Lietuviškų išmaniųjų saugumo sistemų gamintojai sako, jog mobiliuoju telefonu atbaidyti neprašytus svečius ar gauti žinutę, kad kažkas pravėrė svetainės duris, – daug paprasčiau ir prieinamiau, nei daugeliui atrodo.

 

Prieš daugiau nei dešimtmetį trijų inžinierių įkurta saugumo sistemas gaminanti bendrovė „Eldes“ – tikras lietuvių išmanumo įrodymas. Jai šiandien vadovauja žmogus, dirbęs tokiose įmonėse, kaip „Oracle“, MCI, „Lintel“, „Teo“, o šios įmonės gaminamos saugumo sistemos užkariauja ne tik lietuvių butus ir gyvenamuosius namus, bet veržiasi ir į Vakarų Europos, JAV, net tokių tolimų šalių, kaip Urugvajus ar Vietnamas, rinkas. „Eldes“ sėkmės paslaptis – neįkandamos vagims, bet lengvai diegėjams ir vartotojams perprantamos sistemos.

„Kompanija labai potenciali, ji jau dabar yra didžiausia apsaugos sistemų ir stebėjimo, automatikos sprendimų gamintoja Lietuvoje. Produktai eksportuojami į 45 valstybes“, – teigia prieš mėnesį įmonei vadovauti pradėjęs Nerijus Ivanauskas.

Jis vienu pagrindinių savo uždavinių laiko naujus sprendimus, sukursiančius didesnę vertę ne tik galutiniams vartotojams, bet ir jų pagamintas sistemas platinančioms bei diegiančioms įmonėms.

 

Saugumas – keliais paspaudimais

Lietuvoje gaminamos apsaugos ir valdymo sistemos skirtos namų rinkai ir nedideliems biurams. Taigi jomis galima apsaugoti tiek butą, tiek privatų namą. Saugumo ir valdymo sistemos apima tų sistemų „smegenis“ – centrą, kuris valdo visus įrenginius, esančius namuose, prijungia sistemą prie apsaugos pulto ir kartu suteikia galimybę matyti bei valdyti sistemą savo mobiliąja programėle. Tai reiškia, kad galima nuotoliniu būdu įjungti arba išjungti apsaugos sistemą, o jeigu namuose užfiksuojamas koks nors judėjimas, vartotojas iš karto gauna pranešimą su visa informacija, pavyzdžiui, kuriame kambaryje tai įvyko.

Galima nuotoliniu būdu įjungti arba išjungti apsaugos sistemą, o jeigu namuose užfiksuojamas koks nors judėjimas, vartotojas iš karto gauna pranešimą su visa informacija, pavyzdžiui, kuriame kambaryje tai įvyko.

Tokia sistema gali vienu metu paskambinti ar išsiųsti žinutes keletui telefonų numerių. Žinutę gauna tiek apsaugos pultas, tiek vartotojas, tiek kitas jam artimas žmogus, jei namų šeimininkas, pavyzdžiui, tuo metu yra išvykęs.

„Galimybių yra labai daug, ir kiekvienu atveju integratorius, arba tiekėjas, kuris diegia sistemą kliento namuose, sprendimus gali rinktis pagal individualaus kliento poreikius“, – aiškina N.Ivanauskas.

Beje, pasirodo, kai kurie vartotojai tokias sistemas sugeba įsidiegti ir patys, bet tai veikiau retos išimtys nei taisyklė: daug dažniau tokias sistemas vartotojo namuose įdiegia apmokyti meistrai. Jie sistemą įdiegia, konfigūruoja ir parengia privataus kliento naudojimui. Pavyzdžiui, šią vasarą viena apsaugos bendrovė siūlė akciją „Būk ramus“, kuri buvo paremta būtent „Eldes“ sistemomis.

 

Seno tipo apsaugos sistemų – vis dar daugiau

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kol kas tik apie 10 proc. namų ūkių, taigi tik apie 120 tūkst. butų ir namų, turi apsaugos sistemas. Nėra tikslių duomenų, kokia dalis šių sistemų yra išmanios, bet kol kas vyrauja seno tipo sistemos, kai vartotojas turi labai mažai galimybių valdyti situaciją. Išeidamas sistemą jis įjungia, grįžęs išjungia – štai ir visas „išmanumas“. Nenuostabu, kad jaunesni lietuviai tokiomis ribotomis galimybėmis nebenori tenkintis.

„Susidomėjimas išmaniosiomis apsaugos sistemomis didėja, ypač jomis domisi jaunesni vartotojai – jie nori valdyti ne tik savo apsaugą“, – sako N.Ivanauskas, vardydamas kitas galimybes, kurių gali suteikti ta pati viena sistema.

Susidomėjimas išmaniosiomis apsaugos sistemomis didėja, ypač jomis domisi jaunesni vartotojai – jie nori valdyti ne tik savo apsaugą

Ja galima reguliuoti šilumą, pakelti garažo vartus ar valdyti išmanųjį elektros jungiklį, kuriuo galima išjungti arba įjungti šviesą nuotoliniu būdu, sudarant įspūdį, kad namie kažkas yra. Tai papildoma priemonė, galinti atbaidyti nusikaltėlius.

Beje, šios funkcijos nėra tokia didelė prabanga, kaip daugeliui atrodo.

„Seno tipo apsaugos sistemos vyrauja ne dėl kainų skirtumo, nors, žinoma, išmaniosios sistemos kainuoja šiek tiek brangiau. Pagrindinė priežastis ta, kad vartotojai neprisiruošia pakeisti prieš dešimt ar mažiau metų įdiegtų sistemų naujomis“, – pasakoja „Eldes“ vadovas.

Vis dėlto jis pastebi, kad namų ir butų savininkai vis dažniau domisi sprendimais, kurie suteikia daugiau naudos bei galimybių ir dėl kurių gyvenimo kokybė gali būti geresnė, o aplinkos valdymas – efektyvesnis.

 

Išmaniųjų namų era

Lietuviai nėra neišmanūs pasaulio kontekste ir tikrai nepasižymi kaip pasenusių technologijų gerbėjai. N.Ivanausko, dirbusio ne tik Europoje, bet ir JAV, nuomone, pasaulis technologijų srityje juda panašiu tempu, o kai kuriais atvejais Lietuva netgi išsiskiria inovatyvumu.

„Skirtumas tik tas, kad Vakarų Europoje vartotojams daug lengviau skirti didesnę sumą brangesnei sistemai. Labai išmanios sistemos diegimo kaina JAV gali siekti 800–1000 eurų, ir tai – vidutinė kaina, o Lietuvoje ji daugeliui būtų didelė. Todėl lietuviai ieško ne mažiau išmanių, bet pigesnių sprendimų“, – sako N.Ivanauskas.

O tai, kas pigiau, neišvengiamai yra ir mažiau išmanu – pigesnė sistema netenka dalies funkcionalumo, belaidės sistemos keičiamos laidinėmis, liečiamasis ekranas – pulteliu su mygtukais ir taip toliau.

Vakarų Europoje bei JAV jau populiarėja ir Lietuvoje mažai kam žinomas vadinamasis daiktų internetas.

Vakarų Europoje bei JAV jau populiarėja ir Lietuvoje mažai kam žinomas vadinamasis daiktų internetas.

Tai reiškia, kad daugelį mus supančių įrenginių galima pajungti prie interneto ir valdyti per atstumą, gaunant papildomą informaciją. Tokie įrenginiai – labai įvairūs. Pavyzdžiui, išmanioji spyna (angl. „smart lock“). Antai Amerikoje vis daugiau būstų nuomojama laikinai, tarkime, per „AirBnB“ istemą. Dažnai šeimininkai, savaitgaliui išvažiuodami į kitą miestą ar gamtą, tam laikotarpiui išnuomoja savo būstą, gaudami pajamų kelionei. Išmaniosios spynos leidžia įleisti nuomininką nuotoliniu būdu, jam suteikiant laikiną įėjimo kodą. Kitaip sakant, technologijos suteikia galimybę nuomoti butą net nesusitikus ir neperdavus rakto.

Kitas vis populiarėjantis sprendimas, kurį, N.Ivanausko teigimu, nesunku integruoti ir į Lietuvoje gaminamas namų apaugos sistemas, – šildymo optimizavimas. Įvairūs nuotoliniu būdu valdomi termostatai žinomi jau daugybę metų. Dabar technologijos patobulėjo tiek, kad termostatai būtų reguliuojami intuityviai – kad jie perprastų vartotoją ir nujaustų, kokios šilumos jam reikia. Dabar kuriami pažangiausi termostatai tokie „protingi“, jog užtenka vos keletą kartų pareguliuoti šildymą, kad sistema pati suprastų, kas vartotojui patogu, kokios šilumos jis nori dieną, kokios – naktį.

„Eldes“ vadovas naujausius išradimus, kurie visi gali būti sujungti į bendrą sistemą, vadina būsima kasdienybe. Pavyzdžiui, JAV jau nieko nestebina sprendimai, skirti žmogaus miegui reguliuoti. Programėlės seka žmogaus judėjimą miego metu, prie to priderinamas žadintuvo skambėjimo laikas – kad jis skambėtų ne tada, kai žmogus miega kiečiausiai, bet tuo metu, kai miegas yra paviršutiniškas. Tada žmogus jaučiasi geriau išsimiegojęs.

N.Ivanauskas sako, kad tai tik keli pavyzdžiai: „Iš tiesų išradimų labai daug. O mes nuolat ieškome aktualiausių mūsų vartotojams ir kuriame sprendimus, kaip juos visus sujungti tarpusavyje.“

Parengta bendradarbiaujant su partneriais.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Jau pusmetis, kai Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai savo finansinius reikalus tvarko nauja valiuta – euru. Nuo liepos 1-osios neliko ir reikalavimo prekių bei paslaugų kainas nurodyti buvusia nacionaline valiuta litais kartu su euro zonos pinigais – eurais. Vis dėlto didieji prekybos tinklai paskelbė, kad su litu bent jau mintyse dar neatsisveikinsime: kainos ir jais bus nurodomos iki šių metų pabaigos.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, kad kainos būtų nurodomos dviem valiutomis iki 2015 m. gruodžio, pernai gruodį norėjo tik 15 proc. gyventojų, o šių metų birželį to pageidavo jau 46 proc. apklaustųjų, atitinkamai iki liepos – 41 ir 18 proc. Tad padėtis, matyt, labiau dėl įpratimo ir psichologinių priežasčių iš esmės pasikeitė. Vis dėlto asmenų, teigiančiųjų, kad jiems tai nėra svarbu, išliko maždaug tiek pat.

Nuo pat pirmųjų 2015 m. sausio 1-osios sekundžių, kai Lietuva įsivedė eurą, ne tik teigiamai kito gyventojų ir verslo nuomonė dėl palankumo eurui, bet teko įveikti ir nemažai iššūkių, išmokti pažinti naują pinigą ir su juo susigyventi. Ypač daug pastangų prireikė atsakingoms už sėkmingą euro funkcionavimą institucijoms –  Lietuvos bankui, Finansų ministerijai, komerciniams bankams, vartotojų teisių gynimo organizacijoms, savivaldybėms, taip pat prekybininkams, Lietuvos paštui bei daugeliui kitų.

