Kad ir ką kalbėtų Seimo vadovai Vydas Gedvilas ir Vytautas Gapšys, kad ir ką įrodinėtų Viktoras Uspaskichas, po Vilniaus apygardos teismo sprendimo Darbo partija (leiboristai) atsidūrė visiškame užribyje. Bent taip mano apklausti Lietuvos gyventojai. Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, net 93 proc. respondentų mano, kad šios partijos nariai nebegali užimti aukštų postų valstybėje, o maždaug du trečdaliai įsitikinę, kad ši partija apskritai negali būti valdančioji. Tai aiškus signalas ir ženklas vis dvejojančiam premjerui Algirdui Butkevičiui ir jo vadovaujamai Socialdemokratų partijai, kuri visus metus bando įvairiai laviruoti, bet jai vis mažiau sekasi.
Užtat rinkėjai į tai žvelgia vis skeptiškiau. Jie šios valdžios veiklą ir darbus vertina gerokai prasčiau nei prieš pusmetį ar dar anksčiau: šiandien dabartinę valdžią teigiamai vertina jau tik 14,8 proc. apklaustųjų, maždaug trečdalis ją vertina neigiamai, o du penktadaliai – vidutiniškai. Kitaip tariant, vertinančiųjų teigiamai nuošimtis vis labiau tirpsta.

Netrukus sukaks metai, kai dirba ši valdžia. Kaip vertinate jos veiklą ir darbų kokybę? (proc.)

Vidutiniškai    42,6
Neigiamai    31,6
Teigiamai    14,8
Nežinau / neturiu nuomonės    11

Jūsų vertinimu, ar po teismo sprendimo Darbo partija (leiboristai) turėtų išlikti valdančiąja partija ir ar jos nariai gali užimti aukštus postus valstybėje? (proc.)

Ne, negali    62,8
Valdančiojoje koalicijoje išlikti gal ir galėtų, bet svarbių postų turėtų atsisakyti    30,2
Taip, gali    4,4
Nežinau / neturiu nuomonės    2,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugsėjo 3–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Paklaustas, ar planuoja kandidatuoti per kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus, premjeras Algirdas Butkevičius, kaip jau įprasta, atsakė aptakiai: “Aš save matau premjero pareigose, o dėl kandidatų prezidento rinkimuose sprendimą priims partija.”

Sociologas dr. Vladas Gaidys artėjančiuose prezidento rinkimuose jokios didesnės intrigos neįžvelgia: be Dalios Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus, kokių nors ryškesnių ir daugiau rinkėjų simpatijų sulaukiančių rimtų kandidatų vargu ar atsiras. Tą patį, beje, mano ir dauguma Lietuvos gyventojų. Kone keturi penktadaliai apklaustųjų įsitikinę, kad, be D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus, prezidento rinkimuose daugiau nebus stiprių kandidatų. Ir tik 15 proc. mano, kad toks atsiras. Tai paaiškėjo po “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Respondentų taip pat teirautasi, už katrą kandidatą, jeigu būsimuose prezidento rinkimuose kandidatuotų dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė ir dabartinis premjeras A.Butkevičius, jie planuoja balsuoti. Rezultatai ir čia nenustebino: net du trečdaliai respondentų planuoja balsuoti už D.Grybauskaitę, 12,2 proc. – už A.Butkevičių, o maždaug penktadalis – nė už vieną iš šių kandidatų. Taigi artėja rinkimai, kuriuose praktiškai nebus jokios intrigos.

Jeigu būsimuose prezidento rinkimuose kandidatuos dabartinė prezidentė D.Grybauskaitė ir dabartinis premjeras A.Butkevičius, už katrą planuojate balsuoti? (proc.)

Už D.Grybauskaitę    66,8
Nė už vieną jų    19,8
Už A.Butkevičių    12,2
Nežinau    1,2

Kaip manote, ar iki būsimų prezidento rinkimų, be D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus, atsiras dar nors vienas stiprus kandidatas? (proc.)

