Netrukus Lietuvos TV metrų sistemoje bus įdiegtos pažangiausios televizijos auditorijos matavimo technologijos bei duomenų apdorojimo įranga, kurios atitiks tiek dabartinius, tiek ateities TV rinkos poreikius. Didžiausios šalyje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT investicijos į šį atnaujinimą Lietuvoje sieks daugiau nei 0,7 mln. litų. TNS LT yra vienintelė bendrovė Lietuvoje, kuri atlieka TV auditorijos matavimo tyrimą.

„Įdiegti patobulinimai TV metrų sistemoje leis dar tiksliau matuoti TV auditoriją. Įgyvendinus numatytus pokyčius, bus  įdiegti naujos kartos TV metrai bei duomenų apdorojimo sistemos, kurios leis vertinti kokia TV kanalo auditorijos dalis konkrečią laidą žiūrėjo gyvai ir kokia žiūrovų dalis tą laidą peržiūrėjo vėliau, jau įrašytą. Diegiami pakeitimai taip pat leis nuolat tobulinti TV metrų sistemą, kad ji atitiktų ne tik dabartinius, bet ir ateities transliuotojų, media planavimo agentūrų ir reklamos užsakovų poreikius“, – teigia Gytis Juodpusis, TNS LT direktorius.

TV auditorijos matavimo sistemos atnaujinimas Lietuvoje vyks ketverius metus. Jo metu dabartiniai TV metrai bus laipsniškai keičiami pažangiausios – AudioMatching TV auditorijos matavimo technologijos pagrindu veikiančiais prietaisais. Taip pat bus atnaujinta ir TV auditorijos duomenų apdorojimui naudojama programinė įranga. Kompleksinis kasdienių duomenų apdorojimas bei tyrimo dalyvių duomenų bazės valdymas bus atliekamas naudojant tarptautiniu mastu pripažintą programinę įrangą Comtel, kuri šiuo metu yra naudojama 25 pasaulio šalyse ir užtikrina sistemų atitikimą aukščiausiems pasauliniams kokybės standartams.

Minėti TV auditorijos matavimo sistemos atnaujinimai taip pat vyks ir kitose Baltijos šalyse.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių sąrašą.

Milžiniškais emigracijos mastais pasaulyje išsiskiriantys lietuviai vis tiek save laiko Lietuvos valstybės patriotais – tokias tendencijas atskleidė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse „Veido“ užsakymu atlikta šalies didžiųjų miestų gyventojų apklausa.
Artėjant Kovo 11-ajai miestų gyventojų klausėme, ar jie šiandien laiko save Lietuvos patriotais. Įdomu, kad prie patriotų save priskyrė net 83,4 proc. respondentų, o patriotais „iš dalies“ save vadino dar kiek daugiau nei penktadalis. Kaip paaiškėjo po apklausos, kurią atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“, patriotu savęs negalėtų pavadinti tik mažiau nei 4 proc. apklaustų didmiesčių gyventojų.
Priminsime, jog kita maždaug prieš mėnesį atlikta miestų gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei 40 proc. miestuose gyvenančių lietuvių galvoja apie emigraciją iš šalies. Nepaisant to, tai netrukdo daugeliui jų save laikyti tikrais Lietuvos valstybės patriotais.
Respondentų taip pat klausėme, kaip jie vertina Lietuvos valstybės raidą per pastaruosius 24 metus. Šiuo klausimu gyventojai irgi buvo gana pozityvūs: valstybės raida patenkinti 61,6 proc., o patenkinti iš dalies – 28,8 proc. Kad valstybės raida jų netenkina, nurodė tik kiek mažiau nei kas dešimtas respondentas.

