Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad įteisinti atvirą balsavimą per apkaltą parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui nebėra laiko.

Slaptą balsavimą šiuo metu numato Seimo statutas.

“Reikėjo tą daryti anksčiau ir galbūt teisinga, kad atviras balsavimas būtų, bet šiuo konkrečiu atveju jau nieko pakeisti negalės”, – žurnalistams trečiadienį sakė I.Degutienė.

Ji pažymėjo, kad konservatoriui Evaldui Jurkevičiui surinkus parašus Statuto pataisos svarstymas būtų įtrauktas į ketvirtadienio posėdį, bet net pritarus pataisai neliks laiko ją paskelbti “Valstybės žiniose”.

“Jeigu Seimo narys E.Jurkevičius surinks reikiamą kiekį parašų tam, kad įtrauktume į darbotvarkę, jis rytoj įtrauktas bus į darbotvarkę, tačiau apkaltos kulminacija yra lapkričio 11 diena. Tai lieka tik vienas antradienio posėdis lapkričio 9 dieną ir net turėdamas geriausius norus tu negali tos Statuto pataisos priimti, plius jinai įsigalioja tik po paskelbimo “Valstybės žiniose”. Taigi tu laike niekaip netelpi”, – aiškino parlamento pirmininkė.

Pasak I.Degutienės, gali kilti nepasitenkinimo ir dėl taisyklių keitimo jau prasidėjus procesui.

“Šiandien prasideda procedūra ir procedūros pradžioje keisti žaidimo taisykles – na, žinot, gali užprotestuoti, kad tai neteisėtas veiksmas”, – svarstė I.Degutienė.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius siūlo skubos tvarka keisti Seimo statutą taip, kad per apkaltos procesą dėl kaltinimo formuluočių ir mandato panaikinimo būtų balsuojama atviru balsavimu. Šį pasiūlymą palaiko ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Siekiame surinkti 47, tai yra vieną trečdalį, kolegų parašų, kad Statuto pakeitimai būtų svarstomi skubos tvarka. Tai yra, kai trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadijų: pagrindiniame komitete, Seimo posėdyje ir kiti terminai, susiję su įstatymų leidyba. Šie laiko tarpai turi būti ne trumpesni kaip 24 valandos”, – sakė Evaldas Jurkevičius.

Seimo narys primindamas, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje yra 45 nariai, tikisi, kad ir kitų frakcijų politikai pritars šiai iniciatyvai.

Parlamentaras neslepia, kad siūlymas keisti Seimo statutą susijęs su Konstitucinio Teismo sprendimu, jog Seimo nariai Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

“Deja, kai kurie parlamentarai ėmė viešai diskutuoti, kad jie gali ir nepritarti Lino Karaliaus bei Aleksandro Sacharuko apkaltai. Tokie pasisakymai stulbina. Jei Seime neatsiras 85 balsų, pritariančių apkaltai, tai bus ne dalies, o viso parlamento gėda. Juolab, kad dabar galiojantis Seimo statutas numato, kad tokiais atvejais parlamentarai balsuoja slaptai, ir rinkėjai negalėtų sužinoti, kas balsavo už, kas prieš, o kas susilaikė”, – sakė Seimo narys.

Anot Evaldo Jurkevičiaus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta – Seimo nariai yra tautos atstovai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimo nario, kaip tautos atstovo, laisvas mandatas negali būti tapatinamas su Seimo nario laisvu veikimu vien savo nuožiūra. Seimo nario mandatą riboja pareiga atsiskaityti savo rinkėjams.

“Pagal dabar galiojančias Seimo statuto nuostatas dėl Seimo nario, kuris sulaužė priesaiką ar pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, mandato panaikinimo yra balsuojama slaptai. Iš rinkėjų atimama konstitucinė teisė patikrinti, kaip išrinkti atstovai Seime vykdo jų valią, susipažinti su Seimo narių balsavimu jiems aktualiu klausimu. Manau, šiuo atveju, siekiant užtikrinti aiškumą, atvirumą ir skaidrumą, balsavimas privalo būti atviras”, – tvirtino Evaldas Jurkevičius.

