Lietuvos miestų gyventojai mano, kad dabartiniai vaikai, palyginti su jų tėvų ir senelių kartomis, yra laimingesni. Apie tai liudija „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa.
Paprašyti pasakyti savo nuomonę, kuri iš šių lietuvių kartų yra (buvo) laimingesnė – dabartinių vaikų, jų tėvų ar senelių, 43 proc. respondentų atsakė, kad iš visų laimingiausi dabartiniai vaikai. Kad laimingesni jų tėvai, nurodė 18,6 proc., kad seneliai – 8,4 proc., o kiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų mano, jog visos šios kartos gyvena arba gyveno vienodai laimingai.
Į klausimą, kieno finansinė padėtis buvo geresnė, o gyvenimas – labiau aprūpintas, beveik pusė respondentų atsakė manantys, kad jų kišenės yra pilnesnės, nei buvo jų tėvų. Na, o priešingai manančiųjų – atsakiusių, kad jų tėvai gyveno sotesnį gyvenimą už juos dabar, tarp apklaustų miestiečių buvo 16,6 proc.

Jūsų nuomone, kuri iš šių lietuvių kartų yra / buvo laimingesnė: dabartinių vaikų, jų tėvų ar jų senelių? (proc.)

Dabartinių vaikų karta 43
Visos kartos vienodai laimingos 27,2
Tėvų karta 18,6
Senelių karta 8,4
Nežinau / neturiu nuomonės 2,8

Kaip manote, kieno finansinė padėtis yra / buvo geresnė, o gyvenimas – lengvesnis ir labiau aprūpintas: jūsų ar jūsų tėvų? (proc.)

Manau, kad gyvenu geriau už savo tėvus 49,4
Didelių skirtumų neįžvelgiu 33,4
Manau, kad mano tėvai gyvena / gyveno geriau už mane 16,6
Nežinau / neturiu nuomonės 0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. birželio 25–27 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Per pastaruosius trejus metus prezidento poste Dalia Grybauskaitė, regis, daugiausiai šalininkų prarado šiemet, per vadinamąjį Garliavos skandalą.

Tačiau tie praradimai nėra dramatiški: jos veiklą ir trejus valdymo metus teigiamai vertina 37,2 proc. respondentų, neigiamai 14,4 proc., o dauguma vertina vidutiniškai arba iš esmės palankiai, tačiau sako tikėjęsi, kad ji nuveiks daugiau.

Šie duomenys paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos. D.Grybauskaitę gana maloniai turėtų nuteikti faktas, jog 43 proc. respondentų norėtų, kad ji prezidentautų dar vieną kadenciją, o 29,4 proc. nebūtų prieš, bet svarsto, kad galbūt gali atsirasti ir geresnių kandidatų. Nebenorinčių D.Grybauskaitės matyti prezidento poste – maždaug ketvirtadalis visų apklaustųjų.

Kaip vertinate prezidentės D.Grybauskaitės trejus valdymo metus? (proc.)

Teigiamai 37,2

Tikėjausi, kad ji daugiau nuveiks 27

Vidutiniškai 21,4

Neigiamai 14,4

Nežinau / neturiu nuomonės 0

Ar norėtumėte, kad D.Grybauskaitė prezidentautų dar vieną kadenciją? (proc.)

Taip, D.Grybauskaitė dar daug gali nuveikti 43

Nebūčiau prieš, bet gal atsiras geresnių kandidatų 29,4

Ne, Lietuvai reikia naujų lyderių 26,2

Nežinau / neturiu nuomonės 1,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. birželio 11–13 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Galima suprasti, kodėl nemaža dalis Lietuvos rinkėjų balsuoja ne ”už” kažkurią partiją, o ”prieš” tam tikras partijas. Taip yra todėl, kad net dviejų trečdalių apklaustų šalies gyventojų nuomone, nė viena politinė partija Lietuvoje nevykdo savo rinkiminių pažadų. Bent taip papaiškėjo iš ”Veido” užsakymu tyrimų kompanijos ”Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.

Lygiai taip pat gana daug respondentų (52 proc.) mano, kad nė viena Lietuvos partija nesilaiko savo ideologinės linijos ir vertybių. Prie kiek labiau prisilaikančių priskiriamos tik Socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai. Bet ir tai tikriausiai daugiau iš inercijos, nes šių partijų atstovų veiksmai nerodo, kad jiems labai rūpėtų kažkokia ideologija ar kadaise išpažintos vertybės.

