Euro zonoje per vieną naktį įkurtas antikrizinis fondas, prie kurio prisidėti per daug nesvarstydamos sutiko net JAV. Ar tai reiškia, kad Europoje bręsta nauja pasaulinė krizė, ar kad jos kaip tik bus išvengta?

Po 2,5 tūkst. eurų – tiek kiekvienam euro zonos gyventojui kainuos naujas ekonomikos gelbėjimo fondas, kurį po 14 valandų trukusių naktinių derybų sutarė steigti Europos Komisija, euro zonos šalys ir Tarptautinis valiutos fondas.

Dėl tokio fondo sudarymo esama pačių įvairiausių vertinimų ir nuotaikų – pradedant džiaugsmo šūksniais, esą tai vienas drąsiausių ir labiausiai pagarbos vertų Europos sprendimų gelbstint eurą ir įrodant Bendrijos solidarumą su bėdos ištiktomis savo narėmis, ir baigiant skeptišku murmėjimu, kad šis fondas duos daugiau žalos nei naudos. Pastarąją savaitę retsykiais nuskamba net grėsmingos sąmokslo teorijos, neva fondas strimgalviais įsteigtas neatsitiktinai: užkulisiuose kalbama, esą tuoj tuoj Europą ištiks milžiniška nauja krizė, kuriai rengiamasi iš anksto, o nuo visuomenės slepiama tiesa, kad nekiltų panikos.

Pirmųjų, palaikančiųjų, argumentas tvirtas: fondas išvaduos nuo gresiančios euro zonos krizės, jei pagalbos netikėtai prireiktų Portugalijai, Ispanijai, Airijai ar kuriai kitai šaliai. Pinigus tereikės iš vienos sąskaitos pervesti į kitą.

Vilniuje praėjusią savaitę viešėjęs Europos žmonių partijos (angl. EPP) prezidentas Wilfriedas Martensas aiškina, kad sprendimas steigti gelbėjimo fondą – labai koncentruota ir pamatuota priemonė, padėsianti iš duobės išlipti tiek euro zonai, tiek visai Bendrijai.

Tuo tarpu skeptikai ar net kritikai aiškina, esą tai trumparegiškas požiūris, nenaudingas niekam, net eurui. Jie pirštu rodo į praėjusios savaitės skaičius, liudijančius, kad nors į fondo atsiradimą itin teigiamai sureagavo euro zonos akcijų rinkos, kurių vertė šoktelėjo net 11–12 proc., tačiau euro vertė kilstelėjo vos 0,1 proc.

“Pavojus eurui išlieka labai didelis, o fondo įkūrimas nesuteikė jokio stabilumo. Kad euro zonos rinka stabilizuotųsi, euras turėtų kainuoti bent 1,34 JAV dolerio”, – tikina “Barclays” analitikas Jordanas Kotickas.
Jam antrina Barselonoje dirbantis ekonomistas Edwardas Hugh, fondą vadinantis pleistru ant neužgijusios žaizdos. “Tai tik laiko klausimas, kada pleistras nusilups ir iš žaizdos vėl ims tekėti kraujas”, – dėsto specialistas.

Kas duos pinigų?

Vienas svarbiausių klausimų, į kurį vis dar nėra aiškaus atsakymo, – iš kur bus paimti tie 750 mlrd. eurų. Fondo steigėjai aiškina, esą 500 mlrd. eurų skirs Europos Sąjunga: 440 mlrd. eurų sudarys paskolų garantijos, dar 60 milijardų Europos Sąjunga skirs grynaisiais (daugiausiai – 16 euro zonos valstybių), o likę 250 milijardų fondą pasieks iš TVF sąskaitos.

Tačiau kyla klausimas, iš kur fondo rėmėjai gaus tiek pinigų? Juk TVF sąskaitoje šiuo metu tėra 268 mlrd. JAV dolerių, o euro zonos šalys pačios skendi skolose.

Vadinasi, euro zonos šalys bus priverstos pardavinėti obligacijas, o TVF teks remti JAV mokesčių mokėtojams. Užsimenama ir apie tai, kad pinigų mašiną įjungs JAV rezervų fondas, kuris, padidinęs JAV dolerių kiekį rinkoje, esą nušaus iš karto du zuikius: šiek tiek devalvuos dolerį, taip padėdamas sustiprėti eurui, ir kartu turės pinigų Tarptautiniam valiutos fondui finansuoti.

Čia ir pasigirsta sąmokslininkų balsai. Esą jei net JAV įsikiša gelbėdamos euro zoną, vadinasi, padėtis iš tiesų labai rimta. “Sunku patikėti, kad vien dėl Graikijos JAV imtųsi tokių veiksmų. Akivaizdu, kad problemos kur kas rimtesnės, ir, matyt, grėsmė kyla viso pasaulio rinkoms”, – mano Vokietijos koncerno “Bosch” valdybos narys Franzas Fehrenbachas, kurį stebina ne tik JAV įsitraukimas, bet ir tai, kaip skubiai priimtas sprendimas.

O grėsmingų signalų kas savaitę vis daugėja. Australijos premjeras Kevinas Ruddas praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į tai, kad Graikijos krizė sukrėtė ne tik Europos, bet ir Azijos akcijų rinkas, ir net Volstritą, o Japonijai į rinką per savaitę teko pripumpuoti papildomus 20 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu euras, nepaisant euro zonos šalių pastangų, tebėra nuvertėjęs labiausiai per pastaruosius 14 mėnesių.

“Taigi nors fondas buvo įkurtas tam, kad nuramintų rinkas, jo atsiradimas sukėlė dar didesnį nerimą ir blogą nuojautą”, – apibendrina JAV analitikė Kathy Lien.