O kad spės pasistatyti tik dujų terminalą, mano 38,4 proc. apklaustųjų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.
“Prime consulting” direktorius Saulius Olencevičius pabrėžia, kad dalis respondentų prieš atsakydami į klausimą patikslindavo, jog naują atominę elektrinę ir naują terminalą turėsime tik tada, jei Vyriausybė užsiims darbais, o ne politikavimu.
O pasidomėjus, ką Lietuvos gyventojai mano apie Energetikos ministerijos ir jos vadovybės veiklą, paaiškėjo, kad teigiamai ją vertina vos 0,4 proc., neigiamai – 35 proc. apklaustųjų, tačiau kone du trečdaliai tiek Energetikos ministerijos, tiek jos vadovybės veiklą vertina vidutiniškai.

Ar tikite, kad Lietuva iki 2014 m. spės pasistatyti suskystintų dujų terminalą, o iki 2020 m. – naują atominę elektrinę? (proc.)

Taip, tikiu    54,6
Spės pasistatyti gal tik dujų terminalą    38,4
Ne, netikiu    4
Nežinau / neturiu nuomonės    2,8
Spės pasistatyti tik naują atominę elektrinę    0,2

Kaip vertinate Energetikos ministerijos ir jos vadovybės veiklą? (proc.)

Vidutiniškai    62,2
Neigiamai    35
Nežinau / neturiu nuomonės    2,4
Teigiamai    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugsėjo 12–14 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Neaišku, ko siekia Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vis kurstydama Lietuvos lenkus ir Lenkijos politikus, tačiau vieną tikslą ji tikrai pasiekė – tapo viena labiausiai Lietuvos gyventojų nemėgstamų partijų, bet to, vertinama kaip pati destruktyviausia.

Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos paaiškėjo, kad dauguma, tai yra net 77 proc., respondentų dėl pablogėjusių ir toliau šlyjančių Lietuvos ir Lenkijos santykių labiausiai kaltina būtent Lietuvos lenkų rinkimų akciją.

Jūsų nuomone, kam tenka didžiausia atsakomybė, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pašlijo ir toliau blogėja? (proc.)

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir kitoms Lietuvos lenkų partijoms bei judėjimams    77
Lenkijos politikams, dirbtinai eskaluojantiems konfliktą tarp lietuvių ir lenkų    9,2
Visos paminėtos grupės kažkiek kaltos    8,4
Lietuvos politikams, diskriminuojantiems Lietuvos lenkus    1,8
Lietuvos lenkams    1,6
Lietuvos lietuviams, skriaudžiantiems lenkų tautinę mažumą    1
Kita    0,8
Nežinau / neturiu nuomonės    0,2

Jūsų vertinimu, su kuria valstybe Lietuvos santykiai šiuo metu geriausi? (proc.)

Gruzija    45,6
Latvija    12,2
Estija    9,8
Norvegija    6,2
Jungtine Karalyste    5,6
Švedija    4
JAV    3,2
Suomija    2,6
Ukraina    2,2
Lenkija    1,8
Danija    1,6
Su visomis valstybėmis Lietuvos santykiai puikūs    1,4
Vokietija    1,2
Baltarusija    1
Nežinau / neturiu nuomonės    0,6
Rusija    0,2
Kita    0,8

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugsėjo 12–14 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos paaiškėjo: maždaug trečdalio apklaustųjų manymu, ta antroji krizės banga netrukus prasidės arba jau prasidėjo, tačiau tu trečdaliai respondentų pabrėžia, kad galbūt recesija ar krizė ir prasidės, bet ji nebus tokia skausminga kokia buvo 2009–2010 m.
Šiek tiek labiau nustebino atsakymai į antrąjį apklausos klausimą. Pasirodo, net pusė apklaustųjų niekaip nesiruošia galimai recesijai. Priminsime, kad tokios nuostatos ir elgesys žmonėms stipriai pakenkė 2008–2009 m. Tiesa, apie 50 proc. respondentų nesėdi rankų sudėję ir galimam juodajam scenarijui ruošiasi: 18,6 proc. mažiau išlaidauja, 13,6 proc. daugiau taupo, 11,6 proc. ieško antro darbo arba papildomų pajamų, o 7 proc. kaupia kuo didesnį rezervą juodai dienai.

