“Veidas” išrinko šiuos metus ir gyventojų nuotaikas geriausiai apibūdinančias apklausas.

Jei galėtumėte laiką atsukti atgal, ar savo šeimos finansus tvarkytumėte taip pat, kaip elgėtės iki šiol? (proc.)
Ne    68,8
Neimčiau paskolų iš bankų    13,8
Daugiau taupyčiau    7,2
Nepirkčiau nekilnojamojo turto    5,4
Taip    3,8
Nepirkčiau nereikalingų daiktų    0,8
Nežinau    0,2

Jūsų vertinimu, kuriai problemai dabartinė Vyriausybė skiria per mažai dėmesio (proc.)
Nedarbo didėjimui    33,2
Energetinės nepriklausomybės mažėjimui    21
Augančiai emigracijai    16,6
Sveikatos apsaugos reformai    14
Skurdo didėjimui    6,2
Nesubalansuotai mokesčių sistemai    5,6
Nežinau / Kita    3,4

Ar esate patenkintas savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai? (proc.)
Ne    54,6
Iš dalies    31
Taip    13,8
Neturiu nuomonės    0,6

Kaip vertinate dabartinę Lietuvos užsienio politiką? (proc.)
Blogai. Tai mūsų silpnoji vieta. Mūsų šalis dėl prastos užsienio politikos patiria daug ekonominių nuostolių 53,6
Vidutiniškai. Tik mūsų užsienio politika pernelyg atšiauri Rusijos atžvilgiu 21,2
Vidutiniškai. Tik mūsų diplomatai ir politikai pernelyg pataikauja JAV 14,8
Gerai. Lietuva iš tiesų vykdo išmintingą, pragmatišką ir solidžią užsienio politiką 7
Kita / Nežinau 3,4

Jūsų manymu, ar būtina Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) reforma? (proc.)
Taip, nes bijau, kad dabartinė “Sodra” bankrutuos 91,4
Ne, nes nepasitikiu reformatoriais 5,4
Nežinau / neturiu nuomonės 2,2
Ne, man atrodo, kad sunkumai laikini 1

Jūsų vertinimu, kuri valdžios šaka šiuo metu dirba kokybiškiausiai? (proc.)
Prezidentūra 51,2
Ketvirtoji valdžia (žiniasklaida) 39
Teismai 7,4
Vietinė valdžia (savivaldybės) 2
Vyriausybė 0,2
Nė viena 0,2
Seimas 0

Netrukus sukaks šešeri metai, kai Lietuva priimta į Europos Sąjungą. Jūsų vertinimu, ar ši narystė Lietuvai davė daug naudos? (proc.)
Taip, labai 49,4
Taip, šiek tiek 28,4
Ne, beveik nieko nedavė 16,2
Nežinau 5,4
Davė daug žalos 0,6

Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus ilginti pensinį amžių? (proc.)
Neigiamai 72,2
Neutraliai 15,4
Nežinau 5
Kitos išeities nėra 4,8
Teigiamai 2,6

Ar tikite, kad Lietuva pasistatys naują atominę elektrinę? (proc.)
Taip, iki 2050 m. 32,6
Taip, iki 2100 m. 23,2
Ne 21,6
Nežinau 14,8
Taip, naują atominę elektrinę turėsime iki 2020 m. 7,8

Ar jaučiate, kad krizė iš Lietuvos traukiasi? (proc.)
Iš dalies, tik iš kai kurių sektorių 56,6
Ne, nejaučiu, krizė kaip tik vis labiau įsigali 35,6
Taip, jaučiu 6,2
Nežinau 1,6

Jūsų nuomone, kuri iš partijų, patekusių į Seimą, per šią kadenciją susitepė labiausiai? (prc.)
Tautos prisikėlimo partija 24,8
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai 16,6
Visos 15,4
“Tvarka ir teisingumas” 12,2
Darbo partija 11,2
Socialdemokratų partija 8,4
Nežinau 6,8
Liberalų ir centro sąjunga 2,2
Liberalų sąjūdis 1,8
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga 0,6

Kaip vertinate, ar ateinantys 2011-ieji bus geresni nei 2010-ieji? (proc.)
Bus geresni    53,2
Bus panašūs kaip ir šie metai    30,4
Manau, kad bus blogesni    14,6
Nežinau    1,8

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” atliktos 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos, 2010 m. sausis–gruodis.

