Šių metų pradžioje Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė sprendimą, kuriuo tarpvalstybiniams ES narių susitarimams energetikos srityje numatomas ketimosi informacija mechanizmas. Sprendimui įsigaliojus nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybės narės privalės informuoti Europos Komisiją apie visus turimus ir naujus susitarimus energetikos srityje.

Iki šiol dvišalių sandorių, kurie neprisideda prie bendros ES energetikos rinkos kūrimo, problema yra sprendžiama gana neveiksmingai, nes problemos dėl neatitikimo ES teisės aktams bei politinėms nuostatoms tampa matomomis tik tada, kai sutartys tarp šalių jau yra pasirašytos ir ratifikuotos. Užginčijus šias sutartis ES lygiu, valstybės narės turi iš naujo leistis į sudėtingas derybas su energetinių išteklių tiekėjais. Nuo šiol valstybės narės privalės teikti informaciją nuo pat derybų pradžios, todėl bus galima užtikrinti žalingų sandorių prevenciją.

Labai svarbu tai, kad valstybės narės nuo 2012 m. galės prašyti Europos Komisijos atstovų dalyvauti derybose, kai bus sprendžiami tarpvalstybiniai klausimai susiję su naftos, dujų ar elektros tiekimu. Tai ypač naudinga mažosioms, energetiškai priklausomoms nuo trečiųjų šalių valstybėms, kurios dėl savo padėties turi labai silpnas derybines pozicijas.

Noriu pabrėžti, kad iki pasiekiant šį susitarimą, dėl jautrios informacijos apie derybas energetikos srityje atskleidimo buvo ne kartą diskutuojama EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE). Tai buvo gera proga mums, energetiškai izoliuotų Baltijos šalių atstovams, išdėstyti savąją problematiką ir pasiekti, kad ji būtų atspindėta galutiniame dokumente.

Susitarimas teikti informaciją apie energetinius sandorius yra svarbus žingsnis į priekį, įgyvendinant dar labai naują, tik su Lisabonos sutartimi atsiradusią, bendros energetikos rinkos koncepciją. Įgyvendinant šią koncepciją, tiek valstybių narių, tiek bendrai visos ES laukia dar daug iššūkių, pradedant trečiojo energetikos paketo teisės aktų įgyvendinimu bei trūkstamų infrastruktūros objektų statybomis.

Kaip rodo kai kurių didžiųjų ES šalių lyderių retorika, trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas dar nėra visiškai apsaugotas nuo politinio spaudimo iš trečiųjų šalių. Susirūpinti verčia vieši pareiškimai, kad ateityje gali tekti dar grįžti prie trečiojo paketo nuostatų, galimai ieškant nuolaidų trečiųjų šalių energetinių išteklių tiekėjams.

Informacijos atskleidimas ir keitimamsis energetikos srityje yra labai svarbus ir savalaikis sprendimas, tačiau, akivaizdu, kad užtikrinti ryškių pokyčių energetikoje jis negali. Kitas ES žingsnis, siekiant bendros energetikos politikos įgyvendinimo, turėtų būti energetinių išteklių pirkimas ES mastu, kas leistų ženkliai sumažinti energetinių išteklių kainas rinkoje ir leistų jomis pasinaudoti mažųjų šalių, pavyzdžiui, Baltijos valstybių vartotojams.