Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams gali sukelti pavojingesnę pasaulinę sveikatos krizę nei AIDS epidemija.

Kaip pabrėžia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas dr. Thomas Friedenas, vien Amerikoje kasmet apie 2 mln. gyventojų užsikrečia antibiotikams atspariomis infekcijomis ir maždaug 23 tūkstančiams jų tai tampa mirties priežastimi. Jis įspėja, kad jei delsime imtis veiksmų, rizikuosime sugrįžti į laikus, kai žmonės mirdavo nuo paprasčiausių infekcijų.

Bakterijos sugeba prisitaikyti prie antibiotikų kaip ir prie kitų nepalankių sąlygų bei įgyti dalinį ar net visišką atsparumą, tad anksčiau veiksmingų medikamentų efektyvumas gali kristi. Medicinos vizionierių forume TEDMED tyrėjas Ramananas Laxminarayanas akcentavo, kad dėl to daugiausia kaltas mūsų neatsakingumas juos vartojant, kai antibiotikai skiriami tokiems paprastiems negalavimams kaip gripas gydyti ar plačiai naudojami gyvulininkystėje ir paukštininkystėje, stengiantis paspartinti gyvulių augimą ir sumažinti savikainą. Natūralu, kad tai negalėjo nepraeiti be pasekmių.

Nors investicijos į pakaitinių medikamentų kūrimą didėja, rizikuojame pakliūti į katės ir pelės žaidimą: ar spėsime sukurti naujus vaistus iki tol, kol bakterijos mutuos ir įgis atsparumą jiems?

Tiesa, kai kurie tyrimai teikia didelių vilčių. Tarkime, mokslo žurnale „Nature“ paskelbta apie naują JAV tyrėjų bakterijų auginimo metodą, kuris po trijų dešimtmečių tuštumos davė 25 naujus antibiotikus, iš kurių bent su vienu – teiksobaktinu – siejamos didelės viltys. Bent kol kas atrodo, kad šiam antibiotikui bakterijos neturėtų išsiugdyti atsparumo. Kita vertus, jei su antibiotikais imtume elgtis atsakingiau, galbūt problemos apskritai išvengtume.

Šiuo metu net ir sąlyginai patogeninės bakterijos, jeigu jos atsparios vaistams, jau kelia ne mažesnę grėsmę žmonių sveikatai nei patogeniniai infekcinių ligų sukėlėjai.

Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad kasmet vien Europos Sąjungoje per 25 tūkst. žmonių miršta nuo antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų – dauguma jų žmonės užsikrečia ligoninėse, tačiau vis dažniau nustatomos ir taip vadinamos visuomenėje plintančios atsparios bakterijų padermės. Trečias atsparių bakterijų kelias į žmogų yra iš mėsos ir gyvūninių produktų bei pačių gyvūnų.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pradedamas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas, kurio metu bus tiriamas antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas gyvūnuose-augintiniuose t.y. namie laikomų šunų ir kačių užsikrėtimas atspariomis bakterijomis.

Tiek žmonių tiek ir veterinarinėje medicinoje naudojami tų pačių antimikrobinių klasių vaistai, dėl ko viename sektoriuje atsiradęs bakterijų atsparumas greitai paplinta ir kitame. Kitaip sakant, yra tiesioginis ryšys tarp antibiotikų naudojimo ir atsparių bakterijų paplitimo žmonių ir gyvūnų populiacijose. Nežiūrint tai, kad atrandami vis nauji antibiotikai, bakterijos greitai išsiugdo atsparumo mechanizmus. Dėl šios priežasties, vis mažiau kuriama naujų antibiotikų, nes kaskart didėja rizika, kad jie neatsipirks dėl pernelyg trumpo efektyvumo laikotarpio. Didelė grėsmė yra ir tame, kad pasaulyje jau yra atvejų, kuomet gyvūnams gydyti skirti antibiotikai yra neveiklūs, dėl to žmonėms skirti rezerviniai antibiotikai pradedami naudoti ir gyvūnų gydymui. Tokiu būdu, dar labiau didėja rizika, kad žmonėms efektyvių vaistų kai kuriais atvejais taip pat gali nebelikti.

