"Scanpix" nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo partijos, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), nariams pranešė, kad kitąmet per rinkimus sieks ketvirtos kanclerio kadencijos.

Vokietijos leidinio „Bild am Sonntag“ paskelbta apklausa rodo, jog 55 proc. Vokietijos rinkėjų norėtų, kad nuo 2005 m. Vokietijai vadovaujanti 62-ejų A.Merkel liktų kanclerio poste. Kitų metų gegužę valstybės vadovo rinkimai vyks ir Prancūzijoje, tačiau juose nesikaus buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy. 61-erių N.Sarkozy pralaimėjo dešiniųjų partijos kandidato pirminius rinkimus – surinkęs 21 proc. balsų liko trečias. Buvę Prancūzijos premjerai – 62-ejų Francois Fillonas (nuotr.) surinko beveik 44 proc., 71-erių Alainas Juppe – 26,7 proc. balsų. Spėjama, kad dešiniųjų kandidatas gegužę susikaus su kraštutinio dešiniojo „Nacionalinio fronto“ vadove Marine Le Pen ir ją įveiks, tačiau tai – tik prognozė, nes per pasaulį ritantis populizmo bangai prancūzai taip pat gali pasirinkti M.Le Pen, kaip amerikiečiai pasirinko Donaldą Trumpą ar britai – „Brexitą“.

Scanpix nuotr.

Per porą pastarųjų savaičių pasisakyti Europos Sąjungos ateities klausimu turėjo progą visi svarbiausi Bendrijos lyderiai. Savaitės viduryje metinę kalbą Strasbūre rėžė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris, o artėjant savaitgaliui pasikalbėti apie Europos perspektyvas ES viršūnės rinkosi Bratislavoje.

Prancūzijoje ir Slovakijoje skambėjusios nuomonės – gana skirtingos ir prieštaringos. J.C.Junckeris metinę kalbą, regis, skyrė specialiai Donaldui Tuskui, su kuriuo jų nuomonės dėl ES ateities ėmė itin stipriai skirtis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas palaiko idėją, kad EK turėtų įgyvendinti valstybių narių sprendimus, o ne, priešingai, joms nuleisti savo sprendimus iš viršaus. J.C.Junckeris mano kitaip: metinėje kalboje jis pabrėžė, kad EK turėtų atgauti iniciatyvos teisę, kuri menkti pradėjo sulig finansinės krizės pradžia. EK pirmininko nuomone, problemos kyla iš to, kad Europos reikalai pernelyg susiję su atskirų valstybių interesais, ir metas sutelkti daugiau galių EK rankose.

Bratislavoje ES lyderiai šio nuomonių skirtumo pernelyg neaptarinėjo – jie rado kitų priežasčių tarpusavio ginčams. Tas pats D.Tuskas daugiausiai energijos skyrė Lenkijos ir Vengrijos vyriausybių kritikai. Lenkija kartu su Vengrija, Čekija ir šeimininke Slovakija kritikuoja Briuselį, kad jis per daug kišasi į valstybių narių reikalus – prieš Lenkiją EK atlieka tyrimą dėl teisės viršenybės pažeidimų. Višegrado šalys taip pat pyksta dėl privalomų migrantų kvotų, Lenkai ir vengrai atsisakė juos priimti, o slovakai jų dalijimosi kvotas apskundė teismui.

Vienintelė vieningumą bent kiek simbolizuojanti akimirka – viršūnių susitikime priimta šešių puslapių deklaracija dėl Europos ateities. Bet ir ji – visiškai blanki ir be ryškesnių kontrastų. „The Economist“ ją pavadino „nuobodžiai nekandžia“, o „Der Spiegel“ atkreipė dėmesį, kad vienintelė sritis, kurioje ES yra vieninga, susijusi su migrantų krize.

Ir net šioje srityje vienybė – tik žongliravimas žodžiais. Būtent taip apibūdino Italijos premjeras Matteo Renzi. Galima sakyti, kad Bratislavos deklaracija – lyg rudeninis rūkas: neapčiuopiama, abstrakti ir nekonkreti. Deklaracijoje gražiai dėstoma, kad ES nebegali pasikartoti pernykštė situacija, kai į Europą nekontroliuojamai plūdo migrantai, kad reikia stiprinti Bulgarijos sieną su Turkija.

Valstybės narės ketina prisidėti užtikrinant minėtos sienos apsaugą. Ir Lietuva planuoja į Bulgariją siųsti apie 10 pasieniečių ir skirti 41 tūkst. eurų paramą.

ES vadovai sutarė, kad reikia užbaigti derybas dėl migrantų ir su pačia Turkija. Kada ir kaip – nedetalizavo.

Lygiai taip pat be didesnių aiškinimų ES vadovai prižadėjo daugiau investicijų ES šalyse, mažesnį jaunimo nedarbą, o dėl glaudesnio karinio bendradarbiavimo apskritai nutarta plačiau padiskutuoti gruodžio mėnesį Briuselyje.

Vis dėlto D.Tuskas šį dokumentą vadina vilties spinduliu. „Tikiuosi, kad Bratislavos viršūnių susitikimas grąžins tikėjimą ir pasitikėjimą Europos Sąjunga. Tai bus įmanoma tik tuomet, jei žmonės ims suprasti, kad mes ištesime savo pažadus, ištikimai bendradarbiaudami tarp valstybių narių ir institucijų. Šiandien galiu pasakyti, kad vilties yra“, – sako Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Regis, tai geriausia, kas buvo pasakyta per praėjusią savaitę. Bet tik laikas parodys, kieno motina yra toji viltis.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

"Scanpix" nuotr.

Kovo 13-ąją, sekmadienį, Vokietijoje vykę vietos rinkimai dar labiau sudrumstė debesuotą šalies politinę padangę. Rinkimai – testas kanclerei Angelai Merkel ir jos politikai pabėgėlių atžvilgiu.

Dabar bandoma aiškintis, kiek partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AV) geri rezultatai kelia grėsmę dabartinei politinei sanklodai, kuri iš esmė dvipartinė – kova vyksta tarp socialdemokratų ir krikščionių demokratų, prie kurių klijuojasi koaliciniai partneriai.

AV rezultatų dėlionė:  Saksonija-Anhaltas – 12,6 proc. balsų (2,2 mln. gyventojų); Reino kraštas-Pfalcas – 15,1 proc. (4 mln.); Badenas-Viurtembergas –  24,2 proc. (10,7 mln.). AV dabar turi atstovų 8-iuose iš 16 Vokietijos žemių parlamentų. Sekmadienio rinkimai svarbūs tuo, kad AV tapo parlamentinė vakarinėse Vokietijos žemėse, nors partiją palaikantis elektoratas ir telkiasi rytinėje šalies dalyje.

