BFL

Prieš dvidešimtmetį smarkia kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė. Aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam. Ji kasmet išmeta kelis kartus daugiau CO2 nei visa Lietuva.

Didžiausia Europos teršėja šiemet paskelbta Vokietijos energetikos milžinė EON AG (Nevyriausybinė aplinkosaugos investicijų agentūros  tyrimas)

Į didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių viršūnę be konkurencijos taip pat iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Jos į šį sąrašą patenka todėl, kad į atmosferą išleidžia daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų ir teršalų, tiesiogiai kenkiančių žmonių sveikatai (sieros ir azoto oksidų, kietųjų dalelių ir t.t.)

Nors išmetamų teršalų kiekiai Lietuvoje vis dar skaičiuojami šimtais tūkstančių tonų, didžiausios įmonės teršalų kiekį nuo sovietmečio yra sumažinusios kartais. Pasyti aplinkosaugos reikalavimų jas privertė investuotojai iš užsienio, griežti europiniai aplinkosaugos reikalavimai ir noras eksportuoti į ES šalis – aplinkosaugos reikalavimus ignoruojanti įmonė paprasčiausiai nerastų klientų rinkoje.

Didžiausia Lietuvos teršėja „Orlen Lietuva (buvusi „Mažeikių nafta) 1991 m. į aplinką išmetė 54 tūkst. t teršalų (be CO2), o pernai 23,9 tūkst. tonų. Kone perpus sumažėjo teršalų kiekis milijonui tonų naftos produktų pagaminti. Mažiau teršalų išmetama ir į vandenį, nes šiemet „Orlen Lietuva“ išbraukta iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo – vienintelė šiame sąraše dar juoduojanti Lietuvos pramonės įmonė yra „Lifosa“.

Kita vertus, ir „Lifosa“ jau išmeta į orą jau gerokai mažiau teršalų. Kauno rajono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjas

Kazys Mikalauskas pamena, kad iš gamybą pradėjusios 1965 metais „Lifosos“ į aplinką patekdavo apie 10 tūkst. t teršalų (be CO2), o pernai šis rodiklis siekė 2,3 tūkst. tonų. (…)

Visą publikacijos tekstą su didžiasių gamtos teršėjų sąrašu jau nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, įsigykite elektroninę žurnalo versiją “veidas.lt” svetainėje (http://www.veidas.lt/332011) arba skaitykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

011.07.07 11:28 |Kategorija:  SC – Ekonomika , SC – Nekilnojamasis turtas , SC – Pranešimai spaudai

"Veido' archyvas

Apklausą atliko tarptautinė tyrimų ir konsultacijų bendrovė “Kairos Future”, kuri apklausė daugiau nei 5000 namų savininkų 9 šalyse: JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Australijoje, Japonijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Tyrimo išvados ir rezultatai buvo pateiktos “Husqvarna Global Garden Report 2011″ apžvalgoje.

Tyrimo metu pusė respondentų įvertino nuotraukas, kuriose – namai su paprastu sodu, kita pusė –pavaizduotus tuos pačius namus tik su išpuoselėta, skoninga aplinka. Vidutinis skirtumas tarp abiejų grupių pateiktų numanomų rinkos kainų siekė net 26 proc. Papildomai visų respondentų buvo paprašyta įvertinti skaičiais, kiek vertas kiekvienoje nuotraukoje užfiksuotas sodas. Vidutinis verčių skirtumas tarp namų su paprasta ir su išpuoselėta aplinka sudarė 7 proc. Sujungus šiuos abu vertinimus, buvo apskaičiuotas bendras rodiklis, pavadintas Sodo efektu (angl. Garden Effect), kuris siekė 16 proc.

Tuo tarpu nekilnojamojo turto agentų apklausoje beveik 70 procentų jų nurodė, jog apleista aplinka namo vertę sumažina 5-15 proc.

“Apdaila, interjeras, vidaus įrengimas – kriterijai, kurie jau įprasti, nusistovėję ir dažnai objektyviai įvertinami skaičiais renkantis namą. Aplinka tarsi ir intuityviai suvokiama, kaip turinti pridėtinę vertę, bet neaišku, kokia ji. Ar pakanka visiškai paprastos ir tvarkingos, ar verta į ją investuoti, puoselėti? Šis tyrimas padeda įvertinti aplinkos reikšmę namo kainai ir suteikti jai finansinę išraišką”, – sakė bendrovės “Husqvarna Lietuva” rinkodaros vadovas Baltijos šalims Tadas Gudauskas.

