Vasario 24 d. Los Andžele vyksianti “Oskaro” premijų teikimo ceremonija bet kokiu atveju taps istorinė ir unikali. Nugalėtojo nuspėti tiesiog neįmanoma, nes šio sezono “Oskarų” lenktynių lyderis kardinaliai keitėsi bent tris kartus.

Dabar jau paaiškėjo prizininkai tarpinėse stotelėse (JAV kino kritikų asociacija, Holivude akredituotos užsienio spaudos asociacijos “Auksinis gaublys”, JAV prodiuserių gildija, JAV aktorių gildija, JAV režisierių gildija), tad visi ženklai tarsi ir signalizuoja “tamsaus arkliuko” Beno Afflecko triumfą su tikrais įvykiais grįstu trileriu “Operacija “Argo”. Lyg feniksas iš pelenų netikėtai ir nelauktai iškilęs žiūroviškas ir emocingas kūrinys stebina beveik neginčytinu pirmavimu. Bet ar prodiuseriai George’as Clooney ir Grantas Heslovas sugebės išlaikyti tą patį tempą iki galutinio ir prestižiškiausio “Oskaro” už geriausią filmą?
Akivaizdu, kad 2012 m. rudenį prasidėjusiame ir 2013 m. sausio mėnesį įkaitusiame apdovanojimų maratone buvo balsuojama ne vien tik už geriausią filmą, bet ir prieš kažkam nepatinkančią bei pernelyg atvirai agituojančią asmenybę. “Operacija “Argo” niekuomet nebuvo laikoma realia kandidate, bet daugumai ekspertų pagailo B.Afflecko, kuris buvo apvogtas geriausio režisieriaus nominacijoje. Nuo tos dienos prasidėjo filmo lobistų akcija “Vargšas Benas Affleckas”.

Realiausi pretendentai
Dėl “Oskaro” aršiausiai susipešė trys filmai: Steveno Spielbergo biografinė istorinė drama “Lincolnas” (12 nominacijų), B.Afflecko tikrus įvykius apie mažiau girdėtą JAV diplomatų išgelbėjimo operaciją atpasakojęs trileris “Operacija “Argo” (7 nominacijos) ir Kathryn Bigelow tikrus įvykius po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio vizualizavęs trileris “Taikinys #1″ (5 nominacijos). Liaudies išmintis teisingai sako, kad tarp stipriausiai konkuruojančių kandidatų gali išlįsti ir laimėti tyliai šaknį knisantis filmas – Davido O.Russello komiška romantinė drama “Optimisto istorija” (8 nominacijos).
Nuo 2010 m. Amerikos kino meno ir mokslo akademija geriausio filmo nominaciją išplėtė nuo penkių iki dešimties galimų auksinių vietų, o vėliau dar keitė balsų skaičiavimo taisykles. Daugiau filmų nominuojama siekiant padidinti “Oskaro” premijų teikimo ceremonijos žiūrimumo reitingus ir paskatinti deramai įvertintų filmų lankomumą. Šiemet tik devyni filmai surinko reglamente numatytą būtinai reikalingų balsų kiekį, bet visiems aišku, kad kai kurie (debiutanto Behno Zeitlino fantazijų drama “Pabaisos iš laukinių pietų”, Kanų festivalio laureato Michaelio Haneke drama “Meilė”) nuo pat nominacijų paskelbimo nepuoselėjo jokių vilčių nugalėti, o dar kiti kūriniai pernelyg nusilpo užkulisinėse kovose, kad sugebėtų lygiai konkuruoti (Tomo Hooperio miuziklas “Vargdieniai”, Quentino Tarantino stilingasis trileris “Ištrūkęs Džango”, Ango Lee religingumą ir tikėjimą Dievu kvestionuojanti nuotykių drama “Pi gyvenimas”).
Šiaip jau laimėti “Oskaro” už geriausią filmą beveik neįmanoma be nominacijos už geriausią režisūrą. Šešiose pastarosiose ceremonijose abu “Oskarus” atsiėmė tas pats filmas. Tik 1989 m. išleista drama “Ponios Deizės vairuotojas” stebuklingai iškovojo “Auksinį gaublį” ir “Oskarą”, nors režisierius Bruce’as Beresfordas nebuvo nominuotas. Per pastaruosius 23 metus tik trys režisieriai (A.Lee, Romanas Polanskis ir S.Spielbergas) gavo “Oskarus” už savo darbą, bet pralaimėjo geriausio filmo titulus kitiems konkurentams. Jeigu šiemet triumfuotų B.Affleckas, tai prie šio trejeto prisidėtų dar vienas režisierius, nes visi penki kandidatai užsitikrino abi esmines nominacijas.
“Oskaro” nominacijų paskelbimo melodija sugrojo pagal biografinės dramos “Lincolnas” dirigentų pasiūlytas natas. Apdovanojimų teorija byloja, kad daugiausiai nominacijų skiriama favoritui, kuris dažniausiai ir pelno daugiausiai auksinių statulėlių. Tačiau dabar S.Spielbergas su komanda jau pretenduoja tapti nelaimingiausiu pralaimėtoju. Kolegos iš JAV režisierių gildijos jam įkalė paskutinę ir tikriausiai lemiamą vinį. Apmaudžiausia, kad būtent S.Spielbergas žino, ką reiškia jaustis favoritu ir po to pralaimėti viską. 1985 m. jis užsitikrino vienuolika nominacijų su drama “Purpurinė pieva”, bet nelaimėjo visiškai nieko.
O štai per daug anksti nurašytas B.Affleckas renkasi visus svarbiausius apdovanojimus ir perrašinėja istoriją. Ar jam pasiseks padėti reikšmingiausią žymę vasario 24-ąją? Viskas dėliojasi pergalingu ritmu, bet dar įmanoma tikėtis netikėtų verdiktų, nors mažiausiai tikėtina, kad S.Spielbergui pavyks iš naujo prisikelti.

Kas sužlugdė “Taikinio #1″ galimybes?
Magiškas trilerio “Operacija “Argo” triumfas šiandien nebūtų įmanomas be visuotinio susidorojimo su K.Bigelow režisuotu trileriu “Taikinys #1″ apie teroristų vado Osamos bin Ladeno medžioklę. Juk B.Affleckui griežtą “ne” pasakė Venecijos kino festivalio atrankos komisija, o po puikiai pavykusių premjerinių seansų Teljuraido, Toronto ir San Sebastiano kino festivaliuose netgi aukščiausius įvertinimus “Operacijai “Argo” surašę kino kritikai nesitikėjo matę būsimąjį “Oskarų” nugalėtoją. Didelį svorį apdovanojimų lenktynėse turintį Toronto kino festivalio publikos simpatijų prizą “Argo” pralaimėjo Davido O.Russello “Optimisto istorijai”.
Gruodžio pradžioje pirmieji “Taikinio #1″ seansai paskleidė pozityvias nuomones, o solidžiausi kino kritikai išspausdino itin palankias recenzijas. Niujorko, Bostono, Vašingtono kino kritikų asociacijos atidavė savo prizus už geriausią filmą ir režisūrą “Taikiniui #1″. Atrodė, kad laimėjusi šešis “Oskarus” su “Išminuotojų būriu” K.Bigelow vėl patirs auksinės pergalės jausmą, tačiau barzdotą vyrą iš trečio aukšto nušovusius eilinius kareivius ir slaptai operacijai vadovavusią CŽV agentę šlovinantį filmą negailestingai užsipuolė JAV politikai, senatoriai ir įtakingi Holivudo aktoriai.
Opozicijai rūpėjo išsiaiškinti, ar tikrai CŽV aptiko “Al Quaedos” lyderio O.bin Ladeno pėdsakus Pakistane tik po brutalaus smurto, nehumaniškų kankinimų ir psichologinio šantažo, kai patekę į amerikiečių nelaisvę arabų kilmės vyrai galiausiai neatlaikė spaudimo, palūžo ir išpasakojo vertingą informaciją. Kai žibalo į ugnį šliūkštelėjo televizija CNN, šalyje užvirė karšti debatai dėl CŽV slaptųjų agentų brutalios taktikos ir kruopščiai slėptos informacijos nutekėjimo. Trys aukštas pareigas einantys JAV senatoriai viešai apkaltino kūrybinę grupę manipuliavimu neteisingais faktais ir melagystėmis, kad “Taikinį #1″ prodiusavusios Holivudo studijos “Sony” vadovai nusprendė sureaguoti išplatindami atvirą laišką.
Neigiamų emocijų paveikti, nuolatinio spaudimo neatlaikę ir nuo “Taikinio #1″ nusisukę kino kritikai prisidėjo prie B.Afflecko palaikymo komandos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Didžiausius Lietuvos investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ jau antrą kartą organizuos rinkimus, kurių metu apdovanos praėjusiais metais labiausiai prie investicinio klimato gerinimo prisidėjusius verslo įmonių, valstybės institucijų ir žiniasklaidos atstovus.
Paraiškas pretenduoti į „Investors‘ Forum“ apdovanojimus galima pateikti iki kovo 4 dienos. Apdovanojimai  bus įteikti  iškilmingos ceremonijos, į kurią susirinks verslo, politikos ir žiniasklaidos lyderiai, metu šių metų balandžio 12 dieną. Paraiškas vertins „Investors‘ Forum“ nariai, valdyba ir ekspertai.
„Šie apdovanojimai ne tik parodo investuotojų bendruomenės norą pagerbti labiausiai investiciniam klimatui nusipelniusius asmenis, tačiau kartu yra ir simbolinis būdas parodyti, kad visi kartu turime siekti valstybės gerovės“, – teigia „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
2012 metais titulas „Metų investuotojas“ už įgyvendintus investicinius projektus buvo suteiktas Kėdainių bendrovė „Lifosa“. Apdovanojimas „Atsakinga įmonė“ buvo paskirtas bankui „Swedbank“ už skaidrią ir atsakingą veiklą, vykdomas socialines ir edukacines iniciatyvas. Apdovanojimas už geriausią priimta valdžios sprendimą buvo skirtas Finansų ministerijai už įvykdytus įstatymų pakeitimus, naudingus investicinei aplinkai. „Metų verslo žurnalisto“ titulas skirtas televizijos laidos ir interneto portalo „Pinigų karta“ kūrėjui Andriui Tapinui.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metų trečio ketvirčio pabaigoje Lietuvoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos sudarė 40,2 mlrd. litų. Tiesioginių praėjusių metų investicijų srautas rugsėjo siekė 1,6 mlrd. litų. Per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius investuotojai Lietuvoje vykdė 29 investicinius projektus ir sukūrė beveik 3 tūkst. naujų darbo vietų – trečdaliu daugiau nei investuotojai Estijoje (1,9 tūkst.) ir net keturis kartus daugiau nei Latvijoje (~780).
DĖMESIO!
Verslo įmonės, valstybės institucijos ir žiniasklaidos atstovai paraiškas dalyvauti „Investors‘ Forum“ apdovanojimuose gali siųsti el. paštu gytis@investorsforum.lt iki 2013 m. kovo 4 d. 15.00 val.

