Tiesa, pasitvirtina tik mažoji dalis skundų, bet ilgainiui ir jų daugėja. Ypač vasarą. Štai vien per šių metų liepą VMVT gavo 10 pasitvirtinusių vartotojų skundų dėl apsinuodijimo bei maisto kokybės. O tai – daugiau nei per visą pirmąjį šių metų pusmetį.
VMVT Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės teigimu, pastarųjų metų vasaromis ypač padaugėja apsinuodijimo pasenusiais produktais atvejų.
Apie vasarą pagausėjusius žarnyno infekcinių ligų protrūkius praneša ir Užkrečiamųjų ligų bei AIDS centras. Specialistai skaičiuoja, kad per du šių metų vasaros mėnesius užregistruoti 74 pranešimai apie žarnyno infekcinių ligų protrūkius, iš kurių 61 protrūkis užregistruotas šeimose, devyni – viešojo maitinimo įstaigose, trys – vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir vienas, susijęs su prekybos įmonėje prekiautu maistu.
Kaip pabrėžia specialistai, dažniausiai registruojami susirgimai salmonelioze bei šios ligos protrūkiai, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Taip yra todėl, kad vasarą padaugėja iškylaujančiųjų gamtoje, dažniau švenčiamos šeimos, giminės šventės.
Mitybos ekspertų duomenimis, per karščius žarnyno infekcinėmis ligomis dažniausiai užsikrečiama nuo nepakankamai karščiu apdoroto gyvūninio maisto – mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno ir jų produktų. Šių infekcinių ligų priežastis gali būti ir patogeniniais mikroorganizmais užterštos daržovės bei vaisiai.

"Veido" archyvas

Maistas kavinėse taip pat gali kelti pavojų

Ak, vasara! Deja, ne visiems ji linksmai baigiasi… Šilumą mėgsta ne tik mažieji padūkėliai, bet ir įvairios bakterijos, kurios ima uoliai daugintis maiste. Toks bakterijomis “pagardintas” iškyloje sukirstas sumuštinis rimtai susargdina ir ilgam nuramina net ir smarkiausią nenuoramą.

Nors vaikams tėveliai parenka geriausią kąsnelį, bet kartais iš pažiūros šviežias, gerai atrodantis produktas ar patiekalas gali kelti pavojų, jei į jį yra patekę infekcines žarnyno ligas sukeliančių mikrobų. Toks maistas gali sukelti infekcinį apsinuodijimą.

Pagrindinės kaltininkės

• Salmonelioze užsikrečiama per maisto produktus ir nesilaikant asmens higienos. Neretai ligos priežastimi tampa užkrėsti pieno produktai, vištiena, kiaušiniai. Šia infekcine liga dažnai suserga visa šeima arba grupė žmonių, valgiusių to paties užkrėsto produkto. Liga prasideda ūmiai, praėjus 6–30 valandų po užsikrėtimo.

• Kampilobakterioze galima užsikrėsti per nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną, nepasterizuotą pieną. Kaltos gali būti ir nešvarios virėjų rankos ar virtuvės įrankiai. Šios bakterijos geriausiai išgyvena ir dauginasi vakuuminėse pakuotėse, užšaldytoje mėsoje, tačiau jautrios karščiui, išdžiūvimui. Ligos simptomai pasireiškia praėjus 2–5 dienoms po užsikrėtimo, bet gali pasireikšti ir po dešimties dienų.

• Stafilokokai gali sukelti sunkų apsinuodijimą. Jų ant produktų gali patekti nuo odos pūlinėmis infekcijomis sergančio žmogaus rankų. Pavojingi užterštomis rankomis apčiupinėti produktai, ypač pieno (varškė, sūris, ledai, pyragaičiai). Stafilokokai, daugindamiesi maisto produktuose, gamina toksiną, kuris nesunaikinamas net ir produktą kepant ar verdant. Liga prasideda gana greitai – praėjus 2–4 val. po užsikrėtimo.

• Dizenterijos lazdelės sukelia dizenteriją (dar vadinamą šigelioze). Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, dažniausiai perduodantis “dovaną” per nešvarias rankas, vandenį, maisto produktus. Sukėlėjus pernešti gali ir musės, tarakonai. Liga prasideda ūmiai, praėjus 3–7 dienoms po bakterijos patekimo į organizmą. Liga trunka 1–3 savaites, tačiau žarnyno gleivinės funkcijos atsikuria dar vėliau.

Pavalgius “neteisingo” maisto

Bakterinė žarnyno infekcija užklumpa staiga. Paprastai ligos pradžioje mažylis sukarščiuoja, pakyla aukšta temperatūra, vėliau jis pradeda viduriuoti skystomis, vandeningomis išmatomis arba jos būna su gleivėmis ir krauju dėl storojo žarnyno pažeidimo (sergant dizenterija). Taip pat ligoniuką vargina pilvo skausmai, skausmingas tuštinimasis, neretai jis vemia. Kai mažylis daug vemia ir viduriuoja,  netenka skysčių ir elektrolitų, todėl gali prasidėti dehidratacija (skysčių netekimas). Tuomet organizmas išsenka, sumažėja odos ir audinių elastingumas, sausėja liežuvis, prikimsta balsas. Itin gausiai netekus skysčių, gali sumažėti kraujospūdis ir net prasidėti traukuliai. Staigus ir didelis skysčių netekimas gali sukelti šoko būseną, kuri patiems mažiausiems netgi pavojinga gyvybei.

Svarbu! Jeigu nepavyko išvengti kurios nors maistu plintančios infekcinės ligos, o mažyliui pasireiškė pirmieji ligos požymiai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas), būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Gydymas namie

Sunegalavusį vaiką iki apsilankymo pas gydytoją būtina nedelsiant pradėti gydyti namie.

