Per pastarąjį dešimtmetį aptarnavimo kultūros lygis daugelyje Lietuvos didžiųjų prekybos centrų, viešojo maitinimo įstaigų, automobilių servisų, baldų ir interjero salonų, valstybinių ar kitų klientus aptarnaujančių įmonių beveik nepakilo. Ar pirktum batus, ar pasirašinėtum sutartį dėl dujų tiekimo, dažnai pasijunti kaltas, lyg būtum sutrukdęs ir atitraukęs konsultantą nuo itin svarbių reikalų.

Vilnietis Nerijus Kadziauskas, prieš šešerius metus įsirenginėjęs butą, o dabar – namą, pastebi, kad situacija parduotuvėse, ypač didžiųjų prekybos tinklų, nė kiek nepasikeitusi ar net pablogėjusi. „Ir tuomet, kai buvo statybų bumas, ir šiuo metu retai kur konsultantai suteikia išsamią konsultaciją, pataria ar pasiūlo, kurį variantą būtų naudingiau rinktis. Tarkim, kai įmonei „Jaukurai“ priklausančioje parduotuvėje pasakiau, kad ieškau vonios, konsultantė tik padėjo katalogą ir toliau prie kasos sėdėdama gėrė kavą, – piktinasi ir stebisi N.Kadziauskas. – Prieš keletą savaičių tiek „Akropolio“ baldų centre, tiek „Baldų rojuje“ iš keliasdešimties pardavėjų vos keli pakilo nuo kėdžių ir paklausė, ar nereikia pagalbos. Kiti net uždavus konkretų klausimą tik burbtelėdavo kažką neaiškaus.“
Neseniai ponas Nerijus nemaloniai nustebo ir užsukęs į „Ogminos“ prekybos centrą. Paklausęs, ar konkrečiam siurbliui tinka tam tikri dulkių maišeliai, išgirdo tik „ne“. Užsisakęs orkaitę, kaitlentę bei indaplovę ir sutaręs, kurią dieną buitinė technika bus atvežta, vėl nemaloniai nustebo, mat sutartu laiku jos taip ir nesulaukė, o įmonės atstovai net nepasivargino pranešti, kad vėluos.
Statybų verslu užsiimantis Vytas Jarutis sako, kad į prekybos centre „Senukai“ dirbančius konsultantus jau seniai nesikreipia, nes paklausęs, kur ieškoti, tarkim, kastuvo, pamatysi tik rankos mostą, nukreipiantį maždaug į vieną ar kitą pusę. „Jeigu po penkiolikos minučių ir pavyks prisišaukti konsultantą, jis geriausiu atveju perskaitys, kas parašyta ant produkto pakuotės“, – nusivylimo neslepia V.Jarutis. (…)

Aptarnavimo lygis itin žemas mažesniuose miestuose

Kaip pabrėžia konsultacijų bendrovės „TMD Partners“ konsultantas Deividas Rafanavičius, daugelis klientų susitaiko su esama padėtimi, nes nebenori dar kartą gaišti laiko ir ieškoti kitos įmonės ar parduotuvės. Nors aptarnavimu ir nepatenkinti, tačiau į konkurentus nesikreipia ir dėl to, kad malonus bendravimas neatrodo toks svarbus kaip, tarkim, kokybiškai suteikta paslauga. „Pavyzdžiui, servise pažada, kad automobilis bus sutvarkytas jau kitą dieną, tačiau jį atsiimti pavyksta tik po kelių parų. Automobilio savininkui tai gali sudaryti nemažai nepatogumų, tačiau kitą kartą jis vis tiek kreipiasi į tuos pačius meistrus, nes žino, kad šie, nors ir vėluodami, pavyzdžiui, neįdės dėvėtos detalės kaip naujos“, – aiškina D.Rafanavičius.
Daugelis susitaiko ir su kitose srityse vyraujančiu prastu aptarnavimu. Štai nemažai žmonių skundžiasi, kad netoli darbo esančiose kavinėse maistas neskanus, padavėjos nepaslaugios, tačiau kiekvieną dieną vis tiek ten pietauja. „Priimama žemesnė aptarnavimo kokybė, nes kur kas svarbiau pavalgyti per 45 minutes, užuot gaišus laiką važiuojant į miesto centrą. Taip susidaro užburtas ratas – klientai nepatenkinti, bet nepabėga pas konkurentus“, – dėsto „TMD Partners“ konsultantas.
O nemaža dalis įmonių vadovų tuo naudojasi – juk kam stengtis, jeigu ir nereikalaujant iš darbuotojų aptarnavimo kokybės gaunamas pelnas. (…)