AV įsikūrė 2013 m. Jos vadovais tapo trejetukas: pirmininkas – ekonomistas Berndas Lucke, jo pavaduotojai – verslininkė Frauke Petry, žurnalistas Konradas Adamas. Į vadovaujamus organus išrinkta ir Vokietijoje gyvenanti Sankt Peterburgo universiteto profesorė Irina Smirnova. 2014 m. Vokietijos dienraštis „Bild“ nutekino neva šalies žvalgybos turimą informaciją, kad AV gauna finansinių injekcijų iš Rusijos.

B.Lucke – Hamburgo universiteto ekonomikos profesorius. Jis įkūrė „Ekonomistų plenumą“, suvienijusį per 300 mokslininkų. 2011 m. ši organizacija pasisakė prieš euro gelbėjimo programą, kurios pagrindinė donorė buvo Vokietija. Jau būdamas AV lyderiu 2013 m. B.Lucke kairiųjų aktyvistų buvo apipurkštas pipirinėmis dujomis.

2015-aisiais pralaimėjo vidinę kovą partijoje ir pasitraukė iš AV, kurios lydere tapo F.Petry. B.Lucke įkūrė naują partiją – Progreso ir atsinaujinimo sąjungą. AV šiuo metu griežtai pasisako prieš A.Merkel atvirų durų politiką pabėgėlių atžvilgiu. AV nėra apskritai nusistačiusi prieš imigraciją, tačiau reikalauja civilizuotos, kontroliuojamos imigrantų integracijos.

Rinkėjų balsai lengvai skaičiuojami, bet daug sunkiau interpretuoti, ką toks balsavimas reiškia. Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad rinkėjai, galintys reitinguoti kandidatus (tai vadinama dviejų balsų sistema), parėmė tuos žemių ministrus pirmininkus, kurie palaiko A.Merkel politiką pabėgėlių atžvilgiu: Baden-Viurtemberge tai žaliųjų partijos atstovas, Reino žemėje-Pfalce – socialdemokratas. Saksonijos-Anhalto premjeras krikščionis demokratas, kuris kritikavo A.Merkel, šiuose rinkimuose pasirodė blogiau nei ankstesniuose.

Krikdemų kandidatai į premjerus tose žemėse, kur partija neturi daugumos ir neįeina į vyriausybes, taip pat nepritarė A.Merkel dėl pabėgėlių. Jie irgi surinko mažiau balsų nei ankstesniuose rinkimuose. Iš to kai kas daro išvadą, kad sekmadieniniai rinkimai buvo didesnė nesėkmė Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai negu jos vadovei A.Merkel.

Apklausos rodo, kad kol kas nesikeičia bazinės vokiečių nuostatos dėl pabėgėlių: apie 90 proc. piliečių iš esmės pritaria, kad šalis suteiktų prieglobstį tiems, kuriems jų gimtinėje gresia persekiojimas. Apie 55 proc. vokiečių pritaria tam, kad šalis priimtų ekonominius migrantus, kitaip tariant, tuos, kurie ieško geresnio gyvenimo.

Šią visuomenės dalį sudaro ne vien kairieji ir žalieji, bet ir tie, kurie mano, kad migrantus reikia įsileisti dėl demografinių priežasčių – mažo gimstamumo ir gyventojų senėjimo.

Jei Rusijos prezidentas bando pasinaudoti pabėgėliais ir nuversti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, tai Alepo puolimas buvo žingsnis šia linkme, pareiškė “EUobserver” Vokietijos parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Norbertas Roettgenas.

A.Merkel sprendimas pakviesti pabėgėlius iš Sirijos jau smogė jos populiarumui Vokietijoje. Rinkimai ten įvyks vėliausiai 2017-ųjų rugsėjį, o praėjusią savaitę atlikta apklausa rodo, kad 40 proc. vokiečių nori, kad kanclerė pasitrauktų jau dabar.

Kol kas nėra diskusijų dėl pirmalaikių rinkimų Vokietijoje. Bet negalima nuspėti, kaip klostysis įvykiai.

“Prieš metus niekas net nebūtų drįsęs užduoti tokio klausimo, – “EUobserver” teigė apklausą atlikusios įmonės vadovas Hermannas Binkertas. – Tačiau dabar jos reitingai krenta, didžiąja dalimi dėl jos pozicijos pabėgėliu atžvilgiu. Kol kas nėra diskusijų dėl pirmalaikių rinkimų Vokietijoje. Bet negalima nuspėti, kaip klostysis įvykiai.”

Situacija pablogėjo praėjusią savaitę, kai Rusijos karinės aviacijos remiamas Sirijos režimas pasiekė Alepo, šiaurės Sirijoje ir privertė dešimtis tūkstančių sirų bėgti į Europą. Taip pat nuožmų smūgį dabartiniai Vokietijos valdžiai sudavė naujametiniai įvykiai Kelne, kur imigrantai užpuldinėjo vokietes. Kremliaus propaganda bandė dar įlieti žibalo į ugnį išgalvotais pranešimais apie migrantų prievartautą 13-metę mergaitę.

Jei pažiūrėsite, kas vyksta Sirijoje, Alepe, pamatysite, kad Rusija yra vienintelė, kuri kontroliuoja pabėgėlių krizės dienotvarkę.

Visa tai tik didina populiarumą dešiniųjų radikalų partijos “Alternatyva Vokietijai” (AfD), kuriai gresia kaltinimai, kad ši finansuojama Kremliaus. AfD kartu su Rusija siejamais nevyriausybininkais surengė gatvės protestus po išgalvotos istorijos apie 13-metę.

Be to, V.Putinas praėjusią savaitę Maskvoje susitiko su Vokietijos centro dešiniųjų lyderiu ir A.Merkel kritiku Horstu Seehoferiu.

Todėl nenuostabu, kad kai kurie ES diplomatai tai vadina Rusijos kampanija, kurios tikslas nuversti Vokietijos kanclerę, nes ji yra viena svarbiausių sankcijų Rusijai šalininkė ir Europos vienybės sergėtoja.

“Jei pažiūrėsite, kas vyksta Sirijoje, Alepe, pamatysite, kad Rusija yra vienintelė, kuri kontroliuoja pabėgėlių krizės dienotvarkę, – teigė vienas šaltinis ES. – Jų veiksmai skirti sukurti kiek galima daugiau pabėgėlių. Taikinys yra aiškus.”

Dar daugiau, Rusijos pirmadienio sprendimas surengti karines pratybas netoli sienos su Ukraina gali reikšti, kad blogiausia – prieš akis.

“Jei mūšiai atsinaujins Ukrainoje, tai sukurs naujus pabėgėlių srautus. Tai puikiai atitinka Rusijos interesus”, – pridūrė šaltinis.

“Aš netikiu, kad tai tik sutapimas”, – jam antrino kitas ES pareigūnas.

Išaugęs pabėgėlių skaičius ir dėl to kilę iššūkiai – atitiko Rusijos interesus, nes pabėgėlių krizė suskaldė Europą.

