Kaimynai nesusišneka: Lenkija investuoja į automagistralių, o Lietuva – į geležinkelių tiesimą.

Renata Baltrušaitytė

„Norint važiuoti greitai, pasienyje teks keisti ratus“, – šaiposi lietuvių kelininkai, klausinėjami apie susisiekimo su Lenkija perspektyvas. Tas artimiausias, kuriose sėkmingai veikia siauroji geležinkelio vėžė nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. Nors atrodo, kad niekas nebesiryžta tiksliai įvardyti, kada konkrečiai ja pradundės pirmasis sąstatas: 2015-iesiems žadama perkelti daugiau nei penktadalį bendros „Rail Baltica1“ statybos darbų apimties. Ir šis neryžtingumas „Lietuvos geležinkeliams“ gresia išvirsti pavėluotais panaudoti  2007–2013 m. laikotarpio ES milijonais.

Blogiausia, kad Lenkija savo teritorijoje esančio šios vėžės tęsinio rekonstrukcijos neketina pradėti iki 2020-ųjų, o tai reiškia, kad „Rail Baltica“ iš šiaurės atidardėję kroviniai ar keleiviai, kirtę sieną, privalės arba smarkiai mesti greitį, arba „perlipti“. Geriausia – į autotransportą, mat kaimynai savo ruožtu šiauriniame regione dosniai investuoja į automagistralių statybą.

Žaliųjų viadukų mada

2014-ųjų lapkritį eismui buvo atvertas 34,3 km ilgio Augustavo aplinkkelis, kainavęs 643 mln. zlotų (daugiau kaip pusę milijardo litų), iš kurių du trečdaliai – ES struktūrinės paramos lėšos. Tai nėra mažai. Projekto kainą smarkiai padidino aplinkkelio kertama „Natura 2000“ reglamentu saugoma teritorija – Rospudos slėnis. Ties Rospudos upelį kertančiu kelio viaduku kelininkai naujai suformavo aukštą šlaitą, kurio smėliuku nusileidę žemyn lietuvių žurnalistai rudenio lapų prikritusiame srauniame vandenyje mėgino skaičiuoti praplaukiančias žuvis.

Žuvys kaip žuvys – joms magistralė virš galvos nė motais, tačiau paklausti apie sausumos gyvūnus lenkų kelininkai (Augustavo aplinkkelio statybos rangovė – ispanų akcininkų valdoma lenkų įmonė „Budimex“) traukė pečiais. Mat gyvūnų labui statybininkams teko įrengti 11 viadukų ir dar 20 požeminių pralaidų, kad žalieji atsisakytų turėtų pretenzijų numatytai automagistralės trasai. Gerą dešimtmetį trukę ginčai dėl aplinkkelio statybos leidimo jau buvo pasiekę „Natura 2000“ teritorijas saugančią Europos Komisiją bei įtakingą „Greenpeace“ organizaciją, kurios aktyvistai netgi buvo įsirengę protesto stovyklą Rospudos slėnyje.

Vieno gyvūnams skirto viaduko, kuris po juo važiuojantiems vairuotojams atrodo panašus į paprasčiausią kelio viaduką šiek tiek aukštesniais nei įprasta šoniniais bortais (kad ilgakojams briedžiams ar šoklioms stirnoms nekiltų noras jų įveikti), kaina – 10 mln. zlotų. Ant naujos betoninės konstrukcijos pilamas beveik metro storio atvežtinės žemės sluoksnis ir apsodinamas kuo panašesniais į aplinkinius miškus ar laukymes augalais, kad gyvūnai nepajustų dirbtinai žmogaus sukurtos aplinkos.

Virš kitų Lenkijos kelių kartais įrengiamos netgi Y raidę savo forma primenančios ir specialius radiolokacinius signalus skleidžiančios pralaidos šikšnosparniams, kad šie smulkūs naktiniai medžiotojai skraidydami nežūtų atsitrenkę į greitai pralekiančio krovininio transporto priekabas. Į tokius radiolokacinius koridorius šikšnosparniai juos nukreipiančiais signalais suvaromi iš dešimties kilometrų ilgio pakelės ruožų.

Palenkė ruošiasi lietuvių srautui

Nepaisant gausių faunos komforto priemonių, visiems Augustavo aplinkkelio darbams užteko vos 21 mėnesio – naujasis kelias įrengtas mažiau nei per dvejus metus.