Ar esate patenkinta (-as) savo valstybe ir Lietuvos raida per pastaruosius 24 metus? (proc.)
Taip     61,6
Iš dalies     28,8
Ne     9
Nežinau     0,6

Ar laikote save Lietuvos patriotu? (proc.)
Taip     83,4
Iš dalies     11,8
Ne     3,8
Neturiu nuomonės / nesakysiu     1

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. vasario 24–26 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Jau dabar aišku, kad nors pretendentų į prezidento postą buvo devyniolika, kandidatų nebus nė dešimties, nes vieniems pretendentams nesinorės atsisveikinti su 11 tūkst. Lt užstatu, kiti nesurinks reikiamo kiekio rėmėjų parašų, o kiti jau spėjo atsikvošėti ir suprato, kad kalbama ne apie kaimo seniūno, o apie šalies prezidento rinkimus.
Liūdna, bet neatrodo, kad šie rinkimai bus išskirtiniai. Bent jau idėjomis ar vizijomis tikrai niekas neišsiskirs. Dauguma pretendentų prasmegę rutinoje, taigi ir tikslai jų rutininiai: vienas nori atkeršyti, kitas – pakenkti, trečias – sukiršinti, ketvirtas – pasireklamuoti ir atkreipti į save žiniasklaidos dėmesį, penktas – išgarsėti savo kaime. Na, ne lyderių tai tikslai. O ir veikimo priemonės tikrai ne lyderiškos. Aišku tik tai, kad dalis pretendentų nori sujaukti žmonių protus.
Bet ant tokių kabliukų pakimba vis mažiau Lietuvos gyventojų – 24 metų rinkimų patirtis vis dėlto daro savo. Tik keista, kad šiuose rinkimuose kone trečdalis apklaustų rinkėjų neplanuoja dalyvauti, o 22,8 proc. dar nėra apsisprendę, nors paprastai į prezidento rinkimus Lietuvoje suplūsta daugiausiai rinkėjų.
O kurie pretendentai į prezidentus rinkėjams labiausiai imponuoja? Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, respondentams labiausiai imponuoja D.Grybauskaitė, tačiau jos atotrūkis nėra labai didelis. Mat Z.Balčytis imponuoja 13,6 proc. apklaustųjų, R.Paksas – 6,8 proc., o 17 proc. dar nežino, kam skirti balsą.
Kai kuriems pretendentams šios apklausos rezultatai, regis, numuš ūpą, mat tikėtina, kad A.Paulauskas, Z.Vaišvila, V.Tomaševskis, A.Zuokas, V.Lašas ar N.Puteikis apie save mano daug geriau, nei rinkėjai apie juos.

Ar planuojate dalyvauti šiemet vyksiančiuose prezidento ir Europos Parlamento narių rinkimuose? (proc.)

Taip    44,8
Ne    32,4
Nežinau    22,8

Kuris pretendentas į prezidentus jums labiausiai imponuoja? (proc.)

D.Grybauskaitė    44,6
Nežinau    17
Z.Balčytis    13,6
Nė vienas    7,2
R.Paksas    6,8
K.Brazauskienė    3,2
A.Paulauskas    2,2
V.Tomaševskis    1,2
A.Zuokas    0,8
B.Ropė    0,6
L.Balsys    0,6
V.Lašas    0,6
Visi    0,4
Z.Vaišvila    0,4
A.Mickevičius    0,2
D.Mikšys    0,2
R.Paulauskas    0,2
N.Puteikis    0,2
A.Aliukevičius    0
J.Lašinis    0
D.Balsytė-Lideikienė    0
J.Subotinas    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. vasario 24–26 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Artėja net dveji rinkimai – prezidento ir Europos Parlamento narių, tad artimiausiais mėnesiais vėl būsime užversti gausiais pažadais. Tačiau kandidatai ir partijos turėtų žinoti, kad jau ir Lietuvos rinkėjai nebėra visiški infantilai ir pažadų nebepriima už gryną pinigą. Kitaip tariant, žadančiaisiais vis mažiau tikima.
Per pastaruosius 24 metus Lietuvos gyventojai įsitikino, kad ištesima tik mažuma pažadų. “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atliekant naujausią sociologinę apklausą daugiau nei pusė respondentų, paklausti, kuri Lietuvos partija geriausiai vykdo savo rinkimų pažadus, atsakė, kad nė viena. Teiraujantis apie konkrečias partijas paaiškėjo, kad šiek tiek pozityviau žvelgiama tik į dvi partijas – Socialdemokratų bei “Tvarką ir teisingumą”, jos esą bent kažkokią dalį savo pažadų stengiasi tesėti.
Respondentų taip pat teirautasi, kurios Lietuvos partijos vis dar tebesilaiko savo ideologinės linijos ir vertybių. Paaiškėjo, kad ideologija ir vertybės pastebimos labiau nei pažadų tesėjimas: kad nuo savo ideologinės linijos ir vertybių nutolo visos partijos, mano 28,2 proc. apklaustųjų. O prie labiausiai savo ideologinės linijos ir vertybių besilaikančių partijų priskirti vėlgi socialdemokratai ir “tvarkiečiai”.

