Pagal oficialią statistiką, pernai kontrabandos sulaikymo mastai buvo didesni nei užpernai, šiemet – didesni nei pernai. Vyriausybė deklaruoja, kad traukti iš šešėlio žadėtą papildomą milijardą sekasi. Tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas pasiekė pastarųjų keliolikos metų rekordą – siekia apie 28 proc., o sociologams 60–65 proc. piliečių sakosi ne tik toleruojantys kontrabandinių prekių pirkimą ir vartojimą, bet ir patys tai yra darę. Tad ar egzistuoja objektyvių rodiklių, kad kova su kontrabanda duoda apčiuopiamų rezultatų? To klausiame Muitinės departamento generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus.

A.Š.: Atlikti tyrimai rodo, kad legaliai parduodamų cigarečių kiekiai stabilizavosi ir pamažu didėja. Iš šešėlio atkovota 2 proc. tabako rinkos. Tai pagrindinis pamatuojamas Muitinės darbo rezultatas. Beje, būtent cigaretės laikomos pagrindiniu kovos su kontrabanda indikatoriumi, nes, pavyzdžiui, degalų rinkoje galima persiorientuoti prie kitų jų rūšių. Pernai sulaikėme rekordinį skaičių cigarečių – 211 mln. vienetų, šiemet dar daugiau. Yra ir netiesioginių rodiklių: kontrabandinis pakelis cigarečių pabrango maždaug litu. Tai rodo, kad ir nelegalioje rinkoje, kurioje taip pat galioja pasiūlos ir paklausos principas, yra tam tikra įtampa, pasiūla mažėja, todėl kyla kainos.

Finansų ministerija skelbia, kad mokesčių surinkimo rodikliai pirmąjį ketvirtį gana teigiami. Taigi teigiamų tendencijų esama. Jos dar nėra tiek optimistiškai nuteikiančios, kad galėtume džiaugtis pasiektais rezultatais, bet nenorėčiau ir sutikti, kad šešėlinė ekonomika auga.

O sociologinės apklausos, per kurias piliečiai demonstruoja toleranciją kontrabandai, rodo ir įtemptą socialinę padėtį valstybėje, nes žmonės nori įsigyti pigesnių prekių, nepaisydami, kad taip pažeidžia teisinius aktus. Bet tai nepateisinama, nes tokiu atveju reikėtų pateisinti ir kitus daromus nusikaltimus, jei jų atvejais kažkas kažko neturėjo. O šešėlinėje ekonomikoje galioja tie patys dėsniai: jei yra paklausa – bus ir pasiūla. Kontrabandinių prekių bandoma gabenti daugiau ir dėl kainų skirtumo su Lietuva besiribojančiose Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje.

VEIDAS: Kokios priemonės leidžia atkovoti iš šešėlio tą milijardą ir kodėl jų nebuvo imtasi anksčiau?

A.Š.: Muitinei paskirta koordinuoti visų institucijų kovą su kontrabanda, tad ypatingą dėmesį ėmėme skirti tarnybų bendradarbiavimui, kad būtų galima atsekti visą nelegalaus verslo grandinę. Dauguma kitų taikomų priemonių – tos pačios kaip ir anksčiau, tik dabar milijardas iš šešėlio įvardytas kaip pamatuojamas rezultatas. Muitinė sustiprino per valstybės sieną atvykstančių asmenų ir transporto priemonių tikrinimą pasienio postuose – tam padidintas postuose dirbančių pareigūnų skaičius, krovininiams automobiliams tikrinti efektyviai naudojamos rentgeno kontrolės sistemos, daug dėmesio skiriame rizikos valdymo sistemai, operatyvinei veiklai.

VEIDAS: Ar būtų efektyvu, kaip yra siūloma, riboti degalų kiekį per sieną važiuojančių automobilių bake?

