"Veido" archyvas

Lietuvoje teisiniai ginčai vis dažniau sprendžiami pasitelkus antstolius: jų teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo, arba “teisinės fotografijos”, paslauga padėjo laimėti jau ne vieną bylą.

“Faktinių aplinkybių konstatavimas tapo lūžiu anksčiau sunkiai išsprendžiamuose ginčuose”, – teigia Lietuvos antstolių rūmų atstovai, kurių paslauga advokatams ir jų klientams padėjo laimėti jau ne vieną bylą.

Paprastai kalbant, faktinių aplinkybių konstatavimas, dar vadinamas teisine fotografija, – tai įrodymų fiksavimas teisinėmis priemonėms. Tai ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Vakarų šalių labai plačiai taikoma antstolių paslauga. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės gali padėti nuginkluoti nesąžiningą oponentą teisme, o dažnai išsprendžia problemą ir visai be teismo.

Antstolis, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, gali užfiksuoti bet kokius objektyviai matomus arba girdimus įrodymus: įvykių aplinkybes, turto ar daiktų būklę ir kt. Esant antstolio užfiksuotų įrodymų, turtinių ginčų sprendimas paspartėja.

Užfiksavęs daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją, antstolis visa tai aprašo specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Antstoliui pasirašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vienas jo egzempliorius įteikiamas klientui, o antrasis užklijuotame voke saugomas antstolio archyve.