Jūsų nuomone, kuri Lietuvos partija geriausiai vykdo savo rinkimų pažadus? (proc.)

Nė viena    55
Socialdemokratų partija    18,6
Partija “Tvarka ir teisingumas”    8,2
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai    5
Darbo partija    4,8
Lietuvos lenkų rinkimų akcija    3,6
Nežinau / neturiu nuomonės    2,8
Liberalų sąjūdis    1,4
“Drąsos kelias”    0,2
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga    0,2
Sąjunga “Taip”    0,2
Visos    0

Jūsų vertinimu, kuri Lietuvos partija vis dar laikosi savo ideologinės linijos ir vertybių? (proc.)

Nė viena    28,2
Socialdemokratų partija    13,8
Partija “Tvarka ir teisingumas”    12,2
Visos    11,45
Darbo partija    10,6
Lietuvos lenkų rinkimų akcija    8,8
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai    6,6
Nežinau / neturiu nuomonės    6,4
Liberalų sąjūdis    0,6
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga    0,4
Sąjunga “Taip”    0,4
Kita    0,4
“Drąsos kelias”    0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. sausio 27–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

2011 m. birželio mėnesį maždaug pusė apklaustų Lietuvos gyventojų prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą vertino aštuonetu, o ketvirtadalis – devynetu pagal dešimtbalę sistemą.

Dabar respondentai prezidentei skiria jau kur kas menkesnius balus. Daugiausiai, bet ir tai tik 29,4 proc., jos darbą vertina septynetu, o 21,4 proc. – šešetu. Devynetą ir dešimtuką rašo tik 12,4 proc. apklaustųjų. Gerokai, net po keletą kartų, padaugėjo respondentų, prezidentei už jos veiklą skiriančių neigiamus įvertinimus.
Šie duomenys paaiškėjo po “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” ką tik atliktos sociologinės apklausos. Viena vertus, tai reiškia, kad prezidentė netarnauja savo reitingams (o taip kalbėjo nemažai politologų ir apžvalgininkų), ryžtasi priimti net ir nepopuliarius sprendimus, kita vertus, žmonių nuomone, ji padarė ir nemažai klaidų, yra nelanksti.
Tiesa, prezidentei D.Grybauskaitei Lietuvos gyventojai rašo vis dar gerokai didesnius pažymius nei premjerui Algirdui Butkevičiui. Jam daugiausiai apklaustųjų rašo šešetą ir penktą, o net 26,4 proc. mano, kad dabartinis mūsų ministras pirmininkas vertas tik vieneto, dvejeto, trejeto arba ketverto pagal dešimtbalę sistemą. Devynetu ir dešimtuku A.Butkevičiaus veiklą vertina tik 3,6 proc. respondentų.

D.Grybauskaitė prezidentė yra jau penktus metus. Kaip jūs vertinate jos veiklą prezidento poste pagal dešimtbalę sistemą? (proc.)

Septynetu    29,4
Šešetu    21,4
Aštuonetu    20,6
Devynetu    8,2
Penketu    6,4
Dešimtuku    4,2
Ketvertu    3
Dvejetu    2,4
Trejetu    2,2
Nežinau / nesakysiu    1,6
Vienetu    0,6

A.Butkevičius premjero postą užima jau daugiau nei metus. Kaip jūs vertinate jo darbą pagal dešimtbalę sistemą? (proc.)

