Iliustratorė, animatorė, knygų autorė Rasa Joni ką tik pristatė sudėtingas temas ironiškai, intelektualiai ir kartu šmaikščiai gvildenantį komiksų serialą jaunimui „Pink is White“ ir tikisi Lietuvoje toliau laužyti komiksų žanro ledus.

Ieva PRUNSKAITĖ, Rima JANUŽYTĖ

„Anglų kalba parašytas komiksas „Pink is Whi­te“ nemokamai platinamas ne tik Lie­­­­­tuvoje (www.pinkiswhite.com), bet ir vi­­­sa­me pasaulyje – per tokias platformas kaip „amazon.com“ ar „iTunes“. Juk geriausi dalykai gyvenime yra nemokami: draugystė, meilė, savitarpio supratimas“, – šypsosi platesnę auditoriją sudominti siekian­ti skaitytojams ką tik pristatyto komikso autorė Rasa Joni.

Pink is White

Jei kažkas pavogtų spalvas, ar eitum jų ieškoti?

„Pink is White“ – istorija apie tėvų apleistus pa­auglius vaikus. Tai komiksas, kuris paliečia daugelį vai­kams ir tėvams aktualių problemų, pradedant ben­dravimo sunkumais, baigiant valgymo sutrikimais. Tačiau komikso žanras leidžia šias jautrias te­mas nagrinėti per humorą, saviironiją, neverkšlenant. Meilė – tarsi pavogtos gyvenimo spalvos, ku­rios šiame komikse išsitrina, susilieja, pradingsta, o jų paieškos tampa svarbiausia pirmosios serijos he­rojų – princesės ir vienaragio – uždaviniu“, – sako ko­m­ikso autorė.

„Vaikams reikia ne tik maisto, bet ir meilės. Ko­miksas anksčiau Lietuvoje neišbandytomis formomis atskleidžia, kas dedasi jauno žmogaus viduje, jeigu jis negauna meilės“, – priduria Rasa Joni.

Šis komiksas turtingas ir išskirtinis ir savo grafine raiš­ka. Jį kuriant panaudota įspūdinga technika, ku­rioje dera piešiniai, nuotraukos, tapyba. Tad nenuostabu, kad Lietuvoje anksčiau populiarumo nesulaukdavęs žanras atranda vis daugiau  vadinamosios Y kartos skaitytojų.Pasakodama, kodėl pasirinko būtent tokį žanrą, autorė teigia, kad komiksai, nors Lietuvoje iki šiol ne itin populiarūs, vis dėlto yra viena tinkamiausių for­mų pasakoti istorijas paaugliams ir jaunimui. Ži­noma, jei tai daroma su išmone ir skoniu.

(ištrauka pateikiama straipsnio apačioje. Visą komiksą galite parsisiųsti ČIA)

„Gertrūdos“ drama

Pastaruoju metu komiksų niša Lietuvoje išties at­gyja. Visai neseniai daug dėmesio sulaukė grafinė no­­­velė „Gertrūda“, kurios dramatišką likimą lėmė pa­­­tys skaitytojai. Kūrinio autorė komiksų kūrėja, „Pa­­­triotų“ premijos laureatė Gerda Jord po nesėkmin­gų bandymų išleisti kūrinį džiaugiasi sulaukusi lei­­dyklos „Obuolys“ pasiūlymo išbandyti „Knygs­tar­­te­rio“ finansavimo būdą. Tai visame pasaulyje populia­riu minios finansavimo („crowdfunding“) principu paremto „Kickstarter“ projekto lietuviška versija.

Įsitikinti, kad komiksai Lietuvoje randa savo skai­­­­tytoją, leidžia ne tik „Gertrūdos“ „Knyg­star­te­rio“ sėk­­mė, bet ir didelio susidomėjimo sulaukęs pa­va­­­sarį Vilniuje surengtas pirmasis tarptautinis ko­mik­­­sų festivalis Lietuvoje „Komiksų dienos“ ar šių me­­­tų rugsėjį vykęs tryliktasis edukacinis mokslo festi­­valis „Erdvėlaivis Žemė“, kai moksleiviai galėjo lankytis komiksų dirbtuvėse.

Leidyklos atsargios

Komiksų kūrėja „Patriotų“ premijos laureatė Mig­­lė Anušauskaitė sako, kad leidyklų požiūris į komiksus – atsargus. „Atsižvelgiant į mažą skaity­­tojų ratą ir dar mažesnį pačių komiksų, grafinių no­­­velių ar romanų perkamumą, jų leidyba yra rizikinga. Ne paslaptis, jog knygos leidyba reikalauja di­de­lių investicijų, todėl nieko nuostabaus, kad leidykla vietoj komikso dažnai pasirenka kito žanro literatūros kūrinį, kurio išleidimas, tikėtina, labiau atsipirks“, – aiškina komiksų autorė.

