Angelė ADOMAITIENĖ

Kaunas – išskirtinis Lietuvos miestas, išsaugojęs lietuvybės šaknis ir toliau puoselėjantis jos daigus. Vaikščiodamas po pagrindinę Kauno arteriją – Laisvės alėją ir jos prieigas, pasijunti ypatingai, pakylėtas ir sušildytas lietuviškos dvasios, istorinės praeities ir dabarties harmonijos.

Kauno veido, kaip sostinės Vilniaus, nekeičia dideli stikliniai dangoraižiai, tačiau modernaus miesto akcentai visur pastebimi. Iš esmės Kaunas šiandien yra itin tinkama vieta gyventi, kurti ir atrasti didžiules galimybes, o jaunimui – puiki erdvė darbui, kūrybai, inovacijoms, verslui bei kitiems lūkesčiams.

Tad trumpai pasižvalgykime į naujoves Laikinojoje sostinėje – šįkart ne į didžiules re­konstrukcijas ar statybas, o į tas permainas, kurios daro miestą patrauklesnį, gražesnį ir malonesnį gyventi bei svečiuotis.

Modernūs reklaminiai stendai

Šiemet pavasarį pasaulinė lauko reklamos lyderė „JCDecaux Lietuva“ Kaunui pristatė visiškai naują miesto lauko reklamos tinklą. Senus nepatrauklius sovietinio tipo reklaminius įrenginius pakeitė modernūs ir nauji stendai bei vitrinos. Iš viso Kauno centre ir jo prieigose šį pavasarį įrengta 40 šiuolaikiško dizaino reklamos stendų.

Iki tol miestą darkė nelegali reklama, kurios stendus daugiau nei du dešimtmečius valdė ir jokių  mokesčių miesto biudžetui nemokėjo bendrovė „Prašau“. Šiemet savivaldybei Laisvės alėjoje pašalinus 10 nelegalių reklamos stendų, įmonei už nelegalios reklamos eksploatavimą skirtos baudos bei įpareigojimas išardyti minėtus įrenginius.

Kaunas pamažu panašėja į modernius Europos miestus, tokius kaip Amsterdamas ar Kopenhaga.

Dabartinis „JCDecaux Lietuva“ lauko reklamos tinklas pirmąkart Lietuvoje suplanuotas remiantis „Outdoor Impact“ programos duomenimis bei įžvalgomis. Reklamos statiniai įrengti taip, kad atitiktų vairuotojų bei pėsčiųjų žvilgsnių trajektoriją, tinklas apšviestas, o vitrinose įrengtas mechanizmas papildomai patraukia dėmesį. Iš viso 200 naujų reklamos plokštumų įrengta centrinėse gatvėse, prie didžiausių Kauno prekybos centrų „Akropolis“, „Molas“, „Savas“ bei kitose judriose vietose.

„Naujas reklamos tinklas Kaune – išskirtinis ir dinamiškas. Jis visiškai įrengtas ir daugiau mažojo formato reklamos stendų (vitrinų) pagal esa­mą sutartį su savivaldybe nebus statoma. Visi stendai pastatyti ir aptarnaujami UAB „JCDecaux Lietuva“ lėšomis, o savivaldybė už leidimą eksponuoti reklamą gauna nustatyto dydžio mokestį“, – komentuoja bendrovės „JCDecaux Lietuva“ technikos ir plėtros direktorius Darius Jasiukaitis.

Pradėjo veikti dviračių nuomos ir automobilių dalijimosi sistema

Kaune šiomis dienomis darbą pradėjo ir au­­­tomobilių dalijimosi paslaugų bendrovė „CityBee“. Miestiečiai ir svečiai taip pat gali naudotis ne tik automobilių, bet ir dviračių dalijimosi paslauga. Tikimasi, kad Europoje populiari dalijimosi tendencija Kaune bus įvertinta tinkamai ir sėkmingai prigis. Iš viso mieste yra 150 dalijimuisi skirtų dviračių.

Išsinuomoti dviratį kelionei prireiks tik specialios „CityBee“ programėlės, kurioje registruotas vartotojas matys laisvas transporto priemones.

