Kolumbijoje konservatyvių pažiūrų buvęs gynybos ministras Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) sekmadienį iškovojo pergalę prezidento rinkimuose, surinkęs per antrąjį turą 69,2 proc. balsų ir sutriuškinęs lietuvių kilmės kandidatą Antaną Mockų, pranešė pareigūnai.

J.M.Santosas, kuris pakeis dvi kadencijas baigusį populiarų prezidentą Alvaro Uribe (Alvarą Uribę), didžiule persvara įveikė savo varžovą iš Žaliųjų partijos, buvusį Bogotos merą, kuris tesurinko 27,4 proc. balsų, paskelbė Nacionalinė rinkimų taryba, suskaičiavus 53,9 proc. balsų.

“Dar kartą ačiū, Dieve. Ačiū, Kolumbija – ačiū už pasitikėjimą, kurį į mus sudėjo devyni milijonai kolumbiečių”, – J.M.Santosas sakė tūkstančiams šalininkų, stovėdamas šalia savo kandidato į viceprezidentus Angelino Garzono (Anchelino Garsono) stadione “El Campin”, kai buvo paskelbti preliminarūs rezultatai.

“Dabar laikas Kolumbijos vienybei”, – pridūrė jis.

Tačiau J.M.Santoso pergalė gali atrodyti neįtikinama daugeliui Kolumbijos gyventojų, balsavusių priešingai arba nedalyvavusių rinkimuose.

Iš beveik 30 mln. registruotų rinkėjų balsavo tik apie 12 mln., nurodė pareigūnai.

Šiuos rinkimus Pietų Amerikos šalyje, kuri laikoma ištikima JAV sąjungininke, aptemdė susirėmimai, per kuriuos žuvo 17 žmonių, tarp jų 11 saugumo pajėgų karių ir šeši sukilėliai.

Menko rinkėjų aktyvumo priežastys aiškinamos įvairiai: kaltinamas lietingas oras ir pasaulio futbolo čempionatas, kuris daugeliui aistruolių neleido atsitraukti nuo televizijos ir radijo.

Tačiau viena iš priežasčių gali būti gajus prieš sistemą nukreiptas pyktis šalyje, kurioj 46 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Daugelis, tokie kaip 27 metų studentė Ximena Romero (Ksimena Romero), šių rezultatų nelaiko prastais.

“Uribe palikimas gyvas, nes Santosas yra toks pats kaip Uribe”, – aiškino ji.

Iš tikrųjų 58 metų J.M.Santosas akivaizdžiai pasinaudojo A.Uribe politiniu prestižu, kuris jam padėjo įveikti 58 metų A.Mockų antrajame rinkimų ture.

A.Uribe nuopelnai pripažįstami dėl saugumo šalyje padidinimo ir ekonomikos pakilimo. Kolumbija kelis dešimtmečius buvo nestabili valstybė dėl Bogotos kovų su kairiaisiais sukilėliais ir nusikalstamumo atokiuose regionuose.

Šiuos rinkimus saugojo apie 350 tūkst. saugumo pajėgų karių, o juos prižiūrėjo Kolumbijos rinkimų stebėjimo misija ir Amerikos šalių organizacija (OAS).

Per didžiausią rinkimų dieną įvykusį incidentą į kovotojų pasalą pateko ir žuvo septyni policininkai Šiaurės Santandero valstijoje, kuri ribojasi su Venesuela, nurodė aukšta vietos administracijos pareigūnė Margarita Silva.

Vėliau vienas administracijos atstovas nurodė, kad kiti į tą pasalą patekę aštuoni policininkai, kurių iš pradžių buvo pasigesta, rasti gyvi.

Ši ataka įvyko regione, kuriame aktyviai veikia Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) ir Nacionalinės išvadavimo armijos kovotojai, taip pat narkotikų prekeiviai ir nusikaltėlių gaujos.

Smurto bangos tebekrečiamoje Kolumbijoje per rinkimus buvo pademonstruota piliečių valia tęsti iki šiol vykdytą politinį procesą, vykstant nesiliaujančiam karui su sukilėliais marksistais.

J.M.Santosas, kuris gegužės 30 dieną pirmame prezidento rinkimų rate pelnė 46,6 proc. balsų ir aplenkė 21,5 proc. balsų surinkusį A.Mockų, žadėjo “išlaikyti Uribe, geriausio prezidento, kokį yra turėjusi Kolumbija, palikimą”.

Per kelerius pastaruosius metus sukilėliai patyrė skausmingų smūgių dėl operacijų, kurias organizavo A.Uribe ir J.M.Santosas.

