Po antrojo Seimo rinkimų turo, Prezidentė Dalia Grybauskaitė bus tas asmuo, kuris imsis griežti pirmuoju smuiku formuojant naują valdančiąją koaliciją ir skiriant ministrus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiek privačiuose pokalbiuose su politikais, kurie vėliau pasklido ir į mases, tiek ir viešuose pasisakymuose apie politinių lyderių galimybes vadovauti Vyriausybei, leido suprasti, kad Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas neturi jokių šansų gauti aukštesnio nei ūkio ministro portfelio. Tiesa, remiantis Konstitucija, daugiausia mandatų gavusi partija būsimojo Ministrų kabineto vadovo kandidatūros neprivalo derinti su šalies vadove. Bet, kaip matyti iš pastarųjų metų Darbo partijos atstovų elgsenos, jie visais įmanomais būdais stengiasi atsikratyti proginės, populistinės politinės jėgos šleifo ir tapti rimta sistemine partija, tad tikimybė, kad V.Uspaskichas “taranuotų” Daukanto aikštės rūmus, lygi nuliui. Pagaliau, kad ir kaip politikai kalbėtų neturį įtakos teismų darbui, tačiau V.Uspaskichas yra pakankamai įžvalgus žmogus, kad suvoktų, jog Darbo partijos mokesčių slėpimo byla vis dar yra ta virvelė, kuri gali jį sunaikinti. O jo partijoje norinčiųjų būti lyderiais daugiau nei bet kurioje kitoje.
Taigi, akivaizdu, kad Darbo partija po antrojo rinkimų rato arba liks ta grandimi, apie kurią suksis kitos politinės orbitos: socialdemokratai su “tvarkiečiais” arba pati bus satelitas, greičiausiai, konservatorių su liberalais. Tikėtina, jog labiau realesnis antrasis variantas. Mat, viena vertus, daugelis jaunesnio amžiaus rinkėjų, už dešiniuosius balsavę tik spaudydami socialinių tinklų mygtukus “like”, pamatę, kad po pirmojo rinkimų rato visa Lietuvos provincija nusidažiusi mėlyna Darbo partijos spalva, sukruto – pasirodo, rinkimus nulemia iniciatyvą praradusi ir vis dar geresnio rytojaus išauštant laukianti sovietmečio karta; o jie, išsilavinę ir internetizuoti rinkėjai yra ne kas kitas, o tik šnekėtojai ir “laikintojai”. Tad didelė tikimybė, kad pirmojo rinkimų rato rezultatas mobilizuos jaunesnį elektoratą, kuris yra, grečiau, dešiniosios minties atstovas.
Antra, po kilusio skandalo dėl balsų pirkimo, pirmiausia, Vyriausiojo administracinio teismo verdikto dėl rinkimų rezultatų Zarasų – Visagino rinkimų apygardoje anuliavimo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos grasinimų, kad dar 13-oje rinkimų apygardų gali būti anuliuoti rezultatai, balsavimas antrajame rinkimų rate, veikiausiai, bus švaresnis.
Kita vertus, abejonių dėl antrojo rinkimų turo sąžiningos baigties kelia tai, kad Prezidentė neišsakė principingos savo pozicijos dėl galimo balsų pirkimo pirmajame ture. Aukštą sociologinį reitingą (kurį kuria, būtent, tie, kurie spalio 14-ąją Lietuvą nudažė mėlyna spalva) branginanti šalies vadovė, atrodo, pabūgo rizikuoti rinkėjų meile ir išsakyti aiškią poziciją apie kai kurių partijų veikimą rinkimų kampanijos metu ir ypač rinkimų dieną. „Įvertinti užfiksuotus rinkimų tvarkos pažeidimus privalo teisėsaugos institucijos ir VRK. Tam jos turi efektyvių ir dar neišnaudotų svertų ir priemonių. Visos politinės partijos turi prisiimti politinę atsakomybę už galimai neskaidrius savo atstovų veiksmus“, – tik tokį šykštų komentarą žurnalistams mestelėjo šalies vadovė išvykdama į Briuselį, į Europos Vadovų Tarybos posėdį.
Bet, kad prezidentė bus tas asmuo, kuris imsis griežti pirmuoju smuiku po antrojo rinkimų rato, kai koalicijos mes savo tūzus ir valetus į ministrus, nė neabejojama.
Iš ankstesnio šalies vadovės elgesio ir asmeninių simpatijų galima spėti, kad susiformavus kairės daugumai, Prezidentė turėtų būti ypač kritiška kai kurioms figūroms. O ir tokios koalicijos atveju tikruoju jos meno vadovu būtų ne premjeras A.Butkevičius, o V.Upaskichas su “darbiečiais”. Beje, pastarųjų kandidatai į ministrus atrodo gerokai solidžiau nei socdemų.
Tuo atveju, jei koaliciją formuotų dešinieji su “darbiečiais”, pastarųjų įtaka tiek dėl dešiniųjų ministrų patirties, tiek dėl paties premjero kieto užsispyrimo, būtų gerokai menkesnė nei koalicijos su socdemais atveju.
Tiesa, pastarosiomis dienomis patys dešinieji kiek blaškėsi, ar jiems tikrai verta žūtbūtinai imti valdžią. Liberalų vadai siūlė leisti socdemams su darbiečiais ir tvarkiečiais pavaldyti keletą mėnesių ir parodyti visišką savo vadybinį bukumą, o jau tada ateiti triumfuojančiu žingsniu gelbėti valstybės. Konservatorių lyderiai pasakė: “Taip, jeigu ne Visagino atominė elektrinė”. Taigi, panašu, kad Visagino AE statyba taps naujos valdžios formavimo ašimi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Antrajame visuotinio surašymo etape, kai būstus lanko surašinėtojai ar gyventojai patys atvyksta į surašymo skyrius, surašyta 417 tūkst. gyventojų ir 185 tūkst. būstų, skelbia Statistikos departamentas.