„Šiltuoju metų laiku 850 darbininkų triūsdavo kiaurą parą, reikalingas statybines medžiagas vežiojo 200 sunkvežimių, jais kasdien būdavo pervežama 60 tūkst. tonų smėlio. Tam, kad asfaltbetonio nereikėtų gabentis iš toli, netoliese specialiai kelininkų reikmėms buvo įrengta betono gamykla“, – pasakojo „Budimex“ atstovai.

Prie garsiųjų ežerų įsikūrusį Augustavo miestelį aplinkkelis palieka šone 6–7 km atstumu ir išvaduoja jį nuo didelių pravažiuojančio transporto srautų. Be to, kartu sutvarkyta apie 60 km naujojo aplinkkelio privažiuojamųjų kelių atkarpų. Augustavas priklauso Palenkės vaivadijai, kuri priskiriama prie menkiau ekonomiškai išvystytų Lenkijos teritorijų. Tikimasi, kad pagerėjus susisiekimui pasigrožėti ežerais atvyks daugiau turistų, taip pat ir iš Lietuvos.

Ir tai tėra lenkų kelininkų užmojų pradinis etapas. Dabar numatoma keturių eismo juostų greitkelį nuo Augustavo aplinkkelio pratęsti iki dar arčiau Lietuvos esančio Suvalkų miestelio ir jį taip pat apjuosti aplinkkeliu. O iki 2020-ųjų tokio pat standarto greitkelis Lenkijos pusėje žada pasiekti ir Lietuvos sieną. Be to, jau 2015 m. tikimasi pradėti statybas trijose kito lietuviams aktualaus greitkelio, jungiančio Balstogę su Varšuva, atkarpose.

O štai pasienyje iš Lietuvos pusės iki 2020 m. planuojama tyla. Per šį laikotarpį mūsų kelininkai, iki keturių juostų platindami avaringiausią šalyje krovininiu transportu užkimštą „Via Baltica“ ruožą, iš Kauno vedantį Lenkijos link, pasistūmės geriausiu atveju iki Marijampolės. Nuo jos liks dar 30 km ruožas iki valstybinės sienos, kuriam įrengti reikėtų maždaug 300 mln. Lt. Tačiau neaišku, ar po 2020 m. išliks galimybė kelių tiesimą iš dalies finansuoti ES lėšomis, todėl šią sumą gali paauginti banko paskolos procentai.

Rekonstruojant numatoma šalia dabartinio kelio nutiesti dvi naujas eismo juostas, kurių kiekvienos plotis būtų 3,75 m, šalia įrengiant 1,75 m pločio sustojimo juostą. Kol kas Vakarų Europon lietuvius vedantis keturių juostų greitkelis vis dar nutrūksta ties Mauručiais. Šiuo metu renkamas rangovas trumpos kelio atkarpėlės su Mauručių viaduku, esančios Kauno rajono savivaldybėje, rekonstrukcijai, netrukus bus skelbiamas konkursas Kazlų Rūdos savivaldybės ribose  esančiai „Via Baltica“ daliai rekonstruoti.

Spartesnę automagistralės rekonstrukciją stabdė ir tebestabdo privačios žemės sklypų išpirkimas. Kai kurie reikalingų sklypų savininkai išvykę iš Lietuvos, kiti užstatę savo sklypus, treti užsispyrę bando teismuose išsireikalauti nerealaus dydžio atlygių ir pan. Tokių, beje, daugiausiai atsirado Prienų savivaldybėje, todėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius nedrįsta prognozuoti, kada realiai galėtų pajudėti už Mauručių gyvenvietės prasidedančio „Via Baltica“ ruožo rekonstrukcija.

Kilometras – dešimt grošų

Pagal Lenkijoje veikiančius įstatymus privati žemė valstybei svarbiais pripažintų objektų statybai automatiškai pereina valstybei netgi nesulaukus žemės savininkų sutikimo. Vaivada įvertina žemę pagal rinkos kainas, ši suma pervedama Lenkijos generalinei automobilių kelių direkcijai (Generalna Dyrekcja Drog Krajowych i Autostrad – GDDKiA), kuri išmoka pinigus žmonėms. Šie dėl konkretaus atlygio dydžio, nestabdydami darbų, jei pageidauja, gali bylinėtis teismuose.

