2012-ieji – rinkimų metai. Atrodo, kad jie nebus tokie originalūs, kokie buvo 2008-aisiais, nes apklaustieji Lietuvos gyventojai nemano, jog iki rinkimų dar spės susikurti kokia nauja politinė partija, juolab tokia, kuri galėtų patraukti ženklią dalį rinkėjų, ar tokia, kokią 2008-aisiais sukūrė Arūnas Valinskas.

Taigi šiemet teks balsuoti už daugiau mažiau tradicines partijas, tik gali būti, kad sugriežtėjus reikalavimams partijų net sumažės, nes tos, kurios neįrodys turinčios daugiau nei tūkstantį narių, rinkimuose negalės dalyvauti.
Kaip paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios apklausos, kone pusė (47,4 proc.) respondentų mano, kad pergalę artėjančiuose rinkimuose švęs socialdemokratai. Kad pergalė „gresia“ konservatoriams, tebemano 3,4 proc. apklaustųjų, liberalams – 3 proc. Beje, dar nemažai apklaustųjų – 24,4 proc. įsitikinę, kad vienos laimėtojos nebus, nes kelios partijos gaus po panašų procentą balsų.
Svarbu ir tai, kad šiemet Seimo rinkimuose dalyvauti planuoja 56,2 proc. respondentų, o 14,6 proc. dar neapsisprendę. Tai nėra labai mažas nuošimtis. Regis, dabartiniai valdantieji įkvėpė ateiti prie balsavimo urnų dalį tų, kurie per ankstesnius rinkimus būdavo pasyvūs ar abejingi.

Ar planuojate dalyvauti šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose? (proc.)

Taip    56,2
Ne    29,2
Dar nežinau    14,6

Kaip manote, kokios partijos per artėjančius rinkimus švęs pergalę? (proc.)

Socialdemokratai    47,4
Vienos laimėtojos nebus, nes kelios partijos gaus po panašų procentą balsų    24,4
Darbo partija    15
„Tvarka ir teisingumas“    4,8
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai    3,4
Liberalai    3
Nežinau / neturiu nuomonės    1,2
Kitos, dabar į Seimą nepatekusios partijos    0,4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija    0,4
Dar susikurs nauja partija    0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 2–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji – nuolatinė pastarųjų metų viešosios nuomonės apklausų lyderė.

Lyderis ir Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, tik jo pozicija palankumo visuomenės veikėjams lentelėje – paskutinė.

Valstybės vadovę paskutinę gruodžio dekadą palankiai vertino 83 proc. apklaustųjų.

Antrasis pagal populiarumą – dvi kadencijas šaliai vadovavęs Valdas Adamkus. Jam palankumą parodė 61 proc. respondentų.

Kiek mažiau palankumo pelnė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė – 58 proc. ir parlamentaras Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius – 57 proc.

Šiuos keturis politikus palankiai vertino daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų.

Dar penkis visuomenės lyderius gyventojai vertino labiau palankiai nei nepalankiai – europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę, europarlamentarą Darbo partijos vadovą Viktorą Uspaskichą, liberalsąjūdietį susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, parlamentarą Julių Veselką ir SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu gruodžio 20-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, nepalankiausiai baigiantis metams buvo vertinamas Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, pelnęs 86 proc. respondentų nepalankius atsiliepimus.

Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino ir parlamentarą, buvusios Tautos prisikėlimo partijos įkūrėją Arūną Valinską – 71 proc., europarlamentarą Vytautą Landsbergį – 69 proc., Lietuvos liaudies sąjungos vadovę Kazimirą Prunskienę – 67 proc., europarlamentarą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį Valdemarą Tomaševskį – 67 proc., finansų ministrę Ingridą Šimonytę – 61 proc., Seimo narį Petrą Gražulį – 57 proc., „Sąjungos TAIP“ įkūrėją sostinės merą Artūrą Zuoką – 56 proc., krašto apsaugos ministrę konservatorę Rasą Juknevičienę – 51 proc. ir europarlamentarą Tvarkos ir teisingumo partijos lyderį Rolandą Paksą – 51 proc.

