Smunka premjero Sauliaus Skvernelio, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei jos lyderio Seimo nario Ramūno Karbauskio populiarumas.

Gegužę atliktos apklausos duomenimis, už šią partiją balsuotų 17,2 proc. rinkėjų – keturiais procentais mažiau nei balandį. Kaip rodo „Vilmorus“ atlikta apklausa, palankiai vertinančiųjų R.Karbauskį sumažėjo nuo 39,3 iki 31,7 proc., premjerą S.Skvernelį – nuo 69,8 iki 63,2 proc. Pirmoje vietoje vėl yra Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o politikų trejetą, kuriame po Prezidentės ir premjero yra Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, vejasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, iš šeštos vietos pakilęs į ketvirtą. Teigiamai jį vertina 46 proc. Lietuvos gyventojų ir net 75 proc. apklaustų kauniečių. Apklausoje ir nauja pavardė – naujasis Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas.

Uniforma

Tėvai, be jokios abejonės, iš savo atžalų norėtų išgirsti „nupirk man patogius batus“ ar „norėčiau tik kokybiškos ir ilgaamžės striukės“. Vaikai, žinoma, tokių stebuklingų žodžių niekada neištaria. Ir tėvai priima sprendimą už juos. O tada patogieji batai ar ilgaamžiškoji striukė atsiduria spintoje ir kaupia dulkes.
Dažnai panašiai nutinka ir su mokiniui be jo žinios ir pasitarimo nupirktu mokykliniu inventoriumi: kuprine, rašikliais, net sąsiuviniais. Nors tenkinti visus vaiko įgeidžius nerekomenduojama, tačiau atsižvelgti į kai kuriuos pageidavimus tikrai verta netgi finansiškai. Ir štai kodėl.

Vilnietė mama Elžbieta Girkontienė savo aštuntokei dukrai sako prieš rugsėjo 1-ąją duodanti atsakingą užduotį: tam tikrą sumą pinigų ir sąrašą, ką už šiuos pinigus nupirkti. Tame sąraše yra mokyklai reikalingos priemonės – pieštukai, rašikliai, sąsiuviniai, kuprinė. Mergaitės užduotis – nusipirkti visus šiuos daiktus ir sutilpti į mamos nustatytą biudžetą. „Taip ji mokosi planuoti pirkinius, o kartu pati renkasi jai patinkančius daiktus. Šie pirkiniai jai kur kas mielesni, nei nupirkti be jos žinios“, – kalba paauglės mama, pridurianti, kad jei dukra nusiperka prastos kokybės prekių, joms sulūžus ar suplyšus, kitą perka iš savo pačios dienpinigių.

Uniforma – pagal moksleivius?

Vienas svarbesnių pirkinių prieš naujus mokslo metus – mokyklinė uniforma arba, jei mokykloje ji neįvesta, mokyklai skirti rūbai. Uniformų gamintojai neabejoja, kad ir šiuo atveju moksleivių nuomonė gali padėti sutaupyti daug pinigų.

Moksleivių nuomonė gali padėti sutaupyti daug pinigų.

Siekdami išsiaiškintų, kokia turi būti uniforma, kad moksleiviai norėtų ją dėvėti, uniformų gamintoja „8 to Go“ visoje Lietuvoje atliko 13-18 m. moksleivių apklausą. Iš atsakymų, kuriuos pateikė daugiau kaip 600 mokinių, paaiškėjo, kad pirmiausia uniforma turi būti graži. Tik paskui rikiuojasi patogumas, praktiškumas ir ilgaamžiškumas, nors tėvai iš uniformų daugeliu atvejų pirmiausia tikisi būtent pastarųjų savybių.

Kokia uniforma yra graži, spręsti, žinoma, irgi turėtų ne tėvai, o patys moksleiviai. Tyrimas parodė, kad graži uniforma moksleivių nuomone yra klasikinių spalvų, madingo silueto, dailiai priglundanti. Vaikinai akcentuoja siauras kelnes, merginos – švarkų fasonus.