Praėjusį antradienį Vilniuje esančiame “Neringos” restorane penktą kartą buvo grojamas iškilmingas maršas trims pažangiausiai dirbantiems merams: laureatui Alvydui Katinui, Utenos rajono vadovui, antros vietos prizininkui Vitalijui Mitrofanovui, Akmenės rajono merui, ir trečią vietą užėmusiam Šarūnui Vaitkui, Palangos miesto vadovui.

Kaip sakė savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, šiemet geriausiais merais išrinkti vadovai yra tikri savo krašto patriotai, nes visi trys ne tik sėkmingai vadovauja savo miestams ir rajonams, bet ir yra iš čia kilę. Redaktorius taip pat pabrėžė, kad jei centrinė šalies valdžia suteiktų savivaldai daugiau finansinio savarankiškumo, teisių ir atsakomybės, Lietuva laimėtų kur kas daugiau.
Savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis pabrėžė, kad Lietuvai reikia merų, pasižyminčių plačiu mąstymu ir patirtimi, kurie matytų savo savivaldybę ne lokaliai, o Europos miestų kontekste: “Mat tik vadovaujant tokiems merams Lietuva išsiverš iš provincialumo, todėl “Veidui” svarbu parodyti merus, kurie ieško proveržio į Europą.”
Tradiciškai Geriausio metų mero renginį globoja Seimo vadovas. Šįmet laureatą ir prizininkus sveikinęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas tvirtino: “Visi merai dirba puikiai, yra patriotai ir kiekvienas stengiasi bei kovoja dėl savo rajono, bet kažkas visados būna geriausias. Tačiau iškovojus geriausiojo titulą dar svarbiau tai pakartoti ateity, o tai daug sunkiau.”
Savivaldos politiką formuojančios Vidaus reikalų ministerijos vadovas Alfonsas Dailis Barakauskas šmaikščiai žadėjo 2013 metų merui A.Katinui suteikti audienciją ir išklausyti apie rajono problemas be eilės. O ministro pirmininko sveikinimą laureatui ir prizininkams perdavė premjero patarėjas, buvęs Neringos vadovas, geriausias praėjusių metų meras Antanas Vinkus.
Kadrus savivaldai ir centrinei šalies valdžiai rengiančio Mykolo Romerio universiteto prorektorius dr. Stasys Vaitkevičius sveikindamas prizininkus ir laureatą prisiminė, jog prasidėjus krizei A.Katinas, paklaustas, kaip Uteną veikia krizė, atsakė, kad niekaip – nė vienas projektas nesustojo. “O tai yra rodiklis, kad Utenos meras su komanda dirba profesionaliai”, – apibendrino S.Vaitkevičius.
Geriausias 2009-ųjų metų meras, Druskininkų vadovas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas priminė, kad jei naujoji valdžia suteiktų savivaldai daugiau valdžios, savivalda su kaupu pateisintų lūkesčius.

Prezidentūroje pagerbti užsienyje gyvenantys lietuviai ir su Lietuva susiję asmenys, savo profesine veikla ir pasiekimais labiausiai prisidėję prie Lietuvos pozicijų stiprinimo pasaulyje.

Apdovanojimais įvertinti 12 mokslo, verslo, meno ir kultūros atstovų – keturiose kategorijose išrinkta po tris laureatus. Renginyje dalyvavo daugiau nei šimtas  svečių, tarp kurių buvo tarptautines karjeros aukštumas pasiekusių lietuvių iš JAV, Kinijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos ir kitų šalių. Apdovanojimais, kuriuos inicijavo „Globalios Lietuvos lyderiai“ kartu su Užsienio reikalų ministerija bei „Versli Lietuva“, siekiama vienyti globalių lietuvių tinklą, plėtoti ryšius, palaikyti talentingiausių užsienio lietuvių idėjas bei veiklą.

„Šie apdovanojimai yra puiki galimybė įvertinti, kokia turtinga valstybė esame. Turtinga žmonėmis, asmenybėmis, idėjomis, vis stiprėjančia pilietine visuomene. Tai kartu svarbi pastanga šių, ypatingus laimėjimus pasiekusių žmonių, pavyzdžiu įkvėpti visus Lietuvos žmones, ypač jaunimą, siekti neįmanomo, pasitikėti savimi, mylėti savo gimtinę, kurti stiprią valstybę – atvirą, šiuolaikišką ir europietišką Lietuvą“, – pabrėžė Europos Parlamento prezidento patarėjas Arnoldas Pranckevičius.

