lementauskuisVVpyga

Seimo narys Evaldas Lementauskas pranešė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) apskundęs parlamento pirmininkę Ireną Degutienę dėl, anot jo, radijo eteryje paskleistos melagingos informacijos.

E.Lementauskas prašo įvertinti, ar I.Degutienės elgesys “viešai skleidžiant melagingą informaciją bei galimai formuojant išankstinį Seimo laikinosios komisijos sprendimą, neprieštarauja valstybės politikų elgesio teisingumo, sąžiningumo ir nešališkumo principams”.

Anot parlamentaro, praėjusią savaitę kalbėdama per Žinių radijo laidą “Pozicija” I.Degutienė sakė netiesą, kad E.Lementauskas pašalintas iš partijos, o jo teisinis imunitetas “praktiškai sustabdytas”.

“Toks Seimo pirmininkės elgesys ne tik neteisingas, bet ir nederamas. Tiesa ta, kad iš partijos gretų pasitraukiau pats. Pažymėtina ir tai, kad I.Degutienės minima Seimo laikinoji komisija iki Seimo pirmininkės paskleistos netiesos dar nebuvo susirinkusi ir iki šiol nėra priėmusi sprendimo, juo labiau – vienbalsiai”, – antradienio pranešime cituojamas E.Lementauskas.

“Naudodamasi savo įtaka ir prestižu ponia Degutienė daro įtaką visuomenei. Kas gali paneigti, kad šitaip nėra įtakojama ir teismo nuomonė?” – pareiškė Seimo narys.

Praėjusią savaitę per Žinių radiją parlamento pirmininkė teigė, kad pagal partijos “Tvarka ir teisingumas” sąrašą į parlamentą patekęs 40-metis E.Lementauskas akiplėšiškai tapo Seimo nariu, nes “tvarkiečiams” dabar jis nepriklauso ir yra kaltinamas kyšininkavimu.

“Įdomiausia yra tai, kad pati partija nuo jo atsiriboja, pati partija jį pašalina, tačiau jis vis tiek, akiplėšiškai ateina, paima mandatą, kadangi, kaip sako, pagal partijos sąrašą mane išrinko, esu partijos “Tvarka ir teisingumas” sąraše, bet, atėjęs į Seimą, iš karto eina į Mišriąją grupę”, – piktinosi I.Degutienė.

Ji taip pat priminė, kad praėjusį antradienį generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, kad teismas galėtų toliau tęsti procesą dėl galimo E.Lementausko kyšininkavimo.

“Kaip tik antradienį plenarinio posėdžio metu po generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą yra sudaryta komisija, ir vienbalsiai pritarta būtent Lementausko patraukimui baudžiamojon atsakomybėn leisti, ir jo imunitetas praktiškai yra sustabdytas”, – kalbėjo Seimo vadovė.

Buvęs sostinės vicemeras E.Lementauskas kaltinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui konservatoriui Vidui Urbonavičiui siūlęs beveik 500 tūkst. litų už tai, kad šis nepalaikytų interpeliacijos tuometiniam merui Juozui Imbrasui ir pačiam E.Lementauskui bei balsuotų už tuometinei koalicijai naudingus sprendimus. E.Lementauskas savo kaltę neigia.

Teismo procesas trunka nuo 2008 metų ir artėja prie pabaigos.

Save iškėlę kandidatai į Kauno miesto tarybą apskundė teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą dėl rinkimų rezultatų patvirtinimo.

Į tarybą nepatekę Eligijus Dzežulskis-Duonys, Jonas Guzavičius, Povilas Dievaitis, Donatas Pilinkus ir Jonas Viesulas, tvirtindami, esą VRK ne pagal įstatymo nuostatas padalijo mandatus, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nustato, kad rinkimų rezultatai skaičiuojami iš pradžių apskaičiuojant mandatų skirstymo kvotą, kuri lygi rinkėjų paduotų balsų sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus.

Už kiekvieną dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos – gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas.

VRK sprendimą teismui apskundę kandidatai tvirtino, kad pagal liekaną dalyti mandatai esą turėjo atitekti ne partijoms, o savarankiškai save iškėlusiems kandidatams.

Reaguodama į skundus VRK paskelbė, jog rinkimų rezultatus nustatė “griežtai ir nuosekliai laikydamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo”.

Pasak VRK, visi pageidavimai nustatyti kitus rinkimų rezultatus reikalauja keisti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą: įvesti dvi skirtingas rinkimų normas vienam mandatui gauti – vieną save išsikėlusiems kandidatams, kitą kandidatų sąrašams, arba pakeitus rinkimų įstatymą, suteikti mandatą save išsikėlusiems kandidatams negavusiems pakankamai rinkėjų balsų vienam mandatui gauti pagal rinkimų kvotą.

Į VRK, prašydama perskaičiuoti mandato kvotas pagal faktinį paduotų balsų skaičių, kreipėsi ir Vilniuje daugiausiai mandatų gavusi Artūro Zuoko koalicija, komisija šio prašymo netenkino.