A.Š.: Manau, taip. Dabar asmuo automobiliu į ES gali įvežti neapmokestintą pilną baką degalų ir 10 litrų kanistre, tačiau ši lengvata taikoma tuomet, kai prekės įvežamos nereguliariai. Bet ar galima sakyti – nereguliariai, kai valstybės siena pervažiuojama du kartus per dieną, o, pavyzdžiui, vienas automobilis “VW Passat” vasarį valstybės sieną kirto 57 kartus. Su kitomis institucijomis keičiamės informacija tikrindami, ar žmogus važinėja į kitą šalį darbo reikalais, o gal užsiima nelegalia degalų prekyba. Tokiu atveju degalai turi būti apmokestinti. Dažniausiai taip jie vežami vilkikais. Per šių metų pirmąjį ketvirtį, tikrindami krovininius automobilius, nustatėme 1632 degalų gabenimo pažeidimus. Pažeidėjai sumokėjo 230 tūkst. Lt mokesčių.

VEIDAS: Prezidentė siūlė bausmes už kontrabandą griežtinti dešimteriopai, Seimas su tuo nesutiko. Jūs už griežtesnes ar švelnesnes bausmes?

A.Š.: Bausmės turi būti adekvačios daromos nusikalstamos veikos žalai. Pagal paskirtus teismo įsiteisėjusius sprendimus, viena vidutinė bauda 2009 m. buvo 14 tūkst. Lt, o užkardytos žalos vienoje sulaikytoje siuntoje – 240–250 tūkst.; pernai žala siekė – 500 tūkst. Lt, tačiau bauda ta pati – 14 tūkst. Lt. Beje, valstybei atlikti vieną ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos kainuoja apie 75 tūkst. Lt. Seniai siūlėme griežtinti bausmes. Manau, priėmus du labai svarbius kovos su kontrabanda teisės aktus – dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir sugriežtinus bausmes už kontrabandą, pasiektas kompromisas.

VEIDAS: Pagaliau susemta kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus vadovaujama cigarečių kontrabandininkų grupuotė, įtariama, padariusi valstybei apie 11 mln. Lt žalą. Tačiau ar daug kontrabandininkų pasodinami už grotų?

A.Š.: Pasodinama nemažai, gal ne vien už kontrabandą. 2010 m. muitinė pradėjo 179 ikiteisminius tyrimus, 20 proc. daugiau nei 2009 m., baigti ikiteisminiai tyrimai 79 baudžiamosiose bylose, kurios perduotos į teismą surašius kaltinamąjį aktą arba baudžiamuoju įsakymu. Šiose bylose įtarimai pareikšti 116 asmenų. Šiemet per pirmąjį ketvirtį jau pradėta 60 tyrimų. Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, ketvirtadaliu padaugėjo tyrimų dėl tabako gaminių, trečdaliu – dėl narkotinių medžiagų, dvigubai – dėl transporto priemonių kontrabandos. Ikiteisminiai tyrimai šiemet baigti 34 baudžiamosiose bylose, į teismą perduoti 43 asmenys.

VEIDAS: Vyriausybės vadovams reguliariai surengiate lyg ir parodomąsias akcijas, bet po jų ir vėl į viešumą išlenda skandalingi faktai, kaip patys muitininkai talkina kontrabandininkams. Ką jau kalbėti, jei kontrabandininkai gali pavogti sulaikytą vilkiką su cigaretėmis iš muitinės teritorijos, kaip pernai nutiko Panemunės poste.

A.Š.: Muitinėje pasitaiko garbės nedarančių įvykių. Panemunės posto ir pamainos viršininkai atleisti iš tarnybos, eina į pabaigą ikiteisminis tyrimas, vienam pareigūnui pateikti įtarimai dalyvavus šioje vagystėje. Muitinėje jis nebedirba. Kiekvienos žinybos uždavinys išaiškinti nesąžiningus asmenis savo institucijoje, pašalinti iš tarnybos, nubausti. Štai pašalinome iš tarnybos Muitinės kriminalinės tarnybos vadovo pavaduotoją, kuris palaikė gana sudėtingus santykius su kontrabandininkais.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį atliktas 21 tarnybinis patikrinimas, po kurių trylikai muitinės pareigūnų skirtos tarnybinės nuobaudos. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos duomenimis, per pastaruosius metus buvo išaiškintas 61 korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo ir kt.) atvejis, nustatyti 106 šias veikas padarę muitinės pareigūnai. Šiais metais ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įteikti aštuoniems pareigūnams. Beveik visi šie atvejai nustatyti pačios muitinės tarnybų.

