a

"Lietuvos žinios"

Penktadienį prieš Londono Vestminsterio magistrato teismą stojo Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas – buvę banko „Snoras“ vadovai, praneša portsmouth.co.uk.

Pasak portalo lrytas.lt, teisėjas pasisakė už aštuonių savaičių laikotarpį, per kurį turėtų būti surinkti ir pateikti papildomi įrodymai gynybos labui. Teisiamų buvusių banko savininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko gynėjai tam prašė ilgesnių terminų. Sausio 30 dieną numatomas kitas bylos svarstymas.

Portalo delfi.lt teigimu, teismo posėdyje penktadienį pristatyti Lietuvos išduoti Europos arešto orderiai. Teismui pranešta, kad bankininkai įtariami iš „Snoro“ pasisavinę 897 mln. litų. Kada bus priimtas sprendimas dėl bankininkų ekstradicijos – kol kas neaišku.

Teismas turės nuspręsti, ar išduoti Lietuvos teisėsaugai šiuos verslininkus pagal Europos arešto orderį (EAO). Manoma, kad procesas gali tęstis ne vieną mėnesį, kadangi R. Baranauskas prašo politinio prieglobsčio Anglijoje.

Generalinė prokuratūra siekia, kad turto pasisavinimu įtariami bankininkai būtų išduoti Lietuvos teisėsaugos institucijoms.

Abu buvę „Snoro“ vadovai sulaikyti Londone lapkričio pabaigoje pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį. Jie abu pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, o R. Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Lapkričio pabaigoje teismas nusprendė V. Antonovą paleisti už 300 tūkst. litų užstatą, o R. Baranauską – už 800 tūkst. litų, iš jų buvo paimti pasai.

Lietuvos banko valdyba pripažino AB bankas SNORAS nemokiu ir kreipsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankui visam laikui atšaukiama ir Lietuvos banko išduota veiklos licencija.

“Snore” yra dingę gerokai daugiau turto, nei galvota anksčiau. Bankas nebus skaidomas į „gerą“ ir „blogą”, jo veikla nebus tęsiama. Visiems banko indėlininkams valstybė per pusantro mėnesio grąžins indėlių, kurių suma neviršija 345 tūkst. litų. Visas kitas „Snorui“ paskolintas lėšas, jei bus iš ko, kreditoriai turės bandyti atgauti bankroto proceso metu pagal galiojantį Bankroto įstatymą. Akivaizdu, kad pagal šios procedūros tvarką paskutiniai eilėje yra banko akcininkai, todėl, matyt,  jiems neliks nė cento.

Kaip ketvirtadienio 10 valandą vakaro žurnalistams sakė centrinio Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, iš pradžių buvo tikėtasi, kad banko situacija nėra tokia bloga ir kad bankas galės toliau tęsti savo veiklą įvykdžius jo pertvarkymą – geros kokybės aktyvus iškėlus į naują banką. Bet dabar, kai susidurta su 3,4 mlrd. Lt finansine skyle, akivaizdu, kad tikrai nėra reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų.

“Lietuvos banko valdyba  mano, kad toks kardinalus, ryžtingas chirurginis pjūvis padės visai sistemai ir leis ją stabilizuoti“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anksčiau buvo skaičiuojama, kad „Snoras“ turi 8 mlrd. Lt turto, tačiau po laikiojo administratoriaus analizės paaiškėjo, kad jame tėra 4,6 mlrd Lt. Maždaug 4,1 mlrd. Lt yra apdrausti indėliai. Anot Lietuvos banko vadovo, užsienio bankuose iš “Snoro” yra dingę beveik 600 mln. Lt, nesurasta jau minėtų 1,2 mlrd. Lt vertybinių popierių, beveik 600 mln. Lt yra blogos paskolos ir nesuformuoti atidėjiniai. “Paskutinė pozicija” yra 550 mln. Lt investicijos į Kaimanų fondus, kurių paprasčiausiai nėra“.

Įsigaliojus šiam Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytomis sąlygomis – draudžiama suma iki 345, 2 tūkst. litų fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatyme taip pat numatyta, kad indėliai turi būti kompensuoti per 20 darbo dienų. Indėlių draudimo įmonė šį terminą gali pratęsti 10 darbo dienų.

