Svarbiausias metų įvykis – euro įvedimas iš pažiūros apsiėjo be nemalonių pasekmių. Vis dėlto ramiai eilėse prie kasų stovintys piliečiai yra pasidaliję į dvi daugmaž lygias dalis – tuos, kurie mintyse sako „Juk sakiau, kad taip bus“, ir tuos, kurie galvoja „Viskas yra, kaip sakiau“. Pirmiesiems atsiskaitymai vyksta geriau, negu jie tikėjosi, o antrųjų lūkesčiai apvilti. Laimingiausi, matyt, tie 2 proc., kurie apie tai negalvoja. Gal jie iš viso neturi pinigų?

Būdami europiečiai pagal pinigines, esame europiečiai ir pagal pažiūras: dauguma apklaustųjų – prieš įžeidžiamų straipsnių, piešinių cenzūrą.

 

Eurai ir spaudos laisvė (proc.)

 

Kaip vertinate atsiskaitymus eurais, vykstančius nuo sausio pradžios?

 

Reikalai klostosi geriau, nei tikėjausi                            54,6

Reikalai klostosi blogiau, nei tikėjausi     43,6

Permainų nebandžiau vertinti, apie tai negalvojau        1,8

 

Ar jūs manote, kad tikinčiųjų jausmai turi būti ginami įvedant cenzūrą įžeidžiamiems straipsniams, piešiniams?

 

Taip               26,4

Ne                 68,6

Apie tai negalvojau            5

 

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2015 m. sausio 19–21 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Prieš dvejus metus socialdemokratas Algirdas Butkevičius patvirtintas šešioliktosios Vyriausybės ministru pirmininku. 2012 m. lapkričio 22 d. už jį balsavo 90 parlamentarų, prieš buvo 40, keturi susilaikė.

A.Butkevičius populiarumu aplenkė visus ligšiolinius kadencijos vidurį minėjusius premjerus – „Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausos duomenimis, jį palankiai vertina 55,1 proc. apklaustųjų.

Žmonėms tebepatinka ir jo Vyriausybė. „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovei „Prime consulting“ atliekant 500 didžiųjų penkių miestų gyventojų apklausą, per 60 proc. gyventojų pareiškė, kad dabartinė Vyriausybė juos tenkina.

Penktadalis norėtų, kad iš esamo partijų meniu Seime būtų sudaryta nauja valdančioji koalicija ir ji formuotų naują Vyriausybę. Tačiau tvarios koalicijos iš kokių kitų partijų alternatyvos dabartinei valdančiajai daugumai nelabai ir yra.

Tik mažuma – per 7 proc. apklaustųjų – pageidautų naujų Seimo rinkimų.

 

Kaip vertinate dabartinės Vyriausybės darbą? (proc.)

 

Patenkinamai 42,8

Neigiamai 27,6

Teigiamai 26,6

Apie tai negalvojau 3

 

Ar norėtumėte Vyriausybės pasikeitimo? (proc.)

 

Tenkina dabartinė Vyriausybė 62

Reikėtų sudaryti naują valdančiąją koaliciją iš kitų politinių partijų 20,4

Apie tai negalvojau 10,4

Būtini pirmalaikiai rinkimai 7,2

 

Šaltinis: „Veido“ užsakymu lapkričio 6–9 d. rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta 500 didžiųjų miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Kaip rodo „Veido“ užsakymu atlikta apklausa, tik mažiau nei kas dešimtas mano, kad be vaikų globos namų neišsiverstume. Daugumos nuomone, be tėvų likusius vaikus galėtų priglausti giminaičiai, įtėviai ar globėjai, tad be vaikų namų, bent jau didžiulių, nė iš tolo neprimenančių namų, galime apsieiti. Tačiau taip penkių didžiųjų miestų gyventojai sakė sociologams, o kaip rodo statistika, deja, retas ryžtasi tokius vaikus globoti ar įsivaikinti.

Didelė visuomenės dalis (67,4 proc.) pritaria tam, kad Lietuvos vaikus leidžiama įsivaikinti užsieniečiams. Juo labiau kad šie įgyja tokią teisę po to, kai įtėvių neatsiranda Lietuvoje, ir dažniausiai įvaikina ligotus, vyresnio amžiaus vaikus ar iš karto kelis broliukus ir sesutes.