Jūsų nuomone, kuri partija geriausiai vykdo rinkiminius savo pažadus? (proc.)

Nė viena 63,2

Socialdemokratų partija 25

Darbo partija 2,6

Liberalų sąjūdis 2,2

Tvarka ir teisingumas 2

Liberalų ir centro sąjunga 2

Nežinau 1,2

Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai 1,2

Lietuvos lenkų rinkimų akcija 0,4

Lietuvos valstiečių partija 0,2

Krikščionių partija 0

Tautos prisikėlimo partija 0

Visos 0

Jūsų vertinimu, kuri Lietuvos partija vis dar laikosi savo ideologinės linijos ir vertybių? (proc.)

Nė viena 52

Socialdemokratų partija 27,6

Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai 7,2

Darbo partija 4,4

Liberalų ir centro sąjunga 3,8

Liberalų sąjūdis 1,6

Tvarka ir teisingumas 1,4

Lietuvos lenkų rinkimų akcija 1

Nežinau 0,6

Lietuvos laisvės sąjunga 0,2

Lietuvos tautininkų sąjunga 0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. gegužės 28–30 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Vien tokios sociologinės apklausos rezultatų skelbimas sulauks nemažai kritikos iš Vyriausybės ir kai kurių Seimo narių. Mat artėja lemiamas balsavimas Seime dėl naujos elektrinės statybos, o apklausos rezultatai liudija, kad pusė apklaustųjų atominės statybai nepritaria. Pritariančiųjų, deja, – tik penktadalis. Dar penktadalis aiškios nuomonės šiuo klausimu neturi. Bent taip paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios apklausos.
Kartu respondentų pasiteiravome, ar jie pirktų naujos atominės elektrinės akcijų, jei būtų pasiūlyta tokia galimybė. Tų, kurie tokių akcijų nepirktų, nuošimtis nenustebino, o štai tų, kurie pirktų, jis atrodo šiek tiek netikėtai, mat VAE akcijų įsigytų net 27,4 proc. apklaustųjų, o tai 9 proc. daugiau nei pasisakančiųjų už  naujos Visagino atominės elektrinės statybą kartu su japonų korporacija „Hitachi“.

Ar dabartinėmis aplinkybėmis jūs esate už naujos Visagino atominės elektrinės statybą kartu su japonų korporacija „Hitachi“? (proc.)

Ne, aš esu prieš    53,2
Taip, aš esu už    18,8
Šiuo metu turiu per mažai informacijos, kad galėčiau pareikšti kategorišką nuomonę    18,4
Aš susilaikau    9
Nesakysiu / neturiu nuomonės    0,6

Ar jūs pirktumėte naujos atominės elektrinės akcijų, jei būtų pasiūlyta tokia galimybė? (proc.)

Ne    54,6
Taip    27,4
Dar nežinau    17,6
Neturiu nuomonės / nesakysiu    0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. gegužės 14–16 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Nors paprastai pabrėžiama, kad Lietuvos rinkėjų atmintis labai trumpa, sociologiniai tyrimai to tvirtinti neleidžia. Paprašyti įvardyti prasčiausiai dirbusį Seimo pirmininką ir premjerą, respondentai pasikapstė po atminties kerteles ir prisiminė tiek esamų, tiek buvusių ministrų pirmininkų bei Seimo pirmininkų nuodėmes ir išskyrė pačius blogiausius.
Kaip paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios apklausos, šiuo metu kaip prasčiausius Seimo pirmininkus apklausiamieji išskiria A.Valinską (kone pusė respondentų) ir V.Muntianą (kone ketvirtadalis), o blogiausio premjero „laurai“ atiteko R.Paksui. Po jo rikiuojasi A.Kubilius ir G.Kirkilas. Visi trys pelnė 81,4 „nepagarbos“ procentų.

Kuris iš ligšiolinių Seimo pirmininkų, jūsų nuomone, buvo (yra) blogiausias? (proc.)

A.Valinskas    47,6
V.Muntianas    23
Visi dirbo prastai    13,4
Č.Juršėnas    6,6
V.Landsbergis    5,2
Nežinau / neturiu nuomonės    3,8
I.Degutienė    0,2
A.Paulauskas    0,2
Visi dirbo gerai    0

Kuris iš ligšiolinių premjerų, jūsų vertinimu, buvo prasčiausias? (proc.)