Tačiau išimčių pasitaiko vis dažniau. Bendras M.Anu­­­­­šauskaitės ir G.Jord kūrinys „10 litų“ sulaukė sėk­mės – leidykla „Aukso žuvys“ padėjo kūrėjoms iš­leisti pasakojimą apie Steponą Darių ir Stasį Gi­rėną. Būtent šis kūrinys ir buvo apdovanotas „Pa­triotų“ premija, kasmet skiriama pilietinę ir patriotinę valią ugdančioms knygoms.

Be to, M.Anušauskaitė kartu su kitais kūrėjais (As­­­ta Did, Akvile Magicdust, Viktorija Ežiukas ir Vi­­ku Vikutausku) bendradarbiavo su leidykla „Ki­to­kia grafika“, padėjusia išspausdinti komiksų rinkinį „Miestų istorijos“. Ši leidykla buvo viena iš ne­dau­gelio sutikusių rizikuoti. Beje, autorei teko pa­tuštinti ir savo kišenę leidžiant ziną* „Books will tear us apart“ (liet. „Knygos mus išskirs“).

Komiksų žanro sunkumai Lietuvoje – ne atsitiktiniai. Ne veltui daugeliui sunku suprasti tokius reiškinius, kaip „Charlie Hebdo“ ar populiarųjį Pran­cū­zijos metro triušį Le Lapin, šioje šalyje žinomą ge­riau nei pas mus – Peliukas Mikis.

Europoje komiksų niša vystėsi gana tolygiai, ta­čiau aplenkė visas Sovietų Sąjungos šalis, taip pat ir Lietuvą. Pirmieji lietuviški komiksai pradėti leisti tik 1967 m.

Pirmieji lietuviški komiksai pradėti leisti tik 1967 m., tad ne veltui daugeliui lietuvių vis dar sunku suprasti tokius reiškinius, kaip „Charlie Hebdo“ ar populiarųjį Pran­cū­zijos metro triušį Le Lapin, šioje šalyje žinomą ge­riau nei pas mus – Peliukas Mikis.

Jie buvo labai trumpi ir publikuojami tik laik­raščiuose ar žurnaluose. Vienu pirmųjų komiksų lai­komas Romo Palčiausko „Širdis, peilis ir koltas“, spaus­­dintas žurnale „Šluota“. Vakarietiškų komiksų, tokių kaip „IksMenai“ ar „Žmogus voras“, vertimai mūsų šalyje pasirodė tik XXI a.

Tuomet visuomenėje įsigalėjo stereotipas, esą ko­­mik­sai skirti tik vaikams. Kultūros vadybininkė, li­­te­ra­tė Ieva Krivickaitė ma­no, kad šis stereotipas pa­grįs­tas, nes iki šiol didžioji dalis lie­tuviškai prieina­mų ko­mik­sų, išskyrus trumpus hu­moristinius šaržus laikraš­čiuo­se, buvo skirti vaikams. Tad komiksų ku­l­tūros ats­tovai neriasi iš kailio, mėgindami atsikra­tyti tokios eti­ketės.

„Ilgo metražo lietuviškų komiksų (grafinių ro­ma­­nų, grafinių apysakų ir kitų didesnės apimties kū­ri­nių) knygynuose pastaruosius 20 metų tikrai nebuvo, o ir prieš tai komiksų samprata apsiribojo „seriali­­ne“ forma – komiksai buvo leidžiami trumpomis is­­­to­ri­jo­mis po puslapį ar kelis, – pasakoja I.Kri­vic­kait­ė. – Tai, kad dabar kiekviename dideliame knygy­ne galima ne tik įsigyti lietuvišką komiksą, bet ir pa­­sirinkti iš kelių, rodo, jog susidomėjimas didėja: jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos.“

***

Ištrauka iš komikso „Pink is White“

Pink is White (37)

Pink is White (38)

Pink is White (39)

Pink is White (40)

Pink is White (41)

Pink is White (42)

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Lapkričio 25–gruodžio 1 dienomis Vilniuje vyks 11-asis tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis 2013“. Tradiciškai festivalio dienomis bus parodyti geriausi nekomercinės animacijos kūriniai iš viso pasaulio.
Vienintelis Lietuvoje vykstantis animacinių filmų festivalis šį sykį ne tik rodys geriausius meninės animacijos filmus, apdovanotus pagrindiniais prizais didžiausiuose pasaulio festivaliuose, bet ir stengsis supažindinti su šio meno subtilybėmis. Bus rodomos retrospektyvinės programos, kurių metu žiūrovai galės susitikti su autoriais, taip pat organizuojamos kūrybinės dirbtuvės Vilniuje su animacinių filmų profesionalais. Šiemet kūrybines dirbtuves Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ves Violeta Kolesnikova (animatorė, VGIK ir SHAR aukštųjų mokyklų dėstytoja). Kino centre „Pasaka“ bus surengtos ir specialios kūrybinės dirbtuvės vaikams.
Vilniuje bus parodyta šešiolika konkursinių „Tindirindis 2013“ animacinių filmų programų, skirtų patiems mažiausiems žiūrovams, paaugliams ir suaugusiems; visiems mėgstantiems juokus, muziką, nebijantiems siaubo ar tiesiog išsiilgusiems gyvenimiškų istorijų.

