Nors liepos 1 d. bus metai, kai panaikintos apskričių administracijos, buvę apskričių viršininkai, bent jau šeši iš dešimties, savo darbą praktiškai dirba iki šiol.

Nors oficialiai jie dabar yra Ministro pirmininko patarėjai regioninės plėtros klausimais, kažkodėl Vyriausybės tinklalapyje įrašyti ne prie kitų premjero patarėjų, o Ministro pirmininko tarnybos darbuotojų sąraše. Ir pavaldūs jie ne Ministrui pirmininkui, o jo kancleriui Deividui Matulioniui. Nors nurodytas net kabineto numeris, tačiau apskričių eksviršininkai sostinėje nereziduoja – jie tebedirba tuose miestuose, kuriuose ir dirbo.

Vienas pagrindinių jų uždavinių – dalyvauti regioninės plėtros tarybų darbe. Tačiau tarybų – dešimt, o apskričių eksviršininkų dabar patarėjais dirba tik šeši. Beje, panaikinus apskričių administracijas, premjero patarėjais iš karto tapo ne visi dešimt, o aštuoni buvę viršininkai. Įstatymiškai Vyriausybė turi deleguoti savo atstovus į regioninės plėtros tarybas, tad kodėl patarėjų regioninės plėtros klausimais dešimt niekada nė nebuvo? Kancleris D.Matulionis prisipažįsta kol kas nė negalįs atsakyti, koks šios pareigybės likimas ir ar bus patarėjų regioninės plėtros klausimais korpusas papildytas iki tokio skaičiaus, kiek yra apskričių. Kol kas teaišku tiek, kad Vyriausybė dar rugsėjo mėnesį į Seimą išsiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma teisiškai įforminti Vyriausybės (ne premjero) patarėjų regioninei plėtrai pareigybes.

Pernai balandį Seimui priėmus Regioninės plėtros įstatymo pakeitimus ir papildymus, jų statusas liko nereglamentuotas.
O gal bent jau dešimties nė nereikia, jei niekada tiek ir nebuvo?

Atsisveikinome su patriarchu

Birželio pabaigoje amžinojo poilsio atgulė prezidentas Algirdas Brazauskas – vienas iš dviejų iškiliausių atkurtosios valstybės politikų, įkūnijęs tą dalį Lietuvos, kuri tapatina save su sovietmečiu ir jo gerove.

Laidodama Algirdą Brazauską, save apraudojo ir savotiškai palaidojo visa sovietinė Lietuva. Ne vien tik partinė ir ūkinė nomenklatūra, pastaruosius du dešimtmečius už plačių A.Brazausko pečių gyvenusi kaip už sienos, kur jos nepasiekdavo nei tautos pyktis, nei teisėtvarkos ranka. Su sovietine Lietuva save tapatina per milijoną žmonių, kuriems okupacijos metai – tai ne partizanų kovos, trėmimai, komunistinė ideologinė prievarta ir KGB persekiojimai.

Jiems tai – sotus kolchozinis gyvenimas silikatinių plytų mūrinukuose, nemokamas aukštasis mokslas ir garantuotas įdarbinimas, išsaugant galimybę prisidurti “iš šono”, jei tik būsi darbštus ir nesipyksi su valdžia.

Taip, mes turime gerbti A.Brazauską kaip politiką, kuris lemiamu momentu nuėjo su tauta ir neabejotinai palengvino Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, kaip prezidentą, kuris suderėjo valstybės sienas ir nustatė gerus santykius su kaimynais, kaip dalies visuomenės lyderį, kuris kritiniais momentais savo autoritetu stabilizuodavo valstybę. Tačiau gerbdami neturime pamiršti, kad visuomenės sutaikymą jis suprato kaip istorijos perrašymą sovietinės nomenklatūros naudai, kad jo ūkiški sprendimai atvedė valstybę į krizę, kad faktiškai valdęs valstybę dvylika iš dvidešimties jos gyvavimo metų A.Brazauskas paliko Lietuvą susiskaldžiusią ir sutrikusią. Ir būdamas tvirtai įsitikinęs, kad dėl to kalti visi kiti, tik ne jis pats.

Nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas

Birželį nedarbo lygis Lietuvoje, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pasiekė rekordą – 18,3 proc. Tiesa, šį rekordą paskatino ne įmonių bankrotai ar staiga pasunkėjusi ekonominė padėtis, o pasklidusi informacija, kad Lietuvos darbo biržoje neužsiregistravę bedarbiai turės mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Aktyviausiai registravosi ilgalaikiai bedarbiai, tarp kurių nemaža dalis – dirbančiųjų “šešėlyje”.
Premjeras viliasi, kad kitąmet nedarbas Lietuvoje mažės, gal netgi iki 9,9 proc.

Panaikintos apskritys

Birželio mėnesį baigus reformą, liepos 1-ąją Lietuvoje nustojo veikusios apskričių viršininkų administracijos, panaikinti ir pačių viršininkų etatai. Iš 88 šių administracijų vykdytų funkcijų 58 buvo panaikintos, 10 perduota savivaldybėms, o 20 – ministerijoms. Iki tol Lietuvoje veikė 10 apskričių. Reforma kainavo 14 mln. Lt, ją įvykdžius per metus ketinta sutaupyti 30 mln. Lt darbo užmokesčio. Be darbo liko per 1,1 tūkst. žmonių.

