Vasario 12 d. Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, įteikti „Žaliojo protokolo“ apdovanojimai energijos taupymo lyderiams. Lietuvoje įmone Nr. 1 pagal energijos vartojimo efektyvumą savo ūkyje pripažintas mažmeninės prekybos tinklas „Norfos mažmena“.

„Norfos mažmenai“ pavyko įgyvendinti išmaniojo prekybos centro idėją, kai visi inžineriniai, energiją vartojantys tinklai yra sujungti į bendrą energijos valdymo sistemą, kad parduotuvių pastatuose ir jų teritorijose būtų efektyviai naudojama energija.

„Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pasakojo, kad šiuose prekybos centruose įrengta išmani energijos valdymo sistema apima vėdinimą, kondicionavimą, šaldymą, šildymą, vidaus ir išorės apšvietimą. Ji reguliuoja visą energiją vartojančią technologinę įrangą. „Be to, naujos ar rekonstruojamos parduotuvės statomos ir įrengiamos vadovaujantis aukštais energijos taupymo standartais. Pradėję nuo darbuotojų mokymo taupyti, vėliau pakvietę profesionalius energijos taupymo sprendimų diegėjus, gavome gerą energijos efektyvumo rezultatą, kuris pranoko lūkesčius. Investavę į inovatyvias idėjas, technologijas ir energijos taupymo sprendimus, per ketverius metus elektros vartojimą sumažinome 25 proc. ir sutaupėme apie 11 mln. Lt“, – sakė pašnekovas.

Kai įmonėje buvo imta rimtai galvoti apie energijos taupymą, pradėta nuo darbuotojų įsitraukimo, įvesta nauja tvarka, pagal kurią darbuotojai buvo motyvuojami prisidėti prie energijos taupymo iniciatyvos. Daugiau nei 90 proc. suvartojamos energijos tenka parduotuvių tinklui. Tuo metu tinklą visoje Lietuvoje sudarė 122 parduotuvės. Pirmiausia su nauja iniciatyva buvo supažindintos viso tinklo parduotuvių direktorės, kurios kartu su savo komandomis tuo metu labiausiai ir prisidėjo prie energijos taupymo iniciatyvos įgyvendinimo. Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo energijos taupymo strategijos įgyvendinimo pradžios, įtraukiant didžiąją dalį darbuotojų, analizuojant gautus rezultatus, pastebėta, jog iniciatyva pasiteisino, tačiau aišku, kad darbuotojai nėra profesionalūs energetikai, todėl norint pasiekti aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo rodiklių reikia ieškoti ir samdyti įmonę, profesionaliai užsiimančią energijos taupymo idėjų ir sprendimų įgyvendinimu.

2010 m. buvo rasti partneriai, kurie tuo metu rinkai tik pradėjo siūlyti energijos taupymo paslaugas. Tada dar nebuvo aišku, kad tai duos naudos, tačiau nuspręsta surizikuoti. Rizika pasiteisino: šiuo metu, pradėjus nuo darbuotojų įsitraukimo iniciatyvos ir pakvietus profesionalius energijos taupymo sprendimų diegėjus, tada visa tai sujungus – gauti aukščiausi energijos efektyvumo rezultatai, net pranokę kūrėjų lūkesčius.

„Norfos mažmenos“ partnerės – Belgijos įmonės „ANGOMA NV“, kuri specializuojasi taupiųjų apšvietimo sistemų srityje, atstovas Marcas De Taevernier komentavo: „Pagrindinis veiksnys, paskatinęs mus ieškoti efektyvesnio energijos išteklių vartojimo, – siekis mažinti išlaidas energijos ištekliams ir investavimas į inovatyvias idėjas bei technologijas.“

„Norfos mažmenos“ darbuotojų, įsitraukiančių į elektros energijos tausojimo iniciatyvas, mastas siekia apie 70 proc. Pastebėta, kad labiausiai tausojančio vartojimo įpročius padeda ugdyti vadovo rodoma iniciatyva ir palaikymas, darbuotojų įsitraukimas, bendradarbiavimas su profesionaliais energijos taupymo sprendimų diegėjais, taip pat geri ir motyvuojantys, bendru darbu pasiekti didelio energijos vartojimo efektyvumo pavyzdžiai bei rezultatai.

Didžiausias energijos taupymo entuziastas ir pačios energijos taupymo idėjos pradininkas šioje įmonėje – valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Pastebėta, kad kai aukščiausio lygio vadovas įmonėje stipriai suinteresuotas energijos taupymu, visos naujovės ir sprendimai dėl dar nepatikrintų energijos taupymo diegėjų pasiūlymų priimami daug greičiau. Taip dirbant laimima daug brangaus laiko, kurį būtų atėmę ilgi svarstymai. Esant aukščiausio lygio vadovo palaikymui, darbuotojai nebijo rizikuoti, dirbdami su profesionaliais energijos taupymo sprendimų diegėjais, o naujovės diegiamos viena po kitos.

Kita vertus, yra kliūčių įgyvendinant energijos tausojimo idėjas: tai nesuvokimas, kiek tiesioginės ir pridėtinės naudos duoda energijos taupymas, nesusikalbėjimas tarp aukščiausio lygio vadovų ir energetinio ūkio personalo, plačių diskusijų stoka visuomenėje apie energijos vartojimo efektyvumo naudą ir gerus, jau pasiektus pavyzdžius, kurie palengvintų kitų, dar abejojančiųjų sprendimus pradėti veikti.

Gana įspūdinga, kad per pastaruosius ketverius metus į energijos taupymo sprendimus buvo investuota daugiau nei 8 mln. Lt. Pradėta nuo energetinio „Norfos“ parduotuvių ūkio audito, kurio metu buvo nustatyti neefektyvaus energijos vartojimo atvejai ir sisteminės problemos; pasamdyti profesionalūs energijos taupymo sprendimų diegėjai pasiūlė išmanaus prekybos centro idėją, kad visos inžinerinės, energiją vartojančios sistemos būtų sujungtos į bendrą energijos valdymo sistemą, kurios tikslas – efektyviai naudoti energiją visame pastate ir teritorijoje.

Šiuo metu „Norfos“ prekybos centruose įrengta išmani energijos valdymo sistema apima visas energiją vartojančias sistemas, tokias kaip vidaus ir teritorijos apšvietimas, vėdinimas, kondicionavimas, šaldymas, šildymas ir kita technologinė įranga.