 

Ar Lietuva galėtų išsiversti be vaikų globos namų? (proc.)

Taip, jei visuomenėje galiotų moralinė norma, kad likusiuosius be tėvų globos ima globoti giminės ir artimieji 52,2

Taip, jei būtų labiau skatinamas įvaikinimas ir globa 24,6

Taip, jei beglobiai vaikai augtų bent jau ne dideliuose globos namuose, o šeimynose 7,2

Ne, nes vaikų globos namai turi išlikti kaip saugiklis, kad vaikai nepatektų į neatsakingas šeimas 8,4

Neturiu nuomonės 7,6

 

Ar gerai, kad Lietuvos vaikus leidžiama įsivaikinti užsieniečiams?

Taip 67,4

Ne 27,4

Neturiu nuomonės 5,2

 

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. rugsėjo 5–8 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa.

Lietuviai – ne militaristai. Tiksliau, nėra užvaldyti ne visuomet nuoširdžios militaristinės retorikos. Tokia mintis peršasi, kada peržvelgi „Veido“ užsakytos apklausos duomenis. Visų pirma gana neapibrėžtą karinio užpuolimo grėsmę jaučia apie pusę respondentų  – 51,8 proc. Kiti artimiausią dešimtmetį tikisi nugyventi taikiai. Jeigu karo trimitai pašauks, pusė piliečių pasiryžę besąlygiškai dalyvauti rezistencijoje (48,6 proc.). Galvos, svarstys, kur jo ir jo artimųjų, o kur tėvynės interesas, arti trečdalio (32,2 proc.), o galvos sau nesuka penktadalis (19,2 proc.) – jie nežino, tai gal ir negalvoja.

Nei džiaugtis, nei liūdėti dėl tokių duomenų per daug neverta: prasidėjus karui piliečiams į kraują plūsteli adrenalinas, ir jie kitaip atsakinėja į klausimus.

Ar tikitės, kad Lietuva per artimiausią dešimtmetį gali patirti ginkluotą kitos valstybės antpuolį?

 

Taip               51,8

Ne                 48,2

 

Lietuvos užpuolimo atveju jūs…

 

Bet kuriuo atveju dalyvautumėte ginkluotoje ar neginkluotoje rezistencijoje         48,6

 

Stengtumėtės atsižvelgti į šeimos, artimųjų ir savo paties (-ios) interesus, net jeigu tai reikštų visišką pasyvumą                                           32,2

 

Nežinau        19,2

 

 

 

 

 

 

Ar tai legendinis lietuviškas pavydas? Ar nesugebėjimas išsivaduoti iš sovietinės praeities, kai visi turėjo būti lygiai neturtingi? O gal ir pačių turtuolių elgesys kaltas, kad visuomenė vis dar žvelgia į juos kaip į sukčius ar išnaudotojus. Kitaip tariant, būti labai turtingam Lietuvoje vis dar nuodėmė.
Būtent tai rodo “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” atliktos Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos rezultatai. Atsakydami klausimą, kaip vertina turtingiausius Lietuvoje žmones, dauguma respondentų įvardijo neigiamus atsakymų variantus: 37,8 proc. apklaustųjų mano, kad turtuoliai pralobo iš “prichvatizacijos” ir kitų suktybių, 37 proc. – kad iš kitų darbo.
Tiesa, 12,4 proc. respondentų mano, kad turtuoliai yra puikūs verslininkai, o tik 6,2 proc. – kad jie labai darbštūs.
Beje, įdomu, kad beveik trečdalis (28,6 proc.) apklaustųjų norėtų tapti vienu iš 30 turtingiausių žmonių Lietuvoje. Dauguma – 43,8 proc. norėtų nebūtinai būti tarp 30-ies turtingiausių, bet vis tiek turtingi. 23,8 proc. į klausimą, ar norėtų tapti vienu iš 30 turtingiausių žmonių Lietuvoje, atsakė neigiamai.