Nuvilti klientai nepasitiki konsultantais

Vis dėlto seminarus ir konsultacijas įmonių vadovams organizuojantys ekspertai pastebi, kad nuo praėjusių metų pabaigos kelis kartus padaugėjo verslininkų, kurie domisi, kaip būtų galima pakelti aptarnavimo lygį. „Didžiausias susirūpinimas dėl klientų pasitenkinimo jaučiamas tarp didžiųjų telekomunikacijų bendrovių („Omnitel“, „Bitės“, „Tele2“, „Teo“), taip pat tarp bankų vadovų. Susigrąžinti klientų pasitikėjimą ypač svarbu bankams, kurie ekonominio pakilimo metais tarsi koketavo su klientais teikdami paskolas, o dabar vartotojai tapo kur kas atsargesni“, – dėsto D.Rafanavičius.
Pasak jo, kita grupė įmonių, kurios suprato, kad konkurencinę kovą laimės siūlydamos kokybiškesnį aptarnavimą, – didieji prekybos centrai, tokie kaip „Senukai“, „Ermitažas“, „Maxima“, „Iki“, „Rimi“. „Jie išsikėlė tikslą keisti požiūrį į klientą, tačiau tai kultūrinis pokytis, tad kol pamatysim rezultatus, praeis metai ar net dveji. Mat nelengva greitai pasiekti, kad tūkstančių didžiuosiuose prekybos centruose dirbančių žmonių bendravimas taptų nuoširdus, žmogiškas, atviras“, – mano įmonės „TMD Partners“ konsultantas.
Sudėtinga ir atgauti nuviltų, turinčių daug karčios patirties klientų pasitikėjimą. Be to, daugelis pirkėjų, net jeigu konsultantas apie produktą pasakoja su šypsena, atsako į visus klausimus, netiki, kad tai geriausias pasiūlymas. Mat dabar naudodamasis socialiniais tinklais per kelias minutes iš pažįstamų žmonių apie tą produktą gauna labai daug išsamios informacijos, kuri dažnai skiriasi nuo tos, kurią išgirdo iš pardavėjo. „Kiekvienas klientas nori jaustis išskirtinis, tad tikisi ne tik būti suprastas, bet ir gauti unikalų pasiūlymą“, – neabejoja D.Rafanavičius. (…)

BFL

„Snoro“ žlugimas, sumaištis tarptautinėse rinkose, priklausomybė nuo energetinių žaliavų, žmonių bei pinigų emigracija šiemet valstybės skolą išaugins dar 4 mlrd. Litų

Net per 100 proc. BVP perkopusios kai kurių Europos Sąjungos valstybių skolos iki praėjusių metų niekam pernelyg neužkliūdavo ir netrukdomai kasmet augo, patręštos gero gyvenimo apetitu. Tačiau ne pagal išgales gyvenusių graikų, italų problemos pernai prispaudė visą euro zoną ir privertė praregėti, kokios pražūtingos gali būti valstybės skolos.

Sumaištis euro zonoje skatina atidžiai sekti ir Lietuvos skolos dinamiką. Finansų ministerija ramina, kad Lietuva yra tarp šešių mažiausią valstybės skolą turinčių ES valstybių. 38 proc. BVP siekianti Lietuvos valstybės skola neatrodo labai grėsmingai, tačiau nerimą kelia jos didėjimo tempai: ES senbuvės prasiskolino per daugelį metų, o mes vien per pastaruosius ketverius skolą padidinome daugiau nei dvigubai (2008 m. – 15,5 proc. BVP). Jei ją išdalytume visiems šalies gyventojams, šiandien kiekvienam tektų po 12,8 tūkst. Lt – banko „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad per metus ši našta mums padidėjo 1,6 tūkst. Lt. 2012-aisiais kiekvienas būsime skolingi po maždaug 13,3 tūkst. Lt.