Tuo tarpu kiek anksčiau buvo pranešta, kad Didžiojoje Britanijoje vykdant Lietuvos išduotą Europos arešto orderį sulaikyti buvę pagrindiniai banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Tą patvirtino Europos policijos biuras. Antradienį teismas patenkino Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės buvusiems banko „Snoras“ vadovams ir akcininkams. Generalinis prokuroras Darius Valys dėl šių asmenų pasirašė Europos arešto orderius.

Anksčiau buvo paskelbta, jog su Generaline prokuratūra susisiekė R.Baranausko advokatai. Kol kas neatskleidžiama, kokie verslininko atstovai atvyko į susitikimą su prokurorais ir apie ką buvo kalbama. Nacionalizuoto komercinio „Snoro“ banko prezidentas ir akcininkas R.Baranauskas žiniasklaidai sakė, kad bijo grįžti į Lietuvą ir neatmeta galimybės, jog prašys politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje.

Žinią apie V. Antonovo sulaikymą jau skelbia ir britų nacionalinis transliuotojas BBC.  Lietuvoje didiesieji  “Snoro” banko akcininkai V. Anonovas ir R. Baranauskas kaltinami lėšų pasisavinimu stambiu mastu ir dokumentų klastojimu. Už tai Lietuvoje abiems verslininkams gresia iki 10 metų nelaisvės.

Tomo Alksnio nuotr.

Pastarųjų dienų įvykiai verčia kiek plačiau paaiškinti buvusio „Snoro“ banko pagrindinio akcininko Vladimiro Antonovo santykius su automobiliais bei jų pramone.

Juolab, kad daugelis masinės informacijos priemonių netiksliai apibūdina šio prieštaringos reputacijos bankininko ryšius su automobilių pramone, vadindami jį vos ne vieninteliu švedų koncerno „SAAB“ šeimininku. Netikslią informaciją pateikia ir kai kurie labai rimti spaudos leidiniai.

Bet apie viską nuo pradžių. Dar gyvendamas Taškente bei Dušanbėje, Volodia Antonovas mėgdavo nugvelbti tėvo „Lada“ automobilio raktelius ir pasivažinėti šių Vidurinės Azijos miestų gatvėmis. Persikėlęs į Maskvą 1993 metais, V. Antonovas, būdamas studentu, važinėjo metro. Brangiais automobiliais jis susidomėjo, kai dirbo „Sberbank“ vertybinių popierių platintoju, kai už vieną labai sėkmingą emisiją gavo 4 mln. JAV dolerių komisinių. Pirmasis jo brangus automobilis buvo „S“ klasės “Mercedes“.

Aistra brangioms mašinoms jo neapleido iki šių dienų, V. Antonovas sugeba ir dalyvauti lenktynėse. Prieš keletą metų jis dalyvavo 1000 km lenktynėse Palangoje, kur atstovavo jo nuosavą komandą „Spyker“.

Nemėgsta ryškių spalvų

Suskaičiuoti, kiek šiuo metu V. Antonovas turi brangių automobilių tiksliai, matyt, negalėtų ir pats bankininkas. Vien Vilniaus Senamiestyje esančiuose objektuose buvo aptikti trys – „Maybach“ limuzinas (panašų turi statybininkas Robertas Dargis), „Jaguar XK“ bei sportinis „Spyder“. Yra žinoma, kad kur kas didesnis jo garažas yra Jūrmaloje ir Rygoje – ten yra net trys „Ferrariai“, kur kas kietesni nei Nerijaus Numavičiaus.

Ženevos automobilių parodoje šių metų pavasarį savo akimis teko matyti, kaip V. Antonovas, vienai savo referenčių pirko prabangų juodą „Lamborghini Murcelago“. Dama, vardu Tatjana, iš pradžių norėjo geltonos „Murcelago“, tačiau bankininkas pasakė, kad su geltona mašina „nėra ko šviestis“, todėl jis kategoriškai pareiškė, kad arba juoda, arba visai nieko… Dama truputį įraudo, tačiau palinksėjo galva. Garsiai buvo įvaryta ir sandorio už „Lamborghini“ suma – 450 tūkst. JAV dolerių. Šis automobilis, kiek žinoma, jau pristatytas į Maskvą.