Konservatorius Evaldas Jurkevičius siūlo keisti Seimo statutą numatant, kad apkaltos proceso metu dėl kaltinimo formuluočių ir mandato panaikinimo būtų balsuojama atviru balsavimu.

Šiuo metu Statutas numato, kad dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu balsuojama slaptai. Šią nuostatą ir siūlo braukti E.Jurkevičius.

Taip pat parlamentaras Statuto nuostatą, kad nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, siūlo papildyti – atviru balsavimu.

E.Jurkevičiaus tvirtinimu, slaptas balsavimas dėl apkaltos proceso parlamentarams leidžia išvengti rinkėjų kontrolės.

“Pagal dabar galiojančias Seimo statuto nuostatas dėl Seimo nario mandato panaikinimo yra balsuojama slaptai. Iš rinkėjų atimama konstitucinė teisė patikrinti, kaip išrinkti atstovai Seime vykdo jų valią. Manytina, kad siekiant užtikrinti aiškumą, atvirumą ir skaidrumą balsavimas privalo būti atviras”, – aiškinamajame rašte teigia Seimo narys.

Seimas kitą mėnesį turėtų balsuoti dėl Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus mandato panaikinimo, Konstituciniam Teismui paskelbus, kad jie šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius pažeidė Konstituciją, apkaltos procesas grįžta į Seimą.

Pagal procedūras, balsavimas parlamente dėl mandatų panaikinimo turėtų įvykti kitą mėnesį.

KT trečiadienį savo išvadoje paskelbė, kad Seimo nariai A.Sacharukas ir L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo statutas numato, kad įsigaliojus KT išvadai, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, artimiausiame plenariniame posėdyje su ja supažindinami Seimo nariai.

Jei išvadoje konstatuojama, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, Seimas priima sprendimą svarstyti asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą.

Priėmęs tokį sprendimą, Seimas paskiria posėdžio dėl Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą, o svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų.

KT išvada įsigalioja nuo paskelbimo “Valstybės žiniose”, tad, jei bus paskelbta artimiausiomis dienomis, ji turėtų būti pateikta artimiausiame Seimo posėdyje, kuris numatytas lapkričio 4 dieną.

Tuomet ne anksčiau kaip po 7 dienų turės būti skelbiamas posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl mandato panaikinimo.

Seimo statutas numato, kad atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo, balsuojama slapta. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Trečiadienį po KT posėdžio Seimo atstovas apkaltos byloje Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtino, jog paskelbus išvadą apkaltos byloje Seimo valdyba skubiai turi šaukti specialųjį posėdį.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjo teisės klausimais Egidijaus Rumbučio teigimu, tokia tvarka galiojo prezidento Rolando Pakso apkaltos metu, tačiau po jos apkaltos proceso procedūros pakeistos.

“Galėjo suklaidinti tai, kad tokia tvarka išties galiojo, tačiau proceso metu iškilus neaiškumams ir nesklandumams Seimo statute numatytos apkaltos procedūros buvo pakeistos”, – BNS sakė E.Rumbutis.

Trečiadienį paskelbtoje KT išvadoje konstatuota, kad A.Sacharukas sausio 14 ir 19 dienomis vykusiuose plenariniuose posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir 8 kartus sąmoningai balsavo už jį priimant įstatymus bei kitus Seimo aktus.

Anot KT, Seimo plenariniame posėdyje balsuodamas už L.Karalių, A.Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L.Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo Seimo nario L.Karaliaus teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus.

“Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais Seimo narys A.Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką”, – teigiama KT pranešime.

KT taip pat konstatavo, kad parlamentaro L.Karaliaus veiksmai – išvykimas į užsienio kelionę ir dėl to nedalyvavimas be pateisinamos priežasties sausio 13, 14, 19, 20, 21 dienomis vykusiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose, sausio 15, 20 dienomis vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose – prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais, anot KT, L.Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

“L.Karalius (…) savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota priesaika. Šiais veiksmais jis diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą”, – teigia KT.