“Husqvarna” tyrimo išvadas palaiko ir akademiniai tyrimai. Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje atliktuose tyrimuose nustatyta, kad sodo būklę pakeitus iš geros į puikią, namo kaina išauga vidutiniškai 10,8 proc. Tuo tarpu apleistas sodas sumažina turto kainą 8-10 proc. Tai dera su “Husqvarna” tyrimu, kuriame buvo vertinamas vertės tarp paprasto ir išpuoselėto sodo skirtumas.

JAV Nacionalinės sodų asociacijos 2007 metų vartotojų tyrimo duomenimis, gerai suprojektuota ir tinkamai prižiūrima aplinka namo kainą padidina 19 proc.

Apie Husqvarna

“Husqvarna grupė” – pasaulinė aplinkos priežiūros technikos, tokios kaip vejapjovės, grandininiai pjūklai, žoliapjovės ir sodo traktoriukai, gamybos lyderė. “Husqvarna grupė” yra didžiausias laistymo įrangos skirtos privatiems vartotojams gamintojas bei lyderis statybinės pjovimo technikos gamybos srityje. Husqvarna gaminiai skirti profesionalams bei reikliems privatiems naudotojams. Platinami per Husqvarna prekybos atstovų bei prekybos centrų tinklą, o prekybinės atstovybės įsteigtos daugiau nei 100 pasaulio šalių. 2010 grynoji bendrovės pardavimų apimtis siekė 32,3 mlrd. Švedijos kronų, o vidutinis darbuotojų skaičius – 15000.

"Veido" archyvas

Vynuogynui pasaulinę šlovę gali pelnyti žąsys ir avys. Tai įrodė prestižinis britų žurnalas „Drinks Business“, išrinkęs Čilės „Cono Sur“ vynuogyną draugiškiausiu aplinkai. Taip norėta pagerbti aplinkai nekenksmingą veiklą vykdančias įmones.

Pasirodo, „Cono Sur“ titulą lėmė žąsys ir avys. Taip, būtent šie gyvūnai leido nenaudoti šiaip jau vynuogynuose paplitusių cheminių priemonių. Ekologinis vyno ūkis grindžiamas gamtai nekenksminga vynuogyno priežiūra. Pavyzdžiui, tokiame vynuogyne nenaudojami dirbtiniai ar cheminiai pesticidai, o vynuogynus nuo kenkėjų apsaugo jų kamienus juosiančios juostelės, išteptos lipnia medžiaga, česnakais ir riebalais – tokia “apsauga” sulaiko kenkėjus ant žemės ir neleidžia jiems nusigauti iki  vynmedžio lapų.

Tarpai tarp vynmedžių eilių paliekami platesni, o juose želiančią žolę nuėda avys ar besiganančios žąsys, kurios sulesa vabzdžius. Vynmedžių lapai ir kitos  žalios atliekos naudojamos prisodrinti vandenį natūraliomis maistinėmis medžiagomis. Vėliau toks vanduo naudojamas vynuogynų laistymui.

Būtent šia gamtosaugine „avių-žąsų“ darbine veikla ir pasinaudojo „Cono Sur“.

BFL

Viešojoje erdvėje pasigirdę nuogąstavimai, kad birželį kraujasiurbių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje gali tapti vos ne stichine nelaime, nes šiemet neskirta pinigų jiems naikinti, tėra tik spėlionės, o ne pamatuotos prognozės, pareiškė Aplinkos ministerija.

“Ligi šiol 12 metų kiekvieną gegužę prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos į Nemuną buvo pilama biologinio preparato šių mašalų lervoms naikinti, todėl vargu ar dėl vienkartinės pertraukos padėtis turėtų iš esmės pasikeisti”, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Anot jo, šiemet tokia pertrauka yra priverstinė pirmiausia dėl finansinių sunkumų. Ligi šiol lėšų minėtam biologiniam preparatui pirkti buvo skiriama iš Vyriausybės rezervo ir valstybės biudžeto. Pinigų preparatui panaudoti duodavo ir savivaldybės.

1999-2010 metais tam išleista 2,6 mln. litų.

