Valstybės valdymas per 760 metų neabejotinai pergyveno keliolika lūžio momentų. Nesigilindamas į santvarkų, epochų skirtumus, aš išskirčiau Mindaugo ir Vytauto epochą, kai formavosi pagrindiniai valdymo principai, leidę valstybei gyvuoti šimtmečius, ginti savo gyvybinius interesus ir vykdyti efektyvią užsienio politiką.

Vidaus valdymas buvo kodifikuotas, reformos įgyvendintos priimant esminius dokumentus – LDK Statutus.
Kitas lūžio momentas galėjo būti pertvarkant valdymą, įgyvendinant reformas, modernizuojant valstybę XVIII a. pabaigoje. Neradus reikalingo pilietinio konsensuso, iki galo neįgyvendinus reikalingų valdymo reformų, negalėjo būti efektyvios užsienio politikos, kuri išgelbėtų valstybę nuo žlugimo.
O štai XX a. pradžioje, kuriant Lietuvos valstybę, jau buvo sukurtas pakankamai modernus valstybės valdymo mechanizmas su valstybės tarnyba, Lietuvos vidaus galimybėmis paremtu konkurencingu ūkiu. Bet valdymo ydos pradėjo ryškėti atsisakius demokratinio valdymo mechanizmo, partijų konkurencijos. Be šių komponentų valstybės valdymas negalėjo dinamiškai keistis, atitikti tos dienos reikalavimų, įgyti visaverčio visuomenės pasitikėjimo bei vykdyti efektyvios užsienio politikos.
Atkuriant valstybę XX a. pabaigoje turimas visuomenės pasitikėjimas leido įvykdyti skausmingas, bet būtinas reformas. Atkurtos konstitucinės teisės, tarp kurių esminė buvo nuosavybės teisė. Manyčiau, ir dėl buvusios ūkinės-partinės nomenklatūros įtakos, ir dėl priimtų iki galo neapgalvotų įstatymų nepavyko įvykdyti veiksmingos ir visuomenės interesus atitinkančios valstybinės nuosavybės valdymo ir privatizavimo reformos. Bet per pastarąjį dvidešimtmetį valstybės valdymas, nors ir buksuodamas, reformavosi įgyvendindamas europinius bei demokratinėms valstybėms būdingus standartus. Didžiausias reformų lokomotyvas buvo narystė Europos Sąjungoje.
Per pastaruosius ketverius metus buvo akcentuojama Vyriausybės, kaip vykdomosios institucijos, atsakomybė, nustatyta ministrų atsakomybė pagal valdymo sritis. Pertvarkyta valstybinių įstaigų atskaitomybė arba tiesiogiai Vyriausybei, arba ministrui. Atsisakyta dubliuojančių institucijų bei tęsiama valstybinių įmonių pertvarka, kad jų veikla valstybei būtų ekonomiškai naudinga. Teritorinio valstybės valdymo funkcijos labiau patikėtos savivaldybėms, kartu panaikinant apskričių administracijas.
Siekiant esminių pokyčių strateginėje srityje ir įgyvendinant energetinio saugumo politiką, pasitvirtino Energetikos ministerijos įsteigimas. Siekiant mažinti neigiamų reiškinių (šešėlinės ekonomikos) įtaką, buvo pasiektas naujas institucijų bendro darbo etapas – pradėta dalytis turimomis galimybėmis: informacinėmis bazėmis, techninėmis priemonėmis… Tai skatino ir finansinių išteklių trūkumas.
Deja, visuomenės pasitikėjimo stoka, biurokratizmas bei korupcija stabdo valstybei ir piliečiams reikalingas reformas. Todėl ateityje formuojant viešąją tarnybą turėtų dalyvauti visuomenės atstovai, turėtų būti skatinamas atsakingiausių pareigūnų parinkimo viešumas, kad piliečiai žinotų ir dalyvautų renkant prokuratūros, teismų vadovus.

BFL

Šeštadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas apsilankė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, kur buvo susipažindintas su skyriaus darbu.

Vilniaus rajono žemėtvarkos darbas yra labai svarbus tūkstančiams piliečių, kurie laukia nuosavybės teisių atkūrimo, kadastrinių matavimų bylų ir kitų svarbių su žemės nuosavybe susijusių dokumentų.