Tačiau kova su korupcija – ne vien nusikalstamų veikų išaiškinimas. Ji prasideda nuo prevencijos, diegiant elektronines kontrolės priemones, deklaravimą, įvairias rizikos valdymo programas, stiprinant vidurinės grandies vadovų vadybines kompetencijas, kuriant motyvacijos sistemas, vykdant pareigūnų rotaciją.

VEIDAS: Ar gali kova su kontrabandininkais būti sėkminga, jei jie greičiausiai turi užtarėjų tarp teisėsaugos, muitinės grandžių vadovų, politikų? Štai Kalvarijos policijos pareigūnai buvo verčiami nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos. O kaip jaučiatės, kai Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja asmuo, kuriuo nepasitikinti viešai pareiškė Seimo pirmininkė, kai išgirdo, ką apie jį pasakoja Pagėgių gyventojai?

A.Š.: Kaip teisėsaugos institucija, laikomės Konstitucijoje įteisinto principo: kol žmogaus kaltė neįrodyta, jis nekaltas. Žinoma, neatmetama galimybė, kad iš kontrabandos gaunamas pelnas gali būti panaudojamas įvairioms įtakoms finansuoti. Tai tiria tam tikros institucijos.

VEIDAS: Praktiškai visi pasienio gyventojai žino, kas užsiima kontrabanda, o turgavietės pilnos akivaizdžiai kontrabandinių prekių. Ar Jūsų tai neglumina?

A.Š.: Tarp žinojimo ir įrodymų, kuriais remdamiesi galėtume patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, gana didelė praraja. Mes dėkingi visuomenei už informaciją. Beje, anoniminės informacijos kiekis net padvigubėjo, ir ypač pasitvirtinančios. Vadinasi, nemažai visuomenės daliai tai rūpi. Antra vertus, gali susidaryti įvaizdis, kad turguose pardavinėjamos kontrabandinės cigaretės, bet patikrinimai rodo, kad didžioji jų dalis – įvežtos legaliai, sumokėjus mokesčius.

VEIDAS: Kas padėtų pasiekti realų lūžį kovojant su kontrabanda?

A.Š.: Nėra sudėtinga apsijuosti Kinų siena, bet tada verslui būtų sunku gabenti ir legalias prekes. Kontrolės ir verslo interesų balansą padėtų pasiekti daugiau modernių techninių priemonių. Tikiuosi, kad tam bus specialiai skirta lėšų ir iš ES fondų, nes išorinė ES siena turėtų būti ir kitų ES valstybių galvos skausmas: juk jei kontrabanda pateks per Lietuvos sieną, ji nukeliaus ir į kitas valstybes.

Be abejo, kontrabandą sumažintų pagerėjusios ekonominės sąlygos ir visuomenės sąmoningumas. Kai Lietuvos piliečiai supras, kad kontrabandinių prekių pirkimas ir vartojimas yra žalingas sau, kaip valstybės piliečiams, kova su kontrabanda palengvės.

Arvydui Stankui – už teismo teismą, arba už išradimą, kaip nebėgant iš kalėjimo iš jo pabėgti

Teismais nebepasitiki net patys teisėjai. Kai kurie bando taisyti šią situaciją, bet kartais – labai savotiškai. Štai įtariama, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus ėmė ir pats suraitė teisėjų parašus po kardinaliai priešingu, nei šie buvo priėmę, verdiktu. Gal teisėjas nesutiko su Teisėjų kolegijos sprendimu, todėl pats surengė teismui teismą ir įvykdė savą teisingumą – nutarė iš įkalinimo vietų anksčiau laiko lygtinai paleisti nuteistuosius? O gal jis išradėjas, nutaręs išbandyti triuką, kaip nuteistiesiems nebėgant iš kalėjimo iš jo pabėgti?

Pagautas už rankos A.Stankus, kaip kad dažnai kritinėmis situacijomis nutinka prasižengėliams, pirmiausia… susirgo, tikslumo dėlei vertėtų sakyti – gavo nedarbingumo lapelį. Tačiau nedelsdamas įteikė ir prašymą atleisti jį iš pareigų. O jo vadovas Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis pakišo prašymą prezidentei pasirašyti, nė neužsimindamas apie teisėjo pomėgį padirbinėti kolegų parašus. Gerai, kad ši pasmalsavo, kokios aplinkybės teisėją pastūmėjo nusivilkti mantiją.