Jei Seimas panaikintų Su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) sąrašu į Seimą išrinktų A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandatą, į laisvas vietas Seime pretenduotų žemiau jų rinkimų sąraše likę teisininkas Andrius Burba, TPP deleguotas VRK nariu, ir verslininkas Mečislovas Subelis. Tai galėtų valdančiųjų naudai keisti pusiausvyrą Seime.

– Kaip vertinate Seimo sprendimą neleisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko, kaltinamo svetimo dokumento pasisavinimu ir dokumentų klastojimu?

Šį sprendimą vertinu kaip Seimo moralinio veido išsipurvinimą. Manau, kad tie Seimo nariai, kurie nepritarė Generalinės prokuratūros prašymui leisti patraukti A.Sacharuką baudžiamojon atsakomybėn, prieš balsavimą prisiminė ankstesnes savo pačių nuodėmes, kai vieno ar kito kolegos prašymu balsuodavo už salėje nesantį parlamentarą. Žinoma, tai tik prielaida, bet kitokio paaiškinimo neturiu, kodėl prieš kelias savaites kolegos gana vieningai balsavo už apkaltą A.Sacharukui, o šiandien ėmė ir persigalvojo.

Prieš balsavimą Tėvynės sąjungos frakcijoje išsamiai aptarėme šį reikalą ir iš visų kolegų kalbų buvo galima spręsti, kad nuomonė dėl A.Sacharuko bendra – leisti traukti baudžiamojon atsakomybėn. Matydami tokį nusiteikimą netgi nematėme reikalo įpareigoti frakcijos narius remti prokurorų prašymą ir leidome balsuoti laisvai, nes apkalta – tai vis dėlto asmeninio apsisprendimo reikalas. Na, ir matome, kas iš to išėjo – vieni balsavo prieš, kiti iš viso neatėjo balsuoti. Pasirodo, dalis mūsų parlamentarų garsiai sakė viena, o paskui tyliai darė kita.

– Prokurorai yra kreipęsi į Seimą ir dėl kitų parlamentarų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaip manote, koks bus šių prašymų likimas?

– Tikrai nežinau, nes nusižengimai, kuriais kaltinami Rokas Žilinskas, Kazimieras Uoka, Petras Gražulis, yra net nelygintini su tuo, ką padarė A.Sacharukas. Jis užsiima gryniausia, begėdiška demagogija, aiškindamas, neva jis tik Seimo statutą pažeidė. Jo laukė baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą, nes Baudžiamajame kodekse numatytos veikos buvo padarytos, pats A.Sacharukas prisipažino tai padaręs.

Apskritai laikausi tokios pozicijos – Seimo narys įstatymo požiūriu turi būti toks pats pilietis, kaip ir visi kiti. Tad jeigu prokuratūros pateiktuose kaltinimuose negalima įžvelgti politinio persekiojimo ar susidorojimo, leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti duodamas, nepriklausomai nuo padarytų nusižengimų įstatymui dydžio.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nario Aleksandro Sacharuko veiksmų gali paaiškėti naujų aplinkybių ir atsirasti naujų įtarimų, trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Kirdeikis.

Trečiadienį laikinajai Seimo komisijai, tiriančiai generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuką, prokuroras sakė, kad kol kas ikiteisminį tyrimą norima pradėti dėl trijų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir neteisėto dokumento panaudojimo.

“Jeigu bus leista pradėti baudžiamąjį persekiojimą, gali atsirasti ir kitos aplinkybės, taip pat ir jūsų paminėtas materialinis suinteresuotumas”, – teigė V.Kirdeikis, atsakydamas į “tvarkiečio” Remigijaus Ačo klausimą, ar bus tiriamas įtarimas dėl galimo A.Sacharuko ir jo kolegos Liko Karaliaus susitarimo siekiant pasisavinti valstybės pinigus.

Anksčiau parlamentinei komisijai nepavyko įrodyti, jog L.Karalius išvykdamas atostogauti sąmoningai paliko A.Sacharukui savo parlamentaro pažymėjimą, kad nebūtų pastebėtas jo nebuvimas posėdžiuose ir jam nebūtų išskaičiuota atlyginimo dalis.

