Shutterstock

Dar prieš metus 34-erių Ruslanas R. planavo vestuves, jautėsi mylintis ir mylimas, kupinas vilčių. Tačiau nuotakos suknelę prisimatavusi jo mylimoji, likus porai savaičių iki vestuvių, užmerkė akis amžino poilsio. „Sustojo širdis“, – iki šiol slogiai žodžius renka programuotoju dirbantis vyras. Netekęs dvejais metais jaunesnės sužadėtinės Ruslanas prarado susidomėjimą gyvenimu – atsiribojo nuo draugų, užmetė pomėgius.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Tėvai mirę, daugiau artimųjų neturiu, ko galiu tikėtis iš ateities būdamas vienas kaip pirštas? Neturiu jėgų, negaliu užmigti naktimis, nejaučiu prasmės“, – nepakeldamas akių apie sutrikusį socialinį gyvenimą kalba vyras.

Ruslanas neslepia ne kartą svarstęs ir apie pasitraukimą iš gyvenimo. „O kam aš toks?“, – be užuolankų dėsto jau metus su širdgėla nesusigyvenantis vyras.

Depresija ir alkoholis

Ruslanui diagnozuota depresija. Pas gydytoją jį lydi buvusios sužadėtinės motina, bet naudos iš to maža – išrašytus antidepresantus Ruslanas maišo su alkoholiu. Kalbėti apie savo problemas jis, kaip ir daugelis kitų sergančiųjų depresija, vengia. Savo ligą vyras slepia, nes nemano, kad bus suprastas, taip pat bijo prarasti darbą.

Pastaruoju metu sergančių depresija žmonių Lietuvoje pagausėjo dukart. Net 164 tūkst. lietuvių gydėsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Depresija sukelia dėmesio, atminties ir nuotaikos sutrikimų, didina nuovargį, nerimą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą. Ši liga pakerta darbingiausio amžiaus žmones, ypač 18–45 metų moteris.

Eurobarometras skelbia, kad antidepresantus per pastaruosius kelerius metus vartojo 7 proc. europiečių, o Lietuvoje šis rodiklis viršijo europinį ir siekė net 11 proc. Šiek tiek daugiau antidepresantų už lietuvius vartoja tik portugalai. 2001 m. depresija sergančių žmonių skaičius tūkstančiui lietuvių buvo 9,8, 2005 m. – 10,6, 2010 m. –14,4, o 2014 m. – 16,2.

Prognozuojama, kad jau po 15 metų depresija taps didžiausią ekonominę naštą sukeliančia liga pasaulyje.

„Depresija yra dažniausiai Lietuvoje pasitaikantis psichinės sveikatos sutrikimas“, – konstatuoja ne vienus metus depresiją tyrinėjanti ir gydanti psichodinaminės krypties psichoterapeutė dr. Rima Viliūnienė.

Išskirti vieno veiksnio, dėl kurio žmonės serga depresija, nepavyktų. Paprastai tai nutinka sukritus keletui nepalankių aplinkybių. Tarkim, žmogus neteko būsto, darbo, artimojo, susidūrė su priešiška aplinka, o gali dar prisidėti ir genetinis paveldimumas, biocheminiai ar hormoniniai organizmo pokyčiai. Susirgti depresija skatina ir sumaterialėjimas, vis greitėjantis gyvenimo tempas.

Psichiatrai sutaria, kad labai svarbu laiku diagnozuoti šią ligą ir pasiūlyti tinkamiausią jos gydymo būdą.

Kaip pasireiškia depresija?

„Depresija susirgęs žmogus užsiima saviėda ir net savigriova – jis tarsi rausia vis gilesnę duobę klaidingai mąstydamas, koncentruodamasis ne į išeičių, o į kliūčių ir pasiteisinimų ieškojimą. Geriausiu atveju šie sutrikimai sutrikdo įprastą gyvenimą, o blogiausiu – asmenybę pražudo“, – pasakoja psichologas, psichoterapeutas Zenonas Streikus.