Nauja Generalinė prokuratūra – po didinamuoju stiklu

Šiemet pasikeitė visa Generalinės prokuratūros vadovybė. Atsistatydinus įtampos ir kritikos bangos neatlaikiusiam Algimantui Valantinui, generalinio prokuroro postą užėmė Darius Valys. Jam iškeltas milžiniškas tikslas – atkurti visiškai smukusį žmonių pasitikėjimą prokuratūra. Netrukus generalinio prokuroro pavaduotojais buvo paskirti Darius Raulušaitis ir Tomas Staniulis.

Naujajai vadovybei ramiai leista dirbti daugiau nei šimtą dienų, tačiau gruodį Generalinės prokuratūros vadovybę užliejo kritikos pliūpsnis. Seimo pirmininkė Irena Degutienė viešai suabejojo D.Valiaus kompetencija ir pažadėjo inicijuoti parlamentinį Generalinės prokuratūros veiklos tyrimą dėl Sausio 13-osios ir Medininkų bylų.

Vokietija parodė taupymo pavyzdį

Siekdama sumažinti valstybės skolą ir biudžeto deficitą bei parodyti taupymo pavyzdį kitoms Europos šalims, Vokietija apsisprendė iki 2014-ųjų valstybės išlaidas apkarpyti mažiausiai po 10 mlrd. eurų kasmet, o iš viso per šį griežtą ar net asketišką laikotarpį sutaupyti apie 80 mlrd. eurų.

Tuo metu tai buvo pirmas itin griežto taupymo pavyzdys visoje Europoje, įkvėpęs ir daugiau Europos valstybių. Netrukus Prancūzijos pramonės ministras Christianas Estrosis, siekdamas mažinti biudžeto išlaidas, ryžosi paskelbti planą šalyje vėlinti pensinį amžių. Vėliau biudžeto deficitą visomis įmanomomis priemonėmis mažinti ėmėsi ir Portugalija, Ispanija, Italija, Airija bei kitos Europos šalys.

Neregėta ekologinė nelaimė

Balandžio 20 dieną Meksikos įlankoje įvyko viena baisiausių ekologinių nelaimių per visą žmonijos istoriją. Naftos kompanijai BP priklausančioje jūrinėje naftos gavybos platformoje “Deepwater Horizon” nugriaudėjo sprogimas, o po poros dienų ši platforma nuskendo.

Tai sukėlė galingą naftos išsiliejimą, kuris didžiausią žalą padarė birželį. Iš viso per daugiau nei tris mėnesius į vandenyną išsiliejo apie penkis milijonus barelių naftos ir užteršė milžinišką vandens plotą. Sustabdyti šį pliūpsnį pavyko tik rugpjūtį.

Dėl puošnių buvusių apskričių viršininkų grandinių, kutais padabintų spalvingų vėliavų bei kitokio likviduotų apskričių viršininkų administracijų palikimo susikibo krašto muziejai.

Vyriausybė pavedė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) parengti siūlymą, kaip elgtis su likviduotų apskričių viršininkų administracijų turtu bei šią instituciją reprezentavusiomis regalijomis – vėliavomis, viršininkų skiriamaisiais ženklais, antspaudais. Šiuo metu VRM specialistai rengia šį siūlymą Ministro pirmininko tarnybai.

Simbolius perimti savo žinion jau panoro kai kurie krašto muziejai, rašo “Lietuvos žinios”.

Pirmasis paimti eksponatus suskubo Lietuvos nacionalinis muziejus. Prašymą Ministro pirmininko tarnybai jo vadovai nusiuntė birželio mėnesį. Vyriausybės kancleriui Deividui Matulioniui adresuotame rašte prašoma, kad visų buvusių apskričių viršininkų regalijos ir kiti simboliai būtų saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

“Šešiolika metų egzistavusios, o vėliau panaikintos apskritys yra naujausių laikų istorijos paveldas. Todėl natūralu, kad apskričių administracijų simboliai, net jų iškabos, blankų pavyzdžiai ir antspaudai būtų saugomi mūsų saugyklose”, – sakė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Žygintas Būčys.

Jis iškart perspėjo, kad Nacionalinio muziejaus tikslai – ne grobikiški. “Tesiekiame, kad regalijos nepasimestų”, – sakė Ž.Būčys.

Pirmoji savo regalijomis pasirūpino buvusi Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė. Paskutinę darbo dieną, birželio 30-ąją, jas kartu su apskrities vėliava ji perdavė Vytauto Didžiojo karo muziejui. Buvusi viršininkė šį perdavimą įteisino dokumentu – pasirašė jų priėmimo-perdavimo aktą.

O.Balžekienė pasidžiaugė, kad svarbiausi Kauno apskritį menantys simboliai bus išsaugoti laikinojoje sostinėje ir eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Buvusi Marijampolės apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė paskutinę darbo dieną savo regalijas perdavė prezidento Kazio Griniaus muziejui.

“Juk tai yra mūsų istorija, todėl apskrities simboliai turėtų likti Marijampolėje. Tik po kelių dienų man skambino iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, tačiau jiems niekuo padėti nebegalėjau”, – prisiminė B.Kažemėkaitė.

