BFL

Prieš savaitę geriausiems lietuviškiems metų kino darbams įteiktos grakščios „Sidabrinės gervės“ statulėlės. Daugiausiai jų šįmet pretendavo gauti režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Edeno sodas“ – jis buvo nominuotas aštuoniose kategorijose. Tačiau apdovanojimą pavyko pelnyti tik pagrindinį vaidmenį jame sukūrusiam aktoriui Juozui Budraičiui. Būtent jam atiteko geriausio pagrindinio vaidmens „Sidabrinė gervė“, pakeitusi anksčiau buvusias pagrindinio aktoriaus ir aktorės nominacijas.

Daugiausiai „Sidabrinių gervių“ – net penkias – pulkelin pavyko sutelkti kino juostos „Ramybė mūsų sapnuose“ komandai. Šis filmas buvo pripažintas geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu, Šarūnas Bartas tapo geriausiu režisieriumi, Eitvydas Doškus – Metų operatoriumi, Gintarė Sokelytė – Metų montažo režisiere, o aktorė Klavdija Koršunova pripažinta geriausia antraplanio vaidmens atlikėja.

Po dvi „Sidabrines gerves“ pelnė Igno Miškinio vaidybinis filmas „Karalių pamaina“ ir Manto Kvedaravičiaus ilgametražė dokumentikos juosta „Mariupolis“. Geriausiu animaciniu filmu pripažintas „Kino pavasaryje“ šįmet rodytas Urtės Oettinger ir Johano Oettingerio filmas „Nuopuolis“.

O vienintelė „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui šįmet buvo įteikta ilgametei kino montažo režisierei Izabelei Pinaitytei.

BFL

Kauno „Žalgirio“ arenoje penktą kartą surengti populiariosios muzikos – Muzikos asociacijos metų apdovanojimai, arba tiesiog M.A.M.A. Šiemet vienu renginiu atšvęstas ir 25-asis „Radiocentro“ gimtadienis. Kaip ir kasmet, po apdovanojimų kilo diskusijų dėl to, kas buvo apdovanotas, o kas nepelnytai pamirštas. Objektyvios tiesos čia niekada nebus, bet šiemet ir vėl bene visus pagrindinius prizus susišlavė atlikėjai, tiesiogiai susiję su apdovanojimų organizatoriais.

Vakaro žvaigžde tapo Monika Linkytė, kuri pripažinta geriausia atlikėja, geriausio albumo ir geriausios dainos autorė. Jos prodiuseris – pagrindinis M.A.M.A. organizatorius Martynas Tyla. Kartu su M.Linkyte į „Eurovizijos“ konkursą vykęs Vaidas Baumila tapo Metų atlikėju, o vakaro vedėja Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Leonas Somovas atsiėmė prizus kaip Metų grupė ir geriausi popmuzikos kūrėjai. Asociacijos tarybos narys Marijonas Mikutavičius pelnė apdovanojimą už geriausius koncertus, kitas narys Saulius Urbonavičius laimėjo Metų roko grupės („Bix“) nominaciją.

Be apdovanojimų liko brangiausią koncertinį turą Lietuvoje pernai surengusi Džordana Butkutė, aktyviai koncertavusi grupė SEL, o naują albumą išleidęs Andrius Mamontovas nebuvo paminėtas jokioje nominacijoje.

Lietuvos gretutinių teisių asociacija paskelbė, kad grojamiausi pernai metų atlikėjai buvo Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra pranešė, kad populiariausiu metų autoriumi tapo L.Somovas. Už nuopelnus lietuviškai muzikai apdovanota grupė „Nerija“

BFL

Gruodžio 11 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija pagerbė visuomeninei veiklai ir verslui nusipelniusius asmenis bei įmones – įteikė Petro Vileišio, „Inovacijų prizo“, sėkmingai dirbančios įmonės ir „Profesijos riterio“ apdovanojimus.

P.Vileišio nominacijos apdovanojimas – skulptūrinis portretas ir aukso medalis – įteiktas prof. Vytautui Landsbergiui, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ generaliniam direktoriui Audriui Paužai, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriui prof. habil. dr. Petrui Baršauskui ir dviem jaunosios kartos atstovams: KTU studentei Aidai Barkauskaitei bei Marijampolės marijonų gimnazijos abiturientui Tadui Žaliauskui.

„Profesijos riterio“ apdovanojimu įvertinti Klaipėdos „Žemynos“ bei „Ąžuolyno“ gimnazijų informacinių technologijų mokytoja ekspertė Vaidilutė Žukauskienė, Švenčionių r. Kaltanėnų miestelio ambulatorijos bendrosios praktikos slaugytoja Genė Žalaitė-Lapėnienė ir Radviliškio r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas komisaras Aivaras Kardašius.

Sėkmingai dirbančios įmonės nominacija šiemet atiteko 35 bendrovėms. Iš didelių įmonių grupės kategorijos nominantų apdovanoti „Montuotojas“, „Šiaulių vandenys“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Umega“, „Bega“, „Philip Morris Lietuva“, „Lifosa“, „Vičiūnų grupė“, „Selteka“, Lietuvos paštas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“, „Aurika“, iš vidutinių – „Inspecta“, „Požeminiai darbai“, WARFF, „Inžineriniai tinklai“, „Biotehpharma“, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, „Irdaiva“, „Pack Klaipėda“, „Voltas“, „Vilkijos gija“, „Garlita“, „August ir Ko“, „Dolomitas“, „ADAX“, „Sicor Biotech“ įmonės, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, iš mažųjų – „Sargasas“, „Grinduva“, „Layher Baltic“, „Agrosfera“, „ICS projectus group“, „BIOK laboratorija“.

Šių metų „Inovacijų prizas“ atiteko „Enerstenai“, „Aurikai“, o „Inovatyvaus produkto“ prizu įvertintos „BIOK laboratorija“ (už produktų liniją „BIOK Dermatology“) ir „Terekas“ (už įrenginį, formuojantį karščiui atsparią tarą „Hot fill“).

Kovo 27-ąją, penktadienį, minėsime Tarptautinę teatro dieną. Tradiciniai „Auksiniai scenos kryžiai“ šįmet bus teikiami Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Teatro Baltojoje salėje jau 16 val. prasidės apskritojo stalo diskusija „Ar tikrai šis sezonas auksinis?“, kurią moderuos žurnalistė Jolanta Kryževičienė. Diskusijoje dalyvaus muzikologė, šių metų „Auksinių scenos kryžių“ komisijos pirmininkė Veronika Janatjeva, teatrologai Jurgita Staniškytė, Ina Pukelytė ir Edgaras Klivis, profesorius Egidijus Aleksandravičius, Muzikos ir teatro akademijos atstovės Elona Bajorinienė bei Ramunė Marcinkevičiūtė. Į renginį įėjimas laisvas.

Tuo tarpu sodelyje priešais teatrą jau nuo 16 val. bus rengiamos šventinės linksmybės miestiečiams: lėlių, kaukių ir scenos kostiumų demonstracijos, teatralizuotas „šerno kepimas“ ir vaišės.

17.30 val. pajudės „Auksinių scenos kryžių“ nominantų eisena į teatro pastatą improvizuotu „raudonu kilimu“. 18.15 val. prasidės kviestinis šventinis vakaras, kurį transliuos LRT Kultūros TV kanalas. Renginio, kurį režisuoti patikėta Kęstučiui Jakštui, koncertinėje programoje dalyvaus Kauno valstybinio muzikinio teatro artistai, taip pat vakaro viešnia Karina Krysko. Diriguos Jonas Janulevičius.