Graso dvasios ir kūno negalavimais

Depresija pasireiškia motyvacijos stoka, pesimizmu ar sprendimų priėmimo baime.

„Elgesys, kai susiriečiama į gemalo būseną ir laukiama pagerėjimo pačiam savo gyvenime nieko nekeičiant, veda prie pakitusio elgesio ir besikaupiančių problemų“, – aiškina Z.Streikus.

Gydytojas cituoja amerikiečių psichologo M.Seligmano žodžius, kad žmogui pavojingiausias yra išmoktas bejėgiškumas ir įtikėjimas, jog nuo jo niekas nepriklauso.

„Savo praktikoje dažniausiai sutinku žmonių, kurių depresiškumas sietinas su asmenybės reakcija į gyvenimo iššūkius. Jų vis daugėjant tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje nuotaikos ir depresijos sutrikimai pasireiškia kaip nesėkmingas asmenybės psichikos tvarkymasis su iššūkiais, nepakankamas atsparumas stresui“, – dėsto R.Viliūnienė.

Lietuva medikamentiniam psichinių ligų gydymui kasmet skiria įspūdingas sumas. 2011 m. – 4,69 mln., 2012 – 5 mln., 5,6 mln., 2013 m. – 5,38 mln. eurų, bet akivaizdu, kad jų nepakanka, nes psichoterapija lieka už ligonių kasų apmokėjimo ribų: jei pacientas turi pinigų, jis gali tai nusipirkti, jei ne – lieka vienas su liga ir piliulėmis.

Pasidomėjus, kiek trunka depresijos gydymas, R.Viliūnienė mini, kad vartoti antidepresantus tenka skirtingai, tačiau jau po dviejų savaičių savijauta gerėja. Svarbiausia – nesustoti pusiaukelėje ir tęsti gydymą: tikrasis sveikimas ateina po keleto mėnesių, kai kada ir po metų.

Tačiau kas laukia depresija sirgusio žmogaus?

Psichoterapeutas Z.Streikus pripažįsta, kad vaistai nekeičia asmenybės brandos, gebėjimo tvarkytis su iššūkiais ar stresu, taigi, jei grįžtama prie ankstesnio gyvenimo, o aplinkoje lieka veiksnių, paskatinusių šią ligą, galima atkristi.

Gydytojo teigimu, geru depresijos gydymo modeliu galima laikyti tokį, kai medikamentinis gydymas derinamas su psichoterapiniu (juo siekiama ne vien simptominio pagerėjimo). Sušvelninus depresijos simptomus ir sustiprinus gyvenimo kontrolės jausmą, savo tapatumo įtvirtinimą, žmogui tampa lengviau tvarkytis su mintimis ir jausmais, jis geba atsipalaiduoti, taigi susigrąžina į gyvenimą ramybę.

Šiuo atveju itin svarbi artimųjų parama ir globa. Z.Streikaus nuomone, būtent jie turėtų paskatinti sergantįjį daugiau laiko ir jėgų skirti savo savijautai gerinti: po gydymo vaistais pasitelkti psichoterapiją ir fizinį aktyvumą.

Klinikiniai duomenys patvirtina, kad taikant kompleksines gydymo priemones pagerėja fizinė sergančiojo savijauta ir atsparumas stresui. Išmokęs interpretuoti savo nelaimes, nesėkmes, rasdamas pozityviąją bet kokios situacijos pusę žmogus tampa savo draugu nelaimėje. O tai – vienas didžiausių gyvenimo sėkmės garantų.

Sergančiojo geismas slopsta

Kai kurių antidepresantų vartojimas daliai pacientų sukelia šalutinių poveikių – paspartėja širdies plakimas, sutrinka miegas, seksualinė funkcija. Individualios psichologijos analitikas, psichiatras ir seksologas Viktoras Šapurovas pasakoja, kad per jo darbo praktiką yra pasitaikę atvejų, kai antidepresantai sukėlė ir seksualinio pobūdžio sutrikimų. Dažniausiai jie pasireikšdavo moterims dingusiu noru mylėtis. „Daliai pacientų apie tai kalbėti pernelyg nepatogu, bet ryžtis atvirumui reikėtų“, – sako trečią dešimtmetį panašius atvejus gydantis medikas.