Prezidentė leido patraukti A.Stankų baudžiamojon atsakomybėn, atleido iš pareigų ne paties prašymu, o už teisėjo vardo pažeminimą, o jį bandžiusį pridengti Kauno apygardos teismo pirmininką atleido iš pareigų pačiam prašant.
Pernai už teisėjo vardo žeminimą – girtavimą, dokumentų klastojimą, bylų vilkinimą ir aplaidų darbą atleisti keturi teisėjai. Šiemet per nepilnus tris mėnesius tokį siūlymą prezidentė teikė jau triskart. Štai praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas, nors į darbą atėjęs sunkiai beapvertė liežuvį, tačiau sugebėjo suraityti tokių epitetų, kurių nepadoru nė cituoti.

Jei kas mėnesį taip pasižymės vis po vieną teisėją, nereikės nė kokių papildomų teisės aktų pataisų dėl jų rotacijos, kurios siekia prezidentė, norėdama sustiprinti pasitikėjimą teismais.

Antanui Šipavičiui – už nepakartojamo pakartojimą, arba už operaciją, kai kontrabandininkai iš muitininkų pavogė kontrabandą

Panemunės muitininkams pavyko dukart sulaikyti didžiulį kontrabandinių cigarečių krovinį. Atrodytų, toks laimėjimas vertas mažiausiai premijos ar paaukštinimo, tačiau šiame poste dirbusiems pareigūnams tai kainavo postus. Mat dukart sulaikytas buvo, deja, tas pats krovinys. Taigi praktiškai pavyko pakartoti nepakartojamą dalyką.

Muitininkai sulaikė vilkiką su 20,3 tonos šokoladinio glaisto ir beveik 30 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, paslėptų po tuo skanėstu. Kontrabandinių rūkalų vertė siekė apie 2 mln. Lt. Po sėkmingos operacijos pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vilkikas nuvairuotas į muitinės posto angarą Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi ir užrakintas. Teritorija čia apšviesta, stebima vaizdo kameromis, kurių yra net trisdešimt, kiaurą parą budi keli pareigūnai. Tačiau iš muitinės angaro vilkikas paslaptingai niekieno nepastebėtas išvažiavo su visomis kontrabandinėmis cigaretėmis.

Sunkvežimis kitą dieną atsitiktinai rastas, tačiau jame cigarečių jau nebebuvo. Dalis jų surasta vėliau.

Kaip iš saugomos teritorijos galėjo dingti ne cigaretė, o jų prikimštas vilkikas, tebesiaiškina teisėsaugos institucijos. Žinoma, sunku būtų įsivaizduoti, kad tokia vagystė įmanoma be muitinės pareigūnų pagalbos. Kaip ir sunku patikėti, kad muitininkai metų metais sugeba nežinoti to, ką žino kiekviena pasienio kaimelio močiutė.

Šią amžiaus vagystę Panemunės poste būtų galima pavadinti unikalia, tačiau 2007 m. panašiai buvo apvogtas Pagėgių pasienio rinktinės sandėlis. Tuomet iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės saugyklos pavogta kontrabandinių cigarečių, vertų 0,5 mln. Lt. Į saugyklą įsilaužta naktį, išgręžus spynos rakinimo mechanizmą, cigaretės sukrautos į krovininį automobilį ir išvežtos. Krovinys sulaikytas, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų. Jis atnaujintas tik Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pastangomis.

Belieka daryti išvadą, kad kontrabandininkai mokosi iš įspūdingiausių savo kolegų operacijų. Bet taip išeina, kad ir muitininkai, vadovaujami Muitinės departamento direktoriaus Antano Šipavičiaus, perima savo kolegų patirtį, kaip kontrabandininkams leisti atsiimti iš muitininkų kontrabandą.