NSGK pirmininkas A. Anušauskas sakė: „Nepaisant galimybes viršijančio žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbo, jiems yra nenumatytas didesnis darbo atlyginimas, motyvavimas už darbo rezultatus, daugumai skyriaus specialistų dirbant maksimaliais darbo krūviais, tenka konstatuoti, kad nėra deramo Nacionalinės žemės tarnybos dėmesio ir motyvuojant darbuotojus, ir aprūpinant tinkama darbui kompiuterine bei kita įranga. Dėl tokių aplinkybių, apie kurias Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas ne kartą informavo Nacionalinės žemės tarnybos vadovybę, aš taip pat kreipsiuosi į žemės ūkio ministrą. Manau, siekiant užtikrinti tinkamą žemės nuosavybės teisių atkūrimą ir tinkamai vykdyti kitas funkcijas, skyriui turi būti skirtas deramas dėmesys ir resursai.“

Jo nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą žemės nuosavybės teisių atkūrimą ir tinkamai vykdyti kitas funkcijas, skyriui turi būti skirtas deramas dėmesys ir resursai.

Į „Veido“ klausimus atsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

VEIDAS: Kaip Jūs, STT veiklą prižiūrinčio komiteto pirmininkas, vertinate tarnybos darbą Lementausko-Kazako-Butkevičiaus byloje?
A.A.: Nuosprendžius visi girdėjome. Manau, šiuo atveju byla nebuvo pakankamai parengta. STT veikloje pasitaiko, kad skubama išplatinti informaciją žiniasklaidai, nors iki operacijos pabaigos dar toli, o neskubant byloje galbūt atsirastų daugiau ir svarbesnių figūrantų. Bet yra, kaip yra. Manau, tiriant šią konkrečią bylą nebuvo įdėta pakankamai pastangų.
VEIDAS: Ar žinomas nors vienas panašaus rango pareigūnų ir politikų galimos korupcinės veiklos tyrimas, kurį STT būtų atlikusi nepriekaištingai iki galo?
A.A.: Manau, tokių bylų yra, ypač rajonuose, tiriant kai kurių savivaldos pareigūnų veiksmus. Ir ištiriama iki galo, ir teismai paskui nuosprendžius priima. Bet kai kalbama apie savivaldą, tai pagrindinis darbas, kurį turėtų atlikti STT – korupcijos prevencija. Tos išvados, kurias STT parengia dėl korupcinių grėsmių atskirose savivaldybėse, negali ir neturi gulti į stalčių. Pavyzdžiui, šiais metais atlikus korupcijos rizikos analizę savivaldybėse išaiškėjo labai svarbių dalykų. Matyti, kad tam tikroje savivaldybėje tam tikram pareigūnui tvarkant tam tikrus dokumentus korupcijos rizika yra didžiulė. Esama atvejų, kai analizę darę STT pareigūnai atvirai sako buvus kyšininkavimą. Deja, visa tai kažkodėl gula į stalčių.
VEIDAS: Gal sakykime atvirai – STT tiesiog renka politinį „kompromatą“, o ne bylas korumpuotiems pareigūnams kelia.
A.A.: Manyti galima visaip – kiekvienas turi teisę turėti nuomonę. Šiuo atveju, kai STT resursai yra gana riboti, tarnybos veikla turi būti labai aiškiai sutelkta viena kryptimi. O dabar būna, kad STT, vykdydama operatyvinius tyrimus, surenka duomenis apie didelę korupcijos riziką vykdant stambius infrastruktūrinius projektus (pavyzdžiui, Ignalinos atominėje elektrinėje), bet šie tyrimai kažkodėl ilgainiui nevirsta bylomis.
VEIDAS: Dejonės, jog STT reikia stumte stumti, kad keltų stambaus masto korupcijos bylas, skamba nuo pat STT įkūrimo 1997 m. Gal laikas padaryti išvadas ir panaikinti šią tarnybą, kovą su korupcija pavedant kriminalinei policijai bei FNTT?
A.A.: Manau, specializuota institucija kovai su korupcija yra reikalinga. Žinoma, gaudyti kyšininkaujančius kelių policininkus gali ir privalo ne STT, o žinybinės imuniteto tarnybos. Tokių anksčiau nebuvo, bet dabar jau yra ir policijoje, ir FNTT.
Iš STT mes tikimės ne tik korupcijos rizikos analizės bei atitinkamo duomenų perdavimo, bet ir bylų. Ypač tikrosios, stambiosios korupcijos bylų, kai išankstiniai nusikalstami susitarimai padaromi keleri metai, iki tikintis gauti rezultatą. Gaila, kol kas labiau trypčiojama vietoje, nei dirbama.

BFL

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlys savo vadovaujamam komitetui atlikti tyrimą dėl bendradarbiavimo su nedemokratinėmis ir žmogaus teisių negerbiančiomis valstybėmis poveikio Lietuvos nacionaliniam saugumui, kartu įvertinant teisinės pagalbos teikimo ir valstybės institucijų sprendimų šiuo klausimu priėmimo mechanizmą.