Jo teigimu, šalutinės reakcijos ankstesniais metais būdavo dažnesnės, o šiandien naudojami antidepresantai (naujos kartos) retai kada trikdo seksualinę individo funkciją (labiau veikia dopamino, noradrenalino sistemą, tai reiškia, kad veikia psichinę, o ne fizinę sergančiojo būklę).

Taigi net ir sergant depresija seksualinė sveikata išlieka svarbi paciento gyvenimo dalis. Svarbu žinoti, kad nors depresija ir slopina žmogaus geismą, tinkamas gydymas padeda šią funkciją atkurti.

„Klaidinga manyti, kad lytinis potraukis nuo antidepresantų mažėja (jį mažina depresija, o antidepresantai atstato). Galbūt gali prireikti daugiau laiko, kad moteris susijaudintų ir patirtų orgazmą. Kur kas dažniau tenka girdėti, kad lytinis aktas pailgėja vyrams“, – daug kam rūpimus, tačiau garsiai neištariamus klausimus gvildena seksologas.

Paprašytas detalizuoti, kada gydymas antidepresantais būtinas, V.Šapurovas išskiria depresijos simptomus: liūdną nuotaiką, nerimą, nemigą, dėmesio stoką, oro trūkumą, prarastą gyvenimo džiaugsmą. „Depresijos atveju pirmiausia gelbėjame sergančiojo gyvybę (didėja savižudybės tikimybė), padedame atkurti darbingumą, ir tik tuomet, jei vaistai netinka, koreguojame jų vartojimą“, – sako seksologas.

Kaip nepalyginti efektyvesnio gydymo pavyzdį jis pateikia JAV, Didžiąją Britaniją, Suomiją. Supratusios, kad gydymas vien tik antidepresantais neefektyvus, šios šalys pasuko kompleksinio gydymo keliu, kuomet pasitelkiami ir antidepresantai, ir psichoterapija. O Lietuva trypčioja toje pat vietoje.

Akivaizdu, kad koją kiša ne lėšų trūkumas. Jei būtų ši priežastis, jų trūktų ir kitiems gydymo metodams medicinoje bei psichiatrijoje. Lietuvos sveikatos apsaugos sistema diskriminuoja psichoterapiją ir kitus mokslo žiniomis pagrįstus psichologinės pagalbos metodus. Tai sisteminė Lietuvos sveikatos politikos problema.

Maža to, lietuvius į depresijos liūną klampina ir jų būdas: kantrumas ir ryžto gerinti savo savijautą trūkumas.

V.Šapurovas kaip pavyzdį pateikia netinkantį darbą ar gyvenimo partnerį: „Pakaktų apie nerimą keliančias problemas pasikalbėti ir rasti abi puses tenkinančią išeitį, bet žmonės mieliau atsitveria tylos ir nebendravimo siena. Taigi, užuot sau padėjęs, žmogus save alina, o aplinkiniai nė neįtaria, kas jį slegia.“

Z.Streikus dėl pastarąjį dešimtmetį visuomenėje išaugusios nervinės įtampos linkęs kaltinti žmogaus kraujyje padidėjusį streso hormonų, katecholaminų kiekį: „Jei individas nuolat įsitempęs, įsivaizduokite, kaip alinamos jo gyvybinės funkcijos. Į aplinkinius nuolat lygiuodamasis ir save su jais lygindamas žmogus sukelia sau vidinį nerimą, išsenka.“

Keisti susiklosčiusią situaciją V.Šapurovas siūlo lėtinant gyvenimo tempą ir daugiau judant. Suomija, skyrusi tam pakankamai dėmesio, ne tik sumažino savižudybių ir depresijos paplitimą, bet ir tapo kur kas sveikesnė.