Jūsų vertinimu, ar netrukus pasaulyje ir Lietuvoje prasidės antroji recesijos, arba krizės, banga? (proc.)

Galbūt ji ir prasidės, bet nebus tokia skausminga kaip 2009–2010 m.    69,2
Taip, prasidės    28,6
Taip, ji jau prasidėjo    1,2
Ne    0,6
Nežinau / neturiu nuomonės    0,4

Kaip jūs asmeniškai ruošiatės galimai antrajai krizės bangai? (proc.)

Niekaip nesiruošiu    48,8
Mažiau išlaidauju    18,6
Daugiau taupau    13,6
Ieškausi antro darbo arba papildomų pajamų    11,6
Kaupiu kuo didesnį rezervą juodai dienai    7
Šiuo metu investuoju į savo būstą, automobilį, buitinę techniką, kad ateityje mano išlaidos būtų kuo mažesnės    0,2
Nežinau / nesakysiu    0,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugpjūčio 29–31 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

 

Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, šių metų Europos krepšinio čempionate žaidžiančią Lietuvos rinktinę du trečdaliai apklaustų šalies gyventojų vertina tik kaip vidutinę.

Kad tai stipriausia komanda per pastaruosius 15 metų, nemano niekas. Dar kone ketvirtadalis respondentų mano, kad tai silpnoka arba silpniausia rinktinė per pastaruosius 15 metų.
Apklausiamųjų pasiteiravus, kokią vietą čempionate užims Lietuvos rinktinė, dažniausiai buvo minimos 3–5 vietos. Taip mano 55,6 proc. respondentų. Kad lietuviai laimės auksą, mano tik 3,8 proc., o kad sidabrą – 10,8 proc. apklaustųjų. Priminsime, kad užsienio lažybų punktuose prognozės Lietuvos komandai – geresnės.

Kaip vertinate šių metų Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtį? (proc.)

Tai vidutinė rinktinė    63,2
Tai silpnoka rinktinė    14,8
Tai viena stipriausių rinktinių    12,4
Tai silpniausia rinktinė per pastaruosius 15 metų    8,2
Nežinau    1,4
Tai stipriausia rinktinė per pastaruosius 15 metų    0

Kaip manote, kokią vietą Europos krepšinio čempionate užims Lietuvos rinktinė? (proc.)

Ketvirtą penktą    36,6
Trečią    19
Šeštą–aštuntą    18,4
Antrą    10,8
Devintą–dvyliktą    5,4
Tryliktą arba žemesnę    4,6
Pirmą    3,8
Nežinau    1,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugpjūčio 29–31 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Didelei daliai – dviem penktadaliams apklaustų Lietuvos gyventojų pastarąjį dvidešimtmetį sunkiausi buvo 2009–2010 metai, dar panašiai tiek didžiausių sunkumų tikisi artimiausiu metu.

Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos. Pasirodo, 1990–2008 m. ypač sunkūs buvo gana nedidelei daliai – tik 3,6 proc. respondentų.
Kartu pasidomėjome ir tuo, kieno kainos, apklaustųjų vertinimu, Lietuvoje neadekvačiai išpūstos. Pirmoje vietoje atsidūrė maisto produktai – juos išskyrė per 80 proc. visų respondentų, bet daug apklaustųjų minėjo ir šildymą, degalus, taip pat drabužius bei avalynę.

