Papročių laisvėjimas neapsaugo nuo galvosūkio, kaip apsirengti einant į darbą. Apranga turi kelti pasitikėjimą – tačiau kaip to pasiekti?

Alvyda Jasiulionytė

Kostiumas pradėtas dėvėti nuo XIX amžiaus. Tai britų nau­jo­­vė – ilgi ir sunkūs švarkai buvo patrumpinti, juos pakeitė leng­vesni. Iki XX a. septintojo dešimtmečio buvo priimta nešioti skrybėlę. Iki aštuntojo – dalykinė apranga reiškė kostiumą su sijonu ir švar­ku mo­te­rims ir kostiumą vyrams. Aštuntajame dešimtmetyje, „apsirenk sėk­mei“ (~dress for success~) laikotarpiu, moterys darbe pra­dė­jo dė­vėti kostiumus su kelnėmis. Kostiumas tapo labai po­pu­lia­­ria da­ly­ki­ne uni­for­ma, nes lengviau buvo apsirengti.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, interneto klestėjimo laikais, pra­si­­dėjo kas­dieniškes­nės aprangos bumas tarp inter­ne­ti­nio vers­lo žmo­nių, kai dėvimos kelnės (ne džinsai) ir polo marš­ki­nė­­liai, marš­­kiniai trumpomis rankovėmis. Tačiau mi­li­jo­nus sukantis vers­las su tokia apranga jau neatitinka organizacijos įvaizdžio, todėl per susitikimus vėl dėvimi kostiumai. Lais­­ves­niu stiliumi rengiamasi, kai atliekamas techninis, kū­ry­­bi­nis darbas ar tą dieną nėra susitikimų su klien­tais.

XX am­žiaus pabaigoje kasdienės aprangos pavyzdys pa­si­kei­tė, ir žmonės susidūrė su taisyklių nebuvimu ir di­džiu­le pa­si­rin­ki­mo galimybe, kuri sukėlė sumaištį. Naujų tech­no­lo­gi­jų era, žinių visuomenės kūrimas. Kostiumai prarado po­pu­lia­rumą, išskyrus labai oficialias progas, ir buvo pakeisti įvai­riais kas­die­niais drabužiais, sportiniu stiliumi. Šiandien kostiumai grįžta kaip ele­gan­tiš­kiausia vyrų ir moterų dalykinė apranga.

Puikus kostiumo, marš­ki­nių, ak­se­sua­rų pasirinkimas parodo asmens socialinį ir fi­­nan­­si­nį statusą. Apie drabužių ir jūsų kūno formos tikimą rašiau trečiame ir ketvirtame skyriuose. Ne visi parduotuvių kon­sul­tantai išmano, į ką reikia atkreipti dėmesį, todėl apsirengę patys kritiškai įvertinkite, ar drabužis jums tinka, patikrinkite jo kokybę, siuvėjo darbą, audinį. Kai kurios par­duotuvės turi savo siuvėjus ir jums iš karto mielai pa­tai­sys dra­bužį, o jei ne – patys susiraskite meistrų, kurie pa­tai­sys, ta­čiau niekuomet nepirkite per mažo ar per siauro dra­bužio, ti­kė­damiesi svorio numesti ateityje. Kai numesite, tada ir įsi­gy­site, gal net geresnį, tačiau tuo metu tinkantį drabužį.

Nors šiandien daugiau bendraujame telefonu, el. laiškais, vis dėlto dalykiniai susitikimai vis dar populiarūs. Taip pat eina­me į biurą ir ten kuriame aplinką savo išvaizda ir elgesiu. Tad išvaizda vis tiek yra svarbi. Kaip oficialius laiš­kus pakeitė el. laiškai, taip tradicinę dalykinę aprangą keičia kas­dienė da­lykinė apranga. Tačiau abiem atvejais tenka įvertinti situa­ci­jos oficialumą. Kai esame ne taip matomi, tai dar profesio­naliau ir mandagiau turime kalbėti, kontroliuoti emocijas, bal­so tembrą. Mandagumas labai svarbus, nes tampate labiau ver­ti­namas pagal balsą. Juk išvaizdos nematyti, o no­risi su­­­da­ryti nuomonę apie savo profesionalumą, kū­ry­bin­gu­mą, pa­ti­ki­mu­mą, draugiškumą.

Šian­dien vadovui ar vadovaujančiam darbuotojui nebūtina kas­dien vilkėti kostiumo – gražus kelnių ir švarko derinys. Mo­te­rims nebūtinas kostiumas su švarku ir sijonu – puikiai tiks ir megztos palaidinukės, ir megztinio komplektas. Ži­no­­ma, jei rengiate pristatymą, susitinkate su klientais ar bai­gia­te projektą, pasirašote sutartis, kostiumas bū­ti­nas.

Vis dau­giau įmo­nių darbuotojų dirba namuose, o tai natūraliai vei­­­k­ia ir aprangą. Tačiau tai nereiškia, kad galite rengtis ne­tvar­­­kin­­gai, chao­tiš­kai. Išvaizda veikia mūsų mąstymą ir el­ge­sį. Drabužiai sukuria mus, atspindi mūsų vidų. Šiandien lais­­ves­nė apranga labai populiari, ir šiame skyriuje apžvelgsiu skirtumus, keletą derinių pateiksiu kaip orien­tyrą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Vienas garsiausių pasaulyje madingos avalynės ir aksesuarų prekės ženklų „Aldo“ įžengė į Baltijos šalių rinkas. Pirmoji „Aldo“ parduotuvė kovo 15 d. atidaryta didžiausiame Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centre Vilniaus „Akropolyje“.

„Aldo“ avalynės parduotuvių tinklą Baltijos šalyse pagal franšizės sutartį vysto drabužių mažmeninės prekybos lyderė „Aprangos“ grupė. „Aldo“ avalynės parduotuvės artimiausiomis dienomis duris atvers taip pat Kauno ir Klaipėdos „Akropoliuose“.

Iš viso per 5 artimiausius metus „Aprangos“ grupė planuoja atidaryti apie 15 „Aldo“ parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Aldo“ vienas sparčiausiai augančių avalynės ir aksesuarų tinklų pasaulyje. Šiuo metu, prekės ženklas itin aktyviai plečiasi Europos regione, neseniai atidarė parduotuves Čekijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, plečia tinklą Anglijoje, Prancūzijoje. „Aldo“ sėkmės formulė – demokratiškos kainos už patrauklų mados bei kokybės santykį, todėl net neabejojame, jog Lietuvos pirkėjai įvertins šį ženklą, Manau, jis turėtų išsiskirti Lietuvos avalynės rinkoje  madingu ir spalvingu asortimentu”, – sako Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius.