Šie metai Lietuvos gyventojams buvo jau šiek tiek sėkmingesni nei praėję. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos. Priminsime, kad 2009-uosius kaip nesėkmingus metus buvo nurodę 52 proc. apklaustųjų, o 2010-uosius nesėkmingais laikė 47 proc. respondentų. Sėkmingi šie metai buvo 3,4 proc., o vidutiniški – 48,6 proc. apklaustųjų.
Kartu pasidomėjome, kurie metai šalies gyventojams buvo lengviausi per visą pastarąjį dvidešimtmetį. Iš apklausos atsakymų sužinome, kad tokie buvo 2002–2008 m. Jie lengviausi buvo daugiau nei pusei apklaustųjų. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, visi pastarieji 20 metų lengvi buvo tik 0,4 proc. respondentų.

Kokie jums buvo besibaigiantys 2010-ieji? (proc.)

Vidutiniški    48,6
Nesėkmingi    47,2
Sėkmingi    3,4
Nesakysiu / nežinau    0,8

Kurie metai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jums buvo lengviausi? (proc.)

2002–2005 m.    29,8
2006–2008 m.    22,6
1996–1998 m.    18,4
1999–2001 m.    15,2
1993–1995 m.    8
Nežinau / nesakysiu    2,2
Visi metai buvo sunkūs    1,8
1990–1992 m.    1
2009–2010 m.    0,6
Visi metai buvo lengvi    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gruodžio 13–15 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Šiemet Lietuvos gyventojų nuotaikos geresnės nei pernai, be to, jie nusiteikę būti dosnesni. Pernai šiek tiek ar daug paaukojo ar labdaros skyrė maždaug 37,9 proc. apklaustųjų, o šiemet tokių 44 proc. Sumažėjo ir teigiančiųjų, kad juos pačius reikia remti (pernai tokių buvo 47 proc., šiemet – 39 proc.)
Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos. Kartu domėjomės, ką respondentai mano apie pasiturinčių Lietuvos gyventojų altruizmą. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, iš apklausos paaiškėjo, jog kone du trečdaliai apklaustųjų mano, kad pasiturimai gyvenantys lietuviai nėra pakankamai filantropiški, o kad yra – mano tik 2,6 proc. respondentų. Dar maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad tik maža dalis turtingų tautiečių yra pakankamai filantropiški.

Ar šiemet jūs asmeniškai esate kam nors skyrę labdaros, aukoję arba planuojate tai padaryti iki metų galo? (proc.)
Taip, šiek tiek paaukojau    40,8
Mane patį reikia remti    39
Ne    14,2
Taip, paaukojau gana daug    3,2
Nežinau / nesakysiu    2,8

Jūsų nuomone, ar pasiturimai gyvenantys lietuviai yra pakankamai filantropiški? (proc.)

Ne    61,2
Tik maža dalis    34,4
Taip    2,6
Nežinau    1,8

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. lapkričio 29–gruodžio 1 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Labiausiai Lietuvoje diskriminuojama socialinė grupė yra pagyvenę žmonės, o labiausiai pažeidžiama laikoma teisė į teisingą teismą, rodo Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) užsakymu atlikta apklausa.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro “Vilmorus” atlikto tyrimo duomenimis, žmonių suvokimas, jog pagyvenę žmonės diskriminuojami, lyginant su 2006 ir 2008 metais atliktomis apklausomis, išaugo. Taip pat nuo 2006-ųjų respondentai nuosekliai labiausiai diskriminuojamais laiko psichikos ligonius ir neįgalius asmenis.

Seksualinės mažumos ir moterys laikomi mažiau diskriminuojamais, o mažiausiai pažeidžiamos, anot apklaustųjų, vaikų ir tautinių mažumų teisės.