A.Merkel partijos bendražygis ir Bundestago užsienio reikalų komiteto vadovas N.Roettgenas mano, kad “Putino-Merkel” teorija yra per daug nereali. Pasak politiko, Rusijos pagrindiniai tikslai Sirijoje – geopolitiniai.

“Jie nori išlaikyti savo pozicijas regione, sustiprinti savo bazes ir dalyvauti tarptautinei bendrijai siekiant sprendimo”, – sakė jis. Tiesa, jis pridūrė, kad išaugęs pabėgėlių skaičius ir dėl to kilę iššūkiai – atitiko Rusijos interesus, nes pabėgėlių krizė suskaldė Europą.

“Bet tai visos ES problema, ne atskiros valstybės ar asmens”, – tvirtino N.Roettgenas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad jei V.Putino bombos Sirijoje skirtos A.Merkel, tai Alepo apsuptis yra taip pat žingsnis ta linkme.

Tai vadinama “supuvusios silkės” technika, kuri aprašyta Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vadovėliuose.

“Nemanau, kad Maskva tiki, jog naujas kancleris labiau simpatizuos jai, – sakė ir JAV ekspertas Rusijos reikalais Markas Galeotti. – Maskva nori palaikyti spaudimą jai (A.Merkel – red. past.), kad ši būtų sukalbamesmė, bet nemanau, kad nori, jog ji būtų nuversta.”

Tačiau Rusijos propagandą sekantys ekspertai pastebi, kad nuo pirmųjų šių metų sausio dienų Turkiją, kaip taikinį, pakeitė A.Merkel. Tai ir minėta istorija apie 13-metę, ir svaičiojimai apie ligų platinimą tarp pabėgėlių.

“Net jei istorijos yra demaskuojamos, jos palieka žymę. Tai vadinama “supuvusios silkės” technika, kuri aprašyta Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vadovėliuose”, – teigė vienas šaltinis.

Supuvusios silkės technika sako, kad net jei kaltinimai yra paneigti, jie palieka pėdsaką žmonių galvose, nes jie apie tai kalba. T.y. kad ir kaip dorosi supuvusią silkę, smarvė išliks.

Tiesa, Vokietija ėmėsi prieš Rusijos televiziją “Pervyj kanal”, kuri ir išgalvojo 13-metės istoriją. Kiek anksčiau britai smogė “Russia Today” už išsigalvojimus apie Ukrainą.

“Žodžio laisvė nereiškia, kad galite bauginti visuomenę netikromis istorijomis”, – teigė ES šaltinis.

Visą originalų straipsnį rasite čia

BFL

Singapūro pareigūnai vienai neseniai išvestai dendrobio (Dendrobium) genties orchidėjų veislei suteikė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vardą, paskelbė Vokietijos dienraštis “Die Welt” ir Rusijos naujienų tinklalapis lenta.ru.

Iškilmingoje ceremonijoje, per kurią naujoji orchidėja buvo pavadinta Dendrobium Angela Merkel, vyko dalyvaujant pačiai kanclerei, kuri šiuo metu keliauja po Pietryčių Azijos šalis. Įvykio liudininkai pasakojo, kad A.Merkel buvo sujaudinta.

Kaip pranešama, šių dendrobių lapai šviesiai žali su violetiniu atspalviu, o tinkamai prižiūrimi augalai gali išstybti iki metro aukščio. Su naująja veisle galima susipažinti Singapūro orchidėjų parke “VIP Orchid Garden”, kuriame auginami ir kitų iškilių žmonių vardais pavadinti gegužraibinių šeimos augalai.

Anksčiau įvairios orchidėjos buvo pavadintos Didžiosios Britanijos princesės Dianos, buvusios šios šalies premjerės Margret Tečer buvusio Pietų Afrikos Republikos prezidento Nelsono Mandelos vardais.

Singapūro botanikos sodų svetainėje nurodome, kad pirmoji “VIP orchidėja” buvo išvesta 1956 metais. Jis buvo pavadinta ‘Lady Black’ buvusio Singapūro gubernatoriaus sero Roberto Brauno Bleko žmonos garbei.

LR Prezidentūros archyvas

Europos Sąjungos (ES) vadovai tarsis, kaip integruoti Lietuvą į Bendrijos vidaus energetikos rinką, pirmadienį sakė Vilniuje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Anot jos, Vokietija remia naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą. Tačiau viešnia iš Vokietijos konkrečių galimų investuotojų iš jos šalies neminėjo. Šiandien Vokietijos kanclerė išvyko į Rygą.

„Mes Vokietijoje visada – taip pat ir Ignalinos uždarymo fazėje – sakėme, jog remiame, kad Lietuva statytų naują modernią atominę elektrinę, jeigu ji to nori. Jeigu kalbame apie investuotojus, tai turime kalbėtis su privačiais investuotojais“, – per spaudos konferenciją sakė A. Merkel. Vokietijos Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad atominę elektrinę galinčių pastatyti investuotojų ES nėra daug. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad Lietuva būtų suinteresuota vokiečių investicijomis. Šalies vadovė pabrėžė, kad ir politinis Vokietijos palaikymas yra labai svarbus.

„Klausimas, ypač iš Vokietijos pusės, toks, kokio mes labai norėtume, t.y., kad Vokietija turėtų rimtą interesą galbūt net ir dalyvauti Ignalinos naujos atominės elektrinės statyboje. Bet bent jau politinis palaikymas, taip pat europinis palaikymas jau yra labai daug ir gerai“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Mes labai lauktume europinių investuotojų, bet jau vien tai, kad iš principo nauja atominė elektrinė yra politiškai vertinama kaip labai teigiamas žingsnis Lietuvai ir visam regionui nepriklausomai apsirūpinti elektros energija yra labai rimtas palaikymas tokios šalies kaip Vokietija“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Lietuvos Vyriausybė tikisi iki metų pabaigos atrinkti strateginį investuotoją į naują Visagino atominę elektrinę. Potencialios galinčios investuoti bendrovės kol kas laikomos paslaptyje. Naują jėgainę tikimasi pastatyti iki 2020 metų.

Į Lietuvą vienos dienos vizito atvykusi A. Merkel taip pat sakė, kad ES vadovai tarsis, kaip integruoti Lietuvą į Bendrijos vidaus energetikos rinką. Vokietija gali prisidėti prie Rusijos ir Europos Sąjungos narių santykių gerinimo, paragindama ją būti atvirą ir draugišką, sakė Vokietijos kanclerė A. Merkel. “Mes galime Rusijai pasakyti, kad visos ES narės nori draugiškų santykių su jais, ir būkite malonūs – būkite atviri” , – sakė A. Merkel.

“Mes džiaugiamės, kad Lietuvoje yra matomas ekonominis augimas, lygiai taip pat ir Vokietijoje. Mes sutariame, kad bendras kursas – tik griežtas Stabilumo augimo pakto laikymasis ir protingas biudžeto konsolidavimas gali ilgalaikiu požiūriu sukurti bazę, kad mes galėtume sėkmingai kurti ekonomiką”, – sakė A. Merkel pirmadienį per bendrą spaudos konferenciją su D. rybauskaite.