Kita inovacija susijusi su apšvietimu: iš pradžių parengtas energijos efektyvumo ir apšvietimo pritaikymo prie energijos valdymo sistemos projektas. Nuo 2013 m. buvo priimtas sprendimas „Norfos“ prekybos centruose fasado ir teritorijos apšvietimą pakeisti LED šviestuvais, o nuo 2014 m. naujai statomuose ir rekonstruojamuose prekybos centruose visą pastato vidaus apšvietimą įrengti LED šviestuvais.

Vėdinimo ir kondicionavimo sistemas prijungus prie pastato energijos valdymo sistemos pavyko pasiekti aukščiausią jų naudojimo efektyvumo lygį. Keletas pavyzdžių: sistemos veikia tik tada, kai reikia, pačių sistemų nustatymus galima keisti nuotoliniu būdu, nes pastatas stipriai apšiltintas, vasarą visas oras pastate yra keičiamas naktį, kai lauko temperatūra yra žemesnė, taip dienos metu sutaupoma energijos kondicionavimui.

Šiuo metu „Norfos“ parduotuvėse taip pat įrenginėjamos naujos kartos efektyvios šaldymo centralės su papildoma „free cooling“ sistema (šaltuoju metų laiku dalis šalčio paimama iš lauko – taip sutaupoma apie 30 proc. energijos pliusinės temperatūros šaldymo kontūre). Efektyviam šaldymo sistemos ūkio valdymui sugalvotas naujas modelis: už šalčio sistemos temperatūrinius režimus ir technologinius procesus atsako šaldymo sistemas įrengusi įmonė (visus šiuos procesus šaldymo įmonė stebi nuotoliniu būdu per įrengtą šalčio stebėsenos sistemą), o už energijos vartojimo efektyvumą atsako energijos taupymo sprendimus įgyvendinusi įmonė, dirbdama su pastato energijos valdymo sistema.

Šiuo metu įmonėje nuspręsta investuoti į naujausios kartos becentralės šaldymo sistemos kūrimą: pirminiais skaičiavimais, atliktais prieš apsisprendimą investuoti į šį inovatyvų projektą, sukurta šaldymo sistema naudos dar apie 30 proc. mažiau elektros energijos, palyginti su sistemomis, kurios naudojamos šiandien.

Dar kita sritis – šildymo energijos taupymas. „Norfos mažmenai“ pavyko pasiekti, kad vidutinė 2000 kv. m ploto parduotuvės sąskaita už šildymą šaltuoju metų laiku per mėnesį neviršytų 1500 Lt. Tam pasiekti pagelbėjo tai, kad rekonstruojamų ir naujai statomų parduotuvių stogo danga buvo apšiltinta 50 cm storio akmens vatos sluoksniu (juk vasarą pastatas mažiau įšyla, žiemą geriau sulaiko šilumą), visose parduotuvėse įrengtos šilumos grąžinimo iš šaldymo kompresorinės į vidaus patalpas sistemos, kurios žiemos metu, užuot perteklinę šilumą išmetusios į lauką, gražina ją į vidaus patalpas: šitaip sumažindamos ir taip efektyvaus pastato šildymo poreikį.

2014 m. pradžioje „Norfos mažmena“ su partneriais atliko investicijų atsiperkamumo analizę ir nusprendė naujai statomose parduotuvėse įrengti geoterminio šildymo sistemas. Pasirodė, kad pasiekti rezultatai aktyviai dirbant energijos taupymo srityje – iškalbūs: vieno mėnesio elektros energijos suvartojimo vidurkis visose „Norfos“ parduotuvėse (2010 m. jų buvo 122) – 4 933 518 kWh; 2014 m. parduotuvių buvo 136, o visų jų vieno mėnesio suvartojimo vidurkis – 4 510 915 kWh.

Po energijos taupymo sprendimų įgyvendinimo ir atliktų išsamių skaičiavimų stipriai sumažėjo instaliuotos galios poreikis. Įvairios elektros projektavimo ir aukštos įtampos tinklų montavimo įmonės negali patikėti, kad naujai statomam 2000 kv. m bendro ploto „Norfos“ prekybos centrui iš skirstomųjų tinklų užtenka 90 kW instaliuotos galios, kai konkurentų prekybos centrai tokio pat ploto objektui iš skirstomųjų tinklų užsakinėja 350 kW. Iš viso po ketverių metų laikotarpiu įgyvendintų energijos taupymo sprendimų, tarp jų ir po instaliuotos galios mažinimo bei elektros energijos pirkimo sąlygų pakeitimo, „Norfos mažmenos“ skaičiavimais, sutaupyta apie 11 mln. Lt. Vien per 2014 m. buvo sutaupyta 4 330 478 kWh.

M.De Taevernier pabrėžė, kad visų šių rezultatų nebūtų buvę pasiekta be „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko D.Dundulio iniciatyvos: „Jo gebėjimas žvelgti toli į priekį ir diegti naujoves veda visą šį verslą pirmyn. Tai yra inovatyvu, sektina ir kitoms įmonėms.“

Nelogiškais kriterijais sudarytos „Sidabrinės gervės“ nominacijos nepalieka  alternatyvų balsavimui.

Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimu pristatoma „Sidabrinė gervė“ šiemet jau penktą kartą pagerbs per praėjusius metus pasižymėjusius mūsų kino industrijos žmones. Privačiomis ir komercinių rėmėjų lėšomis organizuojama ceremonija iš tiesų skatina domėtis savais filmais ir sukuria reikalingą šventę, bet vis tiek provokuoja tuos pačius neatsakytus klausimus, kuriuos patyliukais pateikia net išrinktieji ir pagerbtieji. Daugiausiai neaiškumų sukelia abejotinais atrankos kriterijais sudaromi nominacijų trejetukai, kuriuose šiemet vėl pilna akibrokštų, nelygių vertinimų, kuriozų ir nelogiškų sprendimų. Visagaliais Dievais pasijutusi penkių ekspertų komisija beveik nepaliko alternatyvų balsavimui. Daugelyje nominacijų nugalėtojai lengvai perskaitomi ir jie neturi lygiaverčių konkurentų.