Anot ŽTSI, nepaisant to, kad nuo 2008-ųjų sumažėjo suvokimas apie seksualinių mažumų diskriminaciją, dauguma apklaustųjų labiausiai pažeidžiama teise į privatumą laikytų tai, jei jų homoseksualaus vaiko orientacija būtų paskelbta per radiją.

“Nenorima pripažinti, kad seksualinės mažumos diskriminuojamos, bet suvokiama, kad dėl jų vaiko homoseksualios orientacijos paskelbimo gali nukentėti ir vaikas, ir šeima”, – tyrimo rezultatus penktadienį BNS vykusioje spaudos konferencijoje komentavo instituto vadovas Henrikas Mickevičius.

Labiausiai pažeidžiama tarp pilietinių ir politinių teisių tyrimo dalyviai nurodė teisę į teisingą teismą. Ji aplenkė teisę į asmens saugumą, žodžio laisvę, dalyvavimą politiniame gyvenime, nuosavybę, privataus gyvenimo neliečiamumą.

Apklausos duomenimis, labiausiai teises pažeidžia antstoliai, kurie, anot “Vilmorus” vadovo Vlado Gaidžio, pirmauja be konkurencijos. Tačiau taip manančiųjų, lyginant su 2008 metais, sumažėjo, tuo metu padaugėjo atsakymų, jog žmogaus teises labiausiai pažeidžia teismas ir prokuratūra.

Tyrimas taip pat parodė, jog žmonių suvokimas apie žmogaus teises auga – per dvejus metus teigiančiųjų, jog jiems pakanka informacijos apie žmogaus teises, padaugėjo nuo 43 iki 54 procentų.

Tačiau taip pat padaugėjo teigiančių, kad buvo pažeistos jų teisės (nuo 18 iki 22 proc.), nors žinančiųjų, kur dėl to kreiptis, skaičius nepakito (49 proc.). Dažniausiai apie tai nežino vyresnio amžiaus žmonės.

Lapkričio 3-15 dienomis Lietuvoje buvo apklausta 1000 gyventojų nuo 18 metų amžiaus.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė vis dar įvardijama geriausiai premjero pareigoms tinkančia politike, tačiau jos populiarumas per du mėnesius kiek smuktelėjo.

Rugsėjį ministro pirmininko poste šią politikę norėjo matyti 22,8 proc. apklaustų gyventojų, o lapkritį – 18,6 proc., rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Antrasis potencialių ministrų pirmininkų sąraše rikiuojasi Darbo partijos lyderis, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kurį šioje kėdėje norėtų matyti 11,2 proc. apklaustų respondentų.

Vardijant politikus, geriausiai tinkančius užimti premjero Andriaus Kubiliaus kėdę, trečioje pozicijoje atsidūrė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius (8,9 proc.), už jo rikiuojasi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (7 proc.).

Kad šioms pareigoms tinka pats premjeras A. Kubilius, manė tik 5,8 proc. gyventojų. Tiesa, premjero populiarumas kiek padidėjo, nors pokytis neviršija 3 proc. paklaidos.

A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą, kaip ir anksčiau, didžioji dalis gyventojų vertina neigiamai arba greičiau neigiamai – atitinkamai neigiamai vertinančių lapkričio mėnesį buvo 47,7 proc., greičiau neigiamai – 38,2 proc.

Teigiamai ministrų kabineto veiklą įvertino tik 1 proc. apklaustųjų, dar 8,6 proc. A. Kubiliaus ir ministrų darbą pavadino greičiau teigiamu, o atsakymo nepateikė 4,5 proc. respondentų.

Prieš du mėnesius situacija taip pat buvo panaši, tik kiek daugiau gyventojų atsakymo nepateikė (10,1 proc.) bei kiek mažiau buvo Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau neigiamai (33,7 proc.).

Kaip rodo tyrimas, Seimo rinkimams vykstant artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų opozicinės partijos – socialdemokratai ir Darbo partija.

Socialdemokratai pelnytų 11,7 proc. respondentų pasitikėjimą, Darbo partija sulauktų 11,5 proc. gyventojų palankumo.