Jei tikėti bulvarine spauda, V. Antonovas dar vasarį viename Londono salonų susimokėjo už vieną „Maserrati Quattroporte“, tačiau iki šiol mašinos neatsiėmė.

Nesiseka ir automobilių pramonėje

Na o dabar apie kur kas rimtesnius reikalus – bankininką ir automobilių pramonę. Olandijoje registruota kompanija „Spyker Cars“ yra palyginti mažas grynai sportinių automobilių gamintojas, kurioje V. Antonovas prieš kelerius metus tapo trečiu pagal dydį akcininku. „Spyker“ išleidžia vos vieną dviejų modifikacijų modelį „Spycer C8 Aileron“, kurio paskutinis atnaujinimas buvo 2009 metais. Tai 4,2 lito V8 400 AG sportinis automobilis, kurio kaina nustatoma kiekvienam pirkėjui atskirai, tačiau yra ne mažesnė nei 90 tūkst. eurų. Pagal spec. užsakymus gali būti pagaminti ir sportiniai automobiliai C12, D8, D12 ir E8, E12. Pagrindiniais šių „bolidų“ konkurentais yra laikomi „Maserati Quattroporte“ ir „Porsche Panamera“.

Rusas norėjo įsigyti kontrolinį „Spyker“ akcijų paketą, tačiau įtakingi olandų ir švedų politikai pareiškė maždaug taip: „Ivano negalima prileisti prie moderniausių technologijų“ ir kiti akcininkas su V. Antonovo pasiūlymu nesutiko. Visai neseniai ši kompanija buvo pervadinta į „Swedish Automobiles“, išleidžianti tuos pačius „Spyker“. Šios kompanijos vadovu šiuo metu yra Victoras Milleris. Tačiau prie du mėnesius išaiškėjo, kad ši visa Olandijoje registruota kompanija buvo parduota amerikiečių investiciniam fondui “North Street Capital“ už 32 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos buvo atiduota kaip skola sportinių mašinų detalių tiekėjui – kompanijai „Tenaci“. Taigi, V. Antonovo automobilių pramonėje neliko nė kvapo.

Ryšys su švedų „SAAB“

Be to, nuo tiesioginio V. Antonovo įsikišimo į „SAAB“ valdymą prieš trejus metus apsaugojo švedų gamintojo sutartis su korporacija „General Motors“ (GM), pagal kurią amerikiečių automobilių pramonės gigantas GM (priklauso „Chevrolet“, „Buick“, GMC, „Cadillac“, „Opel“ ir dar 9 prekiniai ženklai), prieš keletą metų atsidūręs ant bankroto slenksčio, savo „SAAB“ akcijas pardavė, tačiau pasiliko privilegijuotu akcininku, dar 10 metų tieksiančiu švedams automobilių mazgus bei detales. GM švedus nuo bankroto gelbėjo ir 1990 metais.

Pervadinti „Spyker“ buvo amerikiečių investicinio fondo noras. Taigi, rusų bankininko ryšys su „SAAB“ kompanija yra tas, kad „Spyker“ jis iki rugsėjo pabaigos turėjo daugiau nei penktadalį akcijų.

Puikus gamintojas merdi

Puikių savo kokybe bei techninėmis charakteristikomis ir ypatingu saugumu pasižymintis „SAAB“ mašinų gamintojas šiandien yra nežinioje: nuo kovo gamykla neveikia, darbuotojai nuo rugpiūčio negauna atlyginimų.

Dabartiniai akcininkai – „Swedish Automobiles“ jau daugiau nei pusmetis derasi su dviem privačiais Kinijos automobilių gamintojais – „Pang Ja“ ir „Youngman“, norėdami jiems parduoti „SAAB“. Tačiau GM su tuo nesutinka, teigdami, kad Kinijoje jų strateginis partneris yra valstybinė kompanija „SAIC Motor Corp.“, todėl „SAAB“ pardavimas konkurentams pakenks GM interesams Kinijoje. Kitas GM reikalavimas – sumokėti jiems pusę milijardo dolerių, tada jie sutiktų tiekti automobilių platformas, pavadintas „GM Theta Premium“, kurios reikalingos parketinės klasės visureigio „SAAB 9-4X“ gamybai. Parketiniai visureigiai arba SUV klasės automobiliai pasaulio rinkose nuolat populiarėja, todėl 9-4X modelis švedų gamintojui šiuo metu yra bene svarbiausias. Kita vertus, tai pati geriausia prekė ir mašinų pardavėjams, kadangi šios klasės automobiliams yra taikoma pati didžiausia pardavimo marža.

