OnePlus3

Išmaniųjų telefonų rinkoje šiemet pasirodė tikrai ne vienas itin galingas įrenginys. „Samsung“ pristatė naujuosius „Galaxy S7“ serijos telefonus, LG pristatė „LG G5“, „Apple“ savo gerbėjams pasiūlė naująjį „iPhone 7“ be ausinių jungties. Iš tiesų, būtų galima išvardinti dar daugybę šiemet pristatytų aukštos ar vidutinės klasės įrenginių, tačiau šiandien pažvelkime į tai kas įvyko Kinijoje.

Technologijos.lt

Telefonai.eu išrinko penkis išmaniuosius telefonus, kurių nerasite Lietuvos ryšio operatorių salonuose ar daugumoje kitų mūsų šalyje veikiančių parduotuvių, tačiau tai yra daugiausiai dėmesio verti telefonai, kurie 2016 metais buvo pagaminti Kinijoje.

Koks tikslas domėtis telefonais, kurių neįmanoma nusipirkti Lietuvoje? Tai, kad jų nėra salonuose, nereiškia, kad negalima nusipirkti – juos galima įsigyti per elektroninę prekybą ir nemokamai atsisiųsti į Lietuvą. Prie kainų iš karto surasite nuorodą, kur galima aprašomą modelį įsigyti.

5. LeEco Le Max 2

LeEco Le Max 2

• Ekranas: 5,7 colių Quad HD
• Procesorius: Qualcomm Snapdragon 820
• Atmintis: 32/64 GB, 4 GB RAM arba 64/128 GB, 6 GB RAM
• Kamera: 21 MP + 8 MP
• Baterija: 3100 mAh
• Kaina: apie 240 eurų be nuolaidų

Tiems, kurie neseka lietuviškų naujienų portalų ir nėra girdėję šios kompanijos – galime pasakyti, kad šiemet „LeEco“ pristatė keletą itin galingų išmaniųjų telefonų, kurie internete susilaukė pakankamai daug dėmesio. Ir vienas iš tokių – „LeEco Le Max 2“. Kaip įprasta, išmanusis telefonas išleistas keletos skirtingų konfigūracijų, o pigiausias modelis kainuoja maždaug 240 eurų. Įdomu tai, jog tai yra vienas pigiausių telefonų, kuris veikia su Qualcomm Snapdragon 820 procesoriumi.

Kalbant apie patį telefoną – jis galėtų būti ir aukštesnėje pozicijoje, tačiau šio įrenginio poziciją lėmė keletas smulkių kriterijų. Visų pirma, tai telefonas yra itin didelis ir pasižymi net 5,7 colių įstrižainės ekranu. Žinoma, ekrano raiška gali sužavėti, tačiau įrenginys yra kiek per didelis ir pakankamai sunkus. Reikėtų nesusižavėti ir itin žema kaina, nes už mūsų paminėtą sumą Jūs galėsite įsigyti tik prasčiausios konfiguracijos modelį, o štai 64 GB versija su 6 GB operatyviosios atminties kainuos jau beveik 400 eurų.

Tęsiant „LeEco Le Max 2“ trūkumų sąrašą vertėtų paminėti ir tai, jog telefono baterija yra ganėtinai vidutiniška – didelis ekranas ir aukšta raiška reikalauja nemažai papildomų resursų, todėl 3100 mAh baterija tikrai nėra geriausias sprendimas. Dar didesnis šio išmaniojo telefono trūkumas – nėra ausinių lizdo (taip, „LeEco“ šią jungtį pašalino anksčiau nei „Apple“). Vietoje to komplektacijoje rasime adapterį, kurio dėka muzikos galėsite klausyti naudojantis „Type-C“ USB jungties dėka.

Gali pasirodyti, jog šis telefonas turi daugiau trūkumų negu privalumų, tačiau išties taip nėra. Šiam telefonui būdingos ne tik visos 2016 metų flagmanų savybės, tačiau ir veikimas atitinka tokių įrenginių standartus. „LeEco Le Max 2“ veikia išties greitai ir sklandžiai, o didelis ir raiškus ekranas suteikia visai malonų įspūdį žaidžiant žaidimus. Tačiau, kaip bebūtų, šiame sąraše yra tikrai geresnių telefonų.

4. Elephone P9000

Elephone P9000

• Ekranas: 5,5 colių Full HD
• Procesorius: MediaTek MTK6755
• Atmintis: 32 GB, 4 GB RAM
• Kamera: 13 MP + 8 MP
• Baterija: 3000 mAh
• Kaina: apie 190-240 eurų

„Elephone P9000“ tikrai nėra galingiausias išmanusis telefonas šioje apžvalgoje, tačiau jis tikrai vertas dėmesio. Nors telefone ir naudojamas Taivano kompanijos „MediaTek“ procesorius, kurie dažnai naudojami kaip pigesnė alternatyva „Qualcomm“ produkcijai, tačiau 4 GB operatyviosios atminties ir pakankamai gerai optimizuota „Android“ operacinė sistema sudaro tikrai neblogą įspūdį. „P9000“ tikrai nėra flagmanas, tačiau į šią apžvalgą pateko neatsitiktinai. Esminis klausimas – kodėl?

Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog už kiek daugiau nei 200 eurų Jūs galite įsigyti telefoną su pakankamai solidžiomis specifikacijomis. Išskirtiniausias „Elephone P9000“ bruožas – beveik berėmis 5,5 colių įstrižainės Full HD ekranas. Ekrano kraštuose yra itin ploni rėmeliai, o naudojantis telefonų gali pasirodyti, jog jų išvis nėra (taip galima pagalvoti ir peržiūrint internete esančias oficialias nuotraukas). Pažvelkime toliau – išmanusis telefonas pasižymi ne tik puikiu ekranu, tačiau ir jo korpusas ne tik gražiai atrodantis, tačiau ir labai patogus. Atsižvelgiant į tai, jog šis telefonas kainuoja tikrai nedaug – gaunamas produktas yra išties puikus.

Tiesa, būtų negerai nepaminėti ir šio telefono blogybių. Viena iš jų – pirštų antspaudų skaitytuvas. Jis integruotas telefono nugarėlėje, po kamera, ir yra pernelyg lėtas, o ir jo lokacija nėra pati patogiausia (manau sutiksite, jog priekinėje dalyje esantis jutiklis yra žymiai patogiau). Kitas neigiamas dalykas šiame įrenginyje – kamera, tačiau greičiausiai būtų naivu tikėtis tobulo telefono už tokią kainą, ar ne?

3. Lenovo ZUK Z2 Pro

Lenovo ZUK Z2 Pro

• Ekranas: 5,2 colių Full HD
• Procesorius: Qualcomm Snapdragon 820
• Atmintis: 64 GB, 4 GB RAM arba 128 GB, 6 GB RAM
• Kamera: 13 MP + 8 MP
• Baterija: 3100 mAh
• Kaina: apie 400 eurų be nuolaidų

„Lenovo“ kompanija dažniausiai nepasižymi labiai populiarių ar galingų išmaniųjų telefonų kūrimu, tačiau tam ši Kinijos kompanija turi dukterinę kompaniją „ZUK“, kuri šiemet pristatė išties galingą ir kokybišką įrenginį „Lenovo ZUK Z2 Pro“. Žinoma, yra ir kiek paprastesnė šio flagmano versija, tačiau į šią apžvalgą pateko būtent „Pro“ versija.

Šis išmanusis telefonas pasižymi pakankamai kompatišku dydžiu – ekrano įstrižainė yra 5,2 colių ir paprastu, tačiau solidžiu dizainu. Tiesa, jeigu mėgstate ieškoti panašumų į kitus telefonus, tai galėčiau iškart pasakyti, jog šis įrenginys labai panašus į „Apple“ kompanijos kuriamus išmaniuosius telefonus. Ir pratęsiant šią mintį galėčiau pasakyti, kad ne tik išoriškai jis labai panašus į „iPhone“. Programinė įranga turi pakankamai daug panašumų į „iOS“ operacinę sistemą, tačiau nemanau, kad tai yra labai didelė blogybė.

„Lenovo ZUK Z2 Pro“ yra tikras flagmanas, kuris pasižymi galingomis specifikacijomis bei itin solidžiu veikimu. Bendrai kalbant – tai galingas, spartus, pakankamai gerai fotografuojantis telefonas, tačiau jo kaina kiek didoka. Už mūsų įvardintą kainą Jūs galėtumėte įsigyti prastesnės konfigūracijos versiją, o galingiausia versija kainuoja daugiau nei 500 eurų. Tačiau jeigu Jums patinka paprastumas (kuo pasižymi „Lenovo ZUK Z2 Pro“ dizainas) ir galia – tai be abejonės dėmesio vertas išmanusis telefonas.

2. Xiaomi Mi 5

Xiaomi Mi 5

• Ekranas: 5,15 colių Full HD
• Procesorius: Qualcomm Snapdragon 820
• Atmintis: 32 GB, 3 GB RAM arba 64 GB, 4 GB RAM arba 128 GB, 6 GB RAM
• Kamera: 16 MP + 4 MP
• Baterija: 3000 mAh
• Kaina: apie 270 eurų

Šiemet viena populiariausia Kinijos kompanija „Xiaomi“ pristatė labai daug telefonų, tačiau grįžkime į šių metų pradžią. Vasario mėnesį Barselonoje buvo pristatytas ilgai lauktas „Mi 5“ flagmanas, kuris iškart sulaukė didelio dėmesio, o to priežastys pakankamai suprantamos – patraukli kaina ir aukštos klasės specifikacijos. Tik pasirodžius šiam įrenginiui buvo spekuliuojama dėl riboto jo tiražo, o ir pati kompanija patvirtino, jog turėjo problemų su šio flagmano gamyba. „Xiaomi Mi 5“ vis dar prekyboje ir įsigyti šį telefoną tikrai nėra didelių problemų, tačiau mes ne apie tai.

Internete galima rasti tris skirtingų specifikacijų modelius – pigiausias variantas kainuoja maždaug 270 eurų, o brangiausias apie 370 eurų. Taigi, kaina tikrai patraukli, specifikacijos tokios kokios būdingos aukščiausios klasės įrenginiams. Daugiau nei pusantrų metų kurtas įrenginys pasižymi ir pakankamai patraukliu dizainu bei kompaktišku dydžiu – ekrano įstrižainė siekia 5,15 colių. Tiesa, pirmąsyk paėmus telefoną į rankas – jis gali pasirodyti kiek smulkmeniškas ir trapus, todėl prie šio įrenginio dizaino reikės šiek tiek laiko priprasti.

Dažniausiai kompanijos siūlo pigų telefonų su prastomis specifikacijomis arba brangų su galingomis specifikacijomis, tačiau „Xiaomi“ pasistengė šiuos du variantus sujungti į vieną ir sukūrė tikrai patrauklų įrenginį. Telefonas veikia itin sklandžiai ir greitai, ekrane vaizdas taip pat geras, o ir baterija nesukelia jokių nepatogumų. Ko dar galima norėti iš tokio įrenginio? Galbūt šiek tiek geresnės kameros, tačiau ji tikrai nėra bloga, o ją vertintumėme gerokai aukščiau vidurkio ir visai netoli flagmanų.

1. OnePlus 3

OnePlus3

• Ekranas: 5,5 colių Full HD
• Procesorius: Qualcomm Snapdragon 820
• Atmintis: 64 GB, 6 GB RAM
• Kamera: 16 MP + 8 MP
• Baterija: 3000 mAh
• Kaina: apie 400 eurų

Liko vienintelis telefonas, kuris dar neaprašytas šioje apžvalgoje ir dabar atėjo laikas būtent šio įrenginio pristatymui. Tie kas stebi Kinijos išmaniųjų telefonų rinką – gerai žino šios šalies išsišokėlius „OnePlus“, kurie prieš keletą metų pristatė pirmąjį savo telefoną, o pastaruoju metu garsėjo kaip kompanija kurianti „flagmanų žudikus“.

Ir tai jiems pavyko šiemet, kuomet pristatė „OnePlus 3“ išmanųjį telefoną.

Drąsiai galėtume pasakyti, jog tai geriausias išmanusis telefonas, kuris šiemet buvo pagamintas Kinijoje. Nors įrenginio dizainas kažkiek priemena „HTC 10“, tačiau jis žymiai geresnis ir patrauklesnis. Puikios specifikacijos, kurias vainikuoja 6 GB operatyviosios atminties, pakankamai gera kamera, gera baterija – tai šių metų „flagmanų žudikas“ „OnePlus 3“.

Šauniausia tai, jog šis telefonas kainuoja tikrai pigiai ir be didesnių abejonių yra galbūt ir vienas geriausių telefonų visoje rinkoje. Papildomų komentarų ar pastabų apie šį telefoną pateikti neverta – jeigu ieškote išmaniojo telefono, kuris pasižymėtų patrauklia kaina, galingomis specifikacijomis ir būtų tikrai vertas dėmesio – Jūs privalote įsigyti „OnePlus 3“.

Šis straipsnis buvo publikuotas svetainėje technologijos.lt

Technologijos.lt

Shutterstock

Sėkmė. JAV kompanija „Apple“ šiuo metu neabejotinai išgyvena aukso amžių. Naujo telefono pristatymas praėjusį rudenį sudomino net atkakliausius skeptikus, o kompanija skaičiavo istoriškai didelį pelną.