 

Apie eurą – konferencijoje Marijampolėje

Euro įvedimo aspektai, rezultatai, patirtis, vartotojų lūkesčiai bei kiti klausimai aptarti konferencijoje „Euras Lietuvoje. Vartotojų teisių apsauga Europos Sąjungoje“, kurią  liepos 1 d. Marijampolėje surengė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ši data pasirinkta neatsitiktinai, nes oficialiai baigėsi dvigubo kainų nurodymo eurais ir litais laikotarpis, trukęs beveik metus (nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d.). Konferencijoje dalyvavo įvairių rinkos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos institucijų, bankų, prekybininkų, verslininkų, Marijampolės savivaldybės, žiniasklaidos bei kitų organizacijų atstovai.

Renginio dalyviams įžanginį žodį tarė VVTAT direktorius dr. Feliksas Petrauskas, kuris toliau vadovavo ir diskusijoms, o konferencijos dalyvius trumpais pasisakymais pasveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, Lietuvos teisingumo viceministras Julius Pagojus bei Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius.

VVTAT vadovas F.Petrauskas priminė, kad euro įvedimui Lietuva rengėsi nuo 2013 m. atsakingai įgyvendindama euro zonai keliamus reikalavimus, o juos gana griežtai kontroliavo Europos Komisija (EK). „EK nesitikėjo, kad Lietuva įsives eurą taip kultūringai, ramiai ir sklandžiai. Lygindama Lietuvą su kitomis ES narėmis EK teigė, kad Lietuva euro įvedimui buvo pasirengusi geriausiai iš visų eurą įsivedusių naujųjų ES šalių“, – sakė VVTAT direktorius.

Šiemet sausį skelbtais Eurobarometro duomenimis, 86 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad euras įvestas sklandžiai, o labai gerai ir gerai informuoti apie euro įvedimą jautėsi 92 proc. šalies žmonių.

Sklandų euro įvedimą pabrėžė ir teisingumo viceministras J.Pagojus. „Galima drąsiai teigti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėkmingas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, bet ir politinis bei simbolinis žingsnis rodo Lietuvos įsitraukimą į aukščiausią Europos integracijos ir pažangos lygmenį. Euro įvedimui buvo sutelktos įvairių institucijų pastangos ir koordinuota bendra veikla, nuveiktas didelis informacinis, konsultacinis bei šviečiamasis darbas“, – sakė viceministras.

Jis pabrėžė, kad ypač reikšmingos buvo vartotojų apsaugos priemonės bei derama jų kontrolė. Dėl to pažeidimų dėl euro Lietuvoje buvo gerokai mažiau nei kitose ES šalyse euro įvedimo laikotarpiu. Sveikintinas ir Geros verslo praktikos memorandumo pasirašymas bei taikymas. Prie memorandumo, deklaravusio sąžiningumo, nesinaudojimo euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas, atsakingumo ir skaidrumo principus, prisijungė per 5 tūkst. verslo subjektų, jis buvo taikomas daugiau nei 13 tūkst. prekybos ir paslaugų vietų.

VVTAT vadovas taip pat pasidžiaugė tokiu verslininkų geranoriškumu. Vis dėlto 68 memorandumą pasirašę ūkio subjektai pažeidė Euro įvedimo įstatymą, tačiau jie buvo įspėti ir problemos greitai pašalintos. Minėti pažeidėjai sudarė tik 1,64 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Remtasi estų ir latvių patirtimi

Lietuvos vartotojų teisių apsaugos institucijos, įvedant eurą, ypač rėmėsi kaimynų estų ir latvių patirtimi. Prisiminta ir istorija: šalyje dar yra apie 340 žmonių, kurie  išgyveno net aštuntą pinigų reformą, o finansų virsmai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir šiandien tėra opūs tūkstančiams gyventojų.

Įgyvendindama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatas VVTAT koordinavo 17-os rinkos priežiūros institucijų veiklą ir jai vadovavo. Kas mėnesį VVTAT apibendrino priežiūros institucijų informaciją apie patikrinimus bei pažeidimus ir teikė ataskaitas Vyriausybei, informavo visuomenę. Be to, rengiantis euro įvedimui vyko informacinių seminarų ciklas – jie vartotojams ir verslininkams surengti visose savivaldybėse. 2014 m. lapkritį Vilniuje vykusioje tarptautinėje praktinėje konferencijoje „Euro įvedimas: patirtis, geroji praktika, poveikis vartotojams ir verslui“ savo patirtimi pasidalijo Latvijos ir Estijos vartotojų teises ginančių valstybės institucijų vadovai, pranešimus skaitė EK atstovai, Lietuvos finansų ekspertai ir analitikai.

Iš viso per euro įvedimo kontrolės laikotarpį VVTAT buvo numačiusi atlikti apie 30 tūkst. patikrinimų, kartu su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis – 34 tūkst., o realiai atlikta apie 40 tūkst. Tik 1491 ūkio subjektui taikytos sankcijos, iš jų 1473 įspėjimai, ir tik 18 įmonių skirtos baudos už nepašalintus piktybinius pažeidimus. Už pakartotinį įstatymo pažeidimą priežiūros institucijos verslo įmonei ar jos vadovui galėjo skirti baudą iki 2896 eurų, tačiau pagrindinis tikslas buvo ne bausti, o užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir jų prevencijai.

Tai pabrėžė ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė dr. Eglė Kybartienė, pasidalijusi nevyriausybinių organizacijų euro įvedimo stebėsenos patirtimi. Ji buvo vykdoma visuose šalies regionuose, sudarytas sąžiningo ir nesąžiningo verslo vietų žemėlapis, gyventojai apie pažeidimus galėjo pranešti į organizacijos interneto portalą įkeldami nuotrauką.

„Apie pažeidimus kalbėjomės su įmonėmis, mūsų tikslas buvo ne bausti, o konsultuoti, mokyti ir skatinti gerąją verslo praktiką. Iš viso atlikti 6225 patikrinimai, nustatyta 270 pažeidimų, iš jų 208 perduoti VVTAT. Artėjant euro įvedimo datai pažeidimų mažėjo, o įvedus skundai pasipylė labai greitai, – pasakojo E.Kybartienė. – Bet netrukus jie vėl aprimo.“

Pasak E.Kybartienės, stebėsenos projektas buvo sėkmingas, viršyti visi planuoti tikslai. VVTAT vadovybės nuomone, tokia koordinuota valstybinių ir nevalstybinių institucijų veikla – geras ir rezultatyvus bendradarbiavimo pavyzdys.

„Šiandien drąsiai galime sakyti, kad visos institucijos darbą atliko puikiai, dėl to ir  pažeidimų buvo nedaug. Pavyzdžiui, pažeidimų procentas nuo visų patikrinimų per visą stebėjimo laikotarpį Estijoje sudarė 19,5, Latvijoje – 20,9, o Lietuvoje – tik 4,4 proc. Didžiausi nusiskundimai po euro įvedimo buvo maisto ir restoranų tinklo sektoriuje – dėl  kainų perskaičiavimo, netinkamo euro kurso taikymo, pirmomis dienomis neduotos grąžos eurais“, – apibendrino F.Petrauskas.

Pagal verslo sritis nustatytų pažeidimų Lietuvoje daugiausiai pasitaikė ne maisto prekių ir paslaugų sektoriuje – 49,5 proc., daugiau kaip po dešimtadalį sudarė pažeidimai maisto prekių ir gėrimų bei grožio salonų, kirpyklų, soliariumų sektoriuose, 7,1 proc. – viešojo maitinimo įstaigose.

Iš esmės pažeidimai buvo susiję ne su ekonomine žala. Pagal jų pobūdį dominavo (51 proc.) kainų nenurodymas litais ir eurais, 28 proc. atvejų kainų apvalinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, 15 proc. sudarė netinkamas euro ir lito kurso pritaikymas, 6 proc. – kainos nurodytos neaiškiai, klaidinamai.

Euro įvedimo įstatymą pažeidusių ūkio subjektų sąrašas, taip pat išsamios patikrinimų ir pažeidimų ataskaitos skelbiamos VVTAT interneto svetainėje ~www.vvtat.lt~ ir svetainėje ~www.euras.lt~.

Ar dėl euro kilo kainos?

Pasak F.Petrausko, dabar situacija dėl euro yra gera, žmonės prie jo pradeda priprasti. Nors daugelis mano, kad kainos padidėjo, tačiau kiek tai susiję su euru, niekas negali pasakyti. Statistikos duomenimis, prekės pabrango vos 1 proc., o paslaugos – 3,5 proc. Vis dėlto kainos kyla nepriklausomai nuo valiutos, nes gyvename atviroje ES erdvėje rinkos ekonomikos sąlygomis: didėjo įvežimo, parkavimo, energetikos, darbo užmokesčio sąnaudos, įtakos turėjo sezoniškumas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų ir įmonių palankumas eurui padidėjo jau po mėnesio nuo jo įvedimo. Tokia tendencija buvo ir kitose eurą įsivedusiose ES šalyse, ji pasikartojo ir pas mus. Iki euro gyventojai labiausiai bijojo, kad kils kainos, ir jokie aiškinimai, jog taip nebus, žmonių palankumo eurui neveikė, tačiau kategoriškos nuostatos prieš irgi nebuvo.

„Vilmorus“ pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, euro įvedimui pritarė pusė apklaustų gyventojų, tarp jų daugiausia jaunimas, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose, nepritarė 39 proc. Į klausimą, kokie euro įvedimo privalumai, gruodį 63 proc. žmonių nurodė, kad nereikės keisti valiutos vykstant į euro zonos šalis, šių metų birželį tokių buvo 71 proc., o iš apklaustų įmonių – atitinkamai 71 ir 76 proc. Apie penktadalį svyravo pozityvi euro įtaka šalies ekonomikai, po 15 proc. birželį surinko gyventojų nuomonė, kad tai stabili valiuta ir kad pakilo Lietuvos autoritetas pasaulyje.

Iš trūkumų į pirmą vietą išsiveržė kainos: kad jos pakilo, birželį nurodė 73 proc. gyventojų (gruodį – 65 proc.), įmonių – atitinkamai 66 ir 55 proc. Iš trūkumų paminėta ir lito, kaip valstybingumo ženklo, praradimas, ir kad reikia remti šalis, nesusitvarkančias su savo ekonomika.

Kad labiausiai pabrango maistas, birželį nurodė 30 proc. apklaustų gyventojų ir 41 proc. įmonių, pernai gruodį – atitinkamai 25 ir 37 proc., taip pat, žmonių nuomone, per pastaruosius dvejus metus brango visos prekės. Iš brangusių paslaugų gyventojai dažniausiai minėjo šiukšlių išvežimą, vandens tiekimą, kitas komunalines paslaugas, o iš pigusių – dujas ir elektrą.

„Įvedus eurą iškart pasireiškęs psichologinis momentas, kad labai maži atlyginimai, dabar sparčiai mažėja. Euro įvedimas Lietuvoje praėjo sklandžiai, visuomenės jis sutiktas palankiai, informacijos apie teisės aktus ir reikalavimus įvedus eurą visiems iš esmės pakanka“, – apibendrino V.Gaidys.