Per mėnesį nuo lapkričio apklausos daugiausiai – 7 procentiniais punktais – savo visuomeninį reitingą pagerino Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas. 4 procentiniais punktais „ūgtelėjo“ V. Uspaskichas ir E. Masiulis. 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių Prezidentę D. Grybauskaitę.

Per tą patį laiką 4 procentiniais punktais sumažėjo apklaustųjų, palankiai vertinančių V. Adamkų bei I. Šimonytę. 3 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių A. Zuoką.

Per praėjusius, 2011 metus, pastebimiau pagerėjo 6 politikų vertinimai: E. Masiulio – 9 procentiniais punktais, V. Blinkevičiūtės, I. Degutienės ir A. Valinsko – 6 procentiniais punktais, A. Zuoko – 5 procentiniais punktais bei V. Landsbergio – 3 procentiniais punktais.

Palyginti su 2010 metų gruodžio apklausos rezultatais, sumenko 7 visuomenės veikėjų vertinimai: Seimo vicepirmininko Česlovo Juršėno – 7 procentiniais punktais, P. Gražulio – 6 procentiniais punktais, K. Prunskienės – 5 procentiniais punktais. 3 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančiųjų R. Paksą, „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį bei G. Nausėdą.

Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nepalankiai vertina Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant finansinių sunkumų turintį komercinį „Snoro“ banką, kuriam iškelta bankroto byla, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ apklausa.

Labai neigiamai valdžios veiksmus įvertino 22 proc. apklaustųjų, 27 proc. teigė juos vertinantys greičiau neigiamai. Net 29 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų juos vertino nei teigiamai, nei neigiamai.

Vos 4 proc. apklaustųjų Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmus įvertino labai teigiamai, 14 proc. – greičiau teigiamai. 3 proc. gyventojų nepareiškė savo nuomonės šiuo klausimu.

Vyriausybės ir centrinio banko veiksmus labai teigiamai dažniau vertina gyventojai su aukštuoju išsilavinimu, aukščiausiomis pajamomis (daugiau nei 1100 litų vienam namų ūkio nariui per mėnesį), trijų didmiesčių gyventojai, taip pat specialistai.

Greičiau teigiamai šiuos veiksmus statistiškai reikšmingai dažniau vertino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojai bei specialistai.

Neutralios pozicijos (nei teigiamai, nei neigiamai) dažniau laikėsi rajonų centrų gyventojai bei moksleiviai ir studentai.

Vyriausybė lapkričio 16 dieną nacionalizavo „Snoro“ banką, o Lietuvos banko valdyba lapkričio 24 dieną nusprendė inicijuoti bankui bankroto bylą. Sprendimą iškelti bankroto bylą „Snoro“ bankui Vilniaus apygardos teismas priėmė gruodžio 7 dieną, bankroto administratoriumi paskirtas tarptautinės finansų konsultacijų bendrovės “Zolfo Cooper Europe” vyriausiasis partneris Neilas Cooperis.

„Rait“ gruodžio 5-12 dienomis apklausė 1025 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų.

Prasidedant naujiems metams norėtųsi paskelbti optimistiškesnių naujienų, bet sociologinių apklausų rezultatai to daryti neleidžia.

Artėjant Sausio 13-ajai nusprendėme pasidomėti, ką šalies gyventojai mano apie Lietuvos raidą. Taigi iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų šiuo metu nėra patenkinti nei savo valstybe, nei Lietuvos raida apskritai. Patenkintų tėra mažiau nei dešimtadalis. Ir šie skaičiai labai liūdina.
Kartu teiravomės ir kuris iš šalies prezidentų prasčiausiai atliko jam patikėtas pareigas bei pridarė daugiausiai žalos Lietuvai. Čia didžiumą “laurų” susišlavė Rolandas Paksas, kurį kaip prasčiausią prezidentą išskyrė 55,4 proc. respondentų, o antroje vietoje liko Algirdas M.Brazauskas. Tuo tarpu manančiųjų, kad Dalia Grybauskaitė prasčiausiai atlieka jai patikėtas pareigas ir daro daugiausiai žalos Lietuvai, tėra tik 2,6 proc.