Tą pačią dieną papuošalus nuo krūtinės nusikabino ir buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas. Vėliavą, herbą ir Klaipėdos apskrities garbės ženklą jis perdavė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriui Jonui Geniui.

“Manau, kad tie daiktai turėtų likti Klaipėdoje. Dabar jie ir yra pas mus, tačiau kol kas negalime jų eksponuoti, nes oficialiai jie neperduoti”, – apgailestavo J.Genys.

Buvęs Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas taip pat patvirtino, kad jo krūtinę puošusią grandinę ir kai kuriuos kitus eksponatus norėtų turėti Šiaulių “Aušros” muziejus.

“Jo direktorius dar iki apskričių naikinimo vaikščiojo pas mane ir prašė, kad šias regalijas perduočiau jam. Pasakiau, kad vėliavos neduosime, nes kol kas veikia regiono plėtros taryba, o ji simbolizuoja mūsų Šiaulių kraštą. Tačiau kiti daiktai dar nėra buhalteriškai įvertinti, nenustatytas jų nusidėvėjimas. Be to, jie jau mums nebepriklauso”, – aiškino R.Domarkas.

Buvęs Utenos apskrities viršininkas Egidijus Puodžiukas sakė nežinąs, ar kuriam nors miesto muziejui reikia regalijų.

“Aš jų dabar su savimi nesinešioju, nes jas perėmė VRM. O ką su jomis darys – nežinau. Kaip nuspręs Ministro pirmininko tarnyba, taip ir bus”, – abejingai kalbėjo E.Puodžiukas.

Kai kurių apskričių viršininkų administracijų (AVA) likvidavimo procesą stabdo skolos, susidariusios dėl abejotinų viršininkų sprendimų. Kol AVA turi skolų, jos negalima likviduoti kaip juridinio asmens. Didžiausia skola slegia buvusią Marijampolės AVA – už Gelgaudiškio dvaro rūmų restauravimą rangovams nebuvo sumokėta 1,34 mln. litų. Vilniaus AVA liko skolinga 1,33 mln. litų. Iš jų per 1,28 mln. Lt yra skola VĮ „Registrų centras“, dar apie 50 tūkst. Lt nesumokėta už komunalines ir kitas paslaugas. Dar beveik 92 tūkst. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų nesumokėjo Telšių AVA.

Kai kurių apskričių viršininkų administracijų (AVA) likvidavimo procesą stabdo skolos, susidariusios dėl abejotinų viršininkų sprendimų. Kol AVA turi skolų, jos negalima likviduoti kaip juridinio asmens.

„Iš pat pradžių buvau prieš tai, kad buvę apskričių viršininkai automatiškai taptų Ministro Pirmininko patarėjais, ir siūliau palaukti, kol bus pateikti galutiniai likvidacijos dokumentai. Pamažu į dienos šviesą kyla faktai, liudijantys, jog kai kurie asmenys tikrai negali užimti su valstybės valdymu susijusių pareigų“, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Vilniaus AVA valstybinei įmonei „Registrų centras“ liko skolinga 1,3 mln. Lt. „Sunku pasakyti, kokiais argumentais apskrityje vadovautasi planuojant darbus ir išlaidas. Mat skola susidarė dėl to, kad apskrities viršininkas, net ir žinodamas, kad perskirsčius valstybės biudžetą, apskričiai liko mažiau lėšų nei planuota, toliau užsakinėjo pažymas iš „Registrų centro“. Beje, likus dviem savaitėms iki reformos pabaigos, pasitraukdamas iš pareigų vadovas  tikino, kad praktiškai visi darbai padaryti, liko tik techniniai reikalai“, – teigia ministras.

Marijampolės AVA į skolas įstūmė projektas „Gelgaudiškio dvaro sodybos restauravimas ir kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“, kuriuo buvo tikimasi gauti solidžią Europos Sąjungos finansinę paramą. Dvaro rūmai skubiai pradėti restauruoti vos gavus preliminarų patvirtinimą, jog projektas atitinka tinkamumo reikalavimus. Marijampolės AVA ir rangovo darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad per porą mėnesių objekte darbų atlikta ir paslaugų suteikta už daugiau kaip 1,34 mln. Lt. Tačiau jau vasarį paaiškėjo, kad, patikslinus visus duomenis, paraiška finansuoti projektą atmesta. Be to, kilo įtarimų, jog rekonstrukciją atlikusios įmonės nurodytos darbų kainos yra aukštesnės nei rinkos kainos, realiai atlikti ne visi, jau kaip įgyvendinti nurodyti, darbai.

„Suprantu, jog apskrities vadovė buvo suinteresuota kuo greičiau prikelti dvaro rūmus, tačiau šiandien geri norai virto papildoma našta valstybės biudžetui – rangovai, negavę žadėto užmokesčio, pateikė ieškinį dėl atlygio už darbus, netesybų bei delspinigių. Toks neatsakingas optimizmas negalimas valstybinei institucijai, juolab besirengiančiai likvidacijai“, – pasipiktinimo neslėpė ministras R. Palaitis. Pasak ministro, vilties, kad šis klausimas bus išspręstas be didelių nuostolių, teikia Šakių savivaldybės administracija, pasirengusi perimti dvaro rūmus ir tęsti jų restauravimo projektą. Gelgaudiškio dvaro perėmimą šiandien ministras R. Palaitis aptars su Šakių rajono vicemeru Algimantu Damijonaičiu.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis šiandien spaudos pusryčiuose paskatino visas suinteresuotas puses atsakingiau kritikuoti apskričių viršininkų administracijų reformą.