Konferencijoje kalbėjusi AB „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Blažienė iš bankams tekusių iššūkių paminėjo grynųjų pinigų kiekį, kuris Lietuvoje buvo dukart didesnis nei Latvijoje, tad iki euro gyventojai ypač buvo skatinami pinigus laikyti sąskaitose. Po euro įvedimo komerciniai bankai per dvi tris savaites su eilėmis dėl valiutos keitimo susitvarkė, bet milžiniškas krūvis teko Lietuvos paštui, į kurio skyrius plūstelėjo smulkieji klientai.

Prekybininkams iššūkis buvo ne tik laikytis Euro įvedimo įstatymo, bet ir tai, kad pirmosiomis dienomis užsakytas eurų kiekis buvo keturis penkis kartus didesnis, nei jų reikia įprastai. Prekybos įmonės kurį laiką veikė ir kaip valiutos keityklos, atiduodamos grąžą, ypač iš stambių litų kupiūrų. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, jau po savaitės dauguma pirkėjų atsiskaitė eurais, kasininkai su užduotimis susitvarkė, o laikas parodė, kad dėl euro nė vienas prekybininkas nebankrutavo.

Vykdoma EK inicijuota vartotojų švietimo kampanija

Marijampolės konferencijoje aptarta ir vartotojų teisių apsauga ES, Europos vartotojų centro Lietuvoje veikla, ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, skundų klasifikavimo pagal ES aspektai bei pristatyta EK inicijuota vartotojų švietimo kampanija. Lietuvoje VVTAT ją pradėjo 2015 m. gegužę, o iš viso ji vykdoma 14-oje ES šalių. Švietimo kampanija apima penkias sritis: vartotojų teisę per 14 dienų grąžinti internetu pirktas prekes, teisę reikalauti nemokamai pataisyti ar pakeisti prekes su defektais, teisę į teisingą ir sąžiningą reklamą, teisę į sąžiningą sutartį ir, penkta, – teisę į nemokamą pagalbą dėl kitoje ES valstybėje pirktų prekių ar paslaugų.

Angelė Adomaitienė

 

 

Pinigai. Lietuvoje jau įvestas euras ir, euro skeptikų nenaudai, gyventojai nejaučia įtampos dėl atsiskaitymų šia bendrąja ES valiuta. Tai daugelio valstybės institucijų sutelkto darbo rezultatas.

Kai baigiantis 2014 metams kalbėjomės su priežiūros institucijų veiklą kontroliuojančios ir koordinuojančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriumi dr. Feliksu Petrausku, jis sakė: „Žmones šiam valiutų virsmui turime parengti psichologiškai. Iki šiol turėjome stabilią valiutą – litą. Siekiama, kad ir euras taptų stabilia valiuta.“ Regis, siekiant šio esminio tikslo einama tvirtais žingsniais.

Pažymėti Europos vartotojų dienos ir apibendrinti euro įvedimo rezultatų praėjusią savaitę į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Mykolo Romerio universiteto ir VšĮ Europos vartotojų centro surengtą konferencija „Euro įvedimo iššūkiai bei vartotojų teisių apsaugos tendencijos 2015–2016 m.“ rinkosi vartotojų teises ginančių institucijų, vartotojų asociacijų, akademinės visuomenės atstovai, ekspertai.

„Kalbant apie euro įvedimą Lietuvoje, manau, galima drąsiai teigti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėkmingas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis rodo Lietuvos įsitraukimą į aukščiausią Europos integracijos ir pažangos lygmenį. Tai taip pat reiškia daugiau Lietuvos Europoje ir daugiau Europos Lietuvoje. Euro įvedimui buvo sutelktos įvairių institucijų pastangos ir koordinuota bendra veikla. Buvo nuveiktas didelis informacinis, konsultacinis ir šviečiamasis darbas, siekiant tinkamai, aiškiai ir suprantamai informuoti tiek vartotojus, tiek verslo subjektus apie euro naudą ir jo įvedimo tvarką“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis.

Nors ir Lietuva neišvengė vartotojų teisių pažeidimų, kurių absoliuti dauguma buvo susiję su netinkamu kainų perskaičiavimu ar apvalinimu, kainų nenurodymu dviem valiutomis ar netiksliu kainų nurodymu, tačiau bendras pažeidimų lygis yra gerokai mažesnis negu kitose šio regiono ES valstybėse narėse euro įvedimo laikotarpiu. Be to, pastebima aiški šios rūšies pažeidimų mažėjimo tendencija.

„Manyčiau, kad buvo skirtas deramas priežiūros institucijų dėmesys kainų nurodymo kontrolei ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrai. Be to, norėčiau paminėti ir vertingą vartotojų asociacijų indėlį bei pagalbą šioje srityje“, – sakė teisingumo ministras.

Specialistai vardija ir objektyvią statistiką, leidžiančią daryti išvadą, kad euro įvedimas Lietuvoje įvykdytas sklandžiai. VVTAT direktorius F.Petrauskas pabrėžia, kad po euro įvedimo euro skeptikų liko mažiau.

Praėjusių metų liepą, kai buvo priimtas sprendimas leisti Lietuvai įsivesti eurą, dalis gyventojų šį sprendimą sutiko su nepasitikėjimu. Valstybės institucijoms, visuomeninėms vartotojų organizacijoms nuosekliai aiškinant apie euro įvedimo pranašumus, visuomenės palankumas eurui nuolat didėjo. Šių metų sausį, Eurobarometro tyrimo duomenimis, teigiamas euro įvedimo pasekmes Lietuvai įžvelgė jau 63 proc. gyventojų – penktadaliu daugiau nei prieš keturis mėnesius. Per keturis mėnesius trečdaliu, nuo 86 iki 58 proc., sumažėjo ir gyventojų, manančių, kad dėl euro įvedimo kils kainos, o 86 proc. gyventojų euro įvedimo procesą įvertino kaip sklandų ir efektyvų. 54 proc. apklaustų gyventojų teigė manantys, kad euro įvedimo pasekmės asmeniškai jiems bus naudingos. Priešingos nuomonės laikėsi tik 22 proc. gyventojų – dukart mažiau nei prieš keturis mėnesius. Didėjantį pasitikėjimą euru patvirtintino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu 2014 m. pabaigoje atliktos vartotojų ir verslininkų apklausos.

Priežiūros institucijos 2015 m. vasarį atliko 3792 patikrinimus (apie 80 proc. daugiau nei sausį) dėl kainų dviem valiutomis nurodymo. Nustatyta 113 pažeidimų – tai sudaro 2,98 proc. visų patikrinimų. Sausį šie skaičiai atitinkamai buvo 112 ir 5,4 proc. Vasarį nustatytų pažeidimų skaičius tarp atliktų patikrinimų, palyginti su sausiu, sumažėjo beveik du kartus. Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimus visiems 113 pažeidėjų priežiūros institucijos skyrė įspėjimus, piniginių baudų neskirta. Nustatytų pažeidimų skaičius mažėja jau šeštą mėnesį iš eilės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2015 m. vasario 28 d. patikrinimų su pažeidimais sumažėjo penki kartus.

„Manau, kad pavyko sumažinti įtampą tarp verslą prižiūrinčių institucijų ir verslininkų. Norėdami išspręsti konfliktines situacijas arba aiškindamiesi pažeidimų priežastis pirmiausia stengėmės kalbėtis, konsultuoti, o ne bausti piniginėmis baudomis. Jausdami tokį santykį verslininkai stengėsi problemas operatyviai pašalinti patys. Tuomet nebeliko reikalo taikyti „chirurgines“ operacijas – ekonomines sankcijas“, – pabrėžė F.Petrauskas.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje daugiausiai pažeidimų buvo maisto, ne maisto prekių sektoriuose ir turizmo paslaugų srityje. Sausį–vasarį padaugėjo pažeidimų smulkiose viešojo maitinimo įstaigose.

Verslas vis dar neturėtų atsipalaiduoti. Kainas nurodyti dviem valiutomis reikia iki birželio 30 d., ir iki šios datos prekybos ir paslaugų teikimo vietose bus atliekama dvejopo kainų nurodymo kontrolė.

VVTAT direktorius F.Petrauskas pabrėžė, kad į euro įvedimo procesą aktyviai įsitraukė ir visuomeninės vartotojų asociacijos, kurios per visą privalomo dvejopo kainų nurodymo laikotarpį atliko beveik 4 tūkst. ūkio subjektų stebėseną.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ ir Nacionalinė vartotojų konfederacija sėkmingai įvykdė pirmą projekto „Vartotojų teisių užtikrinimas euro įvedimo laikotarpiu“ etapą ir šiuo metu šį projektą tęsia toliau. 2014 m. rugpjūčio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. visuose Lietuvos regionuose (10 apskričių) buvo stebima, kaip perskaičiuojamos kainos prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietose, skelbiami stebėsenos rezultatai, teikiamos konsultacijos su euro įvedimu susijusiais klausimais vartotojams ir ūkio subjektams, ūkio subjektai skatinami sąžiningai laikytis su euro įvedimu susijusių reikalavimų, nepažeisti vartotojų teisių bei prisijungti prie Geros verslo praktikos memorandumo, parengta ir platinama mokomoji vaizdo medžiaga.

Pastebėję valiutų keitimo netikslumų arba nesąžiningą kainos apvalinimą, gyventojai patys iškart galėjo fiksuoti pažeidimo vietą.

Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės Eglės Kybartienės, jei ūkio subjektai nesilaikė reikalavimų, projekto regioniniai konsultantai juos konsultavo, suteikė informacijos apie pažeidimų pasekmes. Kai kurios įmonės suprato klydusios ir pasitaisė.

Nustačius pakartotinį pažeidimą informacija buvo ne tik skelbiama tam sukurtame tinklalapyje, bet ir perduodama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri nesąžiningiems verslininkams gali taikyti sankcijas.

Dažniausias pažeidimas – neteisingai pritaikytas keitimo kursas arba kaina suapvalinta nesilaikant euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat pastebėta, kad kai kurie prekių bei paslaugų teikėjai savo kainininkuose nepasirūpino nurodyti kainų dviem valiutomis. Paaiškėjo dar viena įdomi tendencija – sąmoningas kainų litais pakėlimas iš anksto ruošiantis sausio 1 dienai, kad, perėjus prie kainų eurais, jos „gražiai atrodytų“. Pavyzdžiui, kokteilis bare, kainavęs 9,99 Lt, pabranginamas iki 10,32 Lt, kad kaina eurais po sausio 1-osios sudarytų vartotojui psichologiškai patrauklius 2,99 euro.

Jau įvedus eurą skundai dėl kainų perskaičiavimo pasipylė vos peržengus metų slenkstį – pirmasis gautas Naujųjų metų naktį, 4 val. 30 min., iš vieno baro. Vartotojas pranešė: „Yra 4.30 valandų. Iki šiol grąžą duoda tik litais. Ir pinigus priima tik litais. Net smulkių eurų lygiai tos pačios sumos, kokia nurodyta, nepriima.“

Pasak E.Kybartienės, sąmoningas vartotojų dalyvavimas euro įvedimo procese ir nuoseklus kainų stebėjimas davė vaisių. Verslininkai turėjo jaustis stebimi. Be to, jie sužinojo apie keliamus reikalavimus, atsakomybę už pažeidimus. Vykdant projektą ir artėjant euro įvedimo datai buvo matyti, kad pažeidimų dalis bendrame pranešimų sraute gerokai mažėja. Rugsėjį įstatymo reikalavimus pažeidė 16 proc. visų patikrintų įmonių, spalį – 7 proc., o lapkritį ir gruodį – jau tik 3 proc.

Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovės, kainos bus stebimos dar mažiausiai iki liepos 1 d.

Paulius Paukštys

Lentelė

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimai

2014 m.

Rugsėjis                    255

Spalis                        212

Lapkritis                    193

Gruodis                     142

2015 m.

Sausis                        112

Vasaris (du kartus daugiau patikrinimų nei sausį)                      113

Šaltinis: VVTAT duomenys

„Kaspersky Lab“ siūlo naują produktą privatiems vartotojams – „Kaspersky Internet Security 2014 įvairiems įrenginiams“. Sprendimas užtikrina ne tik asmeninių kompiuterių su „Windows“ operacine sistema, bet ir „Android“ išmaniųjų telefonų, planšečių bei „Mac“ kompiuterių apsaugą. Šis kompleksinis produktas suteikia galimybę lengvai ir patogiai apsaugoti bet kokį įrenginių derinį vienu aktyvinimo kodu ir įsigyti įvairių licencijų tipų, skirtų apsaugoti nuo vieno iki penkių įrenginių.
Šiuolaikiniame pasaulyje asmeninių įrenginių skaičius nuolat auga. Remiantis „Kaspersky Lab“ duomenimis , lietuviai internete paprastai naršo dviem įrenginiais.
Vartotojai aktyviai naudojasi internetu gausybėje įvairių įrenginių, valdomų skirtingų operacinių sistemų. Tačiau iki šiol gyvuoja nuomonė, kad „Internet Security“ klasės apsauga pirmiausia reikalinga būtent asmeniniams kompiuteriams. Taigi daugiau nei 60 proc. „Android“ išmaniųjų telefonų vartotojų mano, kad jų įrenginiams apsaugos nereikia . Tačiau grėsmės apsiperkant internetu, lankantis internetiniuose tinklalapiuose, bendraujant socialiuose tinkluose vienodai pavojingos visiems įrenginiams – juk jie visi jungiasi prie interneto. Be to, mobiliuosius įrenginius lengva pamesti, o kartu su jais – ir visus juose saugomus duomenis.

Naujosios kartos „Kaspersky Internet Security“ sukurtas visų įrenginių apsaugai, tačiau ypatingą dėmesį kūrėjai skyrė užtikrinti pagrindinių vartotojų – kompiuterių su „Windows“ operacine sistema savininkų – saugumą. Būtent jiems „Kaspersky Lab“ specialistai rimtai pagerino apsaugos technologijas ir jas papildė visiškai naujomis priemonėmis, užtikrinančiomis aukščiausią asmeninių kompiuterių saugumo lygį. Tarp naujienų – specialusis funkcionalas kovoti su ekrano blokavimo (blokeriai) programomis ir technologija „Meta skeneris“, kuri skenuoja failo arba kompiuteryje paleidžiamo priedo kodą ir ieško jame kenkėjiškų sudedamųjų dalių: pavyzdžiui, eksploitams būdingų bruožų.
Viena populiariausių veiklų, kurią vartotojai vykdo pasitelkę savo įrenginius, tai mokėjimai tinkle. 68 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų paminėjo, kad atsiskaitydami realiuoju laiku arba apsipirkdami internete bijo prarasti pinigus. Statistika rodo, kad jų baimės pagrįstos. Remiantis „Kaspersky Lab“ debesų paslaugos „Kaspersky Security Network“ duomenimis, nuo 2012 m. gegužės iki 2013 m. balandžio mėn. apie 37,3 mln. vartotojų susidūrė su brukalų siuntimo atakomis. Antivirusinės ir antišlamštalaiškių technologijos, taikomos „Kaspersky Internet Security 2014 įvairiems įrenginiams“, blokuoja kenkėjiškas ir netikras nuorodas, siunčiamas socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“ ir kt., el. paštu ir kitais būdais, taip pat įspėja apie įtartinas nuorodas SMS pranešimuose, siunčiamuose į mobiliuosius įrenginius.
Kai atliekant finansinę operaciją naudojamasi keliais įrenginiais, apsisaugoti padės kelios technologijos: „Antišlamštalaiškiai“ (angl. Antiphishing) „Windows“, „Android“ ir „Mac“ operacinėms sistemoms, „Saugi klaviatūra“ finansiniams duomenims įvesti asmeniniuose ir „Apple“ kompiuteriuose bei technologija „Saugūs mokėjimai“ „Windows“ operacinei sistemai. Jos užtikrina apsaugą naudojantis internetinės bankininkystės ir mokėjimų sistemų paslaugomis, pavyzdžiui, „PayPal“, taip pat apsiperkant internete. Šių technologijų derinys – tai iš esmės vienintelis patikimas būdas pasipriešinti kombinuotoms atakoms, kai siekdami tikslo apgavikai atakuoja vartotojo kompiuterį ir jo išmanųjį telefoną. Panašių grėsmių pavyzdžiai – bankiniai „Trojos“ virusai „ZeuS“ ir „SpyEye“, kiekvienas jų turi „mažąjį brolį“ atakoms į mobiliuosius įrenginius – „Zitmo“ ir „Spitmo“.
Dar viena grėsmė, aktuali visiems vartotojams, kad ir kokiu įrenginiu jis naudotųsi, tai suaugusiems skirtas turinys. Vaikai dažnai žaidžia su įvairiais savo tėvų įrenginiais, domisi 18+ kategorijos tinklalapiais, bendrauja socialiuose tinkluose arba bando už ką nors sumokėti internete be suaugusių žinios jų bankine kortele. Visi šie veiksmai gali neigiamai paveikti vaiko psichiką, realiai pakenkti kompiuteriui ir šeimos biudžetui. Modulis „Tėvų kontrolė“ kompiuteriams su „Windows“ ir „Mac“ operacinėmis sistemomis leidžia tėvams kontroliuoti vaikų interneto ir kompiuterio naudojimą.
„Šiuolaikinėmis skaitmeninio pasaulio sąlygomis vartotojas neturi vargti kelias valandas ieškodamas ir analizuodamas įvairias, visiems jo įrenginiams tinkamas apsaugos programas. Sukūrę „Kaspersky Internet Security 2014 įvairiems įrenginiams“ mes vartotojams suteikėme galimybę visus turimus kompiuterius ir mobiliuosius įrenginius apsaugoti paprastai ir maksimaliai patogiai. Įrenginių savininkas gali įsigyti tik vieną produktą, įdiegti vieningą licenciją visiems savo įrenginiams ir ramiai dirbti savo darbus nesukdamas galvos dėl saugumo“, – teigia Andis Šteinmanis, „Kaspersky Lab“ vykdomasis direktorius Baltijos šalims.
„Kaspersky Internet Security 2014 įvairiems įrenginiams“ galima įsigyti „Kaspersky Lab“ partnerių parduotuvėse ir tinklalapyje http://kaspersky24.lt. „Kaspersky Lab“ partnerių parduotuvėse galima įsigyti licencijų vieno arba dviejų įrenginių apsaugai, o tinklalapyje – apsaugą, skirtą nuo vieno iki penkių įrenginių vienu metu. Vienus metus užtikrinti dviejų įrenginių apsaugą galima už 169 litus. Trijų įrenginių apsauga kainuos 219 litų. O penkių įrenginių – 319 litų. Be to, licencijos galiojimo laikotarpiu galima perjungti apsaugą iš vieno įrenginio į kitą, taip vartotojui suteikiant dar didesnes skaitmeninio pasaulio apsaugos galimybes.

Šią savaitę į Vilnių iš Švedijos atvyksta Europos pacientų forumo (EPF) – organizacijos, vienijančios apie 150 mln. pacientų visoje Europoje, prezidentas Andersas Olausonas.

61 pacientų organizacijai atstovaujantis EPF yra įtakingiausia pacientų organizacija Europoje, kurios ginamų interesų vis labiau paiso Europos Sąjungos ir atskirų šalių valdžios institucijos. Švedas Andersas Olausonas taip pat yra konsultacijas ir pagalbą sergantiesiems retomis ligomis bei jų artimiesiems teikiančio “Agrenska” centro Švedijoje įkūrėjas ir valdybos pirmininkas.

Šią savaitę A.Olausonas, kaip ir kiti ekspertai (tarp jų – ES šalių mokslininkai, politikai, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai) dalyvaus konferencijoje „Tvarios sveikatos sistemos – darniam Europos vystymuisi“, kuri rengiama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga. Prieš vizitą Vilniuje EPF vadovas davė interviu „Veidui“.

 

VEIDAS: Ar galite palyginti pacientų padėtį skirtingose Europos šalyse: kuriose valstybėse sirgti yra geriausia ir kaip šiame kontekste atrodo Lietuva?

A.O.: Šiuo kampu sunku lyginti skirtingas Europos šalis ir apibendrintai pasakyti, kad geriau sirgti Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje ar Lietuvoje, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Net jei šalis turtinga, tai nereiškia, kad pacientas ten gaus pačią geriausią pagalbą. Mes matome, kad ir įtakingi bei turtingi žmonės, negavę tinkamo savo ligos gydymo, miršta Liuksemburge ar Prancūzijoje. Galbūt kitoje šalyje, net jei joje nėra taip gerai išplėtota sveikatos apsaugos sistema, bet geriau gydoma konkreti liga, jie būtų gavę geresnį gydymą. Gydymo kokybė labai priklauso ne tik nuo konkrečioje šalyje veikiančios sveikatos apsaugos sistemos vertės, bet ir nuo jos gydymo tradicijų, požiūrio, daugelio kitų dalykų.

Žinoma, sunkiai sergant geriau būti šalyje, kuri turi senas gydymo tradicijas ir pakankamai išteklių tyrimams atlikti. Kita vertus, reikia pripažinti, kad ir tokių ekonominių sunkumų turinčių šalių, kaip Lietuva, Rumunija, Italija, Ispanija ar Airija, medikai gali domėtis kitose šalyse pasiekta naujausia medicinos pažanga ir šias žinias taikyti savo darbe. Tačiau finansavimas yra labai svarbu. Pvz., Bulgarijoje ligoniai neretai apskritai negauna reikiamų vaistų ar gydymo, nes valstybė sau to negali leisti. Tai labai blogai.

Man gerai žinoma padėtis Estijoje, iš jos patirties susidariau vaizdą apie visoms posovietinėms šalims būdingas problemas. Galiu su didele pagarba atsiliepti apie Estijos padarytą pažangą sveikatos srityje, matau ją ir kitose posovietinėse šalyse. Bet tai dar nereiškia, kad posovietinių šalių gyventojai šiandien turi prieigą prie gero lygio sveikatos apsaugos paslaugų.

VEIDAS: Kas jums yra žinoma apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą?

A.O.: Gyvenant tokioje turtingoje šalyje, kaip Švedija, labai lengva sakyti: „O taip, jums labai blogai, nes jūsų piliečiai neturi to, to ir ano, ką mes turime.“ Bet mūsų istorija kitokia, mes nepatiriame tų pačių problemų kaip jūs ir mūsų galimybės visai kitos. Manau, kad Lietuva juda labai teisinga kryptimi, bet, žinoma, kelias į pažangą bus dar ilgas.