Jums asmeniškai gyvenimas sunkiausias buvo: (proc.)
2009–2010 m.    42,4
Manau, kad didžiausi sunkumai artėja    41,8
2006–2008 m.    5,8
Nė vieni metai man nebuvo ypač sunkūs    5,2
1990–1993 m.    2,4
Nežinau / nesakysiu    0,8
1997–2001 m.    0,6
1994–1996 m.    0,4
Šiemet    0,4
2002–2005 m.    0,2

Kaip manote, kieno kainos šiuo metu Lietuvoje neadekvačiai išpūstos? (proc.)
Maisto produktų    80,6
Šildymo    69,8
Degalų    54,8
Drabužių ir avalynės    23,2
Vaikiškų prekių    13,2
Alkoholio ir tabako    6,2
Paslaugų    5,4
Visko    3
Buitinės technikos    0,4
Kainos Lietuvoje nėra pernelyg išpūstos    0

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugpjūčio 15–17 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.
Pastaba: atsakydami į antrąjį klausimą, respondentai galėjo rinktis iki trijų atsakymo variantų.

Sociologinės apklausos liudija, kad šiuo metu dauguma Lietuvos gyventojų nėra tikri dėl savo ateities ir jos perspektyvas vertina dar gana atsargiai. Nors pastaraisiais mėnesiais nedarbas šalyje mažėja, tačiau dėl savo darbo vietos, tiksliau, kad ją turės ir po metų, visiškai tikri yra tik kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų. Panašiai tiek pat respondentų dėl darbo vietos nėra tikri, o penktadalis užtikrinčiau jaučiasi tik dėl artimos perspektyvos. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.
Iš jos taip pat sužinome, kad nuo praėjusių metų sausio pastebimiau didėjo maždaug penktadalio, o tik šiek tiek – 18 proc. apklaustųjų alga. 35 proc. respondentų alga per pastaruosius pusantrų metų apskritai nedidėjo. O tai liūdna žinia turint omenyje, kokia Lietuvoje infliacija.

Ar esate ramus dėl savo darbo vietos ir manote, kad ją turėsite ir po metų? (proc.)

Taip    36,6
Ne    32,4
Ramus esu tik dėl kelių mėnesių, o dėl tolesnės ateities – ne    21,4
Kita    8,4
Nežinau / nesakysiu    1,2

Ar jūsų alga nuo 2010 m. sausio padidėjo arba netrukus padidės? (proc.)

Ne    35
Neturiu darbo arba esu pensininkas    24,4
Taip    21,6
Labai nežymiai    18,4
Nesakysiu    0,6

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. liepos 2–6 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų D.Valio veiklą vertina vidutiniškai, apie ketvirtadalis – neigiamai, o apie penktadalis teigiamai.
Kiek prastesnių apklaustųjų vertinimų sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Ž.Pacevičius: jo veiklą neigiamai vertinančių respondentų dvigubai daugiau nei teigiamai, o ir vidutiniškai jį vertinančiųjų mažiau nei generalinį prokurorą D.Valį.

Kaip Jūs vertinate dabartinio generalinio prokuroro D.Valio veiklą? (proc.)

Vidutiniškai    52,2
Neigiamai    24
Teigiamai    18,4
Nežinau/neturiu nuomonės    3,2
Nieko nežinau, ką jis veikia    2,2

Kaip Jūs vertinate dabartinio Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Ž.Pacevičiaus darbą? (proc.)

Vidutiniškai    38,6
Neigiamai    36,2
Teigiamai    15
Nieko nežinau, ką jis veikia    7,2
Nežinau/neturiu nuomonės    3

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. liepos 2–6 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Tyrimo metu birželio mėnesį paklausus, už kokį partiją ar judėjimą balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, 14,2 proc. apklaustųjų nurodė socialdemokratus, 10,6 proc. – “Tvarkos ir teisingumo” partiją, 9,8 proc. – Darbo partiją, 8,5 proc. – Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus, 4,9 proc. – Liberalų sąjūdį.