Daugelis dar iki „iPhone 6“ pasirodymo rinkoje tai vadino kompanijos generalinio direktoriaus Timo Cooko didžiuoju egzaminu, nes po 2011 m., kai iš vadovo pareigų pasitraukė Steve‘as Jobsas, „Apple“ nebuvo pristačiusi jokio naujo įrenginio.

Regis, T.Cookas gali atsikvėpti ir parašyti sau gerą pažymį, nes kompanija per 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį pardavė rekordinį skaičių – 74,5 mln. išmaniųjų telefonų „iPhone 6“ ir „iPhone 6 Plus“. „Apple“ šiuo metu vertinama daugiau nei 700 mlrd. JAV dolerių, o lažybų punktuose visame pasaulyje spėliojama, kada bus sulaukta trilijono dolerių.

Balandžio 24 d. bus pradėti pardavinėti ilgai laukti ir plačiai išreklamuoti išmanieji laikrodžiai „Apple Watch“, bet jų pardavimas T.Cooko komandos prie apvalesnės sumos veikiausiai neatves. Be abejo, įrenginys strategiškai patrauklus, juo bus domimasi, jis išsiskirs iš kitų išmaniųjų laikrodžių, bet čia reikia nusileisti ant žemės. Ekspertai spėlioja, kad iš laikrodžių pardavimo per pirmąjį ketvirtį kompanija gali uždirbti apie 2 mlrd. dolerių. Skamba neblogai, bet tai ne aukso kalnai, palyginti su „iPhone 6“ debiutu ir 18 mlrd. dolerių per vieną ketvirtį.

Vos pasirodžius naujajam modeliui per valandą iššluota 30 tūkst. telefonų. Naujo išmaniojo telefono ištikimi „Apple“ gerbėjai laukė dvejus metus: „iPhone 5“ buvo pristatytas 2012 m. rugsėjį per tradicija tapusį kompanijos renginį. Taigi vartotojai, mėgstantys naujoves ir patogumą (o tai yra vieni pagrindinių „Apple“ strateginių tikslų), nekantriai laukė naujo telefono ir buvo pasirengę plačiai atverti pinigines.

„iPhone 6“ ir „iPhone 6 Plus“ sėkmė nebuvo atsitiktinė. Didelėms kompanijoms taip neatsitinka – jos nuosekliai dirba, tiria viešąją nuomonę, stebi konkurentus ir bando numatyti, ko reikia vartotojams. O vartotojams dabar reikia mini kompiuterio ir ant riešo, ir delne, ir automobilyje, ir dar kur nors. „Apple“ pateisino lūkesčius išleisdama du naujus telefono modelius didesniais ekranais, kurie patenkina didėjantį gigantizmo alkį. Kartu „iPhone 6“ sėkmė natūraliai lėmė klinikinę „iPad“ mirtį.

Tiesa, T.Cookas, džiaugdamasis pelnyta telefonų sėkme, nepraranda vilties dėl planšečių. Tačiau kompanija vėl turės pakrapštyti pakaušį ir atnaujinti požiūrį į penkerius metus gyvuojantį įrenginį, nes telefonai dideliais ekranais atstoja planšetes.„Ipad“, kaip ir „iPhone“, buvo S.Jobso kūdikiai, kurie pripažinimo sulaukė vos pristatyti visuomenei, tačiau šių įrenginių likimas skirtingas: planšetės efektas veikė trumpai, o štai telefonai be tradicinės klaviatūros užkariavo pasaulį ilgam.

2007 sausio 9 d. S.Jobsas, prieš pristatydamas visiškai naujos kartos įrenginį, nesuklydo su pasitikėjimu pareikšdamas, kad „šiandien mes įsirašysime į istoriją“. Prieš aštuonerius metus paskelbta apie revoliucinį telefoną, kuris iš esmės pakeitė naudojimąsi mobiliaisiais įrenginiais. „Apple“ atsisakė QWERTY klaviatūros, bet suteikė neribotas jutiklinio ekrano galimybes bei išplėtė mobiliojo interneto funkcijas. Šių metų sausį pagarbiai buvo prisimintas jau istorinis tapęs „Apple“ kompanijos pristatymas, o analitikai, žvelgdami iš perspektyvos, kone vienu balsu įvardijo, kad prietaiso sėkmės garantas buvo paprasta vartotojo sąsaja.

Kalbant ne tik apie techninius dalykus, skirtus vartotojų patogumui, bet ir apskritai apie tai, kaip atsižvelgiama į klientus, dažnai buvo kartojama, kad S.Jobsas kietakaktiškai nesiklauso vartotojų pastabų ir pasiūlymų. Viskas esą lemiama paties vadovo ir kompanijos skyrių lyderių. Vis dėlto įtakingo JAV verslo leidinio „Forbes“ bendradarbis Drew Hansenas išdrįso sulaužyti šį mitą: jis tvirtina, kad S.Jobsas klausėsi kompanijos klientų godų ir buvo atsidavęs jiems visus dvidešimt metų.

1997 m. „Worldwide Developers Conference“ renginyje S.Jobsas prisipažino: „Klientų patirtį reikia panaudoti kuriant technologijas… Aš dariau šią klaidą dažniau nei bet kas kitas šioje salėje… Kai bandėme sukurti „Apple“ strategiją ir viziją, mes galvojome apie tai, ką tikrai naudingo galime suteikti klientui, kuo galime jį sudominti. Manau, tai yra teisingas kelias.“

Žinoma, tai nereiškia, kad S.Jobsas siūlo verslininkams rengti apklausas ir iškvosti būsimus pirkėjus, ko šie pageidauja, – jo mintis lieka tokia: žmonės nežino, ko nori, iki tol, kol jiems ką nors parodai. Taigi pirmiausia S.Jobsas siūlė suvokti, kokia yra kompanijos strategija ir ką kūrėjai gali pasiūlyti klientams. Pagrindinis dėmuo buvo tai, kas jiems būtų reikalinga. Maža to, pristatydama kiekvieną naują įrenginį „Apple“ stengiasi atsakyti į klausimą, kokią įsisenėjusią ar įkyrėjusią problemą jis išsprendžia. S.Jobsas nuolat turėjo mintyse du dalykus: kad naujas produktas atitiktų aukštus technologinius reikalavimus ir pateisintų klientų lūkesčius.

Beje, griaunant mitą apie S.Jobso atsitraukimą nuo klientų reikėtų priminti, kad bent jau jo vadovavimo laikais „Apple“ ieškojo grįžtamojo ryšio, kuris aktualus ir didelei kompanijai. Įrankis „Net Promoter Score“ skirtas klientų pasitenkinimui ir lojalumui stebėti, tai yra klientai šimtuose parduotuvių kasdien prašomi pareikšti savo nuomonę bei atsakyti, ar jie rekomenduoja, pavyzdžiui, „Apple“ įrenginius kitiems. Sena rinkodaros paslaptis negali užtikrinti visiško pasitikėjimo atsakymais ar gaunamais rezultatais, bet padeda susidaryti apytikrį vaizdą.

Taigi kodėl „Apple“ yra toks įtakingas ir puikiai žinomas prekės ženklas? Dėl savo geros ir apgalvotos rinkodaros. Išties kompanija neišradinėja dviračio ir nekuria utopijų. Daugelis konkurentų po S.Jobso mirties sakė, kad kompanija nekūrė kažko visiškai netikėto – ji tik patobulino ankstesnius įrenginius, bet darė tai kūrybingai.

Pirmiausia, ko siekia „Apple“, – sukurti gerą produktą, tada svarbu, kad jis įgyvendintų klientų svajones ar lūkesčius. Dar vienas svarbus dalykas – kompanija siekia klientų lojalumo, bet tai vėlgi labiausiai priklauso nuo pardavėjo: ar tavimi tikės milijonai, ar vienetai.

Kaip vieną kertinių „Apple“ rinkodaros strategijos taškų taip pat galima įvardyti klientų patirties įvertinimą ir jų patirties dalijimąsi su kitais. Nors veikiausiai nėra daug klientų, išsitatuiravusių „Apple“ prakąstą obuolį, kaip tai atsitiko su „Harley Davidson“ motociklų gerbėjais, nebūti nieko girdėjusiam apie IT giganto prekės ženklą tiesiog neįmanoma.

Beje, jei kalbame apie logotipą, jame irgi atsispindi ryškus kompanijos principas – inovacijų diegimas. Tarp didžiųjų IT kompanijų pasaulyje nėra kito tokio originalaus logotipo kaip „Apple“, nes kompanijos sieja savo logotipus su pavadinimais ar bent jau trumpiniais (HP, LG, IBM). Prakąstas obuoliukas – ne alkanų klientų simbolis, o pagarbos britų matematikui Alanui Turingui, kuris išaiškino nacių šifravimo mašinos veikimo principą, ženklas. A.Turingas, kuris buvo gydomas hormonais dėl homoseksualumo, atsikando obuolio, suvilgyto cianidu, ir taip nutraukė savo liūdnai susiklosčiusį gyvenimą. Stanfordo verslininkai (S.Jobsas, Steve‘as Wozniakas ir Ronaldas Wayne‘as) ieškojo logotipo savo naujajai įmonei ir prisiminė britų matematiką, kuris svariai prisidėjo prie šiuolaikinių kompiuterių atsiradimo.

Nors šis aiškinimas dažnai nuvertinamas, esą obuolys – Isaaco Newtono traukos dėsnio atradimo ar Ievos ir Adomo nuodėmės simbolika, pats dizaineris Robas Janoffas, sukūręs logotipą, labiausiai linko prie A.Turingo atminimo versijos, nors apie garsaus kriptografo likimą prisipažino mažai girdėjęs.

Bet kuriuo atveju „Apple“ rinkodara S.Jobso vadovavimo laikais rėmėsi grynumo idėja: per renginius jis siekė labai tiksliai ir įtaigiai suformuluoti žinią. Jam išties sekėsi, nes lyderis minimas tarp vienų iškalbingiausių IT kompanijų vadovų, o jo kalbos dažnai prisimenamos ir cituojamos. Be to, S.Jobsas siekė tiesioginio ryšio su auditorija, įtvirtino iki šiol „Apple“ konferencijose išlikusią pristatymų stilistiką: neformalioje aplinkoje džinsais vilkintys vadovai pristato atnaujinimus ar naujus įrenginius laisvai kalbėdami, ekranuose tik retkarčiais pasirodo vizualizacijos, siekiama konkretumo. S.Jobsas buvo tiesiog alergiškas tuo metu labai populiariems „PowerPoint“ pristatymams, griežtai jų atsisakydavo, patardamas ir kitiems imtis šio pristatymo būdo tik esant būtinybei.

Be to, „Apple“ suvokia savo vertę ir konkurentų galimybes, o tai leidžia neiškrypti iš kelio. Pažinti savo „priešą“ – būtina. S.Jobsas atvirai nemėgo „Microsoft“ ir kaltino šią kompaniją prastu skoniu. Nieko keista – pats S.Jobsas buvo estetas, tai rodo ir logotipas, ir gaminių dizainas: įrenginių detalės svarbu, bet siekiama atsisakyti nebūtinų dalykų.

S.Jobsas ir Billas Gatesas iki maždaug 1983 m. buvo artimi draugai, po to tapo konkurentais, tad S.Jobsas leido sau atvirai paniekinti „Windows“ kūrėjus. Tačiau draugystė sudužo ne dėl skonio klausimo. Jie abu buvo vieni svarbiausių XX a. antrosios pusės IT įmonių generaliniai direktoriai.

Atsitiko taip, kad „Apple“ turėjo didelių užmačių tapti įtakinga kompiuterių gamintoja bei kurti savo operacines sistemas (OS), todėl „Microsoft“ būtų likusi tik maža rinkos dalis. B.Gatesas nebuvo aklas ir suvokė, kad jo valdoma kompanija tuoj gali tapti priklausoma nuo S.Jobso geranoriškumo. B.Gatesas turėjo nešvarų kozirį: „Microsoft“ inžinieriai slapta nukopijavo „Macintosh“ OS ir kūrė nuosavą „Graphical“ OS – „Windows“. Netrukus S.Jobsas viską sužinojo: realybė buvo tokia, „Microsoft“ nori konkuruoti su „Apple“, o B.Gatesas jį apgavo. Praėjus keleriems metams po S.Jobso mirties B.Gatesas interviu televizijoje išsklaidė miglą apie pašlijusius jų santykius ir pasakojo, kad dažnai lankydavo S.Jobsą, kai sužinojo apie jo onkologinę ligą. Vienas „Microsoft“ įkūrėjų gyrė kolegos dizaino jausmą ir vidinį pojūtį, tai, kaip jis strategavo rinkodarą.

Tiesa, tarsi bandydamas įrodinėti „Microsoft“ pranašumą priminė, kad jo kompanija dar iki „Apple“ buvo pagaminusi planšečių, bet S.Jobsas surinko viską į vieną ir pristatė „fenomenalius produktus“. O dar prieš pristatant naują biografiją apie S.Jobsą „Becoming Steve Jobs“ (autoriai – žurnalistai Brentas Schlenderis ir Rickas Tetzeli), jo senas draugas pajuokavo, kad „Microsoft“ nėra „Apple“, ir S Jobsui tikrai nebūtų sekęsi vadovauti šiai kompanijai. Abejotina, kad S.Jobsas būtų svajojęs apie darbą, kaip jis sakydavo, nekūrybingoje kompanijoje.