Apklausa

Tyrimą atlikusios bendrovės vadovas Donatas Puodžiukynas sako, kad apklausoje išryškėjusios tendencijos atsispindi ir uniformų pardavimuose. „Vis dažniau mokyklose sprendimą, kokią uniformą pasirinkti, priima patys moksleiviai. Jie aktyviai dalyvauja ir pasirenkant uniformų spalvas, ir patį uniformų tiekėją. Tai lėmė, kad pasikeitė net populiariausia uniformų spalva. Dabar ji – tamsiai mėlyna“, – uniformų madų tendencijas komentuoja D.Puodžiukynas. Jo nuomone, tokia spalva – ne tik graži, bet ir praktiška, nes uniformą galima dėvėti ne tik mokykloje, bet ir kitomis progomis. O tai dar vienas būdas sutaupyti pinigų aprangai.

BFL / A.Ufarto nuotr.

Lietuvoje gyventi saugiau, nors patys gyventojai nelinkę nieko šiuo klausimu daryti. Šiuos ir dar kelis įdomius faktus pateikia Lietuvos gyventojų apklausa apie viešojo saugumo būklės vertinimą ir požiūrį į teisėsaugos institucijas, kurią pristatė Vidaus reikalų ministerija.

7-ios pagrindinės tyrimo išvados:

1. Gyventojai jaučiasi saugesni

Apklausos rezultatų duomenimis, per dešimtmetį žmonių saugumo savo gyvenamojoje vietovėje suvokimas išaugo nuo 47 iki 79 proc., t. y. daugiau nei trečdaliu. Gerėjo ir kiti rodikliai: nuo 40 iki 67 proc. padaugėjo žmonių, manančių, jog jų gyvenamojoje vietovėje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža. Nuo 29 iki 63 proc. išaugo gerai kriminogeninę situaciją vertinančių gyventojų skaičius.

2. Nerimas dėl nelegalios migracijos didėja

Svarbiausiomis viešojo saugumo problemomis Lietuvoje, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai laiko smurtinius nusikaltimus (39 proc. apklaustųjų), korupciją (37 proc.) ir eismo saugumą (34 proc.). Ketvirtoje vietoje įvardinti nusikaltimai, susiję su narkotikais (28 proc.). Nelegalios migracijos problema atsidūrė aštuntoje vietoją – ją akcentavo 19 proc. apklaustųjų (ankstesniais metais taip manė 2–4 proc. Lietuvos gyventojų).

3. Patys gyventojai – pasyvūs

Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai nelinkę patys imtis aktyvių veiksmų, kad jų aplinka būtų saugesnė. Paaiškėjo, kad beveik trečdalis gyventojų per pastaruosius metus nepadarė nieko, kad apsaugotų save, savo artimuosius ar savo turtą. Ir tik 1 iš 10 tikrai sutiktų dalyvauti veikloje, rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu.

4. Narkotikai – prieinami

Į šią apklausą įtraukti nauji klausimai atskleidė kelias nerimą keliančias tendencijas. Paaiškėjo, kad net 29 proc. respondentų įsitikinę, kad jie nesunkiai galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tarp jaunimo taip teigusių buvo dar daugiau – 33 proc.

5. Pateisina kontrabandą

Nerimą kelia ir gyventojų tolerancija kontrabandinių prekių vartojimui – net 43 proc. visiškai ar iš dalies pateisina cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro nelegalų vartojimą. Pastebimai daugiau taip manančių buvo tarp skurdžiau gyvenančių žmonių bei tose savivaldybėse, kurios yra prie sienos su Rusija.

6. Pagarba policijai auga

Iš visų tirtų institucijų gyventojai stabiliai geriausiai vertino ugniagesių gelbėtojų darbą (87 proc.). Pažymėtina, kad per pastarąjį dešimtmetį trečdaliu išaugo teigiamai policijos darbą vertinančių gyventojų skaičius – nuo 43 iki 71 proc.