Už 2014-ųjų geriausius scenos darbus metų režisieriais šįkart pretenduoja tapti Arūnas Areima („Kartu“, „Ričardas II: Post factum“), Eimuntas Nekrošius („Jobo knyga“), Jonas Vaitkus („Karalius Lyras“, „Nebylys“) ir Gintaras Varnas („Kornetas“, „Biografija: vaidinimas“). Į geriausias metų aktores už pagrindinius vaidmenis pretenduoja Agnė Ramanauskaitė („Šokis Delhi“, „Maži stebuklai“), Agnė Šataitė („Dėdės ir dėdienės“, „Savižudis“) ir Eglė Špokaitė („Biografija: vaidinimas“, „Ričardas II: Post factum“), geriausius aktorius – Vytautas Anužis („Karalius Lyras“), Dainius Svobonas („Biografija: vaidinimas“) ir Remigijus Vilkaitis („Jobo knyga“). Metų operos solistais gali tapti Joana Gedmintaitė („Sevilijos kirpėjas“), Asmik Grigorian („Trubadūras“), Arūnas Malikėnas („Jonas ir Greta“) ir Jovita Vaškevičiūtė („Kornetas“, „Trubadūras“, „Jonas ir Greta“). Geriausiais baleto solistais pretenduoja būti paskelbti Anastasija Čumakova („Spragtukas“), Kristina Gudžiūnaitė („Spragtukas“, „Sniego karalienė“) ir Genadijus Žukovskis („Spragtukas“, „Sniego karalienė“).

Bene visa lietuviškos muzikos istorija surinkta pernai lapkritį pradėjusiame veikti interneto portale ~pakartot.lt~. Laisvai ir legaliai prieinama.

Dovaidas Pabiržis

„Melodijos“ plokštelių traškesys su ilgesingais „Vilniaus bokštų“ dalyvių balsais ar smagūs pirmieji lietuviškos šokių muzikos ritmai, tarpukario Kauno kavinėse skambėję valsai ir fokstrotai ar Atgimimo laikų roko maršai – visa tai viename tinklalapyje.

Revoliucinį žingsnį šalies muzikos sklaidai pasiryžo įgyvendinti Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, vienijanti per 5 tūkst. šalies muzikantų. „Kiek kalbamės su kolegomis iš užsienio, visi sako tą patį: kiek jūs galite laukti turtingų užsienio verslininkų, kurie sutvarkys jūsų rinką? Mažoms šalims to tikėtis sudėtinga. Pavyzdžiui, čekai pernai pateikė ataskaitą – iš autorių teisių panaudojimo internete surinkti vos 32 eurai. Taigi visur nuotaikos tokios, kad reikia kažką daryti, o lietuviai pirmieji padarė tai, ko niekas nedrįsta žengti“, – tvirtina AGATA direktorė Agnė Masalskytė, atskleidžianti, kad vos pradėjęs veikti projektas jau sulaukė trijų didelių tarptautinių muzikos kompanijų dėmesio, nors iki tol šalies atlikėjai į jų duris turėdavo belstis patys.

Kiekviena perklausa portale ~pakartot.lt~ muzikantams generuos tam tikras pajamas, lygiai taip, kaip jų duoda ir kiekviena radijo ar televizijos eterio minutė. Kitaip nei kitos legalios internetinės muzikos klausymosi platformos „Spotify“ ar „Deezer“, ~pakartot.lt~ yra nekomercinis projektas, kartu vykdantis ir šviečiamąją misiją – supažindinti su gera, bloga ar tiesiog labai įvairia lietuviška muzika. Šiuo metu portale iš viso galima atrasti per 66 tūkst. lietuviškų įrašų.

„Portalas stipriai pasitarnaus lietuviškos muzikos populiarinimui ir sklaidai: iki šiol nebuvo tokio išsamaus ir legalaus šaltinio, kuriame būtų galima rasti pačių įvairiausių šalies atlikėjų įrašų. Be to, klausytojui tokia prieiga suteikiama nemokamai, tad atsirado visos galimybės tyrinėti lietuvišką muziką, atrasti kažką nauja ar paprasčiausiai klausytis to, kas kažkada patiko arba yra aktualu dabar. ~Pakartot.lt~ atsiradimas turėtų paskatinti tolesnį lietuviškos muzikos industrijos vystymąsi ir padidinti žmonių susidomėjimą tautine muzika“, – pabrėžia įrašų kompanijos „Melodija“ vadovas Saulius Sventickas.

Apskaitys iki tol neprižiūrėtas sritis

Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad kiekviena radijo stotis už transliuojamą muziką sumoka tam tikrą pajamų dalį ir asociacijai AGATA pateikia savo transliuotą grojaraštį. Taip nustatoma konkreti transliuotojo eterio minutės kainą ir pagal grojamumo statistiką atlikėjams paskirstomos išmokos. Panaši tvarka galioja ir televizijoje. Tačiau iki šiol egzistavo sritys, kurių teisingai apmokestinti nebuvo galimybių: tai kavinės, barai ir įvairios pardavimo vietos, kuriose transliuojama muzika, tačiau nėra galimybių vesti tikslios grojamų kūrinių apskaitos. Taip pat ir pajamų, gaunamų iš tuščios laikmenos mokesčio. Kadangi jokia interneto duomenų statistika iki šiol buvo neįmanoma, šie pinigai buvo skirstomi pagal radijo ir televizijos transliacijų proporcijas.

A.Masalskytė pasakoja, kad projektas ~pakartot.lt~ leis sutvarkyti abi šias „pilkąsias zonas“. Puslapio duomenų baze atskiru prisijungimu gali naudotis kavinės ir barai, taip sudarydami savo grojaraščius, tuomet AGATA gaus jau tikslius duomenis ir galės tinkamai paskirstyti lėšas. Be to, pirmą kartą bus žinoma, kokie atlikėjai yra populiarūs interneto erdvėje.

Dar nėra aišku, kiek tiksliai lėšų bus padalyta atlikėjams pagal ~pakartot.lt~ perklausas. Kol kas numatyta skirti 50 proc. iš neperskirstytų pinigų sumos – iš viso apie 58 tūkst. eurų (200 tūkst. Lt). Pirmieji mokėjimai turėtų būti apskaičiuoti šių metų gegužę, o padalyti – nustačius minėtą ~pakartot.lt~ eterio minutės kainą. „Tai bus pirmasis precedentas, kai atlikėjai gaus pinigų už perklausas internete. Pagaliau turėdami tikrą statistiką galėsime toliau skirstyti pinigus pagal tai, ko žmonės klausosi, o ne pagal tai, ką jiems siūlo radijas ar televizija“, – pabrėžia AGATA vadovė.

Asociacija iš viso atlikėjams kasmet išdalija per 3,5 mln. eurų (12 mln. Lt). Gretutinės teisės (kūrinio įrašo, o ne autorystės) pagal įstatymus Lietuvoje yra saugomos 70 metų nuo įrašo padarymo.

Projekto kūrėjai žada kovoti su galimu sukčiavimu, kai suinteresuoti asmenys gali „sukti“ tuos pačius kūrinius be sustojimo, taip gerindami konkrečių atlikėjų statistiką. Pasak A.Masalskytės, jau užfiksuoti du panašūs atvejai. Apie tokio pobūdžio sukčiavimą prieš skirstant lėšas už perklausas pranešama kitiems AGATA nariams, ir tokie atvejai nėra įtraukiami į bendrą statistiką.

Muzika nieko nekainuoja?