„Kaunas pamažu panašėja į modernius Europos miestus, tokius kaip Amsterdamas ar Kopenhaga. Mieste pradėtos teikti dalijimosi automobiliais ir dviračiais paslaugos tampa nauja ir pažangia transporto alternatyva, kuri suteiks daugiau patogumo tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams, pagerins ekologinę būklę“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujovė, kurią pirmiausia „CityBee“ pasiūlė Kauno miestui, – dviračių dalijimosi paslauga. „Išsinuomoti dviratį kelionei prireiks tik specialios „CityBee“ programėlės, kurioje registruotas vartotojas matys laisvas transporto priemones. Dviratį žmonės galės nuomotis neribotam laikui, o apmokėjimas bus nustatomas minučių tikslumu“, – aiškina „CityBee“ rinkodaros vadovas Lukas Yla.

Iškils retrostiliaus metaliniai stoveliai

Jau šią vasarą Kauno senamiestį papuoš retrostiliaus metaliniai stulpeliai. Tokie įrenginiai yra įprasti Vakarų Europos miestuose.

Retrostiliaus stulpeliai senamiesčiui suteiks jaukumo ir pabrėš išskirtinę jo architektūrą.

Siekiant išlaikyti estetinį senamiesčio vaizdą ketinama įrengti tamsesnės spalvos iš ketaus lydinio pagamintus stulpelius. Dviejų tipų stulpeliai atliks skirtingas funkcijas: vieni jų pakeis jau esamus standartinius cinkuotus kelio ženklus – iš viso planuojama pakeisti apie 100 kelio ženklų, kiti tarnaus kaip atitvarai, ribojantys automobilių įvažiavimą į senamiesčio pėsčiųjų zonas.

„Retrostiliaus stulpeliai senamiesčiui suteiks jaukumo ir pabrėš išskirtinę jo architektūrą. Ateityje mažosios architektūros elementams skirsime ypatingą dėmesį. Tokios mažos detalės itin svarbios, jos su­šil­do erdves, yra malonios akiai“, – pabrėžia Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Daugiau gėlių ir žaliųjų miesto erdvių

Šiemet ne tik Kauno centre, bet ir atokesnėse vietose bus įrengta naujų gėlynų. Palyginti su praėjusiais metais, didesnis dėmesys bus skiriamas daugiamečiams gėlynams, kuriuose bus sodinami dekoratyviniai krūmai ir medeliai – tujos, kadagiai, lanksvos, sedulos, raugerškiai, magnolijos, rododendrai. Šiemet gėlių ir dekoratyvinių augalų sodinukams, gėlynų įrengimui, apželdinimo ir priežiūros paslaugoms iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Pernai ši suma buvo perpus mažesnė.

Siekiama, kad kauniečiai žaliosiomis erdvėmis džiaugtųsi ne tik miesto centre.

Per ateinančius trejus metus vi­sose Kauno seniūnijose kom­pleksiškai, t.y. įrengiant takus, suo­liukus, gėlynus, apšvietimą, bus tvarkomos žaliosios miesto erdvės. Iš viso 30-yje įvairių teritorijų, skverų taip pat atsiras nauji daugiamečiai gėlynai su dekoratyviniais augalais – krūmais ir me­deliais. Siekiama, kad kauniečiai žaliosiomis erdvėmis džiaugtųsi ne tik miesto centre. Dau­giau nei 500 pakabinamųjų žy­dinčių vazų papuoš Vilniaus ir M.Valančiaus gatves, S.Dau­kan­to, P.Vileišio, Varnių ir M.K.Čiur­lionio tiltus – vaizdžiai sakant, miestas skęs gėlėse.

Besipuošiantis ir modernėjantis Kaunas 2022 m. pretenduoja tapti Europos kultūros sostine. Juk yra kuo pasigirti – išdidžia ir kilnia istorija, laisvės dvasia, labai stipriais saitais tarp praeities, da­barties ir ateities. n

Užs. Nr. VPL1046

Jau daugiau nei 80 metų Vilniaus miesto aplinkos švara, gatvių bei šaligatvių tiesimu ir priežiūra rūpinasi sostinės įmonė – dabartinė UAB „Grinda“. Per ilgametės veiklos ir reorganizavimo istoriją didėjo jai patikė­tų darbų apimtis, stiprėjo ir pati bendrovė. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vilnių šlavė, tvarkė, gat­ves taisė ir įvairias avarijas likvidavo net šešios įmonės, 2002 m. jas sujungus liko trys, o 2011 m. po naujausios reorganizacijos – viena didelė „Grinda“, kurios 100 proc. akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė.