7. Gajūs stereotipai

Policija ir Bendrasis pagalbos centras yra tos institucijos, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai. Tyrimas parodė, kad asmeniniai kontaktai su šiomis institucijomis turi įtakos jų veiklos vertinimui, ir atskleidė gana įdomią situaciją – geriau šias institucijas vertina tie asmenys, kurie turėjo su jomis reikalų, nei tie, kurie su jomis nesusidūrė ir savo nuomonę suformavo remdamiesi tik viešojoje erdvėje skelbiama informacija. Net 8 iš 10 žmonių, kurie turėjo reikalų su policija mano, kad policijos pareigūnai greitai reaguoja į iškvietimus, o neturėjusiųjų reikalų su policija nuomonė buvo daug prastesnė – šiam teiginiui pritarė tik pusė respondentų.

Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie VRM iniciatyva Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2015 m. rugpjūčio 20–spalio 28 d. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Individualių interviu būdu visose šalies savivaldybėse apklausta 3011 respondentų nuo 15 iki 75 metų, kurie  atrinkti taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą tikimybę būti apklaustas. Tokios reprezentatyvios gyventojų apklausos VRM iniciatyva nuo 2005 m. atliekamos kasmet.

Bet koks klausimas apie lytinį švietimą Lietuvoje yra savaip provokacinis. Vis dar diskutuojama – reikia ar nereikia? O juk ne tiek pats švietimas svarbu, kiek jo turinys. „Veidas“ neklausė apie turinį, paklausė – nuo kada? Maždaug kas 20-tas (5,4 proc.) atsakė „niekada“ (lytinis švietimas ugdymo įstaigose nereikalingas).

Atmetę ankstyvo švietimo šalininkus (7,6 proc. pritaria, kad reikia šviesti nuo 5-8 m.) ir tuos, kurie mano, jog reikia šviesti subrendusius 15-16 m. žmones (2,2 proc.), žvelgiame į solidžią daugumą (84,8 proc.), pasisakančių už lytinį švietimą, kurį derėtų pradėti tarp 9 ir 14 metų.

Visi tie procentai, amžiaus ribos ir kitokios kalkuliacijos būtinos  švietėjams, o ne šviečiamiesiems. Turi būti programų, numatytos švietimo valandos, paskirti pedagogai. Kitoje barikadų pusėje – vaikai. Dauguma jų žiūri TV, nueina į kiną, naršo internete ir turi mobilių ryšio priemonių. Geranoriški tėveliai, palydėję vaikus į filmą N-14, gali nustebti pamatę prieš seansą rodomas reklamas, kurios persmelktos erotika labiau nei filmas. Juoką keliantys žymenys N-14, N-18, ar reikalavimai internete patvirtinti, jog naršantysis jau turi 18 metų – veikiau masalai nei perspėjimai. Nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos priemones paverčia niekinėmis paprastas išmanusis telefonas. Tai nepilnamečio vartai į informacijos pasaulį – taip pat ir į lengvai prieinamą pornografiją be jokių žymenų. Tad ir klausimą apie lytinį švietimą reikėtų formuluoti kitaip: nuo kada vaikui galima leisti naudotis mobiliuoju telefonu?

„Veido“ klausimu siekta išsiaiškinti, kas žmogui mieliau – garantuotos neblogos pajamos, kurios netgi apsaugotos nuo infliacijos, ar verslo rizika. Pastaruoju atveju žmogui siūloma išsiversti su 1,5 mln. eurų kapitalu, kurio pritaikymas ribotas: galima tiktai investuoti ir reinvestuoti į realų verslą, tačiau pinigams draudžiama pasyviai „auginti svorį“ banko sąskaitoje (palūkanos) ar investiciniuose fonduose. Sąlygos menamos, nes tikrovėje tokių apribojimų nėra. Faktiškai tai klausimas, kuo žmogus norėtų būti: nuo verslo atsakomybės laisvu rentininku ar rizikuojančiu verslininku.

Atsakymai rodo, kad norinčiųjų gauti garantuotas nedarbines pajamas santykis su trokštančiais užsiimti verslu yra 4:5. Tai nelabai skiriasi nuo realaus gyvenimo proporcijos: Lietuvoje trims pašalpas ir pensijas gaunantiems asmenims tenka keturi dirbantieji ir uždirbantieji (minėtų santykių trupmeninės išraiškos yra atitinkamai 0,8 ir 0,75). Pasitenkinimą dėl to, kad „Veido“ apklausa kitu būdu patvirtina tikrovę, atsveria tos tikrovės suvokimas: tie keturi žmonės, kurie realiai dirba, turi išlaikyti ne vien pensininkus ir pašalpų gavėjus, bet ir išmokų negaunančius vaikus. Realiai keturi dirbantieji turi uždirbti dešimčiai žmonių, įskaitant save.