„Aprangos“ grupė yra mažmeninės prekybos drabužiais lyderis Baltijos šalyse. Bendrovė puikiai žino vartotojus, jų įpročius, visada labai atidžiai renkasi atstovaujamus prekių ženklus, todėl jos sprendimas žengti į avalynės segmentą, manau, įneš permainų visoje rinkoje. Išaugusi konkurencija bus naudinga pirkėjams ir skatins kitas parduotuves ieškoti naujovių“, – sako bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė.

1972 m. Monrealyje, Kanadoje, įkurta „Aldo“ grupė yra viena iš madingos avalynės ir aksesuarų prekybos lyderių pasaulyje. Šiuo metu „Aldo“ grupė valdo apie 1500 parduotuvių 66 pasaulio šalyse – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje. Pati „Aldo“ grupė valdo 900 parduotuvių – daugiausia JAV, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje – tinklą, dar beveik 600 parduotuvių visame pasaulyje veikia pagal franšizės modelį.

Kovo 15 d. Vilniaus „Akropolyje“ taip pat atidaryta ir konceptualiai nauja „Aprangos galerijos“ parduotuvė.

„Nauja „Aprangos galerijos“ koncepcija brandinta ilgai.  Šį naujausias mažmeninės prekybos bei interjero dizaino tendencijas atspindintį projektą įgyvendino mūsų grupės architektai. Tikimės, jog pirkėjai įvertins ją palankiai. Šiemet „Aprangos galerija“ švęs 15 metų jubiliejų. Visą šį laiką „Aprangos galerija“  pirkėjams pristato tik madingiausius ir populiariausius jaunimo prekės ženklus, todėl lieka išskirtinė ir mėgstama jaunimo parduotuvė. Įvaizdinė „Aprangos galerija“ parduotuvė Vilniaus „Akropolyje“ greta  jau pamėgtų „Diesel“, „Miss Sixty“, „Energie“, „Killah“, „Morgan“, „G-Star“, „Bench“, „Only“ bei „Jack and Jones“, pristatys ir pastaruoju metu itin išpopuliarėjusius prekės ženklus „Super Dry“, „Fornarina“ bei „Desigual“. Visuomet ieškome įdomių sprendimų ir siekiame nustebinti pirkėjus, tad atidarymo dieną įgyvendinsime ir neįprastą projektą -  mūsų parduotuvėje dirbs madinga jaunimo radijo stotis „ZIP FM“, – sako Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius.

„Džiaugiamės ilgamete partneryste su „Aprangos“ grupe. Bendrovė nenuilstamai ieško naujovių ir Lietuvos pirkėjams pasiūlo vis naujų populiarių prekių ženklų – pernai Vilniaus „Akropolyje“ atidaryta pirmoji „Massimo Dutti“ parduotuvė, atidaryta naujos koncepcijos „Aprangos“ parduotuvė,  dabar atnaujinama „Aprangos galerijos“ koncepcija, duris atveria „Aldo“ avalynės ir aksesuarų parduotuvės. Manau, kad „Akropolio“ pirkėjams ateityje galėsime pristatyti ir dar daugiau naujienų“, – sako „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovė R.Jakubčionienė.

Nors ekonomikos ekspertai ir politikai nepaliaujamai kalba apie galimą antrą krizės bangą, vartojimas pamažu didėja. “Aprangos” grupės generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko teigimu, nepaisant neigiamų prognozių, prekybos drabužiais sektorius ne tik atsigauna, bet ir turi dar neišnaudotų plėtros galimybių. Jo manymu, pirkėjus galima patraukti ne tik akcijomis ir nuolaidomis, bet ir naujais prekių ženklais.

PROGNOZĖS: Kokie “Aprangos” grupei buvo 2011-ieji?

R.P.: Nors krizė dar nepasitraukė, “Aprangos” grupei 2011-ieji buvo puikūs. Kai 2010 m. pabaigoje pristatėme 2011-ųjų verslo prognozes, žiniasklaida net kritikavo už perdėtą optimizmą. Tačiau rezultatai netgi viršijo lūkesčius 1 proc.: 2011 m. pasiekėme daugiau nei 420 mln. Lt, t.y. apie 12 proc. didesnę nei 2010 m., mažmeninę prekių apyvartą, metus baigėme praktiškai be paskolų. Atidarėme arba rekonstravome keturiolika parduotuvių. Baltijos šalyse sukūrėme daugiau nei šimtą naujų darbo vietų.

PROGNOZĖS: Ar tai rodo, kad Lietuvos gyventojų vartojimas grįžta į ikikrizinį lygį?

R.P.: Vartojimas po truputį atsigauna, bet iki ikikrizinio lygio dar toli. Tačiau krizės metu sumenkusi paklausa privertė ir mus ieškoti naujų būdų, kaip patraukti pirkėjus. Pavyzdžiui, daug dėmesio skyrėme parduotuvių atnaujinimui. Stebime, kaip keičiasi parduotuvės Vakarų Europoje, o kartu ir pasaulyje garsiausių prekių ženklų bei prekybos tinklų koncepciniai sprendimai, vizualinis pateikimas, parduotuvių architektūra. Visuomet siekiame Lietuvoje diegti vakarietišką prekybos kultūrą. Rekonstruotose parduotuvėse diegėme ir diegsime naujausias drabužių prekybos technologijas. Taigi iš krizės planuojame išeiti technologiškai stipresni.

Beje, nepaisant ekonominės krizės tiek Lietuvoje, tiek ES, 2011 m. susitarėme ir dėl naujų prekių ženklų įvedimo mūsų rinkose. Atidarėme pirmąją Marina Rinaldi, priklausančią “Max Mara” grupei, parduotuvę Vilniuje. Vienas svarbiausių pasiektų susitarimų – franšizės sutartis dėl “Massimo Dutti” tinklo plėtojimo Baltijos šalyse.