Prokuroras V.Kirdeikis trečiadienį per komisijos posėdį teigė, kad jam byla atrodo gana aiški ir ją būtų galima baigti pagreitinta tvarka – baudžiamuoju įsakymu.

Į parlamentarų klausimą, kodėl A.Sacharuko negalima apklausti kaip specialiojo liudytojo neatimant teisinio imuniteto ir pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnas teigė, kad ši norma taikoma, kai neaiškios įvykio aplinkybės ir nežinomas įtariamasis.

“Specialiojo liudytojo statusas būna, kai byla pradedama pagal faktą, kai nėra tikslių duomenų. Šiuo atveju yra labai konkreti išvada, konkretus asmuo, jis pats yra prisipažinęs, kad balsavo su L.Karaliaus pažymėjimu”, – dėstė V.Kirdeikis.

Kai kurie parlamentarai spaudė prokurorą paaiškinti, kodėl pareigūnai nereaguodavo anksčiau į žiniasklaidos pranešimus apie vienasmeniškumo principo pažeidimą balsuojant Seime.

“Tokio įžūlaus atvejo nebuvo. Tai siejasi su didelės žalos valstybei padarymu. Jeigu vienas Seimo narys kartą pabalsavo, būtų didelė problema įrodinėti padarytą žalą valstybei”, – tvirtino Generalinės prokuratūros darbuotojas.

“Darbiečio” Kęstučio Daukšio paklaustas, ar be Seimo komisijos kreipimosi būtų pradėjęs ikiteisminį tyrimą, pareigūnas atsakė teigiamai. “Jeigu būtų pasikartoję keletą kartų”, – sakė prokuroras.

V.Kirdeikio teigimu, prokuratūroje nutarta reaguoti paaiškėjus naujiems balsavimo už kitą Seimo narį atvejams.

Trečiadienį į komisijos posėdį iškviestas A.Sacharukas teigė, kad be L.Karaliaus žinios “nebuvo atlikta jokių veiksmų”, tačiau jis nepatvirtino, kad kolegai tyčia paliko Seimo nario pažymėjimą.

A.Sacharukas ne kartą pabrėžė manąs, kad nusižengė tik Seimo statutui, o dabar jam vienam “pritaikomos visos įmanomos atsakomybės už tą veiksmą”.

“Esu pasimetęs, nesuprantu, kas vyksta”, – tvirtino politikas.

A.Sacharukas atmetė teiginius, kad jo ir L.Karaliaus atvejis kitoks, nes esą “pabalsuoti nenaudojus kitos kortelės neįmanoma – ar ji palikta frakcijoje, ar salėje – teisinis vertinimas yra tas pats”.

Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, Krikščionių partijos frakcijos atstovą A.Sacharuką, kreipėsi gegužės 28 dieną.

“Yra duomenų, kad Seimo narys A.Sacharukas, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2010 metų sausio mėnesį, neturėdamas teisinio pagrindo įgijo ir laikė L.Karaliaus prieš išvykstant į užsienį paliktą frakcijos patalpose Seimo nario pažymėjimą, šį fizinio asmens dokumentą neteisėtai panaudojo Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L.Karalių”, – sakė R.Petrauskas.

Pasak jo, A.Sacharukas tokiu būdu “suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A.Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys”.

Prokurorai mano, kad tokie Krikščionių partijos frakcijos narys padarė didelės žalos valstybei.

Nustatyta, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už frakcijos kolegą L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Seimas jau yra pradėjęs apkaltos procesą A.Sacharukui ir jo frakcijos kolegai L.Karaliui. Su prašymu atsakyti, ar Seimo narių poelgiuose esama požymių, jog jie sulaužė priesaiką ir nusižengė Konstitucijai, kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Seimo pirmininkė perdavė Konstituciniam Teismui Seimo prašymus pateikti išvadas, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Šiais teisės aktais Seimas nutarė pradėti apkaltos procesus.