Savo šalies teritorijoje greitkeliui „Via Baltica“ iki 2027-ųjų kaimynai yra numatę skirti net 8 mlrd. zlotų (apie 6,6 mlrd. Lt) investicijų. Iš viso per 2014–2020 m. finansinį laikotarpį Lenkija valstybinių kelių plėtrai planuoja skirti net 59,6 mlrd. Lt. Šioje šalyje kelių infrastruktūros finansavimui stengiamasi pritraukti ir laisvų Lenkijos piliečių lėšų. Ten gerokai toliau pažengęs ir VPSP (viešojo ir privataus sektorių partnerystės) modelio taikymas, kuris Lietuvos kelininkų po pirmųjų viešųjų pirkimų konkursų patirties nebelaikomas panacėja.

Investicijų grąžinimas Lenkijoje užtikrinamas trijų pagrindinių šalies autostradų (A1, A2 ir A4) rekonstruotus ruožus paverčiant mokamais keliais nustatytam atsipirkimo laikotarpiui. Dažniausiai šis laikotarpis siekia 20–25 metus. Tokių ruožų Lenkijoje kasmet daugėja. Tiesa, dėl skirtingų finansavimo modelių kol kas nėra bendros mokesčių sistemos: vienur privaloma mokėti tik už krovininį transportą, kitur – ir už lengvuosius automobilius. Gali skirtis ir apmokėjimo tarifai (dažniausiai važiuoti 1 km lengvuoju automobiliu mokamu keliu kainuoja 10 grošų), ir galimi mokesčių surinkimo būdai. Ypač populiarėja elektroninė mokesčių sistema, kuri automobiliui, aprūpintam specialia įranga, suteikia galimybę mokesčių kontrolės punktus pravažiuoti nesustojus: ši sistema jau puikiai pasiteisino autostradoje A2, dar vadinamoje Laisvės autostrada, besidriekiančioje nuo Varšuvos link Vokietijos sienos. Įvesti bendrą kelių mokesčių rinkimo sistemą Lenkijoje – artimiausių metų GDDKiA užduotis.

Betonas ar asfaltas

Šiuo metu GDDKiA valdo 17,6 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių – gerokai mažiau, nei daug mažesnėje Lietuvoje priklauso LAKD (22 tūkst. km). Mat kaimynai platesnį savo kelių tinklą patiki prižiūrėti vaivadijoms.

Dar vienas skirtumas – populiarėjantis betoninės dangos naudojimas greitkeliuose ir autostradose. Pingant ir tobulėjant betono klojimo technologijoms, ypač pasiteisinusioms Pietų Europoje, betoninių ir asfalto dangų kainos skirtumas menksta. Kaimynai ketina pasinaudoti tuo, kad betoninio paviršiaus keliai tarnauja du tris kartus ilgiau nei asfalto. Ypač tai aktualu svarbiausioms, intensyviausiu eismo srautu pasižyminčioms šalies magistralėms.

Tuo tarpu mūsų kelininkai tas pačias technologijas vertina ne taip džiugiai. „Pirmiausia neturime tokių didelių užmojų statybų, dėl kurių vietiniams rangovams apsimokėtų įsigyti, o užsieniečiams – mobilizuoti čia brangią betono klojimo techniką. Antra, brangiau atsieina pastatytų betoninių kelių eksploatacija: tarkim, žiemą įprasta druska tokių kelių barstyti negalima, bent jau pirmuosius dvejus metus betoninei dangai būtina naudoti specialias brangesnes priemones, o tai kainuoja“, – tvirtina P.Tekorius.

Vakarinio aplinkkelio II etape jau atlikta beveik 60 % visų darbų, statybas planuojama baigti 2014 m. pradžioje. Pabaigus projektą nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvių bus nutiesta 2,84 km ilgio atkarpa  ir joje pastatyti 3 viadukai (ties L. Asanavičiūtės ir Gerbutavičiaus gatve, ties Pilaitės prospektu ir pėsčiųjų viadukas ties V. Maciulevičiaus gatve). Įpusėjusias Vakarinio aplinkkelio II etapo statybas šiandien apžiūrėjo Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.