Kaip pakeisti rusišką požiūrį?

„Lietuvos psichiatrijoje per penkis sovietų okupacijos dešimtmečius įsitvirtino Maskvos psichiatrijos mokykla. Jos atstovai iki šiol tebelemia Lietuvos sveikatos sistemos vadovų sprendimus šioje srityje. Dėl to psichologiniai gydymo metodai yra blokuojami, jų plėtrai ar kompensavimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kuriamos dirbtinės kliūtys“, – tokius psichinės sveikatos stabdžius vardija Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docentas Dainius Pūras.

Būtent dėl pasipriešinimo šiuolaikiniams principams daugiau kaip šimtas psichikos sveikatos centrų neturi pajėgų teikti kokybiškų paslaugų – jų pagalba prasideda ir baigiasi vaistų išrašinėjimu.

„Sunku pasakyti, kodėl ministerijos vadovai remiasi psichiatrų, kurių pozicija neatitinka modernių psichikos sveikatos politikos principų, patarimais. Sveikatos politikams tenka visa atsakomybė už tai, kad Lietuvos psichikos sveikatos paslaugų infrastruktūra šiuo metu yra be galo atsilikusi“, – konstatuoja vaikų psichiatras, svarstantis, kad prie šio apgailėtino reiškinio galėjo prisidėti ir neskaidrūs procesai Lietuvos sveikatos apsaugos srityje.

Kaip kitaip paaiškinti, kodėl iki šiol neatsižvelgiama į mokslininkų rekomendacijas, todėl net nesunkios depresijos formos gydomos vaistais? „Jei antidepresantai skiriami tada, kai jų nereikėtų skirti, pvz., esant lengvai depresijai, tai galima traktuoti kaip rimtus teisės į sveikatą pažeidimus“, – apibendrina D.Pūras, primenantis, jog kaskart reiktų kalbėti apie individualizuotą depresijos gydymą. Taigi Ruslano R. ligos istorija šiuo atveju klostysis visai kitaip nei ligonių, depresija sergančių, bet nevartojančių alkoholio.

Per pastaruosius trylika metų depresija sergančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai – nuo 380 iki 754 šimtui tūkstančių gyventojų. O dar sparčiau didėja antidepresantų vartojimas.

„Neuroleptikus pradėjau vartoti prieš mėnesį, bet į psichiatrą kreiptis man reikėjo dar balandį, iškart po tėčio žūties. Iš pradžių keletą mėnesių atrodė, kad viskas susitvarkys savaime, bet nesusitvarkė: agresijos protrūkiai nukrypo į aplinkinius, nebegalėjau jų suvaldyti“, – pasakojimą apie gydymąsi psichotropiniais vaistais pradeda dvidešimtmetė Evelina T.
Iki psichiatro konsultacijos ji kurį laiką vartojo pažįstamos medicinos seselės rekomenduotus raminamuosius, bet netrukus suprato, kad jie per silpni ir jų poveikis per menkas. „Dabar man paskirti vaistai gelbsti nuo agresyvumo, pati pajutau, kad į viską reaguoju ramiau, taip pat džiaugiuosi, kad šie vaistai manęs „neglušina“, – pasakoja mergina.
Nepaisant to, kad šalutinio poveikio ji nejaučia, o savijauta pagerėjo, Evelina prisipažįsta nenorinti medikamentų vartoti ilgai, pavyzdžiui, metus. Galų gale juk neišgirdo ji ir skaudžios diagnozės, tiesiog jos būsena primena reaktyvinę depresiją, kuri gali ištikti po sunkių traumų.
„Medikamentinis gydymas yra pagalbininkas tam tikru metu, bet ne nuolat. Negali sėdėti ir laukti, kol tabletė išspręs visas problemas. Be to, juk niekas nenori tapti priklausomas nuo vaistų”, – pabrėžia pašnekovė.
Tačiau dalis žmonių, ypač jaunų, visai negalvoja apie antidepresantų vartojimo pasekmes, jie kreipiasi į medikus, prašo diagnozės “depresija”, nori recepto neuroleptikams ir – tiesiu taikymu į vaistinę. Kitaip tariant, jie neieško blogos savijautos priežasčių, nebando kitų būdų, o iš karto metasi į antidepresantų glėbį.
Ir tokių žmonių mūsų šalyje vis daugėja. Bendrovės „IMS Health“ duomenimis, 2011 m. trečią ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 197,7 tūkst. antidepresantų pakuočių, o tai maždaug 19 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.
Tiesa, nepasakysi, kad šioje srityje Lietuva kažkokia išskirtinė šalis. Iš tiesų visoje Europoje antidepresantų vartojimo rodikliai didėja, ypač Skandinavijos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje. Pastarojoje pernai buvo išrašyta daugiau kaip 50 mln. vaistų nuo depresijos.