Įdomu, kaip dabar S.Jobsas vertintų „Microsof“ veiklą po B.Gateso atsistatydinimo, kai vadžias perėmė Satya Nadella. Kai kurie jau spėjo įvertinti pokyčius ir supanašėjimą su „Apple“, esą S.Nadella taiko panašius vadovavimo principus kaip legendinis „Apple“ lyderis. „Microsof“ bando nusikratyti tradicinio savo modelio ir prabilo apie „aukštesnius tikslus, didesnius lūkesčius“, nes nori, kad vartotojai rinktųsi, mėgtų ir norėtų naudotis „Windows“.

Pažanga strategijoje pastebima. Po „Vista“ ir „Windows 8“ nesėkmių korporacija bandys iš naujo įtikinti klientus, kad ji dar gali sukurti ką nors vertinga. Tai primena 2000 m. „Apple“ situaciją, kai kompanija išsikėlė tikslą vis dėlto ne nutraukti nevykusių „Mac“ kompiuterių gamybą, o pagaminti geresnę versiją ir atnaujinti „iOS“. Atrodo, kad S.Nadellos paskyrimas vadovauti „Microsoft“ – tik į naudą kompanijai, nes šis žmogus turi grandiozinių planų keisti korporacijos veikimo principus.

Po S.Jobso mirties keitėsi ir „Apple“ konkurentai. Kompanija sutelkė dėmesį nebe į OS, o į įrenginius, tad nauja varžove tapo Pietų Korėjos milžinė „Samsung“. Akivaizdi konkurencija ir nesutarimai, auginę ir mušę kompanijų vertę rinkoje, prasidėjo 2011 m. pavasarį, kai teismus pasiekė pirmosios bylos dėl patentų. Tiesa, „Apple“ pirmą didelę bylą laimėjo. Nors pats patentų klausimas buvo vienas paskutinių S.Jobso rūpesčių, su tuo daugiausia susidūrė į generalinius direktorius 2011 m. rugpjūtį paskirtas T.Cookas. Kiek žinoma, jis priešinosi Korėjos kompanijos padavimui į teismą.

Reikėtų paminėti, kad analitikai įnirtingą kompanijų bylinėjimąsi vadina visiškai netipine konkurencine kova, kai kas tai net praminė „legaliu karu“, kuris padėjo abiem įmonėms, ypač „Apple“, sustiprėti. Karo kirčiai ne žlugdė, o grūdino kompanijas, vartotojai su malonumu galėjo stebėti, kaip „Samsung“ bando peršokti konkurentų minas ir išlikti rinkoje sveika.

Tiesa, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos Korėjos kompanija liko šešėlyje ir pasaulio reitinge pagal parduodamų išmaniųjų telefonų skaičių pernai buvo antra, o jai ant kulnų mina Kinijos gamintojai „Xiaomi“ bei „Lenovo“. Nors „Samsung“ kaltinta kopijavimu ir kitais nešvariais žaidimais, ir jai, ir „Apple“ teismai išėjo į naudą, nes, kaip pripažino Kalifornijos kompanijos operacijų skyriaus vadovas Jeffas Williamsas, karas padėjo kompanijoms tartis dėl tiekimo. Nors J.Williamsas atsisakė plėtoti savo teiginį, vis dėlto tai nėra laužta iš piršto.

Dar viena šio netipinio kompanijų karo „pasekmė“ ta, kad įsisiautėjusios išmaniųjų telefonų rinkoje jos sutramdė kitus konkurentus: „Microsoft“ ir „BlackBerry“. Tai, ko bijojo S.Jobsas ir vengė T.Cookas, išėjo kompanijai į naudą.

O ar pats T.Cooko paskyrimas korporacijos vadovu išėjo į naudą „Apple“? Jos rezultatai rėkte rėkia – taip, bet vis dėlto „iPhone“ nebuvo visiškai naujas produktas, tai S.Jobso generacijos produkto tęsinys.

Mąstant apie tai, kokių rinkodaros principų ėmėsi naujasis lyderis, vėl iškyla tas pats inovacijos modelis. T.Cookas netrukus po paskyrimo į generalinius direktorius sakė, kad kompanija toliau sieks išsiskirti naujumu ir kūrybišku požiūriu, tai yra jis tęs savo pirmtako pradėtą darbą. Imtis revoliucijų sėkmingai besiklostančioje kompanijos veikloje lyg ir nebūtų gyvybiškai būtina, bet T.Cookas surizikavo rinktis tą patį principą.

Dar viena esminė naujojo lyderio nuostata – plėsti pardavimą, ir ne bet kur, o pačioje didžiausioje pasaulio rinkoje – Kinijoje. 2013 m. Kinija buvo antra pagal dydį „Apple“ klientė, T.Cookas tada pažadėjo, kad kada nors Kinija bus pirma. Tačiau lūkesčiai ne visada lengvai realizuojami, ypač po didžiojo JAV institucijų sekimo skandalo. Kinijos pareigūnai šiuo metu labai šnairai žiūri į JAV kompanijas, tarp jų – ir „Apple“, jų įrenginių nenorima įsileisti net po vidinių auditų bei tyrimų. Komunistinei Kinijai daug patogiau savo gyventojams siūlyti vietinę produkciją – populiarėjančius „Xiaomi“ bei, pavyzdžiui, „Lenovo“.

Taigi Kinija liko nuošaly, kaip ir kita nemaža Rusijos rinka. T.Cookas nebuvo tiesiogiai susijęs su JAV pasiklausymo politika, bet jo kompanija pakliuvo į juoduosius Kinijos sąrašus, o štai į Rusijos nemalonę „Apple“ pateko tiesiogiai dėl vadovo pažiūrų.

Vadovaujant S.Jobsui santykiai su Rusija buvo puikūs, pats kompanijos vadovas asmeniškai pristatė vieną „iPhone 4“ modelių tuomečiam prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kuris kaip vaikas, gavęs naują žaislą, tryško džiaugsmo stebėdamas naujo ekrano galimybes. Apsilankymas Silicio slėnyje Rusijos politikui atvėrė akis: „Rusijoje mes turime daug pinigų, bet neturime Silicio slėnio. Štai kodėl pinigai turėtų būti leidžiami tikslingai. Lėšos turi būti skiriamos reikiamiems asmenims pagal griežtas taisykles“, – mąstė oficialioje „Twitter“ paskyroje D.Medvedevas.

Jis buvo sužavėtas „Apple“ vadovo talento bei svetingumo, taigi Rusijai korporacija ir jos generalinis direktorius padarė gerą įspūdį. Po S.Jobso mirties Sankt Peterburge šalia Nacionalinio mokslinių tyrimų informacinių technologijų, mechanikos ir optikos universiteto iškilo memorialas, skirtas šiam išradėjui ir verslininkui. Tačiau instaliacija apie šlovingą S.Jobso gyvenimą stovėjo neilgai: 2014 m. lapkritį, kai T.Cookas prisipažino, kad yra gėjus, statula buvo pašalinta dėl „homoseksualumo reklamavimo“, kaip nurodė vietinė spauda.

Žinoma, T.Cooko prisipažinimas tebuvo paskutinis lašas tokiam absurdiškam žingsniui – pagrindinį vaidmenį suvaidino paskelbtas sankcijų karas dėl krizės Donbase bei visiškai pašliję JAV ir Rusijos santykiai. Rusija savo ruožtu į sankcijas atsakė netiesioginiais draudimais pardavinėti „Apple“ įrenginius šalyje, nes nuo 2015 m. įsigaliojo naujas įstatymas, nurodantis, kad interneto paslaugas teikiančios šalys turi saugoti duomenis vietinėse sistemose. Tai paveikė visus „Apple“ įrenginių turinčius asmenis Rusijoje, nes „Apple“ laiko duomenis JAV įsikūrusiuose „iCloud“ serveriuose.

Be to, Rusijos nemeilė Amerikos kompanijai sustiprėjo ir po rublio nuvertėjimo, nes importuojami „Apple“ įrenginiai smarkiai pabrango.

Dar vienas pikantiškas faktas: po T.Cooko paskelbimo apie savo lytinę orientaciją „Caviar“ butiko sukurti auksiniai „iPhone“ su Vladimiro Putino atvaizdu staigiai pabrango. Italijos ir Rusijos įmonė praėjusį birželį sukūrė specialią „iPhone 5“ seriją, visi 144 telefonai buvo išgraibstyti per kelias dienas, nepaisant to, kad kainavo 4350 dolerių. Dabar prabangus juvelyrikos butikas ketina pagaminti 299 telefonus iš aukso ir titano pagal „iPhone 6“ ir „iPhone 6 Plus“. Tiesa, V.Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė, kad prezidento veido nevalia naudoti tokiems tikslams, tačiau kaip atsispirti pagundai pagerbti lyderį ir užsidirbti iš ištikimų rėmėjų?

Kad ir kaip geopolitiniai veiksniai trikdytų kompanijos veiklą, rezultatai nenukentėjo. Sunku vertinti, ar dabartinis „Apple“ pakilimas yra tebesitęsianti po S.Jobso likusi euforinė nuotaika, ar jau ryškus T.Cooko indėlis. Jei „Apple Watch“ sukrautų didesnį pelną nei pirmųjų „iPhone 6“ pardavimas, tada drąsiai būtų galima vainikuoti laurais T.Cooką. Kol kas jis pristatė mobiliąją mokėjimų sistemą „Apple Pay“ bei dar kelias sistemas: automobiliams skirtą „CarPlay“ ir atvirojo kodo programinės įrangos įrankį „ResearchKit“. Gandų lygmeniu kalbama ir apie kompanijos kuriamus elektromobilius, kurie turėtų spręsti vis dar esančias kliautis ir sudominti daugiau vairuotojų.

Taigi atrodo, kad T.Cookas su „Apple“ dabar labiau telkiasi į programinės įrangos, nei naujų įrenginių, kūrimą, tai yra okupuoja vis didesnį ratą žmonių, kurie naudojasi jos telefonais, bet nesižavi papildomais įrenginiais. Įrankiu „ResearchKit“ atiduodama duoklė mokslininkams, o „CarPlay“ suteikia didesnį patogumą vairuotojams, kurie gali valdyti savo „iPhone“ automobilio salone. O štai „Apple Pay“, palyginti su „Samsung“ įsigyta „LoopPay“ įranga, prašovė pro šalį. „Samsung Pay“ turi esminį pranašumą „Apple Pay“ atžvilgiu, nes jai reikia specializuoto artimojo lauko komunikacijos technologijos (NFC) įrenginio, o „Samsung Pay“ veiks su standartiniu kredito kortelių skaitytuvu ir NFC. Tai reiškia, kad tikriausiai daugelis verslininkų mieliau priims „Samsung Pay“ naujovę.

Matoma, kad T.Cookas neblogai tvarkosi su kompanija, ir S.Jobsas nesuklydo savo artimam draugui patikėdamas didelės vertės įmonę. Bet ko buvo iš jo tikimasi? Dar 2008 m., kai S.Jobsas kentė nuo vėžio, tarp ryškiausių kandidatų jį pakeisti buvo minimas T.Cookas, kuris 2004 m. kelis mėnesius vadovavo kompanijai, S.Jobsui sveikstant po operacijos.

Nepaisant to, kad jie abu – perfekcionistai, be išlygų įsimylėję savo darbus, T.Cookas parodė kitokį vadovavimo stilių. Be ginčų ir keršto istorijų, nuosekliai dirbdamas, jis negalėjo būti antras S.Jobsas, bet to ir nereikėjo. Bandyti mėgdžioti vieną didžiausių visų laikų IT kūrėjų – sunku ir net neprotinga, bet T.Cookas įrodė, kad minant savo pėdas irgi galima pasiekti stulbinamų rezultatų: 2014-ųjų paskutinis ketvirtis buvo istoriškai sėkmingas, o akcijų vertė T.Cookui perėmus valdymą padvigubėjo. Daugelis specialistų neišsižadėjo savo minties, kad T.Cooko DNR yra įrašyta „Apple“ kultūra, nes iki tapdamas generaliniu direktoriumi jis dirbo šioje kompanijoje 15 metų.

Veikiausiai šis „Apple“ DNR ir lėmė gana sėkmingą valdžios perėmimą, nes korporacijai ir dabar vadovauja žmogus, siekiantis geriausių rezultatų. 2014 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatai patvirtina, kad einama teisingu keliu. Nors T.Cookas, priešingai nei jo pirmtakas, nebando kelti didelių bangų IT versle, pastarieji metai buvo skirti programiniams įrankiams ir bandymui įkvėpti naujos gyvybės klasikiniam laikrodžiui.

Šįkart kūrybingas „Apple“ kūrėjų žvilgsnis nukreiptas į laikrodį, kurio pagrindinė funkcija – rodyti laiką – nustumta į šoną. Ar tai padės kompanijai užsitikrinti daugiau simpatijų ir įsitvirtinti dar vienoje nišoje, paaiškės artimiausiais mėnesiais.