Pasaulyje išpopuliarėjus nemokamoms internetinėms muzikos sklaidos priemonėms – ~youtube.com~, platformoms „Spotify“ ar „Deezer“, netyla ginčai dėl jų daromos žalos bendram muzikos vertės suvokimui. Kiekvienas dabar gali susidaryti savo asmeninius grojaraščius, lengvai peršokti mažiau dominančius epizodus ar klausytis tik nedidelių kūrinių atkarpų, pasirinkdamas iš nesuskaičiuojamos galybės laisvai prieinamų melodijų.

Muzikos agentūros M.P.3 vadovas Vaidas Stackevičius pabrėžia: muzika nėra nemokamas malonumas, nes atlikėjai privalo į ją investuoti daug savo lėšų, laiko ir kūrybinių pastangų, todėl jos atidavimas už dyką nėra geriausia išeitis. „Nepalaikau nemokamo davimo, nes praktikoje, kiek teko susidurti, to, ką gauna nemokamai, žmogus nevertina. Jeigu žmogus nemokamai nukeliauja į konferenciją, jis ten būna kaip turistas ir nesistengia pasiimti to, ką galėtų gauti, jeigu pirktų bilietą. Nemokami koncertai taip pat būna pilni atsitiktinių žmonių, jie stovi, žiūri, klausiamai kasosi galvą: kuo tu čia mane nustebinsi? O į mokamus koncertus susirenka žmonės, kuriems tai svarbu, ir būna visai kita atmosfera“, – tvirtina V.Stackevičius.

Pasak jo, jauniems atlikėjams įvairios nemokamos muzikos klausymosi platformos yra gera galimybė išgarsėti ir atkreipti į save dėmesį, tačiau patyrę muzikantai iš savo kūrybos tikisi pragyventi, todėl nenori atiduoti kūrinių neatlygintinai. V.Stackevičiaus vadovaujamai agentūrai priklausantys atlikėjai – grupės „Biplan“ ar „Antis“ – į portalą ~pakartot.lt~ sudėjo didžiąją dalį savo įrašų, tačiau patys naujausi kūriniai kol kas yra užrakinti. „Jeigu bus gaunama informacija, kad ir iš ~pakartot.lt~ galima uždirbti, tuomet ir bus prasmės tuos kūrinius atrakinti. Šiuo metu tiesiog tikimės, kad tie kūriniai mums gali sugeneruoti daugiau pajamų kituose serveriuose“, – prideda agentūros M.P.3 vadovas.

Šiuolaikinės baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ vadovas Ugnius Liogė tikisi, kad klausytojams nemokamas portalas ~pakartot.lt~ pasitarnaus kaip pažintinė priemonė ir galbūt privers melomanus susidomėti fiziniais įrašų leidimais. „Kiek buvo daroma suvaržymų, įvairių išradimų, kaip apriboti interneto siuntimus, tos priemonės didelio efekto nedavė, todėl reikia galvoti, kaip išnaudoti esamas tos pačios leidybos galimybes. Leidėjai prieš globalinius vėjo malūnus nepapūs. Žmonės pripranta prie įvairių interneto portalų ir jiems muzikos leidinių iš viso mažiau reikia. O pati portalo idėja yra originali ir žavi, logiškai ir teoriškai tai turėtų padėti visai lietuviškai muzikos scenai“, – sako U.Liogė.

Galimybės apmokestinti ~pakartot.lt~ neatmeta ir A.Masalskytė. Pasak jos, šis klausimas ateityje dar neabejotinai iškils ir dėl jo spręs patys muzikantai. AGATA vadovės nuomone, tie, kurie iki šiol pirko ir vertino muziką, nenustos to daryti ir toliau, o rinkos studijos rodo, kad vartotojai, nemokamai susipažinę su muzikos turiniu internete, tą produktą vėliau dažnai įsigyja ir fiziniu formatu. Be to, tikriems melomanams gali užkliūti ir ne pati geriausia portale ~pakartot.lt~ siūlomų muzikos kūrinių kokybė – jie transliuojami 128 kilobitų per sekundę greičiu.

Vangus startas

~Pakartot.lt~ duomenų bazė pradėta kurti maždaug prieš dvejus metus. Pasak A.Masalskytės, pirmaisiais metais buvo kuriama pati sistema, o antraisiais daugiausia bendraujama su muzikantais. 15 metų rinkusi informaciją apie muzikantus ir jų padarytus įrašus, AGATA iki tol neturėjo pačių įrašų kopijų. Iš pradžių tikėtasi, kad atlikėjai patys pasidalys savo geriausios kokybės kūriniais, tačiau nesulaukusi ryškesnio indėlio AGATA pati ėmėsi iniciatyvos iš įvairiausių šaltinių – melomanų kolekcijų, interneto, pačių muzikantų ar leidėjų rinkti ir skaitmeninti lietuviškus įrašus.

Portalui pradėjus veikti kai kurie muzikantai išreiškė nuogąstavimų dėl skelbiamų kūrinių kokybės ir net paprašė juos pašalinti, tačiau visi tokio pobūdžio konfliktai yra greitai išsprendžiami. „Darome taip, kaip paprašo muzikantai, – jie gali įdėti ne visą savo kūrybą, užrakinti kai kuriuos kūrinius, pateikti geresnės kokybės įrašus“, – teigia asociacijos AGATA vadovė.

Nors ~pakartot.lt~ veikia jau trečią mėnesį, iki šiol galima rasti nemažai albumų, kurie pažymėti kaip „Rinkinys“ ar „Nežinomas atlikėjas“. Ši informacija, pasak A.Masalskytės, su muzikantų pagalba taip pat nuosekliai tvarkoma. Pirmoji portalo versija, skirta tik muzikantams, startavo pernai liepą – jau tada buvo atlikta daug papildymų ir pataisymų. Jų dar neabejotinai reikės ir ateityje, nes visuotiniame AGATA narių suvažiavime buvo priimtas sprendimas, kad į portalą bus sukelti visi lietuviški įrašai – net ir tie, kurių autoriai į asociacijos pranešimus ar informaciją nesureagavo.

Projektas ~pakartot.lt~ kol kas nesulaukė deramo dėmesio. Statistika rodo, kad kasdien šioje interneto svetainėje apsilanko apie 300–400 unikalių vartotojų, o nuo portalo starto pernai lapkritį jį iš viso aplankė daugiau nei 3 tūkst. unikalių lankytojų, kurių kiekvienas vidutiniškai kūrinių klausėsi apie 12 valandų. Šiuo metu svarstoma galimybė kurti ir ~pakartot.lt~ kompiuterinę programą bei mobiliąją programėlę.

Populiariausi ~pakartot.lt~ atlikėjai 2014 m. gruodžio mėn.

1. „Foje“

2. Leon Somov ir Jazzu

3. „Calli“

4. „Cultor“

5. „Siela“

6. SEL

7. „Colours of Bubbles“

8. Vytautas Kernagis

9. Keistuolių teatras

10.  Folkloro ansamblis „Ratilio“

Šaltinis: AGATA duomenys

Sausio 19 d. iškilmingoje ceremonijoje sostinės Kongresų rūmuose bus apdovanojami geriausi 2014 metų šalies sportininkai. Atletai pagerbiami 11-oje skirtingų nominacijų: apdovanojimus pelno metų sportininkas ir sportininkė, geriausios metų vyrų ir moterų komandos, metų treneris, metų naujokas ir metų sportininkas su negalia. Prizai taip pat teikiami už metų sugrįžimą, metų pergalę, pagalbą sportininkams bei už gyvenimo nuopelnus sportui. Geriausiems atletams atitenka auksu dengtas stilizuotas pergalės, polėkio ir olimpinės ugnies vaizdinio prizas su Lietuvos vėliavos motyvais, kurį sukūrė dailininkas Andrius Zakšauskas.