Lietuvoje beveik nėra psichoterapijos
Tiesa, antidepresantai neva yra gana saugūs medikamentai, kurių vartojimą pamažu galima nutraukti, o, pavyzdžiui, raminamieji, trankviliantai, kuriuos su vaistais nuo depresijos sieja tik psichotropinių vaistų grupė, jauniems pacientams gali sukelti priklausomybę. Psichiatrai pabrėžia, kad specialistai ne skirtingus vaistus dažnai painioja, bet dar blogiau, nustatę ne tą diagnozę, skiria netinkamą gydymą.
Specialistai įsitikinę, kad psichikos sutrikimų turintiems ligoniams geriausia taikyti kompleksinį gydymą, kai kuriuose sveikimo etapuose neatsiejamą nuo vaistų ir psichoterapijos. Deja, šiandien, kai Lietuvoje ambulatorinei vieno paciento psichikos priežiūrai skiriama 11 Lt per metus, kai psichoterapijos specialistų nebeliko, visavertis gydymas didžiajai daliai pacientų sunkiai prieinamas.
„O kai dar pasakai, kad reikės analizuoti, kas sukėlė tokią žmogaus būseną ir pokyčius, dauguma pacientų paprašo tiesiog išrašyti vaistų“, – teigia gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius.
Šio gydytojo žodžiais, gydymas antidepresantais skiriamas, kai pacientą kankina biologiniai apčiuopiami simptomai: nemiga, dėmesio, apetito stoka, greitas nuovargis, oro trūkumas, prarandamas gyvenimo džiaugsmo jausmas. Tačiau, jei pacientą kamuoja psichologiniai simptomai, tokie kaip nepasitikėjimas savimi, fobijos, gydymas antidepresantais greičiausiai nebus pagrįstas. „Jei žmogus skundžiasi bendravimo sutrikimais, jei sunkiai save realizuoja, vaistai tokiais atvejais nepadės. Reikia psichoterapijos seansų“, – įsitikinęs psichiatras.
Prieš pradedant gerti tabletes, specialistai visada ragina pasidomėti tuo, ką gersite, ir išsiaiškinti keletą svarbių niuansų. „Vyrauja klaidinga nuomonė, kad antidepresantai yra blogesni už raminamuosius vaistus. Kai antidepresantai žmogui tinka, jie veikia smegenų ir kūno sistemas, kurios atsako už mūsų emocinę būseną, nuotaiką, jaučiamą nerimą, įtampą ir miegą. O raminamieji, panašiai kaip alkoholis, veikia kitus receptorius, šalina nerimą, įtampą, kai kurie turi migdantį poveikį“, – paaiškina Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas Alvydas Navickas.
Svarbu žinoti ir tai, kad gerai žinomi raminamieji vaistai: klonozepamas, lorazepamas, diazepamas, olprazolanas, bromazepamas (pacientams geriau pažįstami prekių ženklų pavadinimais, pavyzdžui, „Xanax“, „Lorafen“, „Clonozepam“, „Lexotanil“, „Relanium“), skiriami ir depresiniams sutrikimams gydyti vartojami per ilgai ar per didelėmis dozėmis, ilgainiui sukelia pripratimą –  tada žmogus nebesistengia sunkumų įveikti be tabletės.
„Raminamieji, benzodiazepinai, nėra antidepresantai. Jie skiriami malšinti nerimo simptomus, kuriam laikui sumažina įtampą, bet jie neveikia nerimo priežasčių“, – pabrėžia M.Šablevičius. Mediko teigimu, raminamieji vaistai skiriami keliems mėnesiams, ir jei per tą laiką žmogus nesugeba prisitaikyti prie pablogėjusios situacijos, organizmas nepasinaudoja imunitetu, saugančiu nuo psichikos sutrikimų, jų vartojimą reikia keisti antidepresantais arba terapine pagalba, nes gali išsivystyti priklausomybė. O vaistų atsisakius gali užvaldyti abstinencija, kuri, anot jo, kartais ne silpnesnė už priklausomybę nuo heroino.