Kiek stipriau nuo šių partijų atsilieka nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujama partija “Tvarka ir teisingumas”, už kurią balsuotų 7,7 proc. rinkėjų.

Dabartinius valdančiuosius konservatorius paremtų tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, jų koalicijos partnerį Liberalų sąjūdį – 4,6 proc., bet ši partija jau neperžengtų 5 proc. rinkimų barjero.

Šio barjero neįveiktų ir Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2,3 proc.), liberalcentristai (1,8 proc.), valstiečiai liaudininkai (1,9 proc.).

Užkurią nors nepaminėtą partiją savo balsą buvo linkę atiduoti 4,2 proc. gyventojų, kad nebalsuotų pareiškė net 35,6 proc. žmonių. Dar 12,7 proc. į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” viešosios nuomonės apklausą atliko šių metų lapkričio 15-24 dienomis, tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Buvo apklausta 1002 respondentai, tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Kariuomenę vertiname teigiamai, bet skirti daugiau lėšų jai nereikėtų

Rytoj Lietuvoje minėsime Kariuomenės dieną, tad nusprendėme pasidomėti, ką apie savo šalies kariuomenę šiuo metu mano Lietuvos gyventojai. Svarbu ir įdomu tai, kad, iš principo, šiandieninę Lietuvos kariuomenę apklaustieji vertina išties palankiai ir pozityviai: trys ketvirtadaliai vertina teigiamai, 17,2 proc. neutraliai ir tik 5,6 proc. – neigiamai. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
“Net kariuomenę vertindami teigiamai, vis dėlto absoliuti dauguma respodentų nepritaria Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės raginimams šalies kariuomenei didinti finansavimą, nes jis esą nebeleidžia išgyventi ir vykdyti iškeltų užduočių. Net 93,4 proc. apkaustųjų nemano, kad kariuomenei turėtų būti skiriama daugiau lėšų”, – teigia “Prime consulting” vadovas Saulius Olencevičius.

Kaip Jūs vertinate šiandieninę Lietuvos kariuomenę? (proc.)

Teigiamai    74,2
Neutraliai    17,2
Neigiamai    5,6
Nežinau / neturiu nuomonės    3

Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė skundžiasi pernelyg mažu finansavimu. Jūsų vertinimu, ar kariuomenei turėtų būti skiriama daugiau lėšų? (proc.)

Ne, nes valstybėje lėšų trūksta ir kur kas svarbesnėms sritims    80,4
Ne, kariuomenei finansavimą kaip tik reikėtų dar mažinti    13
Taip    4
Nežinau    2,6

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. lapkričio 15–17 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

“Microsoft” korporacijos užsakymu atliktos pasaulinės apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai kompiuterių vartotojų sutinka, kad naudotis nelegalia programine įranga yra nesaugu. Daugiau nei pusei vartotojų didžiausią susirūpinimą kelia asmeninių duomenų praradimo pavojus, grėsmė patekti į tapatybės vagių rankas ir nukentėti finansiškai.

Šį rudenį 20-tyje šalių vykusio ir daugiau nei 38 tūkstančius vartotojų nuomones išanalizavusio tyrimo duomenimis, 73 proc. vartotojų teigė, kad originali programinė įranga veikia saugiau, greičiau ir stabiliau, ją lengviau atnaujinti. Beveik pusė vartotojų tvirtino galintys atpažinti nelegalią programinę įrangą.

Pasaulinės vartotojų apklausos rezultatus korporacija “Microsoft” paskelbė jau trečiąjį kartą rengiamą “Vartotojų švietimo dieną”. Jos metu kompiuterių vartotojai raginami atkreipti dėmesį į nelegalios programinės įrangos keliamas grėsmes ir mokomi, kaip apsisaugoti nuo virusų, šnipinėjimo ar kitų kenkėjiškų programų.