Andriui Šedžiui – už konkurenciją su Buratinu, Žilvinui Šilgaliui – už svajonę būti moterimi, arba abiem – už šokius su Konstitucija

Amžinas klausimas – kodėl žmonės, kurių pašaukimas būti klounais, veržiasi į Seimą? Ką bendra Žilvino Šilgalio televizijos laidoje pagaliau išsipildžiusi svajonė pabūti moterimi turi bendra su įstatymų leidyba? Gal jis ketina teikti įstatymo dėl lyties keitimo operacijų apmokėjimo iš valstybės biudžeto projektą? Ar Šiaulių milijonieriui Andriui Šedžiui atrodo, kad pagrindinis Seimo nario darbas – juokinti rinkėjus šokių aikštelėje, kilnojant kojas kaip Buratinui?

Tiesa, gal jį įkvėpė vienas Buratinas, taip pat milijonierius, kuris yra laimėjęs šokių konkursą. Tačiau anam ne valstybės piliečiai moka algą, tad jo buratiniškos fantazijos yra jo paties ir televizijos kanalo padorumo bei skonio, tiksliau, jų stygiaus, reikalas.

Seimo nariai bandė aiškinti, kad tai ir jų tik asmeninis reikalas. Juk jie šoka, dainuoja, net veda televizinius šou, bet dievažijasi, kad už tai negauna jokių pinigų ir tai tėra jų laisvalaikis. Tačiau net jei kas ir tiki politikų šoumenų labdara, vis tiek tai ne tik jų asmeninis reikalas.

Pirma, juk jie pasirašę sutartis su komercinėmis televizijomis, įsipareigoję dalyvauti repeticijose ir laidose. O jei tuo metu, kai filmuojama laida, būtų sukviestas koks neeilinis Seimo posėdis? Juk Seimo nario darbo valandos nėra normuotos, tad sakyti, kad jie šoka trypia laisvalaikiu, nėra jokio juridinio pagrindo.

Antra, Seimo nariai linksmintojai neneigia, kad populiarumo dalyvavimas šou jiems vis dėlto prideda. Ar sulauktų kvietimo į televizijų projektus tokie šokėjai, kaip A.Šedžius ar Ž.Šilgalis, jei jie nebūtų Seimo nariai? Atsakymas daugiau nei aiškus – ne: tokie veikėjai leido naudoti Seimo vardą pajuokai, komercinės institucijos ir savo reklamai.

Jei tokie veikėjai pripažįsta, kad populiarumo pajėgūs laimėti tik apsimesdami klounais, o ne dirbdami pagrindinį savo darbą – rengdami įstatymų projektus, gal jiems reikėtų trauktis iš Seimo, kad galėtų tuo ir užsiimti? Juolab Konstitucinis Teismas uždraudė bet kokius šokius su Konstitucija. Nors ir taip turėjo būti tai aišku, Konstitucinis Teismas dar kartą išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama bet kokia veikla komercinėse struktūrose, jei ji susijusi su darbo ar užduočių atlikimu, vadinasi, ir dalyvauti komerciniuose šou projektuose. Tačiau iš šou politikai dingsta tik todėl, kad yra buratinai, o ne dėl to, kad taip liepia Konstitucija.

Antanas Nedzinskas – už grožio paieškas politikoje, arba už kvailiausią rinkimų šou

Seimo nario Antano Nedzinsko galvelėje (nors kas galėtų paneigti, kad ne jo) subrendo geniali idėja! Ne, ne kokio įstatymo projekto, svarbaus didesniam piliečių būriui ar tik pačiam Antanui bei dar kelių senų “Volgų” savininkams, kaip kad lig šiol jis yra siūlęs, taip įsivaizduodamas teisinius pokyčius valstybėje. A.Nedzinskas nutarė: jei grožis valdo pasaulį, vadinasi, – ir politiką. Savo idėją jis aiškino taip: štai per Seimo rinkimus Tautos prisikėlimo partijos reklaminės nuotraukos buvo tokios juodos, negatyvios – kaliniai, prostitutės. O štai jis parodysiąs tikrą grožį! Jei pavyko laimėti rinkimuose prisistačius kaliniais ir prostitutėmis, tai įsivaizduojate, kokia sėkmė laukia rinkėjams prisistačius tyrais kaip krištolas jaunavedžiais!

Pasiskyręs (ar greičiau gavęs) pagrindinį – jaunikio vaidmenį, Antanas visas įsiręžęs tempė per tiltą nuotakos suknele pasidabinusią bendrapartietę ir net gavo ją pabučiuoti! Tikrai dėl to vertėjo stoti į partiją! O paskui abu prisikėlusios tautos partijos nariai melavo. Net su ašara balse.