Ar norėtumėte tapti vienu iš 30 turtingiausių žmonių Lietuvoje? (proc.)
Nebūtinai vienu iš 30 turtingiausių, bet vis tiek turtingu 43,8
Taip 28,6
Ne 23,8
Nežinau / neturiu nuomonės 3,8

Kaip vertinate turtingiausius Lietuvoje žmones? (proc.)
Jie pralobo iš “prichvatizacijos” ir kitų suktybių 37,8
Jie pralobo iš kitų darbo 37,0
Jie puikūs verslininkai 12,4
Nė vienas iš variantų 6,6
Jie labai darbštūs 6,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2014 m. liepos 9–11 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

“Gamta – mūsų namai” – tikriausiai be galo daug kartų girdėtas posakis. Atšilus orams tūkstančiai skuba laisvalaikį praleisti miškuose, prie ežerų ir pan., o užsieniečiai giria ir pavydi nuostabios Lietuvos gamtos. Bet ar viską padarome, kad ji tokia išliktų ir ateities kartoms?
„Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad didžiajai daugumai respondentų aplinkosauga yra reikšminga tema. Į klausimą “ar aplinkosauga Jums svarbi?”, teigiamai atsakė net 92,4 proc. apklaustųjų ir tik 6,2 proc. teigė, kad nesvarbi (1,4 proc. nežino ar neturi nuomonės).
Kita vertus, tik nedaugelis tvirtina, kad imasi elementarių ir visame Vakarų pasaulyje jau natūraliai kasdieniškų “žaliųjų” veiksmų. 13,8 proc. respondentų teigė, kad rūšiuoja šiukšles, o 16,4 proc. – naudoja energiją taupančias technologijas.
Tiesa, net 66 proc. apklaustųjų į klausimą “kokių “žaliųjų” veiksmų imatės asmeniškai?” atsakė “kita”. Kas slypi po šiuo žodžiu – ar paprasčiausias savo šiušklių susirinkimas po iškylos miške arba prie ežerių (tai natūralu civilizuotoje visuomenėje), ar kažkas rimčiau – pačių respondentų sąžinės reikalas.
Beje, 3,8 proc. respondentų atvirai prisipažino nesiimantys jokių “žaliųjų” veiksmų.

Ar aplinkosauga Jums svarbi? (proc.)
Taip 92,4
Ne 6,2
Nežinau / Neturiu nuomonės 1,4

Kokių “žaliųjų” veiksmų imatės asmeniškai?
Kita 66,0
Naudoju energiją taupančias technologijas 16,4
Rūšiuoju šiukšles 13,8
Jokių 3,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. birželio 9–11 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Universitetų Lietuvoje – net dvi dešimtys, bet studijuoti nėra kur, arba užsienyje – ir žolė žalesnė. Taip galima būtų vertinti visuomenės požiūrį į Lietuvos universitetus.
“Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (53,4 proc.) respondentų patys rinktųsi ar rekomenduotų savo artimiesiems, draugams studijuoti privačiame arba valstybiniame užsienio universitete.
Tai rimtas signalas tiek universitetams, tiek visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Gal daugiau nėra geriau? Gal teisūs ir tie skeptikai, kurie teigia, kad Lietuvos universitetai tapo tik diplomuotų bedarbių kepyklomis?
Kita vertus, negalima atmesti ir prielaidos, kad visuomenės preferencijas užsienio universitetų naudai lėmė visai ne Lietuvos universitetų silpnumas. Gal tai tik amžinas lietuviškas polinkis kritikuoti savus ar kažkoks pasąmonėje glūdintis noras emigruoti? Be to, pačiam vaikui studijų patirtis užsienyje suteikia nemažai su mokslu nesusijusių patirčių – tai savarankiškumas, įvairiakultūrė aplinka, kalbos ir komunikacijos įgūdžiai.
Beje, 23,8 proc. apklaustųjų teigia, kad patys rinktųsi ar rekomenduotų studijas viename iš Lietuvos valstybinių universitetų, 14,6 proc. – privačiame.
„Žmonės žino, kad privatūs universitetai Lietuvoje gana brangūs ir studijos juose ne kiekvienam įkandamos. Taigi gali būti, kad jie linkę rinktis valstybės finansuojamą mokslą universitete, kuriame studijų kokybė ir prastesnė“, – komentavo apklausas atlikusios bendrovės „Prime constulting“ vadovas  Saulius Olencevičius.