“Kompiuterių vartotojai vis dažniau skundžiasi dėl nelegalios programinės įrangos sukeliamų problemų, gauname nemažai užklausų, kaip atpažinti neoriginalias programas, kaip išvengti apgavysčių. Būdama didžiausia programinės įrangos gamintoja pasaulyje “Microsoft” jaučia atsakomybę informuoti vartotojus apie grėsmes, todėl reguliariai vykdome tokias švietimo iniciatyvas”, – sakė “Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

Virusai trukdo dirbti daugiau nei pusei lietuvių

Bendrovės “Synopticom” š.m. lapkričio 3-8 dienomis Lietuvoje atlikto interneto vartotojų tyrimo duomenimis, net 55 proc. apklaustųjų pripažino, jog per praėjusius metus dėl kompiuterių virusų ar kitų kenkėjiškų atakų buvo sulėtėjęs kompiuterio darbas. Pusė dalyvavusiųjų apklausoje (49 proc.) tvirtino, jog ši problema kartojosi. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų (35 proc.) teigė, jog dėl operacinės sistemos klaidos ar “lūžimo” prarado dokumentus ir nuotraukas. Net 7 proc. Lietuvos gyventojų per praėjusius metus pastebėjo praradę slaptažodžius ar kitus asmeninius duomenis. “Tai didelį nerimą keliantys skaičiai, liudijantys, jog vartotojai nėra saugūs ir turi būti atidesni tiek įsigydami programinę įrangą, tiek dirbdami internete”, – sakė Mindaugas Glodas.

Nors daugumą bendrovių sunkmetis verčia pasukti galvą, kaip efektyviau skirstyti reklamos lėšas, tačiau jau 33,6 proc. pasiryžo biudžetą didinti ir kitąmet rinkodarai skirs daugiau lėšų nei šiemet, rodo reklamos ir rinkodaros paslaugų įmonės “AdAstra Marketing” spalį atlikta 110 didžiausių Lietuvos įmonių rinkodaros vadovų apklausa.

Tokios pačios apklausos praėjusiais metais duomenimis, biudžetą didinti ketino vos 13,8 proc., dar metais anksčiau – 5 proc., pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

„Verslo žinios“ rašo:

“Keletas apklaustųjų net sakė, jog ir šiemet nesitikėjo tokios aktyvios reklamos rinkos ir tokių aktyvių konkurentų pardavimų skatinimo veiksmų”, – tvirtino “AdAstra Marketing” vadovas Darius Mikulis.

Mažinti rinkodaros biudžetą kitais metais, “AdAstra Marketing” apklausos duomenimis, ketina 14 proc. bendrovių. Daugiausia planuojama susiveržti 20 proc., nors dar pernai beveik penktadalis įmonių sakė 2010 metų biudžetą kirpsiančios daugiau nei perpus. Daugiau nei pusė apklaustųjų žada išlaikyti dabartines išlaidas.

Trečdalis respondentų tikino šiais metas nesusidūrę su didesniais iššūkiais rinkodaros srityje.

Bendrovės nebekalba apie krentančias pajamas. Priešingai, 2011 metams planuojamas minimalus jų augimas ar bent dabartinių apsukų išlaikymas.

“AdAstra Marketing” duomenimis, atsigavimą pirmiausia demonstruoja suversiu dirbančios įmonės, finansų sektorius. Plataus vartojimo prekių bendrovės vis dar išgyvena sunkesnius laikus.

Tyrimą atlikusios bendrovės duomenimis, prekybai skatinti 2011 metais daugiau dėmesio skirs 43 proc. apklaustųjų, t. y. panašiai kaip ir šiemet, tam dėmesio daugiau skirti žadėjo 51 proc. bendrovių.

Šešta pagal dydį reklamos užsakovė šalyje “Maxima LT” 2011 metais ketina išlaikyti šių metų dydžio rinkodaros biudžetą, daug dėmesio skirti pardavimo skatinimui. Mat nors rinkos nuotaikos ir gerėja, vartotojai dar nėra pasiruošę plačiai atverti piniginių.

Daugiausia pinigų, kaip ir šiemet, teks televizijai. Svarstoma daugiau dėmesio skirti internetui. Mažiau bus investuojama į spaudą, mat prekybininkai dažnai patys leidžia reklaminių leidinių.

Prekybos tinklai yra antri pagal reklamai išleidžiamus pinigus šalyje (8,8 proc. visų reklamos pinigų Lietuvoje).