Vienas svarbiausių dalykų, į kurį turėtų atkreipti dėmesį už Lietuvos sveikatos apsaugos politiką atsakingi asmenys, yra santykiai su pacientais. Reikia pažinti savo pacientus ir jų ligas iš naujo, suvokiant, ką iš tikrųjų reiškia sirgti viena ar kita lėtine liga. Man teko atvirai pasikalbėti su jūsų sveikatos apsaugos ministru ir išsakyti jam tikrai ne vien malonius dalykus. Pasakiau, jog yra didelė klaida nukirsti išlaidas sveikatos apsaugai dėl to, kad šalies finansai būtų subalansuoti. Ši konferencija, vyksianti Vilniuje, taip pat yra būdas Lietuvos žmonėms parodyti savo suinteresuotumą turėti geresnę sveikatos apsaugą šalyje.

VEIDAS: Turbūt žinote, kad sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio idėjos sulaukia labai daug kritikos.

A.O.: Tai gerai. Geras ministras turi mėgti būti kritikuojamas, nes kritikoje slypi daug jam svarbios informacijos.

VEIDAS: Kai mano dukra neseniai atsidūrė ligoninėje, turėjau progą iš paciento pozicijų pažvelgti į medikų elgesį su ligoniais ir jų artimaisiais. Įsitikinau, kad daug mūsų medikų patiria elementarių bendravimo sunkumų ir į pacientą žiūri ne kaip į klientą, bet kaip į tam tikrą problemą. Lietuvoje turime ir daugiau negerovių: tai ir ilgos eilės norint patekti pas specialistus, ir paplitę kyšiai medikams. Kaip Švedija su tuo kovojo? Girdėjome, kad eilės ir kyšiai medikams pas jus išnyko dar prieš du tris dešimtmečius.

A.O.: Ne, daug seniau. Iš tikrųjų aš neatsimenu, kad net tada, kai buvau vaikas, mano tėvai būtų nešę kokių nors dovanų ar kyšių gydytojams. Manau, tai labiau posovietinių šalių tradicija, nei paplitusi gydytojų problema Europoje. Nemanau, jog gydytojai tikisi dovanų iš pacientų todėl, kad mano turintys tam teisę, nes valstybė jiems per mažai atlygina už darbą. Tai labiau lemia tam tikri jūsų kultūros dalykai. Estijoje gydytojai taip pat tikėdavosi gauti ką nors iš pacientų (ir nebūtinai pinigų, bet gal saldainių dėžutę ir pan.), bet jie sako, kad tai jau praeitis. Medikai ten daugiau nebepriima jokių dovanų, šis dalykas sparčiai nyksta, nes šalies vyriausybė tam taip pat pasakė griežtą „ne“.

Na, o jei kalbėsime apie eiles, vienintelis būdas jas sumažinti yra didinti finansavimą. Švedijoje vyriausybė išleido šimtą milijonų eurų, kad sumažintų eiles patekti pas specialistus. Kito kelio nėra.

VEIDAS: Kaip patartumėte elgtis pacientui, kuris jaučia, kad neatsilyginęs gydytojui bus jo ignoruojamas ir netgi nesulauks tinkamo gydymo?

A.O.: Jei gydytojas ima kyšius, tai yra niekaip nepateisinama. Tai absoliučiai netoleruotinas dalykas, todėl pacientas neturėtų į tai žiūrėti pro pirštus – būtina pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms ir pacientų organizacijai.

Per pastarąjį šimtmetį gydytojų autoritetas visuomenės akyse labai stipriai sumenko. Jie anksčiau jautėsi tarsi dievai, o dabar šito nebėra. Taip atsitiko dėl to, kad pacientai šiandien yra visiškai kitokie – jie turi kur kas daugiau informacijos ir žinių. Mes tai vadiname pacientų galios įgijimu.

Juk anksčiau pacientas, atėjęs pas gydytoją, tiesiog išklausydavo, ką šis aiškina, padėkodavo ir išeidavo. Šiandien pacientas sako: „Laba diena, gydytojau, aš kai ką sužinojau ir turiu tokią idėją. Kaip manai, ar gali būti taip ir taip?“ Tarp mediko ir paciento atsirado dialogas. Geras gydytojas privalo įsiklausyti į pacientą ir su juo bendradarbiauti. Deja, daugybė gydytojų šito nenori. Jie nori jaustis tokie pat svarbūs kaip anksčiau. Tačiau gydytojai, kurie šitaip elgiasi, priklauso praeičiai. Pacientai turi žinoti, kad jie yra labai svarbūs, ir siekti savo interesų visais klausimais. Kai kalbame apie kyšius – taip pat.

Iš tiesų būtent pats žmogus yra geriausias savo paties kūno ir proto žinovas. Šių dienų pacientas supranta, kad jis yra individas, kuris geriausiai pažįsta savo ligą, kuria serga jau daugybę metų, ir žino, kaip su ja gyventi. Pvz., jei aš sergu tokia lėtine liga, kaip diabetas, man svarbu gauti visą įmanomą informaciją apie šios ligos įtaką mano gyvensenai ir išmokti ją valdyti, nes taip galima pasiekti puikių rezultatų ir turėti puikią gyvenimo kokybę. Tai ir yra paciento įgalinimas. Tokiu atveju gydytojas tampa asmeniu, suteikiančiu paslaugą, bet ne jūsų gydymo lyderiu.

Viso to pasiekti padeda raštingumo sveikatos srityje didinimas. Kiekvienam sergančiajam turi būti svarbu įgyti kuo daugiau žinių apie savo lėtinę ligą, nes tai padeda ligą suprasti, valdyti ir su ja susigyventi, nuo to priklauso ir mūsų visos visuomenės gyvenimas. Toks pacientas yra pati geriausia piliečio versija.

“Agrenska” centre mes turime specialią programą, skirtą šeimoms, kuri paremta patirties dalijimusi tarp tėvų, patekusių į lygiai tokią pat padėtį kaip ir jūs. Juk jus geriausiai gali suprasti būtent kita motina, kurios vaikui nustatyta tokia pat diagnozė. Taigi mes pakviečiame dešimt šeimų su vaikais, jie čia praleidžia savaitę ir per tą laiką gauna visą įmanomą profesionalią medicininę, psichologinę, teisinę ir kitokią informaciją, sužino viską, kas svarbu susidūrus su šia liga. Taip šeimos įgyja žinių ir tobulėja.

Tėvai sako, kad atėję dalyvauti programoje jautėsi taip, lyg ant pečių turėtų sunkią, nepatogią kuprinę: ji jiems trukdė gyventi ir jie nežinojo, ką su ja daryti. Bet įgiję daugiau žinių pajuto, kad tą kuprinę nuo pečių nusiėmė, iš naujo perpakavo ir grįžtant namo ji buvo jau kur kas lengvesnė ir nebe tokia atgrasi. Tai ir yra paciento įgalinimas, kai tu perkuri save naujam gyvenimui, o visos problemos ir ta našta, kurią jautei anksčiau, jau nebėra našta.

VEIDAS: Koks interneto vaidmuo šiame procese? Juk pirmas dalykas, kurio neretai imamės susirgę, yra simptomų ir informacijos paieška internete.

A.O.: Internetas – fantastiškas dalykas, bet mes turime išmokti tinkamai pritaikyti jį savo gyvenime. Ne mes turime prisitaikyti prie interneto, bet internetas turi prisitaikyti prie mūsų. Internetas niekada neatstos bendravimo su gydytoju ir jo sprendimų, bet internetas gali padėti sukurti papildomą pridėtinę vertę, jei tinkamai juo naudosimės. Todėl labai svarbu užtikrinti informacijos, prieinamos internetu, saugumą ir patikimumą.

Jei grįšime prie gydytojo, kuris ne tik nežiūri į jus kaip į asmenybę, bet galbūt dar ir tikisi iš jūsų dovanos, tai jis tokio paciento, kuris daug sužino apie save naršydamas internete, nemėgsta, nes tas pacientas žino tai, ką žino jis, o gal net turi priėjimą prie informacijos, prie kurios gydytojas neprieina. Todėl jam tai nepatinka.

Vis dėlto man technologijų plėtra kelia nerimą. Pvz., šiuo metu vykstanti mobiliųjų programėlių plėtra yra paskatinta technologijų pramonės, kurioje sukasi didžiuliai pinigai, bet ne žmogaus poreikių. Štai aš turiu „Apple“ kompanijos išmanųjį telefoną. Ar jūs žinote, kiek su sveikata susijusių programėlių šiuo metu prieinama per „Apple“? Trylika tūkstančių. Visos jos yra jūsų telefone, ir jos tiesiog neįtikėtinos. Tarkim, aš turiu programėlę, kuri manęs klausia: kaip tu šiandien jautiesi? Koks šiandien tavo cukraus lygis, širdies ritmas? Koks svoris? Visus šiuos duomenis suvedi – dizainas toks puikus, kad tu tiesiog trokšti atsakyti į tuos klausimus, – ir gali matyti savo būklės diagramas, pokytį per tam tikrą laiką. O tada gali parodyti tai savo gydytojui: „Žiūrėkite, štai kaip aš jaučiausi prieš kelias savaites.“ Bet ar mes žinome, kas valdo mūsų asmeninius sveikatos duomenis, kuriuos siunčiame naudodamiesi šia programėle? Šie duomenys mums jau nebepriklauso, nuo šiol juos valdo programėlės kūrėjai, kurie gali juos parduoti kam nori. Tačiau žmonės apie tai nekalba. Dabar įprasta viešai skelbti apie save asmeninę informaciją, naudotis feisbuku. Bijau, kad tai yra tarsi tiksinti bomba.

VEIDAS: Lietuvoje įgyvendinimas e. sveikatos projektas, kuriam skirti milijonai litų, buvo sukompromituotas. Mes iki šiol naudojamės popierinėmis sveikatos istorijos kortelėmis, liko neįdiegti ir elektroniniai receptai. Ar sėkmingai prie šių naujovių perėjo Švedija?

A.O.: Mes turime savų problemų. Viena jų – šiandien Švediją sudaro 21 apskritis, ir kiekvienoje apskrityje yra skirtinga situacija, skirtinga duomenų bazė. Sveikatos įrašai negali būti plačiai naudojami, nes apskritys nekomunikuoja tarpusavyje, tad keičiant gyvenamąją vietą kyla sunkumų.

Žinoma, viskas yra iš esmės pasikeitę. Kai ateinate pas gydytoją, jis atidaro jūsų duomenų bylą kompiuteryje, jūs atsisėdate ne priešais gydytoją, o šalia jo, ir žiūrite į kompiuterio ekraną kartu. Tuomet gydytojas daro įrašus kompiuteryje. Be to, visi receptai yra elektroniniai. Vaistinėje jokio popierinio recepto pateikti nebereikia, pakanka parodyti savo asmens tapatybės kortelę, ir gali įsigyti reikiamų medikamentų.

Beje, Estijoje ši sistema taip pat veikia. Iš tiesų sveikatos požiūriu tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos yra didelis skirtumas.

