auto_et12

Rekordines aukštumas Lietuvoje šturmuojančios degalų kainos įtakos neturi beveik dešimtadaliui didžiųjų šalies miestų vairuotojų. Jei degalų kainos ir toliau didės, beveik penktadalis respondentų planuoja iš viso atsisakyti nuosavo automobilio, atskleidė savaitraščio “Veidas” užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa.

Tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” duomenimis, 61,4 proc. respondentų jau dabar mažiau važinėja automobiliu, nes degalai yra pabrangę. Kuro kainų kilimas automobilio atsisakyti verčia 18,8 proc. apklaustųjų, to padaryti ateityje neatmeta 12,4 proc. didmiesčių gyventojų.

Tuo tarpu 7,4 proc. apklaustųjų tikino, kad degalų kainos nelemia automobilio naudojimo intensyvumo.

“Prime consulting” 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausė balandžio 11-13 dienomis.

Šiuo metu litras benzino kainuoja per 4,7 lito, o dyzelino – 4,4 lito.

Koncerno “Lukoil Baltija” prezidentas Ivanas Paleičikas prognozuoja, kad vasarą litras benzino kainuos netgi 5 litus.

Beveik pusė – 45 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad turgaus prekeiviai turėtų naudoti kasos aparatus. Tuo tarpu 38 proc. įsitikinę, kad kasos aparatų iš viso nereikia.

Tai parodė BNS užsakymu tyrimų bendrovės “Rait” atlikta apklausa.

19 proc. mano, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantys uždarose turgavietėse, 17 proc. – visi prekiaujantys uždarose turgavietėse, išskyrus prekeivius savo pagaminta produkcija, ir kas dešimtas (9 proc.) – visi, prekiaujantys maisto produktais uždarose turgavietėse.

17 proc. respondentų neišreiškė savo nuomonės šiuo klausimu.

Kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji uždarose turgavietėse, dažniau mano respondentai su aukštuoju išsilavinimu (27,2 proc.).

Jaunimas (15-24 m.) ir asmenys, gyvenantys didmiesčiuose, dažniau laikosi nuomonės, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji maisto produktais – atitinkamai 14,3 proc. ir 12,2 procento.

Vidutinio amžiaus žmonės (35-44 metai) bei kaimo gyventojai dažniau galvoja, kad kasos aparatus turėtų naudoti visi prekiaujantieji uždarose turgavietėse, išskyrus prekiaujančius savo pagaminta produkcija, – atitinkamai 23,9 proc. ir 22,4 procento.

Tuo tarpu kad kasos aparatų iš viso nereikia, dažniausiai mano žemiausias pajamas (iki 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį) gaunantys žmonės – 45,7 procento.

“Rait” kovo 4-13 dienomis apklausė 1020 šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų.

Egipto prokurorai rengiasi apklausti buvusį prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką) ir jo sūnus dėl smurto prieš protestuotojus ir korupcijos.

Protestuotojai reikalauja teisti buvusi autokratinį lyderį, kuris savo ruožtu mėgina apginti savo reputaciją nuo jam metamų kaltinimų.

Vidaus reikalų ministras Mansuras Essawy (Mansuras Esavis) pareiškė, jog “bus imtasi visų priemonių užtikrinti Hosni Mubarako ir jo sūnų” Alaa (Alaato) bei Gamalo saugumą, kai jie atvyks į apklausą. Tačiau ministras taip pat įspėjo, kad jiems grės areštas, jei nuspręs nepasirodyti.

“Jei buvęs prezidentas ir du jo sūnus atsisakys nustatytą dieną atvykti į prokuratūrą, apie tai bus informuotas valstybinis kaltintojas ir bus imtasi teisinių priemonių”, – sakė M.Essawy sekmadienį vėlai vakare oficialiai naujienų agentūrai MENA.