Ar esate patenkintas savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai? (proc.)

Ne    51,2
Iš dalies    38,6
Taip    9,6
Nežinau / neturiu nuomonės    0,6

Jūsų vertinimu, kuris iš prezidentų prasčiausiai atliko / atlieka jam patikėtas pareigas ir daro / darė daugiausiai žalos Lietuvai? (proc.)

R.Paksas    55,4
A.M.Brazauskas    25,8
V.Adamkus    11,8
D.Grybauskaitė    2,6
Visi dirbo šauniai    2
Nežinau / neturiu nuomonės    1,6
Visi dirbo prastai    0,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 2–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Lapkričio mėnesį dauguma Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. Taip teigė aštuoni iš dešimties – 81 proc. – viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Tik 18 proc. apklaustųjų įžvelgė valstybės judėjimą gerąja linkme.

1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 18-25 dienomis atliktos apklausos duomenimis, per mėnesį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, manančių, kad reikalai Lietuvoje blogėja.

Palyginti su situacija prieš metus, teigiamai vertinančių valstybės sugebėjimą tvarkytis savo viduje padaugėjo 4 procentiniais punktais. 2010-ųjų lapkritį tik 14 proc. apklaustųjų padėtį šalyje vertino kaip gerėjančią.

Didesni optimistai, anot šių metų lapkričio apklausos rezultatų, yra vyrai, jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra didžiausios – per 2500 litų. Santykinai daugiausia matančių teigiamus pokyčius Lietuvoje yra tarp besimokančio jaunimo. Trečdalis jų – 33 proc. – mano, kad reikalai krypsta į gerąją pusę.

Dabartine padėtimi šalyje labiausiai nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės bei darbininkai, gyventojai su mažiausiomis šeimos mėnesio pajamomis – iki 1500 litų.

Taip pat didesnė respondentų dalis – septyni iš dešimties, 69 proc. – lapkričio mėnesį buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Kiek daugiau nei penktadalis – 22 proc. – teigė esą patenkinti demokratijos veikimu.

Kas dešimtas respondentas – 9 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Per mėnesį nuo spalio apklausos šie vertinimai nepakito. O prieš metus patenkintų demokratijos veikimu buvo 3 procentiniais punktais mažiau.

Demokratijos veikimu Lietuvoje daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, respondentai su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamos – per 2500 litų.

Daugiau už kitus demokratijos padėtimi nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, kairiųjų pažiūrų rinkėjai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra mažiausios – iki 1500 litų.

Labiausiai demokratijos veikimu Lietuvoje nepatenkinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, partijos Tvarka ir teisingumas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ir Darbo partijų rėmėjai.

Geriau už kitus demokratiją šalyje vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio rinkėjai.

Daugelis lietuvių besibaigiančiais 2011 metais jautėsi ne itin laimingi. Tai atskleidė „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta didmiesčių gyventojų apklausa.

Tik mažiau nei trečdalis (27,8 proc.) Lietuvos miestų gyventojų sako, kad besibaigiantys 2011-ieji jiems buvo sėkmingi metai. Antra tiek (30 proc.) šiuos metus apibūdino kaip nesėkmingus, o 41,4 proc. – kaip vidutiniškus.
Na, o ko tikimasi iš artėjančių 2012-ųjų? Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (55,2 proc.) respondentų mano, kad naujieji metai bus panašūs kaip ir besibaigiantieji. Kad gyvenimas kitąmet taps lengvesnis, mano 27,2 proc. miestų gyventojų, o sunkesnių nei 2011-ieji metų tikisi 17 proc. apklaustųjų.

Kokie jums buvo besibaigiantys 2011-ieji? (proc.)

Vidutiniški 41,4
Nesėkmingi 30,4
Sėkmingi 27,8
Nežinau / nesakysiu 0,4

Kokių tikitės 2012 metų? (proc.)