Trūksta objektyvumo
Opi problema apdovanojimus kamuoja nuo pat pirmojo „Sidabrinių gervių“ skrydžio. Anksčiau komisijos sudėtyje bent jau buvo įvairias profesijas atstovaujančių teisėjų. O dabar penki tituluoti ekspertai susirinko, padiskutavo ir pareiškė savo asmenines nuomones. Viskas.
Kita vertus ne mažiau svarbu žinoti, kiek gamybos darbus užbaigę prodiuseriai įtakojo komisijos sprendimus, kiek su elementaria logika prasilenkiančių kompromisų teko priimti, ar nominuotus filmus atstovaujantys Lietuvių kino akademijos nariai nusišalins nuo balsavimo? Kiekvienų apdovanojimų vertę įprasmina objektyvumas, kurio, deja, „Sidabrinėms gervėms“ stipriai trūksta. Tuomet susidaro įspūdis, kad bičiuliai padalina prizus draugams ir nominuoja tik tuos, kuriuos reikia apdovanoti.
Šiemet apdovanojimų pamatus sudėjusi komisija (dr. Gražina Arlickaitė, dr. Renata Šukaitytė, Ieva Skaržinskaitė, aktorė Dalia Storyk, dailininkas Galius Kličius) pademonstravo charakterį ir nutarė išbraukti geriausio scenarijaus nominaciją. Tikro scenarijų specialisto komisijoje neturėję penki ekspertai pareiškė, kad lietuviai nemoka rašyti scenarijų ir nenusipelno būti nominuoti. Ar iš tiesų visi kiti balso teisę turintys rinkėjai ir profesionalūs scenaristai pritartų šiam kvestionuotinam verdiktui, skambiai pakrikštytam „pavojaus signalu“?
Juk scenarijuje ir parengiamuosiuose darbuose būna užkoduojama filmo sėkmė. Jeigu viešai pripažįstame, kad scenarijus yra blogas ir niekam tikęs, tai reiškia, kad patys prieštaraujame visiems kitiems savo sprendimams. Kaip turėtų jaustis Maestro Algimantas Puipa, nominuotas už geriausią filmą ir geriausią režisūrą, bet, komisijos manymu, parašęs nevykusį ir net nominacijos nevertą scenarijų?
Užtat pagrindinėje geriausio filmo nominacijoje „Sidabrinių gervių“ komisija staiga pamiršo principingumą ir nusprendė pašlovinti niekam nerodytą filmą „Narcizas“. Jokioje kitoje pasaulio šalyje kino apdovanojimų organizatoriai neleistų sau laužyti nustatyto reglamento ir nominuoti svarbiausios sąlygos neįvykdžiusio filmo, kurio dar nematė ne tik žiūrovai, bet ir patys vertintojai.
Juk visiems akivaizdu, kad trejus metus gamintas ir bent tris kartus premjerai žadėtas debiutuojančios režisierės Dovilės Gasiūnaitės „Narcizas“ neturi nė menkiausiausių šansų pasipriešinti lyderiams – Donato Ulvydo nuotykių epui „Tadas Blinda. Pradžia“ ir A.Puipos dramai „Miegančių drugelių tvirtovė“.
Susidaro įspūdis, kad nominacija „Sidabrinei gervei“ tampa savotišku paguodos prizu vėluojančiam ir repertuare kol kas vietos neradusiam filmui.

Nepagarba būsimam nugalėtojui
Lietuvių kino akademijos steigėja, tarybos narė ir komisijos vadovė G.Arlickaitė kasmet balsuoja Europos kino meno akademijos apdovanojimuose. Ji tikrai turėtų žinoti, kad neobjektyvu ir neteisinga vienoje nominacijoje lyginti pilnametražį vaidybinį filmą, dokumentinį filmą, televizijos serialą ir trumpametražį filmą. Bet Lietuvoje tokie fantastiški kuriozai vis dėlto yra įmanomi ir ne pirmus metus skatinami.
Nuotykių epe „Tadas Blinda. Pradžia“ pagrindinį vaidmenį sukūręs dainininkas Mantas Jankavičius geriausio aktoriaus nominacijoje konkuruoja su ženkliai mažesnio pasiruošimo reikalavusiais Mariaus Repšio ir Vainiaus Sodeikos pasirodymais trumpametražiuose filmuose. Jeigu jau komisija nutarė pritempti nelaimingai stumdomą „Narcizą“ iki nominacijos už geriausią filmą, tai kodėl tada paminėjimo už geriausią vaidmenį nenusipelnė graikų kilmės aktorius Amvrosios Vlachopoulos? Nejaugi jis vaidina taip blogai, kad komisija nerado kitos išeities ir atsigręžė pagalbos šauksmu į trumpametražius filmus. Lietuvio svieto lygintojo Manto ir mums nepažįstamo legionieriaus Amvrosioso dvikova bent jau žadėtų nenuspėjamą intrigą apdovanojimų ceremonijai ir pateiktų pasirinkimo galimybę balsuotojams, o dabar nugalėtojas praktiškai aiškus be balsavimo.
Neaiškiais, kurioziniais ir nelogiškais kriterijais sudaryta ir geriausios aktorės nominacija. Sparčiai progresuojanti aktorė Miglė Polikevičiūtė nominuojama už pagrindinį vaidmenį trumpametražiame filme „Paskutinė medaus mėnesio diena“, kai žymiai svarbesnis ir stipresnis jos pasirodymas „Miegančių drugelių tvirtovėje“ yra paskelbiamas tik epizodiniu. Trijų talentingų merginų Elzės Gadavičiūtės, Giedrės Giedraitytės ir Miglės Polikevičiūtės vaidmenys A.Puipos filme yra tokie patys pagrindiniai, kaip ir svarbiausią karjeros vaidmenį atlikusios Janinos Lapinskaitės. Vėlgi geriausios aktorės nominacijoje galėjome turėti intriguojančią ir įdomią dvikovą tarp jaunųjų žvaigždžių trijulės bei patyrusios jų mokytojos.
Nesinorėtų tikėti, kad čia kažkaip įsimaišė įtakingos prodiuserės pageidavimas, kad „Miegančių drugelių tvirtovė“ gautų dvi garantuotas „Sidabrines gerves“, nes dabartinėje situacijoje kitokios baigties abejose nominacijose neįmanoma įžvelgti. Kažkodėl jaunos aktorės Severijos Bielskytės pagrindinis vaidmuo trumpametražiame filme „Laikinai“ komisijai sušvito epizodiniu, nors panašios apimties Miglės Polikevičiūtės šou „Paskutinėje medaus mėnesio dienoje“ užrašytas pagrindiniu.

