Scanpix

Nuo gegužės 10 d. kompanija „Google“ keičia kainodaros ir paslaugų teikimo sąlygas „Google Apps“ vartotojams. Bendrovės, kurios šiuo virtualaus biuro priemonių paketu pradės naudotis po gegužės 10 d. – privalės rinktis „Apps for Business“ planą ir mokėti už paslaugas. Tokios sąlygos bus taikomos, jei įmonėje dirba 10 ir daugiau darbuotojų.

„Iki šiol mažos ir vidutinės įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų, „Google Apps“ galėjo naudotis nemokamai. Tokios sąlygos ir toliau bus taikomos tiems šio virtualaus biuro paslaugų vartotojams, kurie buvo pradėję „Google Apps“ naudoti dar iki gegužės 10-osios. Iš esmės šis virtualaus biuro paketas suteikia kiek mažiau galimybių nei „Apps for Business“, tačiau kiek pastebėjome iš praktikos – jo visiškai pakanka mažoms ir vidutinėms įmonėms“, – komentuoja informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonių grupei „Unicenter“ priklausančios bendrovės „Zorvidas“ direktorius Zigmantas Orvidas.

Kaip skelbia „Google“, naujiems „Apps for Business“ vartotojams bus suteikta galimybė už šias paslaugas mokėti kartą per mėnesį, o nustatyta paslaugos kaina – kiek mažesnė nei panašus kompanijos „Microsoft“ siūlomas virtualaus biuro sprendimas „Office 365”. Užsisakius paslaugą internetu – už vieną „Apps for Business“ vartotoją įmonė turės mokėti po 5 JAV dolerius per mėnesį arba ir toliau galės rinktis metinį paslaugos mokestį – 50 JAV dolerių už vieną vartotoją per metus.

Įmonės, kurios pradėjo naudotis „Google Apps“ iki gegužės 10 d., galės nemokamai padidinti vartotojų skaičių iki 50. „Google Apps for Education“ – išlieka nemokama, neribojant vartotojų skaičiaus.

FB-RV42171

Lietuvos banko valdybai tris kadencijas vadovavusiam Reinoldijui Šarkinui apskaičiuota išeitinė kompensacija nėra priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, todėl turi būti apmokestinta ir gyventojų pajamų, ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais, BNS patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

“Nagrinėjamu atveju išmokėta išeitinė kompensacija apmokestinama pajamų mokesčiu, nes pagal dabartinę įstatymo redakciją yra nesvarbu, ar yra darbdavio valia (iniciatyva,) ar nėra – nebėra svarbu, kokiu pagrindu pasibaigia darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai. Visos išeitinės kompensacijos yra apmokestinamos”, – teigiama BNS atsiustame VMI komentare.

Anot VMI atstovų, tai yra paaiškinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentare.

Lietuvos bankas BNS trečiadienį pranešė, kad R.Šarkinui pagal Lietuvos banko įstatymą buvo priskaičiuota 122 tūkst. litų kompensacija, iš jos 11 tūkst. litų sudarė 9 proc. įmoka “Sodrai”, o išmokėta suma siekė 111 tūkst. litų.

Ketvirtadienį Lietuvos bankas BNS informavo, kad neapmokestino išeitinės kompensacijos, numatytos Lietuvos banko įstatyme, vadovaudamasis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 metų kovo 9 dienos raštu “Dėl kompensacijų apmokestinimo”.

“Lietuvos bankas, su Valstybine mokesčių inspekcija papildomai išsiaiškinęs Gyventojų pajamų mokesčio taikymo praktiką, apmokestins apskaičiuotą kompensaciją gyventojų pajamų mokesčiu. Atitinkamai sumažės kompensacijos suma”, – teigiama Lietuvos banko pranešime.

Lietuvos banko įstatymas numato, kad centrinio banko valdybos pirmininkui išmokama išeitinė kompensacija, kurios dydis yra tiek vidutinių mėnesio atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko kadencija, bet ne daugiau kaip šešių vidutinių atlyginimų.

Iki 2009 metų pradžios galiojusi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcija numatė, kad Lietuvos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio išeitinės kompensacijos yra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis yra nutraukiama darbdavio valia.

Anot VMI atstovų, pagal šią įstatymo redakciją Lietuvos banko valdybos pirmininkui pasibaigus kadencijai išmokėtos kompensacijos buvo priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nes jis iš darbo pasitraukia pasibaigus kadencijai, o ne darbdavio valia.

2009-ųjų pradžioje įsigaliojusi nauja ir šiuo metu aktuali Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcija numato, kad neapmokestinamos visos kompensacijos (nustatytos visuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose), išskyrus “kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis”.

Lietuvos bankui R.Šarkinas vadovavo 15 metų. Nuo balandžio 16 dienos Lietuvos bankui vadovauja 37-erių teisininkas Vitas Vasiliauskas.