Vis dar būsime priklausomi nuo Rusijos diktuojamų energijos išteklių kainų, be to, žadame statytis atominę elektrinę, nors atliekamų pinigų tam neturime. Tad kokia bus valstybės skola 2012 m. ir kokios mūsų galimybės su ja tvarkytis?

Skola padidės 4 mlrd. Lt

2011 m. lapkritį Finansų ministerija buvo patikėjusi, kad 2012 m. valstybės skolą pavyks stabilizuoti ir ji sieks apie 37 proc BVP. Tačiau sumažėjus Lietuvos ekonomikos augimo prognozei ir žlugus „Snoro“ bankui, šias viltis teko palaidoti. 2012 m. mums teks skolintis beveik milijardu litų daugiau, negu planavome, o valstybės skola paaugs 3,4 procentinio punkto – iki 41 proc. BVP. Jei vertinsime nominalia verte – litais, skaičiai dar nepalankesni. Finansų ministerijos prognozėmis, per 2012-uosius valstybės skolą išauginsime net keturiais milijardais litų.

„Skolos lygio prognozę didino ir tai, kad 2012 m. prognozuojamas 6 mlrd. Lt mažesnis nominalus BVP. Dėl to skolos lygis padidėja 2 proc. BVP“, – tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Ministerija viliasi, kad „Snoro“ bankroto įtaka valstybės skolos didėjimui bus laikina – apdraustiems indėliams kompensuoti paskolintas lėšas ji tikisi atgauti, kai tik bankroto administratorius pradės pardavinėti banko turtą.

Tiesa, valstybės skolą kitais metais didins ne tik lėtėjanti ekonomika ar “Snoro” žlugimo aidai, bet ir rinkėjams siekiančio įsiteikti Seimo sprendimai. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad prie skolos padidėjimo prisidės noras kuo greičiau grįžti į prieškrizinį lygį – neturint išteklių ir nepasirengus atkurti senatvės pensijas 100 proc. nuo metų pradžios. „Visuomenė turi suprasti, kad vieni ar kiti veiksmai didinti išlaidas neturint subalansuoto biudžeto – ne kas kita, kaip siūlymas padidinti valstybės skolą“, – atkreipia dėmesį N.Mačiulis.

Beje, kitais metais daugiausiai skolinsimės senoms skolos grąžinti: 2012 m. sueina terminai grąžinti lig šiol nebūto rekordinio dydžio skolą – 6,4 mlrd. Lt.

Kaip aiškiai rodo Pietų Europos valstybių pavyzdžiai, didėjanti valstybės skola pavojinga dėl kelių priežasčių. Pasak N.Mačiulio, kol skolos lygis mažas, trumpuoju laikotarpiu ji gali padėti stimuliuoti ekonomiką. Tačiau Airijos ir Graikijos pavyzdžiai rodo, kad ribą, kai skola tampa nebevaldoma, galima greitai peržengti. O juk Lietuvoje įpročiu tapo turėti per didelį biudžeto deficitą – nė viena Vyriausybė taip ir nesugebėjo biudžeto subalansuoti. O jei vertinant trumpuoju laikotarpiu didėja skolos lygis, kyla rizika, kad bus labai sunku pasiskolinti finansų rinkose.

Būtent dėl to valdžios sektoriaus skolos didėjimas 2012-aisiais yra itin bloga naujiena. DNB banko vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos manymu, šiemet skolinimasis brangs.

O tai reiškia, kad didės skolos aptarnavimo išlaidos.

Vien palūkanoms mokėti – 2 proc. BVP

Jau dabar skolos aptarnavimo sąnaudos milžiniškos: 2012 m. vien palūkanų teks sumokėti 2,1 mlrd. Lt – 187 mln. Lt daugiau nei pernai. „Tai reiškia, kad apie 2 proc. BVP, arba 66 proc. viso šalies deficito, teks skirti tik galui su galu sudurti“, – atkreipia dėmesį J.Rojaka.