„Vilniaus infrastruktūrai nuo 2009 iki 2012 metų Susisiekimo ministerija skyrė beveik 600 mln. Litų. Šiomis lėšomis buvo ne tik tvarkomos ir prižiūrimos gatvės, bet ir finansuojami Gariūnų tilto bei kelio, Žirnių gatvės, Goštauto viadukų ir kt. infrastruktūros projektai. Tarp jų – ir Vilniaus vakarinis aplinkkelis“, – sakė Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Vakarinio aplinkkelio I etapo darbai buvo užtęsti ir vėlavo dvejus metus. Dėl to, svarbu, kad II etapo statybos vyksta sparčiai, ir jos bus užbaigtos jau už pusantrų metų. Tikimės, kad kitais metais jau pradėsime ir parengiamuosius III etapo darbus. Beje savivaldybė lyginant su ankstesniais metais savo vykdomuose projektuose įsisavina ne 51% , kaip buvo anksčiau, bet 75 % Europos sąjungos lėšų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vakarinis aplinkkelis tiesiamas Lazdynuose, Karoliniškėse ir Pilaitėje  link Ukmergės plento.  Projektas susideda iš trijų etapų: I etapas, vykęs 2009 m. vasario mėnesį  ir 2011 m. sausio mėnesį, – nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės g. Šiuo metu jau vykdomas II etapas, jį planuojama baigti 2014 m. pradžioje.

Vakarinio aplinkkelio III etapą planuojama suskirstyti į A ir B dalis. IIIA etapo metu bus nutiesta gatvė nuo Ozo g. iki Šiaurinės g., o IIIB etapo metu – nuo Šiaurinės g. iki Ukmergės. g. Šiandien ministras ir meras aptarė galimus finansavimo šaltinius III etapui.

Vakarinio aplinkkelio viso projekto vertė gali siekti 655 mln. litų, iš kurių didžioji dalis – Europos Sąjungos lėšos.

Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio statybos darbai dar tik įsibėgėja. Tačiau jam jau pranašaujama šviesi ateitis. Aplinkkelis turėtų nukreipti sunkiojo transporto srautus, tad saugesnis eismas ir patogumas, rodos, tapo ranka pasiekiami.

Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio, kuris taps jungtimi tarp Vilniaus ir Kauno bei Vilniaus ir Minsko magistralių, pirmojo etapo pirmosios dalies statybos darbai („Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas. Sutartis Nr. 1“) pradėti 2011 metų pavasarį. Projekto pirmojo etapo pradžioje tiesiamas kelias nuo Gariūnų sankryžos Minsko kryptimi iki Eišiškių plento.

Iki kitų metų rugpjūčio bus įrengta pirmoji 1,9 kilometro ilgio aplinkkelio dalis, prasidedanti nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos. Rekonstruojant kelią Kirtimų ir Lentvario gatvių sankryžoje nuspręsta statyti dviejų lygių sankryžą. Visoje darbų zonoje bus įdiegtos saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonės, įrengtas gatvių, viadukų, pėsčiųjų bei dviračių takų apšvietimas, rekonstruoti inžineriniai tinklai.

Įpusėto pirmojo etapo pirmosios dalies darbus atlieka viena didžiausių kelių tiesimo bendrovių „Lemminkainen Lietuva“, jungtinės veiklos sutartimi dirbanti su įmone „Panevėžio keliai“.

Projekto užsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiuo metu projekto darbai yra gerokai pasistūmėję į priekį: nuo Gariūnų viaduko Kirtimų gatvė išplatinta iki keturių eismo juostų, dešinėje kelio pusėje tiesiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, iškilo Lentvario gatvės viadukas. Iki 2011-ųjų lapkričio atlikta 61 proc. visų darbų pagal pirmąją sutartį.

Atlikdama pirmojo etapo antrosios dalies darbus („Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas. Sutartis Nr. 2“) įmonė „Panevėžio keliai“ su partneriais Vilniuje rekonstruos Kirtimų gatvės atkarpą, statys net tris viadukus ir vieną estakadą. Visų darbų vertė – daugiau kaip 84 mln. litų. Darbus pagal pasirašytas sutartis privalu baigti kitų metų lapkritį–gruodį.

sa.lt

BFL

Šiandien prasidedančioms Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio tęsinio statyboms Susisiekimo ministerija ketina skirti 141,9 mln. litų Europos Sąjungos paramos. „Sostinės aplinkkelių statybos yra vienas iš prioritetinių šalies projektų. Kadangi jie nemažai kainuoja ir yra svarbūs plėtojant visos šalies kelių tinklą, savivaldybei skiriama Europos Sąjungos parama“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Trečiajame etape aplinkkelis nusidrieks iki Ukmergės gatvės, kuri veda į Panevėžį.