Panašių kaip šie metai 55,2
Lengvesnių nei šie metai 27,2
Sunkesnių nei 2011-ieji 17
Nežinau / neturiu nuomonės 0,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2011 m. gruodžio 5–7 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Galbūt Lietuvos bankas, Vyriausybė ir Seimas, nacionalizuodami “Snoro” banką, pasielgė ir labai išmintingai, apsaugojo mus nuo didelių nelaimių, tačiau kartu savo veiksmais sukėlė ir nenumatytų pasekmių – visuomenėje pasėjo didžiulį nerimą.

Pirmą savaitę atsakingi asmenys veikė užtikrintai, antrą jau atsirado dvejonių, o tai iš karto kelia bangas visuomenėje. Štai iš “Veido” užsakymu praėjusią savaitę, lapkričio 21–23 d., tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos aiškėja, kad žmonės sutrikę, net 45 proc. respodentų nepasitiki ne tik “Snoru”, bet ir visais Lietuvos bankais. Tiesa, 54,8 proc. bankais pasitiki arba pasitiki kai kuriais.
Įdomūs apklaustųjų atsakymai ir į dar vieną klausimą, ar po “Snoro” nacionalizavimo liko silpnų, ydingai valdomų ir tvarkomų bankų, kurių indėlininkai nėra saugūs. Daugiau nei pusė atsakė, kad Lietuvoje ir be “Snoro” dar yra nepatikimų bankų, o 8,4 proc. buvo dar konkretesni ir teigė manantys, kad yra dar vienas į “Snorą” panašus, abejonių keliantis prorusiškas bankas.

Ar po banko “Snoras” nacionalizavimo jūs pasitikite Lietuvos bankais? (proc.)

Ne, nepasitikiu    45
Taip, pasitikiu    31,6
Pasitikiu tik kai kuriais    23,2
Nežinau / neturiu nuomonės     0,2

Jūsų nuomone, ar po “Snoro” nacionalizavimo liko silpnų, ydingai valdomų ir tvarkomų bankų, kurių indėlininkai nėra saugūs? (proc.)

Taip, Lietuvoje dar yra nepatikimų bankų    54,2
Lietuvos bankas pateikia per mažai informacijos, todėl apie bankus turiu per mažai žinių ir negaliu daryti išvadų    20,8
Ne, visi kiti bankai yra pakankamai stiprūs    12,6
Yra dar vienas į “Snorą” panašus, abejonių keliantis prorusiškas bankas    8,4
Yra mažų, silpnokų bankų, bet jie saugūs    3,6
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. lapkričio 21–23 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Net 82,2 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų artimiausiu metu neplanuoja jokių didesnių pirkinių. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.

Pasak šios bendrovės direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, daugumos respondentų vertinimai gana pesimistiniai. Dalis net replikavo, esą apie kokius čia pirkinius gali būti kalba. “Reikės džiaugtis, jei neteks ko nors parduoti, kad gautum pinigų susimokėti už šildymą ir kitas paslaugas”, – sakė kai kurie apklaustieji.
Taigi po 2008–2010 m. krizės šiemet lauktas vartojimo didėjimas taip ir neįsibėgėjo, o dauguma gyventojų vėl jungia taupymo režimą ir rengiasi antrai galimai krizės bangai.

Kokį didesnį pirkinį planuojate įsigyti artimiausiu metu? (proc.)

Neplanuoju jokių didesnių pirkinių    82,2
Automobilį    10,4
Butą    3,4
Nežinau / nesakysiu    1,8
Namą    1,6
Žemės sklypą    0,6

Kaip manote, ar jūsų turimo nekilnojamojo turto vertė toliau krinta? (proc.)

Atrodo, padėtis nekilnojamojo turto rinkoje stabilizavosi, bet bijau, kad prasidėjus naujam ekonomikos nuosmukiui kainos vėl ims kristi    45,2
Nemanau, nes kainos jau pasiekė dugną    39,6
Taip, nes nekilnojamojo turto kainos dar nesiliovė kristi    14,8
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. spalio 10–12 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Tiek euro zonos šalių gyventojai, tiek nacionalinius banknotus tebešnarinantys europiečiai euru nebetiki ir jo nebenori, o dauguma ruošiasi dar ir būsimai recesijai.

