Steve’o Jobso biografija išleista tik 2011 m. spalio pabaigoje, bet per mėnesį ji tapo perkamiausia pasaulyje 2011-ųjų knyga. Vilniaus knygų mugėje bus pristatytas jau ir lietuviškas jos leidimas, o mes siūlome ištrauką iš šios naujienos.

1974-ųjų vasarį, po 18 mėnesių Reede, S.Jobsas nusprendė grįžti gyventi į tėvų namus Los Altose ir rasti darbą. Paieškos nebuvo pernelyg sudėtingos. Pačiu pakilimo laikotarpiu, aštuntajame dešimtmetyje, vietinio laikraščio „San Jose Mercury“ skelbimų skyriuje būdavo iki 60 puslapių skelbimų dirbti technologijų įmonėse. Vienas jų patraukė S.Jobso akį. „Pasilinksminkite ir užsidirbkite“, – buvo rašoma jame. Tą dieną S.Jobsas nuėjo į vaizdo žaidimų įmonę „Atari“ ir personalo direktoriui, kurį išgąsdino savo susivėlusiais plaukais ir drapanomis, pareiškė, kad neišeis, kol negaus čia darbo.
„Atari“ įkūrėjas buvo apkūnus verslininkas Nolanas Bushnellis – charizmatiškas vizionierius, turintis šoumeno sugebėjimų. Kitaip tariant – dar vienas žmogus, kurį S.Jobsas galėtų pamėgdžioti. Kai tapo garsus, N.Bushnellis važinėdavo „Rolls Royce“, rūkydavo marihuaną ir darbuotojų susirinkimus rengdavo masažinėje vonioje. Kaip ir R.Friedlandas, iš kurio to išmoko ir S.Jobsas, N.Bushnellis mokėdavo žavesį paversti klastinga jėga, meilikauti, bauginti ir iškreipti realybę vien savo asmenybės sugebėjimais.
Vyriausiasis „Atari“ inžinierius buvo Alas Alcornas, raumeningas ir geraširdis, bet šiek tiek uždaras vaikinas, iki įmonės vadovo pakilęs nuo pat žemiausio laiptelio. Jis stengėsi įgyvendinti N.Bushnellio vizijas ir kiek pristabdyti jo kartais nepamatuotą entuziazmą. Didžiausias jų hitas prieš ateinant S.Jobsui buvo vaizdo žaidimas „Pong“, kuriame du žaidėjai bando atmušti taškelį ekrane dviem judančiomis linijomis, atliekančiomis rakečių vaidmenį.
Kai S.Jobsas įėjo į „Atari“ vestibiulį apsiavęs sandalais ir pareikalavo darbo, A.Alcornas buvo vienas tų, kurį iškvietė darbuotojai: „Man pranešė, kad atėjo kažkoks hipis ir sako, kad neketina išeiti, kol neduosime jam darbo. Manęs klausė, ar kviesti policiją, ar leisti jam susitikti su kuo nors iš vadovų, ir aš pasakiau: leiskite man su juo pasikalbėti!“
Taip S.Jobsas tapo vienu pirmųjų iš penkiasdešimties „Atari“ darbuotojų. Jis dirbo techniku už penkis dolerius per valandą. „Dabar atrodo keista, kad įdarbinome universitetą metusį vaikiną, – pasakojo A.Alcornas. – Bet aš jame kažką įžvelgiau. Jis buvo labai protingas, entuziastingas ir labai susidomėjęs technologijomis.“
A.Alcornas paskyrė jį dirbti kartu su puritonišku inžinieriumi Donu Langu. Kitą dieną D.Langas pradėjo skųstis: „Tas vaikinas yra prakeiktas smirdintis hipis. Kodėl taip su manimi pasielgei? Ir su juo neįmanoma susitarti.“ S.Jobsas manė, kad vaisių dieta jį saugo ne tik nuo gleivių, bet ir nuo blogo kūno kvapo, todėl nenaudojo dezodoranto ir prausėsi nereguliariai. Ši teorija turėjo trūkumų.
D.Langas ir kiti norėjo, kad S.Jobsą atleistų, bet N.Bushnellis sugalvojo išeitį. „Jo kvapas ir elgesys man netrukdė, – pasakojo jis. – Steve’as buvo greitai supykstantis, tačiau man jis patiko. Todėl paprašiau, kad jį perkeltų dirbti naktinėje pamainoje. Tai buvo būdas jį išlaikyti.“
S.Jobsas ateidavo į darbą, kai D.Langas ir kiti jau būdavo išėję, ir didžiąją nakties dalį dirbdavo. Netgi dirbdamas taip atsiskyręs, jis pagarsėjo savo netaktiškumu. Tais kartais, kai bendraudavo su kitais, sakydavo, kad jie visi yra „kvaili šūdai“. Prisimindamas apie tai S.Jobsas ir vėliau sakė tą patį. „Vienintelė priežastis, kodėl aš ten spindėjau, buvo ta, kad visi kiti buvo nevykėliai“, – atsiminė S.Jobsas.
Nepaisant savo arogancijos (o gal būtent dėl jos), jis sugebėjo sužavėti „Atari“ bosą. „Jis buvo daug labiau linkęs į filosofiją nei visi kiti, su kuriais dirbau, – atsiminė N.Bushnellis. – Mes diskutuodavome apie laisvą valią ir determinizmą. Aš tikėjau, kad viskas yra daugiau mažiau nulemta, kad mes esame užprogramuoti ir jeigu turėtume tobulą informaciją, galėtume nuspėti žmonių veiksmus. Steve’ui atrodė visiškai priešingai.“ Toks požiūris labai tiko prie jo tikėjimo, kad valios galia įmanoma iškreipti realybę.
S.Jobsas pagelbėjo tobulinant kai kuriuos žaidimus, pasiūlydamas smagų dizainą ir mėgdžiodamas N.Bushnellio ryžtą žaisti tik pagal savo taisykles. Be to, jis intuityviai vertino „Atari“ žaidimų paprastumą. Prie jų nebuvo jokių instrukcijų ir jie buvo tokie nesudėtingi, kad net žolės prisirūkęs pirmakursis žinotų, kaip žaisti. Vieninteliai nurodymai prie „Atari“ žaidimo „Star Trek“ buvo: „1. Įmeskite monetą; 2. Saugokitės Klingonų.“
Ne visi bendradarbiai vengė S.Jobso. Jis susidraugavo su Ronu Wayne’u, „Atari“ braižytoju, kuris anksčiau buvo įkūręs savo įmonę, konstravusią lošimų automatus. Įmonė žlugo, tačiau S.Jobsą sužavėjo idėja, kad įmanoma turėti nuosavą verslą. „Ronas buvo puikus vaikinas, – sakė S.Jobsas. – Jis kūrė įmones. Nebuvau nieko panašaus sutikęs.“
Jis pasiūlė R.Wayne’ui kartu kurti verslą. S.Jobsas sakė galįs pasiskolinti 50 tūkst. dolerių ir kartu kurti bei parduoti lošimų automatus. Bet R.Wayne’as versle jau buvo nudegęs, todėl atsisakė. „Aš jam pasakiau, kad tai pats greičiausias būdas prarasti 50 tūkstančių dolerių, – pasakojo R.Wayne’as, – bet mane sužavėjo tai, su kokiu užsidegimu jis ketino kurti nuosavą verslą.“
Vieną savaitgalį S.Jobsas viešėjo R.Wayne’o namuose ir, kaip dažniausiai, jie kalbėjo filosofinėmis temomis, kai R.Wayne’as užsiminė norįs pasakyti kai ką svarbaus. „Aha, aš nujaučiu, ką tu nori pasakyti, – į tai atsakė S.Jobsas. – Man atrodo, kad tau patinka vyrai.“ R.Wayne’as atsakė: „Taip.“ „Tai buvo mano pirmas susidūrimas su gėjumi, – atsiminė S.Jobsas. – Jis man padėjo susidaryti tinkamą požiūrį.“
S.Jobsas pradėjo jį tardyti: „Ką jauti, kai pamatai gražią moterį?“ R.Wayne’as atsakė: „Maždaug tą patį, ką jaučiu matydamas gražų arklį – aš galiu įvertinti grožį, bet nenoriu permiegoti. Vertinu grožį savaime.“
R.Wayne’as pasakojo jautęs, kad S.Jobsas buvo tinkamas žmogus tokiam prisipažinimui: „Atari“ to niekas nežinojo, ir galėjau kojų ir rankų pirštais suskaičiuoti, kiek iš viso žmonių apie tai žino. Bet jaučiau, kad prisipažinti jam buvo teisingas sprendimas, kad jis supras, ir tai visiškai nepaveikė mūsų tarpusavio santykių.“