Delfi.lt užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atliktoje apklausoje po šių partijų toliau rikiuojasi Valstiečių liaudininkų sąjunga (4 proc.), Liberalų ir centro sąjunga (2,7 proc.) ir su “darbiečiais” nusprendusi jungtis Naujoji sąjunga (socialliberalai) (2 proc.).

Palyginti su geguže, nė vienos partijos reitingai nepakito daugiau nei yra tyrimo rezultatų paklaida (3,1 proc.).

28,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad rinkimuose nebalsuotų.

Anot  delfi.lt, apklausa atlikta birželio 13- 21 dienomis. Joje dalyvavo 1002 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 25-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Prezidentę D. Grybauskaitę palankiai vertino 83 proc. apklaustųjų, dvi kadencijas Lietuvai vadovavusį Prezidentą Valdą Adamkų – 62 proc., Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę – 60 proc. Seimo narys Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius pelnė 54 proc. palankių balsų.

Šiuos keturis politikus palankiai vertina daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų, o dar du visuomenės lyderius gyventojai įvertino labiau palankiai nei nepalankiai – tai europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė ir europarlamentaras Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Likusius visuomenės veikėjus gyventojai vertina labiau nepalankiai nei palankiai.

Nepalankiausiai gegužę Lietuvos gyventojai vertino Premjerą A. Kubilių – 85 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau nepalankaus vertinimo skirta Seimo nariui Tautos prisikėlimo partijos vadovui Arūnui Valinskui – 76 proc.

Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino europarlamentarą Vytautą Landsbergį – 70 proc., Lietuvos liaudies sąjungos vadovę Kazimirą Prunskienę – 68 proc., europarlamentarą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį – 64 proc., Socialistinio liaudies fronto lyderį Algirdą Paleckį – 57 proc., Naujosios sąjungos (socialliberalų) vadovą Artūrą Paulauską – 56 proc., Seimo narį Petrą Gražulį – 55 proc., krašto apsaugos ministrę konservatorę Rasą Juknevičienę – 54 proc., Seimo narę darbietę Loretą Graužinienę – 51 proc., europarlamentarą Tvarkos ir teisingumo partijos vadovą Rolandą Paksą – 51 proc. ir Vilniaus merą Artūrą Zuoką – 51 proc.

Per paskutinį mėnesį labiausiai pagerėjo Seimo narių socialdemokrato Vytenio Andriukaičio (5 procentiniais punktais) bei tvarkiečio Valentino Mazuronio (4 procentiniais punktais) vertinimai. Dar 3 procentiniais punktais pagerėjo gyventojų nuomonė apie I. Degutienę, R. Paksą bei A. Paleckį.

Per paskutinį mėnesį 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančiųjų Seimo vicepirmininką Česlovą Juršėną.

Jaunimas iki 30 metų palankiau nei vyresni gyventojai vertina V. Adamkų, A. Paulauską, A. Valinską bei A. Zuoką. Vidutinio amžiaus (30-49 metų) gyventojai palankiau už kitus vertina I. Degutienę, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą bei susisiekimo ministrą liberalsąjūdietį Eligijų Masiulį, o vyresni nei 50 metų žmonės palankiau nei jaunesni vertina V. Blinkevičiūtę, Č. Juršėną, Seimo narį tvarkietį Julių Veselką, P. Gražulį, V. Landsbergį, V. Uspaskichą, V. Mazuronį bei R. Paksą.

Apklausa vyko 2011 m. gegužės 25-31 dienomis. Apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Prašytume pasakyti savo nuomonę apie kai kuriuos visuomenės veikėjus. Pasakykite apie kiekvieną iš jų, ar jūsų nuomonė apie jį palanki, ar ne?