Įmonė “Tele2″, antra pagal dydį reklamos užsakovė, drastiškų veiksmų kitąmet neplanuoja: bendrovė reklamą skirstys per visus žiniasklaidos kanalus, biudžeto, kaip ir šiemet, smarkiai nekeis. Vis dėlto sutaupyti įmonė tikisi iš dar labiau sumažintų žiniasklaidos įkainių.

Telekomunikacininkų išlaidos sudaro 19,8 proc. visų reklamos pinigų Lietuvoje.

Beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybė neturėtų skirti valstybinės prezidento našlės rentos Kristinai Brazauskienei, rodo naujos apklausos rezultatai.

Naujienų agentūros BNS užsakymu atliktoje apklausoje 12,4 proc. respondentų sutiko, kad Vyriausybė skirtų rentą, 73,4 proc. tam prieštaravo, o 14,2 proc. neišsakė nuomonės.

Šiemet mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlė K.Brazauskienė valdo didelės vertės turtą. Vyriausybė iki šiol nepriėmė sprendimo skirti jai daugiau nei 6 tūkst. mėnesinę rentą.

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad K.Brazauskienė galėtų pakeisti savo sprendimą prašyti rentos. Ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius BNS sakė, kad tai būtų geriausia išeitis esamoje situacijoje.

RAIT atliktos apklausos duomenimis, už rentos skyrimą dažniau pasisakė respondentai su aukštuoju išsilavinimu (20 proc.) ir asmenys, kurių pajamos siekia daugiau nei 1100 litų vienam asmeniui (20,5 proc.).

Rugsėjo 28 – spalio 10 dienomis apklausta 1017 Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Lietuvos gyventojai mano, kad politikų reputacijai labiausiai kenkia korupcija, rodo naujos apklausos rezultatai.

Tyrimo rezultatus skelbiantis žurnalas IQ rašo, kad Lietuvos piliečiai gana atsainiai vertina asmenines politikų savybes ar gyveninmo būdą, o vienintelis tikras reikalavimas – “kad jie nevogtų”.

“Vilmorus” atliktoje apklausoje 79 proc. respondentų sakė, kad labiausiai politikų reputacijai kenkia korupcija, 71,1 proc. nurodė piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir savanaudiškumą. Tik pusė rinkėjų (50,1 proc.) mano, kad politikų reputacijai kenkia per rinkimus duotų pažadų nevykdymas.

Dar mažiau respondentų kreiptų dėmesį į politikų nepastovumą, politinių nuostatų, partijų ar frakcijų kaitaliojimą – šį dalyką kaip kenkiantį reputacijai minėjo 34,5 proc. apklaustųjų. Nederamą elgesį, tokį kaip girtavimas ar viešosios tvarkos pažeidimai, kaip kenkiantį reputacijai nurodė tik ketvirtadalis respondentų (24,7 proc.).

Rinkėjai taip pat daug dėmesio neskiria tam, ar politikai paiso tradicinių moralės normų ir šeimos vertybių – šį aspektą kaip svarbų reputacijai minėjo 17,7 proc. apklaustųjų.

Nuomonės, kad politikų dalyvavimas pramoginiuose projektuose galėtų labai pakenkti jų reputacijai, laikėsi mažiausiai apklaustų žmonių – 7,5 proc. Tarp namų šeimininkių taip manė vos 2,5 proc., rašo IQ žurnalas.

Šią savaitę, spalio 2-ąją, Lietuvoje bus minima jau tradicine tapusi Angelų sargų – Policijos diena. Atrodo, šią dieną pareigūnų nuotaikos tikrai nebus labai šventiškos, mat praėjusią savaitę policijos pareigūnai mitingavo, o vėliau pradėjo bado akciją. Jų netenkina valdžios požiūris į policijos sistemą ir piktina iki minimumo apkarpytas finansavimas.