Ir verslininkams, ir gyventojams

Pastaraisiais metais faktinių aplinkybių konstatavimo atvejų sparčiai daugėja. “2003-iaisiais, kai tik paslauga atsirado, surašiau apie 15 protokolų, o praėjusiais metais jų buvo per šimtą”, – teigia antstolis Irmantas Gaidelis.
Panašias tendencijas pastebi ir regionuose dirbantys antstoliai. Jų teigimu, faktinių aplinkybių konstatavimo skaičius per keletą metų padidėjo du tris kartus.
Jonavoje dirbantis antstolis Nikolajus Aleninas vis dėlto pripažįsta, kad tai, ar klientas kreipsis į antstolį prašydamas užfiksuoti faktines aplinkybes, daugiausia priklauso nuo advokato suinteresuotumo laimėti bylą, nuo to, kaip nuoširdžiai ir kruopščiai jis renka įrodymus. “Savarankiškai, be advokato paraginimo, į antstolius prašydami konstatuoti faktines aplinkybes kreipiasi apie 10 proc. klientų. Visi kiti ateina dėl to, kad taip jiems pataria advokatai. Na, o ar advokatas patars, priklauso nuo jo kompetencijos, kurios regionuose galbūt kartais pristinga”, – priežastis, kodėl regionuose kol kas šia paslauga naudojamasi ne taip aktyviai, kaip būtų naudinga besibylinėjantiesiems, aiškina antstolis.
Beje, svarbu paminėti, kad ši paslauga mokama, o kaina yra sutartinė ir priklauso nuo to, ką antstoliui tenka daryti: ar pakanka nuvykti į vieną arba kitą objektą su fotoaparatu, ar kelias dienas stebėti situaciją ir ją fiksuoti. Tačiau kalbinti advokatai pripažįsta, kad nors pasitaiko atvejų, kai kviesti antstolio iš tiesų neapsimoka, dažnai jų klientams tai finansiškai naudingiau ir pigiau, nei ilgai ir galbūt nesėkmingai bylinėtis, išleidžiant kur kas daugiau pinigų.
“Klientai supranta, kad tai naudinga, ir vis dažniau bei įvairesniais atvejais kreipiasi į mus prašydami užfiksuoti faktines aplinkybes”, – teigia antstolis I.Gaidelis.
Taigi objektų, apie kurių padėtį surašomi tokie protokolai, spektras labai sparčiai plečiasi. Tiesa, kaip ir prieš ketverius penkerius metus, dažniausiai į antstolį kreipiamasi dėl buitinių konfliktų, susijusių su žala. Pavyzdžiui, dėl kaimynų buto užliejimo, kitų vandentiekio ir kanalizacijos avarijų, turto sugadinimo. Regionuose, be šių atvejų, labai dažnai pasitaiko ir ginčų, susijusių su žeme ar kitu nekilnojamuoju turtu.
Tačiau tiek regionuose, tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose objektų spektras labai plečiasi. Antstoliai vardija įvairiausius pavyzdžius iš savo praktikos, pradedant akcininkų ginčais, klaidinga reklama internete, išdegintais miškais, baigiant konfliktais prekybos centruose ar eismo įvykiais, taip pat skyrybų bylose dažnai pasitaikančiais atvejais, kai fiksuojamas susirašinėjimas elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis.
Dažnėja atvejų, kai faktinės aplinkybės fiksuojamos su logistika susijusiose situacijose, tarkime, kilus krovinių pervežimo nesklandumų, kai vėluojama, fiksuojamas krovinių trūkumas arba sugadinimas. Pavyzdžiui, antstoliai kviečiami, jei sulaukęs krovinio iš užsienio klientas pastebi, kad prekės yra sugadintos, nes buvo netinkamai supakuotos. Toks atvejis vienam Lietuvos verslininkui padėjo be jokių ginčų atsisakyti iš Olandijos gautų prekių ir pareikalauti naujų.
Kitas atvejis – kai antstoliui užfiksavus aplinkybes vienai keleivinio transporto priemonėmis prekiaujančiai bendrovei pavyko laimėti ginčą su keleivių vežimo bendrove. Mat ši, įsigijusi naujų transporto priemonių, itin dažnai naudojosi garantinio aptarnavimo paslauga ir sukėlė įtarimų, kad transporto priemonės naudojamos netinkamai. Antstolis buvo paprašytas keletą dienų stebėti keleivių įlaipinimą į šios bendrovės turimas transporto priemones ir užfiksavo, kad daugeliu atvejų transporto priemonėmis buvo vežama kone dvigubai daugiau keleivių, nei leidžia transporto priemonės gamintojai.
Be to, vis daugiau klientų naudojasi faktų konstatavimo paslauga, ne jau kilus konfliktui, o siekdami apsidrausti nuo galimų pasekmių ar užbėgti už akių pretenzijoms. Tuo pastaruoju metu labai dažnai naudojasi statybų bendrovės. Pavyzdžiui, kai daromas kapitalinis remontas trečiame aukšte, o namas yra gana senas, bendrovė siekia apsidrausti, kad kaimynas iš viršaus arba apačios nepasinaudotų situacija ir neimtų teigti, jog dėl remonto suskilinėjo jo sienos. Tokiu atveju geranoriškai susitariama su kaimynais ir kviečiamas antstolis, kuris užfiksuoja, kaip visos sienos atrodė iki remonto. Taip automatiškai užbėgama už akių bet kokiems ginčams ateityje.

Padeda laimėti bylas

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje jau būta nemažai atvejų, kai faktinių aplinkybių konstatavimas padėjo laimėti bylą, ir, priešingai, iki pergalės pritrūko būtent to, kad teismui nepateikta įrodymų apie faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas rašytiniu įrodymu.
Juolab kad antstoliai, fiksuodami faktines aplinkybes, lieka visiškai nešališki – jie tiesiog užfiksuoja, kokia buvo faktinė situacija vienu ar kitu metu, ir neatstovauja kliento interesams. Be to, protokolas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, tampa svarbiu įrodymu, nes jame yra ne vien faktinių aplinkybių aprašymas, bet ir, tarkime, nuotraukų ar filmuotos medžiagos. Pavyzdžiui, antstoliai kviečiami į akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, kur naudodamiesi vaizdo kamera užfiksuoja aplinkybes.
Pasitaiko atvejų, kai antstolį kviečiasi akcininkas, siekdamas užfiksuoti, kad jis nebuvo įleistas į valdybos posėdį ar jam nebuvo leista balsuoti priimant svarbų sprendimą. Akivaizdu, kad tokio fakto negalėtų konstatuoti, tarkime, policijos pareigūnai, nes tai paprasčiausiai nėra jų funkcija. O nekonstatavus šio fakto akcininkui teisme būtų labai sudėtinga įrodyti, kad jis sako tiesą. Šiuo atveju jis gali jaustis ramus, kad teismas nenuspręs, jog pritrūko įrodymų.
O juk kaip tik taip nutiko ir garsiojoje “Linkomanijos” byloje, kai nepasinaudojus šia įrodymų fiksavimo galimybe subliūško visas procesas. Jei šios aplinkybės būtų buvusios užfiksuotos, Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai (LANVA) greičiausiai būtų padėjusios laimėti bylą dėl autorių teisių pažeidimo – piratavimo internete.
Priminsime, kad tuomet galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog vadinamoji “Linkomanijos” byla buvo nutraukta pagrįstai, nes policija paprasčiausiai nesugebėjo surinkti įrodymų.