Indija

Viena priežasčių, kodėl S.Jobsas 1974-ųjų pradžioje norėjo užsidirbti pinigų, buvo ta, kad Robertas Friedlandas, metais anksčiau viešėjęs Indijoje, skatino jį leistis į dvasinę kelionę. R.Friedlandas Indijoje mokėsi pas Neem Karoli Baba (Maharaj-ji), kuris buvo didžiosios dalies septintojo dešimtmečio hipių judėjimo guru. S.Jobsas nusprendė, kad jam reikėtų pasielgti taip pat, ir pakvietė Danielį Kottke vykti kartu. S.Jobsui tai nebuvo nuotykis. „Man tai buvo rimtos paieškos, – sakė jis. – Mane žavėjo apšvietos idėja ir bandžiau suvokti, kas aš esu ir kaip turiu gyventi.“ D.Kottke pridūrė, kad S.Jobsą iš dalies pirmyn varė nežinojimas, kas yra jo tikrieji tėvai: „Jame buvo tuštuma, kurią jis stengėsi užpildyti.“
Kai S.Jobsas pranešė bendradarbiams „Atari“, kad meta darbą ir keliauja į Indiją ieškoti guru, geraširdis A.Alcornas liko sužavėtas: „Jis ateina, įsispokso į mane ir pareiškia: „Keliausiu ieškoti guru.“ Aš jam sakau: „O! Super! Parašyk man laišką!“ Ir jis pasakė, kad norėtų, jog aš jam padėčiau susimokėti už kelionę.“
Tada A.Alcornui į galvą šovė mintis. „Atari“ gamino žaidimus, kuriuos siųsdavo į Miuncheną, ten jie būdavo įdiegiami į baigtus žaidimų automatus ir platinami per didmenininką Turine. Bet buvo viena problema: kadangi žaidimai buvo sukurti JAV rinkai, kur naudotas šešiasdešimties kadrų per sekundę dažnis, Europoje kildavo sunkumų – ten naudojamas dažnis buvo penkiasdešimt kadrų per sekundę. A.Alcornas su S.Jobsu sukūrė šios problemos pataisą, ir S.Jobsui buvo pasiūlyta keliauti į Europą jos pritaikyti. „Iš ten tau bus pigiau pasiekti Indiją“, – pasakė A.Alcornas. S.Jobsas sutiko. A.Alcornas išlydėjo jį su palinkėjimais: „Perduok savo guru linkėjimų nuo manęs!“
Miunchene S.Jobsas praleido keletą dienų, išsprendė suderinamumo problemas, tačiau per tą laiką sugebėjo gerokai sugluminti kolegas vokiečius. Šie A.Alcornui skundėsi, kad jis rengėsi ir smirdėjo kaip benamis, elgėsi nemandagiai. „Aš paklausiau, ar jis išsprendė problemą, ir jie atsakė, kad taip, todėl jiems pasakiau: „Jei dar kada kils problemų, tiesiog paskambinkite man, aš čia turiu daugiau tokių vaikinų kaip jis.“ Vokiečiai pareiškė, kad nereikia, kitąkart kaip nors pabandys susitvarkyti patys.“
O S.Jobsui nepatiko, kad vokiečiai jį bandė maitinti mėsa ir bulvėmis. „Jie net neturi žodžio „vegetaras“, – skundėsi jis telefonu A.Alcornui.
Jam daug labiau patiko Turine, kur itališki makaronai ir šeimininkų bičiulystė buvo kur kas malonesnė. „Turine praleidau keletą nuostabių savaičių, nors tai ir labai pramoninis miestas, – vėliau pasakojo jis. – Kas vakarą didmenininkas pakviesdavo mane į jam priklausantį restoraną, kur buvo tik aštuoni staliukai ir jokio meniu. Tiesiog pasakydavai, ką nori valgyti, ir virėjai pagamindavo. Vienas staliukų buvo visada rezervuotas „Fiat“ vadovui. Buvo labai smagu.“
Po Turino jis iškeliavo į Luganą Šveicarijoje, kur truputį laiko praleido pas R.Friedlando dėdę, ir iš ten išskrido į Indiją…

Apie knygą ir autorių

Steve’as Jobsas padarė perversmą septyniose srityse: asmeninių kompiuterių, animacinių filmų, muzikos, telefonų, planšetinių kompiuterių, skaitmeninės leidybos ir mažmeninės prekybos. Jis sukūrė vieną labiausiai pasaulyje vertinamų kompanijų, suliejančių žmoniją ir technologijas. Jis įrodė teiginį, kuris skamba „Apple“ reklamoje „Mąstyk kitaip“: žmonės, kurie yra pernelyg išprotėję, kad mano galį pakeisti pasaulį, jį ir pakeičia.
Pirmojoje oficialioje ispūdingos apimties Walterio Isaacsono biografijoje „Steve Jobs“ – tikras ir nepagražintas jo portretas. Ši knyga angliškai pasirodė jau po S.Jobso mirties, 2011 m. spalio pabaigoje. Tereikėjo mažiau nei mėnesio, kad ji taptų perkamiausia pasaulyje 2011-ųjų knyga. Lietuviškai S.Jobso biografiją išleido leidykla „Obuolys“.

Sausio mėnesį inovatyvi IT kompanija „Apple“ pranešė apie sprendimą eiti į virtualių vadovėlių rinką. Nejaugi ir švietimui gresia panaši revoliucija, kurią muzikos įrašų rinkoje sukėlė „iTunes“?

Sausio viduryje Niujorko Gugenheimo muziejaus salėje surengtame pristatyme kompanija „Apple“ pranešė sukūrusi naują virtualių vadovėlių platformą „iBooks 2“, kuri turėtų iš esmės pakeisti pertvarkyti švietimo sferą. Šiuos virtualius vadovėlius galima bus skaityti mobiliaisiais „Apple“ įrenginiais, tačiau patogiausia tai daryti bus planšetiniu kompiuteriu „iPad“. Vadovėliai išsiskiria ne tik tuo, kad nieko nesveria, bet ir savo interaktyvumu – liečiamasis ekranas padės geriau apžiūrėti įvairius paveikslėlius, juos padidinti, peržiūrėti filmukus ar animacijas, „pavartyti“ erdvines schemas ir net užsirašyti pastabas virtualios knygos paraštėse. Trys didžiausios JAV vadovėlių leidyklos „Houghton Mifflin“, „McGraw–Hill“ ir „Pearson“ jau ėmėsi kurti virtualias savo popierinių vadovėlių versijas, pritaikytas liečiamiesiems ekranams.
Deja, mūsų šalies mokiniams apie tokius virtualius vadovėlius teks dar kurį laiką pasvajoti, mat net ir JAV švietimo įstaigose iš viso suskaičiuojama tik apie 1,5 mln. „iPad“ įrenginių. Tačiau šis „Apple“ žingsnis yra toliaregiškas – mat jis tikrai padidina tikimybę, kad artimiausiu metu JAV mokymo įstaigose padaugės šios kompanijos įrenginių.
Tačiau tame pačiame renginyje „Apple“ pristatė ir kitą, ko gero, daug svarbesnę inovaciją, kuri ilgainiui gali sukelti panašią revoliuciją kaip „iTunes“ muzikos rinkoje. Tai ypač paprastai valdoma programa „iBook Author“, skirta bet kam, kas norėtų parengti savo vadovėlį ar pamokų kursą.
„Kadangi „iBook Author“ leis daug lengviau kurti mokomąją medžiagą, neužilgo turėtume sulaukti naujų nedidelių kompanijų lavinos. Jų sudaryti virtualūs vadovėliai gali ženkliai pakeisti mokymosi principus, juk didžiausios inovacijos atsiranda tikrai ne didžiulėse kompanijose“, – prognozuoja Sarah Rotman Epps tyrimų kompanijos „Forrester Research“ analitikė.
O kadangi šis įrankis veikia tik „Apple Mac“ kompiuteriuose, tai neužilgo turėtume sulaukti panašių produktų ir iš kitų didžiųjų IT kompanijų – „Google“, „Amazon“ ar „Microsoft“.
Visgi faktas, kad turinti tokią sėkmių istoriją kompanija atkreipė žvilgsnį į švietimo sistemą, byloja apie čia bręstančius pokyčius tiek universitetinio, tiek mokyklinio švietimo srityje. Beje, po truputį gimsta ir lietuviškas projektas, padėsiantis mokiniams ir mokytojams efektyviau mokytis. Tad žvilgtelėkime, kaip internetas ruošiasi iš naujo pakeisti mokymą ir mokymąsi.