Mokslo ir technologijų kategorijoje už indėlį į aplinkos išsaugojimą pagerbta antropologė Birutė Galdikas. B.Galdikas  prieš daugiau nei 40 metų Indonezijoje įkūrė orangutanų stebėjimo centrą, vėliau įsteigė Tarptautinį fondą Los Andžele, kurio skyriai veikia Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Taivane. Ji yra Indonezijos, JAV ir kitų tarptautinių mokslo draugijų narė. Apie B.Galdikas gyvenimą, mokslinę veiklą išleistos 6 knygos, sukurti dokumentiniai filmai Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje.
Apdovanojimais šioje kategorijoje taip pat įvertinti ir  Kanados Queens universiteto organinės chemijos specialistas, mokslininkas Viktoras Sniečkus  bei lietuvių kilmės NASA astronautas Joseph Karol Bo Bobko. V.Sniečkus lietuvių mokslininkams padeda megzti tarptautinius ryšius, Lietuvoje yra surengęs keletą tarptautinių konferencijų, kuriose paskaitas skaitė ir Nobelio premijos laureatai. Tuo tarpu J.K.Bo Bobko yra įtrauktas į JAV astronautų šlovės galeriją ir apdovanotas už išskirtinę tarnybą, 2011 m. lankėsi senelių gimtinėje Kėdainiuose bei savo asmeninę patirtį pristatė tarptautinėje kosmoso konferencijoje Lietuvoje.
„Palaikome lietuvių drąsą turėti tikslą ir drąsą jį įgyvendinti. Kiekvienas iš laureatų yra puikus pavyzdys mums visiems, kaip  globaliame pasaulyje galima pasiekti pačių aukščiausių tikslų ir kartu rūpintis savo tautos žmonėmis. Reiškiame pagarbą visiems lietuvių bendruomenių nariams ir lyderiams pasaulyje, lietuviškų mokyklų mokiniams ir mokytojams, dvasininkams, mokslo, meno ir kitų sričių atstovams, kurie savo kasdiene veikla garsina Lietuvos vardą, dalijasi patirtimi, puoselėja mūsų tautos tradicijas, asmeniniu pavyzdžiu ugdo lietuvišką dvasią ir skatina  savo vaikus domėtis mūsų tautos istorija, kalba, papročiais“, – sakė Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.
Verslo ir vadybos kategorijoje laureatais tapo tarptautinės bendrovės „Glencore International“ vadovas Ivan Glasenberg iš PAR, populiariausios pasaulyje atviros mobiliųjų žaidimų ir programėlių platinimo platformos „Get Jar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laurs bei Kolumbijos politikas, matematikas, visuomenės veikėjas Antanas Mockus. Jie įvertinti už verslo  inovacijas, lyderystę, sėkmingą vadovavimą ir valdymą bei finansinę sėkmę.
Lietuvių kilmės I.Glasenberg leidinys „Financial Times“  vadina didžiausia verslo pasaulio mįsle. Šiemet įvykęs sandoris su kalnakasybos bendrove „Xstrata“ vertinamas 32 mlrd. JAV dolerių, o pats verslininkas patenka į turtingiausių pasaulio milijardierių 20-uką. Du kartus išrinktas Bogotos meru A.Mockus originaliai ir efektyviai švietė žmones ir pasitelkdamas meninę raišką, sėkmingai sumažino skurdą, smurtą, korupciją ir nusikalstamumą Kolumbijos sostinėje. I.Laurs įvertintas už aktyvią mentorystę ir įkvėpimą naujiems Lietuvos talentams.
Už sėkmingą veiklą meno ir kultūros srityje apdovanota rašytoja iš JAV Rūta Šepetys, savo bestseleriu tapusioje knygoje „Tarp pilkų debesų“ pasakojusi lietuvių tremties į Sibirą istoriją. Pristatydama savo romaną Lietuvoje, rašytoja atvyko su leidėjų milžinės „Penguin Books“ atstovais ir lig šiol lietuvių autoriams padeda užmegzti ryšius su užsienio leidyklomis. Apdovanojimais įvertinti ir vienas garsiausių nūdienos iliustratorių, menininkas Ray Bartkus, lietuvių kilmės architektas iš Italijos Massimiliano Fuksas, pripažįstamas kaip vienas geriausių architektų pasaulyje bei prisidėjęs prie Guggenhaimo muziejaus Vilniuje projekto sukūrimo.
Viso gyvenimo pasiekimų apdovanojimais pagerbti trys aktyvią tarptautinę profesinę karjerą padarę lietuviai, ne tik garsinantys Lietuvos vardą, bet ir parodę, kaip ryšys su Lietuva padeda šalies plėtrai, konkurencingumui didinti. Tai Kalifornijos universiteto profesorius, mokslininkas, informatikas Algirdas Avižienis, nuolat savo tarptautinę patirtį perteikdavęs lietuvių mokslininkams, avangardinio kino pradininkas Jonas Mekas įvertintas už naujų meno formų lyderystę pasaulyje, verslininkas ir filantropas dr. Juozas Kazickas pagerbtas už indėlį į Lietuvos ekonomiką ir labdaros tradicijų stiprinimą.
Apdovanojimų vakaro metu paskelbtas ir „Pasaulio lietuvis 2012”, kurį iš 9 nominantų, išsiskyrusių savo nuveiktais darbais ir Lietuvos garsinimu, rinko portalo Delfi skaitytojai. Nugalėtoju tapo dr. Juozas Kazickas.

Po apdovanojimų pristatytas  „Globalios Lietuvos norų“ sąrašas, vyko apskritojo stalo diskusija, kurioje prof.   A. Avižienis, Baltic Institute of Corporate Governance atstovas Kristian Mortensen, „Swedbank Lietuva“ Prezidentas Antanas Danys, Pasaulio banko atstovė Lina Tolvaišaitė ir dr. Irmantas Norkus aptarė būdus, kaip išvykusius Lietuvos „protus“ ir sėkmingus lietuvių kilmės žmones paversti kapitalu, kuriančiu šalies gerovę.
—
Apdovanojimai organizuojami kartu su Užsienio reikalų ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“. Pagrindinis apdovanojimų rėmėjas yra TEO LT, rėmėjas – advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous”, UPS Lietuva. Renginio informaciniai partneriai – LRT, dienraštis „Verslo žinios“, interneto portalas „Delfi“ ir „Žinų radijas“.  Komunikacijos partneris – “vipcommunications”, renginio draugai – Londono Sičio lietuvių klubas, Hostex.

GLL | Global Lithuanian Leaders – apdovanojimus inicijuojanti organizacija, stiprina Lietuvos verslo ir ekonomikos tarptautines pozicijas, vystydama globaliai veikiančių profesionalų, siejančių save su Lietuva (užsienio lietuviai, lietuvių kilmės  ar besidomintys Lietuva žmonės) tinklą. Aukštas vadovaujančias pareigas, tarptautinės patirties versle turintys žmonės ir įvairių sričių  profesionalai  dalinasi savo profesine  patirtimi, ryšiais, žiniomis, padeda identifikuoti naudingus kontaktus verslo plėtrai užsienyje ir susisiekti su jais, prisideda prie Lietuvos žinomumo pasaulyje. Savo srities profesionalų bendruomenę sudaro žmonės iš daugiau nei 100 pasaulio miestų.
Tarp GLL | Global Lithuanian Leaders vykdomų projektų yra kartu su Londono Sičio  ir Volstryto lietuvių klubais vystomas studentų mentorystės projektas  „LT Big Brother”, kuriame dalyvauja 300 žmonių, partnerystė su “Versli Lietuva” , Užsienio reikalų ministerija, JTO vystymo programa ir verslo asociacijomis, bendradarbiavimo iniciatyvos su universitetais.
www.lithuanianleaders.org

Rusėjo 8 – ąją, Marijampolėje pagerbti septyni Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui nusipelnę žmonės. Antrus metus iš eilės įteikti ordinai ir medaliai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.

Apdovanojimus įsteigė Aleksandro Stulginskio universitetas (rektorius prof. Antanas Maziliauskas), Arvi įmonių grupė (prezidentas Vidmantas Kučinskas), Baltijos agroverslo institutas (prezidentas prof. Raimondas Lopata ), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (direktorius dr. Edvardas Makelis).

„Lietuvą žemės ūkis ištempė kriziniu laikotarpiu, todėl norime pažymėti žmones, kurie gyvena ir kuria kad mums visiems būtų geriau“, – apdovanojimo ceremonijoje kalbėjo Arvi įmonių grupės valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas.

„Mūsų idėja rėmėsi nuoširdumu. Į klausimą, ar verta, kaip į tai pažiūrės valstybinės institucijos, atsakymas vienas – žmogui dėmesio nebus per daug“, – kalbėjo ordino steigėjas R. Lopata.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pabrėžė, jog Lietuvoje yra nedaug įmonių, kurios taip aktyviai – kaip Arvi bendradarbiautų su universitetais: „Gerai, kad remiatės į mokslą ir remiate mokslą. Todėl veikiate visame pasaulyje, derlių imat su naujausia technika, kokią turi pasaulis ir patys ją kuriate“.

Už nuopelnus Lietuvos kaimui ordinai apdovanotas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Gediminas Staugaitis, LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas ir Žemės Ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas Edmundas Paulauskas.

Apdovanoti ir kiti Lietuvos žemės ūkiui nusipelnę piliečiai – medaliai įteikti UAB „Arvi fertis“ technologinių procesų direktoriui Virginijui Štreimikiui, Aleksandro Stulginskio universiteto ilgamečiam dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėjui doc. dr. Jonui Kučinskui, Šakių rajono merui Juozui Bertašiui, Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistei Gražinai Rimavičienei.

Pirmą kartą Lietuvoje surengtame nacionalinių išradimų konkurse dalyvavo 12 išradėjų, kurie pateikė 18 patentuotų išradimų. Kol kas nei vienas iš jų į gamybą neįdiegtas. Jų brėžiniai, schemos, modeliai eksponuojami inžinerinės pramonės parodoje „BaltTechnika“. Antrą parodos dieną buvo paskelbti 3 perspektyviausi išradimai, o jų autoriai apdovanoti specialiais prizais, kuriuos įsteigė konkursą remianti bendrovė „ELFA Distrelec“.

Išradimai buvo vertinami pagal jų novatoriškumą, parengties lygį, idėjos pritaikymo galimybes ir aktualumą mūsų šalies ūkiui. Nominacijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“ daugiausiai balsų surinko Eugenijaus Šatkovskio išradimas – saulės elementas su paslėptos tekstūros emiteriu. „Variklių“ temoje labiausiai atitinkančiu vertinimo kriterijus buvo pripažintas Alekso Alfonso Pašilio išilginio judesio generatorius arba variklis. Perspektyviausiu išradimu nominacijoje „Energijos kaupimo-paskirstymo sistemos“ tapo Tomo Glumbako centralizuota šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema.