Net 65 proc. lenkų mano, jog euro įvedimas pakenktų jų šeimos gerovei, o pusė apklaustųjų Lenkijos agentūrai OBOP prisipažino tikį, kad euras būtų kenksmingas dar ir nacionaliniam biudžetui.
Ir visa tai šalyje, kurios politikai be atvangos prisiekinėja visomis išgalėmis sieksią euro įvedimo, o patys lenkai ilgą laiką buvo vieni didžiausių euro entuziastų, kartu su estais pasižymėjusių ypatingu troškimu greičiau prisidėti prie euro zonos.
Tačiau prasidėjus euro zonos skolų krizei lenkų užsidegimas slūgsta. Štai šių metų kovo mėnesį euro pageidavo jau tik 32 proc., o dabar teigiamai apie šią valiutą atsiliepia vos 22 proc. mūsų kaimynų.
Regis, atsitokėjo net ir šalies politikai. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ką tik pripažino, kad euro idėjos neatsisakoma, bet joks sveiko proto žmogus jo nenorėtų įsivesti būtent dabar.
Kitose šalyse, kuriose klausimas yra ne ar eurą įsivesti, bet gal kaip tik jo atsisakyti, nuotaikos irgi skeptiškos, ypač tai būdinga turtingoms euro zonos valstybėms. Štai daugiau nei trečdalis prancūzų (32 proc.) agentūrai „Ifop“ išreiškė viltį grįžti prie nacionalinės valiutos franko. Guldenui nostalgiją pajuto net 58 proc. olandų, kuriuos apklaususios visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Maurice de Hond“ analitikai pastebi, kad nuo gegužės eurą palaikančių gyventojų šalyje sumažėjo, o guldeno šalininkų padaugėjo net 7 proc.
Nacionalinės valiutos šilingo trokšta net ir 18 proc., regis, viskuo patenkintų austrų, nors prieš metus šilingą čia šlovino vos 4–5 proc. gyventojų.
Itin įdomus ir suomių nuotaikų pokytis. Jau keletą mėnesių ši nedidelė, vos 5 mln. gyventojų turinti šalis, anksčiau garsėjusi lojalumu Europos Sąjungai ir bendrai valiutai eurui, vadinama tikra nenuorama. Neseniai Suomijos valdžia ES lyderius gerokai pagąsdino grasinimais nepritarti Graikijos gelbėjimo planui. Suomiams nė kiek nepatiko ir rumunų bei bulgarų užmojai įsilieti į bevizę Šengeno zoną.
Iki šiol ES kur kas ištikimesnė nei jos kaimynės Danija ir Švedija, pastaraisiais mėnesiais Suomija skleidžia signalus, kad ir pati nustojo džiūgauti dėl narystės ES. 2005 m. naryste ES buvo patenkinti 45 proc. Suomijos gyventojų, o šiemet – jau tik 37 proc. Be to, balandį suomiai puolė balsuoti už itin euroskeptišką partiją „Tikrieji suomiai“ (kad nereikėtų laužyti liežuvio, dabar jie vadinasi tiesiog „Suomiai“), kuri tapo trečia pagal dydį parlamento frakcija.
Kad ir kaip tai primintų juodąjį humorą, vieninteliais nuoširdžiais euro gerbėjais visoje Europoje dabar galima pavadinti tik… graikus. Grįžti prie savo nacionalinės valiutos drahmos jie nė neketina, kad ir ką praėjusią savaitę svaičiojo vėliau dėl to atsistatydinęs jų premjeras George’as Papandreou. Akivaizdu, kad jis visai nesusigaudo apie audringų tautiečių nuotaikas ir labai savotiškai interpretuoja nesibaigiančius jų protestus. Jam vaidenasi, kad graikai šūkalioja reikalavimus atsikratyti euro ir net narystės ES, o štai kompanijos MARC surengta visuomenės nuomonės apklausa praėjusią savaitę parodė, jog net 81,1 proc. apklaustų graikų tikisi ir toliau likti euro zonoje.
Pasak specialistų, tokių norų priežastis – viltis, kad narystė euro zonoje yra šansas bent šiek tiek suvaržyti politikų veiksmus. Iš esmės tik 40 proc. graikų tikisi, kad net ir naujai perrinkta valdžia savarankiškai sugebėtų ką nors pakeisti trūkinėjančioje šalies fiskalinėje politikoje, na, o dabartiniais politikais patenkinti tik 14,8 proc. graikų.