Nugalėtojas jau aiškus?
Pasaulio žemėlapyje nerasite kitos šalies, kurioje geriausio režisieriaus titului pretenduotų skirtinguose žanruose dirbę ir kardinaliai kitokias užduotis sprendę autoriai. Kaip objektyviai išrinkti geriausią tarp A.Puipos („Miegančių drugelių tvirtovė“), Audriaus Stonio (dokumentinis f. „Raminas“) ir Mindaugo Survilos (dokumentinis f. „Stebuklų laukas“)? Tokį rebusą siūlanti komisija prieštarauja pati sau, sakydama, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Narcizas“ yra tinkami geriausio filmo nominacijai, bet jų režisieriai Donatas Ulvydas ir Dovilė Gasiūnaitė pernelyg silpni geriausio režisieriaus nominacijai. Balsuojant sąžiningai ir objektyviai, geriausiu filmu reikėtų pripažinti geriausio režisieriaus kūrinį. Šiai taisyklei būna itin mažai išimčių.
Gudrioji „Sidabrinės gervės“ komisija sąmoningai ištrynė visą intrigą ir jau balandžio 23 d. visiems atskleidė, kad gegužės 13 d. pagrindinį titulą laimės „Miegančių drugelių tvirtovė“. Toks apdovanojimų ceremonijos scenarijus neturėtų net nustebinti, nes „Tadas Blinda. Pradžia“ yra žiūrovų filmas ir publikos pripažintas nugalėtoju, bet Lietuvių kino akademijoje nėra nė vieno tokio žiūrovo, kuris objektyviai įvertintų realius D.Ulvydo kūrinio nuopelnus. Vargu, ar 303 tūkst. žiūrovų palaikymą užsitikrinusiems „Tado Blindos“ kūrėjams reikalingos savame draugų rate dalinamos „Sidabrinės gervės“ statulėlės. Sakykite ką norite, bet įtartinai skamba faktas, kad komisijos narys ir dviejų „Sidabrinių gervių“ laureatas Galius Kličius dirbo ankstesniuose dvejuose Algimanto Puipos filmuose „Dievų miškas“ ir „Nuodėmės užkalbėjimas“.
Vis dėlto didžiausi komisijos akibrokštai skaužiai palietė abu pagrindinius kandidatus. Kas galėtų sąžiningai paaiškinti, kodėl užtarnautos nominacijos negavo ryškiausią ir įsimintiniausią metų personažą genialiai įkūnijęs aktorius Dainius Kazlauskas? Bent sykį matę „Tadą Blindą“ žiūrovai neleistų nė akimirkai suabejoti, kad Edmundą fantastiškai suvaidinęs aktorius buvo vertas garantuotos nominacijos. Kas jį pamiršo įtraukti į geriausio epizodinio aktoriaus nominaciją?
Dabar gi „objektyvioji“ komisija savo sprendimais kviečia manyti, kad aktorių dueto Arūno Storpirščio ir Adolfo Večerskio trumpas ironiškas pokalbis važiuojančiame automobilyje yra geresnis ir vertingesnis už D.Kazlausko solinį šou?
„Tadas Blinda“ sučiups „Sidabrinę gervę“ už geriausią muziką (kompozitorius K.Mašanauskas triumfuos antrus metus iš eilės) ir už geriausio operatoriaus Ramūno Greičiaus žygdarbį. Kiekvienam laureatui būtų smagiau laimėti nenuspėjamoje kovoje, tačiau komisija sensacingai nusprendė, kad „Miegančių drugelių tvirtovę“ įspūdingai filmavęs Viktoras Radzevičius kažką atliko prastai ir nenusipelno net nominacijos. Kur gi logika, turint stiprų kanditatą iš pilnametražio filmo, jį iškeisti į LMTA magistrantūros egzaminui parengtam puikiam trumpametražiui (8 min.) filmui „Ryba“ talkinusį Feliksą Abrukauską?
Apmaudu, kad apdovanojimų ceremonijos tema pasirinkę kino montažą organizatoriai neįtraukė reikalingos nominacijos už geriausią montažą. Bet kokia komisija ją laisvai užpildytų apdovanojimų nusipelniusiais ir visuomenei mažiau žinomais kandidatais, kurių darbus ir vardus svarbu viešinti.

Kaip būtų geriau ir reikšmingiau?
Svarbiausia, kad niekas net nenori diskutuoti apie „Sidabrines gerves“ ir nesistengia rūpintis prarandamu apdovanojimų autoritetu. Spaudos konferencijoje komisijos vadovė G.Arlickaitė paskelbė nominacijas. Naujienų agentūros, vedantieji dienraščiai ir skaitomiausi interneto portalai perspausdino pretendentų sąrašus. Prodiuseriai, draugai ir artimieji pasveikino išrinktuosius per socialinius tinklus. Ir visiems viskas gražu. Visi atrodo laimingi ir pasiruošę šventei. Gegužės 13 d. jie apsirengs ir susirinks į Nacionalinį dramos teatrą, kuriame tikriausiai vėl bus daugiau su kinu nesusijusių, filmų nemačiusių ir per įvairius renginius migruojančių veidų.
Kaip būtų įmanoma viską pakeisti? Iš tiesų lietuviškoje aplinkoje nereikalinga abejotinus sprendimus priimanti komisija. Lietuvių kino akademijoje užsiregistravę režisieriai į nominaciją turėtų išrinkti geriausius metų režisierius, aktoriai gautų užduotį nuspręsti, kurie iš reikšmingus vaidmenis sukūrusių kolegų privalo užimti vietas nominacijose, operatoriai, montažo režisieriai, kompozitoriai būtų atsakingi už savus daržus, o tarybos nariai, kritikai, žurnalistai pasiūlytų geriausių filmų trejetukus be jokių išimčių ir nusižengimų taisyklėms. Tuomet visi Akademijos nariai slaptu balsavimu nuspręstų galutinius nugalėtojus.
Taip apsidraustume nuo nelogiškų, juokingų ir net gėdingų sprendimų.

Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas aktorius Marius Repšys bandys atsikratyti tvirtai prilipusio Vandalo amplua.

Kai aktorius Marius Repšys „Išvaryme“ pradeda repuoti – per žiūrovų salę nuvilnija toks energijos pliūpsnis, kad toliau sėdintys gali pamanyti patekę į gyvą atlikėjo Selo koncertą. Švelni Vandalo daina apie meilę kaipmat suvirpina jos išsiilgusias sielas.
O juk, atrodytų, kas gali būti atokiau: meilė ir vandalizmas. Bet Mariaus sukurtame personaže vienas su kitu puikiausiai dera. Kultūringi žiūrovai, kuriems tikrame gyvenime kelionė autobusu į Londoną šalia tokio pakeleivio virstų košmaru, iš teatro skirstosi šiek tiek draugiškiau nusiteikę panašioms personoms. Spektaklį vertina ir šiaip, ir anaip, bet vieningai sutaria, kad „Vandalas buvo jėga“.
Ar pačiam Mariui dar neapkarto Vandalo kailyje praleisti mėnesiai, ar nevaržo tvirtai prilipusi sukurto personažo etiketė? „Taip. Dabar norėčiau visiškai kitokio vaidmens. O tai galiu taip ir likti Vandalu, kaip Gediminas Girdvainis – visą gyvenimą Pinčiukas“, – neslepia aktorius.
Tačiau lengva tikriausiai nebus: buvusiam sportininkui (imtynininkui, boksininkui, kikboksininkui…) „jėginiai“ vaidmenys dera prie kūno. Štai ir „Kino pavasario“ lietuviškoje programoje M.Repšį matėme dviejose trumpo metražo juostose. Andriaus Blaževičiaus filme „Dešimt priežasčių“ jo herojus Vytas patykojęs prie laiptinės „pamoko“ savo buvusios merginos draugą. O Deimanto Narkevičiaus filme „Draudžiami jausmai“ – antraplanis iš „neteisingos orientacijos“ suimtojo besityčiojančio uniformuoto saugumo klapčiuko vaidmuo. Trumpas, bet įtaigus epizodas.
Tiesa, prieš metus buvo dar vienas filmas – Romo Zabarausko „Porno melodrama“, kuriame pats Marius vaidino gėjų. „Vaidmuo, ir tiek. Neverta sureikšminti“, – nelinkęs plėtoti šios temos pašnekovas. Jis – buvęs režisieriaus Gintaro Varno studentas, taigi homofobinių bėdų neturi. Kartu su kurso draugais vaidina ir Federiko Garcios Lorcos „Publikoje“.
Savo mokytoją G.Varną aktorius gerbia už tai, kad palyginti nedaug pamokslavo, o daugiau leido dirbti, pačiam ieškoti, kas tinka vaidmeniui ir kas ne. Ilgų oracijų klausymasis – ne Mariaus stilius. Ilgos prakalbos – taip pat. Tačiau paklaustas, kas kelyje į sceną labiausiai žeidė, netikėtai prisipažįsta: režisierių, kuriems negalėjo įtikti, pastabos. Reikėjo laiko išmokti jas nuryti.
Ar būna skaudu, kai negauna norimo vaidmens? „Priklauso nuo to, koks vaidmuo. Jei kitas aktorius su juo susitvarko – skaudu nebūna, – svarsto M.Repšys. – Bet, aišku, kartais žiūrėdamas spektaklį galvoji: būčiau padaręs geriau. O jei dabar reikėtų stebėti, kaip kažkas kitas vaidina Vandalą – turbūt išprotėčiau!“

Laukia „Kovos klubas“

Vis dėlto pasiūlymas vaidinti „Išvaryme“ buvo gana netikėtas. „Turėjau pinigų ir ramų darbą – vertinau vieno kuriamo interneto portalo puslapius. Todėl ketinau pusmetį nevaidinti – padėti žmonai auginti mūsų dukrytę. Bet gyvenimas viską sutvarkė savaip“, – teigia Marius.
Užtat po Vandalo, kaip pats pripažįsta, siūlymų vaidinti jau netrūksta ir kitokių darbų griebtis nebereikia. Pasijuto „ant bangos“, ko anksčiau nebuvo. Tad ir mintys palikti teatrą aplankydavo ne kartą.
Ar pats galėjo išaugti tokiu Vandalu, kokį dabar vaidina? „Žinoma, taip. Jei būdamas penkiolikos nebūčiau sutikęs merginos, kuri dabar yra mano žmona, ir būčiau toliau intensyviai sportavęs… Gal būčiau tiesiog geras sportininkas, o gal ir ne. Ji labai stipriai mano gyvenimą sukrėtė“, – pasakoja Vilniuje, kriminaliniais elementais garsėjančios „Krasnuchos“ (t.y. buvusio Raudonosios Armijos, o dabar – Savanorių prospekto) rajone užaugęs M.Repšys. Čia tebegyvendamas sutinka alkoholį ar narkotikus pamėgusių savo vaikystės draugų. Nesibaido – su visais stengiasi šnekėti „žmoniškai“.
„Iš tikrųjų daugelio žmonių, kaip ir mano Vandalo personažo, išorinis žiaurumas, kietumas tėra paviršutinė kaukė. Viduje jie geraširdiški, netgi naivūs. Jeigu su jais bendrauji nestatydamas savęs aukščiau – mielai atsiliepia. Bet jeigu pats kažkuo apsimetinėsi – tik paskatinsi juos įrodinėti, kieno viršus“, – dalijasi patirtimi buvęs sportininkas.
Dabar visas jo sportas – pasibėgiojimai netoliese esančio Vingio parko takeliais. Žinoma, ne kasdien: Marius šiuo metu vaidina kone dešimtyje skirtingų spektaklių. Ir jau pradėjo ruoštis dar vienam – Vido Bareikio ketinamam inscenizuoti Chucko Palahniuko „Kovos klubui“. Sakote, ne tas veikalas, kuris padėtų atsikratyti Vandalo amplua? „Na, konkretūs vaidmenys spektaklyje dar nepaskirstyti“, – atremia ironiją M.Repšys.
Daugiau nei penkių valandų trukmės „Išvarymas“ – ir šiaip nebloga treniruotė. Aktorius patvirtina, kad po premjeros Oskaro Koršunovo spektaklis turėjo tendenciją ilgėti, o ne trumpėti: pridėta daugiau muzikos, pailgėjo pertraukos. Anksčiau žiūrovai teatrą palikdavo dar prieš vidurnaktį, o dabar aplodismentai pilnoje žiūrovų salėje gausiai atlikėjų trupei nugriaudi 10–15 minučių po dvyliktos.
„Ar po tokio darbelio aktorius leidžia sau pamiegoti bent iki vidurdienio?“ – teiraujuosi stebėdama, kaip darbininkas teatro fojė montuoja oro uosto keleivių patikrinimo kabinas, kurias vakare privalės įveikti visi „Išvarymo“ žiūrovai. Mariaus atsakymas konkretus: „Rytoj vienuoliktą ryto – „Kovos klubo“ repeticija“.