Specialiu Technologijų inovacijų centro prizu buvo apdovanotas daugiausiai išradimų pateikęs Kęstutis Usevičius. Tarp 6 šio išradėjo konkursui pateiktų išradimų – šiluminė mašina, šiluminis reaktorius, energijos kaupimo iš aplinkos sistema, pakopinis kolektorius ir kt.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus hab. daktaro E. Šatkovskio užpatentuotas saulės elementas su paslėptos tekstūros emiteriu skirtas saulės šviesos energijai konvertuoti į elektros energiją. Techninis rezultatas gautas laboratoriniuose bandiniuose, o tyrimai šiuo metu tęsiami bendradarbiaujant su silicio saulės elementų gamintoja „Precizika-met SC“. Pasak E. Šatkovskio, tai ne vienintelis jo išradimas. Daugiau kaip 40 metų fizikos srityje dirbantis mokslininkas yra užpatentavęs dar 6 išradimus.

Klaipėdos universitete techniku dirbančio Alekso Alfonso Pašilio išilginio judesio generatorius galėtų būti pritaikytas jūros bangų elektrinių statybai. Pasak išradėjo, visame pasaulyje šia kryptimi dirba daugybė mokslininkų, Lietuvoje – jis vienintelis. Kaip teigia anksčiau radiotechniku dirbęs A. A. Pašilis, jį visuomet domino elektromagnetiniai reiškiniai. Ne vienerius metus daug keliavęs, laisvalaikiu užsiimdavo tyrinėjimais, eksperimentais, taip „žaidžiant“ su ritėmis bei magnetais atsirado ne viena gera idėja, tarp jų – ir išilginio judesio generatorius. Šiuo metu tvarkomas šio išradimo europinis patentas. Išradėjas turi ir daugiau užpatentuotų įvairių rūšių generatorių.

Tomo Glumbako išradimas, skirtas centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos efektyvumui didinti. Statybų srityje dirbantis T. Glumbakas visuomet domėjosi energetika ir ieškojo įvairių idėjų šilumos tiekimo efektyvumui didinti. Jo išradimu yra susidomėjusių įmonių, su jomis šiuo metu pasirašinėjamos sutartys dėl bendradarbiavimo. T. Glumbakas dirba ne vienas – grupę iš viso sudaro 4 žmonės, kurie ketina užpatentuoti ir daugiau išradimų iš energetikos srities.

Konkurse dalyvavo tik nuo 2000 iki 2012 metų užpatentuoti išradimai energetikos srityje, o tokių Lietuvoje iš viso yra apie 70. Konkursui iš viso buvo pateikti 28 išradimai, po pirmosios atrankos jų liko 18. Daugiausiai išradimų – 9 – buvo pateikta nominacijoje „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“, „Variklių“ nominacijoje buvo vertinami 5 išradimai, „Energijos kaupimo-paskirstymo sistemų“ nominacijoje – 4 išradimai. Išradimus vertino žurnalo „Energijos erdvė“ vyr. redaktorius Bronius Rasimas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslo direkcijos direktorius Vaidotas Vaišis, Lietuvos techninės bibliotekos Patentinės informacijos centro skyriaus vedėjas Vytautas Guobys, Vilniaus patentų biuro Išradimų skyriaus ekspertė Daiva Pagirytė ir biuro Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Marius Astikas. Komisijos teigimu, dauguma iš vertinimui pateiktų išradimų yra novatoriški ir praktiškai pritaikomi, tik gaila, kad neaiškus jų konkurencingumas tarptautiniu mastu įvertinant realiai egzistuojančius analogus.

Šios idėjos sumanytoja Vaida Balčiūnienė sako, kad Lietuvoje yra daug neišnaudotų technologinių bei žmogiškųjų resursų, kurie galėtų būti pritaikomi praktikoje. „Tik reikia tuos resursus parodyti, todėl ir rengiame konkursą pramonės parodoje, tikėdamiesi praminti takelius, kur verslas galėtų susitikti su išradėjais, o išradimai galėtų rasti pritaikymą praktikoje“, – aiškina V. Balčiūnienė.

Kaip teigia konkursą remiančios bendrovės „ELFA Distrelec“ vadovas Tomas Vaišvila, jie ne pirmą kartą remia įdomias idėjas ir jų įgyvendinimą. „Prisidėdami prie šio konkurso, norime paskatinti visus domėtis aktualiomis temomis ir bandyti sukurti naudingus prietaisus, kuriuos būtų galima naudoti ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoti“, – sako T. Vaišvila.

Išradimų ekspozicija surengta parodoje „BaltTechnika“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO gegužės 22-24 dienomis. Įėjimas į parodą nemokamas.

Irmano Gelūno nuotr.

Vilniuje vykusiame renginyje „Moderniai visuomenei – naujoviška biblioteka“ apdovanotos 29 bibliotekos, nugalėjusios devyniose nominacijose. Į šias nominacijas pretendavo beveik 1300 viešųjų bibliotekų ir jų filialų, kurių vadovai ir darbuotojai kruopščiai dirbo plėsdami paslaugas ir pritraukdami naujų lankytojų.

„Per kelerius metus įvyko daug svarbių pokyčių viešųjų bibliotekų aplinkoje, kuriuos įvertino šimtai tūkstančių gyventojų. Naujoviškos bibliotekos veidas apima ir didžiausią nepriklausomybės laikotarpiu technologinę pažangą, ir modernias paslaugas, ir gerokai išsiplėtusias socialines funkcijas. Šių pokyčių nebūtų įvykę, jei ne bibliotekininkų kūrybingumas, išaugusi kompetencija ir profesionalumas“, − sakė projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius.

Jo teigimu, šiandien viešoji biblioteka siejama nebe tik su knygų bei periodinių leidinių skaitymu ir nemokamo interneto paslaugomis. „Biblioteka tapo moderniu informacijos centru, teikiančiu šiuolaikinės visuomenės poreikius tenkinančias paslaugas – tokias kaip skaitmeninio raštingumo mokymai, kitos neformalaus švietimo paslaugos, kultūrinė gyventojų ir jų bendruomenių veikla. Remiantis svarbiausiais pokyčiais viešosiose bibliotekose, buvo išskirtos devynios nominacijos ir įvertintos geriausius rezultatus jose pasiekusios bibliotekos“, − teigė K. Juškevičius.

„Mokslingiausiausios bibliotekos“ nominacijoje apdovanotos trys bibliotekos, pasiekusios geriausių rezultatų gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymų srityje. Mokymo centrus turinčių bibliotekų kategorijoje laimėjo Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka. Miesto bibliotekų kategorijoje konkurentes pralenkė Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka. Savivaldybių bibliotekų kategorijoje nugalėjo Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka.

„Skaitlingiausios bibliotekos“ nominacijoje buvo renkamos įstaigos, kuriose praėjusiais metais lankytojai daugiausiai kartų pasinaudojo viešos interneto prieigos kompiuteriais. Aktyviausiai skaitmeninėje erdvėje gyventojai naršė Šiaulių apskrities P. Višinskio, Utenos A. ir M. Miškinių viešosiose bibliotekose bei pastarosios bibliotekos Užpalių filiale. Renginyje pagerbta ir biblioteka, daugiausiai prisidėjusi prie draugiško ir saugaus interneto sklaidos. Ja tapo Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Net šeši nugalėtojai paskelbti nominacijoje „Bendruomeniškiausia biblioteka“. Tai – Kaišiadorių, Plungės, Palangos, Kupiškio, Šilalės viešosios bibliotekos, taip pat Mažeikių bibliotekos Ukrinų filialas. Šios bibliotekos sužibo nauja bendruomeniška veikla – skaitmeninio turinio kūrimu kartu su bendruomenių nariais. Šalia jų buvo pagerbtas ir sėkmingiausiai su žiniasklaida bendravusios bibliotekos kolektyvas – „Viešiausios bibliotekos“ vardas atiteko Šilutės F. Bajoraičio bibliotekai.

Praėjusiais metais projekto „Bibliotekos pažangai“ iniciatyva šalies viešosios bibliotekos prisijungė prie savanorystės maratono, o daugiausiai savanorių pritraukusios įstaigos tapo dar vienos nominacijos nugalėtojomis. „Savanoriškiausiomis“ pripažintos Plungės, Vilniaus A. Mickevičiaus ir Dapkūniškio (Molėtų raj.) bibliotekos.

Aktyviausiai partnerius – bendruomenes, kultūros ir švietimo įstaigas, valdžios atstovus, verslininkus – pritraukusios ir kartu su jais iniciatyvas rengusios bibliotekos tapo nominacijos „Partneriškiausia biblioteka“ nugalėtojomis. Šis titulas atiteko Kauno apskrities, Molėtų, Klaipėdos apskrities bibliotekoms bei Telšių K. Praniauskaitės bibliotekos Kaunatavos filialui.