Panašu, kad kol kas sandoris neįvyks, nors dvi kinų kompanijos už 100 proc. „SAAB“ akcijų buvo pažadėjusios iš karto sumokėti 100 mln. eurų ir iki 2014 metų kompaniją padaryti pelningą, per šešerius metus investuojant 2,2 mlrd. eurų.

Mat čia kertasi daug interesų – GM, jų partnerių – kinų valdžios ir europiečių interesai.

Jono Okmano nuotr.

“Konkretaus noro pirkti kai ką daugiau iš komercinių bankų neturime. Išskyrus Estiją, kur norėtume įsigyti banką, tačiau, deja, ten nelabai yra ką pirkti. Taip, yra “Eesti Krediidipank”, tačiau jis neaiškioje padėtyje, tai yra, neaišku, kam jis priklauso. Tai nėra mažas bankas – jo turtas – apie 320 mln. JAV dolerių. Nesakau, kad šis bankas pardavinėjamas, bet potencialiai jis gali būti parduotas”, – interviu “Verslo žinioms” sakė V.Antonovas.

Tuo tarpu šiuo metu turimų “Snoro” akcijų V.Antonovas teigė neturintis tikslo parduoti.

“O strateginis investuotojas man asocijuojasi subanko kontrolės perleidimu. Mes einame portfelinių investuotojų pritraukimo keliu, tai yra, tų, kurie be pinigų gali įlieti ir sinergijos. Aš manau, kad artimiausių vienerių metų laikotarpiu pranešime, kokių bus naujų investuotojų. Klausiate, ar gali būti naujų investuotojų? Faktas, kad taip”, – kalbėjo V.Antonovas, paklaustas apie galimą investuotojų atėjimą į “Snorą”.

Jis teigė, jog neturi “planų” parduoti ir “Latvijas Krajbanka” akcijų.

Tuo tarpu “Snoro” valdomas bankas “Finasta”, anot V.Antonovo, sustiprins specialistų kom apžvalgų rengimo, įmonių finansų srityje: “Galbūt į šio banko savininkus priimsime kokį kitą banką”.

V.Antonovas teigė, jog “Snoro” grupė turi “plėtros ambicijų” ir dėl žiniasklaidos, tačiau tai nesusiję su Baltijos šalimis.

“Tai kompanija, kuri vadinasi “Convers sport”. Kaip jau supratote, tai visa jos veikla susijusi su sportu”, – sakė V.Antonovas.

Pagrindinis Lietuvos komercinio banko “Snoras” akcininkas – Rusijos milijardierius Vladimiras Antonovas pareiškė, jog Latvijos vyriausybė yra pernelyg užkėlusi “Citadele” banko kainą.

Interviu Latvijos žurnalui “Lietiska Diena” V.Antonovas sakė, jo šis bankas jo nedomina, ir esą išvis bankininkystė šiuo metu nelaikoma patrauklia investicijoms.

“Veikiausiai bankų sektoriaus ir artimiausiais metais nebus labai tinkamas investicijoms, nes visi bankai išgyvena krizę, patirdami rimtų nuostolių”, – pabrėžė V.Antonovas.

“Gelbėdama “Parex” banką valstybė investavo beveik milijardą. Atitinkamai geras bankas “Citadele”, atskirtas nuo “Parex”, kainuos keletą šimtų milijonų – toks jų vertinimas. Mano manymu, “Citadele” tiek nekainuoja. Tačiau jei tokia kaina išties yra teisinga, mes tokių pinigų neturime, ir geriau pinigus išleisime turimo banko kapitalo stiprinimui, ir augsime harmoningai”, – sakė V.Antonovas.

Jis pridūrė, jog jo nedomina taip pat ir “Parex” banko aktyvai Rusijoje bei kitose NVS šalyse.

“Snoro” grupei priklauso “Latvijas Krajbanka”.