Jeigu rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, už Liberalų sąjūdį savo balsą atiduotų 16 proc. apklausų respondentų ir juos aplenktų tik socialdemokratai su 19,7 proc. rėmėjų, o Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai liktų treti (9,8 proc.). Liberalų sąjūdis per mėnesį savo gerbėjų pagausino beveik 3 proc. Tokie visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu birželį atliktos gyventojų nuomonės apklausos duomenys dar kartą įrodė, kad liberalų populiarumas – ne koks vienadienis šuolis reitinguose.

Liberalų sėkmė Europos Parlamento rinkimuose dar buvo užminusi mįslę, ar ji – visos partijos, ar tik į politikos olimpą išsiveržusios naujos žvaigždės – populiariojo milijonieriaus Antano Guogos, prieš rinkimus su savo komanda pasibeldusio į tūkstančių rinkėjų duris. Bet savivaldybių tarybų rinkimai su aukščiausios prabos – Vilniaus mero – regalijomis dar kartą patvirtino, kad liberalai įsitvirtino tarp lyderių. Maža to, jie aplenkė ir konservatorius, nors šie nepopuliarų lyderį Andrių Kubilių pakeitė ne tik nauju, bet ir jaunu veidu – Gabrieliumi Landsbergiu.

Kur toji  liberalų skrydžio aukštyn paslaptis? Galų gale kiek dar aukščiau gali kilti liberalai?

„Lietuvos rinkėjų tyrime akivaizdžiai matyti, kad Liberalų sąjūdžio potencialas didelis, nes beveik visi žmonės į juos žiūri palankiai, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Ainė Ramonaitė, vadovavusi „Lietuvos nacionalinės rinkiminės studijos“ tyrimui. – Kitos partijos turi daug priešų, kurie niekada gyvenime už jas nebalsuotų, o liberalai tinka visiems – už juos sakosi galėtų balsuoti ir socialdemokratų, ir konservatorių elektoratas, ir  neapsisprendusieji. Vadinasi, yra kilimo galimybės.“

Tačiau, pastebi politologė, kitas dalykas – liberalai beveik neturi ištikimo elektorato. Net Darbo partija nuolatinių rėmėjų turi daugiau. Vadinasi, palankumo liberalams bangavimas gali būti labai didelis – jie gali šauti į viršų, bet ir staiga kristi žemyn, jei kita partija patrauktų rinkėjų dėmesį.

Liberalų sąjūdžio šuolis – rekordiškas

Už ką balsuotumėte, jeigu rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį? (proc.)

2014 01         6

2014 07         8,2

2014 11         7,2

2015 05         13,2

2015 07         16

Šaltinis: „Spinter tyrimai“/DELFI

BFL

Jei tektų eiti į teismą ir rinktis atstovą arba gynėją, didžioji dalis respondentų atsižvelgtų į pažįstamų rekomendacijas (46 proc.), beveik trečdalis – į reputaciją (32 proc.). Tai leidžia teigti, kad gyventojų teisinių problemų sprendimo sąmoningumas yra ūgtelėjęs.

Trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.), rinkdamiesi teisinių reikalų atstovą, atsižvelgtų į paslaugų kainą – rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad didžioji dauguma gyventojų neįvertina visų rizikų, kurios kyla einant į procesą be advokato.

„Tik 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad pokalbių ir susirašinėjimų su advokatu negali būti klausomasi ar sekama teisėsaugos pareigūnų, nors tai yra viena kertinių garantijų, kurią gauna advokatų klientai“, – pristatydamas tyrimo rezultatus teigė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Tarp neįvertinamų rizikų advokato praktikai keliami reikalavimai – aukšta kvalifikacija, profesinės veiklos ir atsakomybės žalos atveju draudimas, griežtesni reklamavimosi reikalavimai, savivaldos institucijų (Drausmės komiteto, Advokatų garbės teismo) priežiūra ir privalomas Advokatų etikos kodekso nuostatų laikymasis.