“Jau dvi savaitės, kai panaikintos apskričių viršininkų administracijos. Reikia pripažinti, kad ne visi procesai vyko sklandžiai, tačiau juos kritikuojant reikėtų atsižvelgti į tai, jog tokio masto reforma Lietuvoje vyksta pirmą kartą, – spaudos pusryčiuose šiandien sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. – Tačiau didžiausią nerimą kelia ne paties proceso nesklandumai, o tendencinga buvusių apskričių viršininkų ir merų reformos kritika, net nesulaukus, kol pokyčius pajus tiesioginiai naudos gavėjai – žmonės”.

O reformos naudą, ministro nuomone, Lietuvos gyventojai pajusti netruks: vien valdymo išlaidoms kasmet bus sutaupoma 30-35 mln. litų, be to, panaikinus tarpinę valdžios grandį, žmonėms sumažėja ir administracinė našta. “Taip pat noriu patikinti, kad žmonių gąsdinimas, jog reikalų tvarkyti dabar reikės važinėti į Vilnių, yra visiškai be pagrindo – daugelyje savivaldybių žemės reikalus tvarkantys specialistai net nepakeis savo darbo vietų”, – patikino ministras R. Palaitis.

Ministras taip pat negailėjo kritikos kai kurių buvusių apskričių viršininkų komentarams dėl reformos vykdymo. R. Palaičio nuomone, dažnai patys valdininkai aplaidžiai vykdė su reforma susijusias savo funkcijas, pavyzdžiui, Šiaulių apskritis į archyvą nėra perdavusi dokumentų net nuo 1995 metų, Klaipėdos apskritis tokių neperduotų bylų turi apie 30 tūkstančių, taip pat yra ir kitokių veiklos spragų.

“Iš dalies galima suprasti reformą kritikuojančius merus – jie negavo, kaip tikėtasi, žemės tvarkymo funkcijos. Tačiau toks yra Seimo sprendimas ir Prezidentės nuostata. Todėl reikėtų pamiršti nuoskaudas ir imtis dirbti esamomis sąlygomis”, – sakė ministras R. Palaitis.

Ministras taip pat paneigė žiniasklaidoje pateikiamą neteisingą informaciją dėl buvusių apskričių viršininkų paskyrimo į regioninės plėtros tarybas. “Teigiama, jog esą parūpinau buvusiems apskričių viršininkams “šiltas vietas”. Norėčiau priminti, jog prieš savaitę Vyriausybėje sustabdžiau automatinį apskričių viršininkų skyrimą į regioninės plėtros tarybas, nes, mano nuomone, jie turėtų pirmiausia atsiskaityti kaip buvę likvidatoriai, pateikti visas reikiamas ataskaitas, o jau tik remdamasi jomis Vyriausybė turėtų spręsti, kurie iš jų gali eiti Vyriausybės atstovų pareigas regioninės plėtros tarybose, o kurie – ne. Nes be politinio pasitikėjimo, turėtų būti ir tam tikros dalykinės savybės bei atsakingas ir sąžiningas požiūris į darbą”, – teigė R. Palaitis.

Spaudos pusryčiuose ministras R. Palaitis taip pat pristatė naujus savo komandos narius – viceministrą Mindaugą Ladigą ir patarėją Gintarą Sodeiką.

Po spaudos konferencijos naująjį viceministrą M. Ladigą, kuruosiantį viešojo saugumo politikos įgyvendinimo sritį ir koordinuosiantį statutinių įstaigų veiklą, ministras pristatė vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų vadovams.

Nuo liepos panaikinus apskričių viršininkų administracijas buvę jų vadovai šiltas vieteles gaus Andriaus Kubiliaus „užpečkyje“, rašo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius pranešime spaudai. Jo nuomone, toks sprendimas – dar vienas premjero spjūvis liaudžiai į veidą.

„Konservatorių lyderis dar kartą įrodė, kad apie taupymą Vyriausybėje niekas nesvarsto. Greta 18 jau esančių politinio pasitikėjimo darbuotojų jis priims dar dešimt. Tiesa, premjero patarėjais bus įdarbinti tik valdantiesiems lojalūs asmenys – buvę apskričių viršininkai, kurie priklauso valdančiajai koalicijai. Tokį sprendimą komentuodami premjero žmonės nė nerausta, tarsi tai būtų įprasta. Sprendimas dar kartą patvirtina, kad visose srityse stengiamasi susodinti savus“, – mano Algirdas Butkevičius.

Anot jo, premjero patarėjų armija auga net ir tokiu metu, kai Vyriausybė nesugeba atsiskaityti su pensininkais, kai iš vaikus auginančių tėvų atiminėjami teisėtai uždirbti pinigai.

Apskričių viršininkų administracijų naikinimas nuo liepos 1-osios nereiškia, kad pradedama apskričių reforma, nes savivaldybės realiai papildomų funkcijų negauna, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

“Jokia reforma šiandien nėra daroma. Galutinis rezultatas – visiškas nulis. Savivaldybėms perduodamas tik vienas kitas objektas, neperduodant jokių funkcijų,” – interviu BNS sakė R.Malinauskas.