"Beido" archyvas

Šiuo metu vykstantys ir planuojami pirkti darbai – tai pirmasis Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio etapas. Šiame etape tiesiama 7,7 km ilgio aplinkkelio dalis nuo Gariūnų g. iki Eišiškių plento sutampa su Kirtimų gatve. Ji rekonstruojama į 4 eismo juostų kelią su skiriamąja juosta viduryje ir sujungs Vilniaus–Kauno magistralę su Eišiškių plentu.

Nuo pavasario rekonstrukcijos darbai vyksta Kirtimų g. dalyje nuo 0,18 km iki 2,08 km, juos planuojama baigti iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Sankirtoje su Lentvario g. statoma dviejų lygių sankryža, įrengiamos eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.

Pagal planuojamas sudaryti sutartis numatoma toliau rekonstruoti Kirtimų g. nuo 2,08 km iki 7,85 km, pastatyti viaduką per Galvės g., pėsčiųjų-dviračių viaduką, estakadą virš esamo ir projektuojamo geležinkelių, įrengti žiedinę sankryžą su Fermentų g., 6,26-ame km pastatyti viaduką per geležinkelį ir nutiesti jungiamąją gatvę, įrengti dviejų lygių Kirtimų g. ir Eišiškių pl. sankryžą su tuneliu po Kirtimų g., įdiegti eismo saugos ir aplinkosaugos priemones.

Preliminari aplinkkelio pirmojo etapo darbų vertė – beveik 238 mln. Lt, jam numatoma skirti 178 mln. Lt Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramą. Projektas įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę “Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas”.

Po 2013 m. planuojami antras ir trečias aplinkkelio tiesimo etapai. Antrame etape darbai vyks beveik 9 km ilgio ruože, bus rekonstruojama Durpių gatvė bei tiesiama nauja dviejų eismo juostų aplinkkelio trasa iki kelio A15 Vilnius–Lyda. Trečiame etape numatoma tiesti 10,7 km ilgio naują dviejų eismo juostų aplinkkelio trasą, kuri eis nuo kelio A15 Vilnius–Lyda iki A3 Vilnius–Minskas.

Atlikus visų trijų etapų darbus, naujasis aplinkkelis sujungs Vilniaus–Kauno magistralę su Minsko plentu. Bendras aplinkkelio ilgis sieks 27,3 km.

BFL

Bendrovės “Šiaulių plentas” ir “Panevėžio keliai” pradeda tiesti 128,4 mln. litų vertės Kairių miestelio aplinkkelį, esantį transeuropinio tinklo kelyje Panevėžys-Šiauliai.

Rekonstrukcijos darbai vyks daugiau kaip 9 kilometrų ilgio kelio ruože – 7,2 kilometro sudarys naujai tiesiamas aplinkkelis, beveik 2 kilometrus – kelio rekonstrukcija, pranešė Susisiekimo ministerija.

Tiesiant aplinkkelį, iki 2012 metų lapkričio bus įrengti du viadukai (Vėgėlių ir Bertužių sankryžose), keturios požeminės perėjos, pravaža pėstiesiems ir automobiliams, ties Bertužių kaimu – skirtingų lygių sankryža. Tarp Bertužių ir Aleksandrijos, aplinkkelio sankirtoje su esamu keliu, numatoma įrengti žiedinę sankryžą.

Šiuo metu intensyvaus eismo magistralinis kelias kerta miestelį. Per Kairius važiuoja daug krovininio transporto, o prie judraus kelio yra vaikų darželis, mokykla.

Darbams bus skirta 87,7 mln. litų ES paramos iš 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas” ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

Šiais metais Lietuvoje pradedami tiesti 4 aplinkkeliai. Prie sostinės jau tiesiamas Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis, o baigus konkursus, numatoma pradėti Palangos ir Priekulės aplinkkelius.

BFL

Vilniuje neseniai pradėtas tiesti išorinis pietinis aplinkkelis, kuris taps jungtimi tarp Vilniaus-Kauno ir Vilniaus-Minsko magistralių. Aplinkkelio pradžia nuo Gariūnų sankryžos sutampa su sostinės Kirtimų gatve, kurioje šiuo metu intensyviai vyksta rekonstrukcijos darbai.

Aplinkkelis bus tiesiamas trimis etapais. Pirmajame etape tiesiama 7,7 km ilgio aplinkkelio dalis sutaps su Kirtimų gatve – šis ruožas taps 4 eismo juostų keliu su žalia skiriamąja juosta viduryje ir sujungs Vilniaus-Kauno magistralę su Eišiškių plentu.