Nominacijos „Už sėkmingą atstovavimą“ laurus pasidalino trys bibliotekos. Plungės rajono viešoji biblioteka apdovanota už atstovavimo veiksmus inicijuojant Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblio laikrodinės-oranžerijos atstatymą. Rokiškio J. Keliuočio biblioteka – už atstovavimo veiksmus, išsaugant Pandėlio, Kamajų, Panemunėlio bibliotekas viešosios bibliotekos pavaldume, vykstant daugiafunkcinių centrų kūrimo rajone procesui. O Kauno apskrities biblioteka pagerbta už sėkmingas pastangas didinant vartotojams skirtų bibliotekos paslaugų apimtį.

Projekto „Bibliotekos pažangai“ geriausiuosius rinko ne tik ekspertai, bet ir Lietuvos gyventojai, savo balsais išrinkę keturias konkurso „Inovacijų biblioteka“ nugalėtojas. Jos sėkmingai išplėtė paslaugų spektrą ir pasiūlė modernių sprendimų, padidinusių lankytojų bibliotekose srautus. Renginyje apdovanotos keturių konkurso nominacijų nugalėtojos. Nominacijos „Už novatoriškus sprendimus“ laimėtoja tapo Marijampolės P. Kriaučiūno viešoji biblioteka, kategorijoje „Už atvertas galimybes“ nugalėjo Kulių biblioteka (Plungės raj.). Naujosios Vilnios biblioteka pelnė titulą „Už socialinę atsakomybę“, o nominacijoje „Už šiandien kuriamą ateitį“ nepralenkiama buvo Pasvalio M. Katiliškio biblioteka.

Renginyje „Moderniai visuomenei – naujoviška biblioteka“ nominacijų nugalėtojams įteiktos specialios statulėlės, diplomai ir projekto „Bibliotekos pažangai“ rėmėjų įsteigti prizai – elektroninių knygų skaityklės, dovanų čekiai, bilietai į renginius.

Projektas „Bibliotekos pažangai“ įgyvendinamas pagal tarptautinį trišalį susitarimą tarp Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Bilo ir Melindos Geitsų fondo, kuris pasirašytas 2007 m. lapkričio 15 d. Numatoma projekto pabaiga – 2012 m. birželio mėn., kai bus surengta ataskaitinė „Bibliotekos pažangai“ konferencija ir projekto rezultatų pristatymas.

Daugiau informacijos:
Sandra Adomavičiūtė
Projekto „Bibliotekos pažangai“ viešųjų ryšių koordinatorė
Tel. (8 5) 239 86 31, mob. 8 655 92697
sandra.adomaviciute@bibliotekospazangai.lt

Bendrovės “Schmitz Cargobull Baltic” generalinis direktorius Raimundas Petrauskas papildė Petro Vileišio vardo premijos laureatų gretas.

Praėjusį pirmadienį Prezidentūroje apdovanotas savaitraščio “Veidas” organizuojamo konkurso “Metų vadovas 2011″ laureatas Raimundas Petrauskas (48 m.), Panevėžyje įsikūrusios UAB “Schmitz Cargobull Baltic” gen. direktorius.
“Veido” idėją pastebėti ir išskirti inovatyvius, socialiai atsakingus, sėkmingai dirbančius įmonių vadovus palaikanti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė savo sveikinimo kalboje pabrėžė: “Yra metų metus vadovaujantys ir yra Metų vadovai. Pirmi džiaugiasi būdami, antri – veikdami. Šiandien sveikiname tuos, kurie poziciją pavertė galimybe savo komandai, verslui ir netgi Lietuvai.”
Prezidentė pabrėžė, kad Metų vadovų sunkmetis negąsdina, jie visada siekia maksimumo. “Kviečiu ir toliau būti atsakingais lyderiais versle ir visuomenėje. Būti ne tik vedliais į pelną, bet ir tiltais į glaudžiais ryšiais susijusią visuomenę”, – vesdama paraleles su Petro Vileišio asmenybe linkėjo prezidentė geriausiam šių metų vadovui R.Petrauskui bei dar keturiems šio konkurso nominantams ir visiems į renginį susirinkusiems įmonių vadovams.

R.Petrauskas išsiskiria naujoviška vadyba ir sąžiningumu
Savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis priminė, kad Metų vadovo apdovanojimas susietas su P.Vileišio asmenybe labai atsakingai: “Skulptūroje pavaizduotas P.Vileišis buvo tas žmogus, kuris sujungė tarpusavyje sunkiai jungiamus dalykus: verslą, visuomenę, politiką, žurnalistiką. Jis buvo unikalus: talentingas inžinierius, statęs tiltus Rusijoje ir iš to pelnęs kapitalą, ir matęs, kaip prasmingiau išleisti pinigus, tai yra leidžiant laikraštį ir taip šviečiant visuomenę.”
Pasak A.Šindeikio, šio laikmečio politikai, kalbėdami apie verslo atsakomybę, linkę žvelgti paprastai ir vertinti tik sumokamus mokesčius. “Veido” nuomone, verslas yra ne tik mokesčiai, bet ir socialinė atsakomybė, kokybiškos darbo vietos, viltis žmonėms. “Toks ir yra šių metų konkurso laureatas R.Petrauskas”, – pabrėžė “Veido” leidėjas.
“Veido” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas pridūrė, kad šiųmetis laureatas, UAB “Schmitz Cargobull Baltic” vadovas, ne tik taiko iš tiesų pažangius ir progresyvius, vakarietiškus vadybos metodus, bet kartu yra labai šiltas ir, svarbiausia, nepriekaištingos reputacijos žmogus. “Veido” žurnalistai įvairiais būdais šniukštinėjo laureato biografiją ir mėgino ieškoti “dėmelių”: skambino į “Sodros” Panevėžio skyrių, Darbo inspekciją, konkurentams, pagaliau buvusiems ir esamiems darbuotojams – nė vienas nepasakė nieko blogo. Priešingai, vardijo tik teigiamas savybes ir ypač pabrėžė sąžiningumą, žodžio laikymąsi, pagarbą net žemiausio rango darbuotojams bei kuklumą.
“Jis išliko sąžiningas su darbuotojais ir tuomet, kai dukart teko įmonę gaivinti iš numirusių: pirmąkart prieš 18 metų, kai buvo paskirtas šios bendrovės bankroto administratoriumi, antrąkart – per 2009 m. ūkio ir finansų krizę”, – sakė “Veido” vyr. redaktorius.
Renginyje pasidžiaugta, kad nė vienas iš dvylikos išrinktų Metų vadovų iki šiol “nepaslydo”, nesusikompromitavo, nesusigadino biografijos ir nebankrutavo.
Be to, pasak G.Sarafino, ypač džiugina, kad net nesistengiant Metų vadovais išrenkami ne vilniečiai ir tokie vadovai, kurie paprastai gana retai šmėžuoja viešumoje: “Užpernai Metų vadovu tapo Sigitas Žvirblis, verslą įsukęs Pabradėje, pernai pažangiausiu vadovu išrinktas Juozas Martikaitis iš Garliavos, o šiemet – verslo įmonės vadovas iš Panevėžio. Tai ypač gera žinia, liudijanti, kad vadybos etalonais galima tapti ne tik sostinėje, o, tiesą sakant, bet kur.”