Tačiau nevykęs farsas padėjo laimėti kvailiausio rinkimų šou titulą, bet ne rinkėjų balsus. Alytaus rajone, kuriame plakatus puošė “jaunavedžiai”, prisikėlėliai negavo nė vieno mandato, nors pirmasis numeris čia buvo Antanas Nedzinskas, o antroji – jaunamartė Greta Bražinskaitė. Tiesą sakant, jaunavedžiu turėjo būti ne Seimo narys Antanas Nedzinskas, o jo tėvas Antanas Nedzinskas, mat tai jis kandidatavo savivaldybių tarybų rinkimuose. Žodžiu, kandidatų sąraše pavardė – tėvo, nuotrauka – sūnaus, tačiau ko čia smulkintis – viena rinkėjų apgaule daugiau ar mažiau.

Tautos prisikėlimo partija – ar su pseudojaunavedžiais, ar be – ne tik Alytaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje patyrė fiasko. Nulis – tiek mandatų gavo valinskininkai. Tiesa, du mandatus jie vis dėlto laimėjo, tačiau ne kaip partija, o kaip koalicija “Už mūsų Neringą”. Nepaminėti Tautos prisikėlimo partijos vardo, matyt, buvo vienintelis šansas gauti mandatų. Nepaisant tokių rezultatų, valdančiosios koalicijos partijos lyderis A.Valinskas džiaugiasi… sėkme per rinkimus.

Žinoma, ir nulis mandatų per rinkimus geriau nei byla po jų, mat buvę A.Valinsko rinkimų štabo nariai teisme atgailauja per prezidento rinkimus klastoję parašus, kad tik A.Valinskas juose galėtų dalyvauti.

Gal pagaliau žmonės už tokius veikėjus pradės balsuoti kartą per metus – rinkdami balandžio 1-osios karalių?

“Veidas”: Kokiais tiek tradiciniais, tiek netradiciniais būdais kovojama su kontrabanda Lietuvoje?

A.Š.: Siekdami užkirsti kelią kontrabandos gabenimui, ypatingą dėmesį skiriame efektyvios tikrinimo įrangos (rentgeno kontrolės sistemų, skenerių) diegimui ir naudojimui, rizikos valdymo sistemos tobulinimui ir taikymui, operatyvinės veiklos bei darbo metodų gerinimui.

Daug tikimės iš numatomų Baudžiamojo kodekso pataisų. Bausmės neišvengiamumas bei neapsimokėjimas, kai baudos didesnės nei nauda, daryti nusikalstamą veiką turėtų turėti teigiamos įtakos kovojant su kontrabanda.

Beje, šiemet muitinė, palyginti su praėjusiais metais, sulaikė du kartus daugiau kontrabandinių prekių. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio legalių cigarečių pardavimas stabilizavosi. Šie skaičiai rodo, kad muitinė ir kitos teisėsaugos institucijos dirba efektyviau.

“Veidas”: O jei prisiminsime, kad iš mutinės angarų dingsta vilkikai su kontabandinėmis cigarėtėmis, įdomu, kaip su korupcija kovojama pačios muitinės viduje?

A.Š.: Muitinėje kasmet atliekama tikimybės pasireikšti korupcijai analizė. Jos metu išryškinamos sritys, kuriose ta tikimybė yra didesnė. Pagal tai imamės priemonių: koreguojame atitinkamus teisės aktus, siekiame, kad pareigūnų kontrolės sistema institucijos viduje būtų efektyvi, vykdome korupcijos prevenciją. Taikomos kitos priemonės – rotacija, pareigų atlikimo vertinimas ir kt.

Šiais metais muitinėje pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl pareigūnų nusikalstamos veikos, atlikti 42 tarnybiniai patikrinimai. Juos atlikus 40-iai pareigūnų skirtos tarnybinės nuobaudos – 14 pastabų, 18 papeikimų, trys griežti papeikimai, du perkėlimai į žemesnės kategorijos pareigas ir trys atleidimai iš pareigų.

“Veidas”: Kodėl Muitinės departamentas nebuvo reorganizuotas, kodėl dabar trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams ir kodėl darbuotojai dabar leidžiami nemokamų atostogų?