R.Paksas    39
A.Kubilius    27,2
G.Kirkilas    15,2
L.M.Stankevičius    7,6
G.Vagnorius    6
A.Šleževičius    2,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1,6
A.Abišala    0,4
A.Brazauskas    0,2
B.Lubys    0
K.Prunskienė    0
Visi dirbo gerai    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. balandžio 23–25 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Šios kadencijos Seimas pasiekė rekordą: teigiamai jo veiklą vertina vos 0,2 proc., o neigiamai – net 80,2 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų.

Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Net šiaip jau viena nepopuliariausių Andriaus Kubiliaus Vyriausybė vertinama geriau. Nors 48,6 proc. respondentų dabartinės Vyriausybės 3,5 metų darbą vertina neigiamai, tačiau 45,4 proc. vertina vidutiniškai, o 5,6 proc. – netgi teigiamai.
Pats A.Kubilius mano, kad nepasitikėjimą politikais lemia ne tik jų klaidos, – tai ir tam tikro vyraujančio visuomenės mąstymo atspindys. „Reikia skatinti didesnį pasitikėjimą tiek savimi, tiek kitais, taip pat tikėjimą Lietuvos ateitimi. Tam labai svarbi švietimo sistema, žiniasklaida. Reikia pasistengti save matyti platesniuose horizontuose“, – pataria premjeras.

Kaip jūs vertinate A.Kubiliaus Vyriausybės 3,5 metų darbą? (proc.)

Neigiamai    48,6
Vidutiniškai    45,4
Teigiamai    5,6
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Kaip jūs vertinate šios kadencijos Seimo veiklą? (proc.)

Neigiamai    80,2
Vidutiniškai    19
Nežinau / neturiu nuomonės    0,6
Teigiamai    0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. balandžio 23–25 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Drąsiaus Kedžio drama prasidėjo prieš trejus metus, kai jis pradėjo ieškoti teisybės teisėtvarkos institucijose ir kai įkūrė interneto svetainę pedofilai.com.

Per šį laikotarpį aptariama istorija plėtojosi pačiomis netikėčiausiomis kryptimis ir jau pareikalavo mažiausiai penkių žmonių aukų. Tačiau ir šiandien atomazgos nematyti: prie D.Kedžio namų vis dar budi minios žmonių, o antstolė nesėkmingai bando įvykdyti teismo sprendimą grąžinti dukrą Laimutei Stankūnaitei.
Mūsų savaitraštis nusprendė Lietuvos gyventojų pasiteirauti, kur ir su kuo, jų manymu, turėtų gyventi D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra ir kokią išeitį iš šios aklavietės jie mato. Taigi, iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos paaiškėjo, kad vienos nuomonės nėra, tačiau pusė apkaustųjų mano, kad D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra turėtų gyventi su Neringa Venckiene ir D.Kedžio tėvais, o kad ji turėtų gyventi su L.Stankūnaite, mano 14,2 proc. Įdomu tai, kad 7 proc. įsitikinę, jog mergaitę reikėtų apskritai išvežti kur nors į užsienį, nes tik ten ji ras ramybę. O ketvirtadaliui ši tema jau įgriso.
„Komentarų šiuo klausimu buvo labai įvairių: nuo visiško pasibaisėjimo viena ar kita konfliktuojančia puse iki sąmokso teorijų. Tačiau vienu aspektu visi respondentai vieningi: visiems gaila mergaitės, kuri tokio amžiaus turi išgyventi tikrą pragarą, ir niekas nežino, kaip šio laikotarpio išgyvenimai atsilieps jai ateityje“, – teigia „Prime consulting“ direktorius Saulius Olencevičius.

Jūsų nuomone, kur turėtų augti D.Kedžio ir L.Stankūnaitės dukra? (proc.)

Pas N.Venckienę ir D.Kedžio tėvus    49,2
Man ši tema neįdomi    25,8
Pas L.Stankūnaitę    14,2
Nė pas vienus, ji turėtų būti saugiai išvežta kur nors į užsienį, nes tik ten ras ramybę    7
Nežinau / neturiu nuomonės    3,8

Jūsų vertinimu, ar Lietuvoje dideli pedofilijos mastai? (proc.)