Angelė ADOMAITIENĖ

Teikia daugiau nei dvi dešimtis paslaugų

Dabar pelno siekianti UAB „Grinda“ teikia miestui daugiau nei 20 paslaugų: užtikrina gatvių priežiūrą žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūrą, mechanizuotą važiuojamosios gatvių dalies valymą ir plovimą, beglobių gyvūnų priežiūrą, avarinių gedimų lietaus nuotekų tinkluose likvidavimą, gatvių ir kiemų dangų remontą bei priežiūrą, želdinių priežiūrą, grafičių šalinimą nuo pa­mink­lų, tiltų ir viadukų, maudymosi ir poilsio prie vandens telkinių organizavimą, paplūdimių priežiūrą, taip pat vykdo miesto avarinės dispečerinės tarnybos funkcijas bei kita.

Per metus „Grinda“, kurioje dirba apie 500 žmonių, suteikia paslaugų, vertų beveik 23 mln. eurų, iš jų maždaug už 20 mln. eurų jų užsako ir pagal sutartis atsiskaito savivaldybė, o už likusią dalį – kitos valstybės įmonės ar privatininkai.

„Esame moderni, stipri, pelningai dirbanti įmonė. Jos reorganizacija sujungiant visas panašios paskirties miesto tvarkymo ir priežiūros tarnybas pasiteisino: sumažėjo valdymo sąnaudos, efektyviau naudojama technika, dingo sezoniškumo ir darbo jėgos panaudojimo bėdos. Dabar net žiemos sezonui mes priimame apie 50–60 žmonių pamaininiam darbui prižiūrėti gatves. Be to, Vilniui tokia galinga techninė ir profesionalių darbuotojų bazė po vienu stogu naudinga ir dėl to, kad gali pasiūlyti gerokai lankstesnę kainų politiką“, – stambios įmonės pranašumus vardija UAB „Grin­da“ direktorius Algimantas Vilūnas.

Kaip pavyzdį jis nurodo kelių dangos priežiūros darbus, kuriuos, palyginti su privačiomis įmonėmis, „Grinda“ pagal daugelį pozicijų miestui atlieka vidutiniškai apie 20 proc. pigiau. Nors remonto medžiagos metai po metų brangsta ir kyla darbo užmokestis, A.Vilūno teigimu, bendrovė sugeba dirbti pelningai. Tiesa, negali skirti tiek investicijų, kiek jų reikėtų technikai atnaujinti. Vis dėlto lanksčiai laviruojant sezoniškumo ir nepelningos veiklos nuostolius pavyksta padengti didelių užsakymų, kuriems metamos visos jėgos, dažnai tuomet, kai vilniečiai šiltai ilsisi lovose, sąskaita.

Žiema – laukiama ir mėgstama

„Grindos“ vadovas ir visas kolektyvas, priešingai nei daugelis sostinės žinybų, žiemos labai laukia ir mėgsta jos pūgas bei kaprizus. Nors šaltasis žiemos sezonas reikalauja nemažai ištvermės ir yra pats sudėtingiausias, kartu jis leidžia išlyginti sezoniškumo svyravimus. „Dėl žiemos mūsų ir miesto interesai nesutampa: mes norime, kad žiema būtų snieginga ir ilga, mes iš to gyvename, o miestas – priešingai, nes geru oru sutaupo“, – šmaikštauja A.Vilūnas ir priduria, jog jam juokingas dažnai kartojamas posakis, kad žiema kelininkus užklupo netikėtai. Žiemai, pasak jo, labai atsakingai ruošiamasi, parengiama technika, sukaupiama druskos bei smėlio atsargų ir pan.

„Grindos“ miesto tvarkymo tarnyba dirba visą parą. Žiemos sezono metu veikia trys druskos sandėliai su druskos maišymo įranga, esantys Justiniškių, Eigulių ir Geologų gatvėse, bei dvi smėlio ir druskos mišinio bazės. 2015–2016 m. žiemos sezonui buvo sukaupta 8973 t (maždaug 153 vagonai) druskos ir be­veik 18,7 tūkst. kub. m smėlio ir druskos mišinio. Praėjusį sezoną druskos buvo išbarstyta beveik 13 tūkst. tonų, smėlio ir druskos mišinio – maždaug tiek pat kubinių metrų.