Deimantė Daugintytė

Scanpix

Vadybos klaidos. Net ir didžiausios kompanijos, turinčios milijonus klientų, aukšto lygio rinkodaros specialistų ir ilgametės patirties, priima neteisingų sprendimų: tai gali būti prastai pasirinkta vadovybė, nevykusi komunikacija su klientais. Tačiau bene skaudžiausias smūgis tarptautinio lygio įmonei, kuriančiai produktus, – visuomenės nepamėgtas įrenginys.

„Google Glass“ akiniai netruks tapti vadovėliniu pavyzdžiu, kaip viena didžiausių internetinių technologijų (IT) kompanijų apsižioplino viso pasaulio akivaizdoje. Tačiau tokio masto akibrokštų technologijų rinkos istorijoje – ne vienas: tai pirmieji MP3 grotuvai, „Segway“, „Microsoft HoloLens“, „Amazon Fire Phone“ ir kiti.

„Google Glass“, išleisti 2013 m., buvo parduodami kaip išmanusis optinis įrenginys, dedamas ant galvos: kūrėjai tikėjosi, kad akiniai atliks telefono funkcijas, veiks kaip laisvųjų rankų įranga ir vykdys žodines vartotojo komandas. Aistras dėl „Google Glass“ pakurstė ir apsukri rinkodara: už 1500 dolerių buvo siūloma įsigyti ribotą skaičių įrenginių vos vieną dieną – balandžio 15-ąją. Tada kitų metų gegužės viduryje už tokią pačią kainą susidomėjusieji galėjo vėl apsirūpinti išmaniaisiais akiniais.

Pirmoji data buvo jaukas naiviems, reklamai neatspariems klientams. Sužadintas įgeidis turėti produktą, kurį galima įsigyti vos vieną dieną, suveikia geriau nei nuolaida. Kompanija pasirinko gana agresyvią rinkodarą, tačiau tapusi labiau prieinama rinkai prekė nebuvo šluojama, o tie, kurie paklojo pusantro tūkstančio dolerių, spjaudėsi dėl nevykusio pirkinio. Kompanija prisivirė košės, tačiau bent jau iš dalies prisiėmė kaltę – susigėdusi nutraukė įrenginių pardavimą, bet įsipareigojo jį tobulinti.

Prieš dvejus su puse metų Sergejus Brinas pristatė „Google Glass“ kartu su grupe parašiutininkų, kurie iššoko iš dirižablio virš San Fransisko, užsidėję šiuos akinius. Tačiau „Google“ atstovas tuomet net negalėjo pagalvoti, kad šis šuolis reikš kritimą į prarają ir ilgai netylančias pašaipas. Veikiausiai jų neatlaikė ir „Google Glass“ kūrėjas Babakas Parvizas, vėliau tapęs „Amazon“ viceprezidentu. Kaip pagrindinę įrenginio nesėkmę daugelis ekspertų įvardija kompanijos skubėjimą – ji išleido į viešumą ankstyvąjį „beta“ versijos produktą, to aiškiai neakcentuodama savo gerbėjams. Korporacija sužaidė žinomumu ir vardu, todėl leido sau pardavinėti dar tik išbandomus ir tobulinamus įrenginius.

Dėl keistos šio mini kompiuterio išvaizdos kūrėsi netikros įmonės, kurios siūlė įrenginio „antrininkus“, trumpai tariant, sulaukta didelės bangos pašaipų. Akinių rėmelis su priešais dešinę akį montuojamu ekranėliu – išties gana keistas dizaino sprendimas. Daugelis žmonių „Google Glass“ entuziastus praminė kiborgais ar kiklopais. Tačiau kiti randa argumentų kompanijai pateisinti, esą kam išsyk pasiseka padaryti revoliuciją technologijų rinkoje. Esą tai buvo ne itin sklandus bandymas, iš kurio korporacija pasimokys ir sės prie kitų darbų.

Beje, ji taip ir daro – dabar užsiminta apie išmaniuosius kontaktinius lęšius, kurie padėtų žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, stebėti gliukozės kiekį savo kraujyje.

Šiek tiek žemiškesnis sprendimas gali išeiti į naudą. Tačiau tai, kad kompanija paskubėjo, galima vertinti ir kaip norą užsitikrinti vietą po saule. Patentai galioja 20 metų ir yra svarbūs konkurenciniai ginklai versle. „Google“ užsitikrino sau vieną įrenginį, kurį galės plėtoti kelis dešimtmečius, kol kitos kompanijos dar tik kuria virtualios realybės akinius.

Šiais didesniais, šalmus primenančiais akiniais susidomėjo ir automobilių gamintojai. Virtuali realybė (VR) iki šiol sieta tik su interaktyviais žaidimais, tačiau automobilių gamintojai neseniai Niujorko automobilių parodoje rėžė, kad išmaniosios technologijos leis visuomenei priartėti prie aštresnių vairavimo pojūčių ir net atliks edukacinę, prevencinę funkciją. „Toyota“ ir „Chrysler“ atstovai integravo „Oculus Rift“ įrangą į įmantrių įrenginių pristatymo šou, demonstruodami, kaip jiems pavyko sujungti informacinį turinį su pramogomis.

„Toyota Distracted Driving Simulator“ leis vartotojams pasijusti taip, lyg jie sėdėtų prie realaus „Corolla LE ECO“ vairo: automobilis yra prijungtas prie „Oculus Rift“ akinių, automobilio vairo ir ausinių. Kai įjungiama programa, sėdite lyg virtualiame automobilyje ir riedate miesto gatvėmis. Jūsų VR patirtis praturtinama virtualiais keleiviais – vienas sėdi už nugaros, kitas šalia ir be paliovos tauškia, komentuoja jūsų vairavimą, ragina perskaityti telefone žinutę nuo draugo. Jums teks saugiai vairuoti transporto priemonę, nepaisant aplinkinio triukšmo.

Visa VR technologija, kurią pristato automobilių gamintojai, iš tiesų parodo, kokia pavojinga situacija susiklosto, jei vairuotojas būna išsiblaškęs. Be to, atliekama ir prevencinė funkcija – kūrybiškai atskleidžiama, kaip neatidumas vairuojant gali padaryti žalos. O kokios žalos prisidarė „Google“, kai dužo išmaniųjų akinių stiklai?

Vienas korporacijos padalinio „Google X“ atstovų Astro Telleris, prisidėjęs prie „Google Glass“ kūrimo, pripažino, kad kompanija labai daug, gal net per daug dėmesio skyrė naujo produkto pristatymui ir reklamavimui. A.Telleris prisiėmė atsakomybę, kad kompanija nebuvo pakankamai konkreti ir klientų neįspėjo, jog tai tėra būsimų išmaniųjų akinių, kurių versiją „Google“ tuo metu bandė, prototipas. Taigi pritrūko išorinės komunikacijos, o tai vėliau atsiliepė didele negatyvumo banga.

Bene vienintelė į naudą išėjusi milžiniška „Google Glass“ pamoka – kompanija nuo šiol atidžiau į rinką paleis naujus produktus. Pavyzdžiui, ji kuria bepiločius automobilius, kurie šiuo metu išbandomi Kalifornijos gatvėse, ir tik po sėkmingų bandymų kalbės apie atėjimą į bepiločių automobilių rinką. Tačiau atrodo, jog  „Google“ demonstruoja, kad yra visai kitokia kompanija – toliaregiška ir nesižvalganti į kitas aukštųjų technologijų tendencijas.

Visi sutinka, kad „Google“ su išmaniaisiais akiniais paskubėjo. Ji ne tik drįso brangiai pardavinėti mažai funkcionuojantį, dar tik išbandomą įrenginį, bet ir neatliko namų darbų. Tarkim, „Apple“, pristatydama naujos kartos įrenginį arba naują modelį, visuomet pabrėžia, kokią problemą jis sprendžia ar spragą užpildo. „Google Glass“ atveju to nebuvo. Didžiulė kompanija nesugebėjo racionaliai išdėstyti, kuo jų išmanieji akiniai ypatingi, ir apibrėžti, tarkim, trijų pagrindinių jų funkcijų. Tačiau analitikai neatmeta galimybės, kad „Google Glass“ gali grįžti su trenksmu, patobulinus įrenginį ir atlikus kalną namų darbų: reikės ne tik profesionaliai parengti rinkodaros kampaniją, įdarbinant rėmėjus ir žiniasklaidą, bet ir apsibrėžti naujo produkto pranašumą rinkoje.

Tiesa, šiemet jau būta šiokių tokių proveržių, bet ne tiek iš pačios „Google“, kiek iš kitų įmonių. Pavyzdžiui, žymiųjų „Ray Ban“ akinių gamintoja „Luxottica“ užsiminė apie dvi naujas „Google Glass“ versijas, taip pat žada ir trečią. Tačiau Italijos firma gana mįslinga ir į detales nesileidžia. O štai vienas judriausių Europos – Šipholio oro uostas Amsterdame išbando „Google“ akinius. Išmaniuosius akinius oro uosto pareigūnai naudoja kaip laisvųjų rankų įrangą, nurodydami vartus ir lėktuvo informaciją. Akiniai taip pat naudojami tikrinant keliautojus, pereinančius terminalą, siekiant geriau analizuoti klientų keliones. Tai dar vienas įrodymas, kad „Google Glass“ yra kaip „Segway“ riedis; technologija nėra skirta masinei rinkai, bet gali užimti nišą pramonės ir paslaugų srityse.

„Segway“ riedis yra Deano Kameno išrasta dviratė, savarankiškai balansuojanti transporto priemonė, varoma elektros baterija. Riedžiai buvo pradėti eksploatuoti 2001 m., apsupti puraus reklamos debesies. Tačiau ši naujovė nesugebėjo pelnyti didelio rinkos pripažinimo, todėl dabar tik pavieniai smalsuoliai retkarčiais susivilioja pasivažinėti riedžiu. Tokių entuziastų galima išvysti ir Lietuvoje, tiesa, dažniausiai tai būna turistai iš užsienio.

Kompanija „Segway“ turėjo milžinišką finansavimą ir išteklių, spaudos ir televizijos poveikis buvo stulbinantis, bet jai nepavyko – projektas visiškai žlugo. Pirmiausia dėl to, kad buvo per dideli lūkesčiai. Riedžiai buvo apibūdinami kaip transporto ateitis: ši naujovė turėjo prilygti kompiuteriams ar internetui ir įsirašyti į istoriją. Tačiau patirtis sako, kad dabar šis išradimas tegali patekti į gėdos lentą. Didžiulė reklama buvo nepasverta – užsakovai tai turėjo suvokti ir prislopinti savo entuziazmą.

Antra, kompanija sukūrė produktą, bet nepasiūlė sprendimų. Kur riedį galima pastatyti? Kaip įkrauti? Ar juo važiuoti keliais, ar šaligatviais? Į šiuos esminius infrastruktūros klausimus būsimiems klientams nebuvo atsakyta. Be to, aiškiai nebuvo apibrėžta tikslinė rinka. Tai buvo patraukli naujovė, bet nebuvo įtikinamo poreikio, kodėl privalu ją nusipirkti.

Galiausiai dar viena priežastis, kodėl riedžio era žlugo neprasidėjusi, – tai buvo labiau išradimas nei naujovė. Riedis buvo užpatentuotas ir saugomas paslaptyje iki pat pagaminimo. Vartotojų atsiliepimų ar atgalinio ryšio jį kuriant nebuvo, tačiau jo išradėjai drįso stebėtis, kad pristačius riedį žmonės kritikavo arba net išjuokė jo dizainą. Galų gale, pažeidę tam tikras nerašytas pagarbos vartotojams ir jų sudominimo taisykles, gamintojai susidūrė su reglamentavimo pažeidimais ir draudimais. Riedžiai buvo uždrausti daugelyje šalių, nes jų matmenys neatitiko standartinių daugelio šalių šaligatvių ir kelių. Revoliucijos riedžiai nesukėlė, nes tebuvo technologijų burbulas, kurį rinka lengvai susprogdino.

O korporacija „Microsoft“ jau seniai garsėja savo karštakošiškumu ir dažnai nevykusiais sprendimais. Vien ko verta sumaištis ir paniekos lavina dėl „Vista“ operacinės sistemos (OS). Dar normaliai dienos šviesos neišvydęs „Google Glass“ primenantis „Microsoft“ produktas „HoloLens“ spėjo patekti tarp labiausiai nevykusių pastarųjų metų įrenginių.

„Windows 10“ OS turėtų būti „Windows Holographic“, suteikianti vartotojui galimybę matyti „papildytąją realybę“ su išmaniaisiais akiniais „HoloLens“. Tai belaidis įrenginys su įmontuotu „Windows 10“ kompiuteriu, kuris naudoja pažangius daviklius, ant galvos montuojamą raiškųjį 3D optinį ekraną ir erdviniu garsu papildytas realybės programas. Vartotojas valdo programas žvilgsniu, balsu ir gestais. Su „HoloLens“ galima žaisti virtualius žaidimus ar pasijusti lyg Marso atmosferoje, inovatyviau bendrauti su draugais virtualioje erdvėje. Šis įrenginys turėtų būti išradingesnis už „Google Glass“ ir, pavyzdžiui, daugelio žaidimų aistruolių pamėgtus virtualios realybės šalmus „Oculus Rift“. „HoloLens“ nuo abiejų technologijų skiriasi, ir tai jau geras požymis. Jis yra skaidrus, priešingai nei „Oculus Rift“ gaminiai, bet pažangesnis nei išmanieji „Google“ akiniai. Kol kas analitikai dvejoja, kad artimiausiu metu „HoloLens“ bus komerciškai sėkmingas ir apskritai pasieks plačiąją rinką. Kai kurie įžvelgia, kad šis įrenginys gali būti naudingas darbuotojams, kurie žavisi naujovėmis, – jis palengvintų bendradarbiavimą ir leistų efektyviau dalytis brėžiniais, modeliuoti darbo eigą.