Maža išpažintis

Artėjo šventų Velykų savaitgalis – tokiu metu tinka teirautis, o ką gi Auksiniu scenos kryžiumi neseniai palaimintas Vandalas mąsto apie Dievą ir tikėjimą. „Mano vaikystės namuose Velykos nebuvo kažkokia ypatinga šventė, o dabar jos laukiu. Žinokit, aš ir Bibliją perskaičiau tik prieš gerus metus. Visą iškart. Ir viską supratau“, – tvirtina Marius. Tik išpažinties pas kunigus aktorius niekada nėjo – sako nejaučiąs tokios būtinybės.
Tuomet belieka išpažinti savo mažas nuodėmes žurnalistams – kokios jos būtų? Minutėlę pasvarstęs taria, kad labiausiai gailisi netikėtai išsprūdusio aštresnio, artimuosius įskaudinusio žodžio.
Kaip tai toli nuo scenoje besikeikiančio ir besižargstančio Vandalo! Tačiau dėl scenoje tariamų necenzūrinių žodžių aktorius neatgailauja: „Žmonės tikrai taip kalba“. Dramaturgas Marius Ivaškevičius ant jų su Ainiu Storpirščiu po premjeros pyktelėjo už tai, kad aktoriai laisvai improvizavo Beno ir Vandalo susitikimo Londone scenoje. Bet jie abu vaidino taip, kaip jautė: dėl to irgi nesigaili. „Lietuviai – tokia santūri tauta, kad nuo to santūrumo bloga darosi. Jeigu kas nepatinka – geriau sakyti. Visi sveikesni būtume“, – diagnozuoja Marius.
Primenu: jo bendrakursiai iš pradžių kartu su režisieriumi G.Varnu mitinguose kovodavo dėl kirtavietėse gyvenančių paukščių teisės ramiai perėti savo jauniklius. Vėliau, prieš naujo Nacionalinio dramos teatro vadovo rinkimus, surengė akciją neįmantrių komedijų ištroškusiems žiūrovams. Ir ką gi? Dabar pagrindinėje šalies dramos teatro scenoje vaidina patys. „Vadinasi, vertėjo protestuoti“, – daro išvadą Marius.
Prieš metus aktorius dalyvavo jaunimo pilietinio aktyvumo skatinimo kampanijoje „Man ne dzin“, suvaidindamas McMandziną. Ir nors nufilmuota akcijos medžiaga nėra labai patenkintas, žino viena: Lietuvos jis, priešingai nei Vandalas, ilgam tikrai nepaliktų. „Man čia patinka“, – be skambių frazių paaiškina M.Repšys.

BFL

Roterdamo Erasmus universiteto Ekonomikos fakulteto asociacija (The Economic Faculty association Rotterdam, EFR) Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui suteikė 2012 m. Pasaulio lyderio apdovanojimą (World Leader Cycle Award) už nuopelnus ekonomikos srityje.

Šis metinis apdovanojimas skiriamas pasaulio lyderiams už ypatingus pasiekimus politikos, ekonomikos ir visuomenės gerovės srityse.

„Jūsų dėka, Ministre Pirmininke, Lietuva pakilo į aukštesnį lygmenį. Jūsų pastangos siekiant atgaivinti Lietuvos ekonomiką ir Jūsų veiksmai švelninant ekonominės krizės padarinius kelia susižavėjimą. Nors Lietuva smarkiai nukentėjo nuo krizės, jos ekonomikos atsigavimas trečiąjį ketvirtį buvo pats sparčiausias Europos Sąjungoje. Daugelį žmonių taip pat labai žavi ir įkvepia Jūsų gilus domėjimasis politikos mokslais, istorija ir žinių ekonomika“, – rašoma EFR laiške Lietuvos Vyriausybės vadovui.

Pasaulio lyderio apdovanojimą anksčiau yra gavę NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas, Pasaulio prekybos organizacijos vadovas P. Lamy, Švedijos Ministras Pirmininkas F. Reinfeldtas, buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis.

Apdovanojimų ceremonija vyks sausio 31 d. Roterdame, Erasmus universitete. Pasaulio lyderio apdovanojimą Lietuvos Vyriausybės vadovui įteiks buvęs Nyderlandų Karalystės Ministras Pirmininkas Janas Peteris Balkenende.

Vilniaus merui Artūrui Zuokui už tai, kad atkreipė viso pasaulio dėmesį į automobilių statymą neleistinose vietose, vakar Bostone, Harvardo universitete įteikta Taikos premija. Apdovanojimą A.Zuokui įteikė  Peter Diamond, 2010 m. Nobelio premijos laureatas ekonomikoje.

„Gyvenime vadovaujuosi Marko Tveno posakiu, kad gyvenime pats efektyviausias ginklas yra juokas. Kai aplink mus tiek daug įvairiausios informacijos, kartais reikia socialinės provokacijos, kad atkreiptum žmonių dėmesį ir priverstum susimąstyti“, – Harvarde atsiimdamas apdovanojimą sakė A.Zuokas.

Vilniaus merui skirta Ig Nobel premija už pasiekimą, kuris iš pradžių priverčia nusijuokti, o po to rimtai pagalvoti. Ig Nobel, alternatyviosios Nobelio premijos, šiemet  iškilmėse Harvardo universiteto teatro salėje jau 21-ąjį kartą įteikė Nobelio premijos laureatai.