Palanki (%) Nepalanki (%) Nežino tokio arba neturi nuomonės 1. D. Grybauskaitė 83 12 5 2. V. Adamkus 62 25 13 3. I. Degutienė 60 31 9 4. A. Butkevičius 54 30 16 5. V. Blinkevičiūtė 42 35 23 6. V. Uspaskichas 41 49 10 7. G. Nausėda 39 32 29 8. E. Masiulis 38 39 23 9. J. Veselka 37 39 24 10. Č. Juršėnas 36 41 23 11. V. Mazuronis 34 40 26 12-13. R. Paksas 34 51 15 12-13. A. Zuokas 34 51 15 14. V. Andriukaitis 31 39 30 15. R. Juknevičienė 28 54 18 16. L. Graužinienė 26 51 23 17. A. Paulauskas 25 56 19 18. P. Gražulis 23 55 22 19. A. Paleckis 17 57 26 20. K. Prunskienė 16 68 16 21. V. Landsbergis 15 70 15 22. A. Valinskas 14 76 10 23. V. Tomaševskis 13 64 23 24. A. Kubilius 9 85 6

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 25-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu Seimo rinkimuose dalyvautų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai tautos išrinktųjų mandatų būtų pelniusi Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją būtų balsavę 18 proc. rinkėjų.

Antroje vietoje pagal populiarumą yra Darbo partija – už ją ketino balsuoti 15 proc. rinkėjų. 10 proc. suaugusių šalies gyventojų ketino balsuoti už partiją Tvarka ir teisingumas, kiek mažesnį potencialių rinkėjų palaikymą turi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – ketino balsuoti 7 proc. ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – ketino balsuoti 6 proc.

Už Liberalų ir centro sąjungą gegužės pabaigoje ketino balsuoti 4 proc., o už Naująją sąjungą (socialliberalus) bei už Lietuvos lenkų rinkimų akciją – po 3 proc. nuo visų 18-74 metų Lietuvos rinkėjų.

Už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą bei Krikščionių partiją ketino balsuoti po 2 proc. apklaustųjų.

Už Lietuvos liaudies, Tautos prisikėlimo bei Pilietinės demokratijos partijas gegužės mėnesį ketino balsuoti po 1 proc. suaugusių šalies gyventojų. Likusias partijas palaikytų mažiau rinkėjų.

Per paskutinį mėnesį 2 procentiniais punktais padidėjo partijos Tvarka ir teisingumas palaikymas, o likusių partijų rėmėjų dalis pakito nežymiai.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per rinkimus arba neketina dalyvauti rinkimuose.

Apklausa vyko 2011 m. balandžio 21-30 dienomis. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją balsuotumėte?
(18-74 metų Lietuvos gyventojų atsakymai)

2011 04 (%) 2011 05 (%) Lietuvos socialdemokratų partiją 16,4 17,6 Darbo partiją 15,0 14,9 Partiją “Tvarka ir teisingumas” 7,8 9,9 Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus 8,0 7,4 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį 4,2 5,6 Liberalų ir centro sąjungą 4,5 4,0 Naująją sąjungą (socialliberalus) 3,0 2,6 Lietuvos lenkų rinkimų akciją 3,7 2,5 Krikščionių partiją 2,3 2,0 Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą 1,6 1,9 Lietuvos liaudies partiją 0,4 1,2 Tautos prisikėlimo partiją 1,3 1,2 Pilietinės demokratijos partiją 0,6 1,0 Žemaičių partiją 0,6 0,8 Lietuvos rusų sąjungą 1,2 0,4 Socialistinį liaudies frontą 0,2 0,4 Kitas partijas 0,2 0,1 Nebalsuotų 13,8 14,4 Nežino, neturi nuomonės 15,2 12,1

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų socialdemokratai ir Darbo partija, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Šiuo metu valdantieji konservatoriai turėtų tenkintis ketvirtąja vieta, liberalai vos peržengtų 5 proc. rinkimų barjerą, o liberalcentristai minėto barjero neperžengtų.