Universitetai ir mokyklos internete

Mokantys anglų kalbą studentai, šiandien internetu gali žiūrėti pačių geriausių dėstytojų pasakojamas paskaitas net neišeidami iš namų. Ir galbūt dalyką išmoks net geriau, nei klausydamiesi nuobodaus dėstytojo migdančios paskaitos Lietuvos universitete. Tarkim, Masačusetso technologijos institutas (toliau MIT) jau nuo 2001 metų internetinėje svetainėje „OpenCourseWare“ talpina savo dėstytojų paskaitas – šiandien ten yra net 2100 įvairių dalykų paskaitų.
Panašus projektas yra ir „Academic Earth“ svetainė, kurioje sukauptos geriausiuose pasaulio universitetuose, tarkim Stenforde ar Prinstone, dirbančių dėstytojų paskaitos – ir visa ši medžiaga yra nemokamai prieinama studentams iš bet kurio pasaulio krašto. Šia mada užsikrėtė net ir prestižiškiausi universitetai – savo dėstytojų paskaitas internete talpina tiek Berklis, tiek Harvardas ar Jeilis. Kai kurie dėstytojai tampa tikromis įžymybėmis, kaip pavyzdžiui, Michaelis Sandelis iš Harvardo universiteto ir jo dėstomos filosofijos paskaitos ar Walteris Lewinas iš MIT ir jo fizikos paskaitos. „Tai patys labiausiai įkvepiantys savo srities dėstytojai pasaulyje. Kam klausytis nuobodaus vietinio profesoriaus, kai gali mokytis iš geriausių?“ – klausia Harvardo verslo mokyklos profesorius Claytonas Christensenas, tyrinėjantis, kaip inovatyvios technologijos griauna pasenusius švietimo sistemos principus.
Tiesa, kol kas už vaizdo paskaitų peržiūrėjimą diplomo negausime, tačiau MIT vadovai nusprendė pakeisti ir tai. Šių metų pavasarį instituto dėstytojai ruošiasi pristatyti „M.I.T.x“ mokymosi platformą, kurioje bus ne tik vaizdo paskaitos, bet ir galimybė virtualiems studentams bendrauti su bendramoksliais bei specialios internetinės laboratorijos. Išklausius „M.I.T.x“ kursus, atlikus užduotis bei išlaikius egzaminus, studentai už nedidelį mokestį galės gauti tai liudijantį sertifikatą.
Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio sulaukė ir mokyklų mokiniams skirta nemokama interneto svetainė „KhanAcademy.org“, kurią sukūrė Salmanas Khanas, to paties MIT absolventas. Šioje svetainėje mokiniai randa filmukus su pamokomis, o šalia – specialią testavimo sistemą, paremtą žaidimų principais. Ši sistema ne tik motyvuoja vaikus kuo geriau atlikti užduotis, bet ir leidžia mokytojams stebėti, kaip sekasi kiekvienam mokiniui ir koreguoti mokymosi procesą. „KhanAcademy.org“ galima rasti apie 2400 pamokų, pradedant paprasta aritmetika ir baigiant organine chemija ar ekonomika – visos pamokos ir testai visiškai nemokami.
Ši naujoviška internetinė „mokykla“ sulaukė nemažo dėmesio dėl savo lankstumo ir inovatyvaus požiūrio į mokymą – praeitais metais žymus filantropas Billas Gatesas skyrė lėšų projekto palaikymui ir vystymui. Tačiau pakaks žvilgčioti už Atlanto – pasirodo ir mūsų jaunieji mokytojai ne iš kelmo spirti.

Lietuviškas projektas pakeisiantis mokymąsi

„Veidas“ gavo informacijos, kad ir Lietuvoje rengiama virtuali internetinė mokymosi priemonė „Vaizdopamokos.lt“, veikianti panašiu principu kaip ir „KhanAcademy.org“. Svetainėje bus patalpinta vaizdo medžiaga su pamokomis bei speciali testavimo sistema, padėsianti mokytojams tiksliau įvertinti mokinius bei pastariesiems patiems įsivertinti. Todėl pakalbinome šio projekto iniciatorių ir vieną kūrėjų, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos informacinių technologijų mokytoją Mindaugą Breivą.
Mindaugas Breiva: „Aš renkuosi mokyti mokytojus“
„Veidas“: Papasakokite apie jūsų kuriamą projektą „Vaizdo pamokos“. Kokioje jis dabar stadijoje?
M.Breiva: „Vaizdo pamokos“ kaip galima suprasti iš pavadinimo, tai interneto svetainė su filmukais, kuriuose dėstoma pamokų medžiaga. Dėl tokio formato, ji sudomins vaikus ir padės jiems smagiau mokytis. Be to, šiose pamokose bandau parodyti mokiniams, kaip jų įgytos žinios galės būti pritaikomos gyvenime įvairiose srityse. Svarbiausia atsakyti mokiniu į klausimą – kodėl man to mokytis reikia?
Dabar kaip tik bandome įrašyti kuo daugiau pamokų. Tačiau svarbiausia dalis – mokinių žinių testavimo sistema, kurią dar kuriame kartu su kitais mokytojais. Kada turėsime pilnai veikiančią sistemą, priklauso nuo to, kiek resursų gausime, ar galėsime samdytis programuotojus, nupirkti įrangos pamokų įrašymui.
„Veidas“: Kokiais būdais ši priemonė padės vaikams efektyviau mokytis?
M.Breiva: Mano minėta interaktyvi mokinių testavimo sistema yra bene svarbiausias elementas, kuris remsis žaidimų principais. Žaismo efektas ypač gerai motyvuoja vaikus rungtis tarpusavyje. Tarkim, neatlikus lengvesnio lygio užduočių, neatsirakins sunkesnis lygis, o mokinys bus nukreipiamas į su užduotimi susijusią vaizdo pamoką. Norėdami aplenkti klasiokus, jie daug noriau bandys suprasti dalyką.
Kitas dalykas – mokiniai galės mokytis savo tempu. Pavyzdžiui, jei mokinys serga, keliauja, praleidžia pamoką ar nori papildomai pasikartoti medžiagą, ji bus prieinama bet kuriuo paros metu.
„Veidas“: O kaip „Vaizdo pamokos“ padės mokytojams ir tėvams?
M.Breiva: Mokytojai prisijungę prie sistemos, matys kaip mokiniams sekasi spręsti užduotis ir pagal tai žinos, kuriems mokiniams kuri vieta yra sudėtingiausiai suvokiama. Pagal tai mokytojai galės tikslingiau individualizuoti mokymo procesus. Vaikas taip pat supras, kokią pažangą daro ir net galės palyginti savo rezultatus su kitais Lietuvos mokiniais.
Prie sistemos galės prisijungti ir tėvai – galės pasidžiaugti vaiko pasiekimais ir įvertinti jo pastangas. Taip pat galės ir paaiškinti vaikui tą vietą, kur vaikas užstrigo, prieš tai pažiūrėjęs vaizdo pamoką.
„Veidas“: Kaip kilo idėja pradėti tokį projektą? Ar matote jam poreikį Lietuvoje?
M.Breiva: Dirbdamas mokykloje pradėjau vertinti ne pažymiais, o taškais. Paskui ir mokyti būrelyje ėmiau savo sugalvotu metodu. Per keturis darbo metus pastebėjau, kad vaikai pradėjo mokytis savarankiškiau, daugiau savo iniciatyva, dalyką išmokdavo žymiai greičiau. Tada ir susimąsčiau, kodėl tokie geri rezultatai?
„YouTube“ filmukų formatas vaikams labai patinka, todėl pamaniau, kodėl gi šių idėjų neperkėlus į terpę prieinamą visiems. Papasakojau apie idėją programuotojui Gintarui Lukoševičiui, kuris iki tol su mokymu neturėjo nieko bendra. Tada susipažinome su įvairiausiomis pasaulio praktikomis, užsienio šalyse radome analogų, pamatėme kaip užsienio mokytojai naudojasi informacinėmis technologijomis. Ir pradėjome kurti „Vaizdo pamokos“
„Veidas“: Kaip jūsų manymu IT ir internetas pakeis švietimą? Kaip vertinate kitus projektus elektroninio švietimo projektus?
M.Breiva: Visi IT sprendimai gali būti naudojami kaip įrankiai mokytojui, geriau išaiškinti mokiniui iškilusias mokymosi problemas. Kuo įvairiapusiškesnis mokymas tuo geriau. Tačiau nesuabsoliutinčiau informacinių technologijų įtakos, nes mokytojas atlieka turi ir daugiau vaidmenų: jis ir klasės lyderis, ir dalyko specialistas, ir auklėtojas. Galų gale – tai patyręs ir pasitikėjimą keliantis vyresnis mokinių draugas.

Nobelio premijos laureatas Carlas Wiemanas: „Geras mokytojas, turi atimti dalį dėmesio nuo dėstymo ir ją skirti aktyviam užduočių sprendimui.“

Kompanija “Apple” paskelbė kalėdinio, paskutiniojo praėjusių metų ketvirčio, rezultatus, kurie pranoko net ir drąsiausias prognozes. 2011 m. kalėdiniu laikotarpiu “Apple” gerbėjai visame pasaulyje nupirko net 37,04 milijonus “iPhone” telefonų. Pardavimų augimas, lyginant paskutinį 2011 m. ketvirtį su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, siekia 128 proc.

Dar vieną rekordą rinkoje pasiekė revoliuciniai “Apple” planšetiniai kompiuteriai. “iPad” paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo parduota daugiau nei 15,43 mln. vienetų, o tai 111 proc. daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. “Mac” kompiuterių visame pasaulyje parduota per 5 milijonus arba 26 procentais daugiau nei per 2010 m. paskutinį ketvirtį.

Bendrovės pajamos paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį pasiekė rekordinį lygį – 46,33 mlrd. JAV dolerių, o grynasis kompanijos pelnas pasiekė 13,06 milijardus JAV dolerių. Tai visų laikų geriausi “Apple” bendrovės ketvirčio rezultatai. Primename, kad tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu “Apple” kompanijos pajamos sudarė 26,74 milijardus JAV dolerių, o grynasis pelnas – 6 milijardus JAV dolerių.

“Mes esame sužavėti tokiais puikiais rezultatais ir džiaugiamės rekordiniais “Apple” produktų – “iPhone”, “iPad” ir “Mac” – pardavimais. Mūsų kompanija įgavo neįtikėtiną pagreitį ir jis bus dar didesnis, kai rinkoje pasirodys nauji “Apple” produktai, o tai bus jau greitai”, – komentuodamas rekordinius bendrovės rezultatus sakė Timas Cookas, “Apple” vykdantysis direktorius.