Pastaraisiais metais Lietuvoje didėja antidepresantų vartojimas. 2011 m. trečiąjį ketvirtį šalies didmeninėje rinkoje parduota 197,7 tūkst. antidepresantų pakuočių, arba maždaug 19 proc. daugiau nei tuo pačiu 2007-ųjų laikotarpiu, kai jų parduota 165,1 tūkst. Tai rodo bendrovės „IMS Health“ duomenys.
Vaistų depresijai gydyti šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos vaistinės įsigyta iš viso už maždaug 6 mln. Lt. Tiesa, Lietuvos gyventojai už antidepresantus sumokėjo gerokai daugiau – jų išlaidas dar kilstelėjo vaistinių antkainis bei PVM.
Be to, „IMS Health“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį už 4,2 mln. Lt didmeninėmis kainomis parduota migdomųjų bei raminamųjų, o už 4,1 mln. Lt – trankviliantų, taip pat raminamąjį poveikį turinčių vaistų.
Beje, didžiausias antidepresantų ir kitų vaistų, skirtų emociniams sutrikimams bei nemigai gydyti, pardavimo pikas užfiksuotas 2008 m. paskutinį ketvirtį, prasidedant ekonominei krizei.
Atkreiptinas dėmesys, kad antidepresantų vartojimas pastaraisiais metais didėja ne tik Lietuvoje. Štai JAV nuo 1988 m. antidepresantų pacientams skiriama net 400 proc. daugiau. Kaip skelbia užsienio spauda, šiuo metu antidepresantus vartoja maždaug kas dešimtas amerikietis nuo dvylikos metų amžiaus.

Lietuvoje parduota antidepresantų pakuočių
(didmeninėje rinkoje, atitinkamų metų III ketvirtį, vnt.)

2007    2008    2009    2010    2011
165 141    170 947    179 012    184 978    197 721
Šaltinis: „IMS Health“

“Negeriu antidepresantų nuolat – nesu nuo jų priklausoma, bet kai pasidaro labai liūdna ar apima nerimas, išsitraukiu gydytojo seniai išrašyto “Xanax” ir išgeriu tebletėlę. Nemanau, kad tai pavojinga”, – pasakoja 27 metų Lina L., kuri pirmą kartą vaistų nuo depresijos receptą iš savo gydytojos gavo prieš ketverius metus. “Tada manęs laukė bakalauro darbo gynimas, labai jo bijojau, neužmigdavau naktimis, širdis visą dieną daužydavosi. Pasiskundžiau gydytojai, ir ši išrašė “Xanax” tablečių”, – pirmąją pažintį su antidepresantais prisimena Lina. Tuomet vaistus ji gėrė kasdien ir džiaugėsi greitu efektu – baimė greitai praėjo, pagerėjo nuotaika.

Apie galimą šalutinį poveikį ar galimybę prie šių vaistų priprasti mergina nei tuomet negalvojo, nei dabar dėl to nerimauja. Jos nuomone, tai lyg greitasis maistas, kai staiga apima alkis. “Gal mėsainis ir nėra labai sveika, bet nemanau, kad retai valgomas galėtų labai pakenkti. Užtat alkį numalšina, o tokia ir yra maisto paskirtis”, – antidepresantus su mėsainiais lygina Lina.