Iš viso balsuoti nenorėtų 34,9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Panaši partijų populiarumo tendencija tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nepraranda populiarumo ir pirmauja jau ne vieną mėnesį. Balandį už šią partiją balsą buvo linkę atiduoti 13 proc. rinkėjų, kovą – 13,1 proc., vasarį – 14,4 proc., sausį – 11,5 proc., pernai gruodį – 12,4 proc., pernai lapkritį – 11,7 proc.

Darbo partijai savo balso balandį nebūtų pagailėję 11,2 proc. žmonių, kovą – 11 proc., vasarį – 10,7 proc., sausį – 10,9 proc., pernai gruodį – 12,2 proc., pernai lapkritį – 11,5 proc.

Nežymiai per tą patį laikotarpį svyravo parama partijai “Tvarka ir teisingumas”. Šį balandį už “tvarkiečius” būtų balsavę 9 proc. rinkėjų, kovą – 9,3 proc., vasarį – 8,6 proc., sausį – 9,2 proc., praėjusių metų gruodį – 8,7 proc., lapkritį – 7,7 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas irgi kito nežymiai. Pavyzdžiui, balandį už konservatorius būtų balsavę 7,6 proc. gyventojų, kovą – tie pat, vasarį – 6,3 proc., sausį – 5,1 proc., pernai gruodį – 5,7 proc., lapkritį – 6 proc.

Ilgalaikės apklausų tendencijos rodo, kad Liberalų sąjūdis balansuoja ties patekimo į Seimą riba, kuri siekia 5 proc. visų į rinkimus atėjusių rinkėjų balsų

Apklausa buvo atlikta balandžio 9 – 16 dienomis. Buvo apklausti 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik septyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus naudojosi internetu, o du trečdaliai namų ūkių turi interneto prieigą.

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai internetu naudojasi 18 – 29 metų jaunimas (96 proc.), 30 – 49 metų žmonės (88 proc.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (91 proc.) ir didmiesčių gyventojai (78 proc.). Moterys internetu naudojasi kiek daugiau nei vyrai – atitinkamai 72 proc. ir 64 proc..

Pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų internetu dažniausiai naudojasi namuose ar asmeniniu mobiliuoju internetu. Darbe internetu dažniausiai naudojasi kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustų šalies gyventojų, o vienas iš dvidešimties respondentų internetu dažniausiai naudojasi kitur (3 proc. bibliotekose, 1 proc. mokymo įstaigose ir 1 proc. interneto kavinėse).

Internetu darbe daugiau už kitus naudojasi moterys, 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Internetu bibliotekose dažniau už kitus naudojasi mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę situaciją apibūdina kaip blogą.

65 proc. namų ūkių  Lietuvoje namuose naudojasi internetu. Interneto naudojimas miestų namų ūkiuose yra aktyvesnis: internetas yra 73 proc. didmiesčių namų ūkiuose ir 67 proc. – kituose miestuose.

Anot „Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės, tyrimo duomenys rodo, kad interneto naudotojų Lietuvoje sparčiai auga, o pagal interneto prieigą namų ūkiuose Lietuva lenkia daugelį Europos valstybių.

„Vertinant interneto skvarbą Lietuvoje, mūsų šalis tikrai turi kuo didžiuotis. Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Čekija, Latvija – šios ir nemažai kitų Europos šalių atsilieka nuo Lietuvos pagal interneto prieigą namų ūkiuose“, – sako R. Ališauskienė.

Apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei trečdalis (32 proc.) suaugusių šalies gyventojų  nė karto nesinaudojo internetu per paskutinius 12 mėnesių. Tai dažniau vyresni nei 50 metų žmonės (65 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (67 proc.), respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (47 proc.), bedarbiai (41 proc.) bei nedirbantys pensininkai (85 proc.).

„Nors internetu nesinaudojančių žmonių dalis išlieka gana svari, tačiau tyrimo rezultatų ir ES statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenų palyginimas rodo, kad ši dalis nuosekliai mažėja. Tokia tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – interneto naudotojų ir interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičiai turėtų augti“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.