Daugiau naujienų apie “Apple” visada galite rasti:
http://www.facebook.com/iLietuva

Nuo šiol visuomet rasite, ką žiūrėti per televizorių – į Baltijos šalis pagaliau atkeliavo dar vienas revoliucinis “Apple” produktas – “Apple TV”. Nors tai tikrai nėra naujas “Apple” kūrinys, tiesiog visai neseniai Lietuvoje oficialiai pradėjo veikti “Apple” internetinė muzikos ir filmų parduotuvė “iTunes Music Store”. Tai buvo esminė priežastis “Apple TV” prekybos startui mūsų šalyje.

Prieš kelis metus “Apple” įkūrėjas a.a. Steve Jobs, pristatydamas šį įprastos televizijos pakaitalą sakė: “Nebėra nei vienos priežasties turėti visus tuos sudėtingus įrenginius ir distancinius pultelius.” “Apple TV” jau parduodamas oficialiuose “Apple” produkcijos salonuose “iDeal” bei visose kitose “Apple” produktais prekiaujančiose vietose. Šio JAV itin populiaraus prietaiso kaina – 429 Lt.

Prijungus šį nedidelį įrenginį HDMI laidu prie televizoriaus, jis bevieliu tinklu visą jūsų “iTunes” biblioteką perkels į platųjį ekraną. Prie “Apple TV” bevieliu tinklu galima prijungti net kelis kompiuterius  - tokiu būdu ne tik video failais, muzika, bet ir nuotraukomis bus galima grožėtis per televizorių. Su “Apple TV” taip pat galite žiūrėti video “YouTube” bei “Vimeo” kanaluose.

Didžiausioje internetinėje muzikos ir filmų parduotuvėje “iTunes store” galima pasirinkti iš keliolikos tūkstančių HD kokybės filmų. Tai daug patogiau nei įprasta kabelinė televizija – nereikia mokėti abonentinio mokesčio už programas, kurių niekada nežiūrite. “iTunes Store” mokate tik už tai, ką konkrečiai norite matyti. Vieno filmo nuomos kaina – apie 3 eurus. Tiesa, “iTunes Store” parduotuvėje galima rasti ir daugybę nemokamų filmų bei serialų.

Neseniai “Apple” pristačius “debesų” paslaugą “iCloud” dalintis nuotraukomis ir klausyti muzikos per namų garso ir vaizdo aparatūrą tapo kaip niekad paprasta – kaip ir visi kiti “Apple” produktai, “Apple TV” taip pat sinchronizuojamas su kitais jūsų “Apple” įrenginiais. Fotografuokite su savo “iPhone”, “iPad” ar “iPod Touch” ir visos nuotraukos iškart persikels ir į “Apple TV”, taigi ir į jūsų namų televizorių. Žinoma, “iCloud” pagalba bus sinchronizuojami ir jūsų filmai.

“Apple TV” turi A4 procesorių, dėl kurio jis spartus ir veikia be jokių trukdžių, tačiau labai tyliai. Jis lengvas ir telpa į delną – taigi nešiotis jį itin patogu, o elektros sunaudojimas neviršija naktinės lemputės sunaudojamos elektros. Šis “televizorius” taip pat turi itin paprastą distancinį pultelį “Apple Remote”, kuris turi vos kelis mygtukus, bet jų pilnai pakanka valdyti šiam nesudėtingam prietaisui. Tiesa, “Apple TV” su specialia programa galima valdyti tiesiai iš “iPod touch”, “iPad” ar “iPhone”.

Daugiau naujienų apie “Apple” visada galite rasti:
http://www.facebook.com/iLietuva

Rudenį šalies vartotojams oficialiai tapo prieinama skaitmeninė parduotuvė „iTunes“. Ar jau atėjo laikas, kai Lietuvos ir JAV pirkėjų galimybės bus lygios?

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje oficialiai atidaryta bendrovės „Apple“ sukurta internetinė filmų ir muzikos parduotuvė „iTunes“. Jos asortimentą sudaro daugiau nei 18 mln. įvairaus žanro muzikos kūrinių, kino filmų bei garsaknygių – visas šias gėrybes galima nusipirkti ir parsisiųsti į kompiuterį. Kino filmus galima tiek pirkti, tiek nuomotis, ir nors Lietuvai skirtas asortimentas dar nėra toks platus, tai didelis žingsnis į priekį. Žinoma, jis žengtas ir taip gana vėlai – juk „iTunes“ parduotuvės starto mūsų šalies vartotojai turėjo laukti gerus dešimt metų, mat ši paslauga pradėta teikti net 2001 m.
Ir tai nėra vienintelis pavyzdys, įrodantis, kad iki šiol Lietuva didžiųjų kompanijų buvo laikoma per maža rinka, kurios vartotojai naujų produktų bei paslaugų gali ir palaukti arba jų apskritai nesulaukti. Pavyzdžiui, tos pačios bendrovės sukurtas ypač sėkmingas planšetinis kompiuteris „iPad“ oficialiai Lietuvoje pradėtas pardavinėti tik sausio pabaigoje – praėjus beveik metams nuo pasaulinės šio įrenginio premjeros.
Žinoma, šį planšetinį kompiuterį buvo įmanoma įsigyti ir anksčiau, perkant užsienyje arba „pilkojo“ importo būdu, kai prekės į šalį atvežamos ne per oficialų tiekėją, o per tarpininkus. Vis dėlto toks įsigijimo būdas nepatogus, pats produktas tampa brangesnis, o vartotojas negauna visos gamintojo garantijos, todėl taip naujus įrenginius perka tik išties atkaklūs ir patyrę vartotojai. Be to, su problemomis jie susiduria ir vėliau – jau naudodamiesi įrenginiais, mat dažnai dalis funkcijų neveikia arba negali būti išnaudotos. Pavyzdžiui, iki oficialaus „iTunes“ starto „Apple“ produktų vartotojai negalėjo išnaudoti visų turimų įrenginių galimybių.
Tokių pavyzdžių ne vienas. Štai išmaniuosiuose telefonuose diegiama naujausia „Microsoft“ operacinė sistema „Windows Phone 7“ vis dar nėra išversta į lietuvių kalbą, o joje Lietuvos vartotojai negali oficialiai įsigyti programėlių, muzikos ir kitokio turinio. Panašus pavyzdys – ir žaidimų konsolė „Xbox 360“: nors ji Lietuvoje parduodama jau penktus metus, oficialiai Lietuvos vartotojai negali pasinaudoti visomis jos galimybėmis.
Negana to, esama nemažai įrenginių, kurie iš viso nepasirodo Lietuvoje. Čia verta paminėti „Motorolos“ išmaniuosius telefonus „Droid“ bei planšetinius kompiuterius ar „Google Nexus“ išmaniuosius telefonus, kuriuose pirmiausia diegiamos įvairios naudingos operacinės sistemos „Android“ funkcijos. Vis dėlto pastaruoju metu tokių pavyzdžių mažėja.
„Prieš keletą metų nebūčiau patikėjęs, kad „Apple“ Lietuvoje aplenks tokią kompaniją, kaip „Microsoft“. Pastaroji šalies vartotojams kol kas neteikia visų savo paslaugų, o „Apple iTunes“ parduotuvės atidarymas bei operatyvus išmaniųjų įrenginių startas šiais metais lietuviams leido pasijusti vertinamais klientais“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius bei žinomas IT srities tinklaraštininkas Džiugas Paršonis.
Pastaraisiais mėnesiais padėtis iš tiesų tampa visiškai kitokia nei, tarkime, buvusi prieš dvejus metus: juk „iPad 2“ Lietuvoje pasirodė praėjus nebe metams, o tik keliems mėnesiams po pasaulinio starto. Arba štai naujausias išmanusis telefonas „iPhone 4S“ vėlavo tik kelias savaites. Tokios tendencijos teikia vilčių, kad galbūt ir kiti gamintojai bei paslaugų teikėjai „pastebės“ mūsų šalies vartotojus ir suteiks jiems galimybių oficialiai naudotis savo produktais nuo pat pirmųjų dienų.
Natūralu, kad daugeliui vartotojų kyla klausimas, kodėl jie, sumokėję už produktą (šiuo atveju – išmanųjį telefoną), negali naudotis visomis jo teikiamomis galimybėmis. Tad kodėl Lietuvos pirkėjas kai kurių gamintojų vis dar laikomas antrarūšiu, galinčiu palaukti funkcijų, už kurias sumokėjo pinigus?