 

A. Olausonas: “Man neramu, kad vykstanti technologijų plėtra yra tarsi tiksinti bomba.”

Svarbiai asmeninei ir finansinei vartotojų informacijai persikeliant į elektroninę erdvę ir populiarėjant elektroninei prekybai, TEO savo klientams pasiūlė paslaugą „Interneto apsauga“, sukurtą bendradarbiaujant su viena žymiausių antivirusinių programų kūrėjų pasaulyje „Kaspersky Lab“. Naujoji paslauga leis užtikrinti ne tik vartotojo kompiuterių, bet ir tapatybės bei finansinių duomenų saugumą.

Kibernetinio saugumo sprendimų profesionalės „Kaspersky Lab“ atliktos apklausos rodo, kad beveik kas trečias Lietuvos interneto vartotojas buvo susidūręs su piktavalių kėslais išgauti su asmenine finansine informacija susijusius duomenis, kas penkto kompiuteris buvo užkrėstas virusais per elektroninį paštą ar laikmenas, dešimtadalis apklaustųjų yra patyrę neleistino prisijungimo prie asmeninių duomenų atvejus.

Paslauga „Interneto apsauga“ saugo kompiuterius nuo virusų ir įsilaužimų, šnipinėjimo programų, užtikrina saugų naršymą, naudojimąsi el. bankininkyste, el. prekybos svetainėmis, socialiniais tinklais bei leidžia tėvams valdyti internete vaikų praleidžiamą laiką ir jų naršomus puslapius.

Ji taip pat atlieka elektroninio pašto apsaugos nuo nepageidaujamų laiškų (angl. spam) funkcijas, be to, užkerta kelią interneto nusikaltėliams naudotis vartotojo kompiuteriu kenkėjiškais tikslais.

„Didžioji dalis interneto atakų organizuojama naudojantis užgrobtais interneto vartotojų kompiuteriais, įtraukiant juos į „botnet“ tinklo veiklą. Mūsų tikslas – padėti savo interneto vartotojams jaustis kaip galima saugesniems kibernetinėje erdvėje,“ – sako TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvis.

Naujoji paslauga interneto ZEBRA vartotojams kainuos 5,90 lito per mėnesį. Ją bus galima diegti į tris nešiojamuosius ar stalo kompiuterius, veikiančius Windows operacinės sistemos pagrindu.

„Kaspersky Lab“ apklausų duomenimis, dauguma Lietuvos interneto vartotojų naudojasi nemokamomis antivirusinėmis programomis, o 5 proc. jų iš viso savo kompiuteriuose nėra įdiegę. Praktika rodo, kad nemokamos antivirusinės programos neužtikrina visavertės apsaugos, jeigu jos nėra atnaujinamos. Neretai vartotojai vengia tai daryti, nes už atnaujinimą paslaugos teikėjai ima papildomą mokestį.

Kodėl trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nors socialinei apsaugai skiriame per 40 proc. visų šalies išlaidų, o valstybės socialiai remiamas kone kas dešimtas valstybės pilietis?

Dosniausia ir neefektyviausia – taip vertinti Lietuvos socialinę apsaugą verčia du tarpusavyje nesusieinantys skaičiai: neseniai paskelbtais Eurostato duomenimis, 2011 m. net 33,4 proc. Lietuvos gyventojų buvo ties skurdo riba, nors net 40,1 proc. visų valstybės išlaidų (be ES lėšų) skiriame socialinei apsaugai. Daugiau skurdžiai gyvenančiųjų yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje, o mūsų šiauriniai broliai estai, kaip ir kitose srityse, jau priartėję prie ES vidurkio (Estijoje – 23,1, ES – 23,4 proc.).
Skurdo riba Lietuvoje buvo 691 Lt per mėnesį asmeniui, arba 1452 šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Esančiųjų ties skurdo riba netgi daugėja, nors pagal išlaidas socialinei apsaugai, skaičiuojant procentais nuo BVP, tarp baltijiečių pirmaujame: Eurostato duomenimis,  lietuviai skiria 21,3, estai – 19,2, latviai – mažiausiai ES, vos 16,8 proc. (ES vidurkis – 29,5 proc., dosniausi danai, skiriantys 33,4 proc.).
Tačiau privalu neužmiršti, kad „Sodros“ skola perkopė 10 mlrd. Lt. Vadinasi, socialinei apsaugai ne tik kad nueina arti pusės verslo ir gyventojų sumokėtų mokesčių, ir daugiausia tik ES lėšų dėka kiek daugiau investuojame į valstybės progresą, tačiau socialinei rūpybai visuomenė ne uždirba, o skolinasi ateities kartų sąskaita. Tačiau tai vis tiek žmonių iš skurdo neištraukia.
„Įvairių išmokų gavėjų skaičius Lietuvoje panašus kaip ir kitose šalyse, bet išmokos nedidelės. Jų administravimas atima daug lėšų, o išmokų gavėjams tie nedideli pinigai realios naudos atneša nedaug. O dalis išmokų mokama tiems, kam jos nepriklauso“, – Lietuvos socialinės apsaugos problemas vardija Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Vida Petrylaitė.

Kaip raikomas socialinės apsaugos pyragas
Kodėl tų 14,4 mlrd. Lt, šiemet tenkančių socialinei apsaugai, per mažai pagelbėti socialiai remtiniesiems, lengviau suprasti paskaičiavus, kad šiemet net apie 60 proc. šios sumos skirta pensijoms ir šios proporcijos tik didės. Statistikos departamentas, įvertinęs valstybės išlaidas daugybei skirtingų socialinių išmokų, dotacijų, kompensacijų ir pan. prieš porą metų socialinės apsaugos išlaidų pyrago proporcijas suskaičiavo taip: 41 proc. – su senatve susijusioms išmokoms bei paslaugoms, 26 proc. – ligos ir sveikatos priežiūrai, 11 proc. – šeimoms ir vaikams, 9 proc. – neįgaliesiems.
Tiesa, sąrašas įvairiausių piniginių socialinių išmokų toks komplikuotas, kad Valstybės kontrolė, pabandžiusi suskaičiuoti socialinės apsaugos priemones, kurioms panaudojamos valstybės lėšos, sustojo ties 51-u, ir tai porą atvejų  pridurdama „Kitos priemonės“ ar „Kiti su socialine apsauga susiję reikalai“.
O išlaidos piniginei socialinei paramai vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams sudaro vos apie 1,1 mlrd. Lt iš tų 14,4 mlrd. Lt, bet ji trupinama arti dešimtadaliui valstybės piliečių. Pavyzdžiui, išmokas vaikui pernai vidutiniškai gavo 107,1 tūkst. (18 proc.) vaikų, nemokamus pietus mokyklose – 128,5 tūkst. (33,2 proc.), o paramą mokinio reikmenims įsigyti – 118,3 tūkst. (30,6 proc.) mokinių. Socialinę pašalpą gavo 221,9 tūkst. asmenų (7,4 proc. visų Lietuvos gyventojų), o būsto šildymo išlaidų kompensacijas -198,8 tūkst. (6,6 proc. visų Lietuvos gyventojų). Nemažai gyventojų gavo po kelias skirtingas išmokas.
Teisininkė V.Petrylaitė pripažįsta, kad socialinį draudimą apimančius mokėjimus galima vadinti sistema, o socialinė parama nepasiturintiems net nėra sistema, nes ją sudaro labai daug elementų, kurie tarpusavyje mažai susiję ar net nesusiję. Bet taip yra ir kitose šalyse.
„Gyvenimas labai įvairus ir skirtingų socialinių grupių poreikiai bei problemos labai nevienodi. Pavyzdžiui, pensininkui gal reikia šildymo kompensacijos, bet jo pensijos pakanka, kad jam nereikėtų socialinės pašalpos. Šeimą, slaugančią neįgalųjį, reikia remti papildomai. Kaimo ūkiui nereikia padėti sumokėti už liftą ir t.t. Bandymas viską spręsti viena visuotine išmoka būtų konkrečiai netinkamas nė vienai iš paramos gavėjų grupių. Rusija kažkada bandė padaryti vadinamą “monetizacija lgot” ir patyrė fiasko“, – primena T.Medaiskis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė žino opiausias šios srities problemas. Bet klausimas, ar sugebės jas išspręsti, nes turi tik teorinės ir darbo lokaliuose projektuose patirties.

Sektinas pavyzdys – pirmtakė V.Blinkevičiūtė
„Anksčiau generaliniu prokuroru paskyrusi Akmenėje dirbusį Darių Valį prezidentė Dalia Grybauskaitė įrodinėja jaučianti silpnybę žmonėms iš provincijos – šįsyk pamalonino marijampolietę. Ministrė iš Patašinės kaimo. To dar nebuvo. Bet čia Lietuva“, – rašė vienas dienraštis, greičiau norėdamas krimstelėti prezidentei, nei naujajai socialinės apsaugos ir darbo ministrei 47-erių Algimantai Pabedinskienei.
Prie ministrės prikibti lyg ir nėra už ką – ji neįsipainiojusi į jokius skandalus, nuginkluojanti nuoširdumu ir paprastumu. Netgi pikčiausiems internautams teužkliuvo ministrės apkūnumas. Tartum vadovavimas vienai jautriausių ministerijų būtų konkursas „Misis Lietuva“, kuriame reikalaujama standarto 90–60–90, o ne kompetencijos. Ir pravardę prisegė „Blinkevičiūtė 2“.
Pravardė taikli, tik kitu požiūriu, mat uždavus klausimą, kuris ministras iš buvusių, nebūtinai šios srities, yra sektinas pavyzdys, A.Pabedinskienė atsakė: „Manau, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės, dabar europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės šiltas bendravimas su žmonėmis ne vienam galėtų būti sektinas pavyzdys. Būti arti žmonių, mokėti įsiklausyti į įvairias nuomones – kiekvieno politiko priedermė.“
A.Pabedinskienę dar vadina paskutinės minutės ministre, mat ji paskutinę akimirką kandidatų į socialinės apsaugos ir darbo ministrus sąraše pakeitė Darbo partijos pasiūlytą ir su šios partijos skandalais skirstant ES lėšas siejamą ekonomistę Svetlaną Kauzonienę, kuri savo ruožtu buvo siūloma vietoj prezidentės filtro neperėjusios Seimo narės Loretos Graužinienės.