„Lietuvos sporto apdovanojimus 2014“, kurie pakeitė du dešimtmečius rengtus geriausio Lietuvos sportininko rinkimus, organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bei Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu su Lietuvos sporto žurnalistų federacija. Iš šių organizacijų sudaryta apdovanojimų taryba kiekvienai nominacijai atrinko po tris kandidatūras, iš kurių renkamas vienintelis laimėtojas. Dėl dalies nominacijų savo balsą interneto svetainėje sportoapdovanojimai.lt galėjo atiduoti  ir visuomenė – jos balsas sudaro 25 proc. galutinio balso.

Metų sportininku pretenduoja tapti sunkiaatletis Aurimas Didžbalis, irkluotojas Jevgenijus Šuklinas ir imtynininkas Edgaras Venckaitis, geriausios metų sportininkės prizui nominuota plaukikė Rūta Meilutytė, kiokušin karatė kovotoja Inga Mikštaitė bei irkluotoja Milda Valčiukaitė. Metų vyrų komandos kategorijoje nominuotos vyrų krepšinio ir mažojo regbio rinktinės bei Sauliaus Ritterio ir Rolando Maščinsko irkluotojų duetas. Geriausia metų moterų komanda pretenduoja tapti futbolo komanda „Gintra-Universitetas“, paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė bei irkluotojos Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė.

Vienas svarbiausių kasmetinių sporto renginių – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) kartu su Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) rengiami Lietuvos metų sportininko rinkimai – iš esmės atsinaujina. Net 11 nominacijų vietoje dviejų, nauja balsavimo tvarka ir įspūdinga, tiesiogiai transliuojama apdovanojimų ceremonija – tik dalis svarbių naujovių, užtikrinsiančių didesnį visuomenės susidomėjimą ir sporto bendruomenės įsitraukimą.

Atsinaujinanti tradicija keičia ir savo vardą – geriausio Lietuvos metų sportininko rinkimai vadinsis Lietuvos sporto apdovanojimais. Kiekvienai iš 11 nominacijų laimėti Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš šešių LTOK, KKSD ir LSŽF atstovų, nominavo po tris asmenis ar komandas. Būtent ši taryba balsuodama išrinks ir nugalėtojus, kurie bus paskelbti sausio 19 d. vyksiančio iškilmingo renginio, kurį tiesiogiai transliuos televizija, metu. Iki tol nugalėtojų pavardės išliks paslaptimi.

„Išplėsdami renginio mastą ir apdovanodami ne tik geriausią sportininką ir komandą, bet ir, pavyzdžiui, geriausią trenerį, geriausią naujoką ar geriausią sportininką su negalia, pagerbsime daugiau sportui nusipelniusių žmonių negu bet kada. Lietuvos sporto apdovanojimai įtrauks ir suvienys visą Lietuvos sporto bendruomenę, tapdami didele sportininkų ir Lietuvos švente“, – sako LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Penkiose nominacijose – metų  sportininko, metų sportininkės, metų vyrų komandos, metų moterų komandos ir metų trenerio – nugalėtoją rinks ne tik LSŽF, KKSD ir LTOK, bet ir visuomenė. Kiekvienas lietuvis savo valią Lietuvos sporto apdovanojimuose jau gali išreikšti balsuodamas specialiai renginiui sukurtoje interneto svetainėje www.sportoapdovanojimai.lt.

„Permainomis siekiame sistemą padaryti paprastesne, aiškesne ir atviresne visuomenei ir taip paskatinti ją dar labiau domėtis sportu ir Lietuvos sportininkų pasiekimais įvairiose srityse. Turime daug puikių asmenybių, ir renginys suteiks progą plačiajai visuomenei apie juos ir jų pasiekimus sužinoti daugiau“, – sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Lietuvos sporto apdovanojimų nugalėtojų laukia ir naujos apdovanojimų statulėlės, pakeisiančios nuo 1994 m. kasmet metų sportininko rinkimų nugalėtojams dovanojamas „Šaulio“ skulptūrėles. Naujieji apdovanojimai bus dengti auksu, su stilizuotu pergalės, polėkio, olimpinės ugnies vaizdiniu ir su Lietuvos vėliavos motyvais.

Lietuvos sporto apdovanojimų tarybą sudaro šeši nariai. KKSD atstovauja E. Urbonavičius ir Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė, LTOK atstovauja D. Gudzinevičiūtė ir  LTOK Olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus, o LSŽF atstovauja Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas bei dienraščio „Lietuvos rytas“ sporto redaktorius Gintaras Nenartavičius ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos generalinis sekretorius bei portalo 15min.lt Sporto skyriaus redaktorius Modestas Krukauskas. Kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą. Tarybos pirmininkas – E. Urbonavičius.

Be jau minėtų nominacijų, Taryba rinks geriausius metų naujoko, metų sportininko su negalia, metų sugrįžimo, apdovanojimo už pagalbą sportininkams ir metų pergalės nominacijose, taip pat nominacijoje už nuopelnus Lietuvos sportui.

Dvi dienas trukusią progreso konferenciją LOGIN 2014 vainikavo menų fabrike „Loftas“ įvykę Lietuvos interneto apdovanojimai ir vakarėlis kodiniu pavadinimu „LOGOUT“.

Baigiamajame renginyje paskelbti 2014 metų labiausiai Lietuvos interneto plėtrai nusipelnę asmenys ir didžiausio pripažinimo sulaukę projektai: 18 pagrindinių ir 24 papildomų kategorijų laimėtojai. Nugalėtojams įteiktos specialios LOGIN statulėlės bei rėmėjų prizai. Geriausiais juos išrinko interneto vartotojai bei vertinimo komisija, sudaryta iš praėjusių metų LOGIN interneto apdovanojimų nugalėtojų.

„Lietuvos interneto apdovanojimai“ šiemet vyko dviem etapais: pirmiausia Login.lt interneto svetainėje vienoje ar keliose kategorijose buvo galima siūlyti savo mėgstamas įmones, projektus, žmones ar judėjimus, taip pat balsuoti už jau esamus. Antrojo etapo metu vyko uždaras balsavimas – daugiausia internautų simpatijų sulaukusius dalyvius atskirai vertino komisija, sudaryta iš praėjusių metų apdovanojimų laimėtojų. Pretendentai į apdovanojimus buvo vertinami pagal idėjos novatoriškumą, originalumą, progreso skatinimą, efektyvų jos pritaikymą bei funkcionalumą, pasiektus tikslus ir rezultatus bei vizualinį projekto pateikimą. Kai kuriose kategorijose apdovanojimų komisija nusprendė nerinkti nugalėtojų dėl per mažo balsavimo aktyvumo ar nominuotų projektų, neatitinkančių vertinimo kriterijų.

Balandžio 10-11 dienomis vykusi progreso konferencija LOGIN šiais metais buvo organizuojama jau 8-ąjį kartą. Didžiausia interneto tendencijų konferencija Baltijos šalyse savo istoriją pradėjo 2007 m., o šiemet sulaukė daugiau nei 3500 lankytojų, kuriems buvo atviros net 7 salės, skirtos pranešimams ir renginiams. Apdovanojimuose ir baigiamajame renginyje „LOGOUT“, kurio pagrindinis partneris yra Mykolo Romerio universitetas, dalyviai galėjo pirmieji įvertinti specialią ir dar negirdėtą „NO DJS“ programą.