Apie ketinimus apklausti H.Mubaraką ir jo sūnus pranešta netrukus po to, kai buvo paskelbtas garso įrašas, kuriame buvęs valstybės vadovas po du mėnesius trukusios tylos mėgina apginti savo reputaciją.

H.Mubarakas ir jo sūnūs bus apklausti dėl tvirtinimų ir ieškininių pareiškimų, kad jie “susiję su smurto nusikaltimais prieš protestuotojus, per kuriuos žuvo ir buvo sužeisti žmonės”, nurodė MENA.

Buvęs prezidentas taip pat bus apklaustas dėl įtariamo kyšininkavimo, pridūrė naujienų agentūra.

Per protestus Egipte, kurie prasidėjo sausio 25 dieną, maždaug 800 žmonių žuvo per policijos ir buvusio prezidento šalininkų susirėmimus.

Garso įraše, kurį transliavo arabų palydovinė televizija “Al-Arabiya”, 82 metų H.Mubarakas tvirtino tapęs šmeižto kampanijos auka.

Buvęs valstybės vadovas pažadėjo savo pagalbą atliekant tyrimą dėl jo šeimai priklausančio turto užsienyje. Tačiau jo grasinimai teismais žiniasklaidai supykdė egiptiečius, reikalaujančius patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį ilgametį šalies vadovą.

Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia gyventojų balsuotų už opozicinius socialdemokratus, Darbo partiją ir “tvarkiečius”, rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Nežymiai išaugo ir valdančiųjų konservatorių populiarumas, o premjero kėdėje dauguma apklaustųjų sako norintys matyti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Socialdemokratus prie balsadėžių, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, palaikytų 13,1 proc. apklaustųjų, tačiau jų šalininkų skaičius nuo vasario mėnesio sumenko 1,3 procento. Antra pagal populiarumą – Darbo partija, už kurią dabar balsuotų 11 proc. rinkėjų – 0,3 proc. daugiau nei vasarį. Trečia – Tvarkos ir teisingumo partija per mėnesį savo populiarumą išaugino 0,7 proc. – iki 9,3 procento.

Ketvirtoje ir penktoje vietoje rikiuojasi valdantieji konservatoriai ir liberalai. Pirmųjų populiarumas padidėjo 1,3 proc. – iki 7,6 procento, o liberalų – 0,1 proc. iki 4,8 procento.

Teigiamai arba greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertina 12,4 proc. apklaustųjų, neigiamai arba greičiau neigiamai – 81,9 procento.

Vadovaujančią Vyriausybei apklausos dalyviai sako labiausiai norintys matyti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę (15,3 proc.), tačiau jos populiarumas per mėnesį sumenko 1,6 procento. Antras – Darbo partijos vedlys, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, turintis 9,1 proc. populiarumą, trečias – SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjas Gitanas Nausėda su 6,5 proc. populiarumu.

Labiausiai savo gerbėjų skaičių išaugino buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, dabar europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė – jos populiarumas šoktelėjo daugiau nei du kartus iki 5,3 procento. Nežymiai nuo jos atsilieka dabartinis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Šalia premjero reitingų lentelėje – buvęs sostinės meras Artūras Zuokas ir Rolandas Paksas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” šių kovo 12- 20 dienomis apklausė 1002 gyventojus nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.

Darbu ir atlyginimu sako esantys patenkinti 20 proc. lietuvių, rodo apklausa.

Naujienų portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa rodo, jog didžioji dalis dirbančiųjų, 45,8 proc., gauna 1001-2000 litų “į rankas”.

35,1 proc. dirbančiųjų nurodė gaunantys iki 1000 litų dydžio atlyginimą, 15,6 proc. – daugiau nei 2000 litų dydžio atlyginimą,

Savo darbu ir uždarbiu patenkinti sakė esantys 20,7 proc. apklaustųjų, 22,4 proc. žadėjo likti darbe, net jei sumažintų atlyginimą arba jis vėluotų. 15,8 proc. apklaustųjų žadėjo, jei nedidės atlyginimas, emigruoti, 8,7 proc. – ieškoti kito darbo.

