Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, ieškovai šioje Strasbūre svarstomoje byloje yra 29 Čečėnijos gyventojai, kurių skundai nebuvo patenkinti Rusijos teismo instancijose.

Strasbūre buvo nustatyta, kad Rusijos valdžia pažeidė du Europos Žmogaus teisių gynimo konvencijos straipsnius – dėl teisės gyventi ir dėl teisės į efektyvią teisinės gynybos priemonę.

2000 metų vasario pradžioje Ačchoj Martano rajono Katyr Jurto kaimą ėmė kontroliuoti grupė kovotojų, pabėgusių iš Grozno. Nuo vasario 4 iki 7 dienos Rusijos kariuomenei iš artilerijos apšaudant ir bombarduojant kaimą, kuriame buvo maždaug 25 tūkst. gyventojų, žuvo 24 žmonės.

Operacijai vadovavo generolas majoras Vladimiras Šamanovas, kuris šiuo metu vadovauja Rusijos oro desanto kariuomenei.

Rusijos valdžia per 2002 metais atliktą tyrimą padarė išvadą, kad karių veiksmai buvo pateisinami, nes kaimą buvo užgrobę kovotojai.

Tačiau 2005 metų vasarį Strasbūro teismas pripažino, kad operacija Katyr Jurte neatitiko tarptautinių teisės normų.

Išvada buvo motyvuojama tuo, jog Rusijos kariai naudojo sunkiąsias fugasines bombas, naikinančias daugiau kaip kilometro spinduliu, taip pat tuo, kad tuo metu nei karinė, nei nepaprastoji padėtis Čečėnijoje nebuvo paskelbta.

“Tokio ginklo naudojimas gyvenamojoje vietovėje ne karo metu ir iš anksto neevakavus civilinių gyventojų, nesiderina su tuo atsargumu, kurio turi laikytis teisėtvarkos pajėgos demokratinėje visuomenėje”, – buvo sakoma teismo sprendime.

Rusija pripažįsta Strasbūro teismo jurisdikciją nuo įstojimo į Europos Tarybą 1996 metų vasario 28 dieną.

“2010 metų vasarį Rusijos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame pavadino Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus “Rusijos teisinės sistemos sudedamąja dalimi” ir pripažino, kad jie yra privalomi Rusijai ir į juos turi atsižvelgti įstatymų leidimo ir teisės aktų taikymo institucijos.

2009 metų pradžios duomenimis, beveik trečdalis skundų, nagrinėjamų Strasbūro teisme, gauti iš Rusijos.

Sekmadienio rytą reaktyvinėmis prieštankinėmis granatomis apšaudyta Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) stovykla. Per incidentą kariai nenukentėjo.

Apie 5 val. vietos laiku stovyklos kryptimi buvo paleistos dvi reaktyvinės prieštankinės granatos. Viena sprogo netoli stovyklos, antroji pataikė į stovyklos teritoriją ir nesmarkiai apgadino sandėliavimo konteinerį, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Didelių nuostolių stovyklos infrastruktūrai nepadaryta.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Marius Varna BNS sakė, kad granatos paleistos už kelių šimtų metrų nuo stovyklos.

“Atstumas buvo didelis, todėl šūvis nebuvo taiklus. Šauta tiesiog į teritoriją”, – teigė jis.

Viena granata nepataikė į stovyklą, nukrito šalia jos teritorijos, kita pataikė į šalia sandėliavimo konteinerio stovėjusį keltuvą, naudojamą stovykloje. Anot M.Varnos, keltuvas apgadintas nesmarkiai, naudoti tinkamas.

Apie įvykį informuota Afganistano nacionalinė policija ir vietos saugumo pajėgos, jos nedelsiant išsiuntė savo pajėgas į incidento vietą.

“Labai džiaugiamės, kad nacionalinės pajėgos, nors įvykis buvo naktį, penktą valandą dar ten tamsu, iškart reagavo, nuvyko į vietą, iš kurios šauta, rinko informaciją. Tai rodo, kad Afganistano nacionalinės pajėgos yra pasiryžusios prisiimti atsakomybę už saugumą provincijoje”, – teigė M.Varna.

Kas apšaudė PAG stovyklą, kol kas nėra žinoma.

Kariai toliau vykdo nustatytas užduotis.

Pastaruoju metu Afganistane padaugėjo išpuolių prieš Lietuvos karius – tai jau šeštasis incidentas nuo rugpjūčio mėnesio.

Pastarąjį kartą apie užpuolimą pranešta lapkričio 13 dieną. Tuomet Lietuvos kariams grįžtant į stovyklą iš Čagčarano miesto šalia jų automobilio sprogo nenustatytos rūšies sprogstamasis užtaisas, kariai nenukentėjo.

Šiuo metu PAG misiją Gore atlieka dvyliktoji karių pamaina, ją sudaro apie 150 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių.

PAG kariai Gore veikia ne kaip koviniai, o atkūrimo procesu besirūpinantys ir civilių apsaugą užtikrinantys daliniai, todėl jie nebūdami užpulti nėra įgalioti vykdyti priešiškų pajėgų persekiojimo ar neutralizavimo užduočių.

Spalio viduryje šalia lietuvių karių stovyklos susisprogdino savižudis. Šio teroristinio akto metu kariai ir civiliai nenukentėjo. Rugsėjo 23 dieną buvo sužeisti du Lietuvos kariai, kuriuos apšaudė Afganistano policijos uniformą vilkintis vietos gyventojas. Šalia Lietuvos karių kelis kartus sprogo improvizuoti sprogstamieji užtaisai.

M.Varna BNS sakė, kad tyrimus dėl visų šių išpuolių atlieka Afganistano tarnybos, Lietuvos kariuomenė kol kas nėra informuota, kad kuris nors įvykis būtų išaiškintas, o kaltininkai sulaikyti.