• Skysčiai. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jis gautų pakankamai skysčių. Jiems papildyti geriausiai tinka specialūs tirpalai, į kurių sudėtį įeina kalis, soda ir gliukozė. Kiekvienos mamytės namų vaistinėlėje nuolat turėtų būti šių tirpalų (tinka “Hipp ORS 200″, “Hydral”, “Rehidron”, “Basica” arbata). Girdant mažylį reikėtų laikytis taisyklės: duoti gerti po nedidelį kiekį skysčio, pvz., po šaukštą, bet labai dažnai – kas 2–3 minutes (taigi praktiškai reikia sėdėti prie vaiko ir girdyti). Jei vaikas iš karto išgers daug, gali išvemti. Jei mažylis gerti atsisako, galima bandyti skystį lašinti į burnytę pipete ar pasinaudoti vienkartiniu švirkštu. Kai kuriems ligoniukams labai patinka gerti pro šiaudelį. Kartais atsisakančiam gerti  mažyliui galima pasiūlyti naminės želė – tai irgi skystis, tik kitu pavidalu.

• Mityba. Žindomą suviduriavusį kūdikį reikia maitinti krūtimi ir toliau. Svarbiausia visų vaikų nemaitinti per prievartą, nes mažylį kartais pykina net nuo kvapo. Valgiaraštyje neturėtų būti riebaus, saldaus maisto, ribokite pieno produktus. Tiks kruopų, morkų ar bulvių košė, neriebus jogurtas, kefyras, džiovintų vaisių kompotas, kisielius, negazuotas mineralinis vanduo, kepti obuoliai, bananai.

• Vaistai. Tik gydytojas nuspręs, ar vaikui reikalingi kiti vaistai ir antibiotikai. Tėveliams negalima patiems duoti antibiotikų, nes taip gali mažyliui tik pakenkti. Gydytojui rekomendavus galima vaikui pradėti duoti gerųjų bakterijų preparatų. Itin gerai toleruojamas pieno rūgšties bakterijų preparatas “Gefilus”. Nereikėtų vaikui duoti viduriavimą slopinančių medikamentų, nes taip sutrikdomas žarnyno apsivalymas ir visos bakterijos bei jų gaminami toksinai užsilaikys žarnyne. Tuomet liga bus dar sunkesnė. Jeigu vaikas labai gausiai viduriuoja ir todėl netenka daug skysčių ir kartu mikroelementų, viduriavimą galima šiek tiek “prilaikyti”. Tam tiktų “Smecta”, tik kartu su ja reikia gerti daug skysčių.

Kur pažvelgsi – viskas genda…

Norint išvengti žarnyno infekcijų – nemalonių vasaros palydovų, reikėtų žinoti, kad greičiausiai genda visi pieno, mėsos ir žuvies produktai, kulinarijos gaminiai, mišrainės (ypač jei yra pagardintos majonezu ar grietine), tortai ir pyragai su įdaru. Itin pavojingi nepakankamai termiškai apdoroti kiaušiniai, vištienos gaminiai, paštetas, blyneliai, pyragėliai su mėsa, kuriuos gaminant nepakankami gerai iškeptas įdaras (tada bakterijos ne tik nežūsta, bet dar ir dauginasi), o pyragaičius su  kremu apskritai geriau ignoruoti – juk kremas gaminamas iš žalių kiaušinių. Šiuos produktus būtina laikyti šaltai (ne aukštesnėje nei 2–6 laipsnių šilumos temperatūroje). Tačiau ir tada jų galiojimo laikas yra ribotas – dažniausiai 2–3 paros.

Ne viena į pajūrį atvykusi šeima negali ramiai praeiti pro rūkytą žuvį, dažniausiai pardavinėjamą ant suolelio netoli pliažo. Tačiau vien tik pažvelgus į pardavėjo veidą sunku pasakyti, ar ši žuvis buvo ruošiama tvarkingai, ar ji yra šviežia. Žuvis labai greitai genda, ji tinka vartoti tik 12–24 val. nuo pagaminimo.

Ledus reikia rinktis taip pat labai atsargiai. Jeigu jie minkšti, pakeitę formą, galima įtarti, kad buvo atitirpinti, t.y. buvo pažeistos jų laikymo sąlygos. Todėl tokie ledai jau gali kelti pavojų sveikatai, jie tampa labai gera terpe toksines maisto infekcijas sukeliančioms bakterijoms daugintis.

Vištienos apdorojimo menas

Vasarą itin nesaugu valgyti patiekalus iš nepakankamai išvirtos ar iškeptos vištienos ar kiaušinių, nes šiuos produktus itin pamėgusios salmonelės. Tad vištą kepkite tol, kol mėsa pradeda luptis nuo kaulų ir prie jų nebebūna matyti kraujo.

Vištos negalima atitirpinti kambario temperatūroje, nes tuomet salmonelės pasidaugina. Atitirpinti vištą reikia šaldytuvo apatinėje lentynoje. Išdarinėjus paukštį rankas, stalą ir visus įrankius (lentelę, peilį) reikia labai kruopščiai nuplauti, naudojant riebalus tirpinantį indų ploviklį. Įrankius perliekite verdančiu vandeniu.

Prieš mušant kiaušinį, jį reikia nuplauti tekančiu vandeniu, galima naudoti ir šepetėlį. Negalima kiaušinių plauti juos ketinant laikyti šaldytuve, nes taip atveriamos lukšto poros ir bakterijos iš išorės turi puikių galimybių patekti į kiaušinio vidų.