Tuo tarpu atlyginimo padidėjimo šiais metais tikisi 18,7 proc. apklaustųjų, nesitiki – 52 proc., 12,8 proc. mano, kad jis gali mažėti, o 8,9 proc. nuogąstauja, kad gali likti bedarbiu.

Netekę darbo už minimalų atlyginimą sutiktų dirbti 25,5 proc. apklaustųjų, 19,8 proc. dirbtų, jei atlyginimas būtų didesnis nei 1000 litų, 16,4 proc. – didesnis nei 1500 litų.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” viešosios nuomonės apklausą portalo delfi.lt užsakymu atliko sausio 17-24 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, rezultatų paklaida 3,1 proc.

Šios apklausos rezultatai turėtų būti gana netikėti tiek prezidentei, tiek premjerui, tiek ministrams. Lietuvos gyventojų pasiteiravus, kuris iš dabartinių ministrų dirba prasčiausiai, pirmose dviejose pozicijose atsidūrė ne tie, apie kuriuos dabar kalbama daugiausiai, o aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Pirmąjį ministrą, kaip prasčiausiai dirbantį, vertina kone trečdalis respondentų, antrąjį – kone ketvirtadalis. Dainių Kreivį kaip prasčiausią ministrą išskyrė 16,2 proc. apklaustųjų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.
Dar įdomu, kad nors premjeras Andrius Kubilius ir labai giriasi, vis dėlto apklaustieji profesionaliausiai dirbančia laiko ne dabartinę Vyriausybę, o tą, kuriai vadovavo Algirdas Brazauskas.

Kuri iš pastarųjų Vyriausybių, jūsų vertinimu, dirbo geriausiai ir profesionaliausiai? (proc.)

Vadovauta Algirdo Brazausko    41,4
Dabartinė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus    21,6
Vadovauta Gedimino Kirkilo    16,8
Visos dirbo blogai    9,6
Vadovauta Rolando Pakso    7,8
Nežinau    2,4
Visos dirbo gerai    0,4

Jūsų nuomone, kuris iš dabartinių ministrų dirba prasčiausiai? (proc.)

Gediminas Kazlauskas (aplinkos ministras)    30,2
Gintaras Steponavičius (švietimo ir mokslo ministras)    23,4
Dainius Kreivys (ūkio ministras)    16,2
Rasa Juknevičienė (krašto apsaugos ministrė)    10,6
Donatas Jankauskas (socialinės apsaugos ir darbo ministras)    5
Audronius Ažubalis (užsienio reikalų ministras)    4,2
Raimundas Palaitis (vidaus reikalų ministras)    2,8
Visi dirba prastai    1,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1,4
Arvydas Sekmokas (energetikos ministras)    1,2
Kiti ministrai    3
Visi dirba gerai    0,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. vasario 28–kovo 2 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Nors ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Andrius Kubilius teigiamai vertina energetikos ministro Arvydo Sekmoko ir visos Energetikos ministerijos veiklą, dauguma Lietuvos gyventojų šiuo klausimu yra kitokios nuomonės. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos sužinome, kad daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog tiek dabartinė Energetikos ministerija, tiek visa Vyriausybė nenuveikė jokių konkrečių darbų siekiant padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Du penktadaliai respondentų regi tik šiokių tokių pastangų.
Beje, iš atsakymų į kitą klausimą sužinome, kad, trečdalio respondentų vertinimu, dabartinė Vyriausybė net nežino, ko šiuo metu energetikos srityje griebtis. “Tik 1 proc. apklaustųjų teigia, kad Vyriausybė turi aiškią strategiją ir ėmėsi sėkmingų reformų. 29,8 proc. respondentų mano, kad reformos stringa dėl energetikos srities klanų pasipriešinimo, tačiau tiki, jog anksčiau ar vėliau reikalai pajudės”, – teigia “Prime sonsulting” direktorius Saulius Olencevičius.