Jeigu apkalta parlamentarus Aleksandrą Sacharuką ir Liną Karalių išvys iš Seimo, du nauji Tautos prisikėlimo partijos nariai gali smarkiai pagerinti valdančiosios koalicijos padėtį

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

A.Sacharuką ir L.Karalių Seime pakeistų verslininkas M.Subelis ir teisininkas A.Burba iš Tautos prisikėlimo partijos sąrašo

Atsitiko tai, kuo dar prieš mėnesį buvo sunku patikėti, – Seimas didele balsų dauguma nutarė, kad du gana tradicines parlamentarų nuodėmes padarę jo nariai, naujai susikūrusios Krikščionių partijos atstovai Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas verti apkaltos. Pirmasis Seimo sesijos metu su savo drauguže išvyko atostogauti į Tailandą, o antrasis visą tą laiką dangstė kolegą, balsuodamas už jį vardine balsavimo kortele.

Sugauti kvailai sukčiaujant

Nuo pat pradžių tai buvo labai kvailas sumanymas, kuriam galėjo ryžtis tik visiški politikos naujokai, kokie ir yra L.Karalius su A.Sacharuku. Seime, kuriame dėl apylygio politinių jėgų išsidėstymo skrupulingai skaičiuojamas kiekvienas balsas, netrukta pastebėti, kad posėdžių salėje žmogaus nėra, o jo balsas – yra. Negana to, šiaip jau nei išsilavinimu, nei dideliu nuovokumu nepasižymintis L.Karalius, plačiau žinomas Ezopo sceniniu slapyvardžiu, kelionės metu vis papildydavo savo įspūdžius “Facebook’e”, išsamiai ir su nuotraukomis aprašinėdamas Pietryčių Azijos grožybes.

Galimas dalykas, didelio skandalo būtų pavykę išvengti, jeigu sukčiaujantys su balsavimo kortelėmis sugauti Seimo naujokai būtų sąžiningai prisipažinę, atgailavę ir prašę atleisti už jaunatvišką kvailumą. Užuot taip pasielgę, abudu pradėjo karštai viską neigti, išsisukinėti, taip tik dar labiau grimzdami į melo liūną. O kartu su savimi gramzdindami ir visą Seimą.

A.Sacharukas, savo pasiaiškinimus keitęs kelis kartus, galiausiai ėmė kaltinti ir kitus Seimo narius, kad jie balsuoja už tuos, kurių nėra salėje. Netgi savarankišką tyrimą atlikti bandė. Ši taktika dažnai pasiteisina mokykloje mokiniams bėgant iš pamokų, būtinai visa klase, nes negi bausi kažkurį, jei visi tokie? Tačiau Seime ji davė atvirkščią rezultatą.

Taip, dalis parlamentarų ne šventieji ir mygtukų spaudymas už kaimyną ar kelių dienų “nugriebimas” išvykstant ar parvykstant iš atostogų, dar nesibaigus ar jau prasidėjus Seimo sesijai, – sena parlamentarų bėda. Koks Gediminas Kirkilas netgi istorinį ir jo partijai lemiamą balsavimą dėl premjero Adolfo Šleževičiaus atstatydinimo įsigudrino praleisti, atseit apsnigtas Alpėse. Bet, kaip per apkaltos svarstymą teisingai sakė krikdemas Edmundas Pupinis, tikrai daugiau nei pusė Seimo narių niekada nebalsavo už kaimyną ir neatostogavo darbo metu. Juolab kad tokio įžūlaus, sąmoningo ir ilgalaikio Seimo statuto laužymo nėra buvę per visus du dešimtmečius. Lygiai kaip ir tokio įžūlaus melo, mėginant išsisukti iš padėties. Tad Seimo nariai, iš pradžių būdami linkę A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmus vertinti gan atlaidžiai, pamažėle ėmė vis labiau piktintis ir linkti į tai, kad iš jų būtų atimti Seimo narių mandatai.

Kodėl pritarta apkaltai

Įtakos tam turėjo trys veiksniai. Pirma, nesiliaujančius Seimo statuto pažeidinėjimus vykstant balsavimui pagaliau reikia baigti. Lygiai kaip ir asmeninius pasivažinėjimus po egzotiškas šalis be Seimo valdybos leidimo. Kaip rodo ilgametė praktika, vieši įkalbinėjimai ir smerkimas, pasitelkus žiniasklaidą, poveikio Seimo begėdžiams nedaro, nes per du dešimtmečius visi apsiprato, kad už tai nėra baudžiama. Juk nevadinsime bausme kelių šimtų litų praradimo už be pateisinamos priežasties praleistus Seimo posėdžius žmogui, kurio banko sąskaitose vartosi milijonai? Tokiais atvejais kitos išeities, kaip skaudi pavyzdinė bausmė, nelieka. O bausti išmetimu iš Seimo geriausia tuos jo narius, kurių negaila.