Ig Nobel premijų tikslas – švęsti ką nors nepaprasto, puoselėti vaizduotę ir skatinti žmonių domėjimąsi mokslais, medicina ir technologija.  Tarp Ig Nobel apdovanotųjų – Prancūzijosprezidentas Jacques Chirac, Indijos Ministras Pirmininkas Atal Bihari Vajpayeeir kiti. 2001 metais Ig Nobelio premiją laimėjo Grūto parkas.

Vaizdo įrašą, kur Vilniaus meras tanku pervažiuoja Gedimino prospekte ant dviračių tako ir pėsčiųjų perėjos pervažiuoja pastatytą automobilį vien youtube.com peržiūrėtas daugiau nei 5 milijonus kartų.  Apie socialinę provokaciją kalbėjo CNN (http://globalpublicsquare.blogs.cnn.com/2011/08/08/lithuanian-mayor-crushes-car-with-tank-in-parking-video/) , BBC (http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-14380367) , „Good Morning America“ (http://abcnews.go.com/GMA/video/lithuanian-mayor-crushes-cars-with-tank-14212169) , BBC suformulavo kaip savaitės klausimą (http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-14385640), transliavo Kinijos valstybinė televizija CCTV (http://video.sina.com.cn/v/b/58255754-2152842172.html) , rašė „Times of India“ (http://articles.timesofindia.indiatimes.com/2011-08-05/europe/29854321_1_illegal-parking-luxury-cars-expensive-cars), „The Independent“ (http://www.independent.co.uk/news/world/europe/vilnius-mayor-arturas-zuokas-crushing-blow-for-illegal-cyclelane-parkers-2330880.html) , „Guardian“ (http://www.guardian.co.uk/world/2011/aug/02/vilnius-mayor-crackdown-parking-violators) , „Washington Post“ (http://www.washingtonpost.com/blogs/blogpost/post/arturas-zuokas-lithuanian-mayor-clears-up-bike-lanes–with-a-tank-video/2011/08/02/gIQADrgvpI_blog.html) , „Huffpost world“ (http://www.huffingtonpost.com/2011/08/02/arturas-zuokas-vilnius-ma_n_916106.html) ,  „Spiegel“ (http://www.spiegel.de/spiegel/print/d-79973976.html),  „Irish Times“ (http://www.irishtimes.com/newspaper/breaking/2011/0802/breaking18.html) , „Telegraph“ (http://www.telegraph.co.uk/news/picturegalleries/picturesoftheday/8676838/Pictures-of-the-day-2-August-2011.html)   ir šimtai kitų.  Lotynų Amerikoje ši žinia buvo naujienų kategorijoje svarbesnė už audrą Karibuose.

Apdovanotas jau septintas geriausias valstybės tarnautojas

Sauliauis Žiūros nuotr.

Išskirtiniu kuklumu ir diplomatija išsiskiriantis Deividas Matulionis per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusią iškilmingą apdovanojimo ceremoniją neslėpė, kad tai gražiausia ir maloniausia jo gyvenimo diena per visą darbo valstybės tarnyboje dvidešimtmetį. Tuo pat metu kuklusis valdininkas ir diplomatas prisipažino, kad nors diplomatinė karjera ir paliko gilų įspaudą, išorinis jo romumas ir santūrumas ne visuomet esti tikras: emocijos viduje kunkuliuote kunkuliuoja. Bet kiekvienu sudėtingu gyvenimo ir darbo klausimu D.Matulionis nuolat prisimenąs pagrindinį diplomatijos devizą – “Tiesti tiltus, o ne juos griauti”, kuris padedąs susitvardyti ir ieškoti tarpusavio supratimo bei kompromisų.
Svarbiausiu savo darbu ir laimėjimu Ministro Pirmininko tarnybos kanceliarijoje D.Matulionis laiko Nacionalinį susitarimą, kuris, jo nuomone, ne tik padėjo įsivyrauti socialinei rimčiai, bet ir atpigino valstybės skolinimosi sąnaudas.
Pagerbti savo dešiniosios rankos atvykęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius šmaikštavo: “Iš tikrųjų, tai man labai džiugi proga: juk jei ministro pirmininko dešinioji ranka yra geriausia Lietuvoje, tai ir kūnui yra pliusų, – ir surimtėjęs pridūrė: – Aukštą įvertinimą ir pripažinimą Deividas jau seniai įgijęs Vyriausybės rūmuose, bet labai džiugu, kad taip buvo įvertintas ir viešai, Valstybės dienos proga.”
Pernai geriausiu valstybės tarnautoju išrinktas Seimo kancleris Jonas Milerius paantrino esąs vienas tų, kurie seniai laiko D.Matulionį tikru tobulo valstybės tarnautojo pavyzdžiu, ir viešai prisipažino, kad balsuodamas pats šiemet išskyrė jį pirmuoju numeriu.
Valdovų rūmų vadovas Vydas Dolinskas, kaip ir kiti kelbėjusieji, sveiką humorą derino su iškilmingais palinkėjimais: “Veido” rengiamuose rinkimuose geriausiais valstybės tarnautojais daugiausia buvo renkami kancleriai arba sekretoriai. O gali būti, kad šiuose LDK valdovų rūmuose sekretoriai ir kancleriai, anuomet vadinti referendoriais, rengė ir redagavo Statutą”, – kalbėjo V.Dolinskas. Todėl, anot jo, džiugu ir simboliška nauja gija susieti praeitį su dabartimi ir būtent čia pagerbti geriausiai valstybei tarnaujančius žmones.
Sveikindamas geriausią valstybės tarnautoją, savaitraščio “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis atkreipė dėmesį, kad šis renginys tapo diena, kai spauda iškelia talentingiausius bei pažangiausius valstybės tarnautojus ir susilaiko nuo valstybės tarnybos kritikos. Vis dėlto akivaizdu, kad po pirmojo nepriklausomybės dvidešimtmečio antagonizmas tarp valstybės tarnybos, valdžios ir spaudos vis plečiasi. “Sunku ir pasakyti, iš kurios pusės to noro pažeminti, sutrypti, sunaikinti yra daugiau”, – svarstė A.Šindeikis.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Vilniuje trečiadienį įteikė kardinolui Audriui Juozui Bačkiui Užsienio reikalų ministerijos (URM) apdovanojimą “Lietuvos diplomatijos žvaigždė”.

Ministerijos garbės ženklas dvasininkui įteiktas už jo ypatingus nuopelnus įtvirtinant Lietuvos valstybingumą, demokratijos vertybių ir žmogaus teisių gynimą bei už vaidmenį atnaujinant Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinius santykius prieš 20 metų, teigiama URM pranešime.