Komentuodamas incidento, kai Baltarusijos valdžios institucijoms buvo perduoti finansiniai duomenys apie Baltarusijos opozicinės žmogaus teisių organizacijos “Viasna” sąskaitas, aplinkybes, Seimo komiteto vadovas sakė, kad aiškėja, jog tarptautinių sutarčių nuostatos, kurios leidžia riboti bendradarbiavimą, kai tai gali pakenkti valstybės nacionaliniam saugumui, neveikia arba veikia su dideliais trūkumais, nes paprasčiausiai nėra funkcionuojančio mechanizmo, pagal kurį institucijoms, atsakingoms už poveikio nacionaliniam saugumui vertinimą, būtų sudarytos galimybės užkirsti kelią veiksmams, kurie kenkia Lietuvos nacionaliniam saugumui.

“Manau, kad tokio tyrimo metu būtų galima išsiaiškinti iki šiol vykusio bendradarbiavimo apimtis, formas ir pasekmes, taip pat nustatyti ateities gaires, pagal kurias bendradarbiavimas su atitinkamomis valstybėmis galėtų būti ribojamas, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio saugumo interesus”, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.

Konservatorių darbo grupė išklausė raštą apie neva patirtą spaudimą surašiusį ūkio ministrą Dainių Kreivį, grupės vadovas Arvydas Anušauskas sako, kad “pateikti rimti dalykai”.

Pats ūkio ministras D.Kreivys teigė, kad jo raštui aiškintis sudarytos darbo grupės posėdyje pateikė faktines aplinkybes bei siūlymus, kaip ateityje išvengti tokių situaciją, o sprendimo dėl savo likimo poste tvirtino dar nepriėmęs.

“Pateikiau faktines aplinkybes, kuriose ta pažyma buvo surašyta, kalbėjome apie tos pažymos pasekmes. Aš kalbėjau, kad pažyma labai svarbi antikorupciniu požiūriu, ir ta patirtis, kurią man teko patirti, turi niekada nepasikartoti, t.y. turi būti priimti įstatyminiai aktai, užkertantys kelią ateityje tiems faktams”, – išėjęs iš darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė D.Kreivys.

Jis siūlė iš verslo atėjusių politikų turimas akcijas perduoti valdyti specialiems fondams, o aukštų valdininkų, politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus fiksuoti ar net protokoluoti.

“Pirma, visi susitikimai, kuriuose dalyvauja interesų grupės ir politikai, aukšti valdininkai, turėtų būti deklaruojami. Antra, manau, kad visos akcijos visų politikų turi būti atidėtos į fondus. Trečia, visi svarbūs susitikimai, kuriuose skirstomi pinigai, turi būti protokoluojami, įrašomi, kad niekam niekada nekiltų klausimų apie skaidrumą”, – vardijo D.Kreivys.

Klausiamas, ar yra priėmęs sprendimą dėl savo likimo poste, ministras siūlė neskubinti įvykių. “Aš esu jau minėjęs, kad niekada nesilaikiau įsikabinęs to posto. Sprendimas, ko gero, labiausiai priklauso nuo premjero, be to, rytoj – VTEK’as (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos posėdis – BNS)”, – priminė D.Kreivys.

Darbo grupei vadovaujantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sakė, kad “ministro pateikta informacija yra rimti dalykai”.

“Ir mes negalime atsimojuoti, nepriklausomai nuo to, kaip žiūrim į ministrą, į jo pateiktą informaciją. Viešieji pirkimai, politiniai spaudimai – visa tai yra mūsų gyvenimo realijos, kurias turime įstatyti į tam tikrus įstatyminius rėmus. Pavyzdžiui, visai logiškas siūlymas visiems politikams, nuo savivaldos lygmens iki aukščiausio, vis dėlto to verslo atsisakyti tokiu būdu, kuris leistų atsiriboti nuo galimų įtarimų neskaidrumais ir įtakomis”, – sakė A.Anušauskas.

Jis taip pat pabrėžė, jog ministro pažyma pavadintame rašte išsakytus dalykus kiekvienas vertina pagal turimą informaciją, ir ne visa ji skelbtina.

“Kiekvienas turime savo nuomonę, bet kiekvienas turime ir savo žinias apie reiškinius, kurie išdėstyti pažymoje. Gal ministras ir ne viską parašė, gal ir ne viską galime paviešinti, bet problemos egzistuoja”, – sakė darbo grupės vadovas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas darbo grupę aiškintis ūkio ministro rašte išdėstytiems faktams sudarė praėjusią savaitę.

Ūkio ministras premjerui perdavė pažyma pavadintą raštą, kuriame nurodoma, kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą dėl bendrovių “Vilniaus vandenys”, Ignalinos atominės elektrinės, Valdovų rūmų viešųjų pirkimų, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos finansavimo, lėšų skyrimo “FL Technics”, Vilniaus šilumos tinklų nuomos pratęsimo, daugiabučių renovavimo programos viešinimo konkurso.