Pasak LSA prezidento, savivaldybėms perleidžiamas tik tam tikrų įstaigų pavaldumas.

“Funkcijų negavom, gavom tik vieną kitą įstaigą, įmonę ar objektą,” – tvirtino R.Malinauskas.

Jo teigimu, realią reformą ir valdžios priartinimą prie žmonių liudytų valstybinės žemės miestuose patikėjimo teise perdavimas savivaldybėms, tačiau po prezidentės Dalios Grybauskaitės veto žemės valdymas patikėtas Nacionalinei žemės tarnybai.

Anot R.Malinausko, prezidentės žingsnis rodo nepasitikėjimą savivalda Lietuvoje.

“Manau, kad rodo nepasitikėjimą savivalda. Neturint jokios informacijos, man sunku paaiškinti, kodėl buvo priimtas sprendimas,” – teigė R.Malinauskas.

Pasak Druskininkų mero, savivaldybės yra kur kas skaidresnės ir atskaitingesnės gyventojams nei kitos valdžios institucijos.

“Savivaldybėse daugiau skaidrumo, savivaldybės daug atviresnės ir atskaitingesnės gyventojams. Kuo du klerkai, sėdintys kažkokiuose rajonuose, paderinę su savo viršininkais, yra skaidresni?” – svarstė LSA prezidentas.

R.Malinauskas sakė šiuo metu neįžvelgiantis žemės valdymo patikėjimo Nacionalinei žemės tarnybai privalumų. Pasak Druskininkų mero, jei valstybinę žemę miestuose valdytų savivaldybės, dokumentų tvarkymas gyventojams truktų apie 3-4 mėnesius. Tuo metu žemės valdymą patikėjus Nacionalinei žemės tarnybai, dėl atsiradusių tarpininkų procesai esą truks iki 1,5 metų.

R.Malinausko manymu, savivaldybių biudžetai nėra pajėgūs užtikrinti tinkamo savivaldybėms perduotų įstaigų finansavimo.

“Jei nebus skiriamas papildomas finansavimas, apie tų įstaigų funkcijų užtikrinimą negali būti nė kalbos,” – sakė Druskininkų meras.

Už apskričių reformą atsakinga Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia, jog įstaigos savivaldybėms perduodamos kartu su jų išlaikymui skiriamomis lėšomis. Nuo šių metų liepos 1-osios iki gruodžio 31 dienos savivaldybėms perduodamų funkcijų ir įstaigų finansavimas esą bus vykdomas per ministerijų biudžetus, o nuo 2011 metų lėšos įstatymu bus numatytos konkrečioms savivaldybėms.

Savivaldybėms realiai negavus naujų funkcijų, pasak R.Malinausko, papildomų etatų taip pat neturėtų atsirasti.

“Neįsivaizduoju, kam galėtų būti reikalingi (papildomi etatai),” – sakė LSA prezidentas.

Vis dėlto tarp Kauno miesto savivaldybės tarybai pateiktų projektų, ketinama svarstyti ir didžiausio leistino savivaldybės tarnautojų ir darbuotojų, darbo užmokestį gaunančių iš savivaldybės biudžeto, skaičiaus padidinimą nuo 780 iki 799.

Tai esą reikalinga dėl Kauno apskrities viršininko administracijos vykdytų funkcijų socialinio aprūpinimo, švietimo, sveikatos priežiūros ir kitose srityse.

Pasak VRM, savivaldybėms planuojama perleisti tas apskričių viršininkų administracijų funkcijas, kurios susijusios su mobilizacinio rezervo tvarkymu, turto rekvizicija, ypatingų statinių ir valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių naudojimo priežiūra, taip pat sprendimų priėmimą išduoti leidimus naudoti žūklės plotus, medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų keitimo projektų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą bei apskrities viršininkų funkcijas švietimo srityje, nuteistųjų bendrojo lavinimo organizavimą.

Kaip skelbia ministerija, regioninės politikos įgyvendinimas, kaip ir anksčiau, bus vykdomas per regioninės plėtros tarybas. Apskrities viršininką taryboje pakeis Vyriausybės arba ministerijos deleguotas atstovas, tarybas aptarnaus regioninės plėtros biurai-distanciniai VRM padaliniai.

Gyventojai ir po apskričių reformos bus aptarnaujami apskričių teritorijose – ministerijų ir kitų valstybės institucijų padaliniuose bei savivaldybėse.

Artėjant apskričių reformos atomazgai Nacionalinėje žemės tarnyboje posėdžiai vyksta kasdien ir ne po vieną, nes tarnybą greitai užgrius papildomų darbų škvalas.

Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės reformos skyriuje – štilis. Skyriaus vedėjas Mindaugas Kirsnys atvirai teigė, kad įprastų funkcijų skyrius jau neatlieka: “Viskas sustabdyta, dokumentus ir darbus rengiamės perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Interesantų skundus nagrinėjame tik išimtiniais atvejais – žmonės juk niekuo dėti, kad vyksta reforma”.