Įkirta
Dabar antstoliai užfiksuoti faktinių aplinkybių kviečiami du tris kartus dažniau nei prieš ketverius metus.

Box

Faktinių aplinkybių konstatavimas
Civiliniuose teisiniuose santykiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, kurios paskirtis – padėti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos teismo pavedimu ir privačių fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Fiksuodamas faktines aplinkybes, antstolis privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę buvusį Alytaus merą Česlovą Daugėlą “žąsinu” pavadinusiam alytiškiui ir panaikino teismo skirtą 2 tūkst. 600 litų baudą.

Šalies vadovė taip pat atleido nuo vienų metų laisvės atėmimo bausmės antstolę Janiną Gančierienę, kuri nuteista dėl turto iššvaistymo.

Alytaus rajono apylinkės teismas praėjusių metų vasario 5 dieną Albiną Kvietkauską už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą nubaudė 2 tūkst. 600 litų bauda ir priteisė sumokėti tuometiniam Alytaus merui Č.Daugėlai 5 tūkst. litų kaip neturtinės žalos atlyginimą.

A.Kvietkauskas nuteistas už tai, kad 2007 metų lapkričio 11-12 dienomis “Alytaus naujienų” interneto svetainėje, komentuodamas publikacijas, įžeidė savo pareigas einantį Alytaus miesto merą Č.Daugėlą.

Vyras merą pavadino “išgama”, “žąsinas meras”, “žulikinis meras”.

Č.Daugėla Alytaus mero posto neteko praėjusių metų spalio 21-ąją, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai suėmė merą ir pateikė jam įtarimus dėl galimo kyšininkavimo rekonstruojant Alytaus miesto stadiono ir futbolo aikštę.

A.Kvietkausko malonės prašymą Malonės komisija svarstė penktadienį ir nutarė jį patenkinti. Be jo patenkinti dar penki prašymai. Atitinkamas prezidentės dekretas paskelbtas pirmadienį.

Malonė suteikta ir už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei areštuoto turto iššvaistymą nuteistai antstolei Janinai Gančierienei. Ji atleista nuo vienerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Už sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą nuteistam Artūrui Mačiui laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta septyniais mėnesiais – nuo trejų metų aštuonių mėnesių.

D.Grybauskaitės sprendimu už sukčiavimą nuteistas Saulius Stonys kalės pusmečiu trumpiau. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 metų gruodžio 10 dieną jį buvo nuteisęs kalėti dvejus metus.

Už nužudymą 2008 metais nuteistai Alinai Zinai Macevičienei bausmės laikas sumažintas trejais metais ir trimis mėnesiais. Klaipėdos apygardos jai buvo skyręs aštuonerius metus nelaisvės.

Metams bausmė sutrumpinta ir Tomui Pogai, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2009 metų gruodį pripažino kaltu dėl sunkus kito asmens sveikatos sutrikdymo. Jam buvo skirta trejų metų laisvės atėmimas bausmė.