LSMU jau eilę metų atliekami iš žmonių ir gyvūnų išskirtų bakterijų atsparumo vaistams tyrimai. Tyrimais nustatyta, kad atsparios bakterijos cirkuliuoja ne tik žmonių tarpe, bet ir tarp sergančių ir sveikų žemės ūkio paskirties gyvūnų, bei jų produktuose. Tuo tarpu, iki šiol gyvūnai-augintiniai plačiau tirti nebuvo. Jei daugelis žmonių turi neblogą supratimą apie tai, kaip išvengti užsikrėtimo mikroorganizmais virtuvėje, laikantis atitinkamo sanitarinio režimo ir higienos taisyklių, tai realiai išvengti glaudaus kontakto gyvenant kartu su kambariniais gyvūnais jums nepavyks. Visi žinome, jog šuo atsidėkodamas savo šeimininkams išreiškia meilę visais savo gebėjimais, o ypatingai laižydamas veidą, rankas. Niekam ne paslaptis, jog neretas šeimininkas (kartais to ir nenorėdamas) leidžia lyžtelėti iš savo lėkštės, o vaikai (o toli gražu ir ne tik jie) apskritai mėgsta kai gyvūnas juos „bučiuoja“. Toks žmonių ir gyvūnų kontaktas anaiptol nėra neleistinas medicinine prasme. Atvirkščiai – teigiamos emocijos padeda sumažinti stresą, nusiraminti, pakelia nuotaiką, o ir gyvūnų bakterijos iš esmės nėra kenksmingos sveikiems žmonėms, dargi tikėtina, jog treniruoja imuninę sistemą. Taigi atrodytų kame problema – bendraukime su savo gyvūnu, leiskime jam lyžtelėti veidą ir negalvokime apie kokias nors bakterijas – juk jos žmonėms paprastai nėra pavojingos. Problema slypi tame, kad net ir nepavojingos bakterijos tam tikromis sąlygomis (pvz. esant imuniteto sutrikimams) kartkartėmis tampa pavojingomis ir gali sukelti ligas, bei dar svarbiau tai, kad jos gali perduoti atsparumą vaistams koduojančius genus kitoms, žmogaus organizme įprastoms bakterijų rūšims.

Kalbant apie atsparių bakterijų riziką, žinoma, jog tokių bakterijų plitimas gali būti abipusis t.y. žmonėse esančios atsparios bakterijos taip pat gali patekti į gyvūnus ir tai yra įrodyta moksliškai. Dėl tokio bakterijų gebėjimo keisti šeimininkus jos sugeba pakankamai greitai išplisti visuomenės tarpe. Tokie hospitalinių t.y. su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų sukėlėjai, kaip auksinis stafilokokas ar žaliamėlė pseudomona ir daugelis kitų, puikiai prisitaikę adaptuotis tiek žmogaus, tiek ir daugelio gyvūnų organizmuose. Ypač padidėja rizika, jog gyvūnas gali tapti atsparių bakterijų nešiotoju po ilgalaikio gydymo antibiotikais, kuomet sunaikinamos visos jautrios organizmo bakterijos ir pradeda klestėti atsparūs mikroorganizmai, kuriems tiesiog nebelieka su kuo konkuruoti.

Panašūs tyrimai neseniai atlikti keliose Europos šalyse parodė, jog gyvūnų-augintinių tarpe aptikta daugiaatsparių bakterijų, kurių neveikia nė vienas veterinarijoje registruotas antibiotikas. Tokia situacija kol kas egzistuoja ne visose šalyse, nors atsparių bakterijų protrūkių jau nustatoma netgi Skandinavijos šalyse, kurios ilgą laiką garsėjo kaip profilaktikos kovoje su bakterijų atsparumu, lyderės.

Atlikus projektą tikimasi išaiškinti mūsų gyvūnuose-augintiniuose paplitusių bakterijų sudėtį, jų atsparumą vaistams ir įvertinti galimą riziką visuomenės sveikatai.

dr. Modestas Ružauskas

LSMU Veterinarijos institutas

Europos vaistų agentūros ekspertas

Šiuo metu net ir sąlyginai patogeninės bakterijos, jeigu jos atsparios vaistams, jau kelia ne mažesnę grėsmę žmonių sveikatai nei patogeniniai infekcinių ligų sukėlėjai.

Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad kasmet vien Europos Sąjungoje per 25 tūkst. žmonių miršta nuo antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų – dauguma jų žmonės užsikrečia ligoninėse, tačiau vis dažniau nustatomos ir taip vadinamos visuomenėje plintančios atsparios bakterijų padermės. Trečias atsparių bakterijų kelias į žmogų yra iš mėsos ir gyvūninių produktų bei pačių gyvūnų.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pradedamas vykdyti Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas, kurio metu bus tiriamas antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas gyvūnuose-augintiniuose t.y. namie laikomų šunų ir kačių užsikrėtimas atspariomis bakterijomis.