Prie to prisidėjo ir šios Vyriausybės sprendimas 2009 m. skolintis didelėmis palūkanomis tarptautinėje rinkoje, užuot kreipusis pigios paskolos į TVF. Juo labiau kad, kaip „Veidui“ tvirtino TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas, Lietuvos įgyvendintos taupymo priemonės labai panašios į tas, kurių imtis TVF įpareigojo paskolos prašiusias šalis. „Skolos aptarnavimo sąnaudos dabar labai didelės. Šimtus milijonų litų esame pasiskolinę siaubingomis, daugiau nei 7–9 proc. palūkanomis“, – primena J.Čičinskas.

„Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė skaičiuoja: jei Lietuva būtų pasiskolinusi iš TVF Latvijos sąlygomis (už maždaug 3,87 proc. palūkanas), užsienio skolos aptarnavimo sąnaudos būtų mažesnės daugiau kaip 30 proc. „2012 m. už užsienio skolą (ne visą, o tik 2009–2011 m. viešai išplatintas obligacijas tarptautinėse rinkose, neskaičiuojant 2011 m. lapkričio mėn. emisijos) mums reikės mokėti apie 1 mlrd. Lt, o būtų reikėję 670 mln. Lt“, – teigia V.Klyvienė.

Beje, paklausta, ar gali tekti šiemet kreiptis į TVF, I.Šimonytė tokio varianto neatmeta. „Kadangi skolos valdymo išlaidų eilutė mūsų biudžete tikrai nėra maža, TVF svarstytinas kaip alternatyva, jeigu rinkos palūkanų normos staiga pakiltų tiek, kad taptų tiesiog per brangu skolintis finansų rinkose“, – aiškina ministrė. Juolab TVF „drausmingoms“ valstybėms dabar siūlo naujų pagalbos instrumentų – lanksčią kredito liniją, kai be papildomų įsipareigojimų galima skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 proc. palūkanas.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Valdymo konsultacijų ir mokymų bendrovės “OVC Consulting” konsultantė Inga Lepeškaitė teigia, kad kokybės telefono vertė priklauso nuo to, kokiam tikslui jis įsteigiamas įmonėje ir atitinkamai kaip yra surenkama bei panaudojama klientų išdėstoma informacija. Turimas kokybės telefonas gali būti naudingas tik tuomet, kai įmonė išties atvira klientų atsiliepimams: klientai gali greitai susisiekti su įmonės atstovu, kuris juos išklauso ir imasi atsakomybės, kad situacija būtų išspręsta, o per tam tikrą laikotarpį pareikštos klientų nuomonės yra apibendrinamos ir priimami sprendimai dėl tobulintinų produkto ar paslaugos ypatumų.

I.Lepeškaitė kritikuoja tendenciją, kai didelė dalis skelbiamų kokybės telefonų veikia autoatsakiklio principu. Tikėjęsis išdėstyti savo nuomonę ir, svarbiausia, būti išgirstas, klientas pasikalba pats su savimi. Todėl nepatenkinti klientai ieško sprendimų kitur, pavyzdžiui, tas įmones kontroliuojančiose institucijose. Toks kliento žingsnis įmonei kainuoja daugiau, nei būtų kainavęs tiesioginis konkrečios kliento problemos išklausymas ir sprendimas.

Taigi jei įmonė yra nusprendusi skelbti kokybės telefoną, ji turėtų paskirti darbuotojus, kurie išklausytų klientą ir reaguotų į situaciją. Neretai žmogiško supratimo ir parodyto rūpestingumo pakanka, kad klientas liktų patenkintas ir neieškotų teisybės kitur.

Nemokamo 800-ojo numerio paslauga tarp Lietuvos įmonių praranda populiarumą, o vartotojų teises ginančių valstybinių institucijų nemokamos linijos tampa vis karštesnės.

Kiek kartų skambinote nemokamu kokybės telefono numeriu, nurodytu ant prekės pakuotės ar paslaugų teikėjo informaciniame buklete? O jei skambinote, ar pavyko prisiskambinti?