„Forrester“ analitikas Jamesas McQuivey mano, kad holografinė technologija gali turėti įtakos įvairioms pramonės šakoms. Pavyzdžiui, mažmenininkai galėtų lengvai naudotis sistema kaip virtualiu juodraščiu. Kelionėse „HoloLens“ gali praversti kaip pramogų įrenginys, o namuose – kaip erdvės tobulinimo pagalbininkas. Tačiau pripažįstama, kad realioji rinka bus palyginti siaura – inovacijų verslas, o ne plačioji vartotojų rinka. Tiems, kurie žaidžia žaidimus, šis įrenginys bus per rimtas, o tie, kurie iš žaidimų jau išaugo, bet nedirba pakankamai prabangioje įmonėje, neturės progos šio įrenginio išbandyti.

Tačiau su „Vista“ ir „HoloLens“ „Microsoft“ keistenybės nesibaigia. Erškėčiais dėl neįgyvendintų lūkesčių vainikuota ir plati produktų bei paslaugų linija „Zune“. „Zune“ kategoriją sudarė nešiojamieji muzikos grotuvai ir kita garso technika, taip pat muzikos prenumeratos paslauga „Zune Music Pass“. Įrenginiai buvo pradėti platinti 2006 m., pardavimas nutrauktas 2011-aisiais, po metų – ir muzikos paslaugų serveris. Vietoj to „Microsoft“ pradėjo platinti savo skaitmeninės medijos turinį ir paslaugas „Xbox Music“ bei „Xbox Video“ prekių ženklams, įskaitant „Windows 8“ kompiuterius ir planšetes, „Xbox 360“ žaidimų konsoles ir „Windows Phone“ išmaniuosius telefonus. Surinkus naršyklėje ~zune.net~ domenas nukreipia tiesiai į „Xbox“ tinklalapį, tačiau programinė įranga vis dar turi „Zune“ prekės ženklą.

Viskas skamba lyg ir gerai, bet esmė ta, kad „Microsoft“ muzikos grotuvai nesugebėjo varžytis su dabar jau legendiniais „iPod“ grotuvais. Buvęs „Zune“ padalinio vadovas Robbie Bachas gerokai po produktų panaikinimo ir jo išėjimo iš kompanijos pripažino daugelio didelių korporacijų klaidą: jos nesukuria tokio produkto ar paslaugos, kuri priverstų atsisakyti konkurentų įrenginių ir vartotojai pirktų būtent jų įrenginius. „Nešiojamųjų muzikos įrenginių rinka dabar nebeegzistuoja ir ji buvo pradėjusi blėsti, kai pradėjome gaminti „Zune“. Mes, kalbant sąžiningai, tiesiog nebuvome pakankamai drąsūs, tik vijomės „Apple“ su savo produktu, kuris iš tikrųjų nebuvo blogas, tačiau prastesnis“, – žurnalistams 2012 m. prisipažino buvęs korporacijos darbuotojas.

Vis dėlto ne tik pats produktas ir jo pristatymo laikas buvo netinkami: R.Bachas mano, kad skylėta buvo pradinė rinkodara, nes vartotojai nesuvokė, kam reikalinga alternatyva „Apple“ įrenginiui. Tuo metu, iš šalies stebėdamas nepavykusį produktą ir paslaugą, kūrėjas teigė, kad jei jam būtų suteiktas antras šansas, kurtų tik muzikos prenumeratos paslaugą. Ir, atrodo, jam visai sektųsi: šiuo metu ypač populiarėja „Spotify“, o atlikėjas Jay Z įkūrė savo paslaugą „Tidal“, kuri tapo „Apple Beats Music“ platformos konkurente.

Dar viena didelė kompanija, kuri specializuojasi elektroninės prekybos srityje, irgi apdegė stengdamasi įšokti į kitą rinką. „Amazon“, dabar išbandanti naujovę – dronus, kurie pristatytų lengvus siuntinius, 2014 m. bandė įsiveržti į telefonų rinką, bet pakako vos kelių mėnesių, kad kompanija įsitikintų: padarė klaidą. Vartotojai nebuvo sužavėti „Amazon Fire Phone“ telefonu, ir iš elektroninės komercijos milžinės lūkesčių liko pelenai. Kompanija patyrė ne tik kritikos bangą (išbandžiusieji telefoną vadino jį „neįsimenančiu“ ir „vidutinišku“): biržose smuko akcijų vertė, o prietaiso kaina nuo padorių 200 dolerių krito iki juoką keliančių 99 centų praėjus vos vienam mėnesiui nuo audringo pristatymo.

„Amazon“ tikėjosi ne tik įkišti trigrašį į telefonų rinką, kur karaliauja „Apple“, „Samsung“ ir „Google“, – ji taip pat vylėsi, kad „Fire Phone“ nukreips mobiliuosius pirkėjus į „Amazon“ internetinę parduotuvę, kur šie lengviau ras ir pirks prekes, bet viskas tapo šnipštu.

„RBC Capital Markets“ generalinis direktorius ir analitikas Markas Mahaney tvirtina, kad kompanija net ir negalėjo tikėtis sėkmės telefonų rinkoje, nes padarė daug klaidų. Pirmiausia jų įrenginys nebuvo niekuo ypatingas: tai buvo „adekvatus“ prietaisas su panašiomis į kitų rinkos dalyvių produktų savybėmis – ekranas, kamera, atmintis buvo standartiniai ir nekėlė nuostabos. Vienintelis „Fire Phone“ išskirtinumo blyksnis – trimatis grafikos efektas „Firefly“ sistemoje, kuris tuo metu leido pirkėjams lengvai naršyti tarp 100 mln. skirtingų produktų ir nusipirkti juos internete, pageidautina, „Amazon“. Tačiau to tikrai nepakako „Android“ ir „iOS“ įrenginių prisotintoje rinkoje.

„Fire Phone“ pasirodė rinkoje praėjus septyneriems metams po pirmojo „iOS“ ir šešeriems – po pirmojo „Android“ įrenginio. Naujam išmaniajam telefonui neabejotinai reikėjo techninio ir programinio lūžio. Tai jau tapo istorija, o telefonai – iš viso už 170 mln. dolerių – buvo nurašyti kaip nevykęs sprendimas. Tačiau „Fire Phone“ sudegė savo paties ugnyje ne tik dėl perpildytos rinkos ir neoriginalumo. Jei telefonas būtų buvęs „biudžetinis“, tai yra tikrai pigus, veikiausiai nebūtų reikėję išmesti į šiukšlyną tiek milijonų vienetų.

Dar kita nesėkmės priežastis, kurią nurodo analitikai, yra mažas programėlių pasirinkimas: „Amazon“ jų galėjo pasiūlyti vos 240 tūkst. o štai „Google Play Store“ tuo metu – milijoną. Priminimas: nepamiršti šūkio „duonos ir žaidimų“ – tai klientų varomoji jėga, seniai išbandyta ir amžių patikrinta tiesa.

Kokias išvadas turėtų padaryti naujų įrenginių kūrėjai ir netgi didžiosios kompanijos ir kas išties turėtų prisiimti atsakomybę už masinę produktų nesėkmę? Daugelis linkę kaltę suversti generaliniams direktoriams arba padalinių, kuriančių įrenginį, vadovams. Dėl „Fire Phone“ fiasko esą turėtų raudonuoti „Amazon“ lyderis Jeffas Bezosas, o dėl „Google Glass“ patekimo į prarają – vienas korporacijos įkūrėjų ir lyderių S.Brinas.

Vadovai iš dalies turi prisiimti kaltę ir išsrėbti privirtą košę, bet tai ir žemesnio rango kompanijos atstovų kaltė – jie turėjo įtikinamiau prabilti savo darbdaviams apie galbūt nevykusį produktą ir pateikti siūlymų, kaip padaryti geriau.

Labai daug duoda patirtis, ne tik išorinė, bet ir vidinė komunikacija. Kompanijos turi turėti ne tik lūkesčių, ambicijų, bet ir sprendimų pagrindą. Pavyzdžiui, pirmieji MP3 grotuvai buvo siaubingi, bet „Apple“ sugebėjo iš pirmo karto pataikyti su savo „iPod“ – tai lėmė ir susikalbėjimas kompanijoje, ir išorinė komunikacija: kūrėjai domėjosi, ko tikisi vartotojai. Pirmasis pasaulyje nešiojamasis MP3 grotuvas buvo sukurtas 1998 m. „Saehan Information Systems“, įrenginys vadinosi „MPMan“, jo buvo parduota apie 50 tūkst: 15 tūkst. įsigijo vietiniai pietų korėjiečiai, o likusieji buvo eksportuoti į užsienį, taip pat ir į JAV.

Tada į naujos eros traukinį pabandė įšokti dar keletas kompanijų. Vokiečių startuolis „Pontis Electronics“ dar 1995 m. sukūrė grotuvo prototipą, bet masinė jo gamyba pradėta 1999 m. Nepaisant to, kad jų produktas buvo vertinamas ir perkamas, įmonė patyrė finansinių sunkumų ir netrukus buvo parduota.

Iki „iPod“ pasirodymo „Diamond Multimedia“, „HanGo Electronics“, „I2Go“ ir kitos įmonės bandė pateisinti vartotojų lūkesčius ir suteikti galimybę klausytis muzikos bėgiojant, vaikščiojant ar važiuojant viešuoju transportu. O „Apple“ su savo „iPod“ neprašovė pro šalį ir išsyk gavo dozę visuomenės dėmesio, nes produkto pristatymui tinkamai pasirengė. Jų muzikos grotuvas išsyk pradėjo dominuoti rinkoje, išstumdamas laikinus varžovus.

Pirmiausia kompanijai pasisekė, nes ji turėjo planą ir nenukrypo nuo jo, antra, pačiame „iPod“ grotuve buvo integruota programinė įranga, ko nesugebėjo padaryti konkurentai. Be to, daugelį vartotojų papirko „Apple“ gerai apgalvotas paprastas ir funkcionalus dizainas: keli mygtukai ir liečiamasis apvalus meniu buvo tai, ko norėjo šiuolaikiniai vartotojai.

Apibendrinant galima sakyti, kad „Apple“ „sukramtė“ viską, ką darė kitos įmonės, kurdamos grotuvą, ir pateikė bendrą geriausią variantą, bet nepakišinėjo vartotojams tarpinių ar nebaigtų produktų. Gamintojai išlaukė savo laiko ir sukėlė revoliuciją technologijų rinkoje.

Kompanijoms sukurti pasisekusius dalykus – pergalė, kurią lemta ne tik įdirbis, bet ir rinkodaros gudrybės bei ilgalaikiai stebėjimai. Tačiau išleisti į rinką graibstomą produktą lengviau, nei mokytis iš savo ar konkurentų nesėkmių. Daugelis iš aukšto žiūri į varžovų nesėkmes ir yra linkę jas labiau pašiepti, nei iš jų mokytis. Kompanijos nori išlaikyti individualumą, bet kartu diegti naujoves ir pataikauti vartotojams – tai nelengvas uždavinys, todėl daugelis klumpa ir ilgam užsitarnauja pašaipas.

Ko pasaulio užkariautojai galėtų pasimokyti iš didžiųjų IT kompanijų fiasko? Realistiškai vertinti savo produktus, juos kurdamos neatsisakyti konsultuotis su būsimais pirkėjais, negailėti pinigų gerai rinkodaros kampanijai. Galų gale verta atsakyti sau į klausimą, kokią problemą produktas sprendžia arba kuo jis pranašesnis už dabar esantį rinkoje. Jei vienas kompanijos padalinys geba sukurti naują, tobulesnį už dabar esantį įrenginį, tada kitas turėtų gebėti pasirūpinti deramu jo pristatymu. Darna bei vidinė komunikacija kompanijoje ar mažesnėje įmonėje – seniai atrastas raktas į triumfą.

Pripažinimas – kiekvienam malonus dalykas, bet iki to reikia perprasti rinkos džiunglių dėsnius.

