Aušra LĖKA

Prieš du prisidirbusius Seimo narius mojuojama apkaltos vėzdu. Bet lig šiol mojuota dažnai, o per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį jų buvo tik penkios ir tik trimis atvejais tai politikams kainavo postą.
Du „šviežiausi“ prasižengėliai galimos apkaltos prisišaukė dėl labai skirtingų priežasčių: vienas – dėl įtartinų draugysčių su atstovaujančiaisiais Rusijos interesams ir nusikalstamo pasaulio asmenimis, kitas – dėl galimo seksualinio priekabiavimo.

Kokios didžiausios Lietuvos politikų nuodėmės, dėl kurių jie prisišaukė ar buvo beprisišaukią apkaltą?

Tikrasis socialdemokratų veidas

Seimo narys Mindaugas Bastys, kuriam dabar inicijuojama apkalta, – ne šiaip koks asmuo, sutapus laimingoms aplinkybėms prasprūdęs į Seimą. Jis buvo Socialdemokratų partijos prezidiumo ir tarybos narys, net iškeltas į partijos pirmininkus. Seime jis – jau ketvirtą kadenciją, mandatą sugebėdavęs laimėti vienmandatėje apygardoje gimtajame Šakių rajone.

Gal ramiai sau būtų toliau tęsęs ir politinę karjerą, ir draugystes su įtartinais veikėjais, jei socialdemokratai nebūtų jo iškėlę į Seimo vadovybę: gruodį jis išrinktas į socialdemokratams pagal koalicijos kvotą priklausantį Seimo vicepirmininko postą. Šiam postui reikia turėti leidimą dirbti su ypatingo slaptumo dokumentais, pažymėtais žyma „Visiškai slaptai“. Tačiau Valstybės saugumo departamentas (VSD), paanalizavęs M.Basčio ryšius, rado pagrindo suabejoti šio asmens patikimumu ir tokio leidimo nedavė.

VSD užkliuvo ilgametė ir gana glaudi bičiulystė su Rusijai atstovaujančiais veikėjais. Štai M.Bastys reguliariai bendrauja su Jevgenijumi Kostinu, kurio šeima mūsų šalyje atsidūrė, kai jo tėvas buvo paskirtas dirbti į KGB padalinį Lietuvoje. J.Kostinas Lietuvoje įkūrė ir vadovavo Tarptautinei Baltijos akademijai, kurios licencija 2005 m. panaikinta už nuolatinį Lietuvos teisės aktų pažeidinėjimą. Jis atstovauja Rusijos valstybinės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesams Lietuvoje, rūpinosi Astravo AE įvaizdžiu, o tai kertasi su Lietuvos pozicija, ypač su nacionaliniu partijų susitarimu dėl Astravo AE.

Maža to, kaip konstatuoja VSD, M.Bastys, naudodamasis Seimo nario pareigomis, jau daug metų vykdo J.Kostino pavedimus ar prašymus: palaikė jo rusiškosios akademijos steigimą, organizavo „Rosatom“ atstovo Aleksandro Merteno susitikimą su premjeru Algirdu Butkevičiumi, bet šiam atsisakius suvedė su tuomečiu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, net rūpinosi žemės susigrąžinimo Trakuose klausimais, tarpininkavo Rusijos piliečiams išduodant ar pratęsiant leidimus gyventi Lietuvoje ir t.t. M.Bastys važiavo į Maskvą ir į J.Kostino knygos pristatymą.

Kitas M.Basčio bičiulis – Piotras Vojeika, dirbęs KGB, buvęs koncerno „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje „Dujotekanos“ viceprezidentu. VSD duomenimis, P.Vojeika lig šiol bendrauja su buvusiais KGB darbuotojais Lietuvoje ir Rusijoje, palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje darbuotojais. Draugystė abipusiškai naudinga: M.Bastys prašė P.Vojeikos finansinės paramos, o P.Vojeika – Seimo nario pagalbos „Dujotekanos“ reikaluose.

Tarp M.Basčio pažįstamų – ir valstybinio Rusijos TV kanalo RTR lietuvių kilmės žurnalistas Ernestas Mackevičius, besididžiuojantis ordinais už „objektyvų“ įvykių Kryme nušvietimą ir Vladimiro Putino šlovinimą. Draugystė – laiko patikrinta: M.Bastys beveik kiekvieną vasarą su E.Mackevičiumi susitinka Palangoje, susiskambina švenčių, gimtadienių proga. Jie bendrauja kasmet Palangoje vykstančiame prie Rusijos „minkštosios galios“ projektų priskiriamame meno festivalyje „Atvira jūra“. Čia vyksta ir uždari renginiai, kuriuose dalyvauja ir M.Bastys.

Beje, su Kremliaus ruporu E.Mackevičiumi M.Bastį supažindino Kauno mafijos autoritetu anksčiau tituluotas Saturnas Dubininkas, VSD duomenimis, atstovaujantis Rusijos ir Baltarusijos asmenims ir jų interesams strateginiuose Lietuvos ūkio sektoriuose. M.Bastys 2009–2012 m. net buvo įdarbinęs S.Dubininko sūnų savo padėjėju Seime.

M.Bastys bendrauja ir su Vadimu Pachomovu, palaikančiu ryšius su Rusijos šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis, o jų žmonos turi bendrą verslą.

Tačiau M.Bastys, atsakydamas į klausimyną asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nenurodė kai kurių savo saitų su asmenimis, turinčiais ryšių su kitų šalių, ir dar tokių nedraugiškų Lietuvai kaip Rusija, specialiosiomis tarnybomis. Jis užmiršo pažįstantis P.Vojeiką, nors paskui pripažino žinojęs, kad šis dirbo KGB, nepaminėjo ir savo vizito į J.Kostino knygos pristatymą Maskvoje.

M.Bastys dievažijasi: nors daug metų su šiais veikėjais bendravo, bet po šios kadencijos priesaikos – ne, tad išeitų, kad ir apkalta negalima. Tačiau ar tikrai politiko VSD pateikta neišsami informacija – tik atminties spragos? 