Kalbėdama apie per krizę išmoktas pamokas A. Merkel akcentavo, kad yra reikalinga vienoda ES vidaus politika, kuri turi apimti ne tik dabartines euro zonos nares, bet ir būsimas. Vokietijos kanclerė teigiamai atsiliepia apie bevizio režimo Kaliningrado sričiai siūlymus, nors iki bevizio režimo tarp ES ir visos Rusijos, pasak jos, dar ilgas kelias.

“Apie Kaliningrado sritį yra kalbama ES, turi būti priimtas pakeistas reglamentas dėl to, kad Šengeno sutarties plotmėje turi būti pakeistos tam tikros teisės normos. Iš Lenkijos ateina šis noras, kad būtų bevizis režimas, ir iš tikrųjų gali viskas pakrypti teigiama linkme”, – teigė A. Merkel.

Lietuva yra pasiūliusi palengvintą sienos su Kaliningradu ir Baltarusija kirtimo režimą 30-50 kilometrų pasienio zonoje ir kol kas siūlymus atverti visą Kaliningrado sritį vertino skeptiškai. Dėl bevizio režimo tarp ES ir Rusijos A. Merkel ir D. Grybauskaitė kalbėjo vienu balsu – “iki to – dar labai ilgas kelias”.

“Mes esame atviri bet kuriai valstybei, jog po rimtos patikros su ja ES teoriškai galėtų turėti bevizį režimą, jeigu ta šalis atitiks visus tam keliamus reikalavimus. Lietuva palaikys bendrą europinę poziciją, bet kol kas pritarčiau kanclerei – kalbėti apie visą Rusiją ir jos bevizį režimą dar ankstoka. Tuo labiau, kad mes turime ir kitų kaimynų, kurie yra svarbūs ir Lietuvai, ir ES. Aš turiu galvoje ir Ukrainą, ir kitas šalis. Taigi, tai yra tolesnių diskusijų klausimas”, – svarstė D. Grybauskaitė. – Nuodugniai kalbėjomės apie energetikos situaciją Lietuvoje.

“ES Vadovų Taryboje bus kalbama, kaip integruoti Latviją, Lietuvą prie vidaus energetikos rinkos“, – žurnalistams sakė A.Merkel.

A. Merkel vizitas Lietuvoje buvo planuotas birželį, bet atsistatydinus Vokietijos prezidentui Horstui Koehleriui, jis buvo atšauktas. Ši viešnagė Lietuvoje A. Merkel bus antroji. Pirmą kartą su oficialiu vizitu ji Lietuvoje lankėsi 2008 metų rugpjūtį.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Po ilgokos pertraukos Prezidentūros koridoriuose vakar vėl aidėjo vieno pasaulio politikos sunkiasvorių žingsniai – Lietuvoje su oficialiu vizitu pusdienį viešėjo Vokietijos kanclerė. A. Merkel ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas užtruko ilgiau nei valandą. Vakare dviejų šalių lyderės, taip pat Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Audrius Ažubalis pokalbį porai valandų pratęsė prie vakarienės stalo, nedideliame rate – dalyvavo apie dvidešimt svečių. Kaip ir buvo tikėtasi, šiuose susitikimuose kalba dažniausiai sukosi apie Lietuvai svarbius energetikos reikalus.

Vokietijos kanclerė pripažino, kad Lietuvos energetinė situacija nėra gera – Baltijos valstybės vis dar per daug izoliuotos.Tačiau A. Merkel žadėjo, kad Baltijos šalių problemos nebus užmirštos – Europos vadovų taryboje bus kalbama apie tai, kaip reikėtų Lietuvą ir Latviją įlieti į bendrą Europos energetinę sistemą.”

„Ateityje visos Europos Sąjungos narės turėtų turėti bendrą energetikos rinką”, – įsitikinusi A.Merkel, kuri ir iš Vokietijos žurnalistų vakar Vilniuje išgirdo klausimą apie energetikos politiką.

“– Kaip vertinate bevizio režimo su Rusija ir Kaliningrado sritimi perspektyvas?

– Tokį pasiūlymą pateikė Lenkija. Viskas gali krypti teigiama linkme.”

“Bet apskritai dėl vizų panaikinimo dar yra labai ilgas kelias. D. Grybauskaitė taip pat atsargiai vertino Lenkijos užmojus plačiau atverti Europos Sąjungos sienas Rusijai”.

“D.Grybauskaitė dėkojo kanclerei už tai, kad Lietuva tapo ES ir NATO nare: „Vokietijos dėka daugelis projektų juda į priekį, ir Lietuva to nepamiršta.”

“Gerais dvišaliais santykiais džiaugėsi ir A. Merkel: „Mes remiame Lietuvą ir dėl daugelio dalykų tariamės. Atidžiai stebime, kaip Lietuvai sekasi kovoti su ekonomine krize.”

“Viešnia įžvelgė, kad Lietuvos ūkis jau atsigauna. Tačiau kanclerė pabrėžė, kad norint išeiti iš krizės būtina laikytis Europos Sąjungos taisyklių dėl biudžeto drausmės.”

Beje, Vokietijos ekonomika po pasaulinės krizės atkuto viena pirmųjų. Apie ekonomiką daugiausia buvo kalbėta ir vakarykščiame A. Merkel susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi.

„Verslo žinios“ skelbia:

„Vokietijos kanclerė pamatė energetiškai izoliuotą Lietuvą. Merkel remia visus projektus, bent jau politiškai. Vokietijos vadovė sako suprantanti Lietuvos siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir žada paramą integruojant Baltijos šalis į Europos elektros energijos rinką. Su Vokietijos kanclere vakar susitiko ir premjeras Andrius Kubilius.

“Daug dėmesio skyrėme labai svarbiems Lietuvai energetikos iššūkiams, kanclerė yra tikrai gerai informuota apie tai, su kokiais iššūkiais mes susiduriame ir kokias problemas turime spręsti. Turiu pasakyti, kad pačiais svarbiausiais klausimais, kaip turi būti plėtojama elektros rinka šiame regione, kaip turi būti sprendžiamos dujų tiekimo problemos mūsų požiūriai visiškai sutapo. Šiuo požiūriu susitikimas buvo tikrai vertingas, tai reiškia, kad tas mūsų regiono energetikos problemų sprendimų būdas, kurio pradžia matėme šiek tiek anksčiau ieškant solidarių sprendimų, ir toliau bus pats svarbiausias atsakas į visus mūsų laukiančius iššūkius”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.”

Portalo VZ.lt pranešimu, “Vokietijos kanclerė Angela Merkel į Lietuvą atskrido po savaitgalį Berlyne vykusių maratoninių derybų, kuriose nuspręsta pratęsti šalies atominių jėgainių veikimą vidutiniškai 12 metų. Opozicija ketina stabdyti kanclerės atominę politiką Konstituciniame teisme.”