Vilniuje yra apie tūkstantį pavadinimų gatvių, kurios pagal eismo intensyvumą ir svarbą su­skirstytos pagal kategorijas: greito eismo, pa­grindines, aptarnaujančias, reprezentacines, pa­­galbines. Pagal pakankamą priežiūros lygį gatvės turi būti nuvalytos ir pabarstytos ne daugiau kaip po 8 val., kai nustoja snigti, o eismas gali nutrūkti iki 4 val.

„Mes žiemą prižiūrime 527 gatves – valome, barstome ir pan., o kitos valomos tik mechanizuotai esant poreikiui bei pagal policijos ar savivaldybės tarnybų iškvietimus. Valyti ir barstyti visur nėra būtino reikalo, nes tai tikrai brangiai kainuoja“, – aiškina „Grindos“ direktorius.

Iš viso gelbėti sostinę nuo sniego ir ledo išrieda 35 šlapių druskų barstytuvai, 13 smėlio ir druskos mišinio barstytuvų, 3 mini barstytuvai, traktoriai, greideriai, pasitelkiama kita mažesnė technika. Šlapiomis druskomis barstomos 298 gatvės, smėlio ir druskos mišiniu – 165, drus­komis – 64. Nuvalyti daugelį gatvių trunka nuo 4 iki 6 valandų.

Tiesa, sniego iš miesto dabar išvežama labai nedaug, palyginti su ankstesniais kiekiais, nes gatvių priežiūros technologijos patobulėjo, t.y. ten, kur driekiasi šlapių druskų maršrutai, paprastai per keletą valandų druskos ir sniego mišinys, ta pilka masė, dėl kurios vilniečiai dažnai nepelnytai pyksta, ištirpsta, be to, ši tyrė nevirsta ledu.

Pagal stebėjimus, per žiemą vidutiniškai 18 kartų siaučia pūgos – vidutiniškai 7 valandas, net 60–80 kartų oro temperatūra pe­reina iš teigiamos į neigiamą ir 3–4 mėnesius lai­kosi žemiau nulio.

Ar pakanka vilnietiškai žiemai įveikti minėtų pajėgų? „Įsivaizduoju, jog kiekvienas vilnietis norėtų, kad viskas būtų nuvalyta po jo langais. Tiesa, savivaldybė žada užsiimti daugiabučių kiemų valymu bei jų priežiūra tiek žiemą, tiek vasarą. Kiemus reikės pasirinkti pagal protingumo kriterijų, pagal tai, kiek per juos pervažiuoja automobilių ir pan.“, – apie būsimas užduotis kalba A.Vilūnas.

Šiemet Vilniaus valdžia daugiabučių kiemams tvarkyti numato skirti 2,6 mln. eurų – sutvarkyti 200 įvažiavimų ir kiemų.

„Grinda“ žada įsirengti  ketvirtą druskos bei jos mišinių sandėlį, kuris kitą žiemą veiks Naujojoje Vilnioje ir aptarnaus rytinę ir pietrytinę sostinės dalį. Be to, atnaujinamas automobilių parkas, nes įranga, barstanti druskas, susidėvi per  4–5 metus. Prieš trejus metus „Grin­da“ įsigijo 14 naujų automobilių, netrukus turėtų sulaukti dar 10-ies, tad parkas pasikeis iš esmės.

„Grindos“ vadovo teigimu, pakankama gatvių priežiūra sostinėje per žiemos sezoną gali kai­nuoti nuo 3 iki 4 mln. eurų (be kiemsargių dar­bo). Suma nemaža, bet Vilnius nėra pats bran­giausias miestas pagal tvarkymą, palyginti su Var­šuva, Talinu, taip pat kitais didžiaisiais Lie­tu­vos mies­tais. Žinoma, išlaidos priklauso ir nuo dangaus malonės. Štai 2014 m. lapkritį „Grindos“ pa­jamos iš žiemos sezono siekė 600 tūkst., o 2015 m. – vos 67 tūkst. eurų. Nepaisant švelnios žiemos, reikia išlaikyti transportą, žmones.

„Tokiomis sąlygomis mes galėtume imtis kitų miesto tvarkymo darbų, bet tai priklauso nuo užsakovų, be to, būna sunkumų dėl medžiagų tiekimo ir pan. Žinoma, žiemą atliekami ir de­gantys darbai, šalinamos staiga atsiradusios kliūtys, bet tai nėra ta veikla, iš kurios galima tikėtis didelių pajamų“, – tvirtina A.Vilūnas.