A.Š.: Pradėjusi sistemos optimizavimą, per praėjusius metus ir šiemet Lietuvos muitinė atsisakė 152 pareigybių, iš jų 12 – Muitinės departamente. Nuo šių metų liepos reorganizuotos Šiaulių ir Panevėžio teritorinės muitinės. Ir tai buvo pirmasis Lietuvos muitinės optimizavimo etapas. Šiuo metu Muitinės departamente sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti naujus galimus muitinės struktūros optimizavimo variantus, kurių įgyvendinimas padidintų veiklos efektyvumą, pagerintų vidaus administravimą ir išteklių valdymą, gerintų teikiamų paslaugų kokybę ir stiprintų išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugą.

Be to, čia norėčiau priminti, kad didelės vykdomų darbų apimtys, nauji iššūkiai kovojant su kontrabanda reikalauja ir pakankamų resursų, tarp jų – ir žmogiškųjų. Atsižvelgiant į tai, kitų metų biudžete muitinei numatyta papildomų asignavimų.

– Teigiama, kad 90 proc. cigarečių kontrabandos vežama per muitinės postus. Kaip ketinama su tuo kovoti?

– Tai viena iš prielaidų. Įvertinus pirmojo pusmečio rezultatus galima pastebėti, kad šiemet per pirmąjį pusmetį Lietuvos muitinė sulaikė 123 mln. vienetų cigarečių. Tai toks pat kiekis sulaikytų rūkalų, kaip per visus 2009-uosius. Remiantis Pasaulio muitinių organizacijos parengta 2009 m. statistika, palyginti su kitų Baltijos valstybių muitinių sulaikyta rūkalų kontrabanda, ir pernai Lietuvos muitinė jos sulaikė gerokai daugiau negu Latvijos ir Estijos muitinės pareigūnai (atitinkamai 120 mln., 52 mln. ir 18 mln. vnt. cigarečių).

Tokių rezultatų pavyko pasiekti keičiant veiklos metodus, kurių buvo imtasi atsižvelgus į kintančias aplinkybes: bendradarbiaujant su kitomis teisėtvarkos tarnybomis, operatyviai keičiantis informacija, vykdant netikėtus patikrinimus muitinės postuose ir vidaus rinkoje, modeliuojant įvairias operacijas, dirbant pagal sukurtus ir nuolat kuriamus rizikos profilius.

Kaip mes kovojame su rūkalų kontrabanda? Yra daugybė būdų: techninėmis ir operatyvinėmis priemonėmis sustiprinama sienos kontrolė, taikoma pareigūnų rotacija, skatinama jų motyvacija, stiprinama vidaus rinkos kontrolė, derinami institucijų veiksmai. Efektyvus yra tik visas priemonių kompleksas.

Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvare Ukmergės rajone norėta įkurti pirtis ir pobūvio sales. “Negaliu sutikti, kad iš istorinės vietos – Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaro – būtų daromas pasilinksminimo centras”, – taip apie priimtą sprendimą A. Smetonos dvaro Ukmergės rajone atstatymui neskirti Europos Sąjungos paramos lėšų sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

A. Smetonos dvaro sodybos atnaujinimo projekto autoriai nepateikė planų, kaip jie žada atkurti ir įprasminti išliekamąją istorinę vertę. “A. Smetonos dvaras visiems yra labai svarbus, tačiau šis kultūrinis ir istorinis objektas turi būti atkurtas autentiškai, o ne taip, kaip aš pats pamačiau pateiktame techniniame projekte”, –teigia D. Kreivys.

A. Smetonos dvaro pritaikymo turizmo reikmėms projekte, kurį pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija, siūloma A. Smetonos dvaro teritorijoje teikti pirties nuomos, šeimyninių renginių ir pobūvių, ekskursijų organizavimo paslaugas, rengti konferencijas bei sutvarkyti A. Smetonos muziejų-ekspoziciją.

Šią dvaro sodybą sudaro 34 statiniai, o projekte siūloma rekonstruoti tik 3 sodybos pastatus: pagrindinius rūmus, pirmąjį kumetyno (karvidės) aukštą ir pirtį. Sutvarkius tokią mažą dalį pastatų nebus sukurtas konkurencingas turistinis objektas.