Konkuruojantys tik pigia darbo jėga neturi ateities
Nugalėtojo pasveikinti atvykęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pabrėžė, kad UAB “Schmitz Cargobull Baltic” vadovo išrinkimas geriausiu praėjusių metų vadovu liudija tai, kokia svarbi mūsų ūkiui yra transporto sritis.
O ūkio ministras Rimantas Žylius pratęsė mintį: “Svarbu pasidžiaugti ne tik tuo, kad R.Petrausko vadovaujama įmonė puikiai pergyveno abi krizes ir po jų net padidino apyvartą bei gerokai prisidėjo prie valstybės biudžeto surinkimo, bet labai džiugu ir tai, kad šio Vokietijos koncerno Lietuvos padalinio inžinieriai savo sukurta produkcija – izoterminėmis priekabomis, puspriekabėmis, kurių vienas galas gali šaldyti, o kitas šildyti gabenamus produktus, garsina Lietuvos ir viso mūsų šalies ūkio vardą.”
Pats laureatas R.Petrauskas, sakydamas kalbą, dar kartą pademonstravo inovatyvaus vadovo ir labai kuklaus žmogaus savybes. Padėkojęs konkurso rengėjams, komisijai, darbuotojams, partneriams ir klientams, kurių dėka pasiekė puikių rezultatų, sakė manąs, kad tai ne tik 2011 metų darbo, bet ir viso ilgo įmonės kelio įvertinimas.
O kreipdamasis į kolegas geriausias 2011 metų vadovas sakė: “Lietuva dažnai laikoma pigios darbo jėgos šalimi, bet aš manau, kad tie vadovai, kurie taip mano ir taip pristato Lietuvą, neturi ateities. Linkiu kolegoms įmonių vadovams įžvelgti besikeičiančioje situacijoje, dramatiškoje rinkoje platesnių verslo galimybių, įvertinti savo talentingas komandas ir rinkose kovoti ne tik pigia darbo jėga, bet ir vertingais produktais, už kuriuos mūsų klientai sutiktų gausiai mokėti. O tų uždirbtų pinigų užtektų ir pelningai įmonių plėtrai, ir solidiems mūsų įmonių darbuotojų atlyginimams.”
Metų vadovo konkurso vertinimo komisijos vadovė, banko “Citadele” valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė pabrėžė, kad autoritetingai 15 narių vertinimo komisijai šiemet svarbiausia buvo išskirti tuos vadovus, kurie yra veržlūs, ambicingi, geba peržengti destruktyvią rutiną, yra atsakingi prieš vietos bendruomenę, skatina regionų vystymąsi, ugdo įmonės darbuotojų komandinę dvasią, įtraukia darbuotojus į įmonės valdymą, juos vertina ir motyvuoja, moka svarius atlyginimus ir kurių vadovaujamos įmonės yra inovatyvios, o jų rezultatai svarbūs ne tik vietos, bet ir užsienio rinkose.
“Šios svarbiausios lyderio savybės lemia visos įmonės sėkmę, – pabrėžė A.Vaitkunskienė. – Be to, komisijai labai svarbu išnagrinėjus įmonių sėkmės istorijas per “Veidą” perduoti šią žinią dar daugiau kaip 100 tūkst. įmonių vadovų, ypač tiems, kurie vadovauja smulkioms ir vidutinėms įmonėms.”
A.Vaitkunskienė išdėstė komisijos nuomonę, kad šiųmetis lyderis R.Petrauskas bei dar keturi nominantai – “Amilinos” generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas, Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika, UAB “Arginta” vadovai ir bendrasavininkiai Artūras Mrazauskas ir Gintautas Kvietkauskas bei valstybės įmonės “Klaipėdos nafta” vadovas Rokas Masiulis ir atitinka visas minėtas lyderio, garantuojančio sėkmę įmonei, savybes.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga trečiąsyk kviečia visus dalyvauti Metų verstinės knygos rinkimuose: skaityti ir balsuoti tinklapyje www.llvs.lt už vertingiausią 2011 m. šiuolaikinę verstinę knygą iš šio šešetuko:

Kader Abdolah. Mano tėvo užrašų knygelė. Iš olandų k. vertė Saulė Rygertaitė.
Julian Barnes. Flobero papūga. Iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė.
Pawel Huelle. Mercedes-Benz. Iš laiškų Hrabalui. Iš lenkų k. vertė Vytautas Dekšnys.
Herta Müller. Šiandien būčiau geriau savęs nesutikus. Iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius.
W. G. Sebald. Išeiviai. Iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė.
Liudmila Ulickaja. Danielis Štainas, vertėjas. Iš rusų k. vertė Donaldas Kajokas.

Balsuoti galima iki balandžio 13 d.
Balsavimo rezultatai bus paskelbti balandžio 23 d. – Pasaulinės knygos ir autorių teisių dienos proga.

LLVS ekspertai – dr. Dalia Zabielaitė, Laimantas Jonušys, Jurga Katkuvienė, Giedrė Kazlauskaitė, Mėta Mikelaitienė – iš visų 2011 m. išleistų grožinių verstinių knygų atrinko šešias, vadovaudamiesi šiais kriterijais:
- Grožinė šiuolaikinė užsienio literatūra: suaugusiųjų proza, dramaturgija, poezija, literatūrinė eseistika;
- Kūrinio originalas pirmąkart išleistas užsienyje ne seniau nei prieš 30 metų (t.y. 1981 m.);
- Lietuvoje kūrinys pirmąkart išleistas 2011 metais iki gruodžio 31 d.;
- Meninė vertė;
- Geras vertimas.

Nei knygų perkamumas, nei tiražų dydis, nei leidyklų reklama, nei liaupsės užsienyje ekspertų sprendimo nelėmė. Vertinant knygas nuomonės ne visada sutapo, tad galiausiai susiformavęs šešetukas siūlo pasirinkimą įvairių skonių skaitytojams.

Literatūros vertėjų sąjunga atkreipia dėmesį ir į tinklalapyje www.llvs.lt rekomenduojamų klasikos bei kitų reikšmingų 2011 m. lietuviškai pasirodžiusių verstinių knygų sąrašą; kadangi šios knygos laiko išbandymą jau atlaikė, už jas balsuojama nebus.
Ten pat skaitytojai ras ir daugiau rekomenduojamų šiuolaikinių knygų, kurios į šešetuką nepateko, bet taip pat gali būti įdomios ir vertos paskaityti.

Šios akcijos tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius, skatinti skaitymą. Sykiu siekiama pristatyti ir populiarinti grožinės literatūros vertėjo profesiją.

Antrus metus iš eilės Lietuvių gamintojo AB „Vilkyškių pieninė“ produktai vasario 13–17 dienomis Maskvoje vykusioje „Prodexpo 2012“ parodoje pelnė aukso medalius.

Šiemet didžiausioje Rytų Europoje maisto produktų, gėrimų ir žaliavų parodoje „Geriausio metų gaminio“ titulą pelnė du „Vilkyškių pieninės“ produktai – sūris „Maasdam“ ir „Vilkyškių“ jogurtas su agrastais.
Subtilaus skonio „Maasdam“ sūrio gamyba reikalauja ilgametės patirties ir kruopštaus darbo. Lietuvoje šis „Vilkyškių pieninės“ sūris 2001 m. jau buvo apdovanotas aukso medaliu parodoje „Agrobalt“. Pasak AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus, sūris „Maasdam“ taip pat labai populiarus kaimyninėje Rusijoje, ką įrodo ir šis svarbus apdovanojimas.
„Labai maloniai nustebino ir „Vilkyškių“ jogurto su agrastais pripažinimas, nes tai išties subtilaus skonio unikalus produktas – neįprastas tiek Lietuvos, tiek Rusijos rinkoms. „Vilkyškių“ jogurtas su agrastais Lietuvos rinkoje pasirodė visai neseniai, tačiau pirkėjai labai greitai pamėgo reto, išskirtinio skonio produktą ir šiandien tai yra vienas populiariausiųjų tarp visų „Vilkyškių“ jogurtų. Jis ypač vertinamas vartotojų, kurie mėgsta mažiau saldžius, gaivesnius ir natūralesnius produktus“, – sakė G. Bertašius ir pridūrė, kad šie apdovanojimai paskatins „Vilkyškių pieninę“ ateityje dar drąsiau kurti išskirtinius produktus.
Pernai „Prodexpo“ parodoje Rusijoje aukso medaliu jau buvo apdovanotas „Vilkyškių pieninės“ sūris „Prūsija“, apdovanojimus taip pat gavo sūriai „Legenda“ ir „Žalgiris“.
„Prodexpo“ yra didžiausia kasmetinė specializuota paroda Rusijoje ir Rytų Europoje, atliekanti svarbų vaidmenį plėtojant šalies maisto pramonę. „Prodexpo“ priklauso Pasaulinei parodų industrijos asociacijai (UFI) bei Rusijos parodų ir mugių sąjungai (RUEF), joje reguliariai dalyvauja vidaus ir užsienio maisto pramonės lyderiai, suinteresuoti pristatyti savo prekių ženklus Rusijos rinkai. Šiemet jau aštuonioliktą kartą vykusiame renginyje savo produkciją pristatė daugiau kaip 2000 atstovų iš 55 šalių. Daugiau informacijos apie parodą – oficialiame jos puslapyje internete: http://www.prod-expo.ru/en/.

Naktį iš vasario 26 d. į vasario 27 d. Lietuvos laiku amerikiečių komikas Billas Crystalas kvies Holivudo įžymybes skelbti Amerikos kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimo nusipelniusių kūrėjų bei atlikėjų.

Kas laimės geidžiamiausią “Oskarą”? Kaip filmų likimą paveikia jų premjeras priimantys tarptautiniai kino festivaliai ir kas laukia naujausių laureatų po triumfo nakties?