Pagrindinių nominacijų laimėtojai:

Metų starto titulą pelnė nauja interaktyvi auditorijų apklausų sistema „IQ Polls“, kuri leidžia realiu metu gauti auditorijos nuomonę ir ją pateikti skaidrėse grafiškai.

Metų žmogumi internete šiais metais tapo Algimantas Čekuolis, su savo žiūrovais pasiryžęs bendrauti ir virtualioje erdvėje – socialinio tinklo „Twitter“ platformoje.

Metų elektroninio naujienlaiškio titulą laimėjo sporto ir sveikatingumo klubo IMPULS platinamas naujienlaiškis.

Per pirmas dvi paskelbimo dienas virusinis filmukas „We Are Happy from Vilnius“ surinkęs per 100 000 peržiūrų „YouTube“ kanale ir tapęs tikru virusiniu reiškiniu, nusipelnė ir Virusinės kampanijos titulo.

Mobiliojo tinklalapio ar projekto titulą pelnė – „Danske Bank“ mobilūs mokėjimai, kurie palengvino kasdienius vargus – atlikti pervedimui dabar užtenka naudotis mobiliųjų mokėjimų paslauga ir žinoti draugo telefono numerį.

Geriausiu Žaidimu mobilioje aplinkoje išrinkta „ABC knygelė 3D“, kuri rekomenduojama 2–6 metų amžiaus vaikams ir yra išleista lietuvių ir anglų kalbomis.

Mobiliosios programėlės prekės ženklui titulą pelnė „Viena sąskaita“, sukūrusi aplikaciją, kuria galima apmokėti savo sąskaitas.

Geriausia Mobiliąja programėle tapo „Vinted/Mano drabužiai“, savo programėle siūlantys ne tik atrasti drabužius, juos fotografuot, iškart talpint pardavimui ar mainams, bet ir bendrauti forume ar asmeninėmis žinutėmis.

Trofėjus už Inovaciją socialinėje erdvėje atiteko į Tinklalaidės „Auksiniai berniukai“ herojų rankas, kurie savo nereguliariai pasirodančioje tinklalaidėje žarsto patarimus verslui, ūkiui ir kitas idėjas.

Šių metų Memo titulą gavo „Loreta, Senis ir Jūra“ – populiariausias su Seimo pirmininke L. Graužiniene susijusių „memų“ šaltinis, įsikūręs socialiniame tinkle „Facebook“.

Socialinio tinklo „Facebook“ geriausio puslapio nugalėtoju tapo socialinis projektas „We Love Lithuania“, savo paskyroje besidalinantis Lietuvos vaizdais.

Statulėlė už geriausią Renginį, tiesioginę transliaciją atiteko „TEDx Vilnius 2014“ konferencijai.

Laurai už šių metų geriausią BLOG‘ą, asmeninį tinklalapį iškeliaus Geležinei Lapei.

E-paslaugos, produkto tinklalapis apdovanojimas įteiktas projektui Lėkštė.lt, didžiausiai maisto į namus užsakymo platformai Lietuvoje.

Geriausios Interneto svetainės vardą gavo „Biržų duona“, kurie savo puslapį pritaikė mobiliems ir planšetiniams įrenginiams.

Įspūdingiausiu Interneto svetainės dizainu pripažintas „4MOON Boutique“, kurie savo svetainės kategorijas suskirstė pagal mėnulio fazes.

iVilnius.lt įvertintas kaip geriausias žiniasklaidos projektas ar tinklapis. Vilniaus miesto gidas, kuriame skelbiama informacija apie Vilnių, lankytinas vietas, miesto žmones, renginius, restoranus, akcijas ir kitas įdomybes.

Apdovanojimas už sukurtą Bendruomenių tinklapį atiteko „Startup Lithuania“ – startuolių buveinei, kur jie gali rasti visas naujienas, renginių kalendorių, duomenų bazę ir kitą naudingą informaciją.

Ne pagrindinių kategorijų laimėtojai:

Kategorija    Laimėtojas
Inovatyvus reklamos sprendimas elektroninėje erdvėje kampanija     #RudeninisKailiukas
Interneto panaudojimas viešojo sektoriaus reklamai     Likeable Lithuania
El. prekybos programėlė     Draudimas.lt mobili programėlė
Paslaugų ir įrankių programėlė     Tasker
GPS/vietos nustatymo technologijos panaudojimas     BeSlenksciu.lt
Programėlės vartotojo patirtis     Greitasis likutis
„Facebook“ panaudojimas prekės ženklui     Caif Cafe
Socialinės medijos projektas/kampanija     Neužmirštuolė
El. prekybos tinklapis    Barbora.lt
Ne pelno siekiančios organizacijos tinklalapis ar projektas      „Šalis be vaikų namų“ ir „Tyla žudo“
E-sprendimas verslui    Mokėjimai.lt sprendimas verslui
Fotografijos panaudojimas tinklapyje    „Biržų duona“ (birzuduona.lt)
Vaizdo įrašų panaudojimas tinklalapyje      DELFI lesykla portale su tiesiogine transliacija Grynas.lt
Vartotojo patirtis (user experience) tinklapyje     „Lietuvos draudimas“ internete
Specializuotų skelbimų tinklalapis      Skelbiu.lt
Žaidimų tinklalapis    Miestukovos.lt
Kultūrinis, edukacinis projektas      „Kam to reikia?!“
Mokslo populiarinimo tinklalapis     VU naujienos
Mokyklos/universiteto tinklalapis     Karalienės Mortos mokykla (karalienesmortosmokykla.lt)
Muzikos tinklalapis     Rembomusic.com
Savireklamos/portfolio tinklalapis      16DIV.com – Paulius Papreckis portfolio
Sporto projektas      DAKARAS 2014 – DELFI projektas
Verslo komunikacijos (B2B) tinklapis arba projektas      BizRecommends.com
Teminis tinklapis    Sezoninevirtuve.lt

BFL

Viltys, kad kasmet modernėjančioje ir vakarėjančioje Lietuvoje mažės konkurencija dėl bananinių ordinų, deja, kol kas nepasitvirtino. Dar daug politikų, valstybinės reikšmės valstybės institucijų vadovų, verslininkų ir kitų piliečių mūsų valstybę daro bananine, kaip kad  JAV rašytojas O.Henry 1896 m. pavadino Hondūrą, o šis terminas prilipo atsilikusioms, korumpuotų oligarchų valdomoms šalims.
Apmaudu, kad Lietuvoje tokių  kenkėjų veiksmų nepavyksta užkardyti nei valstybės sąrangos instrumentais, nei įveikti visuomenės nuomone, tad belieka dar vienas ginklas – ironija. O juk juokas – ginklas, kurio bijo net pasaulio diktatoriai. Tad balandžio 1-ąją – juokų, pašaipų ir melagių “profesinę” dieną – leidžiame sau pasišaipyti iš tų, kurie iš mūsų šaiposi likusias 364 metų dienas. Šįsyk paskyrėme trispalvių bananų ordinus penkiose nominacijų kategorijose. Tik iš anksto įspėjame, kad dauguma istorijų būtų juokingos, jei nebūtų graudžios.