Gera, nuoširdi, bet ar kompetentinga
„Moka kelias užsienio kalbas, išsilavinusi, dvelkia ne pigia arogancija, o žmogiškomis vertybėmis“, „Tikrai labai darbšti, diplomatiška, iniciatyvi. Nepalaikau Darbo partijos, tačiau ši kandidatė man labai patinka. Kad A.Pabedinskienė yra viena iš tų žmonių, kuriems darbas yra pirmoje vietoje, žino visi, kas nors kiek ją pažįsta“, „A.Pabedinskienė yra suvalkietė, todėl ministerijai tikrai sugebės vadovauti taupiai ir sumaniai“, „Pažįstu šią moterį, turėjau su ja darbinių reikalų ir galiu pasakyti tikrai gerų žodžių apie ją. Visada punktuali, dalykiška, supratinga, net ir su oponentais bendrauja pagarbiai. Man tik iki šiol keista, kad ji priklauso Darbo partijai ir su šia partija ėjo į rinkimus. Pasirodo, ir “darbiečių” gretose padorių žmonių yra“, – pagal atsiliepimus įvairiose interneto svetainėse peršasi išvada, kad naujoji ministrė ne tik spėjo pelnyti žmonių simpatijas, bet ir davė nemažai dividendų Darbo partijai.
Kad tie atsiliepimai ne “darbiečių” surežisuoti, liudija ir tai, jog net oponentai arba neturėjo už ką, arba nenorėjo kepštelėti naujajai ministrei. Per šiuos Seimo rinkimus toje pačioje Suvalkijos rinkimų apygardoje kaip Tėvynės sąjungos atstovas kandidatavęs Mindaugas Kuklierius A.Pabedinskienę apibūdina kaip rūpestingą, moterišką, turinčią kompetencijos.
„Kiek teko susidurti, susidarė įspūdis, kad tai šiltas, malonus, bendraujantis žmogus. Tačiau geras žmogus – ne profesija. Viena vadovauti penkiasdešimties darbuotojų kolektyvui, kita – prisiimti atsakomybę už vieną jautriausių sričių. Ministrei reikėtų kuo skubiau suburti patikimą politinio lygmens komandą, nes intrigų daug ir norinčiųjų pakišti koją visada atsiranda. Daug sričių, darbo krūvis milžiniškas, todėl ir geriausią žmogų įmanoma sudoroti“, – įsitikinęs M.Kuklierius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis” pagaliau nebeteikia atlygintinų apsaugos paslaugų. Priminsime, kad apie tai, jog policija neturėtų vykdyti komercinių funkcijų, kalbėta jau 15 metų, tačiau tik pernai įvykdyta reforma ir tik dabar kalbos virto veiksmais. Latvijoje ir Estijoje policija tokių paslaugų neteikia jau gana seniai.
Iki šiol Lietuvos policija užėmė apie 20 proc. viso saugos verslo rinkos. 2010 m. iš apsaugos paslaugų buvo gauta per 20 mln. Lt, o 2011-aisiais per 11 mėnesių – daugiau nei 14 mln. Lt.
Saugos bendrovių vadovai atkreipė dėmesį, jog nenormalu, kad iki šiol policija kontroliavo šią veiklą ir pati vykdė apsaugos funkciją. Be to, vis kildavo klausimas: kai gaunamas paslaugas perkančio ir paprasto piliečio pavojaus signalas, į kurį pirmiausia reaguoti policijos pareigūnams?.. „Ar normalu, kad turtingas žmogus gali nusipirkti daugiau policijos?“ – retoriškai klausė Ekskomisarų biuro viceprezidentas Arvidas Januška.
Savaime suprantama, anksčiau apsaugos policijos saugoti objektai dabar nesaugomi neliks: dauguma klientų jau pasirašė sutartis su privačiomis saugos bendrovėmis. 15–20 mln. Lt per metus privačias saugos bendroves gerokai sustiprins. Tiesa, jų Lietuvoje labai daug – dabar šalyje registruota per 250 saugos bendrovių (nors tik 120 iš jų vykdo realią veiklą).
Beje, keliolika naujų saugos įmonių susikūrė būtent paaiškėjus, kad naikinama apsaugos policija. Ir dalį jų įkūrė buvę policijos apsaugininkai. Jie pasinaudojo situacija, pagudravo ir persiviliojo dalį klientų. Pavyzdžiui, Kaune įsteigtos UAB „Vyčio komisarai“ pavadinimas – netgi su tiesiogine aliuzija į policijos teiktas paslaugas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Taip pat jau pasirašyti Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2012 m. biudžetai.
2012 m. visos viešosios išlaidos (įskaitant nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat Socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus) sudarys 42 mlrd. 506 mln. litų, iš jų 35 mlrd. 280 mln. litų nacionalinės ir 7 mlrd. 131 mln. litų ES lėšos.
Kitų metų visos viešosios pajamos (įskaitant valstybės ir savivaldybių, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus) bus 39 mlrd. 586 mln. litų, iš jų 32 mlrd. 455 mln. litų nacionalinės ir 7 mlrd. 131 mln. litų ES lėšos.
Visi 2012 m. biudžetai parengti pagal aktualią Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekciją, kurią, atsižvelgdama į naujausius ekonominius duomenis bei išliekantį didelį neapibrėžtumą dėl euro zonos valstybių problemų ir jų poveikio ES ir pasaulio ekonomikai, ministerija atnaujino lapkričio mėnesį. 2012 m. biudžetai sudaromi siekiant įgyvendinti viešųjų finansų deficito uždavinį – neviršyti 3 proc. BVP deficito.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaidos turėtų būti 28,8 mlrd. litų, iš jų 21 mlrd. 681 mln. litų nacionalinės ir 7,1 mlrd. litų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos.

Kitais metais valstybė (kartu su savivaldybėmis) į nacionalinį biudžetą numato gauti apie 28,204 mlrd. litų pajamų, iš jų 21 mlrd. 73 mln. litų nacionalinių ir 7,131 mlrd. litų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų. Daugiausia pajamų 2012 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,9 mlrd. litų. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti beveik 3,8 mlrd. litų, akcizų – 3,4 mlrd. litų, pelno mokesčio – 1,2 mlrd. litų.

Seimo patvirtinto 2012 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13,602 mlrd. litų (iš jų 2,477 mlrd. litų bus pervesta į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą), pajamos – 11,291 mlrd. litų. Iš socialinio draudimo įmokų ketinama surinkti 10,871 mlrd. litų, dėl 0,5 proc. punkto sumažintų įmokų į II pakopos pensijų fondus bus pervesta 80 mln. litų mažiau. Nuo kitų metų pradžios atkuriamos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, kurios 2010–2011 m. buvo sumažintos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurio pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos įmokos, 2012 metų biudžeto pajamos ir išlaidos yra po 3,986 mlrd. litų.

2012 m. valstybė taip pat numato panaudoti 7,131 mlrd. litų ES paramos lėšų, kurios ir toliau bus naudojamos visų ūkio sričių investicijoms ir pasieks visus Lietuvos regionus. Didžiausia šių lėšų dalis – 4,317 mlrd. litų – bus skiriama ekonomikai. Pastarosios lėšos bus investuojamos į projektus, skirtus smulkiajam ir vidutiniam verslui bei eksportui skatinti, transporto infrastruktūrai modernizuoti, moksliniams tyrimams ir informacinės visuomenės plėtrai, energetikos efektyvumui didinti, taip pat parama bus skiriama kaimo plėtrai ir žemdirbiams.

Viešosios išlaidos pagal sritis

Socialinei apsaugai iš viso 2012 m. bus skiriama 14 mlrd. 220 mln. litų nacionalinių ir 387,2 mln. litų ES paramos lėšų. „Sodros“ mokamoms pensijoms skiriama 8 mlrd. 201,4 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms 1 mlrd. 319 mln. litų. „Sodros“ išlaidos kitąmet didės dėl pensijų atkūrimo į 2009 m. lygį – beveik 0,5 mlrd. litų, taip pat dėl nepriemokų dirbusiems pensininkams išmokėjimo už 1995–2002 metais taikytą pensijų mažinimą. Iš nacionalinio biudžeto socialinei apsaugai 2012 m. numatyta skirti 3 mlrd. 190 mln. litų asignavimų.

Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 204 mln. litų nacionalinių ir 726,1 mln. litų ES lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių – ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo – ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti.

Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2012 metais planuojama skirti 4 mlrd. 422 mln. litų nacionalinių lėšų ir 223,1 mln. litų ES lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai numatyta 1 mlrd. 396,2 mln. litų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

Ekonomikai skirta 2 mlrd. 695 mln. litų nacionalinių lėšų ir 4,317 mlrd. litų ES paramos lėšų. Ekonomikos srityje asignavimų valdytojos, įgyvendinančios pagrindines programas, yra Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.

Ūkio ministerijos kuruojamoms programoms 2012 metais numatoma skirti 146 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Lėšos bus naudojamos verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, skatinti ir verslo aplinkai gerinti.

Susisiekimo ministro valdymo sričiai numatoma skirti 1 mlrd. 291 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Didžioji šių lėšų dalis bus naudojama kelių infrastruktūrai gerinti, telekomunikacijų tinklų plėtrai ir kitoms programoms.

Žemės ūkio ministro valdymo sričiai numatoma skirti 921 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų), šios lėšos bus naudojamos kaimo rėmimo priemonėms finansuoti, paramos iš ES fondų bendrajam finansavimui, kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti ir kt.

Energetikos ministro valdymo sričiai numatoma skirti 51 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Lėšos bus naudojamos energetikos plėtros politikai formuoti, valstybės naftos produktų atsargoms kaupti, sustabdytos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti.

Aplinkos apsaugai numatoma skirti 277 mln. litų nacionalinių ir 607,3 mln. litų ES paramos lėšų. Aplinkos ministerijos kuruojamoms programoms finansuoti valdymo sričiai 2012 m. valstybės biudžete planuojama skirti iš viso 224 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2012 metais numatoma skirti 1 mlrd. 552 mln. litų nacionalinių ir 664,9 mln. litų ES lėšų. Šios lėšos bus naudojamos vidaus reikalų,  policijos, priešgaisrinės apsaugos, sienos apsaugos, kalėjimų ir kitoms tarnyboms išlaikyti, teismams išlaikyti, valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti. Vidaus reikalų ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžete numatyta 1 mlrd. 474 mln. litų.

Gynybai numatoma skirti 1 mlrd. 62 mln. litų biudžeto lėšų, iš jų Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms 2012 metais planuojama skirti 872 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai numatoma skirti 926 mln. litų biudžeto lėšų. Kultūros ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžete numatoma skirti 446 mln. litų.

Kartu su 2012 m. biudžeto įstatymu buvo priimti kai kurių mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymai.

Pelno mokestis
Nuo 500 tūkstančių litų iki 1 milijono litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijus galioja 5 proc. pelno mokesčio tarifas – šia lengvata galės pasinaudoti apie 11 tūkstančių įmonių.

Akcizai
Pagal ES reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 litų (šiuo metu yra 221 litas) už 1000 cigarečių. Siekiant išvengti staigaus akcizo šuolio, akcizas didinamas palaipsniui ir nuo kitų metų kovo bus taikomas 232 litų tarifas už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties vidutinė svertinė mažmeninė pakelio kaina galėtų padidėti iki 30 centų, tačiau konkrečių kainų kategorijų kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Dar vieneriems metams pratęstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymas kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. didinama registravimosi PVM mokėtojais riba nuo dabar galiojančios 100 000 litų iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkstančių litų ribos. Ši riba bus viena didžiausių tarp ES valstybių.

Be to, bus taikoma nuostata, kuri padės verslui susidarius beviltiškoms skoloms: jeigu skolos nepavyktų susigrąžinti ne mažiau kaip vienerius metus ir būtų įrodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galėtų tikslinti apskaičiuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galiotų pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas (suteiktas)  nuo 2012 metų pradžios.

Taip pat supaprastintos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės – nuo 2013 m. bus vienodai vertinamos popierinės ir elektroninės sąskaitos, tam tikrais atvejais reikalaujama nurodyti mažiau rekvizitų ir kt.

Nekilnojamojo turto mokestis
Nuo 2012 m. fizinių asmenų turimas gyvenamosios, poilsio ir pan. paskirties nekilnojamasis turtas, kurių savininkai iki šiol buvo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, bus apmokestinti tuo atveju, kai šio turto vertė viršys 1 mln. litų. 1 proc. tarifas bus taikomas tik tai tokio turto vertei, kuri viršys neapmokestinamą, t. y. 1 mln. litų, turto vertės sumą. Neapmokestinamoji 1 mln. litų turto vertės suma bus taikoma fizinio asmens ir jo šeimos narių (sutuoktinių ir/ar nepilnamečių vaikų) turimam turtui. Mokestį mokės to turto savininkas.