Visagalis argumentas – per maža rinka

Didieji gamintojai tokį paslaugų ar produktų vėlavimą dažniausiai motyvuoja tuo, kad Lietuvos rinka labai maža, o sėkmingų produktų dažnai nepagaminama pakankamai, kad būtų patenkinti netgi didesniųjų šalių poreikiai. Pasak bendrovės „Microsoft“ atstovo Tautvydo Dagio, IT bendrovės savo produktus pirmiausia pristato JAV, kurių rinka yra viena didžiausių. Vėliau „premjerų“ sulaukia kitos didelės šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija. Rinkos svarba matuojama pagal jos perkamąją galią bei tai, kiek papildomų darbų reikia atlikti, įvedant produktą toje šalyje.
„Dėl tiekimo problemų, teisinio sertifikavimo procedūrų ar tiesiog lokalizavimo (vertimo į lietuvių kalbą, pagalbos paslaugų lietuvių kalba – A.J.) kai kurie įrenginiai ar paslaugos į Lietuvą ateina tik su trečia ar net ketvirta banga“, – paaiškina T.Dagys. Būtent dėl šių priežasčių dažnai pasirenkama tarpinė išeitis – įrenginys parduodamas, tačiau veikia ne visos jo funkcijos. Pasak pašnekovo, prie visų minėtų atskirties priežasčių prisideda ir faktas, kad Lietuvos vartotojai pasižymi mažesne perkamąja galia ir yra linkę gauti turinį nemokamai – piratauti.
„Kompanijos apskaičiuoja, kas neapsimoka, ir atitinkamai apkarpo savo paslaugas arba dalies jų Lietuvoje neteikia, tačiau vėliau skundžiasi, kad mūsų šalyje klesti piratavimas. Pasakykite man, kokia išeitis lieka vartotojui, jei legaliai įsigyti turinio jis negali?“ – retoriškai klausia Dž.Paršonis.
Be to, nemažai šalies vartotojų mielai atsisakytų lietuviškai išverstų užrašų ar telefonu teikiamos pagalbos, kad tik kartu su visu pasauliu gautų visiškai veikiančius įrenginius. Juk „Google“ paslaugos neturi pagalbos telefono, tačiau tam yra internetas, kuriame galima rasti galybę kitų vartotojų patarimų. Dž.Paršonis priduria, jog mažos rinkos argumentas šiuo atveju gali būti panaudotas tik apibūdinant didžiųjų kompanijų tingėjimą bei nenorą įdėti pastangų, kad šalyje ta rinka apskritai atsirastų.
Kitas neigiamas mažos rinkos aspektas – gamintojai mūsų šalį dažnai priskiria ištisam regionui, pavyzdžiui, Skandinavijai ar Centrinei Europai. Šis faktas bei nedidelė konkurencija dažnai produkto ar paslaugos kainas pakoreguoja į didesnę pusę. Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai iki šiol pas mus kainuodavo 240–260 Lt, o štai Didžiojoje Britanijoje net premjeros dieną – apie 170 Lt. Ir tik šiais metais jų kainos bent kiek nusileido ir pirkėjai gali pasidžiaugti, galėdami įsigyti juos Didžiosios Britanijos kainomis, bet juk perkamoji galia mūsų šalyje daug mažesnė nei ten. Ši tendencija būdinga daugeliui prekių ir paslaugų – štai ir „iTunes“ parduotuvės kainos, nors ir mažesnės, dažnai neatitinka mūsų pirkėjų piniginės storio.

Lietuvos vartotojas – tarp dviejų ugnių

Vis dėlto labiausiai mūsų šalies pirkėjas apribotas muzikos ir kino filmų srityje. Viena vertus, nėra iš kur patogiai ir legaliai gauti turinio, antra vertus, platintojai ir prekybininkai kaltina vartotojus piratavimu.
Tarkime, šių metų pavasarį didžiuosiuose miestuose uždaryti vieni paskutiniųjų videonuomos punktų, o ši paslauga Lietuvoje beveik visiškai išnyko. Kas belieka žmogui, norinčiam pasižiūrėti filmą ar mėgstamą serialą, kurio nespėjo pamatyti per televiziją? Yra galimybė pirkti filmus iš to asortimento, kurį rasime prekybos centruose, arba eiti į kiną, tačiau šis pasirinkimas labai jau siauras. Deja, neaišku, kada lietuviams bus prieinamos internetinės kino filmų nuomos paslaugos, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje veikianti ir didelį asortimentą turinti bendrovės „Amazon“ teikiama skaitmeninė filmų nuoma „Lovefilm“ ar JAV vartotojams prieinamos panašios paslaugos – „Netflix“ bei „Hulu“.
Lietuviams taip pat apmaudu stebėti užrašus, kad paslauga jų šalyje neteikiama, ir apsilankius internetiniame muzikos leistuve „Spotify“. Ši paslauga vis labiau populiarėja visame pasaulyje dėl kitokio prekybos muzika modelio: „Spotify“ už tam tikrą mėnesio mokestį galima klausytis visų kūrinių iš didžiulės, 10 mln. dainų fonotekos, esančios internete – „debesyje“.
Tiesa, lieka dar viena išeitis – bandyti patiems kurti panašias paslaugas. Tačiau tokiu atveju kelią užkerta neįtikėtinai painūs teisiniai barjerai. Dažnai muzikos ir kino platintojai būna sudarę ypač ribojančias ir segmentuotas sutartis, todėl Lietuvos verslininkams labai sudėtinga pradėti panašų verslą. Pavyzdžiui, šiais metais bendrovė „Teo LT“ pradėjo teikti panašiu į „Spotify“ principu veikiantį ir kol kas nemokamą muzikos leistuvą „Myliumuzika.lt“. Kol kas klausytojai jame ras apie 5 tūkst. Lietuvos atlikėjų kūrinių, tačiau šiuo metu projekto kūrėjai jau tariasi su didžiausia pasaulyje muzikos platinimo kompanija „Universal Music“.
„Pasaulyje populiarios muzikos įrašų parduotuvės mūsų šalyje veiklos nevykdo. Neturime galimybių naudotis ir kitose šalyse veikiančiais projektais, tokiais kaip „Spotify“, tad nenuostabu, kad tokioje aplinkoje itin išpopuliarėjo piratavimas“, – teigia „Teo LT“ interneto turinio plėtros departamento direktorius Mantas Katinas.
Reikia tikėtis, jog ši paslauga paskatins kitus verslininkus imtis iniciatyvos, mat darosi aišku, kad dar ilgai lauksime, kol didieji rinkos žaidėjai pastebės Lietuvos vartotojus.

Praėjusią savaitę Kalifornijoje mirė Steve’as Jobsas – genialus novatorius ir charizmatiškas verslininkas, sukūręs kompaniją, kurios produktai sukėlė ne vieną revoliuciją informacinių technologijų ir komunikacijų srityse.

Kompanijos „Apple“ generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Steve’as Jobsas išėjo spalio 6-ąją, sulaukęs 56-erių metų. Teigiama, kad S.Jobsas mirė ramiai, apsuptas šeimos narių – žmonos Laurene ir keturių vaikų. „Apple“ revoliucionierių pasiglemžė klastinga liga: kasos vėžys jam buvo diagnozuotas dar 2005-aisiais, bet gydymas ne itin gelbėjo, vėžys išplito į kepenis. 2009-aisiais buvo atlikta kepenų persodinimo operacija, tačiau liga neatsitraukė, ir šių metų rugpjūtį S.Jobsas atsistatydino iš „Apple“ generalinio direktoriaus pareigų.
Daugybė garsiausių IT verslo atstovų pareiškė užuojautą dėl šio ypač drąsaus vizionieriaus mirties, tarp jų – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, „Google“ vadovai Larry Page’as ir Sergey Brinas, „Twitter“ generalinis direktorius Dickas Costolo. „Retai gimsta žmogus, kuris būtų padaręs pasauliui tokią įtaką, kaip Steve’as“, – pareiškė Billas Gatesas, buvęs „Microsoft“ generalinis direktorius. Užuojautą taip pat išreiškė dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama bei Niujorko meras Michaelas Bloombergas.