Šiuo metu, pirmojo etapo pradžioje, rekonstruojamas 1,9 km ilgio Kirtimų g. ruožas, esantis tarp Gariūnų ir Lentvario gatvių. Sankirtoje su Lentvario g. statoma dviejų lygių sankryža. Šio ruožo rekonstrukciją planuojama baigti iki 2012 m. rugpjūčio.

Pirmojo etapo darbai suskaidyti į 3 dalis. Likusius šio etapo darbus – 2-ą ir 3-ą dalį – numatoma atlikti iki 2013 m. pabaigos. Artimiausią mėnesį planuojama paskelbti šių darbų pirkimo konkursus.

Tiesiant aplinkkelį visos Kirtimų g. esančios vieno lygio sankryžos bus rekonstruotos į dviejų lygių, geležinkelių pervažas pakeis viadukai. Iš viso numatoma rekonstruoti keturias sankryžas bei įrengti tris geležinkelio viadukus. Nelikus vieno lygio sankryžų, padidės važiavimo greitis, pagerės eismo sauga.

Prie aplinkkelio bus nutiesta beveik 2,5 km jungiamųjų kelių. Jungiamasis kelias eis nuo Fermentų gatvės iki Kirtimų pramoninio rajono, pagerins susisiekimą su Aukštaisiais Paneriais.

Eismo dalyvių saugumui planuojama įrengti kelio apšvietimą, nutiesti daugiau kaip 4 km pėsčiųjų ir dviračių takų, ties Lentvario gatve įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirtą viaduką.

Be to, kelias bus apželdintas, o prie Kirtimų gatvėje esančių gyvenamųjų namų bus įrengta 220 m ilgio triukšmo slopinimo sienutė.

Preliminari aplinkkelio pirmojo etapo darbų vertė – beveik 238 mln. Lt, jam numatoma skirti 178 mln. Lt Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramą.

Antrajame etape aplinkkelio tiesimo darbai vyks beveik 9 km ilgio ruože. Bus rekonstruojama Durpių gatvė bei tiesiama nauja dviejų eismo juostų aplinkkelio trasa iki kelio A15 Vilnius-Lyda.

Trečiajame etape numatoma tiesti 10,7 km ilgio naują dviejų eismo juostų aplinkkelio trasą, kuri eis nuo kelio A15 Vilnius-Lyda iki A3 Vilnius-Minskas.

Abu šie etapai bus pradėti įgyvendinti po 2013 m. Atlikus visų trijų etapų darbus, bendras aplinkkelio ilgis sieks 27,3 km.

Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis priklausys Lietuvos teritoriją kertančiam IXB tarptautiniam transporto koridoriui. Aplinkkelis pagerins susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreips tranzitinio transporto srautus nuo Vilniaus miesto, bus svarbus tiek keleiviniam transportui, tiek krovinių gabenimui.

Sostinės pietinėje dalyje eismo sąlygas jau pagerino 2008 m. pabaigoje baigtas tiesti Vilniaus pietinis aplinkkelis – 2,9 km ilgio greito eismo gatvė tarp Žirnių gatvės ir Lazdynų tilto. Šiam aplinkkeliui tiesti buvo suteikta 2004-2006 m. laikotarpio ES sanglaudos fondo parama. Naujasis išorinis pietinis aplinkkelis platesniu lanku apjuos miestą, visiškai nukreipdamas tranzitinį krovininį transportą nuo sostinės gyvenamųjų rajonų.

Vilniaus savivaldybė penktadienį paskelbė Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrojo etapo statybos rangovo konkursą. Antroji aplinkkelio atkarpa eis nuo Lazdynų, aplenkdama Karoliniškes, paraleliai su Laisvės prospektu.

Vilniaus savivaldybės Investicijų poskyrio vedėja Ilona Lankininkienė BNS sakė, kad preliminari aplinkkelio antrojo etapo statybos darbų vertė – apie 161 mln. litų (su PVM). Sutartį su rangovu, anot jos, numatoma pasirašyti liepos mėnesį – tuomet numatoma pradėti ir statybos darbus.

Paraiškų konkursui laukiama iki balandžio 26 dienos, pranešė “Valstybės žinios”. Su konkurso laimėtoju ketinama pasirašyti 33 mėnesių trukmės sutartį.