Ne, neatsiras    78,6
Taip, atsiras    15
Nežinau / neturiu nuomonės    6,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugsėjo 3–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Šiandien prasideda nauji mokslo metai, ir daugiau nei 600 tūkst. vaikų bei jaunuolių pravers mokyklų, kolegijų ir universitetų duris, tikėdamiesi gauti aukšto lygio švietimo paslaugas. Deja, tokias gaus ne visi, nes daugelis mūsų švietimo įstaigų nėra aukšto lygio – dauguma jų vidutiniokės, taigi ir paslaugos jų atitinkamos.
Kaip sužinome iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, Lietuvoje suteikiamo vidurinio mokslo kokybę teigiamai vertina tik dešimtadalis, o aukštojo mokslo kokybę – maždaug ketvirtadalis respondentų. Kur kas daugiau apklaustųjų tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje vertina vidutiniškai, prastai arba visai blogai. Net 34 proc. apklaustųjų, pabrėžę, kad Lietuvoje suteikiamo aukštojo mokslo kokybė bloga, pareiškė, jog dabar geriausia studijuoti užsienio universitetuose. Tačiau iš principo aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje respondentai vertina šiek tiek geriau nei vidurinio.

Kaip vertinate Lietuvoje suteikiamo vidurinio mokslo kokybę? (proc.)

Vidutiniškai    43,2
Prastai / neigiamai    38,6
Teigiamai     10,6
Nežinau / neturiu nuomonės    7,6

Kaip vertinate Lietuvoje suteikiamo aukštojo mokslo kokybę? (proc.)

Vidutiniškai    37
Blogai / labai blogai, todėl manau, kad geriausia studijuoti užsienio universitetuose    34
Gerai / labai gerai, todėl manau, kad geriausia studijas rinktis Lietuvoje    24,4
Nežinau / neturiu nuomonės    4,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugpjūčio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Trečdalis Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų mano, kad korupcija mūsų šalyje paplitusi visose srityse. Tokias tendencijas atskleidė „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa.
Na, o teisėtvarka ir sveikatos apsauga, respondentų nuomone, yra tos dvi sritys, kuriose korupcijos šiuo metu daugiausia. Kad korupcija paplitusi teismuose, prokuratūroje ir policijoje, mano 16 proc. apklaustųjų, o kad korumpuočiausios yra sveikatos apsaugos įstaigos, nurodė 11,6 proc. didmiesčių gyventojų.
Be to, 35 proc. miestiečių mano, kad korupcijos mastas šalyje per pastaruosius dvejus metus net padidėjo. Sumažėjusia korupcija džiaugiasi vos 4,4 proc. respondentų, tiesa, dar maždaug penktadalis laikosi nuomonės, kad jei korupcija ir sumažėjo, tai labai nedaug ir tik kai kuriose srityse.

Kaip manote, ar korupcija per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sumažėjo? (proc.)
Priešingai, korupcija didėja     35
Ne     25,4
Jei ir sumažėjo, tai labai nedaug ir tik kai kuriose srityse     21,2
Viskas liko taip pat     12,2
Taip, sumažėjo     4,4
Nežinau / neturiu nuomonės     1,8

Jūsų nuomone, kuriose srityse korupcijos šiuo metu daugiausia? (proc.)
Visur     33,8
Teisėtvarkos srityje (teismuose, prokuratūroje, policijoje)     16
Sveikatos apsaugoje     11,6
Statybų ir leidimų srityje     8,8
Aplinkosaugoje     8,4
Žemėtvarkoje     8,2
Savivaldoje     4,4
Energetikos sektoriuje     4,2
Socialinės apsaugos srityje     1,8
Transporto ir susisiekimo srityje     1,4
Visur korupcijos nedaug     0,8
Švietimo srityje     0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugpjūčio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Prieš mėnesį Seimo pirmininko pavaduotojas, ekspremjeras Gediminas Kirkilas, paleidęs keletą kritikos strėlių į Andrių Kubilių, regis, praleido progą patylėti.

Tuomet jis paskelbė, kad pastarąją krizę sukėlė konservatoriai su A.Kubiliumi priešakyje. Tačiau, kad ir ką jis kalbėtų, Lietuvos gyventojai apie šią neseną praeitį savo nuomonę jau turi, ir jos taip lengvai nepakeisi. Daugumos jų G.Kirkilo išvedžiojimai neįtikina ir kone trečdalis apklaustų šalies gyventojų mano, kad pats G.Kirkilas yra prasčiausias Lietuvos premjeras per visus pastaruosius 23 metus. Antroje vietoje – Gediminas Vagnorius, trečioje – Adolfas Šleževičius ir tik ketvirtoje atsiduria A.Kubilius. Šie duomenys paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus sociologinę apklausą.
Iš jos taip pat sužinome ir kurie ministrai, respondentų vertinimu, blogiausiai atlieka jiems patikėtas pareigas. Šiek tiek netikėtai prasčiausiai vertinamų ministrų viršūnėje atsiduria Vytenis Andriukaitis, kuris dar visai neseniai buvo vertinamas gana palankiai, o antroje vietoje – visiškai ne savo rogėse sėdintis vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas.