Premjeras rašte išdėstytus dalykus pavadino “šokiruojančia” informacija”, tuo metu ministrui atsistatydinti siūlanti prezidentė Dalia Grybauskaitė jį įvertino skeptiškai ir sakė, jog tai “jokia oficiali pažyma”.

Prezidentė anksčiau pareiškė nepasitikinti ūkio ministru viešojoje erdvėje kilus abejonėms, jog D.Kreivys galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą.

Ministras kategoriškai atmeta bet kokius įtarimus, kad jis galėjo daryti įtaką skiriant ES paramą su jo artimaisiais susijusiomis įmonėmis.

Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad kaimyninės valstybės siekia formuoti Lietuvos informacinę erdvę ir tai daro įtaką šalies vidaus gyvenimui.

Pasak A.Anušausko, šią problemą nurodė vienas iš komiteto narių per trečiadienį vykusį susitikimą su prezidente Dalia Grybauskaite.

“Buvo iškelta problema, kad informacinėje erdvėje yra pokyčių, kurie yra akivaizdūs. Be abejonės, resursai, kuriuos skiria kaimyninės valstybės informacinei erdvei formuoti sau palankia linkme, daro įtaką ir Lietuvos vidaus gyvenimui. Turiu galvoje, daro įtaką ir politikams, žiniasklaidos priemonėms”, – žurnalistams po susitikimo sakė NSGK vadovas.

Jis tvirtino manantis, kad “ateityje apie tai bus galima kalbėti daugiau, galbūt ir priimti atitinkamus sprendimus”.

“Nes šiuo atveju, aš manau, kad Lietuva tikrai kol kas nedisponuoja tokiais resursais, kokiais disponuoja šioje srityje kaimyninės valstybės”, – sakė A.Anušauskas.

Jis pabrėžė, kad pasikeitus kai kurių laikraščių savininkams, “nors jų žurnalistai iš pradžių rašė vienaip, paskui pradeda rašyti kitaip”.

“Išsakysiu savo poziciją. Jeigu finansinės grupės perka žiniasklaidos priemones, jos, be abejonės, siekia ir atitinkamai formuoti jų poziciją ir apie politikus, ir politinius įvykius, ekonominius reiškinius, ir tai labai ryškiai matosi. Tie, kurie skaito spaudą, klauso reportažų, visada gali susidaryti nuomonę, kad tai iš tikrųjų yra realybė”, – kalbėjo A.Anušauskas.

Paklaustas, ar finansinėms grupėms reikia uždrausti įsigyti žiniasklaidos priemones, jis atsakė: “Realiai pas mus įstatymuose tai yra numatyta. Bankai negali pirkti, bet visada atsiranda dukterinės įmonės”.

“Mes esame ES valstybė, mes negalime kaip nors izoliuotis nuo kitų valstybių, priimti kokius nors diskriminacinius sprendimus vieno ar kito, sakysime, žmogaus, kuris perka žiniasklaidos priemonių akcijas, (atžvilgiu – BNS)”, – sakė A.Anušauskas.

Prieštaringai vertinamas Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis pranešė pirmadienį kreipęsis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko jam mestų kaltinimų.

A.Paleckis tvirtino buvęs įžeistas, kai A.Anušauskas praėjusių metų lapkritį per televiziją pasakė, kad “Paleckis yra maitinamas iš finansinių resursų, kurių šaltinis yra už Lietuvos ribų”.

“Niekuo tai nepagrįsdamas, per visuomenės informavimo priemones šis ponas apšmeižė ir pažemino mano vadovaujamą politinę partiją Socialistinis liaudies frontas, mano šeimą ir mane asmeniškai”, – pranešime spaudai cituojamas A.Paleckis.

NSGK pirmininkas pirmadienį nenorėjo komentuoti radikaliomis idėjomis garsėjančio politiko pareiškimo.

“Nesiruošiu reklamuoti A.Paleckio, – teigė jis. – Jis gali kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Komunalinę valymo įmonę ar kur tik nori.”

Kita vertus, A.Anušauskas teigė atsakąs už savo žodžius.

Lapkričio pabaigoje Seimo narys komentavo Socialistinio liaudies fronto Vilniuje surengtą tarptautinę konferenciją “Istorijos pamokos: žvilgsnis į dešimtmečių gilumą”.

Vilniaus apygardos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą paties A.Paleckio pareiškimo, esą prieš 20 metų sausio 13-ąją, sovietinės kariuomenės daliniams mėginant nuversti Lietuvos valdžią, “saviškiai šaudė į savus”.