„Visuomenė turėtų žinoti, kaip atskirti advokatą, turėtų būti aiškūs kriterijai, advokatūra turėtų aiškiai nurodyti savo svetainėje, kas gali naudoti advokato vardą“, – priminė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.

Pasak jo, mažiau informuotos yra vyresnių nei 70 metų (58 proc.), žemesnio išsilavinimo (50 proc.) ir žemiausių pajamų (54 proc.) gyventojų grupės – tai pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, tačiau jiems taip pat tenka spręsti paveldėjimo, žemės, darbo, skolų klausimus, todėl svarbu užtikrinti jų teises.

Didžioji dauguma gyventojų rinktųsi savo atstovu advokatą – taip atsakė 80 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų.

Visuomenės nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Vilmorus“ 2015 m. birželio 5–14 d. Vykdant apklausą buvo kalbinta per 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Tyrimas vyko 21 mieste ir 24 kaimuose.

Scanpix

Kalbant apie karą ir taiką, dauguma žmonių komentuoja žiniasklaidos antraštes. Jeigu paklausus apie karo Ukrainoje perspektyvas būtų daug tokių, kurie atsakė „nežinau“, sakytume, kad Rusijos ir Ukrainos konflikto tema patyrė infliaciją. Mūsų atveju nežinančiųjų dalis sudaro 8,8 proc. – vadinasi, daugiau nei 90 proc. apklaustųjų Ukrainos reikalai turi vertę. Ir 55,4 proc. tų, kurie turi nuomonę, laukia karo. Arti 20 proc. tikisi atviros Rusijos agresijos.

Palyginimui – duomenys, kuriuos balandžio pradžioje paviešino Rusijos viešosios nuomonės fondas. 54 proc. rusų (taip čia vadiname Rusijos piliečius) mano, jog egzistuoja karo tarp Rusijos ir NATO grėsmė. Tokios grėsmės nemato 37 proc. apklaustųjų. Manančiųjų, jog Rusijos politika mažina karo grėsmę, yra 66 proc. – vaizdžiai kalbant, tiek rusų savo šalies lyderius įsivaizduoja esant taikos balandžius, o 28 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad šalis naudoja tiktai diplomatines priemones. Šalies prezidento Vladimiro Putino autoritetą laiko taikos veiksniu 11 proc. rusų. Ir tiktai 15 proc. apklaustųjų įsitikinę, jog Rusijos politika didina karo riziką. Nuomonės aiškios, belieka prisiminti istorijos pamokas – karas nutinka, kada jo norima ir laukiama.

Kokių tikitės Rusijos veiksmų Ukrainoje artimiausiu metu?       (proc.)

1                    Rusijos skatinamas separatistų puolimas                       35,6

2                    Atvira Rusijos agresija prieš Ukrainą                            19,8

3                    Nelabai intensyvus ilgalaikis pozicinis karas                                      23,4

4                    Rusijos atsitraukimas sumažinus paramą teroristams                         12,4

5                    Nežinau                              8,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. gegužės 7-9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Scanpix

Pavadinime sudėliotas gražus palinkėjimas atspindi anaiptol ne visuomet simpatišką tikrovę. Nieko nuostabaus, kad žmonės nori švęsti, ir nelabai jiems rūpi, kokia proga galima neiti į darbą: ar per Velykas, ar per Tarptautinę darbo dieną – Gegužės 1-ąją. Gal šiek tiek stebina, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų (35,8 proc.) nenorėtų šios šventės matyti nedarbo dienų sąraše – matyt, ši diena tvirtai asocijuojasi su sovietine praeitimi. Ar toks jautrumas praeičiai nereiškia, kad ji mus laiko tvirtai įsikibusi? Juk dauguma žmonių tik tą ir daro, kad dirba – kodėl tad šio akivaizdaus dalyko nepaminėjus nedarbu?