Ne paslaptis, jog tiek piešti, tiek kompiuterinėmis priemonėmis sukurti animaciniai filmai savo magija užburia žiūrovus. Tačiau tam, kad animaciniai personažai būtų tikroviški didžiuliame ekrane, filmų kūrėjai privalo tinkamai atsižvelgti į fizikos dėsnius. Kiekvieną personažo judesį reikia pagrįsti derama fizikos kalba – jeigu tai pavyksta, žiūrovams tenka laimė mėgaujantis pasinerti į fantazijų pasaulį.

„Didžiausias laimėjimas pasiekiamas tada, kai auditorija užmezga emocinį ryšį su veikėju, – teigia „DreamWorks“ personažų animatorius Kasidis Kurtis (Cassidy Curtis). – Fizika yra neatsiejama viso šio reikalo dalis, nes kuomet koks nors veiksmas ekrane neatrodo fiziškai galimas, auditorija tarytum atsipeikėja. Tai žiūrovams primena, jog stebimas vaizdas yra netikras“.

Kūrėjas kompiuterio ekrane rodo pirmuosius Bedančio, jauno skraidančio slibino iš animacinio filmo „Kaip prisijaukinti slibiną“, eskizus. K. Kurtis padėjo sukurti veikėją, kuris skrieja pro liepsnas, praranda pusiausvyrą ir nukrenta tiesiog iš dangaus. „Mūsų darbas yra įtikinti žiūrovus, jog šis padaras ne tik gali skristi, bet ir skaudžiai nukritęs ant žemės tiesiog žūti“, – teigia animatorius.

San Chosė valstybinio universiteto (JAV) fizikos profesorius Alechandras Garsija (Alejandro Garcia) pataria „DreamWorks“ animatoriams, kaip derėtų sukurti kuo tikroviškesnius personažus. Atsižvelgdami į fizikos dėsnius, mokslininkai padeda animatoriams sukurti tinkamą slibinų skrydžio pojūtį ir tikroviškus sprogimus. „Nors anatomija yra gydytojų sritis, jos tikrai nesibaido ir kūrėjai, – pasakoja profesorius A. Garsija. – Tiesą sakant, fizika tapo kitu mokslu, būtinu patraukliai animacijai kurti“.

mokslasplius.lt

Mokslininkas padeda animatoriams sukurti realistiškus, bet tuo pačiu metu ir fantazijos kupinus pasaulius. „Animatoriams yra labai svarbu perprasti judesius, nes būtent jie tuo ir užsiima – judesių kūrimu“.

Animatoriai sukuria pasaulius, kurie ne visada rastų atitikmenį realiame pasaulyje. Deimonas Risbergas (Damon Riesberg), „DreamWorks“ animatorius ir „Megamaindo“ personažų efektų vadovas, puikiai suvokia, kaip reikia vaizduotę sumaišyti su tikrove. „Kiekvienas filmas, kiekviena mūsų kuriama animacija turi savo nuosavus fizikos dėsnius“.

„Jie šiek tiek skiriasi nuo mums įprastinės fizikos. „Megamaindo“ pasaulis nebūtinai atitinka mūsų pasaulį“.

Tačiau kiti „Megamaindo“ aspektai yra kur kas tikroviškesni. Tam, kad sukurtų tobulą apsiausto dizainą, animatoriai išbandė įvairius apsiaustų modelius. „Mūsų komanda pagamino realius įvairių medžiagų, ilgių ir storių apsiaustus, kad galėtume pamatyti, kaip turėtų atrodyti tikro pasaulio fizika“, – pasakoja D. Risbergas.

Animatoriai analizuoja tikro apsiausto judėjimą, kuomet atliekami bėgimo, sukimosi ir šokinėjimo judesiai. Šie bandymai leidžia kūrėjams suprasti, kaip sukurti tikrovišką, bet tuo pačiu metu ir labai individualizuotą apsiaustą. „Tai yra dalis to mokslo, kurį dėsto A. Garsija“, – prideda kūrėjas.