Jūsų nuomone, ar dabartinė Lietuvos Vyriausybė nuveikė konkrečių darbų Lietuvos energetinei nepriklausomybei padidinti? (proc.)

Ne    53
Iš dalies    42,8
Taip    2,4
Neturiu nuomonės    1,8

Kaip apibūdintumėte Vyriausybės pastangas energetikos srityje? (proc.)

Vyriausybė nežino, ko griebtis, todėl realios pertvarkos neprasidėjo    36
Vyriausybė dėl politinių priežasčių įsivėlė į karą su energijos išteklių tiekėjais iš Rusijos, nors ekonomiškai nėra tam pasirengusi    33,2
Vyriausybė supranta, ką reikėtų daryti, bet reformos stringa dėl energetikos klanų pasipriešinimo    29,8
Vyriausybė turi aiškią strategiją ir jau ėmėsi sėkmingų reformų    1

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. vasario 14–16 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui turi būti leidžiama dalyvauti rinkimuose.

Tai rodo BNS užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa.

38 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininkui, europarlamentarui R.Paksui turi būti leista dalyvauti visuose rinkimuose.

Penktadalis respondentų nurodė, kad R.Paksui turėtų būti leista balotiruotis jau 2012 metų Seimo rinkimuose.

2 proc. apklaustųjų tvirtino, kad šiam politikui turėtų būti sudarytos sąlygos kandidatuoti 2014 metų prezidento rinkimuose. Tiek pat buvo manančiųjų, kad R.Paksui reikia leisti dalyvauti 2016 metais renkant parlamentą, 1 proc. – 2019 metais renkant valstybės vadovą.

Beveik penktadalis – 19 proc. – apklausos dalyvių atsakė, kad jam iš viso negalima leisti dalyvauti jokiuose rinkimuose. 8 proc. buvo už tai, kad draudimas būti renkama R.Paksui galiotų dar dešimt metų.

Beveik dešimtadalis respondentų neatsakė į klausimą.

Apklausos rezultatai rodo, kad miestelių ir mažesnių miestų gyventojai dažniau laikosi pozicijos, kad R.Paksui turėtų būti leista dalyvauti 2012 metų Seimo rinkimuose. Tuo metu asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą dažniau nurodė, kad šiam politikui išvis neturėtų būti leista dalyvauti jokiuose rinkimuose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui būti renkamam į parlamentą. Anot jo, įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti galimus Strasbūro teismo sprendimo vykdymo būdus, išskirti ir įvertinti galimas alternatyvas, parengti apibendrintus pasiūlymus ir iki gegužės 31 dienos pateikti savo išvadas Vyriausybei.

Beveik prieš septynerius metus R.Paksas per apkaltos procesą buvo pašalintas iš prezidento posto, Konstituciniam Teismui konstatavus, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Seimas įstatymu jam apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

RAIT Lietuvoje apklausė 1007 15-74 metų gyventojų. Apklausa vykdyta sausio 13-23 dienomis.

Skelbiant apklausos rezultatus nuorodą į BNS ir RAIT būtina.

Vasario 16-osios išvakarėse liūdna konstatuoti, kad kone pusė apklaustų Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai, dar daugiau nei trečdalis patenkinti tik iš dalies, o visiškai patenkinti tik 14,6 proc. respondentų. Tai paaiškėjo iš naujausios tyrimų bendrovės “Prime consulting” “Veido” užsakymu atliktos sociologinės apklausos.
Pasak bendrovės “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, ne ką maloniau pranešti ir kitą naujieną – kad tvirtais Lietuvos patriotais save laiko tik 31 proc. apklaustų šalies gyventojų. Panašiai tiek pat žmonių tvirtina nesą patriotai, o daugiau nei 40 proc. repondentų į klausimą, ar save laiko Lietuvos patriotu, rinkosi gana keistą atsakymo variantą “neturiu nuomonės”. “Tikriausiai didžioji dalis šios grupės žmonių nedrįsta prisipažinti, kad jie nėra patriotai”, – teigia S.Olencevičius.