Bogotoje, kurioje ilgą laiką siautėjo smurtas, tvarką padėjęs įvesti buvęs meras Mockus anksčiau šiais metais paskelbė, kad jam diagnozuota Parkinsono liga, tačiau nurodė, jog darbui šis negalavimas netrukdys ir kad jis neatšauks savo kandidatūros.

Tačiau politikos apžvalgininkai beveik nesitikėjo, kad buvęs matematikos profesorius, lietuvių imigrantų sūnus, sugebės prisivyti savo varžovą.

Kadenciją baigęs 57 metų A.Uribe palieka postą tuo metu, kai jo populiarumas, anot apklausų, siekia 70 procentų. Jis vadovavo šaliai dvi kadencijas iš eilės nuo 2002 metų.

Kolumbijos gyventojai sieja J.M.Santosą su keliomis sėkmingomis karinėmis kampanijomis, ypač su ataka prieš FARC stovyklą Ekvadore 20089 metų kovą. Per tą reidą buvo nukautas šios grupuotės antras pagal rangą lyderis Raulis Reyesas (Raulis Rejesas).

Be to, 2008 metų liepą buvo išvaduota 15 svarbių įkaitų, tarp jų Prancūzijos ir Kolumbijos pilietybę turinti politikė Ingrid Betancourt (Ingrid Betankur).

J.M.Santosas žada spręsti šioje šalyje opią nedarbo problemą, planuodam

Buvęs Kolumbijos gynybos ministras Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) sekmadienį nesunkiai laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų ratą ir sustiprino savo pozicijas prieš birželį vyksiantį antrąjį turą, po kurio paaiškės, kas valstybės vadovo poste pakeis JAV sąjungininką Alvaro Uribe (Alvarą Uribę).

Iš elitinės šeimos kilęs J.M.Santosas, kuris yra A.Uribe šalininkas, sekmadienį surinko 47 proc. balsų ir gerokai aplenkė buvusį Bogotos merą, lietuvių kilmės Antaną Mockų, gavusį 22 proc. balsų, rodo balsavimo rezultatai.

J.M.Santosas ir A.Mockus susirungs birželio 20-ąją vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų rate.

J.M.Santoso pergalė laikoma prezidento A.Uribe neblėstančio populiarumo, kurio nesumažino virtinė skandalų, įrodymu.

“Prezidente, tai jūsų ir visų mūsų, norinčių išsaugoti jūsų didį palikimą, triumfas”, – sakė buvęs gynybos ministras miniai džiūgaujančių savo šalininkų sekmadienį, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai.

A.Uribe prezidentavimo metu Jungtinių Valstijų remiamas karas su narkotikų kontrabanda besiverčiančiais sukilėliais davė rezultatų ir smarkiai išaugo investicijos į energetiką ir kalnakasybą. Tačiau Aukštasis teismas uždraudė A.Uribe siekti trečios kadencijos, nors jį remia daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų.

“Tai aiški parama prezidento Alvaro Uribe demokratinei saugumo politikai provincijose, kurioms teko kęsti žiaurų smurtą”, – sekmadienį vėlai vakare sakė analitikas, buvęs ministras Eduardo Pizano (Eduardas Pisanas).

Investuotojus veikiausiai pradžiugins įtikinama J.M.Santoso pergalė, nes manoma, kad JAV ir Didžiojoje Britanijoje išsilavinimą įgijęs buvęs gynybos ministras labiau nei ekscentriškasis A.Mockus bus linkęs tęsti A.Uribe politiką dėl reguliavimo, mokesčių ir fiskalinių suvaržymų.

A.Mockaus pozicija ekonomikos klausimais rado atgarsį visuomenėje, ir jis netikėtai daugeliui stebėtojų tapo vienu pagrindinių pretendentų į prezidentus. Tačiau lietuvių imigrantų sūnus sekmadienį surinko tik 3,1 mln. balsų – perpus mažiau nei J.M.Santosas.

A.Mockaus šalininkai, rankose laikydami gėles ir žalios spalvos balionus – būtent Žaliųjų partijai, turinčiai vos kelias vietas Kongrese, atstovauja buvęs Bogotos meras – skandavo: “Taip, mes galime”.

“Antrasis (rinkimų) ratas suteikia mums progą įgyvendinti gilią kultūrinę transformaciją, kuri išvaduoja mūsų šalį nuo smurto, narkotikų kontrabandos ir favoritizmo… taip pat išlaisvina mus nuo didžiulės nelygybės”, – sakė A.Mockus savo šalininkams.

"Veido" archyvas

“Mockus – tai švietimas”, “Mockus švariame lape nupieš naują šalies istoriją” – taip A.Mockus apibūdinamas reklaminiuose plakatuose

Naujausios sociologinės apklausos rodo: jei rinkimai vyktų šiandien, buvęs Kolumbijos sostinės Bogotos meras Antanas Mockus taptų Kolumbijos prezidentu. Ir kartu pirmuoju lietuvių kilmės prezidentu užsienyje.