Vis dėlto gydytojai juokauti šia tema nėra linkę. Jie perspėja, kad vis daugiau žmonių į antidepresantus žiūri kaip ir Lina – pernelyg atsainiai. Ir vartoja jų vis daugiau, dažnai ne pagal paskirtį, o kartais jais netgi piktnaudžiauja.

Pernai metų pabaigoje paskelbtas Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad per 12 pastarųjų mėnesių antidepresantų yra gėrę net 7 proc. europiečių. Pusė šiuos vaistus vartoja reguliariai, kiti – retsykiais, kai kyla toks poreikis.

Įdomu tai, kad pagal antidepresantų vartojimą Europoje pirmauja Portugalija ir Lietuva, – šiose šalyse antidepresantus vartoja atitinkamai 15 ir 11 proc. suaugusių gyventojų, o tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Tarkime, vien ligonių kasų kompensuojamiems antidepresantams 2010-aisiais valstybė išleido beveik 18 mln. Lt, o gydytojai išrašė apie 360 tūkst. tokių vaistų receptų – 40 tūkst. daugiau nei 2007-aisiais. O kur dar gydytojų išrašyti nekompensuojamieji antidepresantai ar vaistai, kuriuos pacientams pavyksta įsigyti be recepto.

Beje, antidepresantų vis daugiau vartojama visame pasaulyje. Tarkime, 1995-aisiais per metus jų pasaulyje buvo suvartojama apie 3 mlrd. dozių, po dešimties metų – jau trigubai daugiau, apie 10 mlrd. dozių, na, o dabar per metus pasaulyje suvartojama apie 14 mlrd. dozių įvairių antidepresantų.

Vaistai nuo vienatvės?

“Tabletės, nuplaunančios visas nuodėmes, mintis ir jausmus. Tabletės, kurios sukuria kitą, chemijos iškreiptą realybę, numalšina kūno siunčiamus pavojaus signalus. Bėda nedingsta, tik sukuriama iliuzija, kad jos nėra. Viskas labai paprasta. Praryji ir eini toliau”, – tai citata iš bestseleriu tapusios Elisabeth Wurtzel knygos “Prozako karta”. Pridursime, kad šioje realybėje dingsta nesaugumas, netikrumas ir net vienatvė.

Europonis tyrimas tai patvirtina. Jis atskleidė, kad dažniausiai antidepresantus vartoja vieniši žmonės. Taip pat labai daug antidepresantus vartojančių žmonių nurodo, kad yra netekę darbo arba išėję į pensiją, kitaip tariant, netekę ne tik pajamų, bet ir aktyvesnės veiklos.

Ypač į antidepresantus, bent jau Europoje, linkusios moterys – tarp visų vartojančiųjų tokius vaistus jų yra bene 60 proc. Be to, didžioji dalis vartojančiųjų antidepresantus save priskiria prie žemesnės socialinės grupės.

Jei kalbėsime apie antidepresantų vartojimo priežastis, didžioji dalis žmonių juos renkasi išgyvendami depresiją, šiek tiek mažiau – tiesiog jausdami nepasitenkinimą gyvenimu. Kai kurie nurodė netgi labai konkrečias priežastis – nerimą dėl mokesčių ar baimę prarasti darbą, tačiau tokių mažuma. Tik labai nedidelė dalis žmonių antidepresantus vartoja ir dėl fizinių priežasčių, pavyzdžiui, kęsdami nuolatinį skausmą.

Beje, verta pabrėžti, kad antidepresantus pacientams dažniausiai skiria gydytojai. Tokią išvadą sufleruoja faktas, kad daugiau nei 60 proc. antidepresantus vartojančių europiečių per pastaruosius metus yra kreipęsi pagalbos į psichinės sveikatos specialistus.