Ar esate patenkintas savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai? (proc.)

Ne    45,4
Iš dalies    36,8
Taip    14,6
Neturiu nuomonės    3,2

Ar laikote save Lietuvos patriotu? (proc.)

Neturiu nuomonės    40,6
Taip    31
Ne    28,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. sausio 31–vasario 2 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina

Tik penktadalis Lietuvos gyventojų gerai ir labai gerai vertina kadenciją baigiančių savivaldybių darbą. Daugiau nei ketvirtadalis jų mano, kad vietos valdžia dirbo blogai ir labai blogai.

Tai rodo BNS užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanijos RAIT atlikta apklausa.

Labai gerai savivaldybių darbą įvertino 2,8 proc. apklausos dalyvių. 18 proc. jų teigė, kad vietos valdžios dirbo gerai.

Blogos nuomonės apie vietos valdžios darbą buvo 17,2 proc., labai blogos – 10,5 proc. apklaustųjų.

Didžioji dalis – 40 proc. – respondentų savivaldybių veiklą įvertino patenkinamai.

11,4 proc. gyventojų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

Geresnėsnės nuomonės apie savo savivaldybę buvo mažų gyvenviečių atstovai. Ketvirtadalis apklaustųjų, gyvenančių vietovėse iki 2000 gyventojų, tvirtino gerai vertinantys vietos valdžios darbą. Tuo metu šalies vidurkis – 18 procentų.

Daugiau didmiesčių (per 180 tūkst. gyventojų) gyventojų buvo blogos nuomonės apie savo savivaldybę. 22,6 proc. (šalies vidurkis – 17,2 proc.) jų pažymėjo atsakymą “blogai”.

Pagal atsakymus atskirose savivaldybėse, didžiausias teigiamų atsakymų balansas buvo Akmenės, Pasvalio, Kėdainių, Kelmės rajonuose. Daugiausia neigiamų vertinimų sulaukė Šalčininkų, Radviliškio, Mažeikių rajonų, Šiaulių miesto savivaldybės.

Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.

Per reprezentatyvią apklausą, vykdytą 4-27 dienomis, apklausta 1020 15-74 metų nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Britų laikraščiai šeštadienį nevienodai vertina Tony Blairo (Tonio Blero) pasirodymą per Irako karo tyrimą – vieni kritikuoja buvusį ministrą pirmininką, o kiti rašo, kad jo perspėjimai dėl Irano vis dar galioja.

Penktadienį T.Blairas tyrėjams sakė, jog labai apgailestauja dėl šiame konflikte žuvusių žmonių, bet karių artimieji šiuos jo žodžius palydėjo piktais šūksniais “Per vėlu”.

Per keturias su puse valandos trukusį posėdį T.Blairas taip pat ragino Vakarus panaudoti jėgą, jei tai bus būtina, Irano branduolinėms ambicijoms pažaboti.

“The Independent” rašo, kad pernelyg didelis T.Blairo entuziazmas rodo jo pozicijos Irako klausimu “kvailybę”, ir priduria, kad “pražūtingos pasekmės visiems aiškiai matomos”.

“The Guardian” rašo, kad demonstruodamas “akiplėšiškumą veteranas plėšė pažįstamas melodijas”.

“Tai ne teismo procesas, bet vis dėlto šis tyrimas turi nustatyti, ar buvęs ministras pirmininkas nušlavė tris konkrečius dalykus: tiesą, teisę ir teisingą sprendimų priėmimą. Iš tų trijų ponas Blairas vakar su mažiausia žala išsiteisino dėl paskutiniojo”, – teigiama straipsnyje.