Šešetu    18,4
Penketu    17,2
Septynetu    15,2
Aštuonetu    13,8
Ketvertu    10,6
Dvejetu    10,2
Nežinau / nesakysiu    5,4
Trejetu    5
Devynetu    3,2
Vienetu    0,6
Dešimtuku    0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. sausio 27–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Iki šiol girdėjome jau keliolika datų, kada bus paskelbta, ar Lietuva statys naują atominę elektrinę. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius prognozuoja, kad sprendimas dėl naujos atominės elektrinės projekto gali būti priimtas pirmąjį šių metų pusmetį.

“Iš tiesų viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo regioninių partnerių, nuo strateginio investuotojo. Šiandien suderintas veiksmų planas įgalina mus priimti sprendimus per pirmąjį šių metų pusmetį, – teigia ministras. – Tai gali paaiškėti, kai vyriausybiniu lygiu susitiks mūsų atstovai ar patys premjerai.”
O premjeras Algirdas Butkevičius pirmą kartą po tikrai ilgos pertraukos paskelbė, kad Lietuva lyg ir turi politinės valios statyti atominę elektrinę. Be to, jo žodžiais, Švedijos ekspertų parengtas tyrimas parodė, kad norint statyti atominę elektrinę bei siekiant sinchronizuotis su Vakarų elektros tinklais reikės statyti antrąją jungtį su Lenkija.
“Taip, tai dėl ko mes dirbam? Dėl to, kad Lietuva importuoja labai daug elektros energijos, o norint atsakyti tuos užduotus klausimus, nesuprantu, kodėl vyko tokia didžiulė diskusija, neturint sinchronizacijos studijos”, – sakė A.Butkevičius.
Jis teigia, esą keista, kad anksčiau apie VAE statybą buvo diskutuojama neturint studijos apie šalies tinklų sinchronizavimą, tačiau pripažįsta, kad dabartinėje studijoje nėra apskaičiuotas būsimos atominės elektrinės reaktoriaus galingumas. Iš tokių ministro pirmininko kalbų susidaro įspūdis, kad jis rado naują būdą, kaip dar pavilkinti sprendimą dėl atominės elektrinės ir atidėti jį bent pusmečiui.
Kad ir kaip jis elgtųsi, tikinčiųjų, jog Lietuva pasistatys naują atominę elektrinę, vis mąžta. Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, tuo, kad Lietuva naują atominę elektrinę pasistatys iki 2025 m., tiki vos 2,8 proc. apklaustųjų. Maždaug trečdalis tiki, kad atominę elektrinę galėtume pasistatyti 2030–2050 m. arba dar vėliau, o kone du trečdaliai įsitikinę, kad Lietuva naujos atominės tikrai nepasistatys.
Pasidomėjus, ką respondentai mano apie šios elektrinės reikalingumą, paaiškėjo, kad, trečdalio nuomone, Lietuvai naujos atominės elektrinės reikia, o du trečdaliai apklaustųjų mano, kad nereikia.
Taigi vis daugiau ženklų, kad šis projektas keliauja į neapibrėžtą ateitį, o gal jau ir istorijos šiukšlyną.

Jūsų nuomone, ar Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės? (proc.)

Ne    65
Taip    31,6
Nežinau    3,4

Jūsų vertinimu, kada Lietuva pasistatys naują atominę elektrinę? (proc.)