Charizmatiškas vizionierius iš darbininkų šeimos

S.Jobsas gimė 1955 m., koledžo studentės Joanne Schieble ir imigranto iš Sirijos Abdufattah Jandali šeimoje. Pora atidavė kūdikį įvaikinti, ir būsimasis genijus tapo paprastų darbininkų Paulo bei Claros Jobsų šeimos nariu. Dar būdamas trylikos metų jis per vasaros atostogas įsidarbino kompanijoje „Hewlett-Packard“, kur susitiko su būsimuoju savo partneriu Steve’u Wozniaku.
Įstojęs į Rido koledžą Oregono valstijoje, po metų jį metė, nenorėdamas apsunkinti tėvų. Vis dėlto įtikino koledžo vadovybę leisti jam pasilikti laisvu klausytoju. Grįžęs į Kaliforniją ir susitaupęs pinigų, išvyko kelionėn po Indiją ieškoti dvasinio nušvitimo. S.Jobsui įtaką darė tuo metu populiarus hipių judėjimas – kelionėje jis daug eksperimentavo su psichodelinį poveikį turinčiomis medžiagomis, pavyzdžiui, LSD. Vėliau ne kartą šį savo gyvenimo laikotarpį įvardijo kaip padariusį didžiausią įtaką jo mąstymui ir pasaulėžiūrai.
Grįžęs S.Jobsas tapo vienu iš Silicio slėnio pionierių ir su inžinieriumi S.Wozniaku įkūrė kompaniją „Apple“. Kartu jie pagamino pirmąjį asmeninį kompiuterį „Apple II“, kuris pakeitė vartotojų požiūrį į kompiuterius. Deja, antras jo kūrinys – asmeninių kompiuterių įvaizdį įtvirtinęs „Macintosh“ – nebuvo pelningas ir 1985 m. S.Jobsas buvo priverstas pasitraukti iš savo įkurtos kompanijos.
Tai buvo stiprus smūgis S.Jobsui, tačiau jis gana greitai atsitiesė ir įkūrė naują įmonę „Next“, o dar vėliau įsigijo animacinių filmukų kūrimo studiją „Pixar“. Vadovaudamas šiai studijai, ne tik pavertė ją viena pelningiausių, bet ir subrendo kaip vadovas. Populiarusis animacinis filmukas „Žaislų istorija“ gerai iliustruoja, kaip S.Jobsas iš kompiuterinę grafiką kuriančios firmos sukūrė kompaniją, galinčią rungtis su „Walt Disney“ studija. Beje, 2006 m. „Pixar“ jis pardavė „Disney’aus“ kompanijai už 7,4 mlrd. dolerių.
Atgal į „Apple“ S.Jobsas grįžo 1997 m., kai ši kompanija nusipirko „Next“. Tuo metu „Apple“ stovėjo prie bankroto slenksčio, o jau 1998 m. kompaniją aplankė pirmoji sėkmė – buvo pristatytas ypač sėkmingai parduodamas asmeninis kompiuteris „iMac“. Nuo tada beveik visos pristatomos naujovės sulaukė didžiulio pasisekimo ir, nepaisant skeptikų abejonių, uždirbo kompanijai didžiulius pinigus. Šiandien „Apple“ yra pati pelningiausia IT įmonė pasaulyje, kurios metinės pajamos siekia daugiau nei 65 mlrd. dolerių.
S.Jobsas turėjo neįtikėtiną talentą tiksliai numatyti, ko reikia vartotojams, nesinaudodamas jokiais pirkėjų nuomonės tyrimais. „Dažniausiai žmonės nežino, ko nori, kol jiems to neparodai“, – kažkada taip savo sugebėjimus apibūdino S.Jobsas. Tačiau šis charizmatiškas verslininkas turėjo ir griežtąją savo pusę – iš darbuotojų visada laukdavo tik geriausių rezultatų, o pamatęs vidutiniškus, rėždavo tiesą į akis.
„Mirtis, ko gero, yra pats genialiausias gyvenimo išradimas. Tai gyvybės pokyčių variklis – mirtis sunaikina sena, kad atsirastų vietos naujam“, – taip 2005 m. Stanfordo universiteto absolventams kalbėjo žymusis Silicio slėnio vizionierius S.Jobsas.

Andrius Jovaiša

LENTELĖ
Svarbiausi S.Jobso ir „Apple“ sukurti produktai

Asmeninis kompiuteris „Apple II“, 1977m.
Asmeninis kompiuteris „Macintosh“, 1984 m.
Muzikos grotuvas „iPod“, 2001 m.
Skaitmeninė muzikos parduotuvė „iTunes”, 2003 m.
Išmanusis telefonas „iPhone“, 2007 m.
Planšetinis kompiuteris „iPad“, 2010 m.

Iš Niujorko pranešama, kad mirė buvęs korporacijos “Apple” vadovas Styvas Džobsas, pralaimėjęs kovą su kasos vėžiu. Jam buvo 56-eri, skelbia BBC.

S. Džobsas įsteigė kompaniją “Apple” 1976 metais kartu su Styvu Vozniaku ir Ronaldu Veinu. 1985 metais jis paliko kompaniją dėl nesutarimų su korporacijos aukščiausiąja vadovybe, o 1997 metais sugrįžo ir nuo 2000-ųjų tapo jos generaliniu direktoriumi.

Šiemet S. Džobsas po ilgų atostogų paliko “Apple” vadovo postą ir perdavė įgaliojimus savo “dešiniajai rankai” Timui Kukui, kuris S. Džobsą pavadavo nuo 2011 m. sausio 17 dienos, kai jis išėjo ilgalaikių atostogų dėl ligos. S. Džobsas buvo išrinktas kompanijos direktorių tarybos pirmininku.

Tuomet savo laiške kompanijos darbuotojams S. Džobsas pareiškė: “Visada sakiau, kad, jeigu ateis diena, kai nebegalėsiu vykdyti savo įsipareigojimų ir pateisinti lūkesčių kaip “Apple” vadovas, būsiu pirmas, kas jums apie tai praneš. Deja, ši diena išaušo”.

S. Džobsas sirgo jau keletą metų. 2003 metais jam buvo nustatytas kasos vėžys, kuris buvo sėkmingai operuotas 2004 metais. 2008 metais S. Džobsas smarkiai sulyso, ir tai išprovokavo gandus apie galimą kasos vėžio recidyvą. 2009 m. vasarą paaiškėjo, kad S. Džobsui buvo atlikta kepenų persodinimo operacija.

“Apple” yra stambiausia informacinių technologijų kompanija pasaulyje, jos rinkos kapitalizacija viršija 300 mlrd. dolerių. 2010 metais pagal šį rodiklį ji aplenkė “Microsoft”. “Apple” gamina kompiuterius “Mac” ir nešiojamuosius kompiuterius “MacBook”, taip pat išmaniuosius telefonus “iPhone”, grotuvus “iPod:” ir planšetinį kompiuterį “iPad”.

“Styvo sumanumas, aistra ir energija – daugybės naujovių, praturtinusių ir patobulinusių mūsų visų gyvenimą, šaltinis”, – skelbė “Apple” savo pranešime.

Pasak “Microsoft” vadovo Bilo Geitso, S. Džobso “didžiulę įtaką” jaus dar ne viena ateinanti karta. “Tiems, kuriems nusišypsojo laimė kartu su juo dirbti, yra didžiulė garbė. Aš nepaprastai jo pasigesiu”, – sakė “Microsoft” vadovas.

Į šią skaudžią naujieną iškart atsiliepė JAV prezidentas Barakas Obama : “Mudu su Mišele labai sukrėtė žinia apie S. Džobso mirtį. Styvas buvo vienas garsiausių Jungtinių Valstijų novatorių – drąsus naujai mąstyti, drąsus tikėti, kad jis gali pakeisti pasaulį, ir talentingas tą įgyvendinti”.

O Niujorko meras Maiklas Blumbergas sakė, kad Amerika prarado genijų, kurį visuomenė atmins kaip Edisoną ir Einšteiną ir kurio idėjos formuos ateinančių kartų pasaulį”.

Savo pareiškime “Apple” rašo: “Apple” prarado be galo kūrybingą genijų, o pasaulis prarado nepaprastai nuostabų žmogų. Styvas palieka kompaniją, kurią tik jis galėjo sukurti”.

S. Džobsas garsėjo kaip tiesus ir reiklus vadovas. Jis pristatė “iMac” kompiuterį, “iPod” ir “iPhone” pasauliui ir mirė, praėjus dienai po to, kai “Apple” pristatė patobulintą išmaniojo telefono “iPhone4S” versiją.

Rugpjūčio pabaigoje vienas iš vertingiausios pasaulyje technologijų kompanijos “Apple” įkūrėjų, 14 pastarųjų metų jai vadovavęs Steve’as Jobsas paskelbė pasitraukiantis iš generalinio direktoriaus posto.

“Visada sakiau, kad jei ateis diena, kai nebegalėsiu susitvarkyti su savo pareigomis, pirmas jums apie tai pranešiu. Deja, ta diena atėjo”, – taip laišką “Apple” bendruomenei pradėjo Steve’as Jobsas, nuramindamas, kad iš “Apple” nesitraukia ir norėtų tęsti darbą kaip kompanijos valdybos pirmininkas. Į generalinio direktoriaus poziciją jis rekomendavo Timą Cooką, veiklos vadovą.
Laiškas buvo lakoniškas – viso labo devyni sakiniai. Nepaminėta tik svarbiausia: kodėl S.Jobsas nusprendė palikti kompanijos, kurios vertė, naujausiais duomenimis, siekia 360 mlrd. JAV dolerių, vairą. Kita vertus, tai jokia paslaptis: analizuojant pastarųjų metų “Apple” raidą, neįmanoma nepastebėti ne tik revoliucinių produktų, bet ir komplikuotos vadovo sveikatos.
Dar 2003 m. S.Jobsui diagnozuotas kasos vėžys, ir nors iš pradžių manyta, kad jis sėkmingai išgydytas, 2009 m. atsinaujino išplisdamas į kepenis. Kepenų persodinimas pavyko sėkmingai, tačiau būklė blogėjo toliau ir šiemet pasiekė kritinę ribą. Metų pradžioje formaliai vis dar “Apple” vadovas S.Jobsas paskelbė atiduodantis visas kasdienes generalinio direktoriaus pareigas T.Cookui, nes nori rūpintis savo sveikata. Nors per tą laiką jis dar spėjo pasakyti garsiąsias savo “Keynote” kalbas, pristatydamas “iPad 2″ ir “iCloud”, praktiškai šiemet kompanijai jau nebevadovavo.
Tokiomis aplinkybėmis oficialus S.Jobso pasitraukimas atrodo labai tikėtinas ir neturėtų stebinti. Vis dėlto, žinant, koks charizmatiškas lyderis buvo S.Jobsas ir ką jo vadovaujamai “Apple” pavyko sukurti, ši vadovų rokiruotė yra smūgis tiek “prakąsto obuolio” vartotojams, tiek pasaulinei informacinių technologijų pramonei. Tai iškart pasijuto ir akcijų biržose – “Apple” vertė jose smuko beveik 7 proc.
Kita vertus, didžiausiems “Apple” konkurentams – “Samsung”, HTC ir “LG Electronics” džiaugtis dar anksti. Bent jau kol kas “Apple” atrodo turinti visus šansus išlikti standartus nustatančia ir daugiausiai produktų parduodančia IT kompanija pasaulyje. Patirta žala labiau simbolinė: S.Jobsas sukūrė “Apple” kultą, kuris nebebus toks stiprus, kai pagrindiniu kompanijos flagmanu taps T.Cookas – fenomenaliai darbštus, tačiau kuklus ir mažakalbis vadovas.