Antra, per praėjusius metus Seimo įvaizdis visuomenės akyse nepaprastai sumenko, pirmiausia – dėl tų pačių A.Sacharuko, L.Karaliaus ir jų buvusių bei esamų bendražygių iš dabar jau žlugusios “prisikėlėlių” partijos veiksmų. Rietenos, skandalai, tušti, bet vaizdingi kaltinimai vieni kitų atžvilgiu skandino Seimą daug greičiau nei mokesčių reformos ar biudžeto pjaustymai. Viešai išmetus bent porą šių skandalistų, yra vilties, kad Seimo reputacija pagerės.

Na, ir paskutinė, bet gal svarbiausia priežastis. Išmetus šiuo metu iš valdančiosios koalicijos į opoziciją pas Vidmantą Žiemelį ir Gediminą Vagnorių perbėgusius A.Sacharuką ir L.Karalių, į jų vietas ateis du nauji parlamentarai iš Tautos prisikėlimo partijos sąrašo: teisininkas Andrius Burba ir kailių verslininkas bei dainininkas Mečislovas Subelis. Pirmasis šiuo metu yra aplinkos ministro Gedimino Kazlausko padėjėjas, antrasis – taip pat greičiau “prisikėlėlių”, o ne “krikščionių” žmogus. Tad tikimybė, kad atsidūrę Seime juodu sustiprintų valdančiosios koalicijos, o ne opozicijos gretas, labai didelė.

Tokia tarsi nežymi Seimo narių kaita vietomis iš tikrųjų smarkiai pagerintų Vyriausybės pozicijas. Šiuo metu Andriaus Kubiliaus Vyriausybę tvirtai remia tik 70 Seimo narių, dar trys “valstiečiai” įsipareigoję ją remti kai kuriais klausimais. Prisijungus prie koalicijos A.Burbai ir M.Subeliui (arba, jei šis nenorėtų į Seimą, aplinkos ministro žmonai Renatai Kazlauskienei), jėgų santykis jau būtų 72+3, vadinasi, Vyriausybė susigrąžintų Seime ir formalią daugumą. Dėl to verta ir kelis nusidėjėlius paaukoti, ypač kad abu tikrai to verti.

– Kaip vertinate A.Sacharuko ir L.Karaliaus apkaltos proceso eigą?

– Normaliai. Prieš prasidedant procesui buvau daug skeptiškiau nusiteikęs. Man atrodė, kad Seime įsišaknijęs nebaudžiamumas ir tradiciškai nebekreipiama dėmesio į nuolatinius rimtus procedūrų pažeidimus.

Džiaugiuosi, kad dauguma Seimo narių labai rimtai pažvelgė į būtinybę keisti šias blogas tradicijas. Jau dabar prasidėję poslinkiai rodo, kad iš šio apkaltos proceso Seimas gali gauti daug naudos.

Pirmiausia – tai akivaizdi pamoka, kaip negalima elgtis. Mat žmonės, jausdami nebaudžiamumą, labai nenoriai mokosi gero elgesio taisyklių. Dabar jie suprato, kokios pasekmės gali juos ištikti. Mes iš karto tai pastebėjome Seimo posėdžių salėje, nes nuo apkaltos pradžios lankomumas iš karto smarkiai pagerėjo.

– Kaltinamųjų teigimu, juos pašalinti iš Seimo norima tam, kad į atsilaisvinusias vietas ateitų “savi žmonės”.

– Tai niekuo nepagrįsta sąmokslo teorija, daranti prielaidą, esą opozicijos atstovus A.Sacharuką ir L.Karalių išmesti iš Seimo nori valdančiosios daugumos atstovai. Jeigu tai būtų tiesa, už apkaltą jiems būtų balsavę vien valdantieji. Bet nieko panašaus nebuvo!