Kur pats(-i) asmeniškai rinktumėtės ar rekomenduotumėte savo artimiesiems, draugams studijuoti? (proc.)
Privačiame ar valstybiniame užsienio universitete    53,4
Viename iš Lietuvos valstybinių universitetų    23,8
Viename iš Lietuvos privačių universitetų    14,6
Neturiu nuomonės    8,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. gegužės 19–21 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Marginalių politikų kalbos apie tariamą suvereniteto praradimą, tautiškumo, tradicinių vertybių nykimą ar neteisingą ES paramos paskirstymą neatvėsina Lietuvos gyventojų simpatijų ES. Lietuviai ir po dešimties metų narystės ES lieka vieni didžiausių euroentuziastų.
Tai dar kartą įrodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausos rezultatai. Pasak jų, daugiau nei 60 proc. respondentų teigiamai vertina Lietuvos narystę ES ir tik 12,2 proc. – neigiamai. Tiesa, 18,6 proc. yra visiškai abejingi Lietuvos buvimui elitiniame Europos klube.
Tai šiek tiek kertasi su kitos apklausos rezultatais, mat įdomu, kad dauguma pripažįsta patys įsitikinę narystės ES nauda. Net 88,4 proc. apklaustųjų teigia, kad asmeniškai pajuto teigiamų pokyčių per narystės ES dešimtmetį. Neigiamą patirtį pripažino tik 9,4 proc. apklaustųjų, o jokių asmeninių pokyčių teigia nepatyrę 2,2 proc. respondentų.
Taigi šioks toks paradoksas: kas penktam gyventojui visiškai nesvarbu, ar Lietuva yra ES, ar ne, nors devyni iš dešimties pripažįsta, kad Lietuvos narystė šioje Sąjungoje turėjo teigiamą asmeninį poveikį.

Kaip vertinate Lietuvos narystę Europos Sąjungoje? (proc.)
Teigiamai    69,2
Man nesvarbu    18,6
Neigiamai    12,2

Kokių pokyčių asmeniškai pajutote per Lietuvos narystės ES dešimtmetį? (proc.)
Teigiamų    88,4
Neigiamų    9,4
Jokių    2,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. balandžio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Kalbos apie referendumą dėl euro, nes neva tauta tam nepasirengusi ar net nenori euro, – tik pigus politikų triukas, siekiant vienadienio populiarumo. Regis, tai puikiai supranta Lietuvos gyventojai, kurių dauguma įsitikinę, kad nuo kitų metų litą pakeis euras.
„Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei 94 proc. respondentų mano, jog Lietuvai nuo 2015 m. sausio 1 d. eurą įsivesti pavyks. Priešingos nuomonės laikosi tik 5,2 proc. apklaustųjų.
Tiesa, nepaisant ekonomistų skaičiavimų ir kitų šalių patirties, kai kurių politikų ir marginalų isterija dėl esą drastiškai kilsiančių kainų, įsivedus eurą, turi poveikį, nors ir ne tokį didelį, kaip buvo galima spėti. Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų mano, kad įvedus Lietuvoje eurą kainos kils.
Daugiau nei trečdalis teigia, kad kainos galbūt kils, bet nedaug. Būtent taip tvirtina tiek oficialūs Lietuvos banko atstovai, tiek nepriklausomi ekonomistai. O kaimyninių šalių patirtis tai tik patvirtina. Pavyzdžiui, Estijoje, 2011 m. įvedus eurą, kainos kilo tik 0,2–0,3 proc. Minimalus kainų kilimas fiksuojamas ir Latvijoje, kuri euro zonos nare tapo šiemet.
Taigi galima apibendrinti, kad, nepaisant vidinių populistinių kovų ar sentimentų litui, lietuviai neabejoja, jog šalis prisijungs prie euro šeimos. Vis dėlto tam tikros baimės dėl kainų didėjimo tebėra. Todėl būtina suteikti daugiau informacijos apie euro įvedimą ir šio proceso poveikį, o kartu užtikrinti, kad nesąžiningas verslas nepasinaudotų tuo ir kainų didėjimo baimė nevirstų realybe.