Klos asfaltą, šaligatvius, tvarkys Neries krantinę

Orams atšilus didžiausia „Grindos“ gatvių dangos priežiūros tarnyba imasi duobių tvarkymo, kitų darbų, o druskos barstytuvai virsta sa­vivarčiais. Tiesiant gatves, remontuojant ir prižiūrint dangas dirba keturi projektų vadovų pa­daliniai, turintys po dvi brigadas (apie 116 darbuo­tojų). Per pastaruosius trejus metus daugiausia gatvių ir kiemų remonto darbų atlikta Vil­­­niaus centrinėje, rytinėje ir pietinėje dalyse. Vien 2014 m. suremontuota gatvių ir kiemų be­­veik už 4 mln. eurų: paklota daugiau nei 61,2 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, per 5 tūkst. kv. m šaligatvių, per 3,3  tūkst. kv. m grindinių ir kt. Asfalto dangai remontuoti pats pa­lan­kiausias laikas – birželis ir liepa, tada darbai verda dieną naktį, vėliau orientuojamasi į smulkesnius objektus.

Šiemet pirmą kartą po ilgos pertraukos savivaldybė numato masinį šaligatvių tiesimą – per trejus metus ketinama pakloti 7 km naujų šaligatvių. O štai naujų dviračių takų šiemet neatsiras, išskyrus numatytą Gariūnų gatvėje, bet žadama sutvarkyti apie 200 esančių.

„Bus bandoma priartėti prie vilniečių, gražinti tai, ką jie mato pro langus. Mes kaip rangovai tikimės tvarkytis Statybininkų, Žemaitės, kitose Naujamiesčio gatvėse, plius Senamiesčio kiemai ir aplinka, ypač prie Nacionalinio operos ir baleto teatro. Užduotis konkretins savivaldybė, mes taip pat pateikėme savo siūlymus“, – raitojasi rankoves „Grindos“ vadovas.

Neries krantinę bendrovė jau pradėjo tvarkyti ir darbus tęs toliau – betoninę pakrantę ža­dama paversti tokia, kokia yra prie Karaliaus Min­daugo tilto. Be to, miegamuosiuose rajonuose merija planuoja sutvarkyti dešimt skverų, kad žmonės galėtų pasivaikščioti netoli namų.

Turi sutarčių iki 2018-ųjų pabaigos

„Grinda“ su Vilniaus savivaldybe turi sutarčių iki 2018 m. pabaigos, o tolimesni planai, pasak A.Vilūno, priklausys nuo gyvenimo realijų, lėšų ir vilniečių poreikių. Bet kokiu atveju, jo įsitikinimu, miesto tvarkymui optimaliausia išsaugoti da­bartinę struktūrą.

Vilniui tobulėti yra kur, ypač gražesnę ir pa­togesnę aplinką plečiant nuo miesto centrinės dalies į pakraščius, taip pat keliant darbo kultūrą, mažinant rankų darbą. „Ten, kur ankšta ir kur dar­bą mechanizuoti sudėtinga, yra atsilikimo ir nepasitenkinimo, bet iš esmės tai darbo or­­ga­nizavimo reikalai. Mes paskelbėme konkursus valymo įmonėms ir pavyko pasiekti, kad mieste neliktų kiemsargių su senais vaikiškais vežimėliais, kad žmonės vilkėtų uniformas ir pan., nors mūsų subrangovams dar reikėtų pa­sitempti“, – mano A.Vilūnas.

Kas ypač įsiminė per praėjusius metus? „Grin­dos“ direktorius tikina, kad apie tai galėtų kalbėti ilgai, na, o iš populiarių akcijų iškart užsimena apie sovietmečio skulptūrų nuo Žaliojo tilto nukėlimą. Jos dabar saugomos įmonės teritorijoje.

„Grindos“ vadovas ypač didžiuojasi kolektyvu, kuriame pats dirba 40 metų. Per tą laiką ja­me žmonės iš esmės pasikeitė, ypač specialistai, įsiliejo daug jaunimo. Dėl darbo jėgos ir darbuotojų kaitos įmonė rūpesčių neturi, nes suteikia visas socialines garantijas, atlyginimai yra di­des­ni už šalies vidurkį, sudarytos geros sąlygos kelti kvalifikaciją, tarkime, net užsienyje apmokant žmones dirba pačia moderniausia technika. Bendrovėje įdiegta kokybės vadybos valdymo sistema pagal tarptautinio standarto ISO reikalavimus, kuri kasmet audituojama.

Užs. Nr. VPL 1208