 Dar vienas klausimas: ar partijos bičiuliai, kaip socialdemokratai vienas kitą vadina, nežinojo, su kuo bičiuliaujasi M.Bastys? Ar jie mano, kad tai tinkama kompanija žmogui, kurį jie laiko savo veidu – iškelia į aukščiausią turimą postą Seime, siūlo į partijos pirmininkus? Tiksliau, ar toks elitinio socialdemokrato etalonas?

Kol kas M.Bastys sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje, atsisakė siekti partijos pirmininko posto, pasitraukė iš Seimo vicepirmininkų. Tačiau Seimo mandato atsisakyti neskuba.

Parlamentaro padėjėjos darbo vieta –  ir jo miegamajame?

Mandato nenori prarasti ir erotiškais darbo pokalbiais pagarsėjęs jau penktąkart vedęs Kęstutis Pūkas. Kol kas jis tik pasitraukė iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, bet Seimo palikti nenori. K.Pūkas mandatą laimėjo pagal „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašą.

Paviešinus pretendenčių į patarėjas liudijimus, kad jis per darbo pokalbį aptarinėja ne kvalifikaciją, o krūtų dydį, klausia ne apie dip-lomą, o ar pretendentė turi draugą, vedasi į Seimo viešbutį ir tiesmukai rėžia, kaip smagu būtų pasivolioti miegamojo lovoje, prieš Seimo narį sukilo Seimo Moterų grupė – ji inicijavo K.Pūko svarstymą Etikos ir procedūrų komisijoje, o ši pasiūlė jam surengti apkaltą.

Kodėl iniciatyvos ėmėsi ne visi Seimo nariai, o tik moterys? Gal vyrai tokį elgesį laiko didvyrišku?

Kelios Seimo nario priekabiavimą patyrusios moterys kreipėsi į prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Maža to, jis pasigyrė, kad po Seimą vaikšto su ginklu. Na, tikrai pavojingas parlamentaras.

Beje, K.Pūkas ne pirmas, kurio pokalbiai renkantis padėjėjas – su užuominomis apie papildomas paslaugas. 2011 m. tuometis Seimo narys Saulius Stoma, į parlamentą patekęs su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija, kavinėje susipažinęs su dailia žaliaake, ėmė jai siūlyti padėjėjos darbą su solidžiu atlyginimu, pasivažinėjimais su juo į pajūrį ir t.t. Bet paaiškėjo, kad žaliaakė iš tikrųjų buvo eksperimentą atliekanti žurnalistė. Jo idėja LNK laidai „KK2“ kilo neatsitiktinai: pats S.Stoma prodiuseriui Sauliui Bartkui už tai, kad jį laida rodo teigiamai, pasiūlė pas save įdarbinti žurnalistę, kuri ir toliau dirbtų savo ligšiolinį darbą, tik algą jai mokėtų Seimo kanceliarija. S.Stoma prodiuseriui skundėsi savo tuomete padėjėja: „Ji blondinė, bet dabar sustorėjusi. Tokia pampuška.“

Tačiau S.Stoma atsipirko svarstymu Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Ši nusprendė, kad jis pažeidė politiko elgesio kodekse įtvirtintą padorumo ir pavyzdingumo principą, bet nesulaužė Seimo nario priesaikos. Žodžiu, pripažino, kad į parlamentaro priesaiką sąžiningai tarnauti tėvynei puikiai telpa padorumo ir pavyzdingumo praradimas.

Išvengė apkaltos net kaltais  pripažinti teisme

Apkalta Vytautui Gapšiui po to, kai 2016 m. teismas garsiojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje pripažino jį kaltu dėl dvigubos buhalterijos, atrodė neišvengiama. Bet Seimo narys jos išvengė, ir labai įmantriu būdu. Tuomet valdančioji Darbo partija nutarė, kad V.Gapšiui apkalta negalima, nes jis nusikaltimą padarė dar prieš tapdamas parlamentaru. Kad užčiauptų oponentus, „darbiečiai“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), bet taip suktai suformuluodami klausimą, kad atsakymą traktavo, kaip jiems buvo patogiau. KT jie paklausė, ar padarius nusikaltimą iki duodant priesaiką galima ją sulaužyti. Kas ginčysis – negali sulaužyti priesaikos, jei nesi jos davęs. KT ir nesiginčijo, tik paaiškino, kad esant apkaltinamajam nuosprendžiui į KT apskritai nereikia kreiptis. Čia neturi svarbos, kada padarytas nusikaltimas, jei jis paaiškėjo asmeniui esant Seimo nariu.

Bet valdantieji „perskaitė“ KT verdiktą, kaip jiems patiko. Šių metų vasarį KT dar kartą paaiškino: „Konstitucijoje nurodytas apkaltos pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ nėra siejamas su nusikaltimo padarymo laiku.“ Nes juk apkaltos tikslas – pašalinti iš einamų pareigų tuos pareigūnus ar panaikinti Seimo nario mandatą tiems Seimo nariams, kurie savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą.

Teismas kaltu yra pripažinęs ir Seimo narį Roką Žilinską, tuomet nuo A.Valinsko Tautos prisikėlimo partijos atskilusios Krikščionių partijos, vėliau – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narį. R.Žilinskui apkalta nepradėta motyvuojant, kad Seimo nariu jis tapo 2008 m. spalį, o jo konfliktas su policijos pareigūnais įvyko 2007 m. gruodį. Tuometis LNK žinių vedėjas įsivėlė į konfliktą su taksistu, o vėliau – su policininkais.

Paryčiais taksi su draugu važiavęs būsimas politikas atsisakė sumokėti už kelionę, ėmė užgaulioti vairuotoją, taksi salone vyrai išliejo alkoholio. Taksistas iškvietė policiją, o girti vyrai kibo į atlapus policininkams ir ėmė juos užgaulioti, vadindami „pederastais, gaidžiais, asilais“, ir, policininkų liudijimu, mėtėsi nepadoriais siūlymais. R.Žilinsko girtumas buvo tikrinamas Vilniaus priklausomybės ligų centre – kraujyje rasta net 2,48 promilės alkoholio.

Tačiau Seimas, matyt, nelabai tiki teismais, nes nereagavo į kaltinamuosius nuosprendžius ir apkaltos nepradėjo. Seimas apskritai nepasitiki teisėsauga, nes gana dažnai atsisako atimti Seimo nario neliečiamybę ir sudaryti sąlygas teisėsaugai visapusiškai ištirti galimus įstatymų pažeidimus.