Eilėje prie planšetinio kompiuterio – 33 valandas

Norint suvokti “Apple” pozicijų stiprumą vien skaičių nepakanka, tačiau jie tokie didžiuliai, kad prašosi būti paminėti. Grįžkime prie 360 mlrd. dolerių – dabartinės (rugpjūčio 30 d. duomenimis) kompanijos rinkos vertės. Norint suvokti šią sumą, galima ją palyginti su 32 didžiausių euro zonos bankų verte kartu sudėjus. “Apple” vertė bus didesnė. Pagal rinkos vertės rodiklį tarp visų pasaulio kompanijų ji atsilieka tik nuo JAV naftos perdirbimo milžinės “Exxon Mobil”.
Didžiulių dividendų duoda ir “Apple” prekės ženklas, kurio vertė – 180 mlrd. dolerių. Tai brangiausias prekės ženklas pasaulyje. Šiandieninėje visuomenėje “Apple” vartotojai kartu su produktu nusiperka ir socialinį statusą, ir jausmą, kad naudoja geriausią produktą, nesvarbu, ar objektyviai vertinant tas produktas išties geriausias. Sunku rasti kitą prekės ženklą, prie kurio vartotojai būtų taip emociškai prisirišę. Kartais prisirišimas perauga į fanatizmą ir peržengia sveiko proto ribas. Štai kovą, kai į Londono “Apple” parduotuvę buvo pristatytas antros kartos planšetinis kompiuteris “iPad 2″, susidarė 632-iejų jį įsigyti norinčiųjų eilė. Pirmieji vietas užsiėmė likus dar 33 valandoms iki pardavimo pradžios. Tarp laukiančiųjų buvo ir, pavyzdžiui, mergaitė vardu Amelia – kitą dieną jai sukako vieni metukai, ir “iPad 2″ buvo jos gimtadienio dovana.
Jei ne S.Jobsas, viso to nebūtų. Šio žmogaus, kurį net konkurentų “Google” vadovas Ericas Schmidtas yra pavadinęs “geriausiu vadovu JAV per pastaruosius 25 metus”, sėkmės istorija jau dabar aprašyta maždaug 40-yje skirtingų knygų. Metęs koledžą, susidomėjęs Rytų filosofija ir grįžęs po kelionės į Indiją tuo metu vos 21-erių vaikinas kartu su dviem draugais įkūrė “Apple”, įsiliejo į tuo metu pirmus žingsnius žengiančią namų kompiuterių rinką ir per ketverius metus tapo milijonieriumi. Sėkmė tęsėsi iki 1985 m., kai dėl sumažėjusios apyvartos ir asmeninių nesutarimų S.Jobsas pasitraukė iš “Apple”, pats įkūręs ar perpirkęs kitas IT kompanijas.
Po 11 metų ratas atsisuko atgal: tuo metu klestintis S.Jobsas nusipirko merdinčią “Apple” ir pertvarkė ją nuo pamatų. Lig tol tik kompiuterius gaminusi kompanija 2001-aisiais į pasaulį paleido muzikos grotuvą “iPod”, 2007-aisiais įžengė į lig tol jai svetimą mobiliųjų telefonų rinką ir sulig “iPhone” sukūrė išmaniojo telefono koncepciją, o dar po trejų metų su “iPad” pradėjo planšetinių kompiuterių erą.
S.Jobsas yra “Apple” revoliucijos vadas ir simbolis. Perfekcionizmu ir nestandartiniu įvaizdžiu (produktus pristatydavo vilkėdamas golfu ir džinsais) į istoriją jau dabar įėjęs S.Jobsas buvo neatskiriama “Apple” dalis, savo įtaka dažnai taikliai lyginamas su Walto Disney’aus persona “Disney” kompanijoje.

“Tikiu, kad šviesiausios “Apple” dienos dar priešakyje”

T.Cookui analogiškos legendos sukurti nepavyks, jis tiesiog nėra herojaus tipo žmogus. Tačiau tai nereiškia, kad “Apple” praras pozicijas. Nepaisant simbolinės S.Jobso pasitraukimo reikšmės, “Apple” produktai dėl to nesuprastės. Nepamirškime, kad S.Jobsas iš kompanijos niekur nesitraukia – net ir nebūdamas generaliniu direktoriumi, jis neabejotinai darys didžiulę įtaką kompanijos sprendimams, galbūt netgi pats pristatys naujus produktus.
Taip pat nereikia pamiršti to, kad T.Cookui generalinio direktorius postas nėra naujas – sudėję visą jo šioje pozicijoje praleistą laiką (kaip laikino vadovo, kol S.Jobsas gydėsi) gauname beveik metų patirtį. Apskritai T.Cookas “Apple” dirba jau 13 metų ir per tą laiką inicijavo pasiteisinusių strateginių sprendimų, pavyzdžiui, sumažino bereikalingą kompanijos materialinę bazę, rūpinosi plėtra į Rytų šalis.
Nereikia pamiršti, kad “Apple”, be generalinio direktoriaus, dirba dar maždaug 49 tūkst. žmonių. Vadovas yra svarbi persona dėl strateginių sprendimų ir įvaizdžio, tačiau už idėjų įgyvendinimą atsakingi žemesnių grandžių darbuotojai. Jie kompanijoje nesikeitė, jie toliau bus tie, kurie kuria “Apple” Mona Lizą. Ne taip svarbu, kas tą Mona Lizą “įrėmins” – ar S.Jobsas, ar T.Cookas, ar bet kas kitas.
Galų gale nepamirškime S.Jobso, kaip stratego, autoriteto. Kad ir kokia prasta būtų jo sveikatos būklė, abejotina, kad savo sukurtą, vėliau paliktą be globos ir beveik numarintą, bet dabar iki neregėto dydžio užaugintą kūdikį jis perleistų į nepatikimas rankas. Ir dar viešame laiške, viename iš devynių sakinių, parašytų: “Tikiu, kad šviesiausios ir inovatyviausios “Apple” dienos dar priešakyje.” Įžūliai drąsus pranešimas, tačiau milijonams “prakąsto obuolio” vartotojų to pakanka, kad jaustųsi ramūs.
Šiandieninė “Apple” rinkos vertė didesnė nei 32-iejų didžiausių Europos bankų kartu sudėjus.

“Apple” revoliucija
Produktas    Kada įvestas į rinką    Kiek vienetų parduota pasaulyje    Reikšmė
Muzikos grotuvas “iPod”    2001 m.    Per 300 mln.    Leido vartotojams turėti tūkstančių muzikos įrašų kolekciją savo kišenėje; išstūmė iš rinkos kompaktinių diskų grotuvus
Muzikos parduotuvė “iTunes Store”    2003 m.    Per 10 mlrd. dainų skaitmeniniais formatais    Praktiškai sunaikino tradicinę muzikos pramonę: CD formatu leidžiamų albumų tiražai kasmet smunka, įrašų kompanijos tampa nebereikalingos, tačiau rekordines aukštumas pasiekė pavienių skaitmeninių dainų pirkimas internetu
Išmanusis telefonas “iPhone”    2007 m.    Per 100 mln.    Perkėlė internetą į mobilųjį telefoną, pradėjo išmaniųjų telefonų erą, nustatė išmaniojo telefono standartą
Planšetinis kompiuteris “iPad”    2010 m.    Per 15 mln.    Sukūrė planšetinių kompiuterių koncepciją, kurie, prognozuojama, ateityje keis skaitymo ir naršymo internete įpročius, daliai žmonių pakeis nešiojamuosius kompiuterius

Styvo Džobso (Steve Jobs) karjerai bendrovėje „Apple“ – vienoje vertingiausių ir mėgiamiausių pasaulio įmonių – artėjant prie pabaigos, verslininkai ir technologijų mokslininkai jam negaili gražiausių apibūdinimų. Inovatorius. Vizionierius. Genijus.

Visai gali būti, kad šis liesas vyras, apsirengęs juodu golfu ir jo sukurta bendrovė daugiausiai paveikė tai, kaip skaitmeniniame amžiuje kiekvienas iš mūsų naudojasi turiniu. „Steve’as Jobsas yra vienas iš didžiųjų inovatorių šiuolaikinio kapitalizmo istorijoje. Jo intuicija daugelį metų buvo fenomenali“, – sakė „New York Times“ straipsnių autorius Joe Nocera.

Tačiau prieš keturis dešimtmečius tikriausiai buvo sunku tikėtis, kad S. Jobso ateitis bus tokia sėkminga. Pasimokęs vieną semestrą jis buvo išbrauktas iš Eregono Reed koledžo studentų sąrašų, nors vėliau grįžo klausyti kaligrafijos paskaitų. Vieną savo pirmųjų darbų bendrovėje „Atari“, kur turėjo kurti kompiuterinius žaidimus, jis metė, norėdamas pakeliauti su kuprine po Indiją vartodamas psichotropines medžiagas.