O skundų netrūksta, nes Vilniaus apskrityje žemės grąžinimo reikalai juda lėčiausiai visoje Lietuvoje, o lėšų jiems skirta kaip niekad mažai. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjas Albinas Bagdonas “Veidui” sakė, kad valstybės biudžete žemės reformai užbaigti šių metų pirmą pusmetį buvo numatyta 4,3 mln. Lt. Antrą pusmetį biudžete reformai bus skirta dar 4,2 mln. Lt. Tai gerokai menkesnės lėšos nei pernai (19,7 mln. Lt).

Vyriausybė yra žadėjusi baigti grąžinti žemę iki šių metų pabaigos, o Vilniaus ir Kauno miestuose bei Ignalinos ir Vilniaus rajonuose – iki 2012 m. galo. Dalyje šalies rajonų reforma jau baigiama, tačiau vis dar daug regionų, kuriuose ji tik įpusėjo. Sudėtingiausia padėtis sostinėje – čia piliečių teisės į žemės nuosavybę atkurtos mažiau nei 20 proc.

Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, valstybinę žemę miestuose valdys Nacionalinė žemės tarnyba, nusprendė Seimas.

Penktadienį parlamentarai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Seimo priimtoms Žemės įstatymo pataisoms. Už valstybės vadovės siūlymą balsavo 80 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, 22 balsuodami susilaikė.

Tarp susilaikiusiųjų buvo premjeras Andrius Kubilius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Beje, jie balsavo, kad iš naujo būtų patvirtintas anksčiau Seimo priimtas įstatymo variantas.

Pagal penktadienį priimtus Žemės įstatymo pakeitimus, Nacionalinė žemės tarnyba bus visos valstybinės žemės valdytoja, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Savivaldybei valstybinė žemė patikėjimo teise galės būti perduodama Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka.

Seimas gegužės viduryje buvo nustatęs, kad nuo liepos panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės tarnyba rūpinsis valstybės žeme kaimo vietovėse, o savivaldybės – mieste. Nacionalinė žemės tarnybai pavesta visos žemės naudojimo valstybinė kontrolė.

Tačiau tai numačiusias Žemės įstatymo pataisas vetavo prezidentė. Jos nuomone, valstybinės žemės valdymo išskaidymas ne palengvintų, o apsunkintų ir pačių savivaldybių plėtros projektus, nes sprendimus dėl kaimo vietovių valstybinės žemės naudojimo priimtų Nacionalinė žemės tarnyba, o dėl miestų teritorijoje esančios valstybinės žemės – savivaldybės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 60.

Šalies vadovė teigė, kad dabar galiojanti tvarka, kuri numato, jog teisė naudotis valstybės žeme būtų suteikiama Vyriausybės nutarimu, įvertinus kiekvieną konkretų savivaldybės prašymą konkrečiam projektui, yra pasiteisinusi ir gali toliau veikti, visos valstybei priklausančios žemės valstybinė kontrolė nestabdo ir nestabdys nei miestų plėtros, nei apskričių reformos.

Abejonių dėl valstybinės žemės miestuose naudojimo, jos valdymo teises perleidus savivaldybėms yra pareiškusi Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra.

Seimo priimtą įstatymo variantą palaikę politikai tvirtino, kad tokiu būdu pareiškiamas nepasitikėjimas savivaldybėmis.

Tuo metu prezidentės siūlymo rėmėjai teigė, kad ankstesnis dokumentas buvo lobistinis ir tarnaujantis tik siauriems interesams.

“Miestų merams norėta duoti saldainių”, – teigė konservatorius Saulius Pečeliūnas.

"Veido" archyvas

A.Kubiliaus Vyriausybės programa patvirtinta prieš pusantrų metų, tačiau ir šiandien neaišku, kas nuo liepos 1 d. spręs žemės klausimus

Apskričių administracijų durys pastarosiomis savaitėmis apgultos. “Darbo krūvis didėja baisiu pagreičiu. Žmonių – antplūdis: suveikė baimės sindromas, kad nuo liepos 1-osios nelikus apskričių administracijų gali sustoti daugelis procesų”, – neslepia Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė.

Savivaldybių merai tiesiai sako: jeigu jiems nebus perduotas disponavimas žeme, jie beveik ir nepajus apskričių reformos. Vargu ar nuo jos kas pagerės gyventojams, nes valdžia nuo jų tik tolsta. Beje, vadinasi, tolstame ir nuo europinių standartų.

Apskritai ar tai galima vadinti reforma? “Įvyko, kad nieko neįvyko?!” – piktinasi Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjas docentas dr. Kostas Žymantas Svetikas.

Tokia apgailėtina padėtis apskričių administracijoms likus dirbti dvylika darbo dienų.

Svarbiausias žemės klausimas svarstomas paskutinis

“Dėl ežios brolis prieš brolį eidavo su kirviu ir niekas nepasikeitė – ir dabar už kiekvieną sprindį kovojama labai aršiai. Apskričių viršininkų administracijų darbe 60–70 proc. užėmė žemės klausimai, bet lig šiol nesibaigė reformai būtini žemės klausimus reglamentuojančių įstatymų pataisų svarstymai”, – apgailestauja O.Balžekienė.

Ar po Vyriausybės vilkinimo parengti įstatymų projektus, užsitęsusių Seimo diskusijų dėl jų ir prezidentės veto vis dar įmanoma, kad nuo liepos 1-osios kas nors (vis dar neaišku kas) aptarnaus žmones, kuriems reikės spręsti žemės klausimus?