Vidutiniški, ne didesni nei aplinkinėse valstybėse    68,2
Taip, didoki    12,4
Taip, labai    9,4
Ne    5,6
Nežinau / neturiu nuomonės    4,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. kovo 26–28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Savaime suprantama, žmonių nuomonė labai subjektyvi, bet ją kažkas lemia, ir jei tokių nuomonių daug, ji kažką reiškia. „Veidas“ nusprendė pasidomėti, kurie premjerai per nepriklausomybės laikotarpį ir kurie pastarojo laikmečio ministrai buvo labiausiai korumpuoti.

Šiaip jau teistų premjerų neturime, tarp šio laikmečio ministrų teistų taip pat nėra, tačiau vieniems premjerams ir ministrams korumpuoto etiketes žmonės klijuoja mieliau nei kitiems. O prie kai kurių žodis „korumpuotas“ apskritai nelimpa.
Taigi, kaip paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios apklausos, vertindami ministrus, gana daug respondentų (37,2 proc.) rinkosi įprastą atsakymo variantą „visi ministrai yra korumpuoti“, o iš konkrečių ministrų išskyrė Gediminą Kazlauską.
Tarp premjerų vertinimų įvairovės daugiau, tačiau pirmose pozicijose atsidūrė A.Šleževičius, G.Vagnorius ir A.Kubilius.

Jūsų nuomone, kuris iš premjerų buvo / yra labiausiai korumpuotas? (proc.)

Adolfas Šleževičius    23,2
Visi    19,6
Gediminas Vagnorius    15,4
Andrius Kubilius    12,6
Algirdas Brazauskas    7,6
Aleksandras Abišala    6,8
Gediminas Kirkilas    5
Kazimiera Prunskienė    3,8
Bronislovas Lubys    3
Nežinau / neturiu nuomonės    2,6
Albertas Šimėnas    0,2
Rolandas Paksas    0,2
Laurynas Mindaugas Stankevičius    0
Nė vienas    0

Jūsų nuomone, kuris iš dabartinių ministrų yra labiausiai korumpuotas? (proc.)

Visi    37,2
Gediminas Kazlauskas (aplinkos ministras)    25
Nežinau    11,4
Rimantas Žylius (ūkio ministras)    7,2
Kazys Starkevičius (žemės ūkio)    5,6
Arvydas Sekmokas (energetikos)    4,6
Gintaras Steponavičius (švietimo ir mokslo)    2,6
Rasa Juknevičienė (krašto apsaugos)    2,2
Raimondas Šukys (sveikatos apsaugos)    1,2
Kiti    3
Nė vienas    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. vasario 27–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Net 92,2 proc. Lietuvos gyventojų tvirtina, kad jų gyvenimo tempas labai greitas arba greitokas. Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos. Pasak šios bendrovės direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, kai kurie respondentai minėjo, kad „jis greitas iki išprotėjimo…“, „visiškai pašėlęs“, „kosminis“ ir pan. Ramiu gyvenimo tempu pasigirti tegali 5,6 proc. apklaustųjų.
Paklausti, ar tą gyvenimo tempą norėtų sulėtinti, 71,4 proc. atsakė, kad to norėtų. „Daugelis respondentų teigė norintys sulėtinti gyvenimo tempą ir pasidžiaugti gyvenimu, tačiau nežino, kaip tai padaryti“, – komentuoja S.Olencevičius.
20 proc. iš tų, kurių gyvenimo tempas spartus, jo lėtinti nenorėtų.

Ar šiuo metu jūsų gyvenimo tempas greitas? (proc.)

Taip, labai    47
Taip, greitokas    45,2
Ne    5,6
Mano gyvenimo tempas greitas tik kartais    2,2

Ar norėtumėte sulėtinti savo gyvenimo tempą? (proc.)

Taip    71,4
Ne    27,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. vasario 27–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

87 proc. apklaustų šalies gyventojų dažniau ar rečiau didžiuojasi esantys lietuviai: visada tuo didžiuojasi 37,6 proc. respondentų, o kartais – pusė.

Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos. Iš principo tai nėra dramatiškai liūdni skaičiai, juk tik 13 proc. apklaustųjų niekada nesididžiuoja esą lietuviai. Jei prisiminsime, kad daugumos ankstesnių apklausų rezultatai būdavo kur kas pesimistiškesni, šio sociologinio tyrimo rezultatai nuteikia daugiau ar mažiau pozityviai.
Artėjant Kovo 11-ajai ir turint omenyje, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo 22 metai, tai yra tiek pat, kiek Lietuva nepriklausoma buvo tarpukariu, respondentų taip pat teirautasi, ar Lietuva, kaip valstybė, daugiau pasiekė per 22 metus tarpukariu, ar per 22 metus dabar, atkūrus nepriklausomybę. Daugiau nei pusė apklaustųjų pabrėžė, jog skirtumai pernelyg dideli, kad šiuos laikotarpius būtų galima lyginti. Tiesa, maždaug ketvirtadalis respondentų vis dėlto išskyrė, kad Lietuva daugiau pasiekė 1990–2012 m. o 16,8 proc. didesnę pažangą mato 1918–1940 m.

Ar jūs didžiuojatės esąs lietuvis? (proc.)

Kartais    49,4
Taip    37,6
Ne    13

Jūsų nuomone, ar Lietuva, kaip valstybė, daugiau pasiekė per 22 metus tarpukariu, ar per 22 metus dabar, atkūrus nepriklausomybę? (proc.)

Skirtumai pernelyg dideli, kad šiuos laikotarpius būtų galima lyginti    57,2
Dabar    23
Tarpukariu    16,8
Pasiekimai panašūs    2,6
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. vasario 13–15 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

UAB „Švyturys-Utenos alus“ užsakymu atlikta nacionalinė Lietuvos alaus mėgėjų apklausa parodė, kad kas penktas lietuvis priimtiniausiu laiko stipresnį nei vidutinį – tarp 5,6 ir 6,5 laipsnių stiprumo alų.

Jį renkasi apie 18 proc. šalies alaus mėgėjų, daugiausia – vyrai ir mažesnių miestų, rajono centrų gyventojai. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, jog nemaža dalis vyrų ieško pilno, sodraus skonio alaus.
Pilno, sodraus skonio alus – tokias mėgstamas alaus charakteristikas įvardinusią alaus mėgėjų grupę galima apibendrinti vienu žodžiu – vyrai. Iš viso pilno, sodraus skonio alus labai patinka 40 proc. alaus pirkėjų, patinka 37 proc. alaus gėrėjų, o nepatinka – 21 proc. alaus mėgėjų.
Sociologai pastebėjo tendenciją, kad lengvas, gaivus ar klasikinio skonio lageris labiau mėgstamas tarp moterų ir didmiesčių gyventojų. O vyrams renkantis alaus rūšį labiau rūpi skonio pilnatvė, taip pat – sodrumas, aromatas, stiprumas.
„Švyturio Švyturio“ keičiasi kartu su vartotojais
„Tyrimas patvirtino mūsų įžvalgas – šalyje subrendo karta vartotojų vyrų, ieškančių išraiškingesnio, ne tokio lengvo skonio alaus. Tokį poreikį, ko gero, lemia gyvenimo cikliškumas. Ne vienas esame girdėję austrų filosofo Rudolfo Šteinerio asmenybės vystymosi teoriją, kuria iki šiol neretai remiasi psichologai. Ši teorija teigia, kad egzistuoja archetipinė žmogaus vystymosi tvarka, apimanti fizinę, psichologinę ir dvasinę žmogaus raidą. Anot R. Šteinerio, maždaug kas septynerius metus išgyvename metamorfozę, kurios metu keičiasi ne tik mūsų galimybės, sugebėjimai, bet ir poreikiai. Natūralu, kad keičiasi ir skonis.
„Švyturio Švyturio“ brendo kartu su šio alaus mėgėjais, pagal jų poreikius nusprendėme šį alų kiek pastiprinti bei suteikti jam salyklinio skonio pilnatvės ir apynių išraiškingumo“, – pasikeitimus komentuoja „Švyturio“ rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.
Nuo šiol „Švyturio Švyturio“ stiprumas siekia 6%, alus tampa pilnesnio kūno bei sodresnio skonio. Drauge su gėrimu keičiasi ir pakuotės: jų dizainas tampa ryškesnis, „vyriškesnis“, plečiama pakuočių įvairovė, ši alaus rūšis bus pilstoma ir į skardines.
Lietuviai mėgsta stipresnį šviesų alų nei europiečiai
„Spinter tyrimų“ atlikta nacionalinė Lietuvos alaus mėgėjų apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai mėgsta vidutinio stiprumo (4,5-5,5%) alų. Jį priimtiniausiu laiko daugiau nei pusė, 52 proc., alaus pirkėjų Lietuvoje.
Europoje populiarus iki 4,5% laipsnių alus priimtiniausias vos 15% šalies gyventojų, daugiausiai tarp turinčių didesnes pajamas.
Tyrimas taip pat išsklaidė mitus apie daugumos gyventojų simpatijas stipriam, daugiau nei 6,5 laipsnių alui – jį rinktųsi vos kas dešimtas šalies gyventojas, o patį stipriausią per 7,5% alų – tik 4 proc. alaus vartotojų, daugiausia kaimo gyventojai. Nealkoholinis alus taip pat tik palengva pritampa šalies vartotojų sąmonėje – jį priimtiniausiu laiko 4 proc. alaus vartotojų.
Tyrėjai pastebėjo, kad naujos tradicinės alaus rūšys – kvietinis (jį iš viso mėgsta 45 proc. alaus mėgėjų) ir tamsusis (jį priimtinu laiko 37 proc. alaus pirkėjų) – taip pat santykinai labiau priimtinos vyrams nei moterims, kurios lieka prie lengvo ir gaivaus alaus rūšių. Nevieningiausia pasirodė nefiltruoto alaus mėgėjų grupė (iš viso jį mėgsta 29 proc. šalies alaus vartotojų) – jis geriamas arba didžiuosiuose miestuose, arba kaime.
Bendrovė „Spinter tyrimai“, atlikdama šalies alaus mėgėjų tyrimą, visoje Lietuvoje 2012 m. apklausė 629 suaugusius šalies gyventojus nuo 18 iki 75 metų. Alaus mėgėju tyrime vadinamas asmuo, kuris kartą per mėnesį ar dažniau buvo pirkęs alaus.