Metų „patriotas“: V.Kaikariui – už „kalbančios dešros“ filosofiją
„Vaikšto dramblių kaimenės, o mes, kaip kokios musės, bandome reguliuoti tų kaimenių maršrutus“; „Negalime kalbėti nei apie tankus, nei apie patrankas. Galėsime jas sviestu tepti, kai neturėsime kur jo dėti, galėsime sūrį susikišti ten, kur nesueina“; „Rudenį atvažiuosime su traktoriais ir nugriausime Seimą, prezidentūrą“; „Dabar mums greičiausiai teks tapti estais ar kirgizais, kad mes šioje šalyje (Rusijoje) galėtume normaliai vystyti savo veiklą“, – tokias „išminties“ čakras  lig tol visuomenei mažai žinomam įmonių grupės „Šiaurės vilkas“ savininkui ir vadovui Viliui Kaikariui atvėrė Rusijos tankai, perbraižantys Ukrainos žemėlapį. Išspinduliavęs tokias įžvalgas LRT laidoje „Dėmesio centre“  V.Kaikaris išlėkė į Rusiją – savo maitintoją. Grįžo dar labiau išsigryninęs savo poziciją: surengė spaudos konferenciją, kurioje pasiūlė kelti baltas vėliavas ir atsisakyti kariuomenės. O premjerą Algirdą Butkevičių, paraginusį verslininkus plėsti geografiją ne tik Rusijoje, pasiuntė pačiam tai ir pabandyti, o jau mes, suprask, verslininkai, buvome, esame ir liksime prie „didžiosios tėvynės“.
„Regėjau Kalbančią Dešrą“, – tiksliau, kaip kad rašytojas  Gintaras Grajauskas, V.Kaikario filosofiją sunku būtų apibūdinti, tad toks vardas lipte prilipo kaikariškos – dešrinės filosofijos apologetams. Na, jei vis dar mintame „Tarybinėmis dešrelėmis“, ko stebėtis, kad egzistuoja ir  „Kalbanti dešra“. Tik problema, kad tai, deja, nėra koks vienetinis gamybos brokas. Pats V.Kaikaris tikina, kad jam skambina visi „normalūs bičai“ ir pritaria jo filosofijai. Ir tokių „normalių bičų“ Lietuvoje nemažai, tik dauguma jų savo „patriotinę“ misiją Rusijai atlieka rafinuočiau, nei siūlydami, kaip kad V.Kaikaris, susikišti sūrį, kur nesueina.
Apie tokius „normalius bičus“ Lietuvos verslininkus – kaip apie Rusijos žvalgybos vienus iš pagrindinių taikinių – minima ir Valstybės saugumo departamento neseniai paskelbtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui“ vertinime,  Tėvynės sąjungos parengtoje „Rusijos sulaikymo strategijoje“.
Tyrėjai konstatuoja, kad kenkimo lig šiol labiau ieškota Lietuvoje veikiančių stambiųjų Rusijos energetikos kompanijų „Gazprom“, „Lukoil“, „Rosneft“, „InterRAO“, „Rosatom“ ir kt. veiksmuose – bandymuose daryti įtaką Lietuvos politiniams sprendimams, politizuotoje kainų, tiekimų ar Lietuvos strateginių projektų „stabdymo“ politikoje. Deja, ir Lietuvos verslas, susijęs su Rusija, vykdo pastarosios „patriotinę“ politiką Lietuvoje.
Kaip pastebima „Rusijos sulaikymo strategijoje“, esti įdomių keistenybių: su Rusija susiję Lietuvos verslininkai kažkodėl nepalyginamai aktyvesni viešojoje ir politinėje veikloje nei dirbantys su Vakarais ar vidaus rinkoje. Prie Rusijos pririšti verslininkai veržiasi į politiką, ima inicijuoti referendumus, gausiai dalija pinigus partijoms ar perka žiniasklaidą.
Konservatoriai vardija keistus sutapimus: referendumą prieš Visagino AE projektą inicijavo Seimo narys Vidmantas Žiemelis, kurio sūnus Gediminas, nors Lietuvoje labiausiai pagarsėjęs “FlyLAL” žlugimu, valdo stambų verslą Rusijoje, net yra Kremliuje atsiėmęs Rusijos Dūmos ir Rusijos Susisiekimo ministerijos apdovanojimą.
Kovą prieš Visagino AE, žemės nepardavimą užsieniečiams, „Chevron“ rėmė stambaus rusiškų trąšų importuotojo Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Nuo rusiškų dujų priklausomas koncernas „Achema“ priešinosi valstybės statomam suskystintų gamtinių dujų terminalui.
Su Rusija susijęs verslas Lietuvoje siekia užvaldyti ir kuo daugiau Lietuvos žiniasklaidos. Viktoras Uspaskichas ar su juo susiję asmenys valdo  portalą „balsas.lt“, „Achema“ – dienraštį „Lietuvos žinios”,  R.Karbauskis  investuoja į populiarių televizijos serialų gamybą, Vladimiras Antonovas ir „Snoro“ bankas iki bankroto valdė per 30 proc. koncerno „Lietuvos rytas“ akcijų, o Vladimiras Romanovas „Diena Media News“ grupę, G.Žiemelis anksčiau valdė „Valstiečių laikraštį“ ir „ŽIA Valdos“ žiniasklaidos grupę.
Su Rusija susijęs lietuviškas verslas nevengia ir tiesiogiai dalyvauti Lietuvos politikoje: vienas stambiausių rusiškų trąšų importuotojų R.Karbauskis vadovauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, o de facto tebevadovaujantis Darbo partijai Viktoras Uspaskichas pradėjo kurti savo verslą nuo Rusijos dujų importo į Lietuvą, kuris neįmanomas be Kremliaus palaiminimo. 2003 m. Prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, kurį milijonu parėmė rusiškų sraigtasparnių remonto verslą Lietuvoje ir Rusijoje valdantis Jurijus Borisovas. O 2014 m. Prezidento rinkimuose ruošiasi dalyvauti Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, žinomas savo ypač artimais ryšiais su verslininku Andriumi Janukoniu, kurio valdoma komunalinių paslaugų kompanija „City Service“ Rusijoje yra viena stambiausių tokias paslaugas teikiančių kompanijų, o jis pats buvo Rusijos realizuojamų energetikos projektų – „Baltiskij AE“ Karaliaučiaus srityje ir „Astravo AE“ Baltarusijoje – viešas advokatas.