Tiek žmonių tiek ir veterinarinėje medicinoje naudojami tų pačių antimikrobinių klasių vaistai, dėl ko viename sektoriuje atsiradęs bakterijų atsparumas greitai paplinta ir kitame. Kitaip sakant, yra tiesioginis ryšys tarp antibiotikų naudojimo ir atsparių bakterijų paplitimo žmonių ir gyvūnų populiacijose. Nežiūrint tai, kad atrandami vis nauji antibiotikai, bakterijos greitai išsiugdo atsparumo mechanizmus. Dėl šios priežasties, vis mažiau kuriama naujų antibiotikų, nes kaskart didėja rizika, kad jie neatsipirks dėl pernelyg trumpo efektyvumo laikotarpio. Didelė grėsmė yra ir tame, kad pasaulyje jau yra atvejų, kuomet gyvūnams gydyti skirti antibiotikai yra neveiklūs, dėl to žmonėms skirti rezerviniai antibiotikai pradedami naudoti ir gyvūnų gydymui. Tokiu būdu, dar labiau didėja rizika, kad žmonėms efektyvių vaistų kai kuriais atvejais taip pat gali nebelikti.

LSMU jau eilę metų atliekami iš žmonių ir gyvūnų išskirtų bakterijų atsparumo vaistams tyrimai. Tyrimais nustatyta, kad atsparios bakterijos cirkuliuoja ne tik žmonių tarpe, bet ir tarp sergančių ir sveikų žemės ūkio paskirties gyvūnų, bei jų produktuose. Tuo tarpu, iki šiol gyvūnai-augintiniai plačiau tirti nebuvo. Jei daugelis žmonių turi neblogą supratimą apie tai, kaip išvengti užsikrėtimo mikroorganizmais virtuvėje, laikantis atitinkamo sanitarinio režimo ir higienos taisyklių, tai realiai išvengti glaudaus kontakto gyvenant kartu su kambariniais gyvūnais jums nepavyks. Visi žinome, jog šuo atsidėkodamas savo šeimininkams išreiškia meilę visais savo gebėjimais, o ypatingai laižydamas veidą, rankas. Niekam ne paslaptis, jog neretas šeimininkas (kartais to ir nenorėdamas) leidžia lyžtelėti iš savo lėkštės, o vaikai (o toli gražu ir ne tik jie) apskritai mėgsta kai gyvūnas juos „bučiuoja“. Toks žmonių ir gyvūnų kontaktas anaiptol nėra neleistinas medicinine prasme. Atvirkščiai – teigiamos emocijos padeda sumažinti stresą, nusiraminti, pakelia nuotaiką, o ir gyvūnų bakterijos iš esmės nėra kenksmingos sveikiems žmonėms, dargi tikėtina, jog treniruoja imuninę sistemą. Taigi atrodytų kame problema – bendraukime su savo gyvūnu, leiskime jam lyžtelėti veidą ir negalvokime apie kokias nors bakterijas – juk jos žmonėms paprastai nėra pavojingos. Problema slypi tame, kad net ir nepavojingos bakterijos tam tikromis sąlygomis (pvz. esant imuniteto sutrikimams) kartkartėmis tampa pavojingomis ir gali sukelti ligas, bei dar svarbiau tai, kad jos gali perduoti atsparumą vaistams koduojančius genus kitoms, žmogaus organizme įprastoms bakterijų rūšims.

Kalbant apie atsparių bakterijų riziką, žinoma, jog tokių bakterijų plitimas gali būti abipusis t.y. žmonėse esančios atsparios bakterijos taip pat gali patekti į gyvūnus ir tai yra įrodyta moksliškai. Dėl tokio bakterijų gebėjimo keisti šeimininkus jos sugeba pakankamai greitai išplisti visuomenės tarpe. Tokie hospitalinių t.y. su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų sukėlėjai, kaip auksinis stafilokokas ar žaliamėlė pseudomona ir daugelis kitų, puikiai prisitaikę adaptuotis tiek žmogaus, tiek ir daugelio gyvūnų organizmuose. Ypač padidėja rizika, jog gyvūnas gali tapti atsparių bakterijų nešiotoju po ilgalaikio gydymo antibiotikais, kuomet sunaikinamos visos jautrios organizmo bakterijos ir pradeda klestėti atsparūs mikroorganizmai, kuriems tiesiog nebelieka su kuo konkuruoti.