Vartotojai į pirmąją klausimą dažniausiai atsakytų, kad kokybės telefono numeriu niekada niekam neskambino, o mažoji dalis skambinusiųjų atkirstų – nepavyko prisiskambinti. Tuo tarpu visame pasaulyje itin populiari ir daugelio gyventojų žinoma nemokama 800-ojo numerio paslauga yra neatsiejama atsakingo verslo dalis ir priemonė spręsti vartotojų problemas kompanijos viduje.

Teigiama, kad JAV (www.tollfreenumbers.com duomenimis) 800-ojo numerio paslauga naudojasi 99 proc. didelių įmonių, o kasdien registruojama per kelis tūkstančius naujų nemokamų numerių. Todėl jiems jau suteikiami nauji kodai, kuriuos vis dar sunku įsiminti amerikiečiams, pripratusiems skambinti 800-aisiais numeriais. Skaičiuojama, kad nemokamais numeriais bent kartą yra skambinę 98 proc. suaugusių amerikiečių ir 68 proc. vaikų. 52 proc. JAV gyventojų per metus nemokamais telefono numeriais įmonėms paskambina ne mažiau kaip 50 kartų. JAV kompanijos pastebi, kad nemokamas telefono numeris, kuriuo klientai gali išreikšti savo pretenzijas dėl kokybės, jų nusiskundimų skaičių valstybės institucijoms sumažina iki 50 proc. Todėl tiek JAV, tiek Europoje prie nemokamų telefono linijų kompanijos pasodina šimtus konsultantų.

Tuo tarpu Lietuvoje klientų aptarnavimas nemokamais telefono numeriais mažėja. 800-ojo numerio paslaugas teikiančios bendrovės “Teo LT” duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį šalyje veikė 410 nemokamų telefono numerių, 2009 m. jų buvo 434, o 2008 m. – 446. Paslaugos teikėjai neabejoja, kad tai susiję su lėšų taupymu įmonėse.

Kokybės telefonai – ne ryšio zonoje

Tai, kad stipriai taupoma klientų aptarnavimo sąskaita, įsitikino ir “Veidas”, atlikęs nedidelį Lietuvoje registruotų nemokamų kokybės telefonų kokybės tyrimą. Atsitiktine tvarka paskambinus dešimčiai bendrovių jų nurodytais nemokamais kokybės telefonais, tik kas trečioje atsiliepė konsultantas. Trečdalį nemokamų kokybės telefono ragelių “kelia” autoatsakikliai, prašantys po signalo palikti žinutę. Likusios dalies kokybės telefonais niekas neatsiliepia arba informuojama, kad numeris neegzistuoja.

Tačiau “Veido” pašnekovo Mariaus Lukšio patirtis rodo, kad ir veikiantys kokybės telefonai nėra funkcionalūs. Nepavykus telefonu susisiekti su maisto į namus užsakymų centru, alkanas vaikinas savo pretenzijas nusprendė išdėstyti nurodytu kokybės telefonu. Atsiliepęs vadybininkas patikino, kad maistą į namus tiekianti įmonė dirba ir užsakymus turėtų priimti, o kodėl nekeliamas ragelis, jis esą nežinantis. “Įtūžęs sakau, jog šįkart skambinu kokybės telefonu ir pranešu apie vartotojams pateikiamą  neteisingą informaciją, kad esą dirbama visą parą, o iš tikrųjų taip nėra. Tai man atšovė: “Nieko jums negalime padėti”, – teigia vaikinas.

Maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistas Andrius Balvočius, kurio darbas atsiliepti nemokama vartotojų konsultavimo linija 8 800 40 403, sako, kad neretai paskambinę žmonės mini, jog bandė skambinti įmonių nurodytais kokybės telefonais, bet atsiliepia arba niekuo padėti negalintis žmogus, arba autoatsakiklis, arba apskritai nekeliamas ragelis.