“Massimo Dutti” – penktoji pasaulinio drabužių mažmeninės prekybos lyderio “Inditex” grupės koncepcija, kurią Baltijos šalyse plėtoja “Aprangos” grupė, bendradarbiaujanti su “Inditex” nuo 2004-ųjų. Vasaros pabaigoje atidaryta “Massimo Dutti” prekybos centre “Akropolis” Vilniuje – 33-ioji “Inditex” grupės parduotuvė Baltijos šalyse. Pernai birželį “Aprangos” grupė ir “Inditex” grupė iki 2014 m. pratęsė frančizės sutartis dėl “Zara”, “Bershka”, “Pull and Bear” ir “Stradivarius” tinklo plėtros Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokie 2012-ųjų planai?

R.P.: Esame drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderiai Lietuvoje ir Baltijos šalyse, dabar mūsų grupė valdo 121 parduotuvę. Nepaisant sunkiai prognozuojamų 2012-ųjų – labai neigiamos aplinkos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje, nepaisant kalbų ir veiksmų didinant mokesčius, planuojame padidinti pardavimą 8–9 proc. Numatome beveik padvigubinti, lyginant su 2011 m., investicijas į tinklo atnaujinimą ir plėtrą, pertvarkysime ar atidarysime naujų, iš viso apie dvidešimt, parduotuvių trijose Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokiais naujais vardais “Aprangos” prekių ženklų šeima pasipildys šiemet?

R.P.: Vienas 2011-ųjų laimėjimų – pasirašyta franšizės sutartis su “Aldo” grupe iš Kanados dėl avalynės parduotuvių tinklo “Aldo” plėtojimo Baltijos šalyse. “Aldo” grupė yra viena madingos avalynės ir aksesuarų mažmeninės prekybos lyderių pasaulyje. Ji specializuojasi ryškiausias mados tendencijas atspindinčios moteriškos ir vyriškos avalynės bei aksesuarų gamybos bei mažmeninės prekybos srityje. Kaip ir kitos šiuo metu stipriausios Amerikos žemyno mados kompanijos, “Aldo” itin aktyviai plečiasi Europoje.

Avalynės tinklo plėtojimas yra nauja kryptis ir naujas iššūkis “Aprangos” grupės veikloje. Pirmosios trys “Aldo” parduotuvės duris atvers 2012 m. kovo mėnesį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos ir pramogų centruose “Akropolis”.

Turime neabejotinai patį geriausią Baltijos šalyse drabužių prekių ženklų portfelį. Tačiau niekada nestovime vietoje. Visuomet stebime, analizuojame penkis–aštuonis prekių ženklus, kuriuos anksčiau ar vėliau, jei jie atitiks tam tikrus kriterijus, planuojame atvesti į mūsų rinką.

Manau, kad ir 2012 m. Baltijos šalyse atsiras bent du trys nauji prekių ženklai. Tikiu, kad jų atsiradimu gerokai nustebinsime rinką.

PROGNOZĖS: Kokie lietuvių drabužių pirkimo ypatumai? Kas įsuka prekybą – akcijos, nuolaidos, išpardavimai? Ar viskas kartu sudėjus?

R.P. Man regis, šiandien lietuvių pirkėjų elgsenos ypatumus lemia ne pačių vartotojų pokyčiai, bet didieji Lietuvos maisto prekių tinklai bei vienas kitas namų apyvokos prekių operatorius, kurie gana agresyviai kovoja tarpusavyje nuolaidomis. Vartotojai į tai natūraliai reaguoja. Vis dėlto tokia situacija, kai visą sezoną vyksta akcijos, kaip dabar Lietuvoje, pasaulyje nėra įprasta.

Mūsų grupė yra vakarietiškos prekybos kultūros, kurios esmė – du ryškūs sezoniniai išpardavimai bei visas sezonas be ypatingų nuolaidų, šalininkė. Tai yra įprasta ir dažnai sulaukiame ir mūsų partnerių, prekių ženklų atstovų primygtinių siūlymų laikytis tokios prekybos politikos. Mes nesinaudojame jokiais ypatingais triukais nuolaidų bei išpardavimų metu.

PROGNOZĖS: Kokius prekių kainų pokyčius prognozuojate 2012 m.?

R.P.: Manau, drabužių kainos išliks stabilios, jos neturėtų didėti. Kartu reikėtų pabrėžti, kad konkurencija tarp prekių ženklų yra didelė ir kiekvienas, kovodamas dėl vartotojo, ieško geriausio kainos bei kokybės santykio.

mokytoja299

Prisiminus tarybinių laikų pedagogų aprangą, daug kam prieš akis iškyla pilki arba languoti, daugiau kilimą nei rūbus primenantys kostiumėliai, apdribę megztiniai, pusę veido dengiantys akiniai ir cheminiu būdu sušukuoti plaukai.Nors ir pasitaikydavo skoningų išimčių, daug kam būtent toks mokytojo įvaizdis įstrigęs giliai į pasąmonę.

Šiandien mokytojai turi gerokai daugiau laisvės ir pasirinkimo galimybių tiek pačiame mokymo procese, tiek ir formuojant savo stilių. Tačiau diskusijos, kokia yra ir kokia turėtų būti pedagogo apranga verda nuolatos. Tarpusavyje nesutaria tiek patys pedagogai, tiek mokyklos administracija, savitą nuomonę išreiškia ir mokiniai, ir jų tėvai.

Įtikti visiems sunku

Tėvų tarpe vyrauja skirtingos nuomonės – viena jų grupė pasisako griežtai – mokytojai turėtų rengtis kaip ir visi valstybės tarnautojai, gaunantys algą iš valstybės biudžeto. Kiti tėvai, linkę į platesnę diskusiją, sako, jog mokytojų drabužiai – itin svarbi komunikacijos dalis, kuria moksleiviams perduodama tam tikra žinutė. Stilingas, visada pasitempęs, o kartais (tebūnie) ir šiek tiek šokiruojantis – toks turėtų būti mokytojo rodomas pavyzdys, ugdant laisvas ir kūrybingas asmenybes.

Patys moksleiviai pripažįsta, kad jiems maloniau akis paganyti į madingai ir puošniai apsirengusius mokytojus, tačiau tokių pasitaiko vos vienas kitas. Daugumos pedagogų aprangoje dominuoja klasikinis stilius – vyriški ir moteriški kostiumai. Persistengusius pasipuošti mokytojus, moksleiviai netrunka pakrikštyti šmaikščiomis pravardėmis, o linksmos istorijos apie per mažas odines mokytojos kelnes ar iš kojų verčiantį dekoltė eina iš lūpų į lūpas.