Panašūs tyrimai neseniai atlikti keliose Europos šalyse parodė, jog gyvūnų-augintinių tarpe aptikta daugiaatsparių bakterijų, kurių neveikia nė vienas veterinarijoje registruotas antibiotikas. Tokia situacija kol kas egzistuoja ne visose šalyse, nors atsparių bakterijų protrūkių jau nustatoma netgi Skandinavijos šalyse, kurios ilgą laiką garsėjo kaip profilaktikos kovoje su bakterijų atsparumu, lyderės.

Atlikus projektą tikimasi išaiškinti mūsų gyvūnuose-augintiniuose paplitusių bakterijų sudėtį, jų atsparumą vaistams ir įvertinti galimą riziką visuomenės sveikatai.

dr. Modestas Ružauskas

LSMU Veterinarijos institutas

Europos vaistų agentūros ekspertas

"Veido" archyvas

Vaistams atsparios bakterijos iš gyvulių randa kelią ir į žmones. Vienas iš jų – higienos normų nesilaikymas tvarkant žalią mėsą

Vaistams atsparių infekcijų plitimą skatina ir gyventojų piktnaudžiavimas antibiotikais, ir antibiotikų naudojimas gyvulių gydymui ar ligų prevencijai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet vien Europos Sąjungoje per 25 tūkst. žmonių miršta nuo antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų – dauguma jų žmonės užsikrečia ligoninėse. Tokių infekcijų plitimo priežastis yra nesaikingas ir netinkamas antibiotikų vartojimas tiek žmonių, tiek gyvulių gydymui, tiek ligų profilaktikai.

Daugiau nei 50 metų mikrobiologai perspėdavo dėl antibiotikų naudojimo pašaruose, siekiant stimuliuoti gyvulių augimą. JAV iki šiol į šį perspėjimą nesureagavo, o visoje Europos Sąjungoje nuo 2006 m. pašarai su antibiotikais uždrausti – dabar ES, taip pat ir Lietuvoje, antibiotikus galima naudoti tik gyvulių gydymui ir ligų profilaktikai.
Vis dėlto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Modestas Ružauskas įsitikinęs, kad profilaktika šiuo metu yra vienas iš atsparių bakterijų plitimo veiksnių, nes kartais tuo piktnaudžiaujama.

“Jei fermoje prasidėjusi labai pavojinga liga, profilaktiškai negydant gyvulių antibiotikais, visa ferma gali išgaišti. Bet kartais profilaktiniu gydymu piktnaudžiaujama. Farmacijos kompanijos, kurios suinteresuotos parduoti daugiau antibiotikų, parengia schemas, kaip apsaugoti gyvulius nuo ligų: jokios ligos fermoje dar nėra, bet jau rekomenduojama nuo mažens gyvūnams skirti antibiotikų, kad vėliau jie nesusirgtų. Šitas atvejis pavojingiausias, nes sunaudojami dideli kiekiai antibiotikų, be to, vaistų gyvuliams duodama nuo pat mažens”, – atskleidžia M.Ružauskas.

Dar viena paplitusi praktika, kai antibiotikai naudojami ne pagal instrukciją ir ne tai ligai, kuriai sukurtas ir ištirtas vaistas, gydyti.

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas tikina, kad kontrolė Lietuvoje pakankamai griežta – receptinių veterinarinių vaistų ūkininkai gali įsigyti tik su receptais, o didmenininkai, veterinarijos klinikos privalo vesti vaistų apskaitą. 2010 m. iš viso atlikti 5263 patikrinimai veterinarinėse farmacijos įmonėse ir vaistus naudojančiuose ūkiuose – 20 proc. jų rasta įvairių pažeidimų.

Kita kontrolės dalis – kenksmingų antibiotikų likučių kontrolė piene, mėsoje, kiaušiniuose, meduje, žuvyse. “Ištyrėme 3,5 tūkst. mėginių, ir tokių, kuriuose viršijama antibiotikų norma, radome 0,5 proc.”, – informuoja V.Paulauskas.

Vis dėlto VMVT direktoriaus pavaduotojas sutinka, kad problemų pasitaiko. “Tos problemos – nelegali vaistų prekyba. Pasitaiko, kad ūkininkas pats nusiperka vaistų ir naudoja nesikonsultavęs su profesionalais. Nelegaliai vežti vaistus iš kitų šalių taip pat gana populiaru. Būna atvejų, kai pasienyje sustabdomas mikroautobusiukas, prikrautas įvairiausių vaistų, – tiek žmonėms gydyti, tiek veterinarijos tikslams”, – tvirtina V.Paulauskas.