A.Mockus nėra politikas. Jis nepriklauso jokiai Kolumbijos politinei partijai, neturi aiškios rinkimų programos ir nėra nei kairysis, nei dešinysis.

Vienintelė jo aiški pozicija – žaliosios idėjos, kurias lietuvių kilmės A.Mockus propaguoja kaip Žaliųjų judėjimo (“Partido Verde”) lyderis. Bet ir šioje srityje jis nesiekia nei kokio ypatingo reguliavimo, nei turi revoliucinių idėjų.
“Tiesiog viskas turi plaukti iš žmonių širdžių, o aš pamėginsiu į jas tai sudėti”, – žada idealistiškai nusiteikęs A.Mockus. Jis rengiasi paimti švarų lapą ir pradėti rašyti naują Kolumbijos istoriją. Tokios Kolumbijos, kurios žmonės esą bus išsilavinę, intelektualūs ir apsiskaitę.

Tokių jo žodžių rinkėjai dažnai nesuvokia, bet vis labiau žavisi, mat yra pavargę nuo pragmatiškų, korumpuotų ir savanaudžių politikų, todėl keisti ir jausmingi A.Mockaus filosofavimai, kaip rašo laikraštis “El Pais”, – jiems tarsi gaivaus oro gurkšnis.

Jis vadinamas filosofu, intelektualu, šviesuoliu. Ir kartu ekscentriku, maištautoju bei išsišokėliu. Viena vertus, jo reputacija nepriekaištinga – jis vadinamas žmogumi, niekada neėmusiu kyšių ir nesiekusiu pralobti. Kita vertus, kolumbiečiams, ypač Bogotos, kurios meras buvo net dvi kadencijas, gyventojams jis pažįstamas kaip buvęs valstybinio universiteto rektorius, postą praradęs tuomet, kai įtūžusią studentų minią užčiaupė nusismaukdamas prieš juos kelnes. Dar jis žinomas kaip Betmeno kostiumą vilkėjęs superherojus, užsimojęs įveikti neįveikiamą priešą – grafitus ant Bogotos pastatų sienų.

Beje, A.Mockus prisimenamas ir dėl žaismingų akcijų. Pavyzdžiui, kai nepaklusnius motociklininkus gatvėse auklėjo besišypsantys mimų teatro aktoriai, o pats A.Mockus, agituodamas taupyti vandenį, pliuškenosi miesto fontane.

Nesuklysime pasakę, kad tai vienas garsiausių visų laikų Bogotos vadovų. Kad ir kokius neįprastus metodus jis rinkosi, A.Mockui iš tiesų sekėsi tramdyti nusikalstamumą ir pamažu diegti žaliąsias idėjas sostinės gyventojams. Ir už šiuos nuopelnus jis neretai lyginamas su buvusiu Pietų Afrikos Respublikos prezidentu Nelsonu Mandela ar Indijos tautinio išsivadavimo lyderiu Mohandu Gandhi, o dabar A.Mockus vis dažniau vadinamas Lotynų Amerikos Baracku Obama.

Stulbinamas populiarumas

A.Mockaus paralelės su dabartiniu JAV vadovu brėžiamos neatsitiktinai. A.Mockaus, kaip ir B.Obamos, populiarumas tiesiog stulbinamai kyla – tokio staigaus gerbėjų gretų gausėjimo nebuvo matęs nė vienas ligšiolinis Kolumbijos kandidatas į prezidentus.

Pernai pavasarį, kai A.Mockus ėmė rengtis rinkimų kovai, savo sėkme netikėjo net jis pats. Apklausos tuomet bylojo, kad nors Bogotoje už A.Mockų būtų balsavę per 50 proc. rinkėjų (t.y. apie 3 mln. žmonių), visoje Kolumbijoje už A.Mockų būtų balsavę vos 2 proc. rinkėjų.

Tokie skaičiai laikėsi beveik visus metus – favoritu laikytas buvęs gynybos ministras, dabartinio šalies prezidento Alvaro Uribe šalininkas Juanas Manuelis Santosas, o A.Mockus reitingų lentelėse tenkinosi trečia, kartais ketvirta ar penkta pozicija.

Bet staiga viskas pasikeitė. Šių metų balandžio pradžioje tyrimų bendrovės “Ipsos-Napoleon Franco” atlikta apklausa atskleidė stulbinamą faktą: A.Mockus tapo stipriausiu J.M.Santoso konkurentu, mat už jį per pirmąjį rinkimų turą pareiškė balsuosiantys 20 proc. kolumbiečių. Ir šie skaičiai didėja su kiekviena diena. Regis, vos per kelias savaites A.Mockus tapo charizmatiškiausiu lyderiu.