Lietuvos įmonių grupė „FCR Media“ buvo įvertinta Paryžiuje įvykusiuose prestižiniuose „Google SMB Premier“ partneriams skirtuose apdovanojimuose. Lietuviai aplenkė kitas įmones „Geriausios kokybės paskyrų klientams kūrimo ir administravimo“ („Best quality accounts, measured by AdWords Quality score“) nominacijoje. Šioje nominacijoje įmonė, vykdanti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, nugali jau ketvirtus metus iš eilės.
Penktą kartą vykusioje „Google SMB Premier“ partneriams skirtoje metinėje konferencijoje ir apdovanojimuose buvo paskelbtos šešios nominacijos. Jose varžėsi daugiau nei 150 dalyvių iš 30 Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos šalių – Jungtinės Karalystės, Airijos, Rusijos, Belgijos, Graikijos, Rumunijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Pietų Afrikos Respublijos ir t. t. Nominacijoje „Geriausios kokybės klientams kūrimas ir administravimas“ lietuvių įmonė aplenkė „Google SMB Premier“ partnerius iš visų šalių.
Pasak Sauliaus Vanago, „FCR Media“ įmonių grupės pardavimų ir rinkodaros direktoriaus, „Google“ apdovanojimas – puikus įrodymas ir didžiausias įvertinimas, kad įmonėje kokybės ir efektyvumo standartų kartelė iškelta į aukščiausią tarptautinį lygį.
„Kasmet „Google“ paskyras administruojančių agentūrų skaičius visame pasaulyje auga, konkurencija tampa vis didesnė. Gauti apdovanojimą svarbiausioje „Google Adwords“ nominacijoje ketvirtus metus iš eilės – tai mūsų profesionalių administratorių ir vadybininkų nuopelnas. Džiugu, kad lietuviai gali pasigirti ne tik pasiekimais krepšinio aikštelėje, bet ir interneto erdvėje“, – džiaugiasi S. Vanagas.
Vienu iš pagrindinių kriterijų renkant nugalėtoją buvo „AdWords Quality Score“ kriterijus, t. y. reklamos tinkamumas ir kokybė. Kuo jis didesnis, tuo labiau tikėtina, jog reklama sulauks daugiau vartotojų paspaudimų, o vieno paspaudimo kaina bus mažesnė. Kiti svarbūs rodikliai, leisiantys pasiekti aukštesnį „Quality Score“ rezultatą – jeigu reklamoje naudojamos „Google“ charakteristikos, o raktiniai žodžiai, kurie nurodomi „Google“ reklamoje, atitinka tuos, kurie yra įmonės interneto svetainėje.
„FCR Media“ šiemet pirmą kartą pateko ir tarp trijų geriausių nominacijoje „Aukščiausio klientų įvertinimo rinkimai“. Šioje nominacijoje įmonių veiklą tyrimo būdu vertino patys klientai.
S. Vanagas neabejoja, kad ateityje įmonė sieks aukščiausio apdovanojimo ir klientų vertinimo nominacijoje. Įmonių, kurios renkasi „FCR Media“ paslaugas, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vis daugėja.
„Šiuo metu reklamos paslaugas teikiame daugiau nei 500 įmonių. Jų skaičius per pastaruosius metus žymiai išaugo, nes interneto rinka tiek pagal apyvartą, tiek pagal perspektyvas nusileidžia tik televizijos rinkai. Iš konkrečių sričių išskirčiau transporto, turizmo, taksi paslaugas teikiančias įmones, taip pat daug reklamuojasi kavinės, restoranai, lėktuvų, keltų bilietus pardavinėjančios įmonės. Jeigu trumpai, „Google Adwords“ reklama domisi visi. Lengviau išvardinti sritis, kurios neskiria pinigų interneto reklamai“, – teigia „FCR Media“ įmonių grupės pardavimų ir rinkodaros direktorius.
„FCR Media Lietuva“ – oficialus „SVV Premium“ „Google Adwords“ reklamos platintojas. Įmonėje, įskaitant tris Baltijos šalis, „Google Adwords“ paslaugas kuria ir administruoja daugiau nei 30 darbuotojų.

Praėjusį antradienį jau tradiciškai merai, valstybės vadovai, aukščiausio rango pareigūnai ir verslininkai iš visos Lietuvos rinkosi sostinės restorane “Neringa” pagerbti geriausios metų merės. Ja savaitraščio “Veidas” jau šeštą kartą organizuotame konkurse išrinkta Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
Beje, šiųmetė laureatė pagal išsilavinimą yra pedagogė. Kaip pastebėjo Mykolo Romerio universiteto dekanas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, praeityje mokytojais dirbo net trečdalis dabartinių merų. Ir, ko gero, pedagoginė patirtis, gebėjimas suprasti skirtingus žmones lemia tai, kad dauguma merų puikiai jaučia savo savivaldybės pulsą, o siekdami pažangos išnaudoja ir regiono stiprybes, ir silpnybes.
“Meras yra savotiškas kunigas: jis turi gyventi žmonių ritmu dvidešimt keturias valandas per parą – pradedant galvos sopėjimu dėl užsikimšusios kanalizacijos, baigiant intelektualiausiais klausimais ir savivaldybės proveržio galimybėmis”, – perduodamas merams ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą sakė buvęs Neringos meras, nūnai premjero patarėjas Antanas Vinkus.
Tiek aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, tiek dauguma kitų kalbėjusiųjų atkreipė dėmesį, kad, ant merų pečių užkrovus įsisenėjusias problemas, šie jas sugeba išspręsti. Tai pasakytina ir apie socialinių pašalpų mokėjimą, ir apie daugiabučių renovaciją, ir apie žemės klausimus.
“Todėl nebijokite, pasitikėkite merais, mes tikrai pateisinsime Vyriausybės, Seimo bei valstybės lūkesčius, jei mums suteiksite daugiau galių savarankiškai spręsti. Juk pateisinome valstybės lūkesčius ir dėl šilumos ūkio modernizavimo, ir dėl socialinių išmokų mokėjimo”, – kreipėsi į Seimo vadovę Loretą Graužinienę, ministrus bei viceministrus Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad ir žiniasklaida turėtų objektyviau ir dažniau supažindinti su savivaldos pažanga, o ne viešinti pasiekimus tik tada, kai reklama užsakoma.
Kadangi šį renginį tradiciškai globoja Seimo pirmininkas, sveikindama laureatę bei prizininkus – Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską (II vieta) bei Akmenės rajono vadovą Vitalijų Mitrofanovą (III vieta) L.Graužinienė ir rimtai, ir šmaikščiai ragino iš merų daug ko pasimokyti ir centrinės valdžios atstovams.
Pati kalno gėlių ir jūros sveikinimų sulaukusi šiųmečio konkurso laureatė N.Dirginčienė bei nuo jos nedaug atsilikę kolegos V.Grubliauskas ir V.Mitrofanovas už tokį darbų įvertinimą pirmiausia buvo dėkingi savo suburtoms veržlioms komandoms, be kurių, pasak geriausių merų, neįmanomi jokie siekiniai ir jokia pažanga.

Penktadienio pavakarę į „Globalios Lietuvos apdovanojimus 2013” LR Prezidentūroje susirinko tarptautinės sėkmės sulaukę pasaulio lietuviai profesionalai ir su Lietuva save siejantys užsieniečiai, savo darbais prisidėję prie Lietuvos augimo ir vardo garsinimo. Labiausiai nusipelniusius Lietuvos labui apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Valstybės vadovė pasidžiaugė, jog šie apdovanojimai tampa gražia tradicija, suburiančia šviesiausius mokslininkus, verslininkus, garsius kultūros atstovus. „Tokios iniciatyvos kuria veržlios, modernios ir stiprios Lietuvos įvaizdį bei įkvepia mus tikėti savo šalimi. Globalūs pasaulio lietuvių ryšiai padeda kurti šalies konkurencinį pranašumą. Jūsų sėkmės istorijos – tai visos Lietuvos įvertinimas “ – sakė D. Grybauskaitė.

Nominantus vertino ir laureatus išrinko specialiai suformuota komisija, kurią sudarė šių apdovanojimų praėjusių metų laureatai, organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ (GLL) valdybos nariai ir kiti tarptautinę patirtį turintys specialistai: Dr. Victor Sniečkus, Dr. Vladas Lašas, Dr. Antanas Mockus, Ray Bartkus, Mindaugas Glodas, Gintė Bernadeta Damušis, Andrius Tapinas, Raimundas Daubaras ir Rūta Skyrienė.

„Tai buvo išties sunki užduotis, nes visi be išimties šiais metais nominuoti profesionalai įvairiais būdais yra prisidėję prie globalių galimybių Lietuvai kūrimo bei šalies vardo garsinimo pasaulyje”, – renginio svečius sveikino GLL valdybos pirmininkas dr. Vladas Lašas.

Skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos apdovanojimų statulėlės atiteko laureatams už jų nuopelnus skatinant Lietuvos eksportą, pritraukiant užsienio investicijas, diegiant tarptautines naujoves, skatinant jaunimo lyderystę ir kitais darbais garsinant šalies vardą pasaulyje.