Paprasčiausia išeitis – aksesuarai

Visų profesijų atstovai turi teisę būti stilingais. Tačiau vienam stilius asocijuojasi su neoninėmis spalvomis nuo galvos iki kojų, kitam gi pakanka nedidelio aksesuaro, parodančio domėjimąsi naujausiomis mados tendencijomis. Mokytojo profesija itin palanki aksesuarų įvairovei ir dažnai jų kaitai. Klasikinio stiliaus aprangą visuomet galima pagyvinti skarele, vėriniu, auskarais, žiedais ir laikrodžiu, o pedagogai, nešiojantys akinius, šiais laikais turi platų akinių asortimento pasirinkimą.

„Fielmann“ optikos salono Vilniuje vadovė Vilma Maigienė sako, kad akiniai – vienas iš paprasčiausių įrankių, norint dažnai keisti savo įvaizdį. Jei anksčiau akinius nešiojantys žmonės ne visada jausdavosi jaukiai, tai dabar akiniai yra labai madingi ir vis dažniau pasirenkami kaip stiliaus elementas. Žaismingi spalvingi akinių rėmeliai tampa puikia atsvara klasikiniam stiliui. Į užmarštį nuėjo stori akinių stiklai ir gremėzdiški neaiškios spalvos jų rėmai. Optikų lentynos lūžta nuo stilingų, spalva ir forma suteikiančių galimybę išreikšti savo asmenybę, variantų.

Be to, „Fielmann“ atstovė V. Maigienė primena, jog tradiciniu laikomas mokytojo įvaizdis – griežti rėmeliai – dabar tapo bendrine mada. Tokie rėmeliai laikomi itin stilingais ir geidžiamais – ypač jaunimo tarpe. O tai iš dalies eliminavo mokytojo stiliaus savitumą. Kad tai, kas anksčiau buvo laikoma „tamstos mokytojos“ stiliumi, dabar tapo tiesiog madingu įvaizdžiu.

Susirinkimuose – papeikimai dėl dekolte

Dėl mados ir stiliaus susiniveliavimo optikos salono ekspertei pritaria ir patys mokytojai. Sostinėje dirbanti pradinių klasių mokytoja Jurga sako jaučianti gana didelę aprangos pasirinkimo laisvę. Pasak jos, džinsuoti, sportinį, laisvą stilių išpažįstantys mokytojai dažnai tiesiog „ištirpsta“ moksleivių būryje, neretai atskirti mokytoją nuo moksleivio būna išties sunku. Vis dėlto Jurgos darbovietėje skiriamas nemažas dėmesys darbuotojų aprangai – susirinkimuose mokytojoms tenka išgirsti rimtų priekaištų dėl gilesnės iškirptės, primenant, kad dirbant su paaugliais nederėtų demonstruoti atviro seksualumo. Rengiami ir seminarai aprangos tematika – čia nagrinėjama mokytojų aprangos įtaka moksleiviams, ypač didelis dėmesys skiriamas pradinukams, kurie itin imlūs naujovėms bei smalsiai fiksuoja kiekvieną mokytojo rūbo detalę.

Jurga pasakoja dažnai iš savo auklėtinių girdinti neįprastų komplimentų aprangos tema – vaikai sugeba atkreipti dėmesį į mokytojos karolių širdies formos miniatiūrinį papuošimą, kartais nepastebėdami ryškios pačio aksesuaro spalvos ar formos. Pradinių klasių mokytoja, nešiojanti kontaktinius lęšius, įsitikinusi, kad jei vieną dieną į klasę įžengtų su akiniais, tai taptų bent kelių dienų sensacija vaikų tarpe. Jurga sako seniai pastebėjusi, kad pradinių klasių mokinukai ne tik pastebi kiekvieną savo mokytojos aprangos pokytį, bet ir nesidrovi paklausti ta tema.

Pasirinkęs mokytojo profesiją, turi susitaikyti su faktu, kad negalėsi likti šešėlyje. Mokytojas tarsi užkeltas ant pjedestalo, jį nuolat stebi keliasdešimt akių. Tad vertėtų atminti, kad ugdant besiformuojančias asmenybes, kiekvienas pedagogo ištartas žodis, aprangos detalė ar balso tonas yra dalis komunikacijos. Mokytojų dienos proga pedagogams vertėtų palinkėti komunikuoti atsakingai, bet nenuobodžiai ir būti įdomiu tiek sau, tiek supančiai aplinkai.

"Veido" archyvas

“Kada pradėsime drabužiais prekiauti internetu, įtakos turės tam tikri “Inditex” sprendimai”, – eversus.lt sakė grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.

Neseniai “Inditex” pranešė, kad jau rudens pradžioje internetines parduotuves kai kuriose Europos rinkose atidarys “Massimo Dutti”, “Pull & Bear”, “Bershka”, “Stradivarius”, “Oysho” bei “Uterg?e” prekės ženklai, o nuo rugsėjo 7 dienos e.prekybą Jungtinėje Karalystėje planuoja pradėti “Zara”.

“Kai kurių prekės ženklų e. parduotuvės atsiras ir Lietuvoje. Tai – tik laiko klausimas”, – atskleidžia R.Perveneckas. “Apranga” šį klausimą jau yra aptarusi ir su “Inditex”, tačiau šio pokalbio turinys, R.Pervenecko teigimu, yra konfidencialus.

“Galiu pasakyti tik tiek – internetinės prekybos drabužiais rezultatai Europoje nėra įspūdingi”, – tikino “Aprangos” generalinis direktorius.

Birželį “Apranga” frančizės sutartis su “Inditex” pratęsė iki 2014 metų. Tačiau R.Perveneckas abejoja, ar ispanai kada nors norėtų išpirkti frančizės sutartis Baltijos šalyse, kurios yra “mažiausia rinka Europoje”: “Šiuo metu yra didelių ir patrauklių rinkų. Būtent jose “Inditex” dabar spartina įvykius”.

Šiuo metu “Apranga” su “Inditex” turi 5 frančizės sutartis dėl “Zara”, “Bershka”, “Pull & Bear”, “Stradivarius” ir “Massimo Dutti” tinklų vystymo Baltijos šalyse. Naujausias šio portfelio prekės ženklas yra “Massimo Dutti”, kurio pirmąją parduotuvę Lietuvoje bendrovė planuoja atidaryti rugpjūčio pabaigoje.

