Kovo mėnesį susirinkę į Barselonoje vykusią „World Mobile Congress“ parodą, JAV bei kitų šalių mobiliojo ryšio operatorių atstovai tarėsi dėl galimybės įvesti naujus mokesčius klientams, besinaudojantiems interneto pokalbių programomis arba tiesiog intensyviai besinaudojantiems mobiliuoju internetu.

Mat klientai vis dažniau nebesinaudoja didelę pajamų dalį duodančiomis tradicinėmis mobiliosiomis paslaugomis – balso pokalbiais ir SMS žinutėmis, o renkasi interneto pokalbių programas, pvz., „Facebook“, „Skype“ ar „Google Talk“, kurioms reikalingas mobiliojo interneto ryšys.
Norėdami tai padaryti, mobiliojo ryšio operatoriai turės dar atidžiau stebėti, ką vartotojai veikia internete. Speciali įranga, aptikusi, kad mobiliuoju internetu siunčiami balso pokalbiai ar žinutės, blokuos tokią informaciją arba apmokestins ją papildomu tarifu.
„Megabaitas nelygu megabaitui. Todėl kai kuriose rinkose jau pradėjome teikti mobiliojo interneto paketus, leidžiančius ar neleidžiančius naudotis tam tikromis paslaugomis. Jei vartotojui pakanka naršyti tinklalapiuose ar siųstis nuotraukas, jis moka mažiau, o norėdamas naudotis susirašinėjimo ar pokalbių programomis už tą patį duomenų kiekį moka daugiau“, – aiškina „Tele2“ grupės generalinis direktorius Matsas Granrydas.
Europos Sąjungoje panašiems sprendimams reikės gauti Europos Komisijos leidimą, mat gindama vartotojų interesus EK jau ne kartą apkarpė mobiliojo ryšio operatorių mokesčius. Štai ir šiemet vasario pabaigoje Europos Parlamentui pateiktas dar griežtesnis projektas, ribojantis operatorių tarptinklinio ryšio užsienyje kainas. Ar ryšio bendrovėms pavyks susigrąžinti laikus, kai už kelių baitų dydžio SMS žinutę žmonės sutikdavo mokėti vieną litą, parodys laikas.

Specialisto pastabos

Seime būtina išsiaiškinti ir sutarti koks lengvasis automobilis (l/a) ir motociklas, naudojamas susisiekimui, laikytinas prabangiu, pasipuikavimo daiktu.
Pasižiūrėkime kas ir kaip vyksta XXI a. su išrastais mechaniniais vežimais ir geležiniais arkliais be reklaminio šauksmo.
1.Šiandien išsivysčiusiose valstybėse l/a variklių darbo trukmė tuščioje eigoje gatvėse siekia ~40 % viso kelionės laiko, o jų automobilių vidutinis greitis dėl kamščių yra vos 20–30 km/h.
2.Vienos tonos masės l/a važiavimui pastoviu 60 km/h greičiu reikia 6–8 kW galios. Riedant 100 km/h greičiu, būtina 20–30 kW variklio galia. (Tai priklauso nuo kėbulo aptakumo oro srauto varžai nugalėti).
3.Didelio limuzino su lėktuvui tinkančiu varikliu degalų sąnaudos ir aplinkos tarša mieste yra 1,5–2 kartus didesnės, negu vidutinės (mažos) klasės lengvųjų automobilių.
4.Prabangių l/a variklių visų cilindrų tūris (ΣVn) būna 1,8 dm3 ir daugiau, pavyzdžiui  prestižiniai „Mercedesai“ prasideda su keturių cilindrų tūrio ΣVn yra 1900 cm3. (Rusijoje, pavyzdžiui, 1,8 dm3 ir daugiau, taikomas didesnis muitas, negu mažesnio cilindrų tūrio automobiliams).
5.Važiuojant plente dviračiu motociklu, nepažeidžiant eismo taisyklių, užtenka vieno cilindro variklio galios, kurio darbo tūris yra 125–250 cm3. Motociklui su šonine priekaba, būtinas didesnio darbo tūrio dvicilindris 350–500 (650) cm3 variklis.
6.Japoniški keturių cilindrų dviračiai motociklai, išvystantys ~200 km/h greitį, yra skirti žiedinėms lenktynėms, ne pasivažinėjimui į gegužinę, bet juos Lietuvoje gali nupirkti kiekvienas dvidešimtmetis pilietis!? Ar tai protingas leidimas?
Panagrinėkime, pažiūrėkime kaip įmanoma apmokestinti prabangius l/a ir motociklus.
a.Prabangius l/a ir motociklus galima būtų apmokestinti kaip tai jau padaryta su nekilnojamuoju turtu. Manau, kad prabangią ratinę transporto priemonę, kurios vertė yra 80–100 tūkst. Lt ir daugiau, reikia apmokestinti ne mažiau kaip 1–2 % jos pradinės vertės dešimčiai metų mokant kasmet. (ž 80–1000 tūkst. Lt galima rajone nupirkti butą arba 8–10 ha dirbamos žemės!).
b.Apmokestinus l/a ar motociklą pagal variklio galią, kartais kils būtinybė ją išmatuoti, nes pvz. pritaikant dujas – galia sumažėja, o panaudojus pripūtimą azoto oksidais – padidėja. Tarkim, kai galia virš 80–100 kW, mokestis metams būtų – 1 kW=10–15 Lt/met.
c.Pastovus serijinio l/a ar motociklo variklio rodiklis yra jo visų cilindrų darbinis tūris ir jų skaičius. Pastarasis parametras teikia prabangumo laiptelį – „… turiu limuziną su aštuonių cilindrų varikliu!“ (tokio „kreiserio“ mokesčiai turėtų būti didžiausi)
Apmokestinant prabangaus l/a ar motociklą pagal ΣVn tūrį ir cilindrų skaičių, mokesčių inspektoriams būtų mažiau painiavos: už cilindro 1 cm3 – 0,5–1 Lt; už vieną cilindrą – 30–100 Lt. Tada „Mercedeso“ mokesčiai su ΣVn=1900 cm3 ir keturiais cilindrais būtų:
1900 x 1 Lt + 4 cil. x 100 Lt = 620 Lt/met.
(Jei atmestume bazinį tūrį 1800 cm3, mokestis sumažėtų iki 500 Lt/met.)
Keturių cilindrų motociklui su ΣVn=1000 cm3 prabangos mokestis išeitų toks:
1000 x 0,5 Lt + 4 cil. x 30 = 620 Lt/met.
(Atmetus leistiną tūrį 1800 cm3, mokestis sumažėtų iki 370 Lt/met)
Pastaba: Saudo Arabijos valdovas važinėja su paauksuotu naftos firmos padovanotu „Furdu“, bet pranašu netapo.