“Daily Mail” teigia, kad tai buvo, “kaip ir manyta, nugludintas, slidus” pasirodymas, pilnas “save teisinančių skambių frazių”.

“Ponas Blairas slapta susitarė kariauti Irako karą, o tada melavo, apgaudinėjo ir manipuliavo, kad jį sukeltų. Iki pat šios dienos jo veiksmai slegia nacionalinę sąžinę”, – rašo šis laikraštis.

“The Sun” tvirtina, kad “niekas taip neskaldo Britanijos, kaip mūsų dalyvavimas šiame kare su bloguoju Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimu”.

“Tačiau buvęs ministras pirmininkas įtikinamai įrodinėjo, kad (reikia) imtis veiksmų prieš vieną blogiausių, kokius tik yra matęs pasaulis, režimų, kuriam vadovavo vyras, išžudęs šimtus tūkstančių savo paties žmonių. Ekstremizmo negalima “sutvarkyti”, – rašo šis bulvarinis leidinys.

“The Daily Telegraph” pažymi: “Toks nepailstantis yra šis choras, kad visuomenė nebebando klausytis to, ką jis turi pasakyti, tardama, kad visa tai yra gražiakalbis teisinimasis”.

Tačiau šis laikraštis priduria, kad T.Blairo perspėjimai dėl Irano buvo pagrįsti “daug patikimesne informacija nei ta, kuri buvo prieinama dėl Saddamo Irako”. Patinka jis ar ne, jo nuomonė “turėtų pelnyti mūsų dėmesį” ir jis, “pasirodo, yra teisus dėl Irano”.

“The Times” apžvalgų autorė Ann Treneman (En Treneman) sakė, kad T.Blairo apgailestavimas dėl prarastų gyvybių, išsakytas žuvusių karių artimųjų akivaizdoje, atrodė “kaip tam tikras atsiskaitymas”. “Taip, netobulas ir netvarkingas. Tikrai disfunkcinis. Bet vis dėlto atsiskaitymas”, – priduria ji.

“Daily Mirror” pažymi, kad šis tyrimas nepakeis niekieno nuomonės, ir vadina T.Blairą politiku, turėjusiu gerų ketinimų ir padariusiu katastrofišką klaidą.

“Daily Express” taip pat vadina šį tyrimą beprasmišku. “Dabar visi jau turbūt turi nusistovėjusią nuomonę. Blairas neabejotinai smarkiai išpūtė reikalą dėl manymo, kad Saddamas turėjo masinio naikinimo ginklų. Lygiai taip pat visada buvo argumentų pašalinti monstrą žmogaus teisių pagrindu ir laikytis arti Amerikos”, – rašo šis laikraštis.

“Pasirodė, kad neigiami dalykai smarkiai nusvėrė teigiamus. Tai tikrai viskas, ką visiems reikia žinoti”, – priduriama straipsnyje.

+370 5 2058525

Tradicinėje apklausoje Metų žmogumi šiemet vėl išrinkta šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dienraštyje “Lietuvos rytas” penktadienį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad šalies vadovei 2010-ųjų Metų žmogaus titulą suteikė keturi iš 10 apklaustųjų (39,3 proc.).

Antroje vietoje atsidūrė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra, už kurį pasisakė 8,3 proc. respondentų, trečias liko pedofilijos skandalo centre buvęs Drąsius Kedys su 3,7 proc.

Prezidentė D.Grybauskaitė metų žmogumi išrinkta ir pernai.

Apklausoje svarbiausiu Lietuvos metų įvykiu dauguma gyventojų įvardijo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtį, o pasaulyje – Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir jo vadovaujamos delegacijos žūtį lėktuvo katastrofoje prie Smolensko.

Pasaulio 2010 metų žmogumi lietuviai išrinko JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) (18,8 proc.).

Tradicinį tyrimą atlieka bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai”.