“Veidas”: Kaip prognozuojate Seimo balsavimą dėl apkaltos Rokui Žilinskui, kurį teismas pripažino kaltu dėl policininkų įžeidimo? Juk Seimas po konflikto su policininkais neleido patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kazimiero Uokos ir Petro Gražulio, o R.Žilinsko incidentas įvyko net jam dar nesant Seimo nariu.

I.D.: Pagal Seimo statutą, kai tik gausiu teismo nutartį, ją išsiuntinėsiu Seimo nariams. Tada Seimas turi pradėti apkaltos procedūrą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir ar sulaužyta Seimo nario priesaika. Kai Teismas atsiųs išvadą, apkaltos procesas bus tęsiamas, reikės balsuoti, ar atimti Seimo nario mandatą.

Kad į Konstitucinį Teismą privalome kreiptis, visi supranta, o kaip bus nubalsuota dėl apkaltos procedūros, negaliu prognozuoti. Kaip rodo balsavimai dėl Aleksandro Sacharuko, K.Uokos, P.Gražulio, šios kadencijos Seimo nariai balsuodami paiso ne teisinių dalykų, jiems nesvarbu, kad Seimo narys yra toks pat kaip visi Lietuvos pilietis ir nusikaltęs turi prisiimti atsakomybę. Jie ima vertinti, ar poelgis buvo teisingas, t.y. elgiasi kaip teismas. O juk iš tiesų Seimas neatlieka teismo funkcijų, o tik sudaro galimybes teisėsaugos institucijoms spręsti, ar Seimo narys kaltas.

“Veidas”: Ar, pagal Jūsų turimą informaciją, gautą iš Viešųjų pirkimų tarnybos, ūkio ministras Dainius Kreivys – prasižengėlis, ar keršto dėl viešųjų pirkimų griežtinimo objektas?

I.D.: Žiniasklaida paskelbė apie D.Kreivio turėtų akcijų perleidimą jo mamai, ES lėšų skyrimą mokyklų remontui, atliekamam firmų, kuriose jo mama turi akcijų. Paskui jis nelabai rišliai aiškinosi, todėl kilo dar daugiau klausimų.

Dabar vienintelis arbitras – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Tačiau noriu pasakyti, kad pirmą kartą Viešųjų pirkimų įstatymo imtasi laikytis taip, kaip reikia tai daryti. Viešieji pirkimai – viena didžiausių korupcijos duobių, iš kurios negalime pajudėti. Dabar pabandyta iš jos lipti, ir reakcijų galima sulaukti įvairių. Ar dėl spaudimo viešųjų pirkimų procesams laukia interpeliacijos kuriems nors Seimo ar Vyriausybės nariams? Yra ir kitų žmonių, kurie vadinasi politikais, – iš savivaldybių, kitų tarnybų.

“Veidas”: Pavasario sesijoje grasinta net keliomis interpeliacijomis ministrams.

I.D.: Jau turiu energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymus į jam pateiktus interpeliacijos klausimus. Tik prasidėjus pavasario sesijai jis turės atsakyti Seimo nariams, bus balsuojama. Kitų raštiškų dokumentų dėl interpeliacijų ministrams neturiu.

Šiurkščiai Konstituciją pažeidęs Aleksandras Sacharukas išsaugojo Seimo nario mandatą, tačiau jo kolegai Linui Karaliui ketvirtadienį vykusi apkalta buvo lemtinga – jis turės palikti Seimą.

Už tai, kad be pateisinamos priežasties praleidęs Seimo posėdžius L. Karalius netektų Seimo nario mandato balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 13 Seimo narių, 12 balsavimo lapelių pripažinti negaliojančiais.

Už A. Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 Seimo narių, prieš – 24, susilaikė – 13 Seimo narių, 13 balsavimo lapelių pripažinti negaliojančiais.

Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Šių metų spalio 27 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nariai A. Sacharukas ir L. Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Teismas nustatė, kad Seimo narys A. Sacharukas pasinaudojo parlamentaro L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir plenariniuose posėdžiuose sąmoningai balsavo už jį. Seimo narys L. Karalius buvo išvykęs į užsienio kelionę ir dėl to be pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniuose posėdžiuose.

„Respublika“ rašo:

Seimo nario mandato per apkaltą netekęs Seimo narys Linas Karalius džiaugiasi laisve ir mato daug sričių, kur galėtų save realizuoti.

“Nereikės veidmainiauti, kaip politikams tenka daryti: į kameras sakoma viena, o daroma – kita. Dabar galėsiu nuoširdžiai daryti ir sakyti tai, ką galvoju. Tai yra labai didelė vertybė, kai gali būti laisvas”, – po nepalankaus sau balsavimo sakė L. Karalius.

Jis taip pat apgailestauja, kad nuvylė rinkėjus, kurie už jį balsavo, nes negalėsiąs pateisinti jų lūkesčių.

Apie savo perspektyvas L. Karalius kalbėjo optimistiškai. “Yra pakankamai daug sričių, kur galima save realizuoti”, – sakė jis.

Seimą paliekantis L. Karalius neslėpė, kad “patekus į Seimą džiaugsmo jam buvo tikrai nedaug, ypač paskutinį pusmetį”, – sakė jis.

Jo manymu, apkaltos procesas “buvo politinis nuo pat pradžios iki pabaigos”.

Šiurkščiai Konstituciją pažeidęs Aleksandras Sacharukas išsaugojo Seimo nario mandatą, tačiau L. Karaliui ketvirtadienį vykusi apkalta buvo lemtinga – jis turės palikti Seimą.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Nors Konstitucinis teismas nusprendė, kad du krikščionių frakcijos atstovai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentarai L.Karalių nusprendė pašalinti iš Seimo, o A.Sacharuką – palikti.

Už tai, kad Tailande ir Kambodžoje posėdžių metų poilsiavęs L.Karalius netektų Seimo nario mandato, balsavo 89 parlamentarai.