“Labai neramu. Darbai nesustotų, jei apskričių administracijose dirbantiems žemėtvarkininkams būtų pratęsti įgaliojimai. Juk dar nepriimtas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Kreipėmės į premjerą, siūlydami nors kelių mėnesių žemės administravimo reformos pereinamąjį laikotarpį”, – nerimauja Lietuvos matininkų asociacijos prezidentė Birutė Nenortaitė.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė piktinosi, kad prieš pat pavasario sesiją, dar kovą, iš Vyriausybės gautas pageidavimas iki balandžio 1 d. priimti visus reformai reikalingus įstatymus. Tačiau jų – per aštuoniasdešimt. Kita vertus, negali sakyti, kad ir Seimas tinkamai pasirinko prioritetus – juk pagrindinių, su žemės klausimais susijusių įstatymų pirminės pataisos įregistruotos pernai gruodžio 10 d. Pagaliau iki reformos starto likus mėnesiui ir dešimčiai dienų 53 balsais (kaip žinome, Seime 141 narys) apsispręsta, kad miestuose valstybės žemę tevaldo savivaldybės, o kaimo vietovėse – valstybinė institucija Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pataisas vetavo.

Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė tikina, kad Prezidentūra numatė prezidentės veto padarinius – konsultavosi su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kur Prezidentūrą užtikrino, kad jie rengiasi visoms galimoms alternatyvoms. Tačiau reorganizacija, kai iki jos pradžios likus porai savaičių vis dar neaišku, kaip bus sprendžiamas esminis klausimas, vargu ar gali prasidėti sklandžiai.

D.Grybauskaitė įsitikinusi: visa valstybinė žemė – visų Lietuvos žmonių nuosavybė, ir ją turi valdyti valstybės institucijos. Juolab panašios praktikos jau ne vieną dešimtmetį laikosi ir absoliuti dauguma kitų ES valstybių. “Taip, savivaldybė atsakinga už teritorijų planavimą, bet jeigu jai reikia valstybės žemės kokiai funkcijai vykdyti, ji turi parengti projektus ir jos paprašyti. Tai institucijų susikalbėjimo, o ne savivaldos plėtros klausimas”, – aiškina prezidentės patarėja S.Cirtautienė.

Be to, piliečiui priklausanti žemė dažnai būna ne vienos teritorijos ribose, tad jam tektų lakstyti po skirtingas tarnybas, o savivaldybės yra savarankiškos įgyvendindamos savo funkcijas, todėl nebūtų vienodos tvarkos. Be to, pasitikėjimo gebėjimu tvarkyti žemės reikalus savivaldybės tikrai nepelnė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenimis, vien šiuo metu teismuose nagrinėjama per 50 bylų, susijusių su teritorijų planavimo pažeidimais. Jose atsakovai yra savivaldybės.

Argumentų nemažai, o esmė, kad vėl grįžtame į situaciją, buvusią prieš 15 metų, kai atkūrėme apskritis.

Valdžia priartės tik žvejams ir medžiotojams

Keistokas ir kitų apskričių turėtų funkcijų likimas. Pasirodo, net 58 iš 88 funkcijų dubliavosi su kitų institucijų, tad buvo panaikintos. Kažin ar vertėjo laukti reformos, kad tai būtų pastebėta? Kas liko, du trečdaliai atiduota Vyriausybės ir ministerijų įstaigoms, trečdalis – savivaldybėms. Atleidžiami šiek tiek daugiau nei pusė – per 1,1 tūkst. iš beveik 2,4 tūkst. apskričių administracijų darbuotojų, likę etatai atitenka Vyriausybei, ministerijoms, nors iš tiesų dalis šių darbuotojų dirbs apskričių centruose. Baigus reformą per metus planuojama sutaupyti apie 30 mln. Lt vien darbo užmokesčiui skiriamų lėšų, dar kažkiek bus sutaupyta, nes atsilaisvins dalis patalpų.

Paradoksas, bet savivaldybėms neskiriamas nė vienas etatas. “Tai kad nematau jokios apskričių reformos, – visai rimtai sako Radviliškio meras Antanas Čepononis. – Jei čia valdžios priartinimas prie žmogaus, tai nežinau, kaip tai pasireiškia. Taip, statybos priežiūrą atidavė, neatiduodami nei etatų, nei finansavimo. Neva perduodamos kai kurios švietimo funkcijos. Tačiau nesame informuoti, kokia sistema vyks valstybės švietimo politikos priežiūra – anksčiau toks skyrius buvo apskrities administracijoje”, – neaiškumus vardija A.Čepononis. Dar viena savivaldybėms patikėta “esminė” misija – sudaryti medžioklės plotus, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus.

Marijampolės meras Vidmantas Brazys sako, kad jei savivaldybės negaus žemės patikėjimo teise, tai jokios reformos ir jis nė nematąs. Na, nebus apskrities viršininko ir jo pavaduotojo, bet bus naujas darinys – Vidaus reikalų ministerijos biurai, kai kurios kitos apskričių tarnybos dirbs, tik priklausys Vilniui. “Tik nutolino nuo žmonių. O mes “spakainūs”, niekas mūsų darbe nesikeičia. Tiesa, prievarta priskyrė prezidento Kazio Griniaus muziejų. Neina juokauti – juk prezidento, o ne kokio Marijampolės veikėjo, tačiau niekas negarantuoja, kad kitąmet gausime finansavimą jam išlaikyti”, – neramu ir V.Braziui.