Išskirkite prasčiausią nepriklausomos Lietuvos premjerą (proc.)

G.Kirkilas    29,2
G.Vagnorius    17,4
A.Šleževičius    14,4
A.Kubilius    14,2
K.Prunskienė    5,6
A.Butkevičius    4,6
Visi buvo blogi    4,4
Nežinau / neturiu nuomonės    2,8
A.Abišala    2,2
R.Paksas    1,6
A.Brazauskas    1,2
L.M.Stankevičius    1
Visi buvo geri    1
B.Lubys    0,4

Kaip manote, kuris ministras blogiausiai atlieka jam patikėtas pareigas? (proc.)

V.P.Andriukaitis (sveikatos apsaugos)    14,6
D.A.Barakauskas (vidaus reikalų)    10,8
J.Bernatonis (teisingumo)    10,2
V.Mazuronis (aplinkos)    8,4
E.Gustas (ūkio)    8
J.Neverovičius (energetikos)    7,2
A.Pabedinskienė (socialinės apsaugos ir darbo)    6,6
Nežinau / neturiu nuomonės    6,4
R.Šadžius (finansų)    5,6
L.A.Linkevičius (užsienio reikalų)    4,4
J.Olekas (krašto apsaugos)    4
Visi dirba blogai    3,2
D.Pavalkis (švietimo ir mokslo)    3
V.Jukna (žemės ūkio)    2,4
R.Sinkevičius (susisiekimo)    2,2
Visi dirba gerai    1,8
Š.Birutis (kultūros)    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugpjūčio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Seimas005

Be to, tai pakankamas laikotarpis simpatijoms ir antipatijoms pasireikšti, todėl “Veidas” nusprendė pasidomėti, kokiomis partijomis Lietuvos gyventojai labiausiai nusivylė ir ar nesikeitė nemėgstamiausių politikų sąrašas. Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos rezultatų, pirmasis nemėgstamiausių politikų trejetukas nesikeičia: jame yra Valdemaras Tomaševskis, Andrius Kubilius ir Viktoras Uspaskichas. Bet žvelgiant į tolesnį sąrašą jau matyti permainų: sparčiai į nemėgstamiausių politikų viršūnę kopia išnykusi Seimo narė Neringa Venckienė, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ir Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys.
Gana įdomiai atrodo ir Lietuvos gyventojus labiausiai nuvylusių politinių partijų sąrašas. Po apklausos paaiškėjo, kad pirmose vietose karaliauja visai ne didžiausios partijos – ne konservatoriai ir juolab ne socialdemokratai, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir sąjunga “Taip”. Juntamas labai didžiulis nusivylimas ir partija “Drąsos kelias”.

Kuris asmuo šiuo metu yra nemėgstamiausias jūsų politikas? (proc.)

V.Tomaševskis    12
A.Kubilius    11,4
V.Uspaskichas    8,4
N.Venckienė    7,2
V.Andriukaitis    6,8
G.Kirkilas    6,4
B.Vėsaitė    5,8
V.Landsbergis    5
V.Gapšys    4,4
R.Paksas    4,2
A.Butkevičius    4
D.Grybauskaitė    3,8
P.Gražulis    3,6
K.Komskis    3,6
V.Mazuronis    2,6
Nežino / Neturi nuomonės    2,4
E.Masiulis    2,2
B.Bradauskas    1,8
P.Gylys    1,6
V.Gedvilas    1,2
N.Puteikis    0,8
Kita    0,6
Nėra tokių    0,2

Kokia politine partija per pastaruosius trejus metus labiausiai nusivylėte? (proc.)

Visomis    18,4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija    15,6
Sąjunga “Taip”    13,8
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais    12,8
Partija “Drąsos kelias”    11,4
Darbo partija    10,4
Nežino / Neturi nuomonės    4,2
Socialdemokratų partija    4
Partija “Tvarka ir teisingumas”    3,2
Liberalų sąjūdžiu    2,8
Socialistiniu liaudies frontu    1,2
Liberalų ir centro sąjunga    0,8
Nė viena partija nenusivylė    0,6
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga    0,4
Kita    0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. balandžio 25–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Praėjusią savaitę sukako devyneri metai nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Nuo 2004 m. iki dabar mūsų valstybė iš ES jau gavo maždaug 30 mlrd. Lt finansinės paramos.