Už viso gyvenimo pasiekimus specialiu LR Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimu pagerbtas Jo Eminencija Audrys Juozas Bačkis – kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas. Jo dėka Vilniuje buvo įkurta vargšų valgykla, atkurta Vilniaus kunigų seminarija, įkurtas pirmasis katalikiškas vaikų darželis.

Eksporto skatinimo kategorijoje už nuoširdų Lietuvos produktų eksporto į JAV skatinimą bei už ženklo „Product of Lithuania“ sukūrimą ir populiarinimą apdovanota „Food Depot International Inc.“ vadovė Angelė Kavak. Šiuo metu bendrovė į JAV importuoja maždaug 1500 lietuviškų prekių, kurios parduodamos prekybos tinkluose maždaug 20 JAV valstijų. Specialiai į šį renginį iš JAV atvykusi p. Kavak palinkėjo drąsos ir nebijoti įdėti pastangų eksportuojant ne tik maisto produktus, bet ir kitus Lietuvos gaminius.

Investicijų pritraukimo kategorijoje už gero Lietuvos įvaizdžio formavimą ir už užsienio investuotojų skatinimą steigti atstovybes Lietuvoje apdovanota Cynthia J. Pasky. 1999 m. įsteigusi savo įmonės „Strategic Staffing Solutions“ Europos padalinį Kaune, ji netruko įrodyti užsienio verslininkams, kad Lietuva yra puiki vieta investicijoms. Jos dėka šalyje savo atstovybes įsteigusios tarptautinės kompanijos „Barclays“, „Western Union“ ir „Intermedix“ – tik keletas sėmkingų investicinių projektų pavydžių.

Inovatyvių idėjų Lietuvai kategorijoje už tarptautinės patirties grąžinimą į Lietuvą ir jos skleidimą pagerbti jaunieji mokslininkai broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai, Lietuvoje įsteigę aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“, kuri savo produkciją tiekia visam pasauliui – daugiau nei 160 kompanijų nuo Japonijos iki JAV.

„Mokslo inovacijos sienų nežino, tad labai džiugu, kad brolių įkurta kompanija savo veiklos centru pasirinko Lietuvą“, – sakė nominaciją pristatęs AB TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas.

„Pasaulio Lietuvio 2013“ kategorijoje už Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas akordeonistas Martynas Levickis. Jaunojo akordeonisto, baigusio Londono karališkąją muzikos akademiją, gastrolių sąrašas driekiasi nuo Berlyno ir Londono iki Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Korėjos.

Atsiėmęs apdovanojimą, muzikantas atliko savo aranžuotą lietuvių liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“ improvizaciją.

Jaunimo lyderystės skatinimo kategorijoje apdovanota Milda Dargužaitė už talentingo tarptautinio jaunimo darbinimo viešajame Lietuvos sektoriuje skatinimą ir jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ iniciatyvą. Tai pirmoji profesinio tobulinimo ir gerosios praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, skirta Lietuvos piliečiams, baigusiems aukštojo mokslo studijas užsienyje.

Studijas baigusi Princetono universitete, M. Dargužaitė septynis metus dirbo viceprezidente „Goldman Sachs“ bendrovėje, po septyniolikos metų grįžusi į Lietuvą buvo pakviesta tapti Vyriausybės patarėja, o vėliau ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generaline direktore.

Lietuvos draugo kategorijoje, skirtoje Lietuvos šaknų neturintiems užsienio piliečiams, už nuoširdžią ir objektyviai nepamatuojamą meilę Lietuvai padėkos sulaukė vertėjas, filmų kūrėjas švedas Jonas Ohmanas. Jis išvertė į švedų kalbą Juozo Daumanto-Lukšos biografinę apybraižą „Partizanai“ bei kitų žinomų lietuvių autorių kūrinus. 2009 m. sukūrė pirmąjį savo dokumentinį filmą „Smogikai“ apie pokariu Lietuvoje veikusius sovietų smogikų būrius.

„Globalus jaunojasis Lietuvos talentas“ – jaunas, bet profesinėje srityje jau daug pasiekęs žmogus,savo talentu garsinantis Lietuvą. Šis apdovanojimas atiteko Rūtai Meilutytei. Rūta tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį. Tačiau Olimpinis auksas šiai Lietuvos sportininkei buvo tik pradžia – toliau sekė trys plaukimo krūtine pasaulio rekordai, keturi Europos ir 12 Lietuvos.

Priimdama apdovanojimą, R. Meilutytė Lietuvos jaunimui palinkėjo atkaklumo bei drąsos priimant iššūkius.

Patirties sklaidos kategorijoje už dalijimąsi patirtimi su Lietuvos medicinos atstovais ir nuoširdų rūpestį įvertintas profesorius Josephas Pressas, baigęs Kauno Medicinos Institutą, tačiau emigravęs į Izraelį ir jau ilgus metus dirbantis „Shneider“ Vaikų ligoninės vadovu.

Baigiantis ceremonijai, vedėjas Arnoldas Pranckevičius taip pat pristatė GLL globojamą programą „LT Big Brother“, skirtą Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuvių studentams, norintiems pasisemti patirties iš pasaulio lietuvių profesionalų. Per penkerius jos gyvavimo metus, programoje dalyvavo per 230 profesionalų, tapusių mentoriais 500 studentų. Šiemet programos dalyviai rinko „metų mentorių“, kuriuo tapo Romanas Zontovičius, „GetJar“ pardavimų vadovas (JAV).

„Globalios Lietuvos apdovanojimuose 2013“ svečiavosi Kingsley Aikins, „Diaspora Matters“ organizacijos prezidentas, diasporos ekspertas iš Airijos, konsultavęs daugelį pasaulio šalių diasporos potencialo panaudojimo šalies labui klausimais. Aikins pasidalino įkvepiančiomis įžvalgomis apie diasporos reikšmę šaliai ir palinkėjo Lietuvai stiprinti ryšius su užsienio lietuvių bendruomenėmis, pasinaudoti jų ryšiais bei patirtimi.

„Globalios Lietuvos apdovanojimus“ inicijuoja lietuvių profesionalų diasporos tinklas „Globalios Lietuvos lyderiai“ kartu su LR Užsienio reikalų ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“ bei telekomunikacijų bendrove TEO LT. GLL tinklo tikslas – įvairių projektų pagalba įtraukti užsienyje gyvenančius profesionalus bei panaudoti jų sukauptą patirtį, kontaktus ir žinias Lietuvos tarptautiškumo stiprinimui.

Apie „Globalios Lietuvos lyderius“:

GLL – apdovanojimus inicijuojanti organizacija, veikia kaip bendradarbiavimo ir galimybių plėtojimo tinklas globaliai veikiantiems profesionalams, siejantiems save su Lietuva. Šio tinklo tikslas – bendromis pastangomis kurti stiprią ir konkurencingą Lietuvą, stiprinti jos ekonomikos, verslo, kultūros ir mokslo tarptautines pozicijas. GLL vykdo „GLL patarėjai verslui“ programą (kartu su VšĮ „Versli Lietuva”), „LT Big Brother“ programą (kartu su London City Lithuanians Club ir Wall Street Lithuanians Club), Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (kartu su Lietuvos verslo konfederacija). Šiais projektais siekiama įtraukti užsienio profesionalų diasporą bei panaudoti jų sukauptą patirtį, kontaktus ir žinias Lietuvos tarptautiškumo stiprinimui.

Daugiau apie apdovanojimus: www.gllawards.lt

Daugiau apie nominantus: http://gllawards.lt/lt/nominantai-2013/