Tuo tarpu už tai, kad iš Seimo būtų pašalintas L.Karaliaus kortele per posėdžius už jį balsavęs frakcijos kolega A.Sacharukas, nusprendė balsuoti tik 80 Seimo narių.

Sužinojęs balsavimo rezultatus ir mandatą išsaugojęs A.Sacharukas iš karto neatrodė labai nudžiugęs. Greičiau atvirkščiai – buvo panašus į perlietą karštu vandeniu.

Jis teišspaudė, kad balsavimo rezultatus vertina blogai – valdančioji koalicija norėjo „susidoroti” būtent su juo, o ne su L.Karaliumi, o išėjo atvirkščiai.

Tiesa, vėliau A.Sacharukas atsitokėjo ir pareiškė, kad yra pasiryžęs net keliais savo darbais sudrebinti Lietuvą.

Dar prieš balsavimą jis ne kartą užuominomis grasino atkeršyti jo apkaltą organizavusiems konservatoriams ir jų lyderiams.

Tuo tarpu L.Karalius aiškino ir toliau manąs, kad yra nekaltas.

Po balsavimo pagrindiniai apkaltos herojai atrodė suglumę, o dėl jų likimo balsavę kolegos buvo tiesiog priblokšti.

Nors speciali komisija slapto balsavimo biuletenius skaičiavo už uždarų durų, žinios apie rezultatus žaibo greičiu pasklido po visą Seimą.

Po sklandžiai ir netikėtai greitai įvykusio apkaltai skirto Seimo posėdžio tvyrojusi ramybė akimoju išsisklaidė.

Į kai kuriuos politikus – pirmiausia valdančiosios koalicijos atstovus – buvo tiesiog graudu žiūrėti.

„Kaip paaiškinsite rinkėjams, ką čia padarėte, kai lankysitės pas juos savivaldos rinkimų kampanijos metu?” – tokį klausimą „Lietuvos rytas” pateikė ne vienam parlamento koridoriais besiblaškiusiam politikui.

Dažniausiai pašnekovai, kone plėšdami ant krūtinės marškinius, prisiekinėjo, kad jie niekuo dėti, nes balsavo „teisingai”.

Tačiau paklausti, ką pasakys ne kaip savo partijos pasiuntiniai, bet kaip Seimo atstovai, tik skėsčiojo rankomis ir lemeno: „Kol kas nežinau.”

Seimo užkulisiuose tvyrojęs sąmyšis netruko persikelti ir į posėdžių salę, kur balsavimo rezultatai buvo paskelbti oficialiai.

Po to parlamentarams beliko baigti posėdį ir išsiskirstyti, bet prie mikrofonų tuojau pat išsirikiavo norinčiųjų kalbėti eilės.

Tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai, suprantama, ėmė badyti pirštais vieni į kitus, bet dauguma politikų dejavo dėl Seimą apėmusios nežinios: „Ką daryti?”

„Blogai jaučiamės ir nenorime skirstytis”, – graudžiai kalbėjo „darbietė” Loreta Graužinienė.

Ir iš dešinės, ir iš kairės pasipylė siūlymai vėl kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis išaiškintų, kaip Seimui elgtis, kai po jo rūmus tebevaikšto politikas, pripažintas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.

Socialdemokratai siūlė čia pat „pasileisti ir išsivaikščioti” – priimti atitinkamą nutarimą ir kartu su savivaldos rinkimais kitamet surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Kai kuriuos iš tokių radikalių pasiūlymų plojimais sveikino net pati Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kol galiausiai paskelbė posėdžio pabaigą, linkėdama visiems „gero vakaro”.

Sutrikę politikai, žinoma, svarstė ne tik ką reikės pasakyti savo rinkėjams, bet ir tai, kurie jų kolegos galėjo lemti tokį netikėtą apkaltos rezultatą.

Prieš balsavimą kai kurie politikai teisingai spėjo, kad vienas iš prasižengėlių poros gali būti išmestas iš Seimo, o kitas paliktas. Bet visų taip prognozavusiųjų nuomone, pasmerktasis turėjo būti A.Sacharukas.

„A.Sacharukas daugiau prisidirbęs – sukčiavo, naudojosi svetima kortele, o L.Karalius tik į užsienį išvyko. Be to, L.Karalius buvo tylesnis, labiau atgailavo”, – dėstė Seimo nariai.

A.Sacharukas savo padėtį, regis, dar labiau pablogino vakarykštėmis kalbomis – premjerą Andrių Kubilių bei krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę palygino su nusikaltėlių šulu Henriku Daktaru.

Bet po balsavimo parlamentarams teliko svarstyti, kad didesnį palankumą A.Sacharukui galėjo lemti asmeninės savybės – jis daugiau bendrauja su kolegomis, žaidžia Seimo krepšinio, futbolo komandose, po to kartu su visais atsipalaiduoja.

Tuo tarpu pastaruoju metu negeriantis, nerūkantis ir budizmą išpažįstantis Krikščionių partijos vegetaras L.Karalius esą kur kas „svetimesnis”.

Daugelis parlamentarų linko prie nuomonės, kad buvęs teisėsaugos pareigūnas A.Sacharukas turėjo ir kur kas stipresnį užnugarį, ir daugiau priemonių užkulisiuose spausti savo kolegas.

Skirtingų politinių stovyklų atstovai, suprantama, irgi suskato kaltinti vieni kitus išdavyste ir slaptais susitarimais su Krikščionių partijos atstovais.

A.Sacharuko ir L.Karaliaus likimas buvo sprendžiamas per vieną balsavimą, kuriame dalyvavo net 130 Seimo narių.

Tad L.Karalių, nebalsuodamas „už”, slapta parėmė 41 parlamentaras, o A.Sacharuką – net 50.

„Kas jie tokie?” – šis klausimas, be abejo, bus vienas pagrindinių, Seimo nariams toliau maišant po balsavimo iš naujo užvirusią politinę košę.

Tyliau ar garsiau buvo vardijamos net keturios politikų grupės, kurios galėjo neparemti apkaltos.

Pirmiausia tai – kone visi opoziciniai „tvarkiečiai” ir dauguma „darbiečių”.

Dėbčiojama ir į opozicijoje esančius socialdemokratus – esą iš jų už apkaltą galėjo nebalsuoti mažiausiai penki.