Lietuva naujos elektrinės apskritai nepastatys    56,8
Vėliau nei 2050 m.    22,8
2030–2050 m.    9,2
Iki 2030 m.    7,2
Iki 2025 m.    1,6
Iki 2020 m.    1,2
Nežinau / neturiu nuomonės    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. sausio 6–8 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Ko gero, Lietuvos bankui ir Vyriausybei šiemet teks nuveikti didžiulį darbą siekiant įtikinti Lietuvos gyventojus, kad eurą įsivesti reikia jau nuo 2015 m. sausio 1 d. ir kad jis suteiks daug pranašumų, nes kol kas dauguma apklaustų šalies gyventojų euro įvedimą vertina skeptiškai.
Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, už euro įvedimą kuo greičiau besąlygiškai pasisako vos 6,6 proc. respodentų, dar 14,4 proc. – taip pat už eurą, bet mano, kad skubėti nereikėtų. Taigi iš viso už eurą – 21 proc. apklaustųjų. O štai už tai, kad euro Lietuvai apskritai nereikia įsivesti, pasisako net 37,2 proc. apklaustųjų, dar ketvirtadalis įsitikinę, kad euro įvedimą Lietuvoje reikėtų kaip įmanoma pavėlinti. Likusiems euro įvedimas nėra labai svarbus.
Taigi atsakingiems pareigūnams teks aiškinti daug ir ilgai, juolab kad lygia greta veiks euro priešininkai, kurie jau dabar skelbia apie daugybę euro minusų, ir jiems neblogai sekasi. Šiandien daugiau nei trečdalis respondentų įsitikinę, kad euro įsivedimas mūsų valstybei suteiks daugybę minusų, dar trečdalis mano, kad bus šiek tiek pliusų, bet minusų gerokai daugiau, o 17 proc. įsivaizduoja, kad niekas labai stipriai nepasikeis. Kad pliusų bus daugiau, šiandien temano 13 proc. apklaustų šalies gyventojų. Na, bet dalies gyventojų nuomonė gali pasikeisti – tą įrodė Latvijos pavyzdys.

Ar norėtumėte, kad Lietuvoje litą kuo greičiau pakeistų euras? (proc.)

Lietuvai euro apskritai nereikia įsivesti    37,2
Ne, euro įvedimą Lietuvoje reikėtų kaip įmanoma pavėlinti    25,4
Taip, bet skubėti nereikėtų    14,4
Man tas pats    10,4
Taip, ir kuo greičiau    6,6
Geriau, kad viskas liktų kaip dabar: litas susietas su euru, mes siekiame įsivesti eurą, bet geriau, kad įsivestume negreitai    3,8
Nežino / neturi nuomonės    2,2

Jūsų nuomone, ar euro įvedimas mūsų valstybei duos daugiau pliusų, ar minusų? (proc.)

Daugybę minusų    34,8
Bus šiek tiek pliusų, bet minusų gerokai daugiau    33,4
Niekas labai stipriai nepasikeis    17
Bus šiek tiek minusų, bet pliusų gerokai daugiau    7,6
Daugybę pliusų    5,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. sausio 6–8 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Loreta Graužinienė Seimo pirmininko pareigas eina dar tik pusketvirto mėnesio, bet, pasirodo, ir tiek laiko užtenka savo reitingams suniokoti. Taip, L.Graužinienė iš tiesų aktyvi: ji daug kalba, daug žada, daug reikalauja, daug keliauja, daug siūlo, ji vis dar beatodairiškai gina Viktorą Uspaskichą, tačiau visa ši veikla Lietuvos gyventojams atrodo apgailėtinai.

Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, daugiau nei keturi penktadaliai respondentų pastarųjų mėnesių L.Graužinienės veiklą ir darbus vertina neigiamai, o teigiamai – vos 1,6 proc. Vidutiniškai Seimo pirmininkės veiklą vertina 16,8 proc. apklaustųjų. Taigi L.Graužinienė pagal neigiamus vertinimus ėmė lenkti net anksčiau išties prastais Seimo pirmininkais laikytus Arūną Valinską ir Viktorą Muntianą.
Kartu metų pradžioje nusprendėme pasidomėti ir kaip Lietuvos gyventojai vertina ministrus, tai yra paprašėme išskirti prasčiausiai dirbantį ministrą. Kadangi jie darbuojasi jau daugiau nei metai, per tiek laiko tikrai pasimatė, kas yra kas. Taigi, respondentų vertinimu, prasčiausiai šiandien dirba ūkio ministras Evaldas Gustas, vidaus reikalų ministras Dailis A.Barakauskas ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Juos prie blogiausių priskyrė 38,4 proc. apklaustųjų. Beje, pagal prastus vertinimus J.Bernatoniui ant kulnų lipa socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Na, o mažiausiai neigiamų vertinimų sulaukė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, užsienio reikalų ministras Linas A.Linkevičius ir švietimo bei mokslo ministras Dainius Pavalkis. Palyginti su ankstesnių apklausų rezultatais, šį kartą mažiau neigiamų vertinimų sulaukė finansų ministras Rimantas Šadžius ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis P.Andriukaitis.