Tačiau likusieji 40 proc., matyt, yra tokie kaip Lina L. – žmonės, antidepresantų sau paskiriantys patys. Būtent jie specialistams kelia didžiausią nerimą, juolab kad tokių vaistų be recepto gauti nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.

Gauti nesunku

Viename interneto skelbimų puslapyje radome skelbimą pavadinimu “Antidepresantai”. Jame siūloma pirkti atliekamų vaistų – 30 tablečių “Xanax XR” 0,5 mg, 50 tablečių “Amitriptyline” 10 mg ir 10 tablečių “Mirzaten” 30 mg. Skelbime taip pat nurodoma, esą vaistai buvo skirti gydytojo, bet pacientui netiko.

Tokių ar panašių skelbimų – apstu. Be to, Lina L. tikina, kad antidepresantų galima įsigyti ir vaistinėje be recepto. “Niekas per daug netikrina recepto, jei paprašoma nestipraus vaisto, pavyzdžiui, “Zoloft”, – aiškina Lina L., kuri pati be recepto vaistų neperka, bet esą daug jos draugių taip daro.

Kita vertus, ir receptą tokiems vaistams gauti nesudėtinga. Kelių kalbintų gydytojų teigimu, jei pacientas pats prašo išrašyti antidepresantų, o gydytojui pasirodo, kad šie vaistai jam reikalingi, jų paskiriama ilgai nesvarstant. Tiesa, paprastai skiriami nestiprūs vaistai. “Nebūtina diagnozuoti depresijos. Jei žmogus ilgą laiką jaučiasi prislėgtas arba dėl staigaus streso išgyvena trumpalaikę depresinę būseną, kartais antidepresantai yra geriausia priemonė jam padėti”, – teigia gydytoja Irena Urbonienė.

Tačiau gydytojai sutinka ir su tuo, kad antidepresantai vis dėlto neišsprendžia liūdesį ar prislėgtumą sukeliančių problemų. Be to, vis daugiau pasaulyje atliekamų tyrimų rodo, kad jei tik galima išvengti antidepresantų, geriau rinktis kitus gydymo būdus.

Tarkime, Harvardo medicinos mokyklos žurnalo redaktorius, knygų apie psichinę sveikatą ir antidepresantų vartojimą autorius Robertas Whitakeris kaip pavyzdį pateikia 1990-ųjų eksperimentą. JAV Duko (Duke) universitete buvo atliekamas tyrimas su trimis pacientų, sergančių depresija, grupėmis. Pirmieji buvo gydomi be vaistų – jie lankė mankštą, kalbėjosi su specialistais, dirbo grupėmis. Antrieji buvo gydomi ir be vaistų, ir skiriant antidepresantų, o trečios grupės pacientai gydyti vien tik vaistais.

Po šešių savaičių vaistais gydytų pacientų būklė buvo vos geresnė nei kitų dviejų grupių pacientų. Tačiau po dešimties mėnesių rezultatai apsivertė aukštyn kojomis: be vaistų gydytos grupės pacientų sveikata buvo daug geresnė nei tų, kurie vartojo vaistus.

R.Whitakerio nuomone, tai puikiai įrodo, kad antidepresantai puikiai tinka siekiant trumpalaikio rezultato, tačiau ligos neišgydo, o tik numalšina jos simptomus.

Beje, atrodo, kad į tokią nuomonę ima atsižvelgti net farmacijos kompanijos. Štai “GlaxoSmithKline” prasidėjus ekonominei krizei ir prireikus taupyti lėšas apsisprendė, kad labiausiai biudžetas bus apkarpytas antidepresantų gamybai ir šių vaistų poveikio tyrimams. Ir ne dėl to, kad šie vaistai nebūtų pelningi. Priešingai. Tačiau, kompanijos atstovų teigimu, vaistai nuo depresijos kelia per daug abejonių, kad į juos būtų toliau investuojamos lėšos.

Panašiai elgiasi ir kitos farmacijos kompanijos – “AstraZeneca” ir “Pfizer”, neseniai irgi nusprendusios mažinti antidepresantų gamybos finansavimą.