Keli kairieji dar vakar rytą nepritarė frakcijos sprendimui, kad balsavimas „už” turi būti privalomas visiems.

Rizikos grupe apkaltos šalininkai prieš balsavimą laikė ir dalį konservatorių – pirmiausia prieš partijos vadovą A.Kubilių maištaujančius radikaliuosius dešiniųjų „talibus”.

Skambėjo ir pasiteisinimai, ir kaltinimai

* „Kai pamačiau Konstituciniame teisme, kas gresia už Seimo statuto pažeidimą, turėdamas teisinį išsilavinimą ir įsigilinęs į visas pasaulines procedūras dėl apkaltų, netikėjau, kad už tai iš žmogaus galima atimti mandatą.”

* „Žmonėms, kurie Etikos ir procedūrų komisijos yra bausti už panašius nusižengimus kaip Lino ir mano, panaikinus mandatą, Seime liktų gal keturiolika ar penkiolika žmonių, visi kiti yra padarę tokius nusižengimus.”

* „Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą. Henrikas Daktaras yra šventasis, palyginti su šia trijule.”

Iš A.Sacharuko kalbų prieš balsavimą Seime

* „Tikrai gailiuosi dėl tokių savo veiksmų, gailiuosi, kad savo veiksmais pažeidžiau Statuto normas.

* Jei būčiau žinojęs, kad man gali grėsti toks sudėtingas procesas, kuris atims tiek daug Seimo laiko ir energijos, aš tikrai net nebūčiau vykęs į tą kelionę.”

* „Pasielgiau neatsakingai, tai yra mano jaunatviškas poelgis, gavau tokią pamoką, už kurią dabar moku pačią didžiausią kainą.”

* „Aš noriu kreiptis tiesiai į jūsų širdis ir paprašyti jūsų, kad šiandien nuėję į būdelę ir dėdami du kryžiukus jūs užduotumėt sau klausimą – ar tikrai nesu praleidęs nė vieno Seimo posėdžio, ar tikrai nesu balsavęs už kolegą.”

Iš L.Karaliaus kalbų prieš balsavimą Seime

Nebalsavo tik dešimt Seimo narių

* Iš 140 Seimo narių balsavo 130 parlamentarų.

* Už A.Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 24 Seimo nariai, 13 susilai-kė, dar 13 balsavimo biuletenių rasti sugadinti.

* Už L.Karaliaus mandato panaikinimą balsavo 89 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 13 susilaikė, 12 biuletenių buvo sugadinti.

* Nebalsavo tik 8 Krikščionių partijos frakcijos nariai (tarp jų buvo ir A.Sacharukas su L.Karaliumi), taip pat Mišrios grupės narys V.Simulikas ir „tvarkietis” P.Gražulis.

* Iš krikščionių frakcijos balsavo L.Dinius, J.Stanevičius, V.Kurpuvesas ir M.Varaška.

„Lietuvos žinios“ informuoja:

„Parlamentarai nusprendė, kad balsuoti už kolegą – mažesnė nuodėmė, nei keliauti po tolimus kraštus darbo metu. “Krikščionis” Linas Karalius neteks Seimo nario mandato, o jo partijos kolega Aleksandras Sacharukas liks dirbti parlamente.

L.Karalius nebegalės eiti pareigų, kurioms užimti reikia duoti priesaiką. Jį Seime turėtų pakeisti Tautos prisikėlimo partijos atstovas, aplinkos ministro patarėjas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Andrius Burba. Jis vakar teigė pasirengęs darbui parlamente.

Sužinojęs kolegų sprendimą L.Karalius jame įžvelgė tik vieną pranašumą – nebereikės veidmainiauti. Jis teigė įsitikinęs, kad apkaltos procesas tėra politinis susidorojimas. “Tai politinis nešvarus žaidimas, kuris man šiandien, ačiū Dievui, baigėsi”, – sakė jis.

A.Sacharukas tikino buvęs nustebintas balsavimo rezultatų. “Galvojau, kad Liną paliks, nes iš tikrųjų nėra už ką jo šalinti”, – teigė jis. Mandatą išsaugojęs politikas žadėjo “nuveikti kelis rimtus darbus, kurie sudrebins Lietuvą”.

Seimas netrukus turėtų kreiptis į KT, kad šis paaiškintų, ar tai, kad A.Sacharukas sulaužė priesaiką, reiškia, jog dabar jis laikytinas kaip nedavęs priesaikos. Po balsavimo Seime opozicinių Socialdemokratų ir Darbo partijos frakcijų atstovai prabilo apie pirmalaikių rinkimų galimybę.

Seime per apkaltą A.Sacharukas dėl savo bėdų kaltino valdančiosios koalicijos lyderius. “Jeigu mes būtume valdančiojoje koalicijoje, matyt, tokio proceso nebūtų. Galiu įvardyti: Virgis Valentinavičius, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. Jie mane atvedė į apkaltą”, – kalbėjo jis. Seimo narys teigė, jog patyrė “intensyvų šantažą”, kad “krikščionių” frakcija prisijungtų prie valdančiosios daugumos ir besąlygiškai paklustų konservatoriams. “Buvo pokalbiai, žinutės, persekiojimas… Gyvenime esu daug matęs, bet šios trijulės… Su jais palyginus, Henrikas Daktaras yra šventasis”, – įsitikinęs A.Sacharukas.

Jis sakė niekuomet neneigęs, kad balsavo už L.Karalių ir pridūrė, jog Seimo statutas už tokį nusižengimą numato tik įspėjimą. “Pasielgiau negražiai, bet klysta visi žmonės. Nusižengiau statutui, kaip kiti nusižengia Kelių eismo taisyklėms”, – dėstė A.Sacharukas. Jis ir vėl pirštu baksnojo į kitus Seimo narius. Esą jeigu būtų pašalinti ir kiti už kolegas balsavę tautos išrinktieji, parlamente liktų tik keliolika Seimo narių.

Posėdyje “krikščionių” frakcijos atstovai parlamentarus ragino prisiminti, ar patys nėra balsavę už kolegas. Šios frakcijos atstovė Zita Užlytė atskleidė, kad dėl apkaltos A.Sacharuko žmona patyrė persileidimą. “Ar apkalta verta vaiko gyvybės?” – klausė ji. “Ar šito užtenka, ar dar maža?” – jai antrino “krikščionis” Jonas Ramonas.