Kaip jūs vertinate Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pastarųjų mėnesių veiklą ir darbus? (proc.)

Neigiamai    81
Vidutiniškai    16,8
Teigiamai    1,6
Nežinau / neturiu nuomonės    0,6

Išskirkite , jūsų nuomone, prasčiausiai dirbantį ministrą (proc.)

Evaldas Gustas (ūkio)    14,4
Dailis Alfonsas Barakauskas (vidaus reikalų)    13,4
Juozas Bernatonis (teisingumo)    10,6
Algimanta Pabedinskienė (socialinės apsaugos ir darbo)    10,4
Jaroslavas Neverovičius (energetikos)    9,4
Vytenis Povilas Andriukaitis (sveikatos apsaugos)    9,2
Valentinas Mazuronis (aplinkos)    7
Visi dirba blogai    6,8
Rimantas Šadžius (finansų)    4,2
Vigilijus Jukna (žemės ūkio)    3,6
Šarūnas Birutis (kultūros)    2,2
Juozas Olekas (krašto apsaugos)    2,2
Visi dirba gerai    2,2
Dainius Pavalkis (švietimo ir mokslo)    1,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4
Linas Antanas Linkevičius (užsienio reikalų)    1
Rimantas Sinkevičius (susisiekimo)    0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. sausio 6–8 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Kokiu balu pagal dešimtbalę sistemą įvertintumėte Lietuvos per pastaruosius 23-ejus metus padarytą pažangą? (proc.)

6 25,8
5 22,8
7 12,8
4 8,4
8 6,6
9 5,6
3 5,4
2 5
1 3,8
10 2,4
Kita 0,8
Nežino / neturi nuomonės 0,6

Jūsų vertinimu, kuriose Lietuvos srityse korupcijos šiuo metu daugiausiai? (proc.)

Visose 31,8
Teisėtvarkos (teismai, prokuratūra, policija) 16,8
Statybos ir leidimų 11,2
Sveikatos apsaugos 10,6
Žemėtvarkos 9
Aplinkosaugos 8,2
Savivaldos 2,8
Nežino / neturi nuomonės 2,6
Energetikos sektoriaus 2,2
Transporto ir susisiekimo sektoriaus 1,8
Socialinės apsaugos 1,6
Švietimo 0,8
Visur korupcijos nedaug 0,6

Kuris asmuo šiuo metu yra nemėgstamiausias jūsų politikas? (proc.)

V.Tomaševskis 12
A.Kubilius 11,4
V.Uspaskichas 8,4
N.Venckienė 7,2
V.Andriukaitis 6,8
G.Kirkilas 6,4
B.Vėsaitė 5,8
V.Landsbergis 5
V.Gapšys 4,4
R.Paksas 4,2
A.Butkevičius 4
D.Grybauskaitė 3,8
P.Gražulis 3,6
K.Komskis 3,6
V.Mazuronis 2,6
Nežino / neturi nuomonės 2,4
E.Masiulis 2,2
B.Bradauskas 1,8
P.Gylys 1,6
V.Gedvilas 1,2
N.Puteikis 0,8
Kiti 0,6
Nėra tokių 0,2

Nuo Lietuvos įstojimo į ES praėjo devyneri metai. Jūsų vertinimu, ar ši narystė Lietuvai davė daug naudos? (proc.)

Taip, labai 77
Taip, šiek tiek 15,8
Ne, beveik nieko nedavė 4,6
Pridarė daug žalos 1,4
Nežino 1,2

Kada Lietuvai būtų naudingiausia įsivesti eurą? (proc.)

Po 2020 m. 39,2
Euro Lietuvai įsivesti nereikėtų, nes ši valiuta išgyvena didžiulę krizę 22,6
2018–2020 m. 14,4
2017 m. 10,2
2014 m. 7,6
Nežino / neturi nuomonės 2,8
2015 m. 1,8
2016 m. 1,4

Ar pastaruoju metu jūs asmeniškai išleidžiate viską, ką uždirbate? (proc.)