Tačiau, pasak S. Jobso, visi jaunystės patyrimai suformavo jo kūrybingą viziją. Grakštaus potėpio įgūdžiai, įgyti kaligrafijos paskaitose, turėjo įtakos elegantiškai „Apple“ estetikai.

„Žiūrėdami vien į priekį, taškų nesujungsite; juos sujungti galėsite tik žiūrėdami atgal. Todėl reikia tikėtis, kad taškai ateityje kažkaip patys susijungs. Reikia kažkuo tikėti – savo intuicija, likimu, gyvenimu, karma, bet kuo. Toks požiūris manęs niekada nenuvylė ir jis pakeitė mano pasaulį“, – sakė S. Jobsas 2005 metas Stanfordo universitete, per diplomų teikimo ceremoniją.

Kuo žavi Steve’as Jobs’as

1955 metų vasario 24 d. gimęs ir įsūnytas vaikas augo Kalifornijos mieste Cupertino, kuriame ilgą laiką veikė pagrindinė „Apple“ būstinė ir nuo vaikystės domėjosi elektronika. Paauglystėje jis paskambino „Hewlett-Packard“ prezidentui Williamui Hewlettui ir paprašė tam tikrų detalių savo mokykliniam projektui. Bet gavo ne tik detales, o ir vasaros darbą HP.

Dirbdamas šioje įmonėje, S. Jobsas susipažino su Steve’u Wozniaku, kuris sužavėjo savo gebėjimu surinkti elektronikos komponentus. Abu jie prisijungė prie Silicio slėnio kompiuterių hobio klubo, o netrukus S. Jobsas kartu su S. Wozniaku įsteigė bendrovę „Apple Computer Inc.“.

Prasidėjo Silicio slėnio legendų laikotarpis: S. Džobsas ir S. Wozniakas S. Džobso tėvų garaže 1976 metais pagamino pirmą komercinį bendrovės produktą – „Apple 1“ (tais pačiais metais „Microsoft“ pradėjo gaminti programinę įrangą). Norėdamas finansuoti savo avantiūristinį verslą, S. Jobsas pardavė savo automobilį „Volkswagen“. Primityvus kompiuteris, kurio kaina buvo 666,66 JAV doleriai, buvo be klaviatūros ir ekrano, o pirkėjai turėjo patys jį surinkti iš detalių.

Kitais metais pirmojoje „West Coast Computer Faire“ mugėje „Apple“ pristatė kompiuterį „Apple II“. Šis aparatas susilaukė milžiniško susidomėjimo ir išjudino asmeninių kompiuterių revoliuciją. S. Džobsas buvo vienas iš pirmųjų kompiuterių inžinierių, suvokusių pelės ir grafinės vartotojo sąsajos patrauklumą – vartotojai kompiuterius galėjo valdyti pele spaudydami paveikslėlius, o ne rašydami teksto eilutes.

„Kai pradedi bandyti spręsti problemą, pirmieji sugalvoti sprendimai paprastai būna labai sudėtingi ir tuomet žmonės liaujasi ieškoję atsakymų. Bet bandant toliau, susipažinus su problema, nuo svogūno nulupant vis daugiau sluoksnių kartais galima atrasti labai elegantiškų ir paprastų sprendimų“, – 2006 metais žurnalui „Newsweek“ sakė S. Jobsas.

S. Džobsui šis sprendimas buvo naujoviškas „Macintosh“ kompiuteris, pristatytas 1984 metų pradžioje, kuomet per amerikietiško futbolo Supertaurės varžybų pertrauką buvo parodyta „Apple“ reklama orveliška tematika. S. Jobsas, tapęs multimilijonieriumi dar nesulaukęs 30-ojo gimtadienio, jau tuomet garsėjo kaip reiklus vadovas ir ūsuotas kompiuterių genijus, visada spaudęs savo „Macintosh“ inžinierius pagaminti tokį kompiuterį, kokio jis pats nori.

Kreminės spalvos „Macintosh“ produktas buvo sėkmingas, tačiau S. Jobsas neretai pykdavosi su kolegomis ir 1986 metais po kovos dėl vadovavimo jis buvo išstumtas iš „Apple“. Taip prasidėjo dešimtmečio trukmės pertrauka be „Apple“, kuomet S. Jobsas pasiekė svarbių pergalių (iš George’o Lucaso įsigijo animacijos studiją „Pixar“ prieš šiai išgarsėjant su „Toy Story“) bei nesėkmių (įkūrė bendrovę „NeXT Computer“, kurios brangūs kubo formos kompiuteriai taip ir neiškovojo populiarumo).

1996 metais „Apple“ nupirko bendrovę „NeXT“, tokiu būdu susigrąžindama S. Jobsą į buksuoti pradėjusią įmonę, kurią jis pats ir buvo sukūręs. Per metus S. Jobsas vėl tapo „Apple“ vadovu – vyresniu ir tikriausiai išmintingesniu, bet neatsisakiusiu perfekcionizmo. O dar po ketverių metų užlipęs ant scenos jis pristatė pirmąjį „iPod“ – mažą baltą įrenginį, kuris sukėlė tikrą revoliuciją nešiojamų muzikos grotuvų srityje bei tapo pirmuoju stipraus „Apple“ sugrįžimo žingsniu.

„Esu tikras, kad viso to nebūtų nutikę jeigu nebūčiau buvęs atleistas iš „Apple“. Tai yra bjauraus skonio vaistas, bet, manau, pacientui jis buvo reikalingas. Kartais gyvenimas tvoja su plyta per galvą“, – 2005 metais Stanforde sakė S. Jobsas.

Likusią „Apple“ istoriją tikriausiai jau žinote. Per kitą dešimtmetį S. Jobsas sužavėdavo pristatymo renginių lankytojus ir vartotojus vienu pasaulį keičiančiu pasiūlymu po kito: „iTunes“ (2003), „MacBook“ (2006), „iPhone“ (2007), „iPad“ (2010).

Stebėtojai žavėjosi jo, kaip produktų pristatytojo, įgūdžiais, jo sugebėjimu sukelti „Apple“ gerbėjų bemaž dievišką susižavėjimą (ir PC gerbėjų raukymąsi) bei savo „ir dar vienas dalykėlis“ staigmenomis pristatymuose. Kiekvieną kartą jis žmonėms parduodavo produktą, kurio poreikio žmonės neturėjo tol, kol S. Jobsas to produkto nesukūrė. Ir visa tai buvo daroma už oficialų metinį 1 dolerio atlyginimą.

Praėjusio dešimtmečio viduryje S. Jobsui smogė rimtos sveikatos problemos. 2004 metais jis savo darbuotojams paskelbė, kad yra gydomas nuo kasos vėžio. Jis neteko daug svorio, o per pagrindinius pristatymus atrodė labai suvargęs, todėl kilo susirūpinimas vadovo sveikata ir „Apple“ akcijų vertės svyravimais. Vienas tinklalapis per klaidą netgi publikavo S. Jobso nekrologą.

56 metų S. Jobsas yra vedęs, augina 4 vaikus. 2009 metais, per 6 mėnesius trukusias atostogas, jam buvo persodintos kepenys. Šių metų sausį jis vėl pasiprašė atostogų dėl sveikatos būklės. Dėl to kai kurie apžvalgininkai teigia, kad jų nenustebino naujiena, jog S. Jobsas atsisako „Apple“ generalinio direktoriaus pozicijos. „Šioje akimirkoje yra tam tikros liūdnos neišvengiamybės. „Apple“ yra jo gyvenimas. Jis šia įmone rūpinasi beveik tiek pat, kiek savo žmona ir vaikais“, – sakė J. Nocera.

S. Jobsas nedažnai duoda interviu, ypač jeigu norima kalbėtis apie jo asmeninį gyvenimą, o „Apple“ neskleidžia informacijos apie vadovo sveikatą. Tačiau, galbūt susirūpinęs savo palikimu, jis padėjo parašyti savo pirmą autorizuotą biografiją, kuri bus publikuota lapkričio mėnesį.

„Esu padaręs daug dalykų, kuriais nesididžiuoju, pavyzdžiui, tai, kaip elgiausi pastojus draugei, kuomet man buvo 23 metai. Tačiau mano spintoje nėra tokių skeletų, kurių iš ten negalima būtų išleisti“, – savo biografijos autoriui Walteriui Isaacsonui atskleidė S. Jobsas.

Tačiau apie tai, ką jis pats ir jo vadovaujami inžinieriai nuveikė bendrovėje „Apple“, S. Jobsas kalbėjo tik su pasididžiavimu. „Darbas užims didelę jūsų gyvenimo dalį ir vienintelis būdas iš tiesų pasitenkinti tuo, ką darai, yra daryti tai, kas jums atrodo kaip puikus darbas. O vienintelis būdas darbą atlikti puikiai yra mylėti savo darbą. Jeigu tokio darbo neradote, ieškokite toliau. Nesustokite. Kaip ir visuose širdies reikaluose, žinosite, kai jį rasite. Ir kaip bet kokiuose puikiuose santykiuose, bėgant metams viskas tik gerėja“, – Stanfordo universiteto absolventams aiškino S. Jobsas.