Pasak Vilniaus savivaldybės atstovės, Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrajam etapui siekiama gauti 134,64 mln. litų Europos Sąjungos paramos. Vilniaus savivaldybės administracija gruodžio 16 dieną pateikė paraišką dėl ES paramos.

I.Lankininkienė teigė, kad paraiška jau yra įvertinta ir išsiųsta Susisiekimo ministerijai: “Paramos sutartis bus pasirašyta, kai pasirašysime rangos sutartį”.

Jos teigimu, Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrojo etapo techninį projektą 2008 metais parengė savivaldybės bendrovė “Vilniaus planas”.

Antrajame etape planuojama nutiesti 2,84 kilometro ilgio naują kelią, pastatyti dvi dviejų lygių sankryžas ir du 93,4 metro ilgio viadukus, sutvarkyti L.Asanavičiūtės gatvės ir Pilaitės prospekto atkarpas, pastatyti sankirtą su 46,7 metro ilgio viaduku ties D.Gerbutavičiaus gatve bei 48,8 metro ilgio pėsčiųjų viaduką ties V.Maciulevičiaus gatve.

Visą Vakarinį aplinkkelį sudaro trys etapai: pirmasis – jau baigta Lazdynų tilto rekonstrukcija ir kelio nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės statyba, antrasis – kelias nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės bei trečiasis – kelias nuo Ozo gatvės iki Ukmergės plento.

Daugiau nei 200 mln. litų vertės vakarinio aplinkkelio pirmojo etapo darbus atliko bendrovės “Panevėžio keliai” ir “Kauno tiltai”.

Preliminarios 203,9 mln. litų vertės Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio pirmajam etapui prašoma 173,3 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija gruodžio 15 dieną pateikė paraišką suteikti ES paramą, pranešė Transporto investicijų direkcija.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius BNS pranešė, kad šiuo metu dar vertinamos jau paskelbto pirmojo etapo pirmojo konkurso dalyvių paraiškos.

Neoficialiomis BNS žiniomis, paraiškas pateikė Vilniaus kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrovė “Fegda”, darbus siūlanti atlikti už 41,208 mln. litų, ir Suomijos kapitalo kelių tiesimo bendrovė “Lemminkainen Lietuva”, jungtinės veiklos sutartimi veikianti su “Panevėžio keliais”, – už 41,122 mln. litų.

Pirmojo projekto etapo pirmoje dalyje bus tiesiamas kelias nuo Gariūnų sankryžos Minsko kryptimi iki Eišiškių plento.

Konkurso laimėtojas turės įrengti pirmąją 1,9 kilometro ilgio aplinkkelio dalį, pradedant nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos. Rekonstruojant kelią Kirtimų ir Lentvario gatvių sankryžoje taip pat bus pastatyta dviejų lygių sankryža.

Darbus planuojama baigti 2012 metų pabaigoje, o kitų metų birželį ketinama skelbti pirmojo etapo antrosios ir trečiosios dalies rangovų konkursus. Šiuos darbus ketinama baigti iki 2013-ųjų pabaigos.

Anot R.Lipkevičiaus, projektą planuojama finansuoti ES ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

ES parama pirmajam Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio etapui skiriama iš 2007-2013 metų struktūrinės paramos pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą priemonę “Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas”.

Šiauliuose atidarytas 15,6 mln. litų vertės pietinis aplinkkelis, iš centrinės Tilžės gatvės nukreipęs sunkiasvorį transportą, ketvirtadienį informuoja “Lietuvos rytas”.

Aplink Šiaulius iš trijų pusių jau anksčiau buvo nutiesti trys aplinkkeliai, trūko tik pietinės dalies. Dėl pinigų stygiaus nutarta pasirinkti pigesnį variantą ir tiesti ne išorinį, o vidinį aplinkkelį miesto gatvėmis.

Vidinis 3,56 kilometro ilgio aplinkkelis su apšvietimo sistema, pėsčiųjų ir dviratininkų takais nusidriekė Sembos ir Išradėjų gatvėmis, prie jo buvo prijungta ir Statybininkų gatvės dalis.

Didžioji dalis aplinkkelio nutiesta iš naujo, 0,8 kilometro gatvių teko rekonstruoti. Darbus pernai spalį pradėjusi “Šiaulių plento” bendrovė buvo įsipareigojusi projektą užbaigti iki 2011 metų vasaros.

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuota didžioji projekto dalis, 15 proc. pinigų skyrė Šiaulių miesto savivaldybė.