Taip, išleidžiu visą savo atlyginimą, kurį uždirbu per mėnesį 53,4
Šiuo metu nedirbu 18,6
Išleidžiu didžiąją dalį uždarbio, bet šiek tiek atsidedu ir juodai dienai 18,4
Ne tik išleidžiu visą atlyginimą, bet neretai dar ir skolinuosi, kad pragyvenčiau 9
Nežino / neturi nuomonės 0,6

Kaip manote, ar Lietuva pasistatys naują atominę elektrinę iki 2020 m.? (proc.)

Ne 53,8
Iki 2020 m. tikrai nespės, nebent vėliau 37,8
Taip 6,2
Nežino / neturi nuomonės 2,2

Jūsų vertinimu, ar po teismo sprendimo Darbo partija (leiboristai) turėtų išlikti valdančiąja partija ir ar jos nariai gali užimti aukštus postus valstybėje? (proc.)

Ne, negali 62,8
Valdančiojoje koalicijoje išlikti gal ir galėtų, bet svarbių postų turėtų atsisakyti 30,2
Taip, gali 4,4
Nežino / neturi nuomonės 2,6

Jūsų nuomone, ar šiuo metu geriau rinktis studijas Lietuvos universitetuose, ar vis dėlto vykti studijuoti į užsienį? (proc.)

Geriau studijuoti užsienio universitetuose 35,4
Esminio skirtumo nėra 34,8
Geriau studijuoti Lietuvoje 26,8
Nežino / neturi nuomonės 3

Kaip manote, ar jūs esate tolerantiškas(-a) kitų rasių, kitų tautybių ir kito tikėjimo žmonėms? (proc.)

Tolerantiškas(-a) esu ne visoms paminėtoms žmonių grupėms 42,8
Taip, esu tolerantiškas(-a) 35,4
Ne, nesu tolerantiškas(-a) 21
Nežino / neturi nuomonės 0,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausos; 2013 m. sausis–gruodis. Cituojant apklausas, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Pati dabartinė Vyriausybė ir Seimas savo pirmųjų metų veiklą ir darbus vertina labai teigiamai ir net puikiai, o opozicija, žinoma, neigiamai. O ką šiuo klausimu mano Lietuvos gyventojai?
Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, teigiamai, tai yra puikiai ir labai gerai, šį Seimą ir šią Vyriausybę vertinančių respondentų tėra vienetai. Kitaip tariant, devynetą ir dešimtuką šiam Seimui rašo tik 1,4 proc., o Vyriausybei – dar mažiau, vos 0,2 proc. apklaustųjų. O štai vienetą ir dvejetą šiai valdžiai rašo maždaug 20 proc. respondentų.
Apibendrinus visus rezultatus matyti, kad apklaustieji rinkėjai šiai valdančiajai koalicijai nenori skirti net patenkinamo įvertinimo: kone trys ketvirtadaliai respondentų šiam Seimui teskyrė balus nuo dvejeto iki penketo pagal dešimtbalę sistemą. Vyriausybė įvertinta šiek tiek geriau: penktadalis apklaustųjų jai parašė šešetą. Bet kokiu atveju tokie balai nėra įkvepiantys ir tikrai nerodo, kad Lietuvos gyventojai alpėja iš susižavėjimo dabartine valdžia.

Kaip vertinate šios kadencijos Seimo darbo kokybę pagal dešimtbalę sistemą, kai vienetas reiškia blogiausią pažymį, o dešimt – geriausią? (proc.)

Ketvertu    22,4
Penketu    21,6
Trejetu    14,8
Dvejetu    14,2
Šešetu    8,6
Septynetu    6,2
Vienetu    4,8
Aštuonetu    3,4
Nežinau / neturiu nuomonės    2,6
Devynetu    1
Dešimtuku    0,4

Kaip vertinate dabartinės Vyriausybės darbo kokybę pagal dešimtbalę sistemą, kai vienetas reiškia blogiausią pažymį, o dešimt – geriausią? (proc.)