Po trumpos pertraukos Seimas ėmė svarstyti L.Karaliaus likimą. Šis pripažino, kad būtų nevykęs į kelionę, jeigu būtų žinojęs, kokių pasekmių tai sukels. Jis Seimo narių prašė suteikti antrą šansą ir žadėjo atsakingiau žiūrėti į savo veiksmus. L.Karalius taip pat teigė jau anksčiau ne kartą atsiprašęs rinkėjų dėl visko, kas įvyko. “Dvasinės vertybės – mano gyvenimo pamatas. Esu dvasingas žmogus”, – Seimo nariams aiškino jis.

Anot L.Karaliaus, prieš išvykdamas į kelionę jis konsultavosi su kai kuriais valdančiaisiais, kurie patikino, kad už posėdžių nelankymą jį tik pabars etikos sargai, o blogiausiu atveju – bus trečdaliu sumažinta alga.

Dėl savo klaidos L.Karalius kaltino ne tik jį raminusius parlamentarus, bet ir jaunystę bei nepatyrimą. “Jūs nei atrodote, nei esate geltonsnapis jauniklis. Jums – 37-eri”, – tokį argumentą atmušė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Erikas Tamašauskas.

L.Karaliaus kalba parlamentarų nesugraudino. Jis tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos Seimo nariu, apkaltos būdu netekusiu mandato“.

Neeilinės Seimo sesijos metu užsienyje atostogavęs opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos narys Linas Karalius privalės palikti Seimą, o tuo metu už jį balsavęs kolega Aleksandras Sacharukas parlamente lieka dirbti.

Taip ketvirtadienį nusprendė dauguma Seimo narių.

Už A.Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 24 Seimo nariai, 13 susilaikė, dar 13 balsavimo biuletenių rasti sugadinti.

Už L.Karaliaus mandato panaikinimą buvo 89 Seimo nariai, 16 buvo prieš, 13 susilaikė, 12 biuletenių buvo sugadinti.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Pagal Seimo statutą, priimtą nutarimą paskelbus visuomenės informavimo priemonėse, asmuo laikomas pašalintu iš pareigų arba netenka Seimo nario mandato.

Spalio pabaigoje Konstitucinis Teismas A.Sacharuką pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, nes per parlamento posėdžius jis naudojosi į užsienį išvykusio L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

 Loading ...

L. Karaliau vietą parlamente turėtų užimti dabartinis aplinkos ministro patarėjas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Andrius Burba. Jo atėjimas į Seimą sustiprintų valdančiosios koalicijos pozicijas.

A.Burba BNS sakė esąs pasirengęs pradėti dirbti parlamente. “Taip, žinoma dirbsiu”, – teigė jis.

2008 metų rudenį L.Karalius į Seimą buvo išrinktas pagal Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kandidatų sąrašą, tačiau vėliau pasitraukė į opoziciją.

A.Burba ketvirtadienį BNS tvirtino, jog Seime dirbsiąs valdančiojoje TPP frakcijoje. TPP bei Liberalų ir centro sąjunga yra įkūrusios bendrą frakciją.

Tokiu būdu valdančioji dauguma parlamente pasipildytų vienu nariu. Šiuo metu valdantieji turi 69 atstovus iš 141.

Seimui pabaigus parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymą, paskelbtas slaptas balsavimas: balsavimo pradžia – 14.30 val., pabaiga – 15.30 val. Po balsavimo bus daroma vienos valandos pertrauka, kurios metu balsavimo grupė turėtų suskaičiuoti balsus. Posėdis bus tęsiamas 16.30 val.

Nei vienas, nei kitas Seimo narys nepasinaudojo galimybe pasitraukti patiems iš Seimo. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Seimo narys Linas Karalius sako, kad nesitikėjo, jog kelionė į Tailandą pratęstos Seimo sesijos metu baigsis apkaltos procesu.

Savo elgesį, kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, parlamentaras pavadino jaunatvišku. Seimo narys sakė už elgesį mokantis “pačią didžiausią kainą”.

“Tikrai gailiuosi dėl tokių savo veiksmų, gailiuosi, kad savo veiksmais pažeidžiau Statuto normas. Jei būčiau žinojęs, kad man gali grėsti toks sudėtingas procesas, kuris atims tiek daug Seimo laiko ir energijos, aš tikrai net nebūčiau vykęs į tą kelionę”, – Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo mandato panaikinimo, sakė L.Karalius.

“Pasielgiau neatsakingai, tai yra mano jaunatviškas poelgis, gavau tokią pamoką, už kurią dabar moku pačią didžiausią kainą”, – pridūrė L.Karalius.

L.Karalius aiškino, jog į kelionę, žinodamas, kad gali nespėti grįžti iki sesijos, išvyko padrąsintas valdančiajai daugumai priklausančių Seimo senbuvių.

“Aš klausiau Seimo narių, jie yra iš daugumos, neminėsiu pavardžių, ir jie nuramino, kad praktika yra tokia, tik Etikos ir procedūrų komisija svarsto, blogiausiu atveju gausi įspėjimą, pačiu blogiausiu atveju gali nuimti trečdalį atlyginimo, ir dėl to, turėdamas tokį pamokymą, tokį padrąsinimą, nesiėmiau pakankamai veiksmų, kad laiku sugrįžčiau”, – sakė L.Karalius.

A. Sacharukas netikėjo galįs prarasti mandatą

Parlamentaras Aleksandras Sacharukas, kurį Konstitucinis Teismas (KT) pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, sako netikėjęs, jog už Seimo statuto pažeidimą gali prarasti mandatą.

“Nuo pat pradžios, nuo Etikos komisijos svarstymo, kai pasitikėjau kažkiek žmonėmis Etikos komisijos, atėjau, prisipažinau, kad kaltas, atsiprašiau, ir buvau patikintas, kad kaip visiems bus skirtas įspėjimas, ir tiek”, – ketvirtadienį per Seimo posėdyje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl jo mandato panaikinimo, sakė A.Sacharukas.