“Aprangos” grupė valdo 32 “Inditex” ženklų parduotuves Baltijos šalyse.

+370 5 2058517

BFL

Baltijos mažmeninės drabužių prekybos lyderė “Aprangos” grupė pranešė pirmąjį ketvirtį dirbusi pelningai. Tai teigiamai įvertino analitikai, tačiau ne biržos investuotojai – šie neskubėjo pirkti nei šios, nei kitų bendrovių akcijų, rašo “Verslo žinios”.

“Rezultatus galima vertinti kaip neblogus – didėja apyvarta, auga ir pelningumas. Svarbiausia tai, kad sąnaudos neauga taip greitai, kaip pajamos. Teigiamai reikėtų vertinti ir plėtrą Estijoje bei sparčiai šioje šalyje augančią apyvartą”, – pirmadienį paskelbtus “Aprangos” grupės veiklos rezultatus komentavo “Swedbank Markets” ekspertas Donatas Užkurėlis.

Drabužių prekybos įmonių grupė “Apranga” paskelbė, kad jos grynasis pelnas šiemet sausį-kovą siekė 1,089 mln. litų, pernai tuo pačiu metu grupė patyrė 0,65 mln. litų nuostolių.

“Pelnas iš esmės buvo toks, kokio ir buvo tikėtasi. Nereikėtų pamiršti, kad pirmąjį ketvirtį šiai įmonei visuomet sezoniškai būna prastesnis”, – dėstė D. Užkurėlis. Jo manymu, bendrovės veiklos rezultatų atsigavimas yra įskaičiuotas į dabartinę akcijos kainą biržoje.

“Swedbank Markets” pagerino “Aprangos” akcijų vertinimą nuo “parduoti” iki “laikyti” ir šiuo metu skaičiuoja naują tikslinę akcijos kainą (senoji -1,30 euro).

“Bendrovės rezultatai tikrai neprimena neseniai paskelbtų “Baltikos” rodiklių ir rodo augimą, tačiau reakcija į naujieną tiek kainos pokyčio, tiek apyvartos atžvilgiu rodo bendrą tendenciją rinkoje – investuotojai yra vangūs ir į bendrovių rezultatus beveik nereaguoja”, – komentavo banko “Finasta” finansų makleris Simonas Jurgionis.

“Aprangos” akcijos pirmadienį biržoje pigo 1,52 proc. iki 1,750 euro, apyvarta buvo vos 7 tūkst. eurų.

Per pastaruosius penkerius metus lietuviškos dėvėtų drabužių parduotuvės kardinaliai pasikeitė. Be to, pastaraisiais mėnesiais viena po kitos duris atveria vintažo stiliaus parduotuvės, skatinančios naują “Remake Fashion” kultūrą.

Praėjusią savaitę Vilniaus dailės akademijos studentai pristatė drabužių, papuošalų ir rankinių kolekciją, sukurtą iš dėvėtų drabužių. Jaunieji dizaineriai parodė, kaip senus drabužius, rastus vadinamuosiuose skudurynuose, galima prikelti naujam gyvenimui. Šia kolekcija jie siunčia žinutę visuomenei, kad antrą kartą naudojant daiktą mažėja vartotojiškumas, taigi prisidedama prie gamtos saugojimo.

Mados ekspertai ir dėvėtų drabužių parduotuvių savininkai pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau pirkėjų, kuriems svarbios etinės problemos. Žinoma, dauguma į skudurynus vis dar eina ieškodami pigesnių drabužių. Kita, ne mažesnė dalis pirkėjų čia užsuka norėdami įsigyti originalų, ne masinės gamybos daiktą. Ypač daug tokių žmonių sulaukia vintažo stiliaus parduotuvės, kurių aplinka primena jaukius stilingus namus arba net savotišką muziejų.

Atgrasaus kvapo, kuris prieš penkerius ir daugiau metų riesdavo nosį visose dėvėtų drabužių parduotuvės, čia taip pat nėra. Tiesa, jo nelikę ir daugelyje skudurynų.

Vilnietė Aušra Mockevičienė sako, kad anksčiau ji net nepraverdavo tokių parduotuvių durų, nes negalėjo pakęsti jų kvapo. Tačiau prieš pusmetį atsitiktinai užsukusi buvo maloniai nustebinta, kad nemalonaus kvapo nėra, drabužiai tvarkingai sukabinti, o pardavėjos paslaugiai padeda išsirinkti tinkamą daiktą. Dabar ji nuolat perka dėvėtų drabužių parduotuvėse, nes čia ne tik pigiau, bet ir galima rasti net geresnės kokybės daiktų negu masine, nors ir nauja, produkcija prekiaujančiose parduotuvėse.

Pirkėjų daugiau, bet perkama mažiau

Dėvėtų drabužių parduotuvių tinklo “Pasaulio drabužiai” direktorius Albertas Palskis sako, kad parduotuves daugelis verslininkų atnaujino norėdami pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Ir tai pasiteisino, nes šiandien į tvarkingas parduotuves nesigėdija užsukti net vyrai. “Anksčiau daugelis jų buvo įsitikinę, kad čia lankosi tik vargingai gyvenantys žmonės, todėl pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse ne vienam atrodė žemas lygis. Šiandien mūsų nuolatiniai klientai – net televizijos laidų vedėjai, dainininkai”, – tvirtina A.Palskis.

Verslininkas pastebi, kad nors pirkėjų tokios parduotuvės sulaukia daugiau, pinigų jose išleidžiama mažiau negu prieš trejus metus. “Anksčiau pirmą dieną, kai būdavo prekiaujama drabužiais iš naujos siuntos, vienas žmogus įsigydavo prekių už 200–300 Lt. Dabar išleidžia 50–100 Lt. Apyvarta, palyginti su 2008-aisiais, kritusi 30 proc.”, – apgailestauja “Pasaulio drabužių” direktorius.

Septynerius metus dėvėtų drabužių parduotuvėse apsiperkanti Agnė Daujotaitė sako, kad šiuo metu daiktų iš antrų rankų kas mėnesį ji įsigyja ne daugiau kaip už 25 Lt. Tai riba, kurios ji neleidžia sau peržengti. Kaunietė šiose parduotuvėse ieško tik išskirtinių, geros kokybės prekių. Pavyzdžiui, neseniai naują angoros vilnos paltuką be jokių defektų įsigijo vos už tris litus. Tiek pat kainavo ir originalus žymaus drabužių dizainerio korsetas. “Rasti vertingą daiktą “kuistukuose” už porą litų man labai įdomu. Tačiau ne kiekvienas gali apsirengti pigiai ir originaliai. Norint rasti geros kokybės daiktą reikia ne tik nemažai laiko, bet ir išlavintos akies, kad pastebėtum išskirtinį drabužį”, – aiškina A.Daujotaitė.