Klausimas apie Gegužės 1-ąją – nuoroda į šio „Veido“ numerio pagrindinę temą apie darbo santykius. Klausimas apie teismus šliejasi prie interviu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku Rimvydu Norkumi. Daugmaž pasitikintys teismais piliečiai (27,4 proc.), deja, neatsveria nepasitikinčiųjų (70,4 proc.). Ar tai irgi nėra praeities našta? Juk sovietinis žmogus neretai jautėsi bejėgis prie valstybę, kuri, peržengus anaiptol ne juridinio, o politinio leistinumo ribą, žiauriai su juo susidorodavo. Dabartinės Lietuvos pilietis gal ir nesijaučia politiškai prispaustas, tačiau valstybe nepasitiki.

Ar Gegužės 1-ąją reikėtų palikti nedarbo dienų sąraše? (proc.)

1                    Taip               63,0

2                    Ne                 35,8

3                    Apie tai negalvojau            1,2

Ar pasitikite Lietuvos teismais?            (proc.)

1                    Pasitikiu        8,8

2                    Labiau pasitikiu nei nepasitikiu               18,6

3                    Labiau nepasitikiu nei pasitikiu               36,0

4                    Nepasitikiu   34,4

5                    Apie tai negalvojau            2,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. balandžio 24-26 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Dauguma piliečių – 86,6 proc. mano, kad geriausias premjero amžius – nuo 41 iki 60 metų. Jaunystė kelia daugiau pasitikėjimo: 56,6 proc. palaiko Vyriausybės vadovą, kuris įkopęs į šeštą dešimtmetį.

9,2 proc. atsakė, kad Premjero darbo kokybė nuo amžiaus nepriklauso, tačiau kraštutinumai ignoruojami – nėra palaikančių jauniklius iki 30 metų ir senolius, kuriems per 70, o 31-40 ir 61-70 metų politikai kelia pasitikėjimą atitinkamai tik 2,8 ir 1,4 proc. apklaustųjų. Požiūris, sakytume, blaivus, tačiau susijęs tiktai su fizinėmis ir protinėmis galiomis. Tačiau kaip išmatuoti moralines savybes, jeigu klausiama apie amžių?

Smalsumą žadinantis klausimas apie tai, kokias pareigas galėtų užimti Dalia Grybauskaitė,  pasibaigtus prezidento kadencijai, kartu yra klausimas apie tai, kokias pareigybes apklaustieji geriausiai žino. Be abejo, Europos Komisijos pirmininkės postas yra ir žinomas, ir jo įgaliojimai suprantami. Manantieji, kad dabartinė Prezidentė tinka visiems nurodytiems postams (10,8 proc.), beveik prilygsta tiems, kurie mano, kad ji netinka nė vienam (12,2). Manantieji, kad D.Grybauskaitė galėtų būti Jungtinių Tautų Organizacijos generalinė sekretorė, palyginti su tokiais rezultatais, nėra mažuma (7,8 proc.)

Kokio amžiaus Premjeras(-ė) Lietuvai būtų geriausias? (proc.)

1                    Iki 30 metų                         0,0

2                    31-40 metų                         2,8

3                    41-50 metų                         56,6

4                    51-60 metų                         30,0

5                    61-70 metų                         1,4

6                    Per 70 metų                        0,0

7                    Premjero darbo kokybė nuo amžiaus nepriklauso         9,2

Kokias pareigas galėtų užimti Dalia Grybauskaitė, kai pasibaigtų prezidento kadencija?                        (proc.)

1                    Europos vadovų tarybos pirmininkės                            16,8

2                    Europos Komisijos pirmininkės                                    26,2

3                    Europos Sąjungos vyriausiosios užsienio reikalų įgaliotinės                                    18,4

4                    Jungtinių Tautų Organizacijos generalinės sekretorės                        7,8

5                    NATO generalinės sekretorės                                        3,2

6                    Nė vienoms iš nurodytų pareigų D.Grybauskaitė netinka                                       12,2

7                    Visoms iš nurodytų pareigų D.Grybauskaitė tinka                             10,8

8                    Apie tai negalvojau                                  4,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. balandžio 9-11 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Didžioji dauguma piliečių netiki, kad Lietuvos žemėje bus kariaujama. Tiesa, kalbama ne apie amžinąją taiką, o apie paliaubas – 83,6 proc. apklaustųjų mano, kad karo tėvų žemėje nebus 5 metus. Gal jie mano, kad nebus kariaujama ir 6, ir 7, ir daugiau metų – atsakymas priklauso nuo klausimo.