Aplinkos ministerijos teigimu, mašalų naikinimu užsiimdavo Alytaus apskrities administracija, o ją panaikinus ši funkcija teko Druskininkų savivaldybei. Kraujasiurbių mašalų Pietų Lietuvoje pagausėjo1992-aisiais. Jų populiacija didžiausios gausos pasiekė apie 1996 metus. Didžiausios šių mašalų veisyklos aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras – Nemuno atkarpa nuo Augustavo kanalo Baltarusijoje iki Merkinės Varėnos rajone.

Kraujasiurbių mašalų plitimo priežasčių mokslininkams galutinai nustatyti nepavyko. Vienos svarbiausių – pasikeitęs upės hidrologinis režimas, vandens užterštumas. Įtakos turi ir pakitusi mašalų lervų mitybos bazė, sumažėjęs šiomis lervomis mintančių žuvų skaičius, santykinis vandens atšilimas.

Po išsamių tyrimų 1999 metais buvo pradėta vykdyti mašalų populiacijos reguliavimo programa ir biologiniu preparatu išpurkšta Nemuno atkarpa nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Nemunaičio Alytaus rajone.

Kiekvienais metais mašalų populiacijai reguliuoti buvo skiriamos skirtingos sumos, todėl ir biologinio preparato poveikis vandenyje esančių mašalų lervutėms buvo nevienodas. Daugeliu atvejų efektyvumas siekdavo 90-100 procentų, teigia ministerija.

Baltarusijoje šios reguliavimo priemonės netaikomos, išskyrus pirmuosius kelerius metus, kai preparato buvo įvežta iš Lietuvos.

Pasak L. Budrio, biologinis preparatas “Vecto Bac” yra gana veiksmingas mašalų lervoms naikinti. Juo apdorojant Nemuno atkarpas nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Merkinės pasiekiama didžiausio efekto. Tačiau per visą šio preparato naudojimo laikotarpį nebuvo galimybių patikrinti, koks jo išliekamasis poveikis mašalų populiacijai.

Šiemet Lietuva pirmą kartą nerado lėšų “Vecto Bac” pirkti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį dalyvaujanti savanoriškoje aplinkos švarinimo talkoje, sako, jog apsivalyti galima kasdien, ne tik specialių akcijų metu.

“Noriu pasidžiaugti, kad daug žmonių matau. Diena graži, svarbi ir simboliška, ji šiemet skirta apsivalymui ne tik parkuose, bet ir miestuose, prie pat savęs, o tai badymas pirštu kiekvienam iš mūsų – galime tai daryti kasdien, tam nereikia specialių dienų, tiesiog apsivalyti, matyti šiukšles, o, svarbiausia, nemėtyti”, – žurnalistams sakė Vilniuje Neries pakrantę tvarkanti prezidentė.

“Turiu mintyje ir simbolines šiukšles, ne tik tikrąsias, visame kame labai verta, ir ne tik kartą per metus, o kasdieną apsivalyti”, – pridūrė D.Grybauskaitė.

Klausiama, ar ji skiria dėmesio savo kasdienės aplinkos tvarkymui, šalies vadovė patvirtino rūšiuojanti šiukšles.

Tuo tarpu siūlymą talkas padaryti privalomas ji vertino skeptiškai ir pabrėžė, jog laikas suprasti, kad aplinką susikuria patys žmonės.

“Žodis “priverstinai” man skamba nelabai priimtinai. Vis tik noriu, kad žmonės suprastų, kad tai jų šalis, jų gyvenamoji vieta. Aplinka priklauso nuo mūsų pačių, nemanyčiau, kad prievarta galima ką nors padaryti. Žmones kviesčiau gerbti save pačius, nes aplinka, kurią susikuriam, priklauso tik nuo mūsų pačių, per prievartą to nepasieksim”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Šeštadienį šalyje vyksta aplinkos švarinimo akcija “Darom”, kurioje dalyvauja ir aukščiausi valstybės vadovai.

Prezidentė D.Grybauskaitė su Prezidentūros darbuotojais dalyvauja talkoje sostinėje tvarkant Neries pakrantę nuo Valakampių tilto iki Verkių regioninio parko pradžios.

Prie akcijos prisidėjo ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kuri aplinką tvarko šalia Upės ir Maloniosios gatvių sankirtos, netoli Džocharo Dudajevo skvero.

Premjeras Andrius Kubilius ketino tradiciškai tvarkyti Neries pakrantes Antakalnyje, tačiau dėl ligos akcijoje nedalyvauja.