Tad kaip grybai po lietaus dygstančios vintažo krautuvėlės – puiki alternatyva norintiems įsigyti išskirtinių drabužių pigiau, bet neturintiems laiko kuistis skudurynuose. Nors kainos jose kelis kartus didesnės negu, pavyzdžiui, “Humanos” ar “Pasaulio drabužių” tinklo parduotuvėse, tačiau čia kabo atrinkti tik geros kokybės drabužiai, aksesuarai, batai, rankinės. Galima rasti praėjusio amžiaus septintojo ar aštuntojo dešimtmečio stiliaus daiktų, vardinių šių dienų dizainerių darbų.

Naujų drabužių pardavėjams – ne konkurentai

Vilniaus senamiestyje įsikūrusios “Vintage Boutique” parduotuvėlės savininkė Inga Zakarevičienė sako, kad šiuo metu viena įdomiausių jos turimų prekių – 40 metų senumo “Chanel” rankinė. Ji kainuoja beveik 600 Lt, tačiau lietuviai, pasak moters, jau supranta tokių daiktų vertę. “O tie, kurie stebisi, kodėl originalus švarkelis mūsų parduotuvėje parduodamas už 400 Lt, pasimatavę pakeičia nuomonę”, – tvirtina I.Zakarevičienė ir priduria, kad drabužiai iš garsių dizainerių kolekcijų ne tik išsiskiria audinių kokybe, bet yra ir labai patogūs bei stilingi.

“Pirmą kartą įsigijęs tokį drabužį pas mus ir pajutęs, kuo jis skiriasi nuo masinės gamybos daiktų, vėliau ne vienas pirkėjas ieško išskirtinių ženklų naujų drabužių parduotuvėse. Todėl mūsų parduotuvės ne tik nesudaro joms konkurencijos, bet, atvirkščiai, net padeda”, – mano “Vintage Boutique” savininkė.

Bendrovės “Baltika Lietuva”, kuriai priklauso “Monton”, “Baltman”, Mosaic” ir “Ivo Nikkolo” parduotuvės, direktorė Viktorija Krolytė pritaria, kad vintažinės niekada nenukonkuruos naujų drabužių parduotuvių. “Ieškoti dėvėtų drabužių mažose krautuvėlėse yra gyvenimo būdas. O ypač per išpardavimus žmonės mieliau perka naujus daiktus. Tiesa, tai ta pati drabužių rinka, kurią tenka dalytis, tačiau kuo didesnė ir įvairesnė pasiūla, tuo geriau pirkėjui”, – svarsto V.Krolytė.

Gintarė Kutkienė, parduotuvės “De’Žavu” savininkė, pasakoja, kad vintažo parduotuvių ypač daug Londone. “Nors ten per išpardavimus labai pigiai galima nusipirkti naujų kokybiškų daiktų, tačiau vintažo butikuose žmonės ieško išskirtinių prekių, nes stengiasi susikurti savitą stilių”, – teigia G.Kutkienė ir priduria, kad jos parduotuvėje šiuo metu pirkėjai ypač ieško mokyklinio stiliaus portfelių ir septintojo dešimtmečio delninukių.

Moteris prekes maišais perka iš Anglijos ir paskui atrenka išskirtinius daiktus. Taip pat prekės atkeliauja ir į “Pasaulio drabužių” parduotuves. “Anglų ar airių išmestus daiktus surenka tuo užsiimančios įmonės, supakuoja į maišus, o mes nuperkame. Vienas maišas kainuoja 5–6 Lt”, – pasakoja A.Palskis.

Nemažai dėvėtų drabužių parduotuvių šiandien dirba komiso pagrindais. Štai I.Zakarevičienės parduotuvėje daugelis daiktų atsiųsti užsienyje gyvenančių lietuvių. Kitus atneša vilniečiai. Taip pat prekės atkeliauja ir į Editos Petruitienės parduotuvę “Retro vintage”. Tiesa, moteris dar ir pati vyksta į Londono parduotuves bei turgavietes ieškoti įdomesnių daiktų.

Daiktai, turintys istoriją, – įdomesni

Visos “Veido” kalbintos komiso pagrindais dirbančių parduotuvėlių savininkės tvirtina, kad per pastaruosius dvejus metus pasikeitė ir jų klientai. “Anksčiau vieni daiktų parduoti nenešdavo, nes jautė gėdą, kitiems buvo gaila atsisveikinti su drabužiais, nors šie jau ne vienus metus būdavo nenešiojami. Dabar žmonės supranta, kad išsivalyti spintas naudinga ir prasminga pratęsti daikto gyvenimą”, – sako E.Petruitienė.

Taip jos parduotuvės vitrinoje atsirado 1928 m. pagaminti aksominiai bateliai, biseriu siuvinėtų retro stiliaus palaidinių ir daug nė karto nedėvėtų drabužių. O senuose drabužiuose liekanti buvusio savininko energija, vintažo stiliaus mėgėjų, moters nuomone, neturėtų gąsdinti. Juk kiekvienas žmogus pajunta, ar tas daiktas jam limpa, ar ne.

G.Kutkienės nuomone, daiktai, turintys istoriją, yra kur kas įdomesni negu nauji. “Prisilietusi prie seno drabužio, mintyse įsivaizduoju, kas jį galėjo dėvėti, kaip atrodė tas žmogus, ką mėgo. Ypač fantaziją skatina drabužių kišenėse rastos įvairios smulkmenos. Esu radusi 1985 m. kvietimą į vestuves, vizitinę kortelę, veidrodėlį, visai nurašytą pieštuką”, – pasakoja “De’Žavu” savininkė ir priduria, kad Vilniuje tokių krautuvėlių galėtų būti dar daugiau, nes jos suteikia Senamiesčiui jaukumo, kuria ypatingą aurą.