Pažvelgęs į socialinį tinklą “Facebook”, nori nenori prisimeni B.Obamos rinkimų kampaniją, kuri visa jėga driokstelėjo būtent internete. A.Mockaus gerbėjų gretos “Facebook” tinkle balandį didėjo maždaug po 10 tūkst. per savaitę. Mėnesio pradžioje čia A.Mockų palaikančių rinkėjų buvo apie 200 tūkst. (J.M.Santosą – apie 30 tūkst.), balandžio viduryje – apie 300 tūkst., o dabar šis skaičius jau siekia pusę milijono.

Tačiau nereikia nė virtualios erdvės, kad įsitikintum, jog A.Mockus kasdien tampa vis populiaresnis ir jau ne tik lipa J.M.Santosui ant kulnų, bet vis dažniau pavadinamas pagrindiniu pretendentu į prezidento postą.

Naujausia apklausa, kurią televizijos “CM&” užsakymu atliko agentūra “Centro Nacional de Consultoria”, rodo, kad per pirmąjį rinkimų turą, kuris vyks gegužės 30 d., A.Mockus gali surinkti net 35 proc. balsų, vos vienu procentu atsilikti nuo J.M.Santoso ir kartu su juo patekti į antrąjį turą, vyksiantį birželio 20-ąją.

Na, o čia A.Mockus, tikėtina, surinktų jau 50 proc. balsų, būtų išrinktas šalies vadovu ir taptų pirmuoju lietuvių kilmės užsienio šalies prezidentu.

A.Mockaus biografija

1952 m. gimė Kolumbijos sostinėje Bogotoje, išeivių iš Lietuvos Nijolės ir Alfonso šeimoje. 1969 m. su pagyrimu baigė prancūzišką mokyklą.
1969–1979 m. studijavo matematiką Dižone, Prancūzijoje, ir įgijo topologijos profesoriaus ir filosofijos magistro laipsnį. Dirbo Kolumbijos nacionaliniame universitete.
1995–1998 m. buvo Kolumbijos sostinės Bogotos meras.
1998 m. pirmą kartą nesėkmingai dalyvavo prezidento rinkimuose.
2001–2004 m. antrą kartą tapo Bogotos meru.

Lietuvių kilmės kandidatas į Kolumbijos prezidentus Antanas Mockus įtvirtino savo pozicijas varžybose su buvusiu gynybos ministru Juanu Manueliu Santosu (Chuanu Manueliu Santosu) prieš gegužę vyksiančius rinkimus, rodo ketvirtadienį paskelbti naujausios viešosios nuomonės apklausos rezultatai.

Viešosios nuomonės tyrimo agentūrai CNC apklausus 1 000 rinkėjų, paaiškėjo, jog dauguma jų balsuotų už buvusį matematikos profesorių ir Bogotos merą A.Mockų, garsėjantį filosofišku požiūriu į politiką ir sėkminga kova su korupcija bei nusikalstamumu.

Vietos televizijos “CM&” paskelbti telefoninės apklausos rezultatai rodo, kad A.Mockų palaiko 39 proc., o J.M.Santosą – 34 proc. respondentų.

Jau antra per šią savaitę atlikta apklausa rodo, kad A.Mockus yra prezidento kampanijos lyderis.

Tikėtina, kad per gegužės 30 dieną vyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų turą nei vienas iš kandidatų nesurinks daugiau nei 50 proc. balsų, todėl birželio 20 dieną tikriausiai vyks antrasis ratas.

Jeigu į antrąjį turą patektų A.Mockus ir J.M.Santosas, lietuvis gali tikėtis surinkti 53 proc. balsų, rodo CNC apklausa, kurioje dalyvavo 38 Kolumbijos miestų gyventojai. Šio tyrimo statistinė paklaida – 3 procentai.

J.M.Santosas glaudžiai susijęs su populiaraus dabartinio Kolumbijos vadovo Alvaro Uribe (Alvaro Uribės) saugumo užtikrinimo politika, kurią tai pat remia Jungtinės Valstijos.

A.Uribe pagal šalies konstitucija nebegali siekti būti perrinktas trečiai kadencijai.

Tačiau A.Mockus, kuris žada tęsti A.Uribe kovą su marksistais sukilėliais, aktyviai veikiančiais Kolumbijoje nuo praeito amžiaus 7-o dešimtmečio, nustebino šalį šį mėnesį įvykusiu staigiu populiarumo reitingų kilimu.

Kad ir kuris kandidatas perimtų prezidento postą ateinantį rugpjūtį, investuotojai tikisi, kad Kolumbija tęs verslui palankią ekonominę politiką.