Tarp europiečių ilgaamžiškiausias premjero poste Estijos vyriausybės vadovas net atsistatydindamas politine išmintimi pranoko lietuvių kolegas.

„Reakcija į Andruso Ansipo atsistatydinimą Estijoje dvejopa: lengvas nerimas, nes pasibaigė labai ilga era. Antra vertus, patiems estams jau nemenkai buvo nusibodęs toks valdžios stabilumas ir labai maža valdančiojo elito kaita per tokį ilgą laikotarpį”, – pasakoja ketverius metus Estijoje, o pastaruosius trejus Tartu gyvenantis Lukas Pukelis, Tartu universiteto politikos mokslų doktorantas.

Tartu ypatingas miestas A.Ansipui – ne tik gimtasis, ne tik jo almae matris buveinė, bet ir politinės karjeros lopšys. Būtent Tartu jis prieš porą metų įspėjo dar vienai kadencijai į premjerus nepretenduosiąs ir į 2015 m. kovą vyksiančius parlamento rinkimus Reformų partijos nebevesiąs. Tartu praėjusią savaitę 57-erių premjeras po beveik devynerių metų premjero poste konkrečiai įvardijo ir datą – kovo 4-ąją, kai jis įteiks prezidentui atsistatydinimo pareiškimą. „Viskam gyvenime kažkada ateina pabaiga. Mano sprendimas priimtas be jokio spaudimo. Tai politikos realybė, netgi galima sakyti – rutina“, – savo sprendimą komentavo A.Ansipas.

Lietuvos politinės kultūros kontekste toks vienu geriausių ES šalių vyriausybių vadovų laikomo politiko atsistatydinimas būtų akibrokštas. Tačiau tai tik dar viena estiška pamoka mums. O jų buvo ne viena.

Devynerius metus vedė šalį į sėkmę

A.Ansipas vyriausybės vairą į rankas paėmė metai po Estijos įstojimo į NATO ir ES – 2005 m. balandį. Jis spėjo pabūti net keturių Lietuvos premjerų kolega: į valdžią atėjo Lietuvoje premjeraujant dar Algirdui Mykolui Brazauskui, išbuvo Gedimino Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus kadencijas ir štai daugiau kaip metus kolega buvo Algirdui Butkevičiui.

„Gebėjimas beveik dešimt metų išbūti valdžioje rodo didelius jo gebėjimus. A.Ansipas pakankamai profesionaliai valdo įvairius klausimus, turi neblogą komandą. Jį vertinu kaip labai profesionalų politiką“, – kolegą giria Lietuvos ekspremjeras A.Kubilius, primindamas, kad A.Ansipas sugebėjo Estiją daug geriau nei Lietuvos premjerai parengti krizei, o tai rodo ir jo išmintį, ir gebėjimą net ir ekonominio bumo laikais taupyti ir sukaupti rezervų. Tai leido estams krizę įveikti santykinai lengviau ir iš karto po jos 2011 m. pirmiesiems iš baltijiečių įsivesti eurą.

Estijos vyriausybę vairuojant A.Ansipui ši šalis pirmoji iš Baltijos šalių pakviesta ir į elitinių šalių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, estai turi mažiausią valstybės skolą ES, valstybės biudžetas surenkamas net lenkiant planą. Jau numatytas pensijų ir algų kilimas, nors lietuviams iki estiškų labai toli. Vyksta švietimo, aukštojo mokslo reformos.

Teisybės dėlei, kaip primena Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute lyginamąją politiką ir politinę sociologiją dėstantis dr. Liutauras Gudžinskas, biudžeto deficito nebuvimas, pakankamai gera fiskalinė priežiūra Estijoje buvo ir iki A.Ansipo, bet tai nemažina jo nuopelnų Estijos sėkmei, nes jis ne tik nepagadino, bet ir toliau įtvirtino šiuos principus.

Koks jis – ilgaamžiškiausias Europos premjeras

A.Ansipas nepriklauso tai Estijos politinio elito daliai, kurios pavydime estams, – vakarietiško išsilavinimo ir gyvenimo svetur patirties turintiems politikams. Jis gimė ir augo Tartu, jam teko atlikti sovietmečio karinę tarnybą Baltijos laivyne. Po chemijos studijų Tartu universitete liko dirbti jo laboratorijoje. Paskui dar studijavo agronomiją. 1986–1988 m. buvo Estijos komunistų partijos Tartu komiteto pramonės skyriaus instruktorius, bet racionalieji estai ne taip dažnai kaip lietuviai primena premjerui šį jo biografijos faktą, nes labiau vertina, kokių rezultatų jis pasiekia ir kokių nuostatų laikosi dabar.