2008-aisiais apklaustieji šalies gyventojai kaip nemėgstamiausius ar net nekenčiamiausius politikus išskyrė R.Paksą ir V.Uspaskichą, bet nuo 2009 m. iki dabar pirmose nekenčiamiausių politikų pozicijose įsitvirtinę A.Kubilius ir V.Tomaševskis.

Abu jie erzina net 53,6 proc. respondentų. Ir šiems nė motais nei palankūs tarptautinės žiniasklaidos pranešimai apie A.Kubilių, nei užsienio universitetų apdovanojimai, skiriami mūsų premjerui.
Vis dar didelę kritikų ir skeptikų armiją tebeturi “Tvarkos ir teisingumo” lyderiai R.Paksas ir V.Mazuronis. Panagrinėjus tyrimų rezultatus, šiek tiek labiau nustebino Seimo pirmininkės Irenos Degutienės šuolis nekenčiamiausių politikų varžybose. Anksčiau jos šiame sąraše apskritai nebūdavo, o dabar ji jau septintoje vietoje.
Kartu respondentų pasiteiravome, ar jie patys norėtų tapti politikais. Pasirodo, dauguma, tai yra du trečdaliai, – ne. Jų manymu, Lietuvoje politika visiškai sukompromituota. Kita vertus, 28,2 proc. apklaustųjų norėtų tapti politikais, nes tada galėtų būti naudingi valstybei.

Kokio Lietuvos politiko labiausiai nemėgstate? (proc.)

A.Kubiliaus    38,4
V.Tomaševskio    15,2
R.Pakso    10,4
V.Mazuronio    6,8
Nežinau    5,4
K.Prunskienės    5
Neturiu nekenčiamo politiko    4,6
A.Valinsko    3,8
I.Degutienės    2,6
V.Landsbergio    2
A.Čapliko    1,8
V.Uspaskicho    1,2
A.Butkevičiaus    1
Kitų    0,8
A.Zuoko    0,4
D.Grybauskaitės    0,2
Č.Juršėno    0,2
E.Masiulio    0,2

Ar jūs pats(-i) norėtumėte tapti Lietuvos politiku(-e)? (proc.)

Ne, nes Lietuvoje politika – visiškai sukompromituota sritis    48,6
Taip, nes galėčiau būti naudingas valstybei    28,2
Ne, tai per didelė atsakomybė    13,8
Taip, nes būti politiku labai pelninga    7,8
Nežinau    1,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 30–vasario 1 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.