Šalies gyventojai tą tikrai pajuto ir labai vertina. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos susidaro įspūdis, kad Lietuvos gyventojai yra didžiuliai eurooptimistai ir net ES gerbėjai, mat net 77 proc. respondentų mano, jog Lietuvai narystė ES davė labai daug naudos. Kad naudos nedavė ar net pridarė žalos, yra įsitikinę tik 6 proc. apklaustųjų.
Kartu pasidomėjome, ką respondentai mano apie mūsų valstybės judėjimo trajektoriją, kitaip tariant, į kurią pusę po nepriklausomybės atkūrimo juda mūsų valstybė ir kur šiandien esame atsidūrę. Net keturi penktadaliai apklaustųjų mano, kad Lietuva nuo Rusijos ir kitų NVS šalių jau stipriai nutolusi, bet iki Vakarų ir Šiaurės Europos šalių dar nepriartėjusi. Kad Lietuva ir šiuo metu panašesnė į Rusiją ar kitas NVS šalis, įsitikinę vos 1,6 proc. apklausos dalyvių, 17 proc. linkę manyti, kad Lietuva labiau panaši į Vakarų ar Šiaurės Europos valstybes. Taigi per 23-ejus metus pasiekta pažanga ne tokia ir maža.

Nuo Lietuvos įstojimo į ES praėjo devyneri metai. Jūsų vertinimu, ar ši narystė Lietuvai davė daug naudos? (proc.)

Taip, labai    77
Taip, šiek tiek    15,8
Ne, beveik nieko nedavė    4,6
Pridarė daug žalos    1,4
Nežino    1,2

Jūsų nuomone, Lietuva šiuo metu…  (proc.)

Nuo Rusijos ir kitų NVS šalių nutolusi, bet iki Vakarų ir Šiaurės Europos šalių dar nepriartėjusi    79,6
Labiau į Šiaurės Europos valstybes panaši šalis    10,6
Labiau į Vakarų Europos šalis panaši valstybė    6,4
Nežino / Neturi nuomonės    1,8
Labiau į NVS šalis panaši valstybė    1
Labiau į Rusiją panaši valstybė    0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. balandžio 25–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas turėtų sunerimti ir susimąstyti: parlamento  vadovo postą jis užima jau daugiau nei penkis mėnesius, tačiau žmonės jo veiklą vertina skeptiškai arba tiesiog niekaip.

Tai paaiškėjo po “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos. Respondentų pasiteiravus, kuris iš Seimo pirmininkų geriausiai atliko (atlieka) jam patikėtas pareigas, nė vienas nepaminėjo V.Gedvilo pavardės. Jį aplenkė net ankstesnieji autsaideriai Arūnas Valinskas ir Viktoras Muntianas. Respondentų vertinimu, geriausiai Seimo pirmininko pareigas atliko Irena Degutienė, o toliau, jau gerokai nuo jos atsilikdami, eina Vytautas Landsbergis ir Česlovas Juršėnas.
Respondentų taip pat teiravomės, kuris iš ligšiolinių premjerų, jų nuomone, buvo (yra) prasčiausias. Kaip paaiškėjo, labiausiai šio negarbingo titulo nusipelnė Gediminas Kirkilas, bet gana daug apklausiamųjų kaip prasčiausią premjerą išskyrė ir Gediminą Vagnorių bei Andrių Kubilių

Jūsų nuomone, kuris iš Seimo pirmininkų geriausiai atliko (atlieka) jam patikėtas pareigas? (proc.)

I.Degutienė    41,6
V.Landsbergis    16,8
Č.Juršėnas    12,8
Visi dirbo prastai    9
A.Paulauskas    8,2
V.Muntianas    5,4
A.Valinskas    3,2
Nežinau / neturiu nuomonės    2,6
Visi dirbo gerai    0,4
V.Gedvilas    0

Kuris iš ligšiolinių premjerų, jūsų vertinimu, buvo (yra) prasčiausias? (proc.)