Deimantė Daugintytė

a
JAV technologijų milžinė „Apple” paskelbė daug naujienų: pristatė rudenį pasirodysiančių naujų operacinių sistemų „iOS” ir „Mac OS X” pakeitimus bei turbūt svarbiausius atnaujinimus per visą „iOS” egzistavimą, vertina mobiliųjų aplikacijų kūrėjų kompanijos „Lemon Labs” vadovas Tomas Dirvonskas.
Anot jo, naujienos paskelbtos San Franciske vykusioje konferencijoje WWDC (angl. Worldwide Developer Conference”) greitai atsidurs kiekvieno iš mūsų „kišenėje”.
„Pirmadienį „Apple” pažertas naujienas daugelis pasaulio programų kūrėjų, tarp jų ir mūsų programuotojai, sutiko aikčiodami. Tai tikriausiai yra geriausi, ar bent jau labiausiai pastebimi atnaujinimai per visą „Apple” mobiliosios operacinės sistemos „iOS” egzistavimą ir dalis jų buvo netikėti. Žinoma, užtruks šiek tiek laiko, kol visus pakeitimus pamatysime telefone, tačiau jie tikrai bus pastebimi eiliniam vartotojui ir sukurs patogesnę ir žaismingesnę aplinką”, – prognozavo T. Dirvonskas.
T. Dirvonskas trumpai apžvelgia 10 svarbiausių naujienų „Apple” stovykloje, ir prognozuoja, kaip jos pakeis technologijų rinką.
Vartotojams pastebimi atnaujinimai
• Sveikatos rinkinys (angl. „Health kit”). „Apple” apjungia daugybę sveikatos ir sporto aplikacijų į vieną centrą. „Apple” automatiškai perduos duomenis apie vartotojo širdies darbą, ir šie gaus pranešimą, jei pavyzdžiui, širdies ritmas nukryps nuo įprastų normų. „Apple” žengia link sveikatos sistemos skaitmenizacijos ir diagnozių liberalizavimo.
• Paieška telefone (angl. „Spotlight search”). „Apple” tiek „iOS”, tiek „Mac OS X” operacinėse sistemose atnaujino paieškos galimybes. Nuo šiol vartotojai tiesiog paieškoje galės rasti informaciją iš žemėlapių, aplikacijų, artimiausių restoranų ar straipsnį iš „Wikipedia”. „Apple” taip sutrumpina paiešką vartotojui ir iš šios grandinės eliminuoja „Google”.
• „iMessage” atnaujinimas. „Apple” pristatė jau šiandien populiarų žinučių programėlių („WhatsApp”, „Viber”) funkcijas, kurios leidžia skelbti buvimo vietą, pridėti nuotraukų, keisti grupinių pokalbių pranešimų nustatymus. Tikėtina, kad „Apple” nori padidinti konkurenciją šioje rinkoje, tačiau „iMessage” konkuruoti su kitais žaidėjais jiems bus labai sunku.
• Greitas spausdinimas (angl. „quick type”). Nuo šiol „Apple” klaviatūra, analizuodama vartotojo rašymo įpročius, pasiūlys vieno mygtuko paspaudimu įterpti tinkamiausią žodį, arba net padės greitai atsakyti į gautą SMS (pvz.: Jei gavote klausimą „Šiandien vakare į kiną ar vakarienės?” „Apple” siūlomi pasirinkimai atsakančiam bus „Į kiną” bei „Vakarienės” ir tinkamiausią galės pasirinkti vartotojas vienu mygtuko paspaudimu. Tikėtina, internete atsiras krūva juokelių, kaip „Apple” siūlo nelogiškus paaiškinimus, bet tai gera pradžia dirbtinio intelekto link.
• Skambučiai iš kompiuterio ir planšetinio kompiuterio naudojant „iPhone”. Jei būsite šalia kompiuterio ir Jums skambins į telefoną, galėsite atsiliepti tiesiog kompiuteryje. Taip pat bus galima ir siųsti/gauti SMS žinutes. Tikėtina, kad „Apple” dar labiau stengiasi vartotoją pripratinti prie savo ekosistemos bei eliminuoti konkurentus.
• Dalijimasis su šeima (angl. „family sharing”). Penki šeimos nariai galės dalytis aplikacijomis, viena kreditine kortele, o vaikams perkant žaidimus, tėvai į savo telefoną gaus prašymą patvirtinti – daugiau jokių netikėtų išlaidų.
• Piršto antspaudas. Nuo šiol aplikacijose bus galima naudoti piršto antspaudo funkciją savo programėlėse. Tikėtina, kad tai bus labai patogi funkcija bankų svetainėse.
• Valdikliai (angl. „Widgets”). Galimybė iškelti tam tikras programėlių funkcijas į pranešimų centrą („notification centrą”). Pavyzdžiui: matyti pasirinktą prekę aukcione ir ją pirkti net neatsidarius pačios aplikacijos. Šie valdikliai bus matomi net užrakinus telefoną.
Aplikacijų kūrėjams pastebimi atnaujinimai
• Nauja programavimo kalba (angl. „Swift”). Labiausiai netikėta naujiena. „Apple” pristatė naują programavimo kalbą, kuri gali būti vadinama ateities programavimo kalba. Joje galima realiu laiku matyti pakeitimus, kalba taip pat bus daug paprastesnė. Tikėtina, jog sumažės barjeras tapti programuotoju, tad turėtų padaugėti „iOS” programuotojų, taip pat nekokybiškų aplikacijų „App Store”. Konkurencija šioje vietoje pageidaujama ir net „Android” programuotojai nekantrauja išbandyti naująją „iOS” programavimo kalbą.
• Aplikacijų bendravimas tarpusavyje. Iki šiol visos aplikacijos buvo atskirtos viena nuo kitos, norint naudoti vienos funkcijas, tekdavo ją uždaryti ir atidaryti kitą. Dabar galima bus galima duomenis perkelti iš vienos aplikacijos į kitą, neuždarant aplikacijos.

Vienas pažangiausių automobilių gamintojų – įmonių grupė „Volvo Car Group“ („Volvo Cars“) ir garsiausia pasaulyje technologijų bendrovė „Apple Inc.“ („Apple“) nusprendė suvienyti savo jėgas ir siekti, kad „Apple“ taptų plačiai naudojama ir daugelio vairuotojų ypač mėgstama operacine sistema „iOS“.

Aljansas žada iš esmės pakeisti automobilių vidaus įrangą. Visas funkcines galimybes ir paslaugas, kurios gerai pažįstamos planšetinių kompiuterių (iPad), išmaniųjų telefonų (iPhone) ar nešiojamų grotuvų (iPod) naudotojams, naujoji „Apple CarPlay“ paslauga per didžiulį centrinį valdymui skirtą jutiklinį ekraną perkelia tiesiai į automobilį.
Naująja programa „Volvo Cars“ dar labiau išplečia „Apple“ galimybes: specialiai sukurta sąsaja leis vairuotojams balsu ir prie vairo įrengtais valdikliais pasiekti „Apple“ teikiamas funkcines galimybes bei paslaugas ir tuo pačiu užtikrins, kad ši sąveika visada būtų saugi ir patogi naudoti.

Panašu, kad „Apple“ operacinės sistemos ir naujausios „Volvo Cars“ automobilių programinės įrangos bei sąsajos sąveika pakeis ir automobilio salono išvaizdą bei buvimo jame jausmą.  „Volvo Cars“ automobilių vidus išsiskirs dviem „Volvo Cars“ ir „Apple“ bendromis savybėmis – paprastumu ir funkcionalumu.

„Kompanijos „Apple“ sukurta aiški ir intuityvi naudotojo sąsaja – tai puikus „Volvo“ skandinaviškojo dizaino ir mūsų dėmesio skystųjų kristalų technologijų funkcinių galimybių panaudojimui derinys,“ – teigia „Volvo Cars“ prezidentas ir generalinis direktorius Håkanas Samuelssonas.

Naujieji „XC90“ sportinio tipo visureigiai, kuriuos bendrovė pateiks rinkai 2014 m., bus pirmieji automobiliai su įrengta „Apple CarPlay“ paslauga. Tai ir vieni labiausiai laukiamų pastarųjų metų automobilių, kurie pakeis pirmuosius „XC90“, ne tik kitaip apibrėžusius SUV koncepciją, bet ir tapusiais perkamiausiu automobiliu „Volvo Cars“ istorijoje.

„Apple CarPlay“ paslaugoje naudotojai iš karto atpažins pagrindines „iPhone“ išmaniojo telefono taikomąsias programas ir galės intuityviai bei patogiai atsiliepti į skambučius, naudotis navigacija, siųsti žinutes ir klausytis muzikos. Pirminiame pasiūlyme – ir populiariosios trečiųjų šalių tiekėjų, pavyzdžiui „Spotify“, muzikos transliavimo programėlės.

„Volvo Cars“ vaizdo ekranas suteikia galimybes naudotojams vienu metu naudotis tiek „Volvo Cars“, tiek ir „Apple“ turiniu, taigi, nebereikia atskirai perjunginėti automobilio valdymo ir išmaniojo telefono ekranų.

Su „Volvo Cars“ naująja naudotojo sąsaja „Apple CarPlay“ susijungia praktiškai nepastebimai ir atrodo kaip automobilyje įrengto valdymo centro, kuriame rodomos ir gerai žinomos „Apple“ programėlių piktogramos, dalis.

„Su naujuoju „Volvo“ išmaniųjų telefonų „iPhone“ naudotojai jausis kaip namie. Dideliame jutikliniame ekrane sukūrėme visiškai integruotą naudotojo patirtį, kuri leidžia iš esmės kitaip automobiliuose naudoti mobiliojo ryšio technologijas ir kartu su akivaizdžiu saugumo vairuotojams garantu – pažangia valdymo balsu sistema „Siri“ – sukuria neprilygstamą „Apple“ bei „Volvo“ technologijų derinį,“ – teigia Håkanas Samuelssonas.

Sklandi jungtis
Naudojant „Apple CarPlay“, įranga su automobiliu dabar sujungiama „Lightning“ jungtimi, o ateityje numatomos ir jungimo per Wi-Fi galimybės. Jungties esmė – H.264 vaizdo formato transliacijos signalas, kuris iš jutiklinio ekrano grąžina naudotojo pasiųstą signalą. „Apple CarPlay“ bus įrengta naująja „Scalable Product Architecture“ (sutrumpintai SPA) architektūra grindžiamuose „Volvo“ modeliuose, pradedant nuo 2014 m pasirodysiančio „Volvo XC90“.

Atrodytų, kad religinės apraiškos yra nutolusios nuo vartotojų suvokimo apie prekės ženklą ir reikiamybės jį įsigyti. Tačiau meilė prekės ženklui tampa tokia stipri, jog jos pavertimas religiniu kultu tampa didžiųjų prekės ženklų vadovų svajone.

„Ir nors retas lietuviškas prekės ženklas gali pasigirti besąlygine savo pirkėjų meile, „Apple”gyt fenomenas ir rekordiniai naujausių produktų „iPhone 5S” ir „iPad Air” pardavimai įrodo, kad tokia meilė – egzistuoja”, – sako el. parduotuvės BIGBOX.LT vadovas Gytis Breikštas.
Didžiosios Britanijos neurologų mokslinis tyrimas  įrodė, jog „Apple“ kompanija savo pirkėjus  veikia kaip religija. Anot mokslininkų, tikinčio žmogaus smegenų dalis, išgirdusi skaitant Šventąjį Raštą, reaguoja lygiai taip pat, kaip „Apple“ fanatiko smegenys, pamačius šio prekės ženklo logotipą. Tyrimo išvadose teigiama, jog technologijos gali įkvėpti tikėjimą prekės ženklu,  nekreipiant dėmesio į patį produktą. Taigi, kodėl „Apple“ tapo religiniu kultu visame pasaulyje?

Vadovas – legenda:  Steve Jobs charizma ir kūrybiškumas
Steve Jobs visada garsėjo ne tik genialumu, bet ir ribinių patirčių kupinu asmeniniu gyvenimu bei savitu charakteriu. Žmonės, kurie buvo bent kartą susidūrę su „Apple“ įkūrėju, neretai įvardindavo jį kaip nepastovų ir netgi agresyvų asmenį.  Teigiama, kad karštakošiškumas, despotizmas ir kūrybiškumas pristatant produktus visada buvo neatsiejami S. Jobs vadovavimo  elementai. Nuo pat „Apple“ įkūrimo, šis verslininkas  ėjo kitu keliu nei konkurentai. Kartais tai padėdavo, o kartais trukdydavo.  Natūralu, kad turėjo praeiti netrumpas istorijos etapas, kol susiformavo „Apple“ kultas. Nors  S. Jobs ir buvo vertinamas prieštaringai, verslininko dėka prakąsto obuolio logotipas tapo atpažįstamas visame pasaulyje.  Net ir po S. Jobs mirties „Apple“ išliko tvirta religija, pagrįsta žmonių fanatizmu, pavyzdžiui, dešimtis valandų laukiant eilėse, kad galėtų įsigyti naujausią „iPad Air” planšetę.
Nesvarbu tai „iPod” ar „iPhone” – S. Jobs savo išmone privertė pamilti kiekvieną iš jų ir tikėti, jog be „Apple“ gyventi neįmanoma. O čia jau apsireiškia ir religija – tikėjimas, jog „Apple“ yra visagalis.