Taip pat savivaldybės administracija projektu planuoja pritraukti 60,5 tūkst. Lt privačių investicijų, tačiau projekto vertintojų nuomone toks pritraukimas nėra pagrįstas. Tam įrodyti nebuvo pateikta jokių sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų, tik investiciniame projekte nurodyta, kad įgyvendinus projektą dvaras būtų perduotas valdyti operatoriui. Tuomet dalis dvaro patalpų būtų išnuomota privatiems investuotojams, kurie operatoriui mokėtų mokestį.

Ūkio ministerijos nuomone, tokios idėjos įgyvendinimas naudojant ES paramą iškraipo konkurenciją ir kol kas nematyti ženklų, kad Lietuvos valstybingumui svarbus A. Smetonos dvaras bus sutvarkytas ir pritaikytas turizmui.

“Veidas”: Muitinės departamentui Vyriausybė patikėjo koordinuoti kovą su kontrabanda ir iš Jūsų bus reikalaujama atsakomybės. Ko ėmėtės, kad suvaldytumėte vis didėjančius kontrabandos srautus?

A.Š.: Vienas mūsų prioritetų – muitinės kontrolės stiprinimas prie išorinės ES sienos. Taip pat centralizuojame rizikos valdymą. Tai reiškia, kad sudaryta galimybė riziką valdyti iš vieno taško – iš muitinės kriminalinės tarnybos. Visų bendradarbiaujančių institucijų turima informacija patenka į rizikos valdymo sistemą ir, jai padedant, muitinės pareigūnui duodami nurodymai, kokius veiksmus jis privalo atlikti su kroviniu.

Pasiteisino įdiegtos numerių atpažinimo sistemos veikla, bet ją dar tobulinsime. Visa tai mums leidžia veiksmingai iš vieno taško valdyti informaciją, riziką ir padėtį. Šiemet jau sulaikėme 200 mln. vienetų cigarečių, o per visus praėjusius metus – 120 mln. Tai rodo, kad ne tik kontrabanda didėja, bet ir kova su ja duoda rezultatų. Praėjusį penktadienį gavome gerą žinią, kad laimėjome konkursą 50 proc. europinio finansavimo rentgeno kontrolės sistemai įsigyti.

“Veidas”: Ką darysite, kad patys muitininkai išvengtų pagundų įsipainioti į kontrabandos tinklus?

A.Š.: Tai kita muitinės priemonių grupė, skirta kontrolei didinti viduje. Dažnai ne visai pelnytai kalbama apie sisteminę korupciją, o mes gal per mažai parodome, kaip vidaus kontrolė veikia. Kai kuri informacija visuomenės dar nėra pasiekusi, nes reikia baigti tam tikras bylas, kad jas būtų galima atiduoti į teismą. Korupcinių veikų tyrimas reikalauja didelio susikaupimo, kad kaltinamasis neišvengtų atsakomybės. Mūsų uždavinys – išsiaiškinti visą nusikalstamą logistinę grandinę iki pat užsakovų. Todėl noriu atkreipti dėmesį, kad vyksta ne tik tarpinstitucinis, bet ir tarptautinis bendradarbiavimas. Per 80 proc. sulaikytų cigarečių būna skirtos ne Lietuvos rinkai, o Europos.

“Veidas”: Visuomenė kuo toliau, tuo atlaidžiau vertina kontrabandą. Kaip keisite tokį požiūrį?

A.Š.: Birželio 21 d. numatytas verslo asociacijų, kurių nariai parduoda, gabena ar gamina akcizines prekes, susitikimas su muitinės, valstybės sienos apsaugos, mokesčių inspekcijos ir policijos atstovais. Kalbėsime apie bendrus veiksmus, kaip keisti visuomenės požiūrį, mėginsime diskutuoti su visuomene, atkreipti jos dėmesį į kontrabandos esmę. Žinoma, kontrabandai taip pat galioja paklausos ir pasiūlos dėsnis. Jeigu bus didelė paklausa, pasiūla taip pat bus. Mūsų siekis – mažinti kontrabandos prekių paklausą, kad žmonės suprastų, jog pirkdami šias prekes ir nemokėdami mokesčių jie skatina nelegalų verslą.