Specialistas prisimena atvejį, kai pernai vieno smulkiojo ūkininko į skerdyklą pristatytos kiaulės raumens mėginyje rasta visa puokštė antibiotikų. Be to, 2010 m. sunaikinta per 500 tonų pieno, kuriame viršyta leidžiama antibiotikų norma.

2007–2009 m. Veterinarijos akademijos Veterinarijos instituto mokslininkai, tarp jų ir M.Ružauskas, pirmą kartą Lietuvoje plačiai tyrė fermų gyvulių – kiaulių, karvių, vištų nešiojamų bakterijų atsparumą antibiotikams. “Nustatėme, kad žmonių vartojamiems antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas Lietuvoje gana didelis ir kelia potencialią riziką užsikrėsti”, – konstatuoja M.Ružauskas.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad antibiotikų naudojimo intensyvumas lemia ir bakterijos atsparumo vaistams dažnį. Kuo daugiau ir kuo seniau atrastų medžiagų sunaudojama gyvuliams gydyti, tuo daugiau randama joms atsparių padermių. Be to, kiaulienoje, jautienoje ir paukštienoje rastos bakterijos atsparios skirtingiems antibiotikams, nes šiems gyvuliams gydyti naudojami skirtingi antibiotikai.

Atsparių bakterijų kelias: iš gyvulių – į žmones

Bene griežčiausia tvarka dėl antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje galioja Skandinavijos šalyse. Pernai Danijoje ši tvarka dar labiau sugriežtinta ir kiaulių augintojai, duodantys savo gyvuliams daugiau vaistų negu šalies gyvulininkystėje sunaudojamas antibiotikų vidurkis, gali būti nubausti. Imtis tokių priemonių Daniją privertė didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams.

V.Paulauskas tvirtina, kad VMVT taip pat planuoja griežtinti kontrolę ir per artimiausią pusmetį Lietuvos ūkius klasifikuoti pagal riziką – didelę, vidutinę ir mažą. Vienas komponentų vertinant ūkių riziką bus ir antibiotikų naudojimo galimybė per pašarus ir gydymo tikslams.

Mokslo populiarinimo žurnalas “Scientific American” skelbia, kad net ir tinkamas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje gali netyčia privesti prie vaistams atsparių bakterijų plitimo, o įprotis auginant gyvulius naudoti mažas dozes (augimui stimuliuoti ar prevenciškai) yra nelaimės formulė: toks gydymas aprūpina antibiotikų kiekiu, kurio užtenka kai kurioms, bet ne visoms bakterijoms užmušti.

Paprastai išgyvena tos bakterijos, kurios genetiškai mutavo, kad atsilaikytų prieš antibiotikus. Po to jos gali daugintis pasikeisdamos genais su kitais atspariais mikrobais. Kadangi bakterijų aptinkama visur, atsparios padermės iš gyvulių pamažu randa kelią ir į žmonių organizmą. “Metų metais kaupti daugybės tyrimų duomenys paremia išvadą, kad mažos dozės antibiotikų gyvulių organizme padidina vaistams atsparių mikrobų skaičių tiek gyvūnų, tiek žmonių organizme”, – konstatuojama žurnale.

Nesilaikant higienos normų, vaistams atsparios bakterijos gali plisti ir buityje. “Jei pjaustai žalią mėsą, o paskui karštu vandeniu gerai nenuplovęs lentelės pjaustai ant jos salotas, atsparios bakterijos nuo žalios mėsos gali patekti ant daržovių. Dėl šios priežasties kuriam laikui žmogaus organizme gali kolonizuotis atsparios gyvulių bakterijos ir perduoti atsparumą suteikiančius genus žmogaus organizmo bakterijoms. Tuomet ir jos gali įgauti atsparumą antibiotikams”, – aiškina M.Ružauskas.

Pavojingas bakterijas gali perduoti ir naminiai šuneliai

M.Ružauskas pasakoja, kad Europoje ryškėja naminių gyvūnų keliama problema. “Lietuvoje ji netirta, bet Olandijoje vaistams atsparių bakterijų nešioja katės, šunys. Jie šių bakterijų gali perduoti ir žmogui. Tokių gyvūnų šeimininkai, kadangi jau nebeveikia jokie veterinarijai registruoti antibiotikai, įvairiais kanalais bando gauti žmonėms gydyti skirtų naujausių antibiotikų. Labai svarbu, kad gyvūnams nebūtų duodama tik žmonėms gydyti registruotų antibiotikų. Priešingu atveju gali nebelikti žmonėms padedančių veiklių antibiotikų”, – įspėja M.Ružauskas.