Stabilios ir pelningos veiklos siekiančios verslo įmonės vis dažniau renkasi darbuotojų gyvybės draudimą kaip papildomą motyvavimo priemonę.

Darbuotojų gyvybės draudimas aktualus dėl šalyje mažėjančio nedarbo, nes verslo įmonės siekia išlaikyti profesionaliausius savo specialistus bei motyvuoti juos karjeros aukštumų siekti Lietuvoje, o ne užsienyje.

„Sunkmečiu verslas buvo priverstas galvoti, kaip išgyventi ir mažinti išlaidas, tačiau rinkoje stebime naujas tendencijas: šiemet per 10 mėnesių bendrovėje „Aviva Lietuva“ įmonės apdraudė 40 proc. daugiau darbuotojų nei pernai per tą patį laiką. Nors pasaulio ekonomika permaininga, nerami, Lietuvos verslo pasaulyje jaučiamas pagyvėjimas. Panašus atgijimas rinkoje buvo 2006 – 2008 m.,“ – sako gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Asta Grabinskė.

Gyvybės draudimą darbuotojams įsigyja ne tik stambios, tarptautinės kompanijos, bet ir vidutinės, smulkios lietuviško kapitalo įmonės, teikiančios medicinos, transporto, miškininkystės, augalininkystės, gamybos, prekybos, buhalterinės apskaitos ir kt. paslaugas. Populiarios papildomos apsaugos: stacionarinio gydymo draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir draudimas darbingumo praradimo, mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejais.

Atnaujino gyvybės draudimo pasiūlymą verslui

Atnaujintasis „Aviva Lietuva“ gyvybės draudimo pasiūlymas verslui apima tiek draudimą, tiek kapitalo kaupimą. Kiekvienam darbuotojui sudaroma individuali sutartis, pagal jo poreikius pritaikomos sutarties sąlygos. Nežiūrint to, rizikos vertinimas ir sutarčių sudarymo tvarka gerokai supaprastinta. Plati gyvybės draudimo apsauga apima išmokas mirties atveju, invalidumą ir traumas dėl nelaimingo atsitikimo bei visišką darbingumo praradimą. Nuo šiol prie gyvybės draudimo sutarties, kurią įsigyja įmonė, galima prijungti ir sveikatos bei kritinių ligų draudimą.

Draudimo išmoką, netekus darbuotojo, jam susirgus, patekus į nelaimingą atsitikimą arba darbuotojo mirties atveju, darbdavys gali skirti darbuotojo šeimos paramai arba tam, kad padengtų prastovų įmonėje nuostolius.

Valstybė skatina ilgalaikį kaupimą, taikydama palankias mokesčių sąlygas draudimo įmokoms. Įmonei mokant gyvybės draudimo įmokas darbuotojo naudai, neviršijančias 25 proc. darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčio, o sumokėtos įmokos pripažįstamos leidžiamais atskaitymais. Draudimo išmokos, įvykus draudiminiam įvykiui yra neapmokestinamos, o darbuotojui atsiimant draudimo sąskaitoje sukauptą kapitalą po 10 metų, investicinis pelnas taip pat neapmokestinamas.

Saugo ir padeda taupyti

Įmonių darbuotojus ir jų šeimos narius gyvybės draudimas saugo visą gyvenimo trukmę. Darbuotojas turi garantuotą finansinę apsaugą – gyvybės draudimą, kuris galioja visą parą, visame pasaulyje. Apdraustojo mirties atveju bus išmokėta draudėjo pasirinkta ir sutartyje nurodyta suma.

Be to, gyvybės draudimas suteikia galimybę disciplinuotai kaupti kapitalą, užsitikrinti deramą pensiją. Darbuotojui įmonėje išdirbus tam tikrą laiką, darbdavys gali perduoti darbuotojui teises į draudimo sutartį ir sukauptas lėšas.

Gyvybės draudimas aktualus net ir jaunam kolektyvui, kuris apie ligas dar negalvoja, tačiau norėtų taupyti ir turėti jaunimui itin aktualią apsaugą nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Savarankiškai ir drausmingai taupyti pačiam nėra lengva, tad darbdavio mokamos įmokos palengvina finansinę naštą, o draudimo teikiama apsauga tampa motyvuojančiu veiksniu.

 

Interviu BNS Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad apie didesnį gynybos finansavimą leidžia kalbėti papildomos investicijos į Viešojo saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų karinį rengimą. Vyriausybė skaičiuoja, kad kitąmet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

- Kokia yra oficiali Vyriausybės pozicija – kokią dalį BVP gynybos išlaidoms Lietuva skiria ir ketina skirti ateityje?

- Labai teisingai klausiate – kokią dalį skiriame gynybai. Reikia nepainioti sąvokų – gynybos biudžetas ir KAM biudžetas. Šis skirtumas yra ir šiemet patvirtintoje Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje. Pagal ją, įvedus karo padėtį, agresijos metu ginkluotosioms pajėgoms taip pat priskiriama VSAT ir VST.

Siekiame, kad šios dvi struktūros būtų pasirengusios įgyvendinti iškeltus uždavinius. Todėl svarstydami gynybos biudžetą, skaičiuojame kariuomenės biudžetą, VST biudžetą ir VSAT biudžetą. Pagal dabar svarstomą biudžeto projektą ir BVP projekcijas, kitąmet gynybai skirsime 0,95-0,97 proc. BVP.

KAM biudžetas lieka, deja, toks pat, koks buvo šiemet. Iššūkius matome ir ieškome būdų, kaip padėti spręsti kariuomenei finansines problemas. Todėl nusprendėme panaudoti 50 mln. litų ES lėšų įsigyti sraigtasparnius įvairiems tikslams, taip pat ir susijusiems su krašto apsauga. Taip pat pavedėme iki lapkričio 1 dienos KAM kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis parengti pasiūlymus dėl krašto apsaugos sistemos nekilnojamojo turto – turto atnaujinimo programų, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės programų panaudojimo, pavyzdžiui, tobulinant Zoknių oro uostą.

- Kaip vertinate prezidentės teiginį, kad Lietuva ir iki šiol skyrė gerokai daugiau nei 1 proc. BVP gynybai?

- Prezidentė pasakė svarbų dalyką, kad skaičiuodami gynybos biudžetą, turime skaičiuoti ne tik KAM biudžetą, kariuomenės biudžetą, bet ir papildomus dalykus.

Galbūt prezidentė dar tiksliai nežinojo tų skaičių. Iš pradžių irgi galvojome, kad gali viršyti 1 procentą. O dar tiksliau suskaičiavus išėjo 0,95 procento. Bet tai nepridėjus tų 50 mln. litų sraigtasparniams – jų neįtraukiame, nes jie yra ir aplinkos apsaugos, gelbėjimo tikslams.

Turėtume suprasti kai kurių skaičiavimų viešoje erdvėje skirtumų atsiradimo priežastis. Nuo 2004 metų Lietuva nemažai diskutavo su NATO ekspertais, ne visada sutardama dėl NATO siūlomų koncepcijų, kas yra NATO standartas kalbant apie karines pajėgas.

2004 metais NATO formulavo, kad karinės pajėgos turi būti parengtos tarptautinėms NATO misijoms, ir tai yra pagrindinis uždavinys. Dalyvavome tose diskusijose ir mes, kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis aiškiai dėstė požiūrį, kad negalime apsiriboti vien tik tokiu tikslų iškėlimu savo karinėms pajėgoms – šalia to turi būti ir mūsų teritorinės gynybos prioritetai. Šiuo požiūriu galbūt kai kurie skirtumai vertinimuose ir yra likę.

VSAT turi apie 3,5 tūkst., VST - 900 personalo. Kalbant apie teritorinės gynybos potencialią, nematyti rezervo ir neplanuoti jo panaudojimo mums būtų neišmintinga.

- Kam apskritai reikalingas toks gynybos išlaidų perskaičiavimas ir naujas pateikimas viešojoje erdvėje? Ar taip tikitės sušvelninti NATO kritiką dėl nepakankamo finansavimo?

- Ne procentais mes ginsimės. Nors procentai padeda palyginti vienus su kitais, bet mums labai svarbu racionaliai ir efektyviai įgyvendinti ginkluotos gynybos koncepciją. Savo, kaip Vyriausybės vadovo, matau labai didelę atsakomybę, kad turimą potencialią būtume tinkamai parengę tokiam atvejui, kurio, tikėkime, išvengsime. Todėl ir patvirtinome veiksmų planą, kokie turi būti karinės taktikos mokymai.

Tuo pačiu turime racionaliai skaičiuoti, kokios lėšos skiriamos gynybai ir patys savęs nemenkinti.

- Siekdama narystės NATO Lietuva irgi bandė “atrodyti geriau”, tačiau 2005 metais NATO ekspertai pareikalavo pasiaiškinti dėl nesusijusių išlaidų įtraukimo į pateikiamą gynybos finansavimą, ir išlaidų didinimo per kitas institucijas buvo atsisakyta. Ar Lietuva vėl neužlips ant to paties grėblio?

- Tai du skirtingi dalykai. Tikrai nepučiame jokių skaičių. Galbūt buvo klaidų 2003-2004 metais, kai bandyta pridėti ir kompiuterius mokykloms, ir dar ką nors. Tų klaidingų nuodėmių tikrai nesirengiame kartoti, apie tai negalvojame. Bet jei turime nuostatas, kad į ginkluotas pajėgas įtraukiamos tos dvi struktūros, tai turime įgyvendinti – su labai racionaliais pasirengimo planais, o į planų įgyvendinimą, mokymą riekia investuoti.

- Sąjungininkai NATO, visų pirma JAV, sako suprantančios, kad Europoje ir JAV yra ekonominė krizė, bet prašo aiškaus plano, kaip bus siekiama 2 proc. BVP gynybai atsigaunant ekonomikai. Ar Lietuva turi tokį planą?

- Iš tikrųjų, net jei skaičiuojame, kad išleidžiame 1 procentą, tai nėra NATO standartas 2 procentai. Akivaizdu, kad turime bendrą rūpestį.

Seime rengiamas partijų susitarimas, kad atsigaunant po krizės rastume galimybių skirti daugiau lėšų ir artėtume prie NATO naudojamo ginkluotųjų pajėgų finansavimo vertinimo kriterijų. Tam ir toliau skirsime dėmesį. Deja, šiandieninės aplinkybės neleidžia labai greitai numatyti didesnių pinigų.

Mūsų partneriai gerai supranta, kad saugumas mūsų regione šiuo metu priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų – pirma, kaip įveikiame finansinę ir ekonominę krizę, antra, kaip sprendžiame energetinio saugumo iššūkius, kur turime didžiulius projektus, ir trečia, tai pasirengimas tiesioginei karinei gynybai. Nekuklu vertinti patiems save, bet pagal šiuos tris svarbiausius saugumą užtikrinančius dalykus darome tikrai nemažai.

O 2 proc. BVP gynybai lieka labai aiškus tikslas.

- Ačiū už interviu.