Tikėjimas „Apple” – per jausmus ir emocijas
Psichologai teigia, kad tikėjimas gimsta iš mūsų pačių norų ir jausmų. Būtent šiuo faktoriumi „Apple“  pasinaudoja, kurdama reklamines kampanijas. „Žmonės nežino ko nori iki tol, kol jiems to neparodai, pasitelkiant žmogiškumą ir emocinį faktorių“, – viename savo interviu pasakojo S. Jobs.
„Mes mylime muziką, nes ji – mūsų  gyvenimo dalis. Muzika lydi mus kiekvieną dieną, kiekviename kampelyje. Muzika jau yra mumyse“,  -  taip 2001 metais savo prezentaciją apie naują „iPod” pradėjo S. Jobs, teigdamas, kad be muzikos mes negalime  gyventi, o su „iPod“ gyvenimas vėl įgaus daugiau spalvų. O gal tikrai?
Įsitikimas, jog „Apple“  yra būtinybė ir tik išmintingi, karjeros siekiantys žmonės perka šį prekės  ženklą, demonstruojamas ir TV laidose ar kino filmuose. Net 30 proc. Holivudo filmų pateikia „Apple“ prekės ženklą kaip neatsiejamą atributą sėkmingo ir charizmatiško žmogaus gyvenime. „Apple” renkasi „Daktaras Hausas“, „Misija Neįmanoma“, „Seksas ir miestas“  ir daugelis kitų serialų, TV laidų bei kino filmų.

Unikali verslo strategija – mąstyk  kitaip
„Apple“ tramplynas į žinomumo, stipraus įvaizdžio ir pelno olimpą – minimalistinė 1997-ųjų kampanija. Reklamą sudarė nespalvoti pasaulį pakeitusių asmenybių, tokių kaip T. Edison, M. Luther King, M. Gandhi, R. Branson, J. Lennon ir kt. asmenybių atvaizdai, šūkis „Think Different“ ir trumpa žinutė-manifestas, pavadintas „Here‘s to the Crazy Ones“. To užteko. Visų pirma – „Apple“ išsiskyrė iš konkurentų (juk IBM šūkis tuo metu buvo „THINK!“). Antra,  galinga ideologinė pozicija atspindėjo unikalų „Apple“ požiūrį tiek į produktą, tiek į vartotoją.  Ir galiausiai, kūrybiška verslo strategija ir išskirtinė neverbalinė produktų prezentacija pavertė „Apple“  tokia, kokia ji yra dabar – religija .
„Apple“ visada buvo  kitoks. Tai nėra tik geležis, kuri tik graži ar negraži. Kompanijos vizija buvo pakeisti pasaulį. „Apple“ nuėjo ilgą kelią iki to, kas dabar jiems leidžia užburti žmones, parduoti 170 mln. „iPad” be didelių reklamų ir pažadų.  Jiems nereikia įtikinėti. Visi jais tiki ir taip. Visi žino, ką gaus dabar, ką gaus kitais metais ir yra ramūs, kad tai bus 100% kokybiška ir išbaigta, nes tai „Apple“.

Technologijų ir šiuolaikinės kultūros ikona tapęs Steve’as Jobsas į istoriją įėjo kaip informacinių technologijų Prometėjas, „atnešęs“ kompiuterį į eilinio vartotojo namus. Tačiau buvo ir antrasis Steve’as.

Lietuvoje lankėsi ir progreso konferencijoje “Login 2013″ pranešimą skaitė tikra Silicio slėnio legenda ir filantropas Steve’as Wozniakas.

Inžinierius iš prigimties

Priminsime, kad S.Wozniakas, būsimasis elektronikos genijus ir vienas „Apple“ bendrovės įkūrėjų, priešingai nei jo verslo partneris S.Jobsas, augo išsilavinusioje ir mokslą vertinančioje šeimoje. S.Jobso tėvas Paulas Jobsas buvo vidurinės mokyklos nebaigęs automobilių mechanikas, o Francis Wozniakas, talentingas Kalifornijos technologijų instituto inžinerijos absolventas, vėliau tapo raketų inžinieriumi.
S.Wozniakas nuo vaikystės žinojo, kad seks tėvo pėdomis. Neišdildomą įspūdį jam padarė apsilankymas tėvo laboratorijoje, kurioje jam leista žaisti su elektronikos dalimis. Vėliau jis ne kartą pabrėžė, kad tėvo darbas ir profesija vaikystėje jam atrodė patys svarbiausi pasaulyje.
Mokydamasis paskutinėje klasėje Steve’as įsidarbino parduotuvėje „Sylvania“, kurioje pirmą kartą susidūrė su kompiuteriais ir bandė juos perkurti. Pradedantis inžinierius išsikėlė užduotį sukurti kompiuterį panaudojant kuo mažiau detalių. Nors jam pavyko sukurti kompiuterį, kuriame buvo dvigubai mažiau lustų, nei tais laikais kurdami kompiuterius panaudodavo elektronikos profesionalai, genialūs S.Wozniako kūriniai likdavo tik popieriuose. Tiesa, vėliau įsidarbinęs įmonėje, kuri gamino kompiuterius Kalifornijos autotransporto registracijos departamentui, bendradarbio padedamas S.Wozniakas gavo lustų ir įgyvendino savo sumanymą. Jo sukonstruotas kompiuteris galėjo dauginti skaičius.
Tai buvo projektas, padėjęs susikirsti jo ir S.Jobso keliams. Jaunojo kompiuterių kūrėjo draugas Billas Fernandezas, kurio garaže buvo sukurta skaičiavimo mašina, užsiminė apie elektroninių prietaisų fanatiką S.Jobsą ir pasiūlė jiems susitikti. Įnoringasis S.Jobsas yra sakęs, kad būsimasis partneris jam patiko iš karto.
Pirmasis būsimųjų „Apple“ įkūrėjų bandymas užsidirbti pinigų buvo kuriant ir parduodant mėlynąsias dėžes – prietaisus, leidžiančius “apkvailinti” telefonų tinklo skambučių nukreipimo perjungiklius ir skambinti į kitą miestą be papildomų mokesčių. Jaunieji verslininkai savo išradimą pardavinėjo už 150 dolerių. Nors tėvo pavyzdžio ugdyta inžinieriaus sąžinė prabilo apie mėlynųjų dėžių daromą žalą visuomenei, šį išradimą S.Wozniakas iki šių dienų laiko neįtikėtinu.
Tačiau tiek pirmieji, tiek vėlesni laimėjimai neleido suvešėti arogancijai. Tėvas S.Wozniakui neleido tapti garbėtroška. Pats S.Wozniakas yra pripažinęs, kad niekada nesiekė būti aukščiausio lygio vadovas, lyderis, nes buvo pernelyg drovus, o lituoti jam buvo malonesnis užsiėmimas, nei pristatyti naujus gaminius potencialiems klientams.

Pokštaujantis genijus

Vis dėlto S.Wozniakas nebuvo „sušukuotas“ ar labai ramus moksliukas. Iš pradžių vietoj pasimatymų su mergaitėmis jis mieliau kurdavo schemas, tačiau po kurio laiko suprato, kad tapo vienišiumi. Norėdamas atkreipti dėmesį į save ėmė krėsti pokštus, kuriems pasitelkdavo elektronikos žinias.
Kartą ritmą grojant išlaikyti padedantį elektroninį metronomą būsimasis „Apple“ kompiuterio kūrėjas pavertė bombos imitacija: tiksintį prietaisą jis perkūrė taip, kad atidarant spintelės duris šis imtų tiksėti vis tankiau. Už šį pokštą elektronikos genijus buvo iškviestas į mokyklos direktoriaus kabinetą, sulaikytas policijos ir nuvežtas į nepilnamečių sulaikymo centrą, kuriame praleido visą naktį.
Įstojęs į Kolorado universitetą jaunasis elektronikos genijus spausdino lapus su užrašu „Velniop Niksoną“, sukūrė programą, kuri išnaudojo gausybę universiteto kompiuterių resursų, o neapsikentusi universiteto vadovybė pagrasino, kad už tai jam teks susimokėti pačiam. Be to, kaip būdinga genijams, jis neišlaikė ir keleto egzaminų.
Dėl šių priežasčių ir didelių įmokų už studijas S.Wozniakas iš Kolorado universiteto turėjo persikelti į De Anza bendruomenės koledžą. Tiesa, nors S.Wozniakas pavyzdingai lankė visas privalomas paskaitas, po metų studijas vis dėlto sustabdė. Elektronikos inžinerijos ir kompiuterijos mokslų bakalauro laipsnį S.Wozniakas įgijo tik 1986 m. – praėjus dešimtmečiui po to, kai kartu su S.Jobsu ir Ronaldu Waynu įkūrė brangiausią šiuo metu pasaulio bendrovę „Apple“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Michael Bulbenko nuotr.

Kas bendra tarp tokių kompanijų, kaip „Apple“, „Facebook“ ar „Amazon.com“? Prie visų jų sėkmės gerokai prisidėjo ir kūrybiškumo skatinimas kompanijų viduje. Būtent apie kūrybiškumo svarbą technologijų ir inovacijų pasaulyje progreso konferencijoje LOGIN 2013 dalinsis vienas iš kompanijos „Apple“ įkūrėjų – Steve‘as Wozniak‘as, kurį šių metų konferencijoje pristato ilgametė LOGIN partnerė telekomunikacijų bendrovė „Omnitel”. S. Wozniak‘o nuomone, žmogus yra kūrybos elementas, o technologijos – tik įrankis.

S. Wozniak‘as spėja, jog artimiausioje ateityje didžioji inovacijų banga kils iš ten, iš kur niekas nesitiki – iš jaunų vizionierių, kurie nėra supančioti korporacijų reglamentais, ir kurie dar nežino, ką jie turi pasiekti. S. Wozniak‘o manymu, inovacijos negali gimti vakuume: „Daugelio revoliucijas sukėlusių kompanijų, kuriomis žmonės žavisi iki šiol, pradžių pradžia buvo bendraminčių studijų draugų apjungtos jėgos. Tai yra įrodymas, kad novatoriai kuria vedini asmeninių siekių – tada gimsta geriausi pasaulyje projektai ar produktai“.

Pasak LOGIN iniciatoriaus Arnoldo Rogoznyj, kūrybiškumas ir inovacijos – tai šiuolaikinio verslo varomoji jėga. „Ateitis priklauso tiems, kurie į verslą ir gyvenimą žvelgia kūrybiškai, pasitelkdami originalias idėjas, – įsitikinęs A. Rogoznyj. – Būtent todėl šių metų LOGIN konferencija ir vadinasi „Keičiantys žaidimą“. Tikimės, jog įkvepianti Steve‘o Wozniak‘o patirtis ir įžvalgos konferencijos dalyviams įrodys, kad drąsus kūrybiškumas ir netikėti sprendimai gali duoti labai gerų rezultatų“.

Kalbėdamas apie kūrybiškumą inovacijose, Silicio slėnio legenda Steve‘as Wozniak‘as pabrėžia, jog kūrėjai kiekviename žingsnyje turi mažiau galvoti apie naudą ar pelną, bet daugiau gilintis, ko žmonėms reikia iš technologijų, ir pradėti nuo smulkiausių detalių. Ne mažiau svarbu – nenuleisti rankų, nes inovacijų sėkmė slypi nuolatiniame ieškojime. Juk 1976 m. pasaulį pasiekęs pirmasis S. Wozniak’o kūrinys – asmeninis kompiuteris „Apple I“ sulaukė daugybės žmonių kritikos. Tačiau atkaklūs „Apple“ kūrėjai nenuleido rankų ir po metų, į rinką išleido antrąjį savo technologinį išradimą – „Apple II“, tapusį šios kompanijos tramplinu į technologijų olimpą.

S. Wozniak‘as, įtrauktas į ryškiausių pasaulio išradėjų šlovės alėją, šiuo metu dirba vyriausiuoju mokslininku „Fusion-io“ kompanijoje. Žymiausias LOGIN 2013 konferencijos pranešėjas užsiima ir filantropine veikla – Silicio slėnio mokyklose tobulina kūrybinio mąstymo programas, įkvėpdamas gabiausius JAV mokinius dirbti tik kūrybiškai.

Konferencija LOGIN – didžiausias interneto ir technologijų bendruomenės susibūrimas Baltijos šalyse, kasmet sutraukiantis daugiau nei 70 pranešėjų ir 3000 dalyvių iš viso pasaulio. Šiais metais vyksianti jau 7-oji konferencija bus skirta revoliucingoms, progresą skatinančioms idėjoms, paslaugoms ir produktams.

Praėjo metai, kai vietoje charizmatiškojo Steve’o Jobso brangiausiai pasaulio bendrovei „Apple“ vadovauja Timas Cookas. Ir kol kas – labai sėkmingai. Kas šis žmogus ir kaip jis keičia „obuolį“?