prof. hab. dr. inž. Algis Butkus
(vairuotojo stažas 60 m)

Kita medalio pusė – įteisintas piratavimas

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis numatomas griežtesnis kompensacinis mechanizmas autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, „Topo centras“ prognozuoja į pataisas įtrauktų prekių grupių brangimą.
„Šiandien kone 50% namų technikos prekių asortimento Lietuvoje sudaro įvairi kompiuterinė techniką ir jos priedai. Įsigalėjus šiam įstatymui nešiojamieji kompiuteriai vidutiniškai turėtų brangti  5%, mobilieji ir išmanieji telefonai – 7-10%, – prognozuoja Raimundas Adomaitis, „Topo centro“ komercijos ir rinkodaros direktorius. Pasak jo šios prekės yra labai paklausios, mat jų poreikis pastaraisiais metais vidutiniškai išauga apie 30% per metus. „Akivaizdu, kad naujojo įstatymo poveikį ženkliai pajus tiek pardavėjai, tiek vartotojai – tai gali sukelti oficialaus vartojimo smukimą, – svarsto R. Adomaitis.
Nors, pasak pataisų iniciatorių, šios įstatymo pataisos padės apginti intelektinę nuosavybę ir labiau apsaugoti autorių teises, tačiau „Topo centro“ atstovo nuomone tokie įstatyminiai žingsniai gali turėti ir priešingą poveikį bei kone įteisinti piratavimą. Mat už laikmeną daugiau sumokėjęs vartotojas psichologiškai jausis teisus joje laikydamas ir atgamindamas nelegaliu būdu įgytą autorinį kūrinį ar programinę įrangą.

BFL

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas siūlo svarstyti galimybę apmokestinti alkoholio turinčią geriamąją kosmetiką – losjonus, odekolonus. Apie tai departamento vadovai užsiminė trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete.

Siūloma. nustačius tam tikrą mokestį, pabranginti šią produkciją iki pigiausiai kainuojančio alkoholinio gėrimo.

“Įsivaizduoju, kad tiek, kiek kainuoja 200 mililitrų pigiausios degtinės parduotuvėje, turėtų kainuoti ir tas 200 mililitrų talpos odekolono buteliukas”, – BNS sako departamento direktorius pavaduotoja Gražina Belian.