Pasak jo, naujų antibiotikų ištekliai senka, nes pastaruoju metu kuriama labai mažai šių vaistų: tai labai brangiai kainuoja, reikia atlikti daug tyrimų, o bakterijos greitai tampa jiems atsparios.

“Tyrimai rodo, kad problema yra. Su antibiotikais racionaliau turi elgtis ir žmonės, ir gyvulių augintojai, ir veterinarai – naudoti tik tada, kai būtina, ir pagal instrukcijas. Tų klasių antibiotikus, kurie kritiškai svarbūs žmonėms ir gyvūnams, derėtų laikyti kaip rezervinius ir naudoti, kai neveikia kiti antibiotikai”, – apibendrina M.Ružauskas.

Prieš porą metų Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad sugriežtinus antibiotikų pardavimą Lietuvos gyventojų savigyda antibiotikais, palyginti su 2003 m., sumažėjo nuo 22 iki 8 proc. Vis dėlto tai dar gana daug, palyginti su kitomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, Švedijoje, Olandijoje šis rodiklis siekia mažiau nei 0,5 proc., Austrijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje – apie 1 proc. Be to, apie pusę gyventojų klydo dėl antibiotikų funkcijos ir nurodė, kad jie naikina virusus. Iš tiesų antibiotikai naikina bakterijas.

PSO, mokslininkai ir gydytojai baiminasi, kad dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo, dėl kurio plinta vaistams atsparios infekcijos, galime sugrįžti į erą iki penicilino išradimo, kai paprasčiausios infekcijos nepasiduoda gydymui, o rutininės operacijos gali tapti pavojingos gyvybei. “Priėjome tokį etapą, kai antibiotikams atsparios bakterijos pasiekė precedento neturintį lygį, o naujų antibiotikų greitai nepasirodys”, – įspėja PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab.

Nors Lietuvoje antibiotikai parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, itin “uolūs” ligoniai lengvai suranda šių vaistų ir be jo. Tai įrodė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atlikta apklausa, kuri leido nustatyti, ką visuomenė žino apie antibiotikus ir kaip juos vartoja.

Europos supratimo apie antibiotikus dienai – lapkričio 18-ajai skirtoje apklausoje dalyvavo 122 įvairaus amžiaus respondentai: 28 vyrai ir 94 moterys. Apklausos rezultatai atskleidė, kad jie antibiotikų įsigijo ne tik gydytojui išrašius receptą (81,69 proc.) – antibiotikų jiems davė šeimos nariai (8,45 proc.), draugai (4,93 proc.) arba pažįstamas vaistininkas (4,93 proc.). Daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių vartoja jau turimus antibiotikus be gydytojo ar vaistininko rekomendacijų.

Beveik pusė respondentų (48,36 proc.) klaidingai mano, kad antibiotikai yra vaistai, kurie naikina bakterijų ir virusų augimą. Tačiau iš tiesų antibiotikai virusų nenaikina.

“Nors šios apklausos rezultatai rodo, kad dauguma apklaustųjų supranta, kokią grėsmę kelia neteisingas antibiotikų vartojimas, maždaug pusė apklaustųjų nežino, kad antibiotikai negydo virusų sukeltų ligų ir vartoja antibiotikus visai be reikalo”, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pavaduotoja gydytoja Rasa Liausėdienė.

Pasak R.Liausėdienės, atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, kurį sukelia bakterijų genų mutacijos. Tačiau per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Veikiamos antibiotikų, jiems jautrios bakterijos žūva, o atspariosios gali toliau augti ir daugintis. Šios atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų nevartoja. Todėl ligos, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos, tampa sunkiau ir ilgiau gydomos, o kartais net nepagydomos (pavyzdžiui, vaistams atspari tuberkuliozė). Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos.

Ekspertai perspėja, jei atsparumo antibiotikams banga mus įveiks, negalėsime atlikti organų transplantacijų, keisti klubo sąnario, atlikti piktybinių auglių chemoterapijos, neišnešiotų kūdikių intensyvios terapijos ir kitų medicininių procedūrų. Stebėjimo duomenys rodo, jog atsparumas antimikrobiniams vaistams tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema Europos ligoninėse ir bendruomenėse.