„Veidas“ tiesiai šviesiai paklausė: ar už trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą atsisakysite suvereniteto. Ne pažodžiui, bet mintis tokia. Ir gavo aiškų atsakymą: beveik ne. Tas „beveik“ – 54 proc. Tiek piliečių mano, kad negalima dalies nepriklausomybės atsisakyti už pinigus. Mįslingasis „beveik“ įgaus skirtingus atspalvius priklausomai nuo to, ką prirašysime prie 54 proc.: „tik“ ar „net“. Bet kuriuo atveju galime tikėtis, kad maždaug pusė mūsų piliečių stovės kaip mūras ir nepajudės dėl kokių nors aiškių gundymų, pavyzdžiui, gauti elektros liniją mainais už „W“ oficialiame raidyne ar rusiškų dujų manais už tylėjimą dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Pavyzdžius galima dailinti, tačiau, kita vertus, aišku, kad kalbama apie kaimynų keliamas grėsmes, kurių vienos įsikalbėtos, o dėl kitų galima žiemą sušalti.

Tačiau klausimas juk ne vien apie „artimąjį užsienį“, o apskritai apie ES. Ieškantiems grėsmės toje pusėje irgi patartina pasvarstyti dėl „tik“ ir „net“. Juolab kad dėl laisvės praradimo broliškoje Europos tautų šeimoje ginčijamasi iki plūdimosi.

„Dalis suvereniteto“ kelia vienokias reakcijas, „žemės pardavimas užsieniečiams“ – kitokias, o euras jau beveik mūsų piniginėse. Kaip paklausi, taip ir atsakys. Klausimas, ar už eurą atiduotumėte suverenitetą, panašus į šaukštų ieškojimą po pietų.

Matyt, įdomiausias skaičius, nulemiantis, kada „tik“ virs „net“, yra 27,8 proc. respondentų, kurie klausimų sau nekelia. Jeigu jie apsispręs mainikaujančiųjų suverenitetu naudai, tokių bus net 44 proc. O tai jau beveik referendumas dėl nepriklausomybės – kaip neseniai Škotijoje.

Europa ir suverenitetas

Kas jums priimtiniau?        (proc.)

Lietuva privalo siekti finansinės ES paramos net ir tuo atveju, jeigu jai tektų atsisakyti dalies suvereniteto     18,2

Renkantis tarp ES paramos ir suvereniteto, Lietuva turi pasirinkti pastarąjį – negalima dalies nepriklausomybės atsisakyti už pinigus           54

Tokių klausimų sau nekeliu                      27,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. rugsėjo 25–28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Dabar populiaru kalbėti apie Lietuvoje atsirandančius vis naujus „startuolius“ (t.y. pradedančiuosius verslininkus). Taip pat žodis „verslininkas“ simbolizuoja gerą materialinę būklę ir aukštą socialinį statusą. Tačiau lietuviams ir toliau verslumo dvasia svetima.
Tokią išvadą galima daryti iš „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos.
Dauguma respondentų (61,6 proc.) nelaiko savęs versliais. Į klausimą, ar laikote save versliu žmogumi, tik 22,6 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai. 15,8 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Dar didesnį visuomenės nenorą būti verslininkais iliustruoja kitas klausimas. Net 83 proc. respondentų pareiškė, kad nei yra sukūrę, nei planuoja imtis nuosavo verslo. 8,4 proc. sakėsi nėra apsisprendę. Ir tik 5,4 proc. respondentų teigė, kad turi planų įkurti savo įmonę (3,2 proc. tokią jau sukūrę).

Ar laikote save versliu žmogumi? (proc.)
Ne 61,6
Taip 22,6
Nežinau / Neturiu nuomonės 15,8

Ar planuojate / esate sukūręs savo verslą? (proc.)
Ne, nesiruošiu kurti jokios savo privačios įmonės 83,0
Nesu apsisprendęs (-usi) 8,4
Taip, planuoju įkurti savo įmonę 5,4
Taip, esu savo įmonės savininkas 3,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. birželio 9–11 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Mokyklinė švietimo sistema tenkina toli gražu ne visus. Tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad mokyklose vaikai turi visas galimybes gauti gerą vidurinį išsilavinimą.