Auksinis “Oskaras” dažnai turi magišką reklamos galią, nes apdovanotą filmą trokšta pamatyti daugybė žmonių. “Oskaras” tarsi garantuoja, kad žinia apie laiminguosius bus dažniau perskaityta ir plačiau išgirsta. “Oskaras” aktoriui reiškia ne tik padėką bei pripažinimą už jau atliktą darbą, bet ir daug didesnius atlyginimus ir gausesnius pasiūlymus ateityje. “Oskaras” režisieriui atveria galimybes pačiam rinktis tolesnį karjeros maršrutą ir reikalauti kūrybinės laisvės. “Oskaras” kitiems kūrybinės grupės nariams leidžia artimiau pažinti už kadro plušančius ir nematomus žmones.
Dažnai mėgstama teigti, kad “Oskaras” simbolizuoja komerciją. Autorinius filmus aukštinantys ir naujų vėjų ieškantys tarptautiniai kino festivaliai tarsi turėtų žengti visai kitais keliais, bet dažniausiai ši teorija nepasiteisina. Net pats prestižiškiausias festivalis mėgsta priminti ir nepamiršta pasididžiuoti, kiek “Oskaro” nominacijomis pagerbtų filmų rodė.
Tačiau parduoti bilietai ir rekordiškai užpildomos salės dar nereiškia, kad filmas būtinai gaus nominacijų. Labiau lemia tai, kokie nuomonių vėjai pučia akademijoje ir kaip suveikia konkrečius filmus palaikantis lobizmas.
Nuotykių fantazijos “Haris Poteris ir mirties relikvijos. 2 dalis” komanda labai norėjo atsisveikinimą pažymėti “Oskaro” nominacija už geriausią filmą, tačiau nesulaukė statistinės daugumos palaikymo ir užsitikrino tik tris mažiau reikšmingas technines nominacijas. Danielis Radcliffe’as, neslėpdamas nusivylimo, pažėrė karčios kritikos balsuotojams, kad jie prioritetą skyrė geram draugui Martinui Scorsese’i, kuriam negalėjo pasakyti “ne”, ir pamiršo atkreipti dėmesį į 381 mln. dolerių pajamas vien JAV kino teatruose (pagal bendrus rezultatus filmas tapo dešimtuoju milijardieriumi ir įsitvirtino trečioje visų laikų topo vietoje po “Įsikūnijimo” ir “Titaniko”).

Berlynas mėgsta “Oskarus”
Šiomis dienomis vykstantis Berlyno kino festivalis niekuomet neatsisako galimybės į nekonkursinę programą pasikviesti ką tik nominuotų filmų atstovų, pareklamuoti jų vardų ir kartu prisidėti dividendų sau. “Auksinis lokys” už gyvenimo ir karjeros laimėjimus legendinei Meryl Streep neblizgės ypatingu originalumu, nes aktorė jau yra gavusi panašių įvertinimų (2008 m. rugsėjį M.Streep gyvenimo ir karjeros pergales šventė San Sebastiane). Tačiau šiandien netgi labiausiai tituluotai laureatei gyvybiškai reikia asmeninių premijų, kurių paskelbimas gali pakeisti dar neapsisprendusių akademijos narių balsus.
Nominacijos “Oskarui” iš šalies atrodo gražiai, bet finaliniuose penketukuose paminėtiems kino žmonėms mėnuo nuo paskelbimo iki apdovanojimų ceremonijos prilygsta košmarui ir alinančiam darbui, kai nebelieka laiko filmuoti ar vaidinti, o reikia užsidirbti “Oskarą” ir įrodyti savo pranašumą prieš įvertintus kolegas. Šiemet Berlyne kartu su pseudobiografine drama “Geležinė ledi” dalyvauja britų režisieriaus Stepheno Daldry drama “Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti” (premjera Lietuvoje turėtų įvykti balandžio mėn.), kuri per stebuklą užėmė paskutinę vietą tarp “Oskaro” nominacijų už geriausią filmą, o legendinis švedų kilmės veteranas Maxas von Sydow gavo seniai užtarnautą nominaciją už geriausią antraplanį vaidmenį. Tačiau jie neturi realių šansų laimėti.

Nauja taisyklė – naujos balsavimo mados
Akademija įvedė naują balsavimo taisyklę ir sudėtingesnį aritmetinio skaičiavo algoritmą, kad išlaikytų didesnę intrigą ir suteiktų stebuklingą šansą prieštaringai vertinamiems kūriniams. Kaip ir ankstesniais metais, į geriausio filmo nominaciją galėjo pretenduoti visi filmai, sulaukę bent 5 proc. akademijos narių palaikymo. Tačiau šiemet akademija leido balsuotojams pasirinkti tik penkis filmus ir nustatė limitą, kad nominantas gautų privalomai reikalaujamą pirmų vietų kiekį. Tik retais atvejais savo anketas atsiunčia visi 5783 registruoti ir teisę balsuoti turintys nariai. Apytikriais skaičiavimais, geriausio filmo titulo pageidavusiems siekti kūriniams šiemet reikėjo užsitikrinti mažiausiai 455 pirmumo balsus, o pernai užteko gauti bent 250 balsų.
Niekas nepaneigs, jog šiame balsavime dėl nominacijų labiausiai vyrauja favoritizmas ir draugiški ryšiai, kai balso teisę turintis narys aukštesnę vietą užrašo savo bičiuliui vien todėl, kad suteiktų reikalingą pagalbą. Neprognozuotos nominacijų staigmenos aiškiai įrodo, kad naujas taisykles gerai išstudijavę akademijos nariai šiemet balsavo nebūtinai už patį geriausią filmą, bet rinkosi strateginę taktiką. Tiksliau sakant, skirtingas nuomones gvildenančios grupės susivienijo ir balsavo taip, kaip reikia, kad būtų pasiektas trokštamas rezultatas.
Akademijos vadovai privalėjo suprasti, kad paskubomis įvesta naujovė galbūt garantavo žiupsnelį intrigos (niekas nežinojo, kiek konkrečiai filmų pateks į nominaciją), bet nepasiteisino ir atvėrė duris kūrybiškam sukčiavimui bei lojalumo išbandymui. Maestro Terrence’o Malicko “Gyvenimo medis” sulaukė įvairiausių nuomonių ir atsiliepimų, palaikymo ir kritikos, bet pasipriešino neigiamoms prognozėms, įsiveržė į “Oskaro” nominaciją ir sėkmingai išlaikė lojalumo egzaminą, nes kažkam to labai norėjosi. O štai virtuozišku vaidmeniu nominacijos nusipelnęs veteranas Albertas Brooksas (“Važiuok”) tikriausiai neturėjo reikiamo būrio draugų ir pralaimėjimu buvo nubaustas už nepatogias atviras kalbas.

Aktorių karjeros kryžkelė
17 nominacijų per savo karjerą pelniusi M.Streep pagaliau turėtų nugalėti po 29 metų pertraukos, susilyginti su Ingrid Bergman ir per vieną “Oskarą” priartėti prie rekordininkės Katherine Hepburn. “Geležinė ledi” nepavyko taip gerai, kaip buvo galima tikėtis, nes režisierė leido sau perrašyti istorinius faktus, prisigalvoti daug nebūtų dalykų ir paaukoti tikroviškumą, o viską pateisino siužetiniu įrankiu, kad Margaret Thatcher serga ir klaidingai prisimena savo praeitį. Tačiau M.Streep vaidina fenomenaliai ir traukia žiūrovus žavėtis neeiline aktorine meistryste. Vis dėlto filmo klaidos ir silpnybės apsunkina asmeninę aktorės trikovę su Michelle Williams (“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe”) ir Viola Davis (“Tarnaitė”), kuri reitinguose įvardijama pagrindine favorite. Lietuvoje menkai žiūrėtas ir elitinių festivalių praleistas filmas gavo puikius kritikų pažymius ir, svarbiausia, surinko daugiausiai pajamų iš visų nominantų (165 mln. dolerių).
Vyriškoje aktorių nominacijoje jaučiama dar nuožmesnė intriga ir čia nežinomybė išliks iki paskutinės minutės. Dauguma ženklų rodo, kad laimėti turėtų prancūzų legionierius Jeanas Dujardinas už fantastišką pasirodymą nebyliajame ir nespalvotame “Artiste”. Už ryškiausią karjeros vaidmenį jis susirinko Kanų festivalio ir JAV aktorių gildijos apdovanojimus, “Auksinį gaublį” ir dar saują kitų premijų. Jis laimi beveik visur, bet viešumo strategiją planuojantys broliai Weinsteinai žino, kad kiekvieną pergalę lėmė nedidelė balsų persvara, o galingi konkurentai Bradas Pittas (“Pinigų kamuolys”) ir George’as Clooney (lietuviškos premjeros laukiantys “Paveldėtojai”) pavojingai lipa ant kulnų.
Kai kurie ekspertai jau mato aiškią tikimybę, kad lemtingame finaliniame etape “Artisto” prancūzą aplenks įtakingasis ir amerikiečių kritikų liaupsinamas B.Pittas. Savo ruožtu J.Dujardinas net nelaimėjęs susikrovė bagažą ateičiai ir pasirašė kontraktą su stipriausių aktorių agentūra Holivude, nors pats dar neapsisprendė, kaip toliau išnaudoti “Oskarų” šlovę.