Šiuo metu jau surašyta 19 proc. planuojamų surašyti gyventojų, kurie nedalyvavo elektroniniame surašyme, o kartu su sėkmingai dalyvavusiais elektroniniame surašyme – maždaug 45 proc. Lietuvos gyventojų.

Ši dalis skaičiuojama nuo išankstinių duomenų, kad kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 235,2 tūkst. gyventojų.

Aktyviausiai gyventojai buvo surašomi Jonavos, Kupiškio rajonuose ir Pagėgiuose (26 proc.), Varėnos ir Klaipėdos rajonuose (25 proc.), Ukmergės, Šilalės rajonuose ir Kazlų Rūdoje (24 proc.).

Pirmajame surašymo etape internetu jau dalyvavo 1 mln. 39 tūkst. gyventojų. Be jų, elektroninio surašymo sistemoje yra užfiksuota dar apie 160 tūkst. gyventojų, kurie jungėsi prie sistemos, bet surašymo lapus užpildė ne iki galo arba netinkamai, pavyzdžiui, užpildyti ne visų būsto gyventojų duomenys, netiksliai nurodyti ryšiai tarp namų ūkio narių.

Dar 58 tūkst. gyventojų užpildė elektroninio surašymo lapą tinkamai, bet nepatvirtino, kad surašyti visi būsto gyventojai. Yra ir tokių internetu užpildytų surašymo lapų, kuriuose nurodytas netikslus, nepilnas adresas, pavyzdžiui, gatvė arba buto numeris. Dėl šių priežasčių surašinėtojai beldžiasi į tokių gyventojų būstų duris.

Surašinėtojai lanko ir tuos būstus, kurių adresai (gatvė, namo, buto numeris) nėra įrašyti Adresų registre, nepriklausomai nuo to, ar tokio būsto gyventojai susirašė patys, ar buvo surašyti internetu.

Daug tokių būstų yra kaimo vietovėse ir miestų naujų namų kvartaluose. Jeigu tokių būstų gyventojai susirašė internetu, surašinėtojas užeis tik pasitikslinti, kas būste gyvena ir ar visi jo gyventojai surašyti, o papildomai atsakinėti į surašymo lapo klausimus neprašys.

Surašinėtojai gyventojus lankys iki gegužės 9 dienos.

Nuo balandžio 5 dienos užpildyti surašymo lapą bus galima ir darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. atvykus į surašymo skyrius ar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinėse statistikos valdybose.