“Neseniai patys atlikome įmonių skelbiamų nemokamų kokybės telefonų patikrinimą, po kurio paaiškėjo, kad tik į trečdalį įmonių žmonės turi galimybę prisiskambinti iš karto ir bendrauti su kokybės vadybininku, dar su trečdaliu įmonių kokybės telefonais galima susisiekti iš trečio ar penkto karto. Todėl nenuostabu, kodėl mūsų tarnybos nemokama linija kasdien sulaukiama ne mažiau kaip 20 skambučių. Per metus jų būna arti penkių tūkstančių”, – atskleidžia A.Balvočius.

Tokias pačias tendencijas pastebi ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rina Šileikaitė. Pasak jos, nemokama vartotojų konsultavimo linija 8 800 55 551 per metus sulaukiama per 5 tūkst. skambučių, ir jų kasmet daugėja.

Nėra grįžtamojo ryšio

Nemokamų kokybės telefonų paslaugą teikiančios bendrovės “Teo LT” duomenimis, paprastai šia paslauga naudojasi įmonės, aptarnaujančios klientus telefonu ir norinčios, kad jų paslaugos būtų lengvai pasiekiamos klientams, arba šie numeriai naudojami kaip kokybės linijos, kurios kai kurioms įmonėms yra privalomos pagal tam tikrus kokybės reikalavimų standartus.

Bendrovės “Ingman ledai” Baltijos šalių ledų grupės vadovė Vida Šukienė sako, kad kokybės telefonas įmonėse atsirado siekiant didinti eksportą į kitas šalis, kuriose neretai reikalaujama tenkinti tam tikrus kokybės reikalavimus, tarp kurių ne tik teorinis, bet ir praktinis kokybės patikrinimas.

Pašnekovės duomenimis, Lietuvos vartotojai nėra linkę aktyviai reikšti savo pretenzijas tiesiai gamintojams, nes per metus įmonė sulaukia vos dešimties pagrįstų atsiliepimų. “Palyginti su mūsų akcininkų suomių kokybės telefono skambučiais Suomijoje, matyti, kad lietuviai yra labai kantrūs”, – sako V.Šukienė.

Beje, yra vienas skirtumas, kuris motyvuoja suomius skųstis: už kiekvieną pagrįstą ar net nepagrįstą nusiskundimą vartotojas nemokamai gauna porciją ledų. Lietuvoje įvesti tokios motyvacijos priemonės neketinama, baiminantis vartotojų piktnaudžiavimo.

Bendrovės “Grigiškės” rinkodaros ir popieriaus pardavimo direktoriaus Dariaus Mažeikos teigimu, kokybės telefonas nėra efektyvi priemonė gauti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų, mat žmonės nėra aktyvūs, o didžioji dalis skambinančiųjų – vaikai. Dėl šios priežasties kokybės telefonu atsiliepia autoatsakiklis.

Tuo tarpu VšĮ “Kretingos maistas”, turinčios nemokamą kokybės telefoną, kuriuo atsiliepia darbuotojas, vykdomoji direktorė Alisa Norkuvienė sako, kad kasdien sulaukiama keturių penkių skambučių. Tai rodo, kad tik tiesioginis bendravimas su žmonėmis garantuoja grįžtamąjį ryšį.

Įvaizdis kokybės negarantuoja

Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, kokybės telefonai suteikia įmonėms galimybę valdyti vartotojų skundus, tačiau vartotojų patirtis rodo, kad tai daroma neefektyviai, t.y. niekas nesikeičia.

Z.Čeponytė, paklausta, ką daryti įsigijus nekokybišką prekę ar gavus nekokybišką paslaugą, pataria pirmiausia bandyti sprendimą rasti bendrovėje ir kreiptis į ją raštu, o tik gavus nepatenkinamą atsakymą teisybės ieškoti valstybinėse institucijose. Tuo tarpu pretenzijų pareiškimas telefonu paprastai ir lieka tik pranešimu, kurį įmonės neretai “nurašo” kaip nepagrįstą.

Z.Čeponytei pritaria ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė: jos įsitikinimu, kokybės telefonai įmonėse yra tik dėl atsakingos klientams įmonės įvaizdžio, tačiau dėl to vartotojų pasitikėjimas nedidėja.