O mums parūpo išsiaiškinti, ką apie policijos veiklą šiuo metu mano Lietuvos gyventojai, t.y. gal jų darbas ir nusipelno mažesnio finansavimo. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos sužinojome, kad respondentai policijos veiklą vertina daugiau mažiau pakenčiamai:  daugiau nei pusė ją įvertino vidutiniškai, septintadalis teigiamai, o 29,6 proc. – neigiamai. Tiesa, kur kas iškalbingesni atsakymai į antrąjį klausimą, iš kurio sužinome, kad tik labai nedaug apklaustų Lietuvos gyventojų patys norėtų būti policininkais.

Kaip vertinate dabartinio laikmečio policijos darbą?

Vidutiniškai    55,2 proc.
Neigiamai    29,6 proc.
Teigiamai    13,8 proc.
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4 proc.

Ar jūs pats / pati norėtumėte tapti policininku?

Ne    71 proc.
Tik jei niekur kitur negaučiau darbo    18,6 proc.
Taip    5,6 proc.
Nežinau    4,8 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. rugsėjo 20–22 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Dauguma Lietuvos gyventojų remia ir domisi šalies naryste Europos Sąjungoje, informacijos šia tema jie pageidautų gauti, visų pirma, per televiziją, spaudą, radiją ir internetu, rodo visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.

Lietuvos narystę ES remia 71,4 proc. apklaustų šalies gyventojų. Ši parama išlieka stabili – 2008 m.  už šalies narystę ES pasisakė 72,2 proc. tyrimo dalyvių.

Labiausiai narystę remia jauni iki 29 m. (75,7 proc.) ir 40-49 m. amžiaus respondentai (73,2 proc.). Taip pat narystei ES palankiausi lietuvių tautybės (73,3 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (81,1 proc.), specialistai (85 proc.), moksleiviai ir studentai (74,4 proc.), daugiau kaip 800 ir 1000 litų vienam šeimos nariui pajamų gaunantys (atitinkamai 76 ir 80,7 proc.), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyvenantys respondentai (77,9 proc.).

Narystės ES neremia 16,8 proc. apklaustųjų. Labiausiai dalyvavimui šioje organizacijoje nepritaria 50-59 m. amžiaus (24,7 proc.), rusų ir lenkų tautybės (26,5 ir 25,9 proc.), darbininkai (22,7 proc.), bedarbiai (20 proc.), iki 400 litų vienam šeimos nariui gaunantys (19,1 proc.), Vilniaus (19,4 proc.) ir mažesnių miestų (19,1 proc.) tyrimo dalyviai.

ES piliečiais save laiko du trečdaliai (66,1 proc.) apklaustų gyventojų. Tokiais savęs nelaiko 22,1 proc. respondentų.

Informaciją apie Lietuvos narystę ES Užsienio reikalų ministerija skelbia tinklalapyje http://www.euro.lt/, šalies gyventojai nemokamos ir išsamios informacijos šia tema taip pat gali gauti regioniniuose Europos informacijos centruose „Europe Direct“ (http://www.europedirect.lt/).

Artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį didžioji dalis apklaustųjų (42,2 proc.) vertina kaip naudingą šaliai. Priešingos nuomonės yra 22,4 proc. respondentų.

Tarp teigiamai vertinančių pirmininkavimą 65,6 proc. mano, kad vadovavimas ES Tarybai leis Lietuvai apginti savo interesus ES, 50,7 proc. pritaria, kad tai bus puiki proga pristatyti save kaip investicijoms ir turizmui patrauklią šalį, 41,2 proc. tikisi, kad pirmininkavimas teigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką.

Abejojantys dėl pirmininkavimo naudos mano, kad Lietuva turi per mažai įtakos ES ir negalės įgyvendinti savo tikslų (54,9 proc.), ir nuogąstauja, kad tai brangiai kainuos mokesčių mokėtojams (43,2 proc.).

Apklaustų Lietuvos gyventojų nuomone, pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai turėtų būti ES energetinis saugumas (55,4 proc.), ekonomikos plėtros ir užimtumo skatinimas (53,9 proc.), santykiai su Rusija (42,2 proc.), ES Rytų kaimynystės politika (33,1 proc.), švietimas ir kultūrinis bendradarbiavimas (29,2 proc.).