Atsisveikinimas su J.Požela, BFL nuotr.

Spalio 19 d. Antakalnio kapinėse palaidotas parlamentaras, sveikatos apsaugos ministras, LSDP vicepirmininkas Juras Požela. Palydėti jo urnos į paskutinę kelionę plūdo artimieji, bendražygiai, draugai.

Politikas mirė eidamas 35-uosius metus. Nuo rugpjūčio vidurio, kai buvo nustatytas ūmus kasos uždegimas (pankreatitas), jis buvo gydomas Santariškių klinikose. J.Požela, ministru paskirtas šių metų kovo 15 d., per kelis mėnesius spėjo pasireikšti kaip modernių reformų iniciatorius. Su šiuo politiku socialdemokratai siejo ir savo partijos ateitį: jam prognozuota tapti LSDP pirmininku ir vienu ryškiausių Lietuvos politinių lyderių. J.Požela 2004–2006 m. dirbo europarlamentaro padėjėju, 2006–2010 m. vadovavo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2010–2012 m. dirbo Seimo nario padėjėju-sekretoriumi, opozicijos lyderio patarėju. Nuo 2003 iki 2012 m. tris kadencijas iš eilės buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, vadovavo Socialinių reikalų komitetui. J.Požela Vilniaus universitete buvo įgijęs informologijos bakalauro bei komunikacijos ir informacijos magistro laipsnius.
Su žmona Živile augino sūnų Jorį. Politikas daugiamandatėje apygardoje jau buvo išrinktas ir į naujos kadencijos Seimą.

Sutvarkyti prezidento Algirdo Mykolo Brazausko kapavietę Antakalnio kapinėse bus skirta 128 tūkst. litų. Šis darbas patikėtas Tado Balčiūno įmonei “Architektūros biuras”.

Prezidento A.M.Brazausko atminimo įamžinimo komisija rekomendavo Kultūros ministerijai kreiptis į Finansų ministeriją dėl finansavimo skyrimo neskelbiamų derybų būdu.

Prieš tai komisija, dalyvaujant prezidento našlei Kristinai Brazauskienei ir dukrai Laimai Mertinienei, Kęsto, Kristinos ir Tado Balčiūnų projektą “Valstybės vadovų alėja” pripažino konkurso laimėtoju.

Pagal projektą, ant A.M.Brazausko kapo turėtų būti įrengta granitinė platforma ir pailgas pjedestalas su metaline prezidento galva.

Komisija rekomendavo tai padaryti iki birželio 26 dienos.

Dėl bendros valstybės vadovų laidojimo vietos architektui pasiūlyta patobulinti projektą: numatyti apšvietimą, šlaito sutvirtinimą, vandens privedimą bei nutekėjimą, pakviesti bendradarbiauti landšafto architektą, parengti sąmatą.

Kultūros ministerija planuoja skelbti konkursą bendros valstybės vadovų laidojimo vietos sutvarkymo darbams atlikti. Minėtų darbų finansavimas turėtų būti numatytas 2012 metų biudžete.

Pagal Balčiūnų projektą, Antakalnio kapinėse tarp Sausio 13-osios aukų ir Nepriklausomybės akto signatarų palaidojimo vietos turėtų būti kuriama alėja.

“Pasirinkta koncentrinės, siaurėjančios alėjos principas, kur kiekvienas prezidentas turi savo suformuotą erdvę”, – savo sumanymą aiškino architektas T.Balčiūnas.

Antakalnio kapinėse turi būti įrengtas vadinamasis prezidentų panteonas, kur bus laidojami prezidentai, mirę po Nepriklausomybės atkūrimo.

Prezidentas A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė praėjusių metų birželio 26 dieną Vilniuje.

Sostinės Antakalnio kapinėse pastatyti prezidentams laidoti skirtą panteoną gali būti sudėtinga, BNS sakė Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius. “Tose kapinėse yra komplikuota situacija vietos požiūriu. Reikėtų gerai pasigilinti, ką ten įmanoma padaryti”, – teigė jis.

Apie šiose kapinėse formuojamą prezidentų panteoną pirmadienį žurnalistams pranešė prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidojimo komisijos narys, prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys.

“Nežinome prezidentės sumanymo, reikia dar pasigilinti į situaciją”, – kalbėjo R.Adomavičius.

Anot jo, panteono statyba – per vieną dieną nenusprendžiamas klausimas. Juoba kad laisvos vietos Antakalnio kapinėse reikėtų labai paieškoti.

“Tų (laisvų – BNS) vietų yra keliose vietose, jos išsimėčiusios, nėra, kad būtų koncentruota”, – sakė vicemeras.

Panteonas yra monumentalus pastatas, kuriame laikomi žymių žmonių palaikai.

Šeštadienį miręs kadenciją baigęs prezidentas, ekspremjeras Algirdas Mykolas Brazauskas bus palaidotas Antakalnio kapinėse, šalia vadinamojo Signatarų kalnelio.