Skrydžių bendrovės “Star1 Airlines” ir kelionių organizatoriaus “Star Holidays” prašymas iškelti bankroto bylas – neabejotinas nuostolis ne tik pačioms įmonėms, bet ir jų kreditoriams. Praktika rodo, kad bendrovės bankrotas reiškia neribotam laikui atidedamas viltis atgauti kompensacijas už patirtus nuostolius.

“Star1 Airlines” yra pardavusi beveik 16 tūkst. jau nebegaliojančių bilietų, nuo “Star Holidays” kelionių organizatoriaus nukentėjo 1286 žmonės. Bendra įmonių įsiskolinimo suma siekia per 5 mln. Lt – ir tai tik skrydžių ar kelionių netekusiems žmonėms.

Įmonių vadovo Martyno Laivio duomenimis, maždaug pusė visų nukentėjusių “Star1 Airlines” klientų, bilietus įsigijusių kreditinėmis kortelėmis, pinigus galės atgauti per du tris mėnesius. Kas laukia likusiųjų – neaišku.
Praėjusių metų sausį bankrotą paskelbusios skrydžių bendrovės “flyLAL – Lithuanian airlines” istorija rodo, kad kartais atsiskaityti su kreditoriais tiesiog neįmanoma. Nuo šios skrydžių bendrovės nukentėjusių keleivių grupė, kurią sudarė apie 300 žmonių, per devynis mėnesius atgavo po pusę pirktų bilietų sumos – iš viso apie 170 tūkst. Lt. Tačiau ši grupė sudarė vos 10 proc. visų nukentėjusiųjų.

“Kiti arba neprisidėjo prie mūsų, arba nežinojo, arba netikėjo, kad galima ką nors pasiekti tokiu būdu. Gal jiems pusė sumos pasirodė per mažai, o gal dėl kitų priežasčių neįstojo į mūsų iniciatyvinę grupę ir visi toliau dalyvauja bankroto procedūroje su savo kreditoriniais reikalavimais”, – sakė šios grupės iniciatorius Vytautas Mikelionis.
Žinant tai, kad bankrutuodamas “flyLAL” buvo pardavęs 4,5 tūkst. bilietų, o “Star1 Airlines” – daugiau nei trigubai, peršasi išvada, kad kompensacijų grąžinimo teks laukti dar ilgiau.

Teismui sutikus iškelti bankroto bylą, visa bendrovės vadovybė netenka galių ir jos perleidžiamos teismo paskirtam bankroto administratoriui. Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiasis juriskonsultas Giedrius Galentas primena, kad po bankroto bylos iškėlimo kreditoriams suteikiamas 30–45 dienų laikotarpis, per kurį dar galima reikšti savo pretenzijas. Tuomet, teismui išnagrinėjus ieškinį, bankroto administratorius mėnesį svarsto iškeltų pretenzijų ir reikalavimų pagrįstumą.

Net ir įsibėgėjusi vasara bei, rodos, nuolat lankytojų nutūpti lauko kavinukių staleliai nepagerino Lietuvos maitinimo įstaigų finansinės padėties: statistikos duomenys rodo, kad kavinių ir restoranų apyvarta birželį dar labiau sumenko, palyginti su geguže. Per mėnesį Lietuvos maitinimo įstaigose buvo išleista 5,6 proc. mažiau pinigų. Padėtis čia dar blogesnė nei pernai: palyginti 2009 m. ir 2010 m. pirmojo pusmečio duomenis, matoma 19 proc. mažesnė apyvarta.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad šios srities verslininkai tikrai dar nejaučia pasiekę krizės dugną, nes visų jų padėtis vis dar blogėja, lauktų pagerėjimo vilčių nepateisino ir vasara.

“Klientų padaugėjo, bet tik labai retas kuris renkasi gerą vyną ar gurmanišką maistą – daugelis prašo keptos duonos ir alaus”, – aiškina ji. Be to, konkuruodamos dėl šiltų orų į gatves išviliotų žmonių bei vasarą atvykstančių daugiau turistų, kavinės vis dar mažina gėrimų ir patiekalų kainas, nuolat skelbia nuolaidų akcijas.