Ar jūs asmeniškai manote, kad Lietuvai pavyks nuo 2015 metų sausio 1 d. įsivesti eurą? (proc.)
Taip    94,2
Ne    5,2
Nežinau / neturiu nuomonės     0,6

Jūsų nuomone, ar įvedus Lietuvoje eurą kainos kils? (proc.)
Taip    50,6
Galbūt, bet nedaug    36,8
Ne    11,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. kovo 19–21 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Jei Rusija vis dėlto ryžtųsi pulti Lietuvą, ar NATO ir Vakarai mus gintų ir apgintų? To klausėme Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų.
Kaip paaiškėjo po „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos apklausos, maždaug trečdalis Lietuvos didmiesčių gyventojų yra įsitikinę, kad lietuviai dėl to gali jaustis visiškai ramūs: prireikus NATO ir Europos Sąjunga tikrai stotų ginti Lietuvos nuo Rusijos.
Vis dėlto dauguma lietuvių linkę manyti, kad pagalbos iš Vakarų dėl Rusijos karo veiksmų mes sulauktume tik su tam tikromis išlygomis, o gal ir visai nesulauktume. Kad karo su Rusija atveju galbūt sulauktume tik tam tikros pagalbos, o daugiausia turėtume pasikliauti savo pačių jėgomis, mano 38,6 proc. respondentų, o daugiau nei penktadaliui Lietuvos didmiesčių gyventojų atrodo, jog mūsų šalis apskritai yra pernelyg maža ir nereikšminga, kad Vakarai lietų dėl mūsų kraują.
Dabartinę Lietuvos politikų laikyseną Rusijos atžvilgiu gyventojai vertina kritiškai – 72 proc. respondentų mano, kad mūsų politikai turėtų elgtis neutraliau ir stengtis neerzinti Rusijos. Manančiųjų priešingai – kad Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu kaip tik turi būti griežta, apklausos duomenimis, šiandien Lietuvoje yra vos 26,6 proc.

Jūsų manymu, jei Rusija pradėtų karinius veiksmus prieš Lietuvą, ar NATO ir Vakarų valstybės gintų ir apgintų mūsų šalį, ar vis dėlto nedrįstų stoti prieš Rusiją? (proc.)
Gal ir sulauktume tam tikros pagalbos, bet daugiausia turėtume pasikliauti savo jėgomis     38,6
Taip, apgintų – mes esame visiškai saugūs     33,8
Ne, mūsų šalis per maža, kad Vakarai lietų dėl mūsų kraują     22,8
Nežinau / neturiu nuomonės     4,8

Kaip vertinate Lietuvos užsienio politiką Rusijos atžvilgiu? (proc.)
Ji per griežta – politikams reikėtų elgtis neutraliau ir neerzinti Rusijos     72
Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu griežta, bet ji tokia ir turi būti     26,6
Nežinau / neturiu nuomonės     1,4
Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. kovo 19–21 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Naudojimasis socialiniais tinklais Lietuvoje po 2012 metų sulėtėjimo išaugo 6 proc. punktais. Šiuo metu socialiniais tinklais naudojasi 46 proc. mūsų šalies interneto naudotojų.

Pernai sparčiausiai socialinių tinklų naudotojų gretas pildė vyresni nei 30 metų šalies gyventojai, kurie buvo „atsakingi“ už daugiau nei 80 proc. bendro socialinių tinklų auditorijos augimą. Tai parodė specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Neseniai pasirodė pranešimai, kad pasaulyje populiariausią socialinį tinklą „Facebook“ masiškai palieka paaugliai, nes ten padaugėjo vyresnio amžiaus vartotojų, tarp kurių yra jų tėvų ar netgi senelių. Tačiau Lietuvoje jaunimas iš socialinių tinklų niekur nedingo – bent kartą per savaitę naudojančių „Facebook“ 15-19 metų Lietuvos paauglių auditorija per metus paaugo 5 proc. punktais, o apskritai šiuo socialiniu tinklu naudojasi 95 proc. tokio amžiaus interneto vartotojų. Tad labiau tikėtina, kad paaugliai nepaliks „Facebook“, tiesiog aktyviau naudosis su juo sąsajas turinčiais arba kitokius jų poreikius atitinkančiais socialiniais tinklais, pavyzdžiui, „Instagram“, „Twitter“ ir kt.“, – sakė TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Nepaisant to, kad socialiniai tinklai 2013 metais tarp vyresnio amžiaus lietuvių plito sparčiausiai, visgi didesnė dalis vyresnių nei 30 metų interneto vartotojų jais naudojasi nereguliariai. Bent kartą per dieną prie savo socialinio tinklo paskyros prisijungia 38 proc. 30-39 metų socialinių tinklų naudotojų, o tarp vyresnių nei 40 metų lietuvių ši dalis siekia 27 proc. Palyginimui, prie savo paskyrų kasdien prisijungia aštuoni iš dešimties 15-19 metų paauglių ir šeši iš dešimties 20-29 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojų. Šioms amžiaus grupėms socialiniai tinklai jau yra tapę kasdieninės rutinos dalimi.