Dėl to, kad išnyks apskritys, neverkia beveik niekas – netgi jų atkūrimo entuziastas, darbo grupės, 1994 m. rengusios apskričių atkūrimo reformą, vadovas Klaipėdos universiteto profesorius Stasys Vaitekūnas. Bet jis nusivylė ne idėja, o jos įgyvendinimu. “Sužlugdytas tikslas priartinti valdžią prie žmonių, nes apskritims ministerijos taip ir neperdavė daugelio vietoje galimų vykdyti funkcijų”, – apgailestauja S.Vaitekūnas.

M.Romerio universiteto docentas K.Ž.Svetikas, taip pat prisidėjęs rengiant vėlesnes valstybės teritorinio skirstymo koncepcijas, neatsistebi, kad specialistų parengti siūlymai iš tiesų virsta nežinia kuo.

“Buvo siūloma steigti keturis penkis regionus, kurie leistų geriau panaudoti regiono išteklius, konsoliduoti mokslo ir verslo partnerystę. Taip būtų galima uždirbti daugiau pajamų, didinti regiono ir visos šalies konkurencingumą Europoje. O dabar panaikiname apskričių administracijas, bet nieko nedarome. Sugriauti apskritis reikėjo. Tą padarė ir danai, bet jie per metus ir sugriovė smulkesnius, ir sudarė naujus didesnius regionus, o mes nieko nekuriame naujo. Griauti mes gabūs”, – piktinasi K.Ž.Svetikas.

Panašiu kaip danai principu valstybių teritorijas plėtoja Nyderlandai, Čekija, Skandinavijos šalys. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Liudvikas Sabutis sako, kad neatsisakoma tokių planų ir Lietuvoje.Strateguojama, kad bus kuriami keturi ar penki teritoriniai vienetai, sujungsiantys po dvi tris apskritis. Juolab ir kitos valstybės institucijos, pavyzdžiui, policija, jau persitvarkė, sustambindama savo padalinius į dešimt centrų.

Dešimt apskričių, kad ir be apskričių administracijų, dar gyvuos iki 2014-ųjų, kai prasidės naujas ES finansavimo laikotarpis, nes per šiuos teritorinius vienetus skirstoma dalis europinių milijonų. Regioninės politikos ekspertas K.Ž.Svetikas piktinasi: “Betgi reikia konsoliduoti ne tik ES pinigus, bet ir savus išteklius. Ir ne kažkada ateityje, o ypač dabar, kai sunkmetis. Taip ir lipo iš krizės, pavyzdžiui, skandinavai”.

Deja, Lietuvoje padėtis kitokia. Likus dvylikai darbo dienų iki reformos pradžios vis dar nesutarta dėl esminio žemės klausimo, dauguma apskričių funkcijų perduodama ministerijoms, vadinasi, priešingai europinėms tendencijoms valdymas centralizuojamas, o apskričių administracijas keičia Vidaus reikalų ministerijos biurai, ministerijų atstovybės – gal mažiau išlaidi, bet vis tiek ta pati mergelė, tik kita suknelė.

O dabar palyginkime su deklaruojamais reformos tikslais: “panaikinamas tarpinis centrinės valdžios lygmuo”, “sustiprės savivaldos lygmuo”, “priartinamas prie gyventojų paslaugų teikimas”.

Chrestomatinis Lietuvos valstybės valdymo pavyzdys: reformos vilkinamos, o paskui paskubomis priimamos iškreipus jų esmę. Apskričių administracijų naikinimas išskirtinis nebent tuo, kad bene pirmą kartą ne atskiri reformos elementai, o ji visa pripažįstama klaida ir atšaukiama. Tačiau užprogramuota, kad toks pats likimas laukia ir dabartinės. Ir tik 2014-aisiais gal bus padaryta tai, ką reikėjo daryti iš karto – Lietuvą suskirstyti į keturis penkis regionus.

Įgyvendinant apskričių reformą, didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius mažinamas 1089 pareigybėmis. Tokį sprendimą vakar priėmė Vyriausybė.

Šiuo metu apskričių viršininkų administracijoms patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius yra 2035 pareigybės. Nuo 2010 m. liepos 1 d. ministerijoms ir jų pavaldžioms įstaigoms paskirstytoms apskričių viršininkų administracijų funkcijoms vykdyti numatyta skirti 946 pareigybes, iš kurių 42 pareigybės – laikinos, įsteigtos Vidaus reikalų ministerijoje.

Jose pagal darbo sutartis apskričių centruose dirbsiantys specialistai tvarkys archyvus, baigs finansinius atsiskaitymus, atliks kitas funkcijas.

Iš viso nuo 2009 metų pradžios iki šių metų liepos 1-osios didžiausias leistinas pareigybių skaičius bus sumažėjęs 1337 pareigybėmis, o patvirtintų pareigybių skaičius – 1268 pareigybėmis.

Baigus reformą vien dėl sumažėjusio valstybės tarnautojų skaičiaus per metus bus sutaupoma apie 30 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.