Estijai atgavus nepriklausomybę A.Ansipas dirbo bankų sektoriuje, vyko pasimokyti verslo vadybos į Toronto York universitetą, „British Council“ kursus užsienyje. A.Ansipas ėmė kopti ir Reformų partijos karjeros laiptais. O 1998–2004 m. jis tapo Tartu, vadinamo Estijos kultūros ir švietimo sostine, meru ir šiame poste pakankamai gerai užsirekomendavo. Beje, jis – ir vienas Tartu radijo steigėjų.

Gimtasis miestas A.Ansipui liko išskirtinis: jis visuomet juo rūpinosi, o Tartu gyvenantis L.Pukelis pasakoja pats ne sykį sutikęs premjerą tiesiog vaikščiojantį Tartu gatvėse ir besikalbantį su žmonėmis. Už gebėjimą taip paprastai bendrauti su eiliniais žmonėmis premjeras sulaukdavęs daug politinių taškų.

2004 m. A.Ansipas tapo vyriausybės nariu – jam patikėtas Ekonomikos reikalų ir komunikacijų ministro postas, o po metų būdamas 48-erių pirmąkart tapo premjeru. Siūlymą formuoti vyriausybę jis gavo dar dukart – po 2007 ir 2011 m. rinkimų. Lietuvišku masteliu paradoksas – jo vedama Reformų partija sugebėjo laimėti rinkimus net po krizės, kurios laikotarpiu teko karpyti biudžeto išlaidas ir kelti mokesčius.

„A.Ansipas iš tiesų labai geras politikas. Jis vienintelis iš viso Estijos politinio elito sugebėjo dirbti su visomis svarbesnėmis politinėmis partijomis Estijoje, įskaitant prorusišką Centro, atstovaujančią vietos rusų interesams. Pirmoji A.Ansipo vyriausybė buvo su ja koalicinė, dabar vienoje koalicijoje dirbo su labiau konservatyvia “Pro Patria” ir “Res Publica”. A.Ansipas save pozicionuodavo kaip mediatorių tarp politinės dešinės ir kairės. Daug kas jį vertino už tai, kad jis sugebėjo užtikrinti tokį politinį stabilumą“, – premjero pranašumus vardija Estijoje gyvenantis politologas L.Pukelis.

Jo vertinimu, A.Ansipas gerai įvaldęs ir politinę komunikaciją: „Tai labai įvairialypė asmenybė: gerai išsilavinęs ir intelektualus žmogus, tačiau tuo pačiu metu geba daromus sprendimus paaiškinti labai paprastai ir suprantamai eiliniam žmogui, ko labiausiai pritrūko krizės laikotarpiu Lietuvos premjerui A.Kubiliui. Tiesa, ir labiau konservatyvus estų charakteris padėjo A.Ansipui sklandžiau išgyventi tokį sunkų krizės laikotarpį. Bet kai reikia, A.Ansipas gali sudaryti net „mačo“ įvaizdį, kas nemažai daliai estų padaro įspūdį.“

A.Kubilius prisimena, kad susirinkus trims baltijiečiams premjerams estas kolega visuomet išlikdavo santūrus, bet visada pabrėždavo Estijos pranašumą modernumo ir kitose srityse, mokėdavo Estiją pateikti kaip daug pasiekusią. „Kartais tai keldavo šypseną, bet, manau, tai gera savybė“, – vertina A.Kubilius.

“A.Ansipo reitingas turėtų būti neblogas tarp verslo žmonių, nes jie vertina stabilumą. Jis konservatyvus, besilaikantis savo kurso, nelabai į nuolaidas einantis politikas. Todėl rusakalbiams norėjosi minkštesnio premjero, jie daugiausia ir kėlė klausimą apie pribrendusias permainas”, – mano Estijoje jau dvidešimt pirmus metus gyvenantis verslininkas, buvęs Lietuvos televizijos žurnalistas Andrius Kulvietis.

Bet jis, kaip Estijos gyventojas, sakosi esąs patenkintas tuo, ką šis premjeras yra nuveikęs per visą savo darbo laikotarpį ir kad buvo pasirinkti būtent tokie sprendimai. “Estai apskritai sprendimus priima labai nuosekliai, apgalvotai. Buvo užsibrėžti tam tikri finansiniai tikslai – euras, skolos valdymas, ir pagal šiuos rodiklius Estija užima geras pozicijas ES“, – neabejoja A.Kulvietis.

Estijoje gyvenantis lietuvis giria ir protingai subalansuotą A.Ansipo šeiminio bei privataus gyvenimo atvirumą visuomenei: premjeras gana viešas, televizijos parodo ir jo namus, ir kaip vyksta darbo diena. Žinoma, estams įdomi jo šeima (jis vedęs, turi tris dukras), rūpi, kaip jų sportiškam premjerui sekasi dalyvauti ne tik vietos, bet ir tarptautiniuose slidinėjimo maratonuose ar važinėtis dviračiu. „Bet specialiai asmeninio gyvenimo jis neafišuoja“, – pastebi A.Kulvietis.