Ji mano, kad apmokestinus alkoholio turinčią geriamąją kosmetiką šiek tiek pasipildytų ir valstybės biudžetas.

“Darbietis” Kęstutis Daukšys mano, kad geriamajai kosmetikai verta nustatyti akcizą: ”Galvojate, kad tie odekolonai perkami, nes juos skanu gerti? Ne, nes tie, kurie juos geria, neįperka šnapso – jis per brangus”.

Dabar alkoholis, naudojamas geriamojoje kosmetikoje, nėra apmokestinamas. Iki 2004 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, tokioms šalyje realizuojamoms prekėms galiojo vadinamasis “apyvartos mokestis”, kuris priklausė nuo produkto stiprumo ir kainos.

“Kada mokestis buvo panaikintas, prekes, kai kildavo abejonių, atiduodavome muitinės laboratorijai nustatyti, kokia jų sudėtis. Gaudavome atsakymą, kad tai chemijos pramonės gaminys, technologinis skystis ir jokie mokesčiai nebuvo taikomi”, – BNS sakė G. Belian.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė BNS sakė, kad apsimoka apsvarstyti abi apmokestinimo galimybes: “Taip, kaip dabar yra, padėties palikti negalima”.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys sako, kad situaciją dėl geriamosios kosmetikos reikia apsvarstyti ir pasiaiškinti, ar čia nėra tam tikrų piktnaudžiavimų ir tada priimti sprendimą.

"Veido" archyvas

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad pritartų sienos su Baltarusija ir Rusija kirtimo taisyklių griežtinimui, pagal kurį akcizo mokesčiu būtų apmokestinamas dažnai į šias šalis vykstančių automobilių bake vežamas kuras.

“Aš tikrai paremčiau (griežtinimą – BNS), kadangi tikrai nelegali prekyba nemokant mokesčių, ar tai būtų prekyba degalais, ar kontrabandinėmis cigaretėmis, ar kokiais kitais produktais, yra labai kenksminga mūsų ekonomikai ir visiems mūsų finansiniams ir socialiniams įsipareigojimams”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Naujienų portalas delfi.lt pranešė, jog Muitinės departamentas planuoja taikyti ypač griežtas sienų su Baltarusija ir Rusija kirtimo taisykles – ketinama leisti nemokamai kurą lengvojo automobilio bake vežti penkis kartus per mėnesį, o nuo šešto karto tektų mokėti akcizą, muitą ir pridėtinės vertės mokestį. Muitinė tikisi, kad šie pakeitimai įsigalios netrukus ir naujas taisykles bus galima taikyti jau gegužę.

Apie tokius ketinimus Seimo narius trečiadienio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje informavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius.

Labai panašų siūlymą valdžios institucijoms teikė Lietuvos naftos prekybos įmonių asociacija. Ji ragino drausti sieną kirsti daugiau nei penkis kartus per mėnesį.

Planuojama, kad sieną kertančių automobilių numeriai bus nuskaitomi automatine sistema, o muitininkas papildomai pažymės, kiek kuro yra pravažiuojančio automobilio bake. Kol kas tvarką griežtinantis teisės aktas dar nėra parengtas.

Teisingumo ir Finansų ministerijos siūlo Vyriausybei nepritarti, kad būtų apmokestintas įvažiavimas į Rusnės salą.

Vyriausybė sprendimą priims trečiadienį ir išvadą pateiks Seimui, kuris svarsto atitinkamą Rinkliavų įstatymo pataisą, kurią parengė “tvarkietis” Remigijus Žemaitaitis.

Jis siūlo suteikti Šilutės savivaldybei, kurios teritorijoje yra Rusnės sala, teisę nustatyti įvažiavimo mokestį.

Tuo tarpu Teisingumo ir Finansų ministerijos sako, kad nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančioje Rusnės saloje savivaldybei reikėtų leisti rinkti rinkliavą už važiavimą salos keliais ar naudojimąsi automobilių stovėjimo aikštelėmis.

Teigiama, kad rinkliavos administravimas gali būti brangesnis negu surinkta pajamų, teigiama Vyriausybei pateiktoje išvadoje.

Rusnės vadovybė taip pat yra prieš apmokestinimą – Rusnės seniūnas Voitechas Deniušas tvirtina, kad toks sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių verslui, etnokultūrai, turizmui.

Siekiant pagerinti Rusnės salo patrauklumą turizmui ir užtikrinti švarią aplinką, jis siūlo įvesti ekologinį ar panašų mokestį atvykstantiems žvejams mėgėjams.