Nebylaus žvaigždūno triumfas žavi ne visus
“Artisto” šlovė įsižiebė Kanų festivalyje, kurio programos vadovas Thierry Fremaux ilgai svarstė ir nežinojo, ką daryti su intriguojančiu Michelio Hazanavichiaus filmu. Iš pradžių jis buvo įtrauktas į nekonkursinę programą, bet paskutinę minutę vis dėlto prasimušė iki “Auksinės palmės šakelės” kandidatų rinktinės. Šiandien Kanai gali džiaugtis ir didžiuotis, kad atrado “Artistą” ir suteikė trampliną efektyviam debiutui. Per premjerą gegužės mėnesį nebylioji komedija užbūrė daugelį festivalio svečių, tačiau beveik niekas tuomet net nesusimąstė, kad ką tik pamatė filmą, kuris po devynių mėnesių mėgausis dešimčia “Oskaro” nominacijų.
Šiandien “Artistas” atrodo gerokai pervertintas apdovanojimais ir nenutylančios pagyros iškelia pernelyg aukštą vilčių kartelę. Bet šis filmas nesugeba pateisinti didelių lūkesčių ir nesulaukia reikalingo žiūrovų palaikymo, kad ilgiau išsilaikytų komerciniuose repertuaruose. Nei Prancūzijoje, nei JAV (20 mln. dolerių pajamos) “Artistas” nepasiekė įspūdingų finansinių rezultatų.
Svarbiausioje nominacijoje jau seniai neliko net minimalios intrigos. Prodiuserių, režisierių ir aktorių gildijos jau paskelbė savo simpatijas “Artistui”, o būtent šie kino žmonės turi didžiausią įtaką akademijos balsavimo rezultatams. Jeigu jie staiga nepakeis savo nuomonės (būtų labai keista, jei taip nutiktų), tai “Artistas” turėtų lengvai laimėti ir susikrauti gan solidžią balsų persvarą. Įtakingiausią nuomonę skleidžiantys patyrę amerikiečių ekspertai (jie dažnai vadinami “oskarologais”) neturi net menkiausių abejonių dėl nugalėtojo. Rankas jau nuleido netgi didžiausi “Artisto” šlovės teršėjai ir dabar 28 iš 29 žinovų pirmą vietą atiduoda M.Hazanavichiaus filmui.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas Lietuvos metų investuotojo titulą skyrė vienai iš didžiausių Lietuvos gamintojų AB „Lifosa“.

Sprendimą apdovanoti „Lifosą“ viešu balsavimu priėmė Investuotojų forumo valdyba.  Garbingas „Metų investuotojo“ apdovanojimas Kėdainių bendrovei paskirtas už tai, kad „Lifosa“ per 2011 metus įgyvendino net 40 investicinių projektų, kurių bendra vertė sudaro beveik 24 mln. litų.
„Norime pagerbti stiprų gamybos srities verslą, kuris net ir ekonominio sunkmečio sąlygomis nesumažino investicinių apimčių ir skyrė lėšų naujai įrangai, esamų darbo vietų išlaikymui ir naujų kūrimui, darbo sąlygų gerinimui ir aplinkosaugos projektams“, – teigia Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
„Vertiname šį apdovanojimą kaip dar vieną mūsų nuoseklaus ir atkaklaus darbo įvertinimą“, – sako AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas. Anot jo, nuo 2007 iki 2011 metų „Lifosa“ iš viso į gamybą investavo daugiau kaip 241 mln. litų ir kasmet  įgyvendino apie 30 investicinių projektų.. „Augant mūsų gaminamos produkcijos apimtims, didėja ir Lietuvos eksportas, kuris daro įtaką daugeliui kitų įmonių – transporto, paslaugų ir kitiems sektoriams. Antra vertus, pagrindinis mūsų tikslas – diegti naujas technologijas, kurti saugesnę darbo aplinką ir išlaikyti sukurtas darbo vietas“, – teigia J. Dastikas.
Iškilmingos Investuotojų forumo metų apdovanojimų ceremonijos metu į „Metų investuotojo“ titulą taip pat buvo nominuota bendrovė „Western Union Processing Lithuania“ bei verslo akceleratoriaus įmonė „StarupHighway“. Darnios plėtros idėją įtvirtinti siekianti asociacija Investuotojų forumas „Metų investuotoją“ apdovanojo unikaliu meno kūriniu – skulptoriaus Vytauto Nalivaikos sukurta bronzine skulptūrėle, vaizduojančia žmogaus ranką ir simboliškai joje pražystantį kastuvą, ir diplomu.
Pagrindinė „Lifosos“ gaminama produkcija yra azoto-fosforo trąša diamonio fosfatas (DAP), pradėta gaminti 1998 metais. Bendrovė taip pat gamina aliuminio fluoridą, monokalcio fosfatą, fosforo rūgštį ir techninę sieros rūgštį. „Lifosos“ apyvarta siekia apie 1 mlrd. litų per metus, joje dirba daugiau kaip 960 darbuotojų. Ne kartą „Metų eksportuotojos“ titulą pelniusi „Lifosa“ yra Rusijos mineralų ir chemijos pramonės kompanijos „EuroChem“ dalis.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas apdovanojimą už geriausią 2011 metais priimtą valdžios sprendimą verslui apdovanojo Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją. Titulas „Metų sprendimas verslui“ skirtas už įstatymų pakeitimus, kurie gerina investicinę aplinką. Investuotojų forumo valdybos nuomone, apdovanojimo nusipelnė mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, numatantys įpareigojančius išaiškinimus bei išankstinius susitarimus dėl mokesčių kainodaros, taip pat – PMV mokesčio lengvatą beviltiškoms skoloms.
„Šiuolaikiškas mokesčių administravimo instrumentų taikymas prisideda prie palankaus investicinio klimato sukūrimo ir suteikia investuotojams stabilumo garantijas“, – teigia Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, palankus verslo klimatas ir šiuolaikiškai valdoma mokesčių sistema yra labai svarbus pagrindas verslo plėtrai ir mokesčių surinkimui, o per juos – bendra ekonomikos bei šalies gerovės augimui.
Be Finansų ministerijos į metų sprendimo verslui apdovanojimą pretendavo Lietuvos Respublikos ūkio ir teisingumo ministrai „už siekius pertvarkyti verslo priežiūros institucijų veiklą taip, kad jos orientuotųsi į konsultavimą ir draugišką pagalbą verslui, o ne bausmes“. Ketvirtasis iš pretendentų į apdovanojimus –  Žemės Ūkio ministras Kazys Starkevičius nominuotas „už kovą su šešėline ekonomika, įvedant kasų aparatus turgavietėse“.
Darnios plėtros idėją įtvirtinti siekianti asociacija Investuotojų forumas titulo „Metų sprendimas verslui“ laimėtoją Finansų ministeriją apdovanojo unikaliu meno kūriniu – skulptoriaus Vytauto Nalivaikos sukurta bronzine skulptūrėle, vaizduojančia žmogaus ranką ir simboliškai joje pražystantį kastuvą, ir atminimo diplomu.

Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas „Metų verslo žurnalisto“ titulą nusprendė paskirti televizijos laidos ir interneto portalo „Pinigų karta“ kūrėjui Andriui Tapinui. Investuotojų forumo valdybos nuomone, tokį titulą žurnalistas nusipelnė už gebėjimą pateikti verslo temas visuomenei patrauklia forma. Kartu pagerbta ir visa „Pinigų kartos“ komanda už profesionalumą, objektyvumą ir atliekamais ekonominiais eksperimentais.
„Geram investiciniam klimatui labai svarbu, kad  visuomenė kuo daugiau išmanytų apie ekonomiką ir jos vystymąsi, todėl nuoširdžiai skatiname visus žurnalistus prisidėti prie įvairiapusės verslo tematikos sklaidos žiniasklaidoje“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, džiugu, kad į „Metų verslo žurnalisto“ apdovanojimą pretendavo ne tik pavieniai žurnalistai, bet ir visos kūrybinės žiniasklaidos priemonių komandos.
Televizijos laida ir interneto portalas „Pinigų karta“ 2011 metais sužibėjo rengdama ekonominę informaciją ir patarimais paprastiems gyventojams – kaip kaupti senatvei, kaip padidinti būsto vertę, kaip orientuotis automobilių rinkoje, kaip taupyti elektrą, šilumą ir t.t. Be to, „Pinigų kartos“ žurnalistai vykdė ir ekonominį švietimą, su įvairiais pašnekovais nagrinėjo itin aktualias verslo temas, pavyzdžiui, progresinius mokesčius, fizinių asmenų bankrotą, kovą su interneto piratavimu, verslo ir valstybės bendradarbiavimą, gyventojų verslumą ir daugybę kitų.
Be Finansų ministerijos į metų sprendimo verslui apdovanojimą pretendavo keliolika verslo temomis žurnalistų,  dienraštis „Verslo žinios“, žurnalai „IQ“ ir „Valstybė. Darnios plėtros idėją įtvirtinti siekianti asociacija titulo „Metų verslo žurnalistas“ laimėtoją Andrių Tapiną apdovanojo unikaliu meno kūriniu – skulptoriaus Vytauto Nalivaikos sukurta bronzine skulptūrėle, vaizduojančia žmogaus ranką ir simboliškai joje pražystantį kastuvą, ir diplomu.