Na, nebus karo, tai nebus – su tikinčiaisiais sunku ginčytis. Kalbant apie veiksnius, dėl kurių karas mažai tikėtinas, matyt, dauguma nurodytų NATO skydą. Labai pagrįsta pažiūra, o svarstymus apie netikėtumus, kurie JAV per vieną naktį gali iš milžinės paversti nykštuke, – pavyzdžiui, Jeloustouno vulkano sprogimas, – geriau palikti rašytojams fantastams ir alternatyvinės istorijos rašytojams. Kokia nors netyčia nuo kurso nuklydusi ir ant Vilniaus nukritusi tarpžemyninė raketa irgi negąsdina.

Kadangi karo nebus, moterys tegul būna, kur joms patinka, tik ne kareivinėse, kur būtų pašauktos. Arti 90 proc. apklaustųjų mano, kad moterys neturi būti karo prievolininkės. Atsakymai apie moteris šauktines išreiškia ne vien požiūrį į lyčių lygybę, bet ir tam tikrą nuostatą dėl krašto apsaugos. Pavyzdžiui, Izraelio valstybė įstatymiškai įtvirtino visų piliečių, ir moterų, prievolę ginti tėvynę. Lietuvoje nuo to apsaugotos ne vien moterys, bet tam tikrai daliai rikiuotei tinkamų vyrų daromos išimtys bei išlygos. Nieko keisto – juk karo nebus.

Ar tikitės, kad per artimiausius 5 metus Lietuvos teritorijoje bus kariaujama su užsienio valstybe?      (proc.)

1                    Taip               10,8

2                    Ne                 83,6

3                    Apie tai negalvojau            5,6

Ar į Lietuvos šauktinių kariuomenę turėtų būti imamos moterys? (proc.)

1                    Taip               5,4

2                    Ne                 87,2

3                    Nežinau        7,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. kovo 6-8 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

vaikai

Lietuvių išeivių negandos Norvegijoje, nepilnamečių prostitucija Švėkšnos specialiojo ugdymo centre pabarstė druskos ant žaizdų. Piliečiai suskaito diskutuoti apie vaikų padėtį ir teises. „Veido“ apklausa rodo, kad didžiuma atsakiusiųjų vaikų būklę mato niūriai: 74,6 proc. piliečių mano, kad vaikų teisių apsauga šalyje nepatenkinama.

Nepasakysi, kad dabartiniai Lietuvos vaikai masiškai kur nors varomi diržų smūgiais, tačiau ne vienas yra gavęs „beržinės košės“. Su diržu ar be diržo – šiais laikais svarbiausia turėti informacijos. Pasirodo, beveik tiek pat apklaustųjų nežino, ką patarti jaunuoliui dėl profesijos (76,2 proc.), kiek yra manančių, jog vaikų teisės neapsaugotos. Gal „beržinės košės“ reikėtų tiems, kurie nežino, ką patarti? Bet jeigu informacijos nėra, kaip tai išgauti diržu?

Kaip Lietuvoje ginamos vaikų teisės? (proc.)

1                    Ginamos visiškai tinkamai                       4,4

2                    Ginamos labiau tinkamai nei netinkamai 17,0

3                    Ginamos labiau netinkamai nei tinkamai 50,8

4                    Ginamos visiškai netinkamai                   23,8

5                    Apie tai negalvojau            4,0

Ar jaučiatės pakankamai informuota(-s), kad galėtumėte patarti jaunam žmogui, kurią profesiją rinktis, kad po kelerių metų ji būtų paklausi ir užtikrintų darbo vietą? (proc.)

1                    Taip               14,6

2                    Ne                 76,2

3                    Apie tai negalvojau            9,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. vasario 5-8  d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.