Nors ekonomikos ekspertai ir politikai nepaliaujamai kalba apie galimą antrą krizės bangą, vartojimas pamažu didėja. “Aprangos” grupės generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko teigimu, nepaisant neigiamų prognozių, prekybos drabužiais sektorius ne tik atsigauna, bet ir turi dar neišnaudotų plėtros galimybių. Jo manymu, pirkėjus galima patraukti ne tik akcijomis ir nuolaidomis, bet ir naujais prekių ženklais.

PROGNOZĖS: Kokie “Aprangos” grupei buvo 2011-ieji?

R.P.: Nors krizė dar nepasitraukė, “Aprangos” grupei 2011-ieji buvo puikūs. Kai 2010 m. pabaigoje pristatėme 2011-ųjų verslo prognozes, žiniasklaida net kritikavo už perdėtą optimizmą. Tačiau rezultatai netgi viršijo lūkesčius 1 proc.: 2011 m. pasiekėme daugiau nei 420 mln. Lt, t.y. apie 12 proc. didesnę nei 2010 m., mažmeninę prekių apyvartą, metus baigėme praktiškai be paskolų. Atidarėme arba rekonstravome keturiolika parduotuvių. Baltijos šalyse sukūrėme daugiau nei šimtą naujų darbo vietų.

PROGNOZĖS: Ar tai rodo, kad Lietuvos gyventojų vartojimas grįžta į ikikrizinį lygį?

R.P.: Vartojimas po truputį atsigauna, bet iki ikikrizinio lygio dar toli. Tačiau krizės metu sumenkusi paklausa privertė ir mus ieškoti naujų būdų, kaip patraukti pirkėjus. Pavyzdžiui, daug dėmesio skyrėme parduotuvių atnaujinimui. Stebime, kaip keičiasi parduotuvės Vakarų Europoje, o kartu ir pasaulyje garsiausių prekių ženklų bei prekybos tinklų koncepciniai sprendimai, vizualinis pateikimas, parduotuvių architektūra. Visuomet siekiame Lietuvoje diegti vakarietišką prekybos kultūrą. Rekonstruotose parduotuvėse diegėme ir diegsime naujausias drabužių prekybos technologijas. Taigi iš krizės planuojame išeiti technologiškai stipresni.

Beje, nepaisant ekonominės krizės tiek Lietuvoje, tiek ES, 2011 m. susitarėme ir dėl naujų prekių ženklų įvedimo mūsų rinkose. Atidarėme pirmąją Marina Rinaldi, priklausančią “Max Mara” grupei, parduotuvę Vilniuje. Vienas svarbiausių pasiektų susitarimų – franšizės sutartis dėl “Massimo Dutti” tinklo plėtojimo Baltijos šalyse.

“Massimo Dutti” – penktoji pasaulinio drabužių mažmeninės prekybos lyderio “Inditex” grupės koncepcija, kurią Baltijos šalyse plėtoja “Aprangos” grupė, bendradarbiaujanti su “Inditex” nuo 2004-ųjų. Vasaros pabaigoje atidaryta “Massimo Dutti” prekybos centre “Akropolis” Vilniuje – 33-ioji “Inditex” grupės parduotuvė Baltijos šalyse. Pernai birželį “Aprangos” grupė ir “Inditex” grupė iki 2014 m. pratęsė frančizės sutartis dėl “Zara”, “Bershka”, “Pull and Bear” ir “Stradivarius” tinklo plėtros Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokie 2012-ųjų planai?

R.P.: Esame drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderiai Lietuvoje ir Baltijos šalyse, dabar mūsų grupė valdo 121 parduotuvę. Nepaisant sunkiai prognozuojamų 2012-ųjų – labai neigiamos aplinkos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje, nepaisant kalbų ir veiksmų didinant mokesčius, planuojame padidinti pardavimą 8–9 proc. Numatome beveik padvigubinti, lyginant su 2011 m., investicijas į tinklo atnaujinimą ir plėtrą, pertvarkysime ar atidarysime naujų, iš viso apie dvidešimt, parduotuvių trijose Baltijos šalyse.

PROGNOZĖS: Kokiais naujais vardais “Aprangos” prekių ženklų šeima pasipildys šiemet?

R.P.: Vienas 2011-ųjų laimėjimų – pasirašyta franšizės sutartis su “Aldo” grupe iš Kanados dėl avalynės parduotuvių tinklo “Aldo” plėtojimo Baltijos šalyse. “Aldo” grupė yra viena madingos avalynės ir aksesuarų mažmeninės prekybos lyderių pasaulyje. Ji specializuojasi ryškiausias mados tendencijas atspindinčios moteriškos ir vyriškos avalynės bei aksesuarų gamybos bei mažmeninės prekybos srityje. Kaip ir kitos šiuo metu stipriausios Amerikos žemyno mados kompanijos, “Aldo” itin aktyviai plečiasi Europoje.

Avalynės tinklo plėtojimas yra nauja kryptis ir naujas iššūkis “Aprangos” grupės veikloje. Pirmosios trys “Aldo” parduotuvės duris atvers 2012 m. kovo mėnesį Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos ir pramogų centruose “Akropolis”.

Turime neabejotinai patį geriausią Baltijos šalyse drabužių prekių ženklų portfelį. Tačiau niekada nestovime vietoje. Visuomet stebime, analizuojame penkis–aštuonis prekių ženklus, kuriuos anksčiau ar vėliau, jei jie atitiks tam tikrus kriterijus, planuojame atvesti į mūsų rinką.

Manau, kad ir 2012 m. Baltijos šalyse atsiras bent du trys nauji prekių ženklai. Tikiu, kad jų atsiradimu gerokai nustebinsime rinką.

Drabužių mažmeninė prekyba Lietuvoje jau rodo atsigavimo ženklų, o koncerno “MG Baltic” kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos bendrovės “Apranga” vadovas kalba apie pelningą veiklą antrąjį šių metų pusmetį.

Tuo tarpu analitikai pabrėžia – nuo metų pradžios kartais šoktelėjusią drabužių prekybininkų akcijų kainą galėtų pateisinti nebent itin įspūdingi įmonių veiklos rezultatai, rašo “Verslo žinios”.

“Aprangos” vadovo Rimanto Pervenecko teigimu, drabužių mažmeninės prekybos rinkos jau kyla, ne išimtis ir Lietuva: Estijoje “Aprangos” apyvarta augo 6 mėnesį iš eilės, Latvijoje – 4 mėnesį, o Lietuvoje – 2 mėnesį iš eilės.