Už apkaltos pradžią parašus dėjo tiek valdantieji, tiek opozicija, per svarstymus apie apkaltą kalbėjo tiek valdantieji, tiek opozicija, už ją balsavo tiek valdantieji, tiek opozicija. Taip, kelios opozicinės frakcijos juodu griežtai gynė, bet ne visa opozicija!

Akivaizdu, kad noras išsivalyti savo gretas Seime nepriklauso nuo parlamentarų politinės orientacijos. Visi, ypač didesnę patirtį turintieji, suprantame, kad Seimas privalo susitvarkyti savo įvaizdį visuomenėje ir atsikratyti tų savo narių, per kuriuos prarandamas veidas.

Taip pat nepamirškime, kad visi kadaise buvusios Arūno Valinsko partijos kandidatai į Seimą yra sunkiai prognozuojami. Kad ir kurie jų ateitų į A.Sacharuko ir L.Karaliaus vietas, nėra jokių garantijų, jog dėsis prie valdančiosios daugumos. Tad jokio siauro politinio išskaičiavimo pradėti apkaltą tikrai nebuvo.

Opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui turėtų būti pradėti apkaltos procesai. Tokiam specialiosios tyrimo komisijos siūlymui antradienį po pateikimo pritarė dauguma parlamentų.

Už Seimo nutarimo projektą pritarti komisijos išvadoms dėl apkaltos A.Sacharukui po pateikimo balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo 12, o 23 susilaikė. Komisijos išvadas dėl apkaltos L.Karaliui po pateikimo palaikė 73 Seimo nariai, prieš buvo 9, 18 susilaikė.

Vadinamoji apkaltos komisija nusprendė, kad A.Sacharukas, paėmęs kolegos Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, juo balsavo, ir taip galėjo nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, todėl yra pagrindas pradėti jo mandato atėmimo procedūrą.

L.Karalius nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, anot komisijos, galėjo dėl to, kad sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą ir tuo sudarė prielaidas ja pasinaudoti kitam parlamentarui, sąmoningai išvyko atostogauti per pratęstą Seimo sesiją, nepagrįstai naudojo jam išduotą diplomatinį pasą, sakė netiesą.

“Per daug metų Seime tokio įžūlaus svetimo mandato naudojimo neteko matyti”, – teigė konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Tyrėjų duomenimis, nuo 2009 metų rugsėjo A.Sacharukas 55 kartus balsavo iš kitų parlamentarų vietų, todėl jo paaiškinimai, kad jis esą taip eksperimentavo, o už kolegą L.Karalių balsavo tik kartą, neatitinka tikrovės.

Tačiau komisijai nepavyko nustatyti, kad Krikščionių partijos frakcijos nariai buvo iš anksto sutarę, jog vienas balsuos už kitą.

Nepaisant to, komisija konstatavo, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, todėl ir nutarta siūlyti Seimui kreiptis į prokurorus. Komisija įžvelgė, kad A.Sacharukas galėjo klastoti dokumentus ir naudoti suklastotus dokumentus.

Apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad A.Sacharuko balsavimas už L.Karalių nė karto nebuvo lemiantis ar svarbus.

“Balsavimų, kur būtų nulėmęs šis balsas, nebuvo. Nebuvo esminių, lemiančių, persveriančių balsavimų, todėl sunku paaiškinti, kodėl jis balsavo svetima kortele. Nebent tai, ką nurodė teikėjai – kad bandyta pateisinti nebuvimą”, – teigė K.Masiulis.

Dalis parlamentarų domėjosi, kiek kitų parlamentarų yra balsavę už kolegas, tačiau K.Masiulis pabrėžė, jog to tirti jo vadovaujamoms komisijoms nebuvo pavesta. Jis siūlė tokių faktų žinantiems Seimo nariams inicijuoti apkaltas tokiems politikams.

“Paspausti mygtuką (už kitą – BNS) – tai tas pats, kas pakelti už jus ranką. Kaip dabar pakelsi už jus ranką? (…) Reikia turėti omeny, kad galimi tokie atvejai, kai būna perversmai, dar kas nors. Kai pradėsime vienas už kitą spaudinėti mygtukus, valstybė gali griūti. Tai labai atsakingas dalykas”, – kalbėjo K.Masiulis.