“Valdančioji krikdemų ir liberalų koalicija Berlyne susitarė, kad iki 1980 m. pastatytiems 7 atominiams reaktoriams leis veikti dar 8 metus, o 10-čiai jaunesnių pridėjo po 14 papildomų darbo metų, – sako derybose dalyvavęs Klausas Breilis, Laisvųjų demokratų partijos (FDP) energetikos klausimų atstovas.

Tai reiškia, kad paskutinė statyta atominė jėgainė Vokietijoje užsidarys po 2040 metų. Tokiu būtu 2002 m. socialdemokratų ir žaliųjų koalicinės vyriausybės priimta šalies atominės energetikos strategija nukeliama į tolimą ateitį. Pasak ekonomikos ministro Rainerio Brüderles, šiam sprendimui nereikės Vokietijos aukštųjų parlamento rūmų Bundesrato pritarimo. Tačiau opozicijoje esantys socialdemokratai (SPD) mano, kad kanclerės atominę politiką turi sustabdyti Karlsrūjėje esantis Konstitucinis teismas.”

“Lietuvos žinios” rašo:

“Į Vilnių iš Berlyno Vokietijos kanclerė A.Merkel atskrido vakar po pietų. Nors Lietuvoje ji praleido tik pusdienį, tačiau spėjo susitikti ir aptarti reikalus su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Andriumi Kubiliumi. Ji taip pat padėjo vainiką Antakalnio kapinėse prie memorialo žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams, apsilankė Šv. Kazimiero bažnyčioje ir Jėzuitų gimnazijoje, pavakarieniavo prezidentūros rūmuose.

Krašto vadovai su A. Merkel aptarė dvišalius santykius, naujojo politinio sezono ES darbotvarkę, bendradarbiavimą NATO, Baltijos regiono energetinės nepriklausomybės klausimus, santykius su Rusija. D. Grybauskaitė ir A. Merkel aptarė ir ES santykius su kaimyninėmis Rytų valstybėmis. “Kuo geresni šie santykiai, tuo palankiau visai Bendrijos erdvei”, – sakė kanclerė.

“Respublika” informuoja:

“Energetinė situacija Lietuvoje nėra gera, nes Baltijos valstybės dar yra izoliuotos, nėra prijungtos prie energetinės ES rinkos. Europos Vadovų Taryboje bus kalbama, kaip reikia integruoti Latviją, Lietuvą prie vidaus energetinės rinkos, ir džiaugiamės, kad Vokietijos komisaras Guentheris Oettingeris labai remia vidaus rinkos plėtojimą”, – sakė A. Merkel per spaudos konferenciją.

Vokietijos kanclerė sakė suprantanti Lietuvos norą diversifikuoti savo energetinius tiekėjus ir tokiu būdu sukurti tvirtą pagrindą energetiniams tiekimams.

“Viena iš šalių, kurių dėka Lietuva pagaliau turės realius gynybos planus, yra Vokietija, šį rudenį, manau, tokį sprendimą priimsime”, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos valstybės vadovė teigė, jog mūsų šalies ir Vokietijos interesai sutampa tiek diskutuojant apie NATO ateitį, tiek apie ekonominį bendradarbiavimą Afganistano klausimais. Prezidentė pasidžiaugė, kad “Vokietijos kroviniai rado kelią per Klaipėdą į Afganistaną. Kalbėdama apie NATO strateginę koncepciją, kurią tikimasi patvirtinti per viršūnių susitikimą šį lapkritį Lisabonoje, Prezidentė pabrėžė siekianti bendrų ir visoms šalims naudingų sutarimų.

“Visų NATO šalių interesas, kad nauja koncepcija NATO ateitis būtų pritaikyta naujiems iššūkiams ir grėsmėms. NATO turi keistis, kaip ir gyvenimas, ir aplinkybės keičiasi”, – sakė D. Grybauskaitė.”

“Kauno diena” rašo:

“Vokietijos kanclerė įsitikinusi, kad Lietuvai pavyks palaikyti dalykiškus ir gerus santykius su Rusija, nepaisant nesutarimų kai kuriais klausimais. “Gal kai kurioms valstybėms sudėtinga bendrauti dėl tam tikrų istorinių aplinkybių. Bet turite puikią Prezidentę, kuriai nereikia patarimų, kaip spręsti tas problemas, esu tikra, ji ras bendrą kalbą, – tvirtino A. Merkel.”

“Vakaro žinios” komentuoja:

“Akademiko A. Buračo nuomone, Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD eteryje A. Merkel pareiškė sutinkanti šalies atominių elektrinių darbą pratęsti 10-15 metų. Esą tik tokiu atveju pavyktų užtikrinti šalies ūkio ir gyventojų sklandų aprūpinimą elektros energija ir išvengti staigaus jos pabrangimo. Belieka priminti, kad pati A. Merkel, prieš Ignalinos AR uždarymą ne kartą susitikusi su Lietuvos vadovais, nepalaikė idėjos pratęsti Lietuvos atominės jėgainės darbo ir neužjautė dėl būsimo kainų šuolio. “Ką galėtų reikšti tokia senųjų ES šalių pozicija?

“Čia yra absoliuti demagogija, kokia tik gali būti. Kas padaryta dėl bendros energetikos? Ogi nieko!”

Portalas “Delfi” praneša ir apie vaišes Prezidentūroje:

“Lietuvoje su darbo vizitu viešint Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, aptarti reikalų mūsų šalies ir Vokietijos atstovai rinkosi ir vakarienės, kuri vyko Prezidentūroje, metu. Kadangi kanclerės vizitas darbo, vakarienė, atrodo, taip pat buvo darbinė – viešnios nevilkėjo puošnių suknelių ar smokingų, pati kanclerė atvyko su tuo pačiu kostiumėliu, kurį dėvėjo visą vizito dieną.

Skirtingai nei oficialių vizitų metu, šįkart Prezidentūra neatskleidė, kuo vaišinami vakarienės svečiai. Kaip DELFI sakė Prezidento kanceliarijos Protokolo skyriaus vedėjas Donatas Kušlys, jei meniu neviešinamas, veikiausiai toks buvo priimtas politinis sprendimas. Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys teigė, kad šįkart pasirinkta neatskleisti vakarienės meniu, nes esą tai tėra darbo, o ne oficialus, vizitas. Panašios pozicijos laikėsi ir bendrovės „Stikliai“ prezidentas, vienas iš „Stiklių“ restorano ir viešbučių komplekso savininkas Romas Zakarevičius.

„Pasakyti gali tik protokolas, tik spaudos centras. Mes nekomentuojame tų dalykų, gerai? Atsiprašau, bet taip yra, tokia tvarka yra. Kol nepavalgo, nieko nediskutuojama ta tema. Čia saugumo sumetimais“, – teigė R. Zakarevičius.”