Jis svarsto, kad rinkos atsigavimas dar yra labai trapus, todėl vienų bendrovių pardavimai kris, o kitų augs, priklausomai nuo to, kaip ir kada jos susitvarkė tinklą ir produkcijos portfelį, kokia jų yra finansinė padėtis. Padėtis paaiškės per artimiausią pusmetį.

Baltijos šalių biržose kotiruojamų drabužių prekybos bendrovių “Apranga”, “Silvano Fashion Group” (SFG) ir “Baltika” akcijų kainos nuo metų pradžios pakilo atitinkamai apie 127 proc., 273 proc. ir 4 procentus Kol kas trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus paskelbė “Baltika”, jie buvo prastoki.

“Europos drabužių mažmenininkų akcijos nuo metų pradžios yra pabrangusios vidutiniškai po 20 proc., o “Aprangos” – apie 130 procentų. Tam didelės įtakos turėjo pagerėję lūkesčiai dėl Lietuvos ekonomikos būklės ir pirmieji teigiami pokyčiai įmonės veikloje. Vis dėlto tokį akcijos brangimą būtų sunkoka pateisinti įmonės dabartiniais fundamentaliais rodikliais ir veiklos rezultatais”, – teigė “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

“Finasta Asset Management” fondų valdytojas Marius Dubnikovas sutinka, kad po staigaus rinkų šuolio “Aprangos” akcijos atrodo tikrai solidžiai įvertintos ir šiuo metu jų kaina laikosi dėl institucinių investuotojų, siekiančių dar papildyti turimus portfelius, veiksmų.

“Šiandien “Apranga” turėtų būti įvertinta ganėtinai gerai ir tam, kad atsivertų kainos augimo galimybės. Rezultatai turi būti išties įspūdingi ir su stiprėjančia tendencija, o to dar gali tekti šiek tiek palaukti”, – teigė M.Dubnikovas.

“Aprangos” grupė per pirmąjį pusmetį uždirbo 0,273 mln. litų grynojo pelno, grupės pardavimai, palyginti su pernykščiu tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 15,1 proc., iki 127,9 mln. litų.

Kai kurie analitikai skaičiuoja: tam, kad “Aprangos” akcijos biržoje išsilaikytų ties 6,35 lito kaina, bendrovė šiemet turėtų uždirbti apie 22 mln. litų grynojo pelno, o tiek uždirbti vargu ar pavyks ir šiemet, ir kitąmet.

“Apranga”, kurios parduotuvių (dabar jų yra 116) prekybos plotas yra toks pats, koks buvo prieš metus, iki metų pabaigos numato uždaryti dar vieną parduotuvę, o 2011 metų pradžioje Lietuvoje atidaryti 3 naujas parduotuves.

51 proc. Lietuvos gyventojų per paskutinius 6 mėnesius viršutinius drabužius pirko turguje. Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. kovo 04 -17 dienomis, apklausta 1041 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kur jie, per paskutinius 6 mėnesius, pirko viršutinius drabužius (nesvarbu ar sau, ar kitiems šeimos nariams). Apklausiamieji galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus.

Tyrimas atskleidė, kad pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų, per paskutinius 6 mėnesius viršutinius drabužius pirko turguje. 40 proc. teigė, kad viršutinius drabužius pirko prekybos centruose (kur po vienu stogu yra daug atskirų drabužių parduotuvių ir/arba kitokių parduotuvių), beveik trečdalis (31 proc.) – padėvėtų drabužių parduotuvėse.

Specializuotose drabužių parduotuvėse viršutinius drabužius pirko penktadalis (20 proc.) Lietuvos gyventojų, panaši dalis (17 proc.) viršutinius drabužius pirko supermarketuose (kur drabužiai eksponuojami tuose pačiuose prekybiniuose plotuose kaip ir maisto produktai). Beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų teigė, kad per paskutinius 6 mėnesius nepirko viršutinių drabužių (nei sau, nei savo šeimos nariams). Palyginus maža dalis Lietuvos gyventojų viršutinus drabužius pirko firminėse drabužių išparduotuvėse, užsienyje, internetu ar užsisakinėjo iš katalogų (atitinkamai 8 proc, 4 proc., 3 proc. ir 1 proc.).

Moterys dažniau nei vyrai drabužius pirko padėvėtų drabužių parduotuvėse. Vyriausi (65-74 m.) Lietuvos gyventojai dažniau sakė, kad apskritai per paskutinius 6 mėnesius nepirko viršutinių drabužių.

„Šių metų apklausos duomenis lyginome su tokia pačia apklausa, kurią RAIT atliko 2007 m. Pastebėjome, kad sumažėjo viršutinius drabužius perkančiųjų turguje dalis. 2007 metais jų buvo 57 proc. Tačiau padidėjo žmonių, kurie visai nepirko viršutinių drabužių. Šiais metais jų yra 18 proc. 2007 metais buvo 11 proc. Manau, tai galima sieti su sunkmečiu. Kiti viršutinių drabužių pirkimo įpročiai beveik nepasikeitė“, – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad 2007 m. padėvėtų drabužių parduotuvėse viršutinius drabužius pirko rečiau nei 2010 m. (atitinkamai 27 proc. ir 31 proc.).

Dėvėtų drabužių prekybos verslas – vienas iš nedaugelio, beveik nepaliestų sunkmečio. Nors pirkėjai “skudurynuose” dabar išleidžia vidutiniškai 15 proc. mažiau pinigų nei iki krizės, šią pajamų netektį kompensuoja nauji klientai – pirkėjų, palyginti su pernai, čia padaugėjo maždaug trečdaliu.

“Daugiau ateina ir jaunimo, ir žmonių su storesnėmis piniginėmis”, – tikina trylikos parduotuvių tinklo “Pasaulio drabužiai” savininkas Albertas Palskys. Tokiems klientams siūlomi geresnės kokybės drabužiai už maždaug 30–40 Lt. Tuo tarpu taupiųjų lankytojų krepšelis sudaro apie 8 Lt.

Įdomu tai, kad per pastaruosius metus dėvėtų drabužių parduotuvių padaugėjo bemaž dvigubai, tačiau senųjų savininkai konkurencijos nesibaimina. Šis verslas specifinis, reikia gerai išmanyti paklausą, turėti platų prekių asortimentą. “Daugelis manė, kad dėvėtų drabužių verslas paprastas ir sunkmečiu jis klesti tiesiog savaime, taigi p