį teismas teisia, registruoju projektą teismams panaikinti” – kalbėjo A.Salamakinas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Julija Antanaitienė patvirtino, jog įtarimai A.Šedžiui išties buvo pateikti.

Iš viso įtarimai pateikti maždaug 4-5 bendrovėms bei maždaug 10 fizinių asmenų, nurodė STT.

“Įtariamųjų gali ir padaugėti. Tyrimo apimtis yra labai didelė, apie tai, kada bus jos pabaiga, kalbėti dar sunku”, – sakė atstovė spaudai.

Renovacijos konkursas, dėl kurio pradėtas tyrimas, paskelbtas pernai rugsėjį. Tuo metu A.Šedžius buvo Šiaulių rajono tarybos narys. Anksčiau, 2001-2008 metais, jis vadovavo Šiaulių apskričiai, kelerius metus buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus vadovu.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos renovuojant Šiaulių kolegijos pastatą STT pradėjo kovo pradžioje. Buvo suimti dviejų statybų darbus vykdžiusių bendrovių vadovai, kolegijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, konsultantas.

STT tuomet pranešė, kad tyrimas pradėtas, turint duomenų, kad, organizuojant Šiaulių kolegijos pastato rekonstrukcijos procesą, suinteresuoti asmenys, veikdami kaip organizuota grupė, siekė neteisėtu būdu laimėti 3 mln. litų vertės statybų darbų, finansuojamų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų, užsakymą ir taip neteisėtai užvaldyti daugiau kaip 300 tūkst. litų.

Kolegijos renovacijos darbai buvo sustabdyti, jau paskelbtas naujas konkursas.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija siūlo iš partijos šalinti Seimo narį Andrių Šedžių.

“Vakar buvo Etikos komisijos posėdis, vienbalsiai nutarta siūlyti partijos tarybai iš partijos šalinti Seimo narį A.Šedžių”, – BNS antradienį patvirtino partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

LSDP Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas teigė, kad tos sprendimas priimtas už tai, kad A.Šedžius “smukdo partijos autoritetą ir menkina LSDP visuomenės akyse”.

Anot K.Virbicko, griežčiausia nuobauda partijos nariui siūloma dėl to, kad jo padaryti pažeidimai – nevienkartiniai. Etikos sargai jį svarstė jau ne kartą.

A.Šedžiui socialdemokratai turėjo priekaištų, kad jis nedalyvavo balsuojant per interpeliacijos procedūrą švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, taip pat – Seime svarstant Švietimo įstatymo pataisas, pažeidė Seimo statutą tinkamai neinformuodamas, kad išvyksta į užsienį ir praleis Seimo posėdžius.

“Jis įžeidžiančiai atsiliepė partijos pirmininko atžvilgiu”, – BNS sakė K.Virbickas.

Pats A.Šedžius jam mestus kaltinimus vadina juokingais. Jis nemano, kad galima rimtai vertinti partijos pirmininko A.Butkevičiaus skundą dėl įžeidimo, kai jis juokaudamas spaudai pasakė, jog galbūt “partijos pirmininkas man pavydi gražios šokių partnerės”.

“Juokingas argumentas. Visi partiečiai iš to juokiasi”, – antradienį BNS sakė A.Šedžius.

Parlamentaro teigimu, socialdemokratų etikos sargai jam pritaikė standartus, kurie netaikomi kitiems partijos nariams. Anot jo, dauguma LSDP frakcijos narių iš anksto nepraneša, kad nedalyvaus Seimo posėdyje. “Aš pripažinau blogai padaręs, kad neinformavau, jog išvykstu į Didžiąją Britaniją, bet kad tokios praktikos nėra”, – sakė jis.

Atmesdamas priekaištus dėl nedalyvavimo balsuojant už Švietimo įstatymą, A.Šedžius priminė, kad, pavyzdžiui, šeštadienį kai kurie socialdemokratai balsavo už pensinio amžiaus ilginimą, nors LSDP frakcija buvo nutarusi balsuoti “prieš”.

“Tai kas svarbiau?”, – stebėjosi politikas.

Anot A.Butkevičiaus ir K.Virbicko, sprendimą dėl A.Šedžiaus šalinimo iš LSDP turėtų priimti partijos taryba. Tačiau A.Šedžius BNS sakė, jog jau pirmadienį jo klausimą turėtų svarstyti LSDP prezidiumas.

“Manau, kad ten bus pakankamai protingų žmonių, kurie pasijuoks iš to ir priims normalų sprendimą”, – vylėsi A.Šedžius.

A.Šedžius į Seimą išrinktas vienmandatėje Saulės apygardoje Šiauliuose.