“Kai pamačiau Konstituciniam Teisme, kas gresia už Statuto pažeidimą, turėdamas teisinį išsilavinimą ir įsigilinęs į visas pasaulines procedūras dėl apkaltų, netikėjau, kad už Statuto pažeidimą galima atimti žmogaus mandatą”, – kalbėjo A.Sacharukas.

Parlamentaras aiškino, esą iš Seimo pašalinus visus parlamentarus, pažeidusius balsavimo vienasmeniškumo principą, Seime beliktų keliolika narių.

“Žmonėms, kurie Etikos komisijos yra bausti už panašius nusižengimus kaip Lino ir mano, panaikinus mandatą, Seime liktų gal keturiolika-penkiolika žmonių, visi kiti yra padarę tokius nusižengimus”, – tvirtino Krikščionių partijos frakcijos narys.

Taip pat parlamentaras tvirtino, esą apkaltos procesas prieš jį esantis valdančiųjų organizuotas politinis susidorojimas.

“Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą”, – pareiškė A.Sacharukas.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Seimo nario Aleksandro Sacharuko advokatas Vygantas Barkauskas, ketvirtadienį parlamento posėdyje kalbėjęs vietoj savo ginamojo, gynybai pasitelkė argumentą, kad balsavimo vienasmeniškumo pažeidimai Seime – paplitę.

Anot jo, A.Sacharuko pažeidimas nėra išskirtinis, kad jam dėl tokių veiksmų būtų taikoma konstitucinė atsakomybė.

Advokatas akcentavo, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) yra ne kartą svarsčiusi parlamentarus dėl balsavimo vienasmeniškumo pažeidimų, tačiau prasižengėliai tebuvo įspėti.

“Yra pagrindo konstatuoti, kad Seime yra susiklosčiusi praktika, jog Seimo nariai neretai balsuoja už posėdyje nedalyvaujančius Seimo narius. (…) Ir buvo nusistovėjusi reakcija į tokius atvejus, EPK skiriant įspėjimus ar apsiribojant tik svarstymu ir konstatuojant Seimo statuto pažeidimus”, – sakė V.Barkauskas.

Taip pat advokatas akcentavo, kad parlamentarai yra laisvi priimti bet kokį sprendimą dėl A.Sacharuko mandato, o vieši svarstymai, esą balsuodami prieš Seimo nariai patys pažeistų Konstituciją, nėra pagrįsti.

“Konstituciniam Teismui nusprendus, kad Seimo nariai pažeidė priesaiką, Seimas a priori neprivalo Seimo nario pašalinti iš pareigų, nėra jokio imperatyvo balsuoti už Seimo nario mandato panaikinimą. Nuomonė, kad Seimo nariai, nebalsuojantys už mandato panaikinimą, patys pažeis Konstituciją, nėra pakankamai pagrįsta”, – tvirtino advokatas.

Baigdamas ginamąją kalbą V.Barkauskas taip pat pabrėžė buvusius A.Sacharuko tarnybinius nuopelnus dirbant policijoje. Pasak gynėjo, kovodamas su organizuotu nusikalstamumu jis buvo sunkiai sužeistas.

Pats A.Sacharukas, atsakydamas į Seimo narių klausimus, kartojo, esą apkaltos procesas prieš jį esantis valdančiųjų organizuotas politinis susidorojimas.

“Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą”, – pareiškė A.Sacharukas.

Prieš mandatų panaikinimo svarstymą Seime Krikščionių partijos frakcija surengė spaudos konferenciją, kurioje paviešino krašto apsaugos ministrės konservatorės R.Juknevičienės A.Sacharukui atsiųstą trumpąją žinutę “Nesiblaškyk. Frakcija priėmė sprendimą nesikišti”.

Frakcijos atstovai aiškino, esą tai esantis įrodymas dėl politinio spaudimo, kai frakcija svarstė galimybę trauktis į opoziciją.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstymą dėl priesaiką sulaužiusių parlamentarų A.Sacharuko ir Lino Karaliaus mandatų panaikinimo.

Parlamentas turės apsispręsti, ar opozicinės Krikščionių partijos frakcijos narius, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją, pašalinti iš parlamento.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Dėl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo parlamentaras pripažintas pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, pateikiamas atskiras nutarimo projektas. Dėl jo balsuojama slaptai.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas. Tokiu atveju apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos nariai šiandien vykusiame posėdyje balsų dauguma nubalsavo dėl privalomojo frakcijos narių balsavimo už apkaltą Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui.

Seimo LSDP frakcijos reglamente numatyta, kad “Seimo posėdžiuose frakcijos nariai balsuoja vieningai, kai yra priimtas toks frakcijos susirinkimo sprendimas svarstomu klausimu. Tokiais atvejais frakcijos narys, kategoriškai nesutinkantis su susirinkimo sprendimu, apie tai pareiškia susirinkimui ir nedalyvauja šį klausimą balsuojant Seimo posėdyje”.

Socialdemokratai tikisi, kad valdančioji daugumos, o ypač konservatorių, nariai bus principingi ne tik svarstant opozicijos atstovų apkaltą, bet ir savų – Egidijaus Vareikio ir Manto Adomėno, galimai pažeidusių Lietuvos Konstituciją, klausimą.

Seimo LSDP frakcija primena konservatoriams, kad būtent jų nihilistinis požiūris į Konstitucinio Teismo sprendimus dėl sumažintų pensijų dirbantiems pensininkams, dėl sumažintų socialinių išmokų motinos ir t.t., suformavo visuomenėje požiūrį, o gal KT sprendimų ir nebūtina vykdyti.

Seimas, susipažinęs su Konstitucinio Teismo išvada, nutarė svarstyti A. Sacharuko ir L. Karaliaus Seimo nario mandato panaikinimo klausimus ir paskyrė svarstymo datą lapkričio 11 d.  A. Sacharukui ir L. Karaliui nedelsiant raštu ir pasirašytinai buvo pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jų Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. Posėdžio pradžia – 10 val.

Seimo statute nustatyta, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, privalo raštu pranešti Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį.

Kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, jų nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.

Vykdant apkaltos procedūrą, Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas.