Penketu    25
Šešetu    20,6
Dvejetu    14,8
Trejetu    13,4
Ketvertu    11,2
Vienetu    7,2
Septynetu    3,6
Nežinau / neturiu nuomonės    2,2
Aštuonetu    1,8
Devynetu    0,2
Dešimtuku    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. lapkričio 18–20 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Naujausios “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos rezultatai komercinių Lietuvos bankų vadovams ir atstovams bus netikėti ir labai nemalonūs.

Daugiau nei dešimt metų Lietuvos bankai prisistatinėjo kaip socialiai atsakingos įmonės, tačiau Lietuvos gyventojai jų tokiais nelaiko. Net 78,8 proc. sociologų apklaustų respondentų nemano, kad komerciniai Lietuvos bankai yra socialiai atsakingi. Kad jie tokie yra, mano vos 2,8 proc. apklaustųjų, o dar dešimtadalis prie socialiai atsakingų priskiria tik kai kuriuos bankus.
Respondentų taip pat teirautasi, ar po pastarųjų dvejų metų peripetijų, kai buvo uždaryti du bankai, jie apskritai pasitiki komerciniais Lietuvos bankais. Paaiškėjo, kad dauguma nepasitiki, šeštadalis pasitiki iš dalies, o visiškai Lietuvos bankais pasitiki tik 2,4 proc. apklaustųjų. Tai šiek tiek stebina, nes indėlių bankuose daugėja. Kita vertus, šį nepasitikėjimą galima ir paaiškinti: žmonėms nebesvarbu, kur laikyti pinigus, vis tiek palūkanos už indėlius nebeįžiūrimos, o bėdos atveju indėlius, kurie mažesni nei 100 tūkst. eurų, jie atgauna ir atgaus, nes šie apdrausti. Todėl žmonės, net ir nepasitikėdami bankais ar vertindami juos skeptiškai, pinigus į juos vis tiek neša, tik dabar elgiasi apdairiau ir stengiasi, kad sumos nebūtų didesnės nei 100 tūkst. eurų.

Ar jūs pasitikite komerciniais Lietuvos bankais? (proc.)

Ne    74,2
Iš dalies    17
Nežinau / neturiu nuomonės    6,4
Taip    2,4

Jūsų vertinimu, ar Lietuvos komerciniai bankai yra socialiai atsakingos įmonės? (proc.)

Ne    78,8
Tik kai kurie    10,6
Nežinau / neturiu nuomonės    7,8
Taip    2,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. spalio 28–30 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

„Veido“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė didžiulius lietuvių gyvenimo būdo pokyčius: net septyni iš dešimties didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų teigia, kad šiandieninis jų gyvenimo tempas yra greitesnis nei prieš dvidešimt metų.
Kaip parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa, greitesniu tempu šiandien gyvena 67 proc. miestiečių. Kad jų gyvenimo tempas sulėtėjo, nurodė tik 10,4 proc. apklaustųjų, na, o maždaug penktadalis teigė ir dabar, ir prieš dvidešimt metų gyvenę lygiai taip pat aktyviai.
Įdomūs ir kiti apklausos rezultatai: trečdalis miestų gyventojų pripažino, kad dėl aktyvaus gyvenimo ritmo sunkiai viską spėja ir dažnai neišsimiega. Vis dėlto atrodo, kad dauguma lietuvių kol kas gana sėkmingai derina poilsį ir suaktyvėjusį gyvenimo būdą, nes net 65,4 proc. nurodė miego stygiaus nepatiriantys.

Ar jūsų gyvenimo tempas šiuo metu yra greitesnis, ar lėtesnis nei prieš 20 metų? (proc.)
Greitesnis     67
Mano gyvenimo tempas nepasikeitė     22
Lėtesnis     10,4
Nežinau / neturiu nuomonės     0,6

Ar jūs susiduriate su miego trūkumu, kurį lemia aktyvus gyvenimo ritmas? (proc.)
Ne, mano miegas dėl to nenukenčia     65,4
Taip, susiduriu: viską suspėti sunku, todėl man dažnai trūksta miego     33,2
Neturiu nuomonės     1,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. spalio 28–30 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.