Vyresni socialinių tinklų naudotojai mažiau išnaudoja įvairias socialinių tinklų siūlomas galimybes bei funkcijas, kurios dažnai aktualios jaunimui. 39-49 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai paprastai apsiriboja pirminėmis socialinių tinklų funkcijomis, susijusiomis su bendravimu. Tuo metu 20-39 metų amžiaus socialinių tinklų naudotojai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai ieško arba dalinasi informacija apie prekes, paslaugas ir renginius.

„Visose amžiaus grupėse bendravimas su draugais, kolegomis bei pasikeitimų draugų profiliuose stebėjimas pagal svarbą užima pirmas dvi pozicijas. Tarp jaunesnių nei 40 metų vartotojų trečiojoje vietoje yra nuotraukų, žinučių komentavimas. Tuo metu tarp vyresnių trečia pagal dažnumą veikla yra senų draugų ar pažįstamų paieška“, – teigia D. Rinkūnas.

Socialiniai tinklai Lietuvoje plinta ne tik tarp įvairių amžiaus grupių, bet ir apima vis platesnę geografiją. Sparčiausiai socialinių tinklų auditorija augo miesteliuose (nuo 2 iki 30 tūkts. gyventojų) – nuo 2012 naudojimasis soc. tinklais šioje grupėje padidėjo 9 proc. punktais. Mažiausiai Lietuvos socialinių tinklų bendruomenę papildė kaimo ir vidutinio dydžio miestų gyventojai.

Tyrimas atliktas 2013 m. vasario-gruodžio mėnesiais. Jo metu apklausti 6552 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74  metų amžiaus. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ grupė vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausiųjų sąrašą.

Naujausia Lietuvos gyventojų apklausa patvirtino, kad kyšių ir dovanų medikams tradicija Lietuvoje įleidusi itin stiprias šaknis.
Už paslaugas dovanomis arba pinigais gydytojams atsilygina beveik 70 proc. Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų – tai parodė „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa.
Savo gydytojams pinigais arba dovanomis visada atsidėkoja beveik pusė (48,8 proc.) didmiesčių gyventojų. Dar 13 proc. respondentų prisipažino, kad dovanėlėmis gydytoją pamalonina kartais, kai yra patenkinti gydymu, o šiek tiek daugiau nei 7 proc. apklaustųjų nurodė tą darantys tik prieš svarbią operaciją arba po jos.
Nuo dovanų medikams visiškai susilaiko tik 26 proc. Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų. 16,2 proc. miestiečių nurodė gydytojams nieko neduodantys todėl, kad šie ir taip gauna už savo darbą atlyginimą, o dešimtadalis teigė tiesiog neturintys tam lėšų.
Didžiųjų miestų gyventojų taip pat klausėme, kokią gydymo įstaigą – valstybinę ar privačią jie mieliau renkasi. Paaiškėjo, kad privačioms gydymo įstaigoms pirmenybę teikia šiek tiek daugiau gyventojų, tačiau skirtumas yra nežymus. Daugiausiai, 46,6 proc., apklaustųjų teigė, kad šiuo metu naudojasi įvairių – tiek valstybinių, tiek privačių gydymo įstaigų paslaugomis.

Ar esate linkęs atsidėkoti gydytojams už paslaugas dovanomis ar pinigais? (proc.)
Taip, visada     48,8
Ne, nes gydytojas už tai gauna atlyginimą     16,2
Kartais įteikiu dovanėlę, jei esu patenkintas gydymu     13
Ne, nes neturiu iš ko     10,4
Atsilyginti stengiuosi tik prieš svarbią operaciją arba po jos     7,2
Nesakysiu     4,4

Kokią gydymo įstaigą mieliau renkatės? (proc.)
Įvairiai     46,6
Privačią     29,6
Valstybinę     23,4
Nesakysiu     0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. vasario 24–26 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.