Šiandien prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu Lietuvoje viešės Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į Vilnių ji atskris šią popietę.

„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Su Vokietijos kanclere nuolatos bendraujame visais ES svarbiais klausimais Europos vadovų taryboje Briuselyje. Džiaugiuosi, kad šis kanclerės A. Merkel vizitas į Lietuvą, jau antras per dvejus metus, yra puiki proga iš esmės aptarti pačius aktualiausius mūsų valstybėms ir Baltijos jūros regionui klausimus ir dar labiau sustiprinti dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė.

Trumpa A. Merkel viešnagė Lietuvoje prasidės pirmadienio popietę pasitikimo ceremonija vidiniame Prezidentūros kieme. Po oficialios nuotraukos Vokietijos kanclerė Prezidentūros Baltojoje salėje pasirašys Garbės svečių knygoje.Vėliau Mėlynojoje salėje numatytas Prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas su VFR Kanclere A. Merkel.

„Bendradarbiavimas su Vokietija įgyvendinant strateginius energetinius projektus regione ir stiprinant Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę yra labai svarbus Lietuvai. Susitikime aptarsime galimybes plėsti ES finansavimą Baltijos jūros regiono plėtrai”, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Vokietijos kanclerė Vilniuje susitiks ir su Vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi.

A. Merkel vizitas Lietuvoje buvo planuotas birželį, bet atsistatydinus Vokietijos prezidentui Horsui Koehleriui, jis buvo atšauktas. Tuomet Lietuvos vadovei paskambinusi Vokietijos kanclerė pažadėjo, kad šiemet išpildys anksčiau duotą pažadą apsilankyti Lietuvoje.

Ši viešnagė Lietuvoje A. Merkel bus antroji. Pirmą kartą su oficialiu vizitu ji Lietuvoje lankėsi 2008 metų rugpjūtį. Tuomet kanclerė susitiko su tuomečiais valstybės ir vyriausybės vadovais Valdu Adamkumi ir Gediminu Kirkilu. Ir tuomet tai buvo antrasis Vokietijos kanclerio vizitas Lietuvoje. Pirmasis Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio vizitas Lietuvoje vyko 2000 metų birželį.

“Lietuvos žinios” rašo:

“Šiandien į Lietuvą atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Antras per dvejus metus jos vizitas į mūsų kraštą, anot Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Peterio Anneno, – svarbus ženklas, rodantis jo šalies vyriausybės pastangas toliau plėtoti dvišalius santykius.”

“Šiandien į Lietuvą atvyksta ilgai laukta viešnia – Vokietijos kanclerė A.Merkel. Kokia, Jūsų manymu, šio vizito reikšmė dvišaliams santykiams? Kokias pagrindines temas žadama aptarti su mūsų krašto atstovais?

- Kaip žinia, per dvejus metus tai jau antrasis Vokietijos kanclerės A.Merkel vizitas Lietuvoje. Tai labai svarbus ženklas. Jis rodo Vokietijos vyriausybės bei pačios kanclerės interesą toliau plėtoti dvišalius santykius ir aukšto lygio politinį dialogą.

Vokietija nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo patikima jūsų valstybės partnerė ir padėjėja. “Visapusiškai ir energingai rėmėme Lietuvą jai stojant į Europos Sąjungą (ES), NATO ir vykdant visas būtinas reformas tiek paskutinį praėjusio šimtmečio, tiek šį dešimtmetį.

Šiandien Vokietijos ir Lietuvos santykiai – labai artimi, intensyvūs ir įvairiapusiai. Vokietija yra antra pagal didį jūsų krašto užsienio prekybos partnerė. Atmetus Rusijos energijos tiekimą, Vokietija būtų didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Prekybos mastas tarp mūsų valstybių sudaro daugiau kaip 10 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos.

Dvišalis bendradarbiavimas apima ir kitas sritis: visuomeninę, kultūros, mokslo, santykius tarp mūsų valstybių žmonių. Pavyzdžiui, vien tik dėl Lietuvos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo sudaryta daugiau kaip 140 oficialių sutarčių. Vokietijoje studijuoja per 1,5 tūkst. studentų iš Lietuvos. Jūsų krašte mokosi daug akademinio jaunimo iš mūsų šalies. Nemažai partnerystės ir bendradarbiavimo sutarčių sudaryta ir tarp mūsų valstybių miestų.

Taigi Vokietijos ir Lietuvos santykiai iš tiesų glaudūs ir geri. Jie daug artimesni nei galima pamanyti pavarčius mūsų abiejų šalių spaudą ar pasižiūrėjus televizijos laidas. Kaip ambasadorius labai džiaugiuosi, kad mūsų ryšiai ekonomikos, socialinėje ir kultūrinėje srityse yra tokie gyvi.

Lietuva – svarbi ES ir NATO narė. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja sprendžiant įvairius ES klausimus ir formuojant Europos ateitį. Nuomonėmis keičiamasi mūsų valstybių sostinėse, taip pat Briuselyje. Noriu pažymėti, kad Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimas ES lygmeniu paremtas pasitikėjimu ir yra labai glaudus.”

- Šiuo metu Lietuva išgyvena nelengvą ekonominį laikotarpį, turime nemažai socialinių rūpesčių. Galbūt mums praverstų kokios nors Vokietijos pamokos?

- Ekonomikos krizė palietė visą Europą, nors ir skirtingai. Sunkumai, su kuriais susidūrėme, iškėlė naujų iššūkių.

Nedera viešai dalyti patarimus. Esu įsitikinęs, kad jūsų valstybės politikos ir ekonomikos formuotojai bei už tai atsakingi asmenys sugebėjo gerai išanalizuoti susiklosčiusią padėtį. Visi indikatoriai rodo, kad situacija ir Lietuvoje, ir Vokietijoje gerėja ir po truputį kyla į viršų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų valstybės po šios krizės taps ekonomiškai sustiprėjusios ir įgijusios daugiau stabilumo, žinoma, jeigu padarys reikalingas politines ir ekonomines išvadas.

- Jau nemažai laiko atstovaujate Vokietijai mūsų šalyje. Kokį įspūdį apie Lietuvą jau susidarėte? Gal pramokote šiek tiek lietuviškai?

Lietuva man labai patinka. Čia jaučiuosi kaip namuose. Jūsų kraštas man primena Vokietiją, mano tėviškę su jos gražiais miestais, miškais, upėmis ir ežerais. Vilnius – labai gražus, tikras Vidurio Europos miestas. Jo kultūrinis gyvenimas itin turtingas, o miestas turi renesanso ir baroko laikų brangenybės žavesio.”

“Vakaro žinios” praneša:

“Sakoma, kad ES yra vieninga. Tačiau tai yra mitas. Profesorius Antanas Bučas sako, jog užtenka ir šio pavyzdžio, paneigiančio tokias nesąmones: Vokietijos, garsiai pasisakiusios už Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą, kanclerė A. Merkel pasisako už savų AE darbo pratęsimą.

Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD eteryje A. Merkel pareiškė sutinkanti šalies AE darbą pratęsti 10-15metų. Esą tik tokiu atveju pavyktų užtikrinti šalies ir gyventojų sklandų aprūpinimą elektros energija ir išvengti staigaus jos pabrangimo.

“Negi iš tiesų A. Merkel ir kitų Vakarų Europos valstybių vadovai mano, kad jų atominės elektrinės yra saugesnės už Ignalinos?” – klausė “Vakaro žinios” akademiko Antano Buračo.

“- Galiu pakartoti ne kartą akademiko Jurgio Vilemo, pripažinto tarptautinių mastu eksperto, nuomonę: Lietuvos AE buvo ne mažiau saugi nei vakarų Europos elektrinės. Naudotos skirtingos modifikacijos, bet su kai kuriais pataisymais – netgi saugesnės.”

”Delfi.lt“ rašo:

Prieš atvykdama į Vilnių Vokietijos kanclerė sakė, kad Baltijos šalys svarbios kuriant Europos Sąjungos partneryste su Rytų kaimynėmis. Savaitiniame savo vaizdo dienoraščio įraše Angela Merkel tikina, kad paisys ir mažesnių partnerių interesų, bet nemini dujotiekio „Nord Stream“, dėl kurio nepaisė Baltijos šalių nepasitenkinimo.

Į Lietuvos pastangas priartinti Rytų Europos šalis, tokias kaip Ukraina ar Gruzija, prie Europos Sąjungos ir NATO Berlynas visada žiūrėjo itin skeptiškai – antai NATO susitikime užpernai Vokietijos ir Lietuvos lyderiai ilgai derėjosi dėl kompromiso. Dabar, kai naujoji Lietuvos vadovė pati nebėra tokia entuziastinga dėl Gruzijos ir Ukrainos kaip jos pirmtakas, A. Merkel pabrėžia šią politikos kryptį.

„Lietuva ir Latvija taip pat yra svarbios partnerės formuojant Europos Sąjungos Rytų partnerystę. Kadangi norime gerų santykių su mūsų Rytų kaimynėmis, ar tai būtų Ukraina, Vidurinės Azijos respublikos, Baltarusija, ar Rusija.

Kaip tik santykius su Rusija, aš, žinoma, detaliai aptarsiu su derybų parteriais Lietuvoje ir Latvijoje. Norime glaudžiau bendradarbiauti su Rusija dėl saugumo. Kaip to pasiekti, suprantama, derinsime su mūsų draugais Baltijos šalyse“, – kalbėjo A. Merkel.

Bet Vokietija neatsižvelgė į Baltijos šalių prieštaravimus dėl dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos tiesimo Baltijos jūros dugnu, o ir dėl saugumo – būtent draugiškoje Vokietijoje Rusijos prezidentas pristatė planą dabartines saugumo organizacijas, tokias kaip NATO, užgožti naująja „Europos saugumo architektūra“, kur Rusija turėtų daugiau teisių.

Vakarai šį planą sutiko šaltai, bet vos prieš tris mėnesius pati A. Merkel, nesuderinusi su kitomis Europos sostinėmis, parėmė Maskvos siūlymą steigti bendrą Rusijos ir Europos Sąjungos komitetą užsienio reikalų problemoms spręsti.

„Mums, Vokietijos Federacinei Respublikai, aišku: spręsdami neskriaudžiame mažesnių partnerių. Bet mes tikime, kad vaisingi gali būti bendri sprendimai Europos Sąjungoje, ir mažosios šalys yra tokios pat svarbios kaip didžiosios“, – tikina Vokietijos kanclerė. Tai, kad A. Merkel dar turi tuo įtikinėti, regis, rodo, kad ne visi dar tuo tikri.

Vokietijos kanclerė  į Lietuvą turėtų atvykti rugsėjo 6-ąją, teigia Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus atstovė.

“Planuojamas A.Merkel vizitas rugsėjo 6-ąją. Šiandien (pirmadienį – BNS) Vyriausybėje lankysis Vokietijos pareigūnai derinti vizito detalių”, – BNS sakė premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė.

Vokietijos kanclerės Lietuvoje laukta birželį per Baltijos jūros šalių premjerų susitikimą, bet tada vizitas paskutinę minutę atšauktas kilus politinei krizei dėl Vokietijos prezidento atsistatydinimo.

Rugsėjo 2-3 dienomis Lietuvoje taip pat lankysis Gruzijos premjeras Nikolozas Gilauris.

Šiandien Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą, kad dėl sudėtingos Vokietijos politinės situacijos savaitės pradžioje negalėjo atvykti į Lietuvą.

Telefonu Kanclerė Angela Merkel informavo prezidentę apie Vokietijos vidaus politinę padėtį, kuri susiklostė netikėtai atsistatydinus Vokietijos federaliniam prezidentui Horstui Koehleriui (Horst Koehler), ir pabrėžė, kad būtinai įvykdys šiais metais duotą pažadą apsilankyti Lietuvoje.

Šalies vadovė teigė suprantanti Vokietijoje susidariusią situaciją ir palinkėjo kanclerei sėkmės sprendžiant valstybės vidaus politikos klausimus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trumpai informavo kanclerę apie Vilniuje sėkmingai įvykusį Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų forumą. Lietuvos ir Vokietijos vadovės taip pat aptarė savo susitikimą, kuris įvyks šių metų birželį Europos vadovų tarybos metu Briuselyje, ir būtinas ES priemones siekiant stabilizuoti Europos ekonomiką ir finansus.

„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje ir NATO. Tikiuosi, kad ateityje mes dar labiau plėsime dvišalį bendradarbiavimą ir aktyviai bendromis jėgomis sieksime, kad Baltijos jūros regionas taptų vienu labiausiai klestinčių regionų Europoje”, – kalbėdama telefonu su Vokietijos kanclere pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl sudėtingos vidaus politikos situacijos atšaukė vizitą į Lietuvą.

Vokietijos vyriausybės vadovė į Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį nusprendė neatvykti praėjus dienai po to, kai dėl pareiškimų apie Vokietijos karių misiją Afganistane atsistatydino prezidentas Horstas Koehleris (Horstas Kėleris).

Anot ambasados, po šio žingsnio antradienį vyks skubūs koordinaciniai susitikimai, kurie reikalauja, kad kanclerė būtų Berlyne.

“Premjeras apgailestauja, kad kanclerei neatvykus nepavyks aptarti labai svarbių regionui temų, bet tikisi, kad ateityje progų bus daugiau. Premjeras įsitikinęs, kad forumo sudėtis išlieka pakankamai stipri”, – BNS sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Esame apie tai informuoti, prezidentė supranta sudėtingą situaciją Vokietijoje ir linki kanclerei sėkmės sprendžiant vidaus problemas”, – BNS antradienį sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas praėjusį trečiadienį informavo, kad neatvyks į Lietuvoje rengiamą Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimą.