Jis pavyzdžiu rodė Japonijoje, kur vienas parlamentaras atsistatydino, kai tik buvo pagautas balsuodamas už kitą.

“Tiesą sakant, Japonijoje yra daug geresnės tradicijos, ten paprastai dar ir žarnas pasileisdavo po tokio poelgio”, – pridūrė konservatorius.

Kalbėdamas apie L.Karaliaus atostogas, K.Masiulis pabrėžė, jog jau vien pažiūrėjus, kada parlamentaras paprašė užsienio valstybių vizų, daug pasako apie jo ketinimus.

Komisija nustatė, jog sausio 13-ąją L.Karalius, turėdamas galiojantį bilietą grįžti į Lietuvą, jis tą pačią dieną paprašė Kambodžos vizos.

Komisija taip pat nustatė, kad L.Karalius į užsienį išvyko žinodamas apie būsimus plenarinius ir komitetų posėdžius. Vėliau šis parlamentaras savo nedalyvavimą bandė dangstyti teikdamas klaidingus paaiškinimus.

“Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodytą kaltinimą L.Karaliui dėl sąmoningo, tyčinio melavimo Seimui savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais”, – rašoma išvadose.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, jog L.Karalius privačios kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu, o toks naudojimasis, anot išvadų, diskredituoja Seimo autoritetą ir valstybę.

Toliau Seimo nutarimus dėl apkaltos pradėjimo A.Sacharukui ir L.Karaliui parlamentarai svarstys antradienį arba ketvirtadienį.

Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs pritarti apkaltos komisijų išvadoms, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalintas Rolandas Paksas Strasbūre sieks atgauti prarastą teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje.

Prancūzijos Rytuose esančiame Strasbūre įsikūrusio Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžioji kolegija trečiadienį viešame posėdyje išklausys R.Pakso ir Lietuvos vyriausybės atstovus, prieš priimdama sprendimą, ar nepažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos apribota dabar opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas” vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų teisė.

Pernai į Europos Parlamentą išrinktas R.Paksas apkaltos procesą prieš jį iki šiol vadina perversmu.

“Svarbiausia, kad būtų atstatytas teisingumas ir būtų suteikta teisė dalyvauti rinkimuose. Dar daugiau – esu įsitikinęs, kad tai buvo perversmas, tik pridengtas ne ginklais, o teisės kvapu. Nuo teismo sprendimo priklausys, ar bus palikta tam galimybė ir kitose valstybėse”, – BNS sakė R.Paksas, pats ketinantis dalyvauti teismo posėdyje.

Politiko gynyba rūpinasi trys teisininkai – žinomas Lietuvos advokatas Vytautas Sviderskis ir du teisės ekspertai iš Austrijos.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai – taip R.Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.

Lietuvos vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė sako, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės “įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

“Teismas koncentruojasi į pasyviąją rinkimų teisę – teisę būti išrinktam į įstatymų leidybos instituciją. Gavome raštą iš teismo, kad į tai šalys ir orientuotųsi”, – BNS sakė E.Baltutytė.

Pasak Vyriausybės atstovės, bylos rašytinis nagrinėjimas prasidėjo prieš kelerius metus – Vyriausybei rašytinis pareiškimas perduotas dar 2007 metais.

“Kadangi byla perduota Didžiajai kolegijai, vyks viešas posėdis. Jo metu bus išklausytos šalys, galbūt bus užduoti klausimai, ir jau nebebus jokių procedūrų. O teismo sprendimo gali tekti laukti labai ilgai – kartais laukti tenka pusmetį ar visus metus”, – sakė E.Baltutytė.

Bylą “Paksas prieš Lietuvą” nagrinėjusi Strasbūro teismo 7 teisėjų kolegija savo jurisdikciją perleisti Didžiajai kolegijai nutarė pernai gruodžio mėnesį.

R.Paksas iš prezidento pareigų apkaltos būdu atstatydintas 2004 metų balandį.