“Jūs keliate Lietuvos katalikų bendruomenės dvasią, skatinate mus tobulėti, atsigręžti į bendražmogiškas vertybes. Tokių diplomatų kaip jūs dėka šiandieną mes gyvename laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje”, – ceremonijos metu teigė A.Ažubalis.

A.J.Bačkis 1964 metais pradėjo darbą Vatikano diplomatinę tarnyboje, jis yra dirbęs Šventojo Sosto nunciatūrose Filipinuose, Kosta Rikoje, Turkijoje, Nigerijoje ir Nyderlanduose.

A.Ažubalis, kuris taip pat yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas, supažindino A.J.Bačkį su Lietuvos ir Italijos iniciatyva Romoje gegužės pradžioje rengiama tarptautine konferencija, skirta antikrikščioniškoms apraiškoms ir krikščionių diskriminacijai aptarti.

A.J.Bačkis buvo įšventintas kunigu prieš 50 metų, prieš dvidešimt metų jis paskirtas naujai įsteigtos Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupu metropolitu, prieš dešimt metų popiežius Jonas Paulius II jį pakėlė kardinolu.

URM garbės ženklas “Lietuvos diplomatijos žvaigždė” teikiamas nuo 2010 metų.

Šiuo ženklu apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai ir organizacijos už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius.

Vienam iš labiausiai pasaulyje pagarsėjusių vokiečių aktorių Arminui Muelleriui-Stahliui (Arminui Miuleriui-Štaliui) 61-jame Berlyno kino festivalyje bus įteiktas garbingas “Auksinio lokio” apdovanojimas už viso gyvenimo pasiekimus, penktadienį pranešė organizatoriai.

Pagerbdami “Oskarui” nominuotą aktorių, kuris mini savo karjeros didžiajame ekrane 50 metų sukaktį, vieno iš trijų svarbiausių Europos kino festivalių organizatoriai pabrėžė, kad A.Muelleris-Stahlis yra “nepaprastas artistas”.

“Šiandien Arminas Muelleris-Stahlis švenčia savo 80-ąjį gimtadienį. Linkime jam viso, kas geriausia, ir džiaugiamės, kad galėsime įteikti šiam nepaprastam artistui “Garbės auksinį lokį”… vasarį”, – sakė Berlynalės direktorius Dieteris Kosslickas (Diteris Koslikas).

A.Muelleris-Stahlis per savo ilgą karjerą pelnė daug svarbių apdovanojimų.

Jis buvo nominuotas JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimui už geriausio antrojo plano aktoriaus vaidmenį 1996 metų filme “Šviesk” (Shine), sukurtame pagal Australijos pianisto Davido Helfgotto (Davido Helfgoto) gyvenimo istoriją.

A.Muelleris-Stahlis 1992 metais Berlynalėje pelnė “Sidabrinį lokį” už vaidmenį filme “Ucas” (Utz), o 2006 metais jis buvo šio festivalio žiuri narys.

Neseniai jis sukūrė vieną iš svarbiausių antrojo plano vaidmenų režisieriaus Rono Howardo (Rono Hovardo) trileryje “Angelai ir demonai” (Angels and Demons), sukurtame pagal didelio populiarumo sulaukusį rašytojo Dano Browno (Deno Brauno) romaną, kartu su Holivudo žvaigždėmis Tomu Hanksu (Tomu Henksu) ir Ewanu McGregoru (Evanu Makgregoru).

Buvusios Rytų Prūsijos mieste Tilžėje (dabartinis Sovetskas Rusijos Kaliningrado srityje) 1930 metais gimęs A.Muelleris-Stahlis karjerą pradėjo komunistinėje Rytų Vokietijoje, o 1980 metais emigravo į Vakarų Vokietiją ir buvo pasirinktas vaidinti legendinio režisieriaus Wernerio Fassbinderio (Vernerio Fasbinderio) filme “Lola”.

61-oji Berlynalė vyks ateinančių metų vasario 10-20 dienomis.

Rusijos Prezidentas Dmitrijus Medvedevas už pagalbą gesinant šią vasarą Rusijoje siautėjusius gaisrus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui Vytui Kaziliūnui įteikė Draugystės ordiną.

Apdovanojimai įteikti 46 gelbėjimo tarnybų atstovams iš Rusijos, Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Vokietijos, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Lenkijos, Turkijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Estijos. „Jų profesionalumo ir geranoriškumo dėka buvo išgelbėti tūkstančiai žmonių, išsaugoti miestai ir kaimai“, – įteikdamas apdovanojimus sakė D. Medvedevas.

„Į nelaimės zoną atgabenta įranga, su kuria galėjo dirbti ugniagesiai, padėjo stabilizuoti situaciją gaisrų apimtoje teritorijoje. Jūsų siekį padėti į nelaimę patekusiai šaliai aukštai įvertino ir mūsų šalies valdžia, ir žmonės,“ – padėkos laiške rašo Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministro S. Šoigu. Ministras taip pat pabrėžė, kad būtina kuo greičiau pasirašyti Rusijos Vyriausybės ir Lietuvos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos rengiantis ir likviduojant ekstremaliąsias situacijas.

Šviesiausio miesto nominaciją ir Auksinę krivūlę Švietimo ir mokslo ministerija šiemet paskyrė Klaipėdos miestui.

Apdovanojimas Klaipėdai skirtas už gerai sutvarkytą ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tinklą, tenkinantį mokinių poreikius lietuvių ir rusų mokomomis kalbomis, nuosekliai plėtojamą specialiojo ugdymo sistemą, aktyviai vykdomą mokyklų renovaciją. Taip pat už nuolatinį švietimo kokybės gerinimą ir įvairiapusio mokinių popamokinio užimtumo organizavimą.

Klaipėdoje veikia 43 lopšeliai-darželiai, 1 pradinė mokykla, 8 mokyklos-darželiai, 1 specialioji mokykla-darželis, 10 gimnazijų, 19 pagrindinių, 3 vidurinės, 2 suaugusiųjų vidurinės, 3 specialiosios mokyklos.

Pernai Šviesiausio rajono nominaciją ir Auksinę krivūlę ministerija skyrė Pasvalio rajonui.