Vilties mąžta, nepasitenkinimo daugėja
O kaip europiečiai vertina ir Graikijos, ir visos euro zonos ateitį? Nuomonės – gana kategoriškos. Net 62 proc. austrų pasisako už Graikijos bankrotą ir „naują“ pradžią. Pusė jų norėtų, kad ta pradžia būtų už euro zonos ribų: 49 proc. kompanijos „Gallup“ apklaustų austrų pareiškė nenorį su graikais sėdėti prie bendro euro zonos stalo.
Dar daugiau Graikiją už borto išmesti norinčių gyventojų yra Olandijoje: čia tokią mintį palaiko 52 proc. respondentų. Klausiami, ką jie prognozuoja Graikijai, 69 proc. olandų suabejojo, kad ši šalis sugebės atsitiesti net gavusi paramą.
Vis dėlto niekas neprilygsta vokiečių ir prancūzų skepticizmui. Prancūzijoje recesijai yra nusiteikę daugiau nei 60 proc. gyventojų, be to, net devyni iš dešimties prancūzų mano, kad jos priežastimi taps neišvengiamas Graikijos bankrotas.
O nacionalinio Vokietijos transliuotojo ARD apklausa praėjusią savaitę atskleidė, kad tuoj prasidėsiančia recesija neabejoja ir 82 proc. vokiečių.
Be to, abiejose stipriausios ekonomikos euro zonos šalyse kaip niekur didėja nepasitenkinimas valdžia. Apklausų duomenimis, 60 proc. prancūzų neabejoja, kad per kitų metų prezidento rinkimus socialistas Francois Hollande’as triuškinamai laimės prieš konservatorių Nicolas Sarkozy. Na, o Vokietijoje gyventojų norą maištauti prieš valdžią rodo sparčiai didėjantis radikalios Piratų partijos populiarumas. Pasirodo, šiuo metu tai trečia populiariausia partija šalyje, ir jei rinkimai vyktų šiandien, už ją balsuotų jau ne 2 proc. kaip pernai, o net 10 proc. vokiečių.

Beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad ir po 20–30 metų “Sodra” bus panaši į dabartinę. Tiesa, kone trečdalis respondentų baiminasi, kad dabartinė “Sodra” bankrutuos.

Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Iš jos taip pat sužinome, kad privatiems pensijų fondams nepavyko pelnyti didelio Lietuvos gyventojų prielankumo, mat 38,4 proc. apklaustųjų ir šiandien pasikliauja tik valstybiniu draudimu, o 37,2 proc. mano, kad turėtų būti derinamas valstybinis ir privatus draudimas. Beje, kone dešimtadalis nepasitiki nei vienu, nei kitu ir pensijai taupo savarankiškai.

Kokią jūs regite Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) ateitį? (proc.)

Manau, kad ir po 20–30 metų “Sodra” bus panaši į dabartinę    45,6
Bijau, kad dabartinė “Sodra” bankrutuos    32,6
Tikiuosi, kad “Sodra” išliks, bet ji bus visai kitokia nei dabar ir pensijų sistema bus kitokia    20,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4

Pasikliauju tik valstybiniu draudimu, bet valstybė turi jį sustiprinti    38,4
Turėtų būti derinamas valstybinis ir privatus draudimas    37,2
Tik privačiame fonde galima sukaupti lėšų oriai senatvei    12,8
Nepasitikiu nei “Sodra”, nei privačiais fondais ir pensijai taupau savarankiškai    9,4
Nežinau / neturiu nuomonės    2,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. lapkričio 7–9 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Šiuo metu Lietuvos viešasis sektorius yra labai didelis ir tikrai brangus, tačiau jo kokybe apklaustieji Lietuvos gyventojai nėra patenkinti.