Apkaltos proceso Seime posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Apkaltos proceso tvarką nustato Seimo statuto 38 ir 39 skirsnis. Apkaltos proceso posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą rašo Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo paskirtas sekretorius.

Prasidėjus posėdžiui, pirmiausia paaiškinamos apkaltos proceso taisyklės bei išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados esmė. Po to posėdžio pirmininkas suteikia žodį posėdžio sekretoriui, kuris praneša Seimui, kas iš apkaltos proceso Seime dalyvių atvyko, taip pat nesančių asmenų neatvykimo priežastis.

Vėliau žodis suteikiamas asmeniui, kuriam taikoma apkalta, arba jo prašymu vienam iš advokatų. Kalbai ir klausimams arba vietoj jo kalbančiam advokatui skiriama po 30 min.

Po asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio Seimo statuto 107 straipsnyje nustatyta tvarka žodis suteikiamas Seimo nariams pasisakyti “už” ir “prieš” ne daugiau kaip po 4 Seimo narius (posėdžio pirmininkas pirmenybę kalbėti suteikia frakcijų seniūnams arba kalbantiesiems frakcijų vardu).

Dėl Seimo nutarimo dėl Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus mandato panaikinimo priėmimo bus skelbiamas slaptas balsavimas. Remiantis Konstitucijos 74 straipsniu, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, Seimas gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą 3/5 visų narių balsų dauguma.

Pagal Seimo statutą asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas ir asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Valdančioji koalicija per ketvirtadienį numatomą balsavimą dėl apkaltos Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui pirmiausia tikisi, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą palaikys socialdemokratai.

“Koalicija labai aiškiai išsako savo principinę poziciją, bet čia turiu priminti, kad koalicija šiuo metu turi tik 69 balsus, ir tam, kad KT sprendimas būtų realizuotas ir būtų už KT sprendimus surinkti 85 Seimo narių balsai, labai daug priklauso nuo opozicijos ir visų pirma nuo socialdemokratų”, – po valdančiosios koalicijos pusryčių trečiadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.

Paklaustas, ar valdantieji turi užsitikrinę kurios nors opozicinės frakcijos paramą tokiam sprendimui, A.Kubilius dėstė, kad “parama yra reikalinga Konstitucijai, o ne mums”.

Jis taip pat pažymėjo, kad valdantiesiems “nekyla jokių abejonių”, kad reikia balsuoti už mandato atėmimą.

Premjeras dėstė, kad gerbti Konstituciją turi visos opozicinės frakcijos, bet socialdemokratų pozicijai ketvirtadienio balsavime skyrė ypatingą dėmesį.

“Tikimės, kad socialdemokratai, kaip atsakinga partija, priims atsakingą pareiškimą ir nuo jo priklauso iš esmės rytdienos rezultatai, nes noriu priminti, kad koalicijos balsų ir socialdemokratų balsų užtektų, kad sprendimas būtų atitinkantis Konstituciją”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Kiti koaliciją sudarančių partijų vadovai aiškino, kad jų vedamų partijų frakcijos balsuos vieningai už mandatų atėmimą.

“Apeliuodamas jau ne į partijas ir ne į frakcijas, o į kiekvieną Seimo narį sakau, kad rytojaus sprendimas gali lemti iš tikrųjų tolimesnes parlamentinės institucijos tradicijas”, – sakė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

“Mes visuomet natūraliai pasisakėme už tai, kad nėra čia jokių politinių susidorojimų, į kuriuos bandoma nukreipti (dėmesį – BNS), tai yra teisės klausimas ir Teismas pasakė konkrečiai, kad yra sulaužyta priesaika ir Konstitucija taip pat pažeista šiurkščiai”, – dėstė Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas.

Jo vertinimu, balsavimas prieš mandato panaikinimą prilygtų kojų šluostymuisi į Konstituciją.

“Aš manau, kad po šitos procedūros, kuri vyks netrukus, dar teisininkai turėtų pasižiūrėti į Konstitucijos nuostatas ir galbūt ateityje, jeigu taip nutiktų, kad KT verdiktą savo paskelbs dėl priesaikos sulaužymo, galbūt užtektų ir Seimo nutarimo, o ne balsavimo”, – trečiadienį ryte kalbėjo liberalcentristų vadovas Gintautas Babravičius.

Opozicinės Krikščionių partijos frakcijos atstovų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandato panaikinimo svarstymas numatytas ketvirtadienį.

KT nutarimu A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Seimo TS-LKD frakcija apsisprendė dėl Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko apkaltos balsuoti vieningai ir siekti atviro balsavimo.

Frakcijos nariai pabrėžė, kad Seimo nariai, balsuosiantys prieš Konstitucinio Teismo nutarimą, tuo pačiu patys pažeistų Konstituciją.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius yra įregistravęs Seimo statuto pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad balsavimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų būtų atviras, o ne slaptas, kaip yra nustatyta dabar.

Konstituciją pažeidusių parlamentarų Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko mandato panaikinimo klausimą Seimas nusprendė svarstyti lapkričio 11 dieną.

Ši data trečiadienį paskirta protokoliniu nutarimu. Jis priimtas 113 Seimo narių balsavus už, vienam prieš, šešiems susilaikius.

Trečiadienį specialiame posėdyje Seimo pirmininkė Irena Degutienė perskaitė Konstitucinio Teismo išvadą, kuria A.Sacharukas ir L.Karalius pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Byloje taip pat buvo paskelbtos atskirosios nuomonės, jog Seimo narių minėti pažeidimai nebuvo ypač grėsmingi konstituciniai pažeidimai, kurie tampa pagrindu ne tik netekti mandato, bet ir visam gyvenimui prarasti konstitucinę teisę būti išrinktam Seimo nariu.

“Ypatinga apkaltos procedūra, kuri pagal jos padarinius yra susieta su visa laikui prarandama konstitucine teise būti Seimo nariu, iš esmės negali būti taikoma dėl Seimo etikos ir procedūros pažeidimų”, – savo atskirojoje nuomonėje rašo KT teisėjas Egidijus Šileikis.

KT teisėja Ramutė Ruškytė atskirąją nuomonę pateikė dėl L.Karaliaus, kurį sako pažeidus Konstituciją, tačiau mano, jog pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.