“Premjeras aktyviai dalyvaudavo šioje prasmingoje akcijoje ir nuoširdžiai apgailestauja, kad negalės šiemet. Akcijos dalyviams jis linki sėkmės, jiems pavydėdamas”, – BNS premjero sveikinimą “Darom 2011″ dalyviams perdavė jo atstovas Virgis Valentinavičius.

Prie akcijos žada prisidėti ir kiti politikai, visuomenės veikėjai. Vilniaus meras Raimundas Alekna kartu su savivaldybės darbuotojais pluša Kalnų parke.

Šeštadienį į akciją “Darom” susirinkę žmonės bus raginami ne tik surinkti, bet ir rūšiuoti perdirbamas atliekas.

Akcijos dalyviai raginami švarintis organizuotai ir šiukšles palikti tam skirtose vietose, kad visos surinktos atliekos būtų tvarkingai išvežtos ir neliktų pakelėse.

Gyventojai patariama į šiukšlių surinkimo taškus nekrauti kiemuose susikaupusių atliekų, pavyzdžiui, padangų.

Dalyviai kviečiami atvykti į susirinkimo taškus, kurie paskelbti interneto svetainės www.mesdarom.lt skiltyje “kur eiti?”. Žmonės raginami atsinešti šiukšlių maišų bei pirštinių – organizatoriai perspėja, kad jų turimų priemonių visiems gali neužtekti.

Šiemet akcijos organizatoriai ragino didžiausią dėmesį atkreipti ne į šiukšlėmis užterštas vietas miestuose, o į nelegalius užmiesčių sąvartynus.

Lietuvoje 2011-aisiais numatoma sutvarkyti daugiau kaip 3 tūkst. 500 vietų.

Akcijos organizatoriai planuoja, kad iš visų šiukšlių išvežimo taškų atliekas pavyks išvežti per savaitę.

Akcija “Darom” pirmą kartą surengta 2008 metais Estijos savanorių. Tais pačiais metais Lietuvoje gamtos švarinimo akcijoje dalyvavo keli tūkstančiai savanorių. “Darom 2010″ dalyvavo 100 tūkst. savanorių, kurie surinko daugiau kaip 12 tūkst. tonų šiukšlių.

Gruodžio pradžioje prezidentei įteikę peticiją, kurioje prašoma sustabdyti vilkų medžioklę, trečiadienį visuomenininkai protestavo po Aplinkos ministerijos langais.

Apie 30 protestavusių žmonių laikė plakatus su užrašais “Vilkų genocidui – ne”, “Išsaugotas vilkas – nauda miškams”, “Ant Gedimino kalno vilkas kaukė, ne kiaulė kriuksėjo”.

Asociacijai “Baltijos vilkas” ir jai pritariantiems visuomenininkams abejonių dėl žvėrių išlikimo kelia tai, kad kasmet didinama vilkų medžioklės kvota, be to, ministro įsakymu pusantro mėnesio pailgintas medžioklės sezonas – jo pradžia paankstinta nuo gruodžio 1 iki spalio 15-osios. Sezonas baigiasi balandžio 1 dieną.

Reikalaujama įsakymus dėl kvotų didinimo ir sezono ilginimo atšaukti.

“Jei buvo nušauta per 12 dienų 13 vilkų, tai paskaičiuokime, kas bus iki balandžio pirmosios, jei taip kasdien po vilką… Kaip galima išvis garantuoti, kad ta populiacija bus išsaugota? (…) Didinimas kvotų ir medžioklės sezono paankstinimas turi būti sustabdytas, nes tai jau pasiekė ribą”, – žurnalistams sakė asociacijai priklausanti režisierė Vanesa Urbienė.

Ji piktinosi, kad Aplinkos ministerija, motyvuodama ūkininkų problemomis, tenkina, anot jos, prestižinės vilkų medžioklės mėgėjų interesus, ir nesiima jokių kitų priemonių vilkams nuo gyvulių atbaidyti, išskyrus jų medžioklę.

“Medžioklės yra ne tiek medžiojimui, kiek sutvarkymui savo kitų reikaliukų, o vilko sumedžiojimas – apskritai prestižo reikalas, nes vilko trofėjus kainuoja nuo 1000 iki 1500, kai bauda yra nuo juokingo 64 litų su puse, dabar jau padidinta iki 300 litų, bet vis tiek ką reiškia su trofėjaus kaina – tai apskritai brakonieriavimo skatinimas”, – sakė V.Urbienė.