Prieš gerą savaitę Kalifornijos federalinis teismas priėmė sprendimą byloje, kurią ne juokais galima vadinti milžinų dvikova, mat joje ginklus surėmė dvi didžiausios pasaulyje technologijų bendrovės – amerikiečių „Apple“ ir Pietų Korėjos „Samsung“. Teisinio konflikto priežastis – intelektinės nuosavybės, tai yra patentų, pažeidimai, kuriais „Apple“ apkaltino korėjiečių bendrovę.
Nuosprendis buvo palankus amerikiečiams: prisiekusieji pripažino, kad „Samsung“ tyčia pažeidė „Apple“ patentus ir kopijavo kai kuriuos išmaniojo telefono „iPhone“ dizaino bei valdymo elementus, todėl korėjiečių bendrovė turės sumokėti 1,05 mlrd. JAV dolerių kompensaciją savo konkurentei. Šis teismo sprendimas svarbus ne tik ginče dalyvavusioms bendrovėms, bet ir paprastiems vartotojams, tad šiame straipsnyje pažvelgsime, kokių galimų pasekmių jis gali sukelti.
Taip jau sutapo, kad nuosprendis buvo paskelbtas rugpjūčio 24-ąją, o lygiai tą pačią dieną prieš metus kuklusis Timas Cookas tapo „Apple“ vadovu. Šią pergalę teisme galima laikyti savotiška dovana T.Cookui, tapusiam charizmatiškojo Steve’o Jobso įpėdiniu, kurio kiekvieną žingsnį ir sprendimą akylai stebi ne tik šimtai IT rinkos analitikų, investuotojų, akcijų biržos maklerių, bet ir milijonai ištikimų „Apple“ produktų vartotojų visame pasaulyje. (…)

Pilkasis kardinolas iš Alabamos
Naujasis „Apple“ vadovas, kol buvo gyvas S.Jobsas, dirbo visiškame šešėlyje. Nemėgsta jis daug kalbėti apie save ir dabar. Tai asketiškas ir sportiškas žmogus, mėgstantis pasivaikščiojimus, pasivažinėjimus dviračiu bei dažnai besilankantis sporto salėje. Didžiausia jo aistra – amerikietiškasis futbolas, tad jį dažnai galima sutikti Oberno futbolo komandos rungtynėse.
T.Cookas mėgsta keltis anksti – darbuotojai jo elektroninių laiškų dažnai sulaukia jau penktą ryto. Nors bendrovėje jį galima pastebėti pietų metu besišnekučiuojantį su kitais darbuotojais, per atostogas T.Cookas dažniausiai pastebimas vienišas, kažką skaitantis savo planšetiniame kompiuteryje.
Jis gimė 1960-aisiais Robertsdeilo miestelyje Alabamos valstijoje. Tėvas buvo uosto darbininkas, o motina – namų šeimininkė. Mokyklą T.Cookas baigė antru numeriu, matyt, tai paženklino ir dalį jo karjeros: „Apple“ jis irgi buvo antras pagal svarbą sprendimus priimantis asmuo. Po mokyklos T.Cookas įstojo į Oberno universitetą ir 1982-aisiais baigė pramonės inžinerijos studijas, o į kompiuterių sritį jis pateko visai netyčia. Baigdamas universitetą viename renginyje buvo išrinktas vienu ryškiausių studentų, o po renginio prie jo priėjęs tuo metu kompiuterių pramonės milžinės IBM atstovas pasiūlė darbą šioje bendrovėje.
Pradėjęs dirbti T.Cookas ėmė labai greitai kopti karjeros laiptais, dirbdamas IBM gavo ir vadybos studijų magistro laipsnį. 1997-aisiais jam buvo pasiūlyta pereiti į tuo metu taip pat vieną IT srities lyderių „Compaq“ bendrovę, tačiau joje nespėjo nė kojų apšilti, mat po pusmečio gavo kvietimą dirbti „Apple“.
Pokalbyje dėl darbo dalyvavo pats S.Jobsas, neseniai grįžęs į savo sukurtą bendrovę po beveik 11 metų „tremties“, – šis žmogus garsėjo savo charizma ir gebėjimu įkalbėti patiems rizikingiausiems sprendimams. „Nepraėjus nė penkioms minutėms nuo mano pokalbio su Steve’u pradžios, norėjau mesti visą atsargumą ir prisidėti prie „Apple“, – prisiminė T.Cookas. (…)

Žmogiškesnis „Apple“ veidas
Praėjus vieniems T.Cooko vadovavimo metams, „Apple“ yra stipri kaip niekada – nuo S.Jobso mirties bendrovės vertė padidėjo beveik pusantro karto. Spėjama, kad šį rudenį bus pristatytas naujasis „iPhone 5“, gali būti, kad pasirodys ir mažesnis „iPad“ variantas. Vis dėlto šie produktai yra ankstesnių naujovių, kurios buvo sukurtos S.Jobsui gyvam esant, patobulinimai.
Tikrasis T.Cooko išbandymas laukia artimiausiais metais, kai bendrovė turės parodyti naują proveržį, o šiuo klausimu „Apple“ ateitis neatrodo tokia užtikrinta. Rinkos tyrimų įmonės „Forrester Research“ vadovas George’as Colony yra sakęs, kad „Apple“ gali ištikti panašus likimas kaip ir „Sony“ ar „Disney“ bendroves, kai jos neteko savo įkūrėjų bei ilgamečių vadovų. „Jei „Apple“ neatsiras naujo charizmatiško vadovo, kompanija iš puikios taps tik gera, o tai atsilieps ir pajamoms, ir naujiems produktams“, – daro išvadą G.Colony.
Atrodo, jog T.Cookas nesirengia tapti antruoju Jobsu ir renkasi savo kelią: kai kurie jo vadovavimo aspektai rodo, kad „Apple“ tampa „normalesne“ korporacija. T.Cookas tęsia ankstesnę tylos politiką su žiniasklaida, tačiau išorinė nuomonė jam šiek tiek svarbesnė, nei buvo S.Jobsui.
Štai metų pradžioje pasirodė „New York Times“ straipsnis apie netinkamas darbo sąlygas Taivano bendrovės „Foxconn“ gamykloje Kinijoje. Kadangi ši bendrovė gamina ir surenka daugumą „Apple“ produktų, kovo mėnesį T.Cookas apsilankė tame fabrike ir kartu susitiko su Pekino meru bei Kinijos vicepremjeru. Iš S.Jobso to niekada nebūtume sulaukę, kaip ir kito T.Cooko sprendimo – pirmą kartą nuo 1995-ųjų investuotojams išmokėti dividendus. (…)

„Apple“ prieš ir su „Samsung“
Nors atrodo, kad T.Cookas yra švelnesnis ir ramesnis vadovas, tačiau griežtumo jam netrūksta. Tą rodo ir pastarasis teisinis ginčas su „Samsung“ dėl „Apple“ produktų kopijavimo. Nors IT pasaulyje vienoks ar kitoks kopijavimas – įprastas reiškinys, šis amerikiečių bendrovės žingsnis gali tapti lemiamu tokios tradicijos posūkiu.
T.Cookas metų pradžioje yra pasakęs, esą jam „svarbu, kad „Apple“ nekurtų visam pasauliui ir kad kiti išradinėtų savo produktus“. Jis laikėsi griežtos pozicijos ir tęsė S.Jobso pradėtą „termobranduolinį puolimą“ prieš „Google“ kuriamą „Android“ operacinę sistemą – šį kartą atakos smaigalyje atsidūrė savo telefonuose ir planšetėse šią sistemą diegianti „Samsung“.
Situacija nėra tokia paprasta – juk „Samsung“ net ir po nuosprendžio išlieka viena didesnių tiekėjų, gaminančių kai kuriuos „Apple“ produktų komponentus. Dėl to T.Cookas buvo triskart susitikęs su „Samsung“ vadovu prie derybų stalo – deja, rezultatų tai nedavė. Juk korėjiečių kompanija yra tapusi viena stambiausių „Apple“ konkurenčių išmaniųjų mobiliųjų prietaisų rinkoje ir po truputį vejasi amerikiečių milžinę. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Savaitgalį duris atvėrė naujas „Apple“ produkcijos salonas „iDeal“, kuris įsikūrė prekybos ir pramogų centre „Ozas“. Tai jau ketvirtoji autorizuota „Apple“ parduotuvė Vilniuje ir šeštoji Lietuvoje, – praneša oficialus „Apple“ distributorius Baltijos šalyse „AVAD Baltic“. Pabrėžiama, kad per 100 kv. m. užimantis „iDeal“ salonas yra didžiausias Lietuvoje. Antrajame prekybos centro aukšte įsikūrusią parduotuvę per atidarymo savaitgalį aplankė per 2000 žmonių.

Beje, tai antroji specializuota „Apple“ parduotuvė Vilniuje, įsikūrusi prekybos centre. Naujas „iDeal“ salonas yra tradiciškai pilkai baltas, sukurtas pagal naują „Apple Premium Reseller“ standartą. Nuo 2010 m. pabaigos „Apple“ kuria naują salonų koncepciją: parduotuvių dizainas ir pagrindiniai baldai turi būti sukurti ir pagaminti tik pačios „Apple“.

„Apple Premium Reseller“ koncepcija „Apple“ sukuria įdomesnę bei patrauklesnę prekybos „Apple’“ produktais vietą, išlaiko neperkautą detalėmis interjerą ir užtikrina pirkėjams geriausias galimybes susipažinti su „Apple“ kūriniais.

Kaip ir kituose „iDeal“ salonuose, klientai galės išbandyti ir įsigyti visą „Apple“ techniką – naujuosius „Mac“, „iPad“ bei „iPhone“ ir „iPod“. Lankytojų laukia rekordinis skaičius – net 14 demonstracinių „iPad“. Didelis dėmesys skiriamas didelei aksesuarų bei kitos įrangos pasiūlai.

Naujo „iDeal“ salono šeimininkė yra UAB „Desktop publishing computers”, dar valdanti tris kitas specializuotas „Apple“ produkcijos parduotuves Vilniuje ir Kaune. Iš viso Lietuvoje veikia 6 autorizuoti „Apple Premium Reseller“ tipo salonai „iDeal“, priklausantys trims skirtingoms bendrovėms. Latvijoje ir Estijoje specializuotų „Apple“ parduotuvių yra po tris kiekvienoje šalyje.

Ilgą laiką laikyti tinkamais tik pramogauti, ilgainiui planšetiniai kompiuteriai vis dažniau naudojami ir darbui. Štai informacinių technologijų rinkos tyrimų kompanijos „Context“ atliktas tyrimas rodo, kad JAV bei didžiųjų Europos valstybių verslo sektoriuje vis labiau populiarėja planšetiniai kompiuteriai. Antrąjį šių metų ketvirtį planšečių pardavimas verslui padidėjo iki 55 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Panašią tendencija patvirtina ir kitos rinkos analitikų kompanijos CIRP atlikta apklausa, kurioje net 21 proc. apklaustų populiariosios „Apple iPad“ planšetės savininkų pasisakė, kad naudoja ją darbui. Abiejose apklausose kol kas dominuoja „iPad“, tačiau šią vasarą pasirodžius naujosioms „Samsung Galaxy Note“ ir „Google Nexus“, turėtų gerėti ir „Android“ planšečių padėtis.
Planšetinių kompiuterių pritaikymą darbui turėtų paskatinti ir spalio pabaigoje pasirodysianti naujausia „Microsoft“ kompanijos sukurta operacinė sistema „Windows 8“. Mat ši jau daugiau nei 25 metus asmeniniuose kompiuteriuose karaliaujanti sistema bus pritaikyta ir planšetiniams kompiuteriams – tikėtina, tai taps paskatins programų gamintojus pritaikyti jas ir planšetėms.
Tokių tendencijų priežastis – rinkoje jau yra pakankamai tiek „Apple“, tiek „Android“ planšetėms skirtų programų turiniui kurti: tekstams bei lentelėms kurti ir redaguoti, nuotraukoms bei vaizdo medžiagai redaguoti, taip pat muzikos kūrimo įrankių. Naujausios planšetės aprūpinamos išorinėmis klaviatūromis, rašikliais, kuriais galima paišyti ant jų paviršiaus. Be to, kūrėjų siūlomos debesų technologijos apginkluojamos papildomais duomenų šifravimo metodais, kurie padidina saugumą, tokį svarbų verslo sektoriui.

Aiškėja, kad rugsėjo viduryje arba antroje pusėje sėkmingiausiai dirbanti pasaulio bendrovė „Apple“ pristatys naujausią savo išmanųjį telefoną „iPhone 5“.

Nors informacijos apie įrenginį nėra daug, IT rinkos analitikai prognozuoja, kad ekrano įstrižainė padidės iki keturių colių ir dėl to pasikeis telefono forma, be to, jis bus plonesnis. Svarbu ir tai, kad „iPhone 5“ turės keturių branduolių procesorių, galingesnį grafikos lustą, daugiau atminties bei ketvirtosios kartos LTE ryšio modemą.
Šis „Apple“ telefonas turėtų duoti atkirtį pagrindine konkurente tapusiai bendrovei „Samsung“, kurios išmanusis telefonas „Galaxy S3“, pasirodęs vasaros pradžioje, savo galimybėmis lenkia prieš mažiau nei metus pristatytą „iPhone 4S“. Pasak rinkos tyrimų kompanijos IDC, per antrąjį šių metų ketvirtį korėjiečių milžinė pardavė beveik 50 mln. išmaniųjų telefonų, o „Obuolio“ telefonų parduota apie 26 mln. vienetų.
Vis dėlto neginčijama lydere „Apple“ išlieka planšečių srityje, kurios „iPad“ užima daugiau nei 68 proc. visos rinkos. Antrą vietą išsikovojusi „Samsung“ tenkinasi tik 9,6 proc. dalimi, o trečioje vietoje su vos 5 proc. lieka didžiausios el. parduotuvės „Amazon“ planšetė „Kindle Fire“. Tiesa, padėtį turėtų pakeisti birželį pristatyta „Google Nexus 7“ planšetė, kuri galimybėmis ir kokybe prilygsta „Apple“, be to, yra beveik perpus pigesnė nei „iPad“.