Savaitraščio „Veidas“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tik 53 proc. respondentų teigiamai vertina mokyklinę švietimo sistemą ir mano, jog Lietuvos vidurinės mokyklos ir gimnazijos geba gerai išmokyti vaikus.
4,6 proc. apklaustųjų taip pat linkę pritarti šiam teiginiui, bet tik iš dalies. Jų teigimu, moksleiviams reikia ir papildomų užsiėmimų su korepetitoriais. Būtent dabar, artėjant abitūros egzaminams, esąs tikras korepetitorių darbymetis.
Net daugiau nei 35 proc. apklausos dalyvių yra kategoriškos nuomonės, kad mokyklos ir gimnazijos nesugeba atlikti savo užduoties ir išmokyti vaikų. Tai didelis skaičius ir rimtas priekaištas Lietuvos vidurinio mokslo sistemai.
Kokios to priežastys? Matyt, jų tikrai ne viena – nuo nesibaigiančių pokyčių (dėl egzaminų, mokymo programų) iki mokyklų ar mokytojų sustabarėjimo, nesugebėjimo prisitaikyti prie naujų iššūkių. O juk būtent mokyklai ir mokytojams gyventojai linkę užkrauti didžiausią dalį atsakomybės už vidurinio išsilavinimo kokybę.
Kitoje “Veido” užsakymu atliktoje apklausoje beveik 63 proc. respondentų teigė, kad labiausiai vaiko vidurinio išsilavinimo kokybė priklauso nuo mokyklos ir mokytojų. 28 proc. apklausos dalyvių šią atsakomybę linkę primesti tėvams. Tik 3,8 proc. mano, kad vaiko išsilavinimo kokybė priklauso nuo jo gyvenamosios vietos.

Kaip vertinate mokyklinę švietimo sistemą: ar Lietuvos vidurinės mokyklos ir gimnazijos geba gerai išmokyti vaikus?  (proc.)
Taip    53
Ne    35,6
Neturi nuomonės    6,8
Iš dalies, bet reikia ir papildomų užsiėmimų su korepetitoriais    4,6

Nuo ko labiausiai priklauso vaiko vidurinio išsilavinimo kokybė? (proc.)
Nuo mokyklos / mokytojų    62,8
Nuo tėvų    28
Kita    5,4
Nuo gyvenamosios vietos    3,8
Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. balandžio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Beveik pusei šalies gyventojų bendrovės „Ingman“ gaminama produkcija asocijuojasi su „pasakų šalies ledais“. Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausta daugiau nei tūkstantis respondentų.

Rugsėjo 30 – spalio 12 dienomis atliktame tyrime dalyvavo 18 – 75 metų amžiaus šalies gyventojai. Standartizuoto interviu metodu atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 40,6 proc. respondentų išlikę sentimentai pasakų šalies ledams ir įmonės „Ingman“ vardą jie sieja būtent su šiuo apibūdinimu. Kiek mažiau – 35,6 proc. apklaustųjų geriausiai tinkanti frazė, apibūdinant minėtos bendrovės produkciją, pasirodė esanti „kokybiški ledai“.

Didžiausios valgomųjų ledų gamintojos Baltijos šalyse UAB „Ingman ledai“ generalinis direktorius Virgilijus Radvilas teigia, kad tokie apklausos rezultatai maloniai džiugina. „Džiaugiuosi matydamas, jog mūsų gaminami ledai Lietuvos gyventojams vis dar asocijuojasi su vaikyste ir „pasakų šalimi“. Apklausos duomenys parodė, jog „Ingman“ vardą su „pasakų šalimi“ labiausiai linkę sieti 18 – 25 bei 46 – 55 metų asmenys, tad akivaizdu, kad „pasakų šalies“ ledai sujungė dvi kartas“, – pažymėjo kompanijos vadovas.

Kompanija „Ingman ledai“ yra pripažinta Lietuvos ledų rinkos lyderė, turinti daugiau kaip penkiolikos metų sėkmingos veiklos patirtį. Įmonėje ledai gaminami iš lietuviškų pieno žaliavų: šviežios grietinėlės, pieno ar pieno miltelių.