Rusijai birželio pradžioje vyksiančiame Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje atstovaus vicepremjeras Viktoras Zubkovas.

Klausimas, ar atvyks į Vilnių Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, buvo svarbiausia būsimo Baltijos jūros premjerų susitikimo intriga. Ne paslaptis, kad abi šios valstybės nuo pat 1990-ųjų praktiškai ignoravo Lietuvą, matydamos joje ne tiek kaimynę ir partnerę, kiek kažin kokį istorinį nesusipratimą ar kliūtį darniems didžiausių regiono valstybių santykiams plėtotis.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas neatvyks į Lietuvoje rengiamą Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimą, BNS trečiadienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Rusijai birželio pradžioje vyksiančiame Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje atstovaus vicepremjeras Viktoras Zubkovas.

Klausimas, ar atvyks į Vilnių Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, buvo svarbiausia būsimo Baltijos jūros premjerų susitikimo intriga. Ne paslaptis, kad abi šios valstybės nuo pat 1990-ųjų praktiškai ignoravo Lietuvą, matydamos joje ne tiek kaimynę ir partnerę, kiek kažin kokį istorinį nesusipratimą ar kliūtį darniems didžiausių regiono valstybių santykiams plėtotis.

Geriausias to rodiklis – realių, o ne nominalių valstybės vadovų vizitai. Tarp 1991 ir 2010-ųjų Lietuvos prezidentai viena ar kita proga lankėsi Vokietijoje bene šešiolika kartų. Premjerų ir Seimo pirmininkų vizitus net suskaičiuoti sunku.

Vokietija į tai atsakydavo prezidentų ar Bundestago pirmininkų vizitais, bet tam, kad būtų pasiekta pirmojo Vokietijos federalinio kanclerio (o ne simbolines funkcijas vykdančio prezidento) vizito, turėjo praeiti dešimtmetis. Tik tuomet, 2000-aisiais, tuometinis kancleris Gerhardas Schroederis teikėsi kelioms valandoms užsukti į Vilnių pakeliui į Rygą ir Taliną. Antrasis, šį kartą kanclerės A.Merkel, vizitas įvyko tik po aštuonerių metų, 2008-ųjų rugpjūtį, ir taip pat truko vos kelias valandas. Formaliai buvo aiškinama, esą kanclerė labai užsiėmusi dėl ką tik praėjusio Rusijos ir Gruzijos karo, bet vėlgi niekam nebuvo paslaptis, kad A.Merkel užsuko į Vilnių tik pakeliui į Estiją ir Švediją.

Bet netgi tokiam simboliniam vizitui pasiekti Lietuvos diplomatams ir parlamentarams teko kone skandalą surengti, atviru tekstu pareiškus prieš tai Vilniuje apsilankiusiai Vokietijos Bundestago parlamentarų delegacijai, kad abiejų valstybių santykius teks oficialiai įvardyti kaip blogus, nes kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl partneriai Europos Sąjungoje ir NATO trejus metus negali prisikviesti iš esmės kaimyninės valstybės vadovės. Tik po šio Vilniaus demaršo A.Merkel teikėsi atkreipti dėmesį į Lietuvą ar, kaip liūdnai juokavo kai kurie mūsų diplomatai, padėti dienotvarkėje paukščiuką, kad lietuvių norai patenkinti, ir pamiršti juos visai likusiai savo kadencijai.

V. Putiną viliojo A.Merkel dalyvavimu

Rusijos požiūris į Lietuvą buvo dar šaltesnis nei Vokietijos. Nors abiejų Dūmos rūmų pirmininkų ar vicepremjerų vizitai vykdavo gana reguliariai, nė vienas iš tikrųjų Rusijos vadovų Lietuvoje taip nė karto ir neapsilankė. Nedarė to nei formaliai palankumą Lietuvai deklaruoti mėgęs Borisas Jelcinas, juo labiau – V.Putinas, kuriam valdant tarp Maskvos ir Vilniaus kilo mažasis šaltasis karas. Lig šiol aukščiausias Rusijos politikas, apsilankęs Vilniuje, buvo premjeras Viktoras Černomyrdinas, 1997-aisiais atvykęs į Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų konferenciją. Pabrėžtina, kad Rusija buvo vienintelė, konferencijoje dalyvavusi ne prezidento, o viso labo premjero lygmeniu, taip parodydama savo požiūrį į visas regiono valstybes.

Tai žinant nėra ko stebėtis, jog Lietuva, eilės tvarka gavusi rengti eilinį BJVT posėdį, dėjo visas įmanomas pastangas, kad kaip nors prisikviestų į Vilnių tiek A.Merkel, tiek vis dar svarbiausiu asmeniu Rusijoje esantį premjerą V.Putiną, iš esmės viliodama juos vieną kitu bei Europos Komisijos prezidentu Jose Manueliu Barroso, kuris taip pat dalyvaus BJVT posėdyje. Pastarąjį buvusiai kolegei – eurokomisarei, dabar prezidentei Daliai Grybauskaitei prisikviesti neturėjo būti sunku, bet A.Merkel tiek ji, tiek diplomatai surengė tikrą apgultį. Galutinį patikinimą, kad Vokietijos kanclerė dalyvaus BJVT posėdyje Vilniuje, D.Grybauskaitė išgavo su A.Merkel susitikusi kovo pabaigoje Briuselyje, vykstant ES Vadovų Tarybos posėdžiui. Tuo pat metu vyko ir “Kremliaus apgultis”, masinant V.Putiną atvykti į Vilnių numatomu A.Merkel dalyvavimu.

Kalta D. Grybauskaitė?

Nusprendęs nevykti į Lietuvoje rengiamą Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimą Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ignoruoja ne tik Lietuvą, bet ir kitas regiono valstybes, mano Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas.

“Ignoruojama ne tik Lietuva, bet kitos valstybės, – BNS trečiadienį sakė socialdemokratas J.Karosas, komentuodamas Rusijos premjero sprendimą nevykti į birželio pradžioje rengiamą Baltijos jūros valstybių tarybos posėdį.

Seimo opozicijoje dirbantis parlamentaras kaip galimas Rusijos premjero sprendimo priežastis nurodė Lietuvos valdžios žingsnius – prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą nevykti į Antrojo pasaulio karo pabaigos 65-ųjų metinių minėjimą Maskvoje, reikalavimą pripažinti Lietuvos okupaciją ir Seime parengtą rezoliuciją dėl situacijos Gruzijoje.

Tiesa, projektas, kuriuo Maskva raginama išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos, buvo išbrauktas iš Seimo posėdžio darbotvarkės ir atidėtas neapibrėžtam laikui.

“Toks nuolatinis erzinimas, matyt, prisidėjo”, – teigė URK pirmininko pavaduotojas.