“Aplinkos ministerija labiausiai motyvuoja tuo, kad nukenčia ūkininkai, bet jie taip teigia bendrai, visos Lietuvos mastu. (…) Jei jie didina bendrai, o ne reguliuojama regioninėje sistemoje, gal tie vilkai labiau žudomi ten, kur jie turėtų būti saugomi ir kur nesigano karvės ir ožkos, o ten, kur Biržų rajone papjovė vieną kitą ožką, kuri buvo nepririšta ir neaptverta, gal ten per visą mėnesį nė vieno vilko nesumedžiojo”, – teigė asociacijos “Baltijos vilkas” narė.

Anot V.Urbienės, pigiau būtų kompensuoti ūkininkams elektrinių piemenų įrengimą ar bandas saugančių šunų – Podhalės aviganių įveisimą, nei išnaikinus vilkus Lietuvoje, iš naujo juos įveisti.

“Reikia aptverti, yra elektriniai piemenys, bet visų šitų priemonių nepaiso ministerija ir netgi savotiškai pasityčioja iš tų pasiūlymų, nors kitoms valstybėms neatrodo, kad čia menka ar kvaila. Pasiūlymai ignoruojami ir nepriimami, vienintelis būdas – medžiotojams atiduoti šį procesą”, – sakė V.Urbienė.

Anot jos, jei į reikalavimus nebus atsižvelgta, asociacija “Baltijos vilkas” neketina “eiti su šakėmis” – ketina tartis dėl tolimesnių veiksmų ir spręsti problemą civilizuotomis priemonėmis, pavyzdžiui, rašydami skundą Europos Sąjungai.

Šiemet sezono metu leidžiama nušauti 60 vilkų. Tai yra 20 žvėrių daugiau nei pernai arba trigubai daugiau nei prieš trejus metus.

Anot visuomenininkų, lyginant Vyriausybės pateiktus duomenis, 2002-ųjų ir šių metų informaciją, vilkų Lietuvoje sumažėjo beveik perpus. Derybinėje pozicijoje dėl stojimo į ES nurodyta, kad Lietuvoje vilkų yra 550, ir jų medžiojimas esą neturės įtakos populiacijos gyvybingumui, tuo metu dabar apskaityta 250 vilkų.

Vilniuje aplinkos švarinimo akcijos “Darom 2010″ šiukšlių surinkimo taškuose, iš kurių buvo vežamos atliekos, pradėjo formuotis nauji savavališki sąvartynai. Pasak sostinės vicemero, socialdemokrato Romo Adomavičiaus, juose šiukšlėmis atsikrato tiek vilniečiai, tiek miesto įmonės.

Šiukšlių išvežimą apsunkina tai, kad daugumoje taškų sukauptos labai skirtingos atliekos – padangos, seni baldai ar statybinės medžiagos, todėl iš tų pačių taškų šiukšles tenka surinkti skirtingiems automobiliams ir vežti į skirtingas vietas.

“Atėjo pirmadienis. Šiukšlių kalnas niekur nedingęs. Antradienis – šiukšlių kalnas tebėra, tik dar didesnis, nes aplinkiniai gyventojai ėmė vilkti savo šiukšles. Trečiadienis – šiukšlių dar daugiau, šalia miške surastų 12-os senų padangų, prikrauta dar 18-a. Atrodo, vairuotojai, iš savo garažų atrideno. Be to, iš kažkur atvilkta ir sena sofa. Ketvirtadienis – minėtas šiukšlių kalnas ima panėšėti į naujai besiformuojantį sąvartyną”, – redakcijos tinklaraštyje pastebi ir savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Už šiukšlinimą fiziniams asmenims gresia baudos iki 2 tūkst. litų, tačiau pasak R.Adomavičiaus, kol kas nubaustų asmenų nėra.

Iš viso Vilniuje surinkta dešimtadalis visų balandžio viduryje vykusios akcijos “Darom 2010″ savanorių Lietuvoje surinktų šiukšlių – šalyje surinkta apie 10 tūkst. tonų šiukšlių, tuo metu Vilniuje iš 261 surinkimo taško surinkta daugiau nei tūkstantis tonų.

Akcijos “Darom 2010″ organizatoriai yra sakę, jog šiukšles jie įsipareigojo surinkti iš 1800 registruotų taškų, tuo metu neregistruotose vietose atliekų maišus palikę žmonės turėtų patys pasirūpinti jų išvežimu, kreiptis dėl to į savivaldybes, seniūnijas, kadangi šiukšliavežės nerinks visų pakelėse paliktų šiukšlių maišų.