Išskyrus ugniagesius, kitų viešųjų paslaugų teikėjų darbą pozityviai vertina labai jau mažai respodentų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos.
Pasidomėjus, kuri viešojo sektoriaus sritis šiuo metu Lietuvoje labiausiai išpūsta ir mažiausiai efektyvi, apklausiamieji negailėjo kritikos daugumai sričių: daug pipirų kliuvo ir teisėtvarkos, ir šivetimo, ir kultūros, ir sveikatos įstaigoms.
Daugiau nei trečdalis respodentų, kaip jau įprasta lietuviams, tvirtina, kad mūsų šalyje visos viešojo sektoriaus sritys yra išpūstos ir mažai efektyvios.

Jūsų nuomone, kurie Lietuvos viešųjų paslaugų teikėjai šiuo metu teikia kokybiškiausias paslaugas? (proc.)

Ugniagesių įstaigos    66
Nė viena    29,8
Nežinau/neturiu nuomonės    1,4
Kultūros įstaigos    1,2
Aplinkos apsaugos įstaigos    0,6
Sveikatos ir gydymo įstaigos    0,4
Visos    0,4
Teisėtvarkos įstaigos    0,2
Socialinės apsaugos įstaigos    0
Švietimo įstaigos    0

Lietuvoje mažėja gyventojų, tačiau viešasis sektorius beveik nemažėja. Mokesčių mokėtojams jį išlaikyti vis sunkiau, tad jis turės mažėti. Jūsų vertinimu, kuri sritis šiuo metu Lietuvoje labiausiai išpūsta ir mažiausiai efektyvi? (proc.)

Visos išpūstos ir mažai efektyvios    36,4
Teisėtvarkos įstaigos    18,2
Švietimo įstaigos    15,6
Kultūros įstaigos    13,4
Sveikatos ir gydymo įstaigos    11,2
Socialinės apsaugos įstaigos    2,6
Nežinau/neturiu nuomonės    1,4
Aplinkos apsaugos įstaigos    1,2
Ugniagesių įstaigos    0
Nė viena nėra išpūsta be reikalo    0

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. spalio 24–26 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Net dviem penktadaliams Lietuvos didmiesčių gyventojų pinigų trūksta nuolat, o trečdalis miestiečių gyvena nuo algos iki algos. Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios apklausos.
Paklausti, ar dažnai pristinga pinigų būtiniausioms išlaidoms, tik 5,4 proc. respondentų atsakė pinigų nepritrūkstantys niekada. Tai rodo, kad pinigų stygių jaučia didelė dalis Lietuvos gyventojų, o dauguma jų – nuolat.
Tačiau skolintis lietuviai skuba dažniausiai ne į banką, o pas tėvus ar kitus giminaičius. Kad norėdami greitai pasiskolinti dažniausiai kreipiasi pagalbos į artimuosius, nurodė 53,4 proc. respondentų, iš bankų linkę skolintis 8,2 proc., o imti greitąjį kreditą – tik 6,6 proc. gyventojų. Skolintis iš draugų Lietuvoje, regis, visai nepopuliaru: į juos pritrūkę pinigų kreipiasi tik 1 proc. miestiečių.
Beveik 30 proc. lietuvių tikino niekada nesiskolinantys – nors pinigų ir stinga, stengiasi verstis patys.

Ar dažnai pristingate pinigų būtiniausioms išlaidoms? (proc.)

Pinigų stygių jaučiu nuolat     40,6
Visada prieš atlyginimą – gyvenu nuo algos iki algos     31,2
Kartais     22,4
Niekuomet – pinigų visada užtenka     5,4
Nesakysiu     0,4

Į ką dažniausiai kreipiatės, norėdami greitai pasiskolinti pinigų būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms? (proc.)

Į tėvus, giminaičius     53,4
Niekur nesikreipiu, nes niekada nesiskolinu     29,4
Į banką     8,2
Į greitųjų kreditų bendroves     6,6
Nesakysiu     1,4
Į draugus     1

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2011 m. rugsėjo 26–28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.