G.Kirkilas    31,4
G.Vagnorius    16,8
A.Kubilius    15,2
A.Šleževičius    10,2
A.Butkevičius    6,6
Visi dirbo prastai    5,8
K.Prunskienė    4,2
A.Abišala    2,6
R.Paksas    2,2
A.Brazauskas    1,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1,6
L.M.Stankevičius    0,8
Visi dirbo gerai    0,6
B.Lubys    0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. balandžio 8–10 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Nors ir ankstesnė Andriaus Kubiliaus, ir dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė labai didžiuojasi savo laimėjimais korupcijos mažinimo ir skaidrumo didinimo srityje, dauguma Lietuvos gyventojų jokio esminio proveržio čia nemato.

Netgi priešingai: kone trečdalis apklaustųjų mano, kad korupcija šalyje didėja, dar trečdalis įsitikinę, jog korupcijos tikrai nemažėja arba jos liko tiek pat, ir vos 3,4 proc. respondentų sutinka, kad korupcijos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo. Tokie duomenys paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Pasidomėjus, kokiose srityse korupcijos šiuo metu daugiausia, maždaug trečdalis tikino, kad visur, o dar trečdalis išskyrė teisėtvarkos, statybų ir leidimų, sveikatos apsaugos bei žemėtvarkos sritis. Iš apklausos rezultatų matyti, kad, žmonių vertinimu, korupcijos sąlyginai mažiau švietimo, socialinės apsaugos ir transporto bei susisiekimo srityse.

Kaip manote, ar korupcijos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo? (proc.)

Korupcija tik didėja    32,8
Ne    28
Jei ir sumažėjo, tai labai nedaug ir tik kai kuriose srityse    18,4
Viskas liko taip pat    16,2
Taip    3,4
Nežino / Neturi nuomonės    1,2

Jūsų vertinimu, kuriose srityse korupcijos šiuo metu daugiausia? (proc.)

Visur    31,8
Teisėtvarkos (teismai, prokuratūros, policija)    16,8
Statybų ir leidimų    11,2
Sveikatos apsaugos    10,6
Žemėtvarkos    9
Aplinkosaugos    8,2
Savivaldos    2,8
Nežino / Neturi nuomonės    2,6
Energetikos sektoriaus    2,2
Transporto ir susisiekimo sektoriaus    1,8
Socialinės apsaugos    1,6
Švietimo    0,8
Visur korupcijos nedaug    0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. balandžio 8–10 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Kompiuteris ir internetas lietuvių gyvenime nukonkuravo televiziją: laisvalaikiu Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai daugiau laiko praleidžia naršydami internete, nei žiūrėdami televizorių. Tai parodė „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa, atskleidusi miestiečių laisvalaikio įpročius.
Kaip atrodo tipiškas lietuvių laisvalaikis? Pasirodo, 31 proc. miestiečių savaitgaliais arba tomis dienomis, kai nedirba, daugiausiai laisvo laiko skiria naršymui ir bendravimui internete. Kad laisvalaikiu daugiausia žiūri televizorių ir filmus, nurodė 24,8 proc. apklaustųjų, na, o laisvalaikiu lankosi kultūriniuose renginiuose ar daugiausiai laiko praleidžia skaitydami knygas – tik atitinkamai 8,2 ir 4,6 proc. respondentų.
Į klausimą, ar jie daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus, ar naršydami internete, beveik pusė visų respondentų atsakė, kad internete, o mažiau nei trečdalis – kad prie televizoriaus. Neturintys nei televizoriaus, nei interneto paminėjo tik atitinkamai 2,2 ir 3,8 proc. apklausos dalyvių.

Kokiai veiklai jūs skiriate daugiausiai laisvo laiko savaitgaliais? (proc.)
Naršau internete     31
Žiūriu televizorių, filmus     24,8
Susitinku su draugais     17,6
Leidžiu laiką gamtoje, parkuose, važinėju po Lietuvą     13,4
Einu į renginius (teatrus, koncertus ir kt.)     8,2
Skaitau knygas     4,6
Neturi nuomonės / neatsakė     0,4

Ar jūs daugiau laiko praleidžiate prie televizoriaus, ar naršydamas internete (proc.)?

Internete     47,2
Prie televizoriaus     31,6
Panašiai laiko praleidžiu ir internete, ir žiūrėdamas TV programas     14,6
Neturiu interneto     3,8
Neturiu televizoriaus     2,2
Nežino / neatsakė     0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. kovo 25–27 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Dabartinė Vyriausybė išsikėlė tikslą eurą Lietuvoje įvesti 2015 m. Tačiau šis uždavinys jai taps tikru iššūkiu, nes labai daug Lietuvos gyventojų euro nenori arba nori, kad jis būtų įvestas dar negreitai.

Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos, vos 7,2 proc. apklaustųjų temano, kad euras litą turėtų pakeisti kuo greičiau, dar 11,6 proc. pasisako už euro įvedimą, bet ragina neskubėti. Tačiau daugiau nei penktadais respodentų įsitikinę, kad Lietuvai euro apskritai nereikia įsivesti, o net 37 proc. mano, kad euro įvedimą mūsų šalyje reikėtų kaip įmanoma pavėlinti.
Pasiteiravus, kada Lietuvai būtų naudingiausia įsivesti eurą, tik 10,8 proc. atsakė, kad tai galėtų būti 2014–2016 m. Visi kiti pasisakė už daug vėlesnį laikotarpį, o net du penktadaliai siūlė eurą Lietuvai įsivesti po 2020 m. Taigi tokiam žmonių nusistatymui įveikti Vyriausybei ir Lietuvos bankui prireiks daug pastangų.

Ar norėtumėte, kad Lietuvoje litą kuo greičiau pakeistų euras? (proc.)

Ne, euro įvedimą Lietuvoje reikėtų kaip įmanoma pavėlinti    37
Lietuvai euro apskritai nereikia įsivesti    21
Man tas pats    15,2
Taip, bet skubėti nereikėtų    11,6
Taip, ir kuo greičiau    7,2
Geriau, kad viskas liktų kaip dabar: litas susietas su euru, mes siekiame įsivesti eurą, bet geriau, kad įsivestume negreitai    5,4
Nežino / Neturi nuomonės    2,6

Kada Lietuvai būtų naudingiausia įsivesti eurą? (proc.)

Po 2020 m.    39,2
Euro Lietuvai įsivesti nereikėtų, nes ši valiuta išgyvena dižiulę krizę    22,6
2018–2020 m.    14,4
2017 m.    10,2
2014 m.    7,6
Nežino / Neturi nuomonės    2,8
2015 m.    1,8
2016 m.    1,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. kovo 25–27 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Netrukus nuo dabartinės Vyriausybės darbo pradžios sueis šimtas dienų. Patys valdantieji didžiuojasi laimėjimais ir tvirtina visus šimtą dienų dirbę itin produktyviai, įkūrę daugybę darbo grupių. Tiesa, tie laimėjimai vis dar neperžengė darbo grupių lygmens. Juk nei dėl daugiabučių renovavimo, nei dėl Visagino atominės elektrinės ateities, nei dėl mokesčių reformos, nei dėl sveikatos reformos – tiesą sakant, dėl nieko jokių sprendimų dar nepriimta.
Tačiau žmonių kantrybė dar nėra išsekusi, sprendimų jie laukia, todėl pasiteiravus, kaip respondentai vertina šios Vyriausybės sprendimus, beveik pusė atsakė vertinantys vidutiniškai. Tiesa, maždaug trečdalis apie Vyriausybės veiklą jau dabar atsiliepia neigiamai. O vertinančių teigiamai nėra labai daug – maždaug penktadalis. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Kartu pasidomėjome, kokiose srityse respondentai labiausiai pasigenda permainų. Paaiškėjo, kad iš šios Vyriausybės labiausiai pasikeitimų tikimasi teisingumo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir energetikos srityse (reformų šiose srityse tikisi daugiau nei pusė apklaustųjų). O mažiausiai permainų, pasak respondentų, reikia krašto apsaugos, finansų ir žemės ūkio srityse.

Netrukus sukaks šimtas dienų, kai darbuojasi naujoji valdžia. Kaip vertinate jos veiklą ir sprendimus? (proc.)

Vidutiniškai    47
Neigiamai    32,4
Teigiamai    19,4
Nežino / Neturi nuomonės    1,2

Kokioje srityje šiuo metu labiausiai pasigendante permainų? (proc.)

Teisingumo    15,4
Sveikatos apsaugos    13
Socialinės apsaugos    12,2
Energetikos    10,6
Užsienio reikalų    9,4
Švietimo ir mokslo    8,4
Darbo    6,6
Ūkio ir ekonomikos    5,8
Kultūros    5,2
Aplinkos    4,4
Susisiekimo    2,2
Žemės ūkio    1,8
Finansų    1,8
Daugiabučių renovavimo    1
Nežino / Neturi nuomonės    1
Krašto apsaugos    0,8
Kita    0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. kovo 11–13 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.