Profesoriaus fizikos pamokėlės gerokai padėjo ir Džeisonui Galsvorčiui (Jason Galsworthy), vyriausiajam „Megamaindo“ animatoriui. „Jis paaiškina, kaip iš tikrųjų veikia visa fizika“, – teigia animatorius. A. Garsija paaiškino gravitacijos veikimą, kad kūrėjai geriau suprastų, kokiu greičiu turėtų kristi objektai arba kaip veikėjai turėtų perkelti savo svorio centrą, kuomet jie bėga, eina arba ramiai stovi.

Remiamas Nacionalinio mokslo fondo, mokslininkas San Chosė valstybiniame universitete perskaitė paskaitų ciklą apie animacijos fiziką. Pagrindinis paskaitų tikslas – išmokyti animatorius objektus ir judėjimą pavaizduoti kuo tikroviškiau. Studentai, lankę šiuos užsiėmimus, pripažino, kad jie neįkainojami.

„Aš studijavau šuolių fiziką, – džiaugiasi studentas Karlosas Nunezas (Carlos Nunez). – Aš mokiausi apie šviesą ir kaip ją paveikia aplinkinis pasaulis. Taip pat, kaip paveikiamas garsas“.

Emilė Džonstoun (Emily Johnstone) taip pat lankė profesoriaus kursus. „Fizika yra apie tai, kas yra gyvenimas, – teigia mergina. – Tai, ką mes bandome užfiksuoti, yra kaip veikia gyvenimas“.

Užsiėmimų metu A. Garsija nagrinėja studentų animaciją ir pažymi vos pastebimus pokyčius, kurie vaizdą padarytų dar tikroviškesnį. „Animacijoje yra svarbus įtikinamumo jausmas, – teigia profesoriaus studentas Polas Jula (Paul Yula). – Taisykles galime išplėsti, bet jas sulaužyti – draudžiama“.

Išmokę šias pamokas, būsimieji animatoriai galės lengviau varžytis dėl vietų filmų, televizijos ir žaidimų pramonėje.

„Tai itin didelio meistriškumo reikalaujanti sritis, tiek meniniu, tiek technologiniu atžvilgiu, – apibendrina „DreamWorks“ specialiųjų projektų vadovė Marilina Fridman (Marilyn Friedman). – Tikrai ne kiekvienoje mokykloje bus išmokyta to, kas būtina norint tinkamai dirbti tokioje kompanijoje“.

mokslasplius.lt

BFL

Sostinės “Skalvijos” kino centre antrąjį sezoną gyvuojantis “Karlsono kinas”, skirtas mažiausiems kino mylėtojams, šeštadienį kviečia į spalvingą ir linksmą premjerą.

“Skalvijos” ekrane nemokamai bus parodyti per visą sezoną nuo praėjusių metų rugsėjo iki šios gegužės “Karlsono kino ” animacijos dirbtuvėlėse sukurti vaikų darbeliai. Premjeros metu bus parodyta 15 trumpų spalvingų animacinių filmukų, kuriuos vaikams padėjo sukurti žinomi animatoriai Valentas Aškinis ir Jūratė Leikaitė-Aškinienė.

“Labai įdomu buvo kurti su vaikais. Tai buvo ir kūrybinis, ir edukacinis užsiėmimas, nes kūrėme pagal abėcėlės raides, kurias pažinojo dar ne visi. Vaikams tai buvo atradimas: jie turėjo atpažinti raides ir jas nupiešti ar nulipdyti iš plastilino, lipdėme ir gyvūnus, kurių pavadinimas prasideda iš atitinkamos raidės. Paskui kūrėme scenas, rinkome muziką, o pirmosioms raidėms netgi sukūrėme dainas. Sujungę viską į tam tikrą seką gavome linksmą abėcėlę, pasakojančią apie raidelių gyvenimą”, – sakė animacijos pradžiamokslio vaikus mokęs V. Aškinis.

Kurdami vaikai išbandė įvairią animacijos techniką – nuo lėlių ir plokščiosios marionečių animacijos iki lipdymo ir tapymo plastelinu. Kartu su animatoriais mažieji kūrėjai atrado ir pikselizacijos techniką, kai pakadriui fotografuojamas žmogus tampa panašus į lėlę.

Iš viso “Karlsono kino” animacinėse dirbtuvėse šį sezoną apsilankė beveik 200 vaikų nuo 3 iki 12 metų amžiaus.

Su meile ir šiluma kuriamą kino programą ir dirbtuvėles “Skalvija” pratęs šių metų rudenį. Nuo rugsėjo “Karlsono kinas” ir vėl kvies mažuosius su tėveliais ne tik pasižiūrėti